Valstybinio sektoriaus skolos finansavimo analizė

TURINYS

Įvadas 3
1. Vyriausybės vertybinių popierių analizė 4
2. Vyriausybės vertybinių popierių apyvartos analizė 6
2.1. Aukciono būdu parduoti VVP 9
2.2. Taupymo lakštai 14
2.3. Tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai 16
Išvados 17
Literatūros sąrašas 18
Priedai 19ĮVADAS
Valstybiniam sektoriui nustačius savo skolinimosi poreikį, jis turi
apsispręsti, iš ko norės ir galės imti paskolas, kieno santaupas ji ketina
skolintis – savo piliečių ar užsienio, tarpininkaujant rinkų dalyviams ar
iš tarptautinių finansinių ir valstybinių institucijų.

Rinkos būna skirtingos, jas galima skirstyti pagal investuotojus – tai
bankai ir vertybinių popierių rinka.

Valstybės skolinimasis gali būti:

• įforminamas tiesioginėmis paskolų sutartimis;

• įforminamas vyriausybės vertybiniais popieriais;

• neįformintas tiesioginėmis paskolų suutartimis ar VVP.

Dažnai tam yra pasirenkamos vertybinių popierių rinkos. Jos skiriasi
nuo bankų paskolų rinkos. Paprastai čia tarpininkauja investiciniai bankai,
kurie taip gauna pelno – tiek iš emitento, tiek iš investuotojo. Rizika
būna labai maža ir tik pačioje pradžioje, o vėliau jos visiškai nelieka.
Dalyvauja daug investuotojų. Teisiniu požiūriu tai sudėtingesnis dalykas.
Jų rinkos dar gali būti skirstomos pagal kitus požymius: kokia valiuta
obligacijos denominuotos, kurioje valstybėje išleidžiamos, kurioje
valstybėje įtraukiamos į sąrašą, kas yra emitentas, iš kokios šalies yra
investuotojai, kokia dokumentacija (euro ar nacionalinė), jurisdikcija.

Pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės skkolinimosi priemonė yra
Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – VVP). Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos
Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai,
patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami
kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms
finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos
objektas, je

eigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

Kadangi Lietuvos valstybinio sektoriaus skola dažniausiai yra
finansuojama VVP, tai ir atliksime jų analizę, kad įvertinti, kurie VVP
atneša daugiausiai naudos ir yra patraukliausi investuotojams.

1. VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ ANALIZĖ

Lietuvos vidaus rinkoje išleidžiami trijų rūšių VVP:

– iždo vekselis – tai Vyriausybės išleidžiama obligacija, kurios
išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai;

– Vyriausybės obligacija – obligacija, kurią išleidžia Vyriausybė
ir kurios išpirkimo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai;

– taupymo lakštas – tik fiziniams asmenims įsigyti skirta
Vyriausybės obligacija, kurios antrinė apyvarta negalima.

Iždo vekseliai yra trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kurių
išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai. Juos gali įsigyti ir
fiziniai ir juridiniai asmenys. Iždo vekseliai gali būti išleidžiami ir su
fiksuotomis, ir su kintamomis palūkanų normomis. Trumpalaikiai VVP
parduodami už mažesnę negu nominalią kainą (su diskontu), o termino
pabaigoje savininkui išmokama iš anksto nustatyta noominalioji vertė.

Vyriausybės obligacijos yra ilgalaikiai vertybiniai popieriai, kurių
išpirkimo terminas ilgesnis nei vieneri metai. Juos taip pat, kaip ir iždo
vekselius, gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Ilgalaikių VVP
savininkams mokama metinė palūkanų norma, išreikšta procentais nuo
vertybinio popieriaus nominalios vertės. Jų mokėjimo dažnis numatytas
obligacijų išleidimo sąlygose (dažniausiai vieną kartą per metus).
Pasibaigus terminui, VVP išperkami už nominalią vertę. Dažniausiai
leidžiami ilgalaikiai VVP – tai 2-10 metų trukmės vertybiniai popieriai.

Šių Vyriausybės vertybinių popierių privalumai:
saugumas – Vyriausybės VP yra viena iš saugiausių investicijų, nes
garantuojama valstybės turtu;
likvidumas – juos galima bet ka

ada pirkti ir parduoti rinkoje nesulaukus
išpirkimo termino, o įkeitus VVP, iš banko galima gauti trump.alaikes
paskolas;
lankstumas – galima pasirinkti pageidaujamą investavimo laikotarpį.

Kadangi Vyriausybės vertybiniai popieriai laikomi saugiais, už juos
paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas.

Vertybinius popierius galima įsigyti pirminėje ir antrinėje rinkose.

Pirminėje rinkoje juos platina Lietuvos bankas. Didžiąją dalį VVP
Vyriausybė parduoda aukciono būdu. Pirmasis VVP pardavimo aukcionas
Lietuvos banke įvyko 1994 m. liepos 19 d. Nuo tada aukcionai paprastai
vyksta vieną arba du kartus per savaitę (pirmadieniais ir antradieniais).
Jeigu investuotojas nori pirkti VVP aukcionuose, jis kreipiasi į finansų
maklerių įmones arba komercinius bankus ir gali pateikti konkurencinį arba
nekonkurencinį pasiūlymą. Investuotojas arba aukciono dalyvis, pateikęs
konkurencinį pasiūlymą, gali siūlyti pageidaujamą palūkanų normą, bet
paraiška turi būti didesnė kaip 100 000 litų, o nekonkurencinį pasiūlymą
pateikęs asmuo sutinka su aukcione nustatytu palūkanų normos vidurkiu ir
tokiam pasiūlymui užtenka 1000 litų.

VVP galima įsigyti antrinėje VVP rinkoje, t.y. Nacionalinėje
vertybinių popierių biržoje. Tai yra aktualu investuotojams, norintiems
įsigyti trumpesnio ar ilgesnio termino VVP. Aukcionuose būna leidžiami
pusės, vienerių, trejų, penkerių, septynerių bei dešimties metų trukmės
VVP, tuo tarpu antrinėje rinkoje nesunkiai galima įsigyti įvairios trukmės
VVP.

Jeigu piniginių lėšų prireiks anksčiau nei įsigyti VVP bus išpirkti,
bet kada galima parduoti turimus VVP antrinėje vertybinių popierių rinkoje.
Tokiu būdu, investuotojas, nutraukęs investicijas, skirtingai negu banke
padėto terminuoto indėlio atveju, nepraranda palūkanų, kurias jo pinigai
uždirbo per investicijos laiko periodą. Be
e to, yra didelė tikimybė parduoti
turimus VVP už mažesnes palūkanas (didesnę kainą) negu buvo įsigijęs, nes
paprastai trumpesnio termino VVP palūkanų norma būna mažesnė. Tokiu būdu
galima gauti pelną ne tik iš palūkanų, bet ir iš įsigijimo bei pardavimo
palūkanų dydžio skirtumo

Taupymo lakštai – šie vertybiniai popieriai pirminėje apyvartoje
skiriami tik fiziniams asmenims; į juos galima investuoti mažesnę sumą negu
į aukciono būdu parduodamus vertybinius popierius. Antrinėje rinkoje jų
parduoti negalima.

Vienos emisijos taupomieji lakštai platinami mėnesį. Paskui paprastai
išleidžiami nauji taupomieji lakštai, kurių emisijos sąlygos (trukmė,
metinė palūkanų norma) gali skirtis. 

Taupomieji lakštai prieinamiausi gyventojams Vyriausybės išleidžiami
skolos vertybiniai popieriai, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos, negu
už bankuose laikomus indėlius. Be to, minimali investicijos suma yra tik
100 litų, o išpirkti šie vertybiniai popieriai gali būti ir anksčiau laiko,
pagal investuotojo pageidavimą. Tiesa, tokiu atveju mokamos šiek tiek
mažesnės palūkanos, nes neskaičiuojamos palūkanos už 28 dienas. Tokios
pačios trukmės bankų terminuotųjų indėlių palūkanos yra 1,5-2 proc.
mažesnės.

Taupymo lakštus platina su Finansų ministerija sutartis sudarę bankai
ir finansų maklerio įmonės. Taupymo lakštų terminas gali būti nuo vienerių
iki trejų metų. Už juos garantuojama valstybės turtu.

Investavimas į taupymo lakštus yra labai paprastas ir greitas.
Investuotojas turi kreiptis į bet kurį banko filialą, kur investuotojui
banko darbuotojai atidarys banko sąskaitą bei sudarys taupymo lakštų
įsigijimo sutartį. Investuotojas, įmokėjęs arba pervedęs lėšas į jo vardu
atidarytą banko sąskaitą, galės įsigyti taupymo lakštų.

Taupomųjų lakštų skirtumai nuo V
Vyriausybės leidžiamų kitų skolos
vertybinių popierių – iždo vekselių, obligacijų:

1) perkant taupomuosius lakštus nereikia mokėti komisinių mokesčių
tarpininkui – finansų makleriui;

2) antra, juos galima įsigyti ir mažuose miesteli.uose, kur yra
taupomųjų lakštų platintojų padaliniai;

3) trečia, įsigydamas taupomuosius lakštus, investuotojas žino, kokias
palūkanas gaus atėjus išpirkimo terminui, o pirkdamas iždo vekselius arba
obligacijas smulkus investuotojas turi dalyvauti aukcione su
nekonkurenciniu pasiūlymu, kuris bus patenkintas tik pagal to aukciono
nustatytą palūkanų vidurkį.

2. Vyriausybės vertybinių popierių APYVARTOS ANALIZĖ

2002 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,
išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 3569,0 mln.
litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 2467,8 mln. litų,
skola už taupymo lakštus – 476,7 mln. Lt, skola už tikslinės paskirties VVP
– 524,5 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litais
išleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.

[pic]

1 pav. 2002 metais litais išleistų VVP struktūra.

2003 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,
išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 4039,5 mln.
litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 3136,8 mln. litų,
skola už taupymo lakštus – 617,4 mln. litų, skola už tikslinės paskirties
VVP – 185,3 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litai
išleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.

[pic]

2 pav. 2003 metais litais išleistų VVP struktūra.

2004 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,
išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 3557,9 mln.
litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 2990,8 mln. litų,
skola už taupymo lakštus – 327,6 mln. litų, skola už tikslinės paskirties
VVP – 139,5 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litai
išleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.

[pic]

3 pav. 2004 metais litais išleistų VVP struktūra.

2002 metų pabaigoje užsienio investuotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,
palyginti su 2001 metais, sumažėjo nuo 5,2 proc. iki 3,69 proc. visų
esančių apyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litais
užsienyje, bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2002 m. pabaigoje
pagrindiniais užsienio investuotojais buvo Estijos (10,6 mln. litų vertės
VVP) komerciniai bankai, JAV fiziniai asmenys buvo įsigiję 1,2 mln. litų
vertės VVP.

Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVP
priklausė komerciniams bei taupomiesiems bankams ir draudimo kompanijoms.
2002 metais, palyginus su 2001 metais, komercinių ir taupomųjų bankų turimų
VVP dalis sumažėjo nuo 57,9 proc. iki 55,3 proc., o draudimo kompanijų
turimų VVP dalis sumažėjo nuo 13,1 proc. iki 13,02 proc. 2002 metais,
palyginus su 2001 metais, padidėjo fizinių asmenų investicijos į VVP nuo
7,76 proc. iki 14,65 proc.

2003 metų pabaigoje užsienio investuotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,
palyginti su 2002 metais, padidėjo nuo 3,69 proc. iki 5,53 proc. visų
esančių apyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litais
užsienyje, bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2003 m. pabaigoje
pagrindiniais užsienio investuotojais buvo Estijos (105,63 mln. litų vertės
VVP) ir Latvijos (1 mln. litų vertės VVP) komerciniai bankai, JAV fiziniai
asmenys buvo įsigiję 0,56 mln. litų vertės VVP.

Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVP
priklausė komerciniams bankams ir fiziniams asmenims. 2003 metais,
palyginus su 2002 metais, komercinių bankų turimų VVP dalis sumažėjo nuo
55,3 proc. iki 47,3 proc., fizinių asmenų turimų VVP dalis padidėjo nuo
14,65 proc. iki 16,11 proc., draudimo įstaigų turimų VVP dalis padidėjo nuo
13,02 proc. iki 14,3 proc.

2004 metų pabaigoje užsienio invest.uotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,
palyginti su 2003 metais, padidėjo nuo 5,5 proc. iki 7,5 proc. visų esančių
apyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litais užsienyje,
bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2004 m. pabaigoje pagrindiniais
užsienio investuotojais buvo Estijos (154,3 mln. litų vertės VVP)
komerciniai bankai ir Latvijos (0,5 mln. litų vertės VVP) investuotojai.
JAV fiziniai asmenys buvo įsigiję 0,4 mln. litų vertės VVP.

Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVP
priklausė komerciniams bankams ir draudimo įstaigoms (išskyrus Valstybinį
socialinio draudimo fondą). 2004 metais, palyginus su 2003 metais,
komercinių bankų turimų VVP dalis sumažėjo nuo 47,3 proc. iki 42,8 proc., o
draudimo įstaigų turimų VVP dalis padidėjo nuo 14,3 proc. iki 17,4 proc.
2004 metais, palyginus su 2003 metais, sumažėjo fizinių asmenų investicijos
į VVP nuo 16,11 proc. iki 11,22 proc.

Pagal 1 priede pateiktą grafiką, matyti, kad visu nagrinėjamu
laikotarpį didžiausią lyginamąjį svorį tarp investuotojų turi komerciniai
ir taupomieji bankai, jų dalis tarp visų investuotojų svyruoja nuo 42,8
proc. iki 55,2 proc. Panašų lyginamąjį svorį tarp investuotojų turi
fiziniai asmenys ir draudimo įstaigos. Fizinių asmenų dalis svyruoja nuo
11,08 proc. iki 20,86 proc., draudimo įstaigų – nuo 12,5 proc. iki 18,5
proc.

2.1. Aukciono būdu parduoti Vyriausybės vertybiniai popieriai

Valstybės skola už aukciono būdu parduotus VVP 2002 metais sudarė
2467,8 mln. litų, 2003 metais – 3136,8 mln. litų, 2004 metais – 2990,8 mln.
Lt. 2003 metais lyginant su 2002 metais aukciono būdu parduotų VVP
padaugėjo 669,0 mln. litų arba 27,1 proc., o 2004 metais lyginant su 2003
metais sumažėjo – 146,0 mln. litų arba 4,7 proc.

[pic]

4 pav. Aukciono būdu parduotų VVP kitimas 2002-2004 metais.

Aukciono būdu parduoti VVP 2002 metais sudarė 69,1 proc. visų
išleistų litais VVP, 2003 metais – 77,7 proc., 2004 metais – 84,1 proc.

Kaip matyti aukciono būdu parduodami VVP: iždo vekseliai ir
obligacijos, sudaro vis didesnę dalį visų išleistų VVP. Be to kasmet jų
išleidžiama vis daugiau.

2002 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,
nominalios vertės dalį – 941,0 mln. litų (36,65 proc.) – sudarė 1 metų
trukmės obligacijos Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirkta
dalis nominalia verte sudarė 1986,9 mln. litų (76,80 proc.), o iždo
vekselių – 600,3 mln. litų (23,20 proc.).

2003 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,
nominalios vertės dalį – 1084,6 mln. litų (34,58 proc.) – sudarė 3 metų
trukmės obligacijos. Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirkta
dalis nominalia verte sudarė 2613,5 mln. litų (83,02 proc.), o iždo
vekselių – 534,6 mln. litų (16,98 proc.).

2004 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,
nominalios vertės dalį – 1020,0 mln. Litų (34,00 proc.) – sudarė 5 metų
trukmės obligacijos. Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirkta
dalis nominalia verte sudarė 2792,8 mln. Litų (66,80 proc.), o iždo
vekselių – 302,80 mln. Litų (9,80 proc.).

Tiek 2002 metais, tiek 2003 metais didžiausią neišpirktų aukciono būdu
parduodamų VVP dalį sudarė 3 metų trukmės obligacijos, o 2004 metais – 5
metų trukmės obligacijos.

1 lentelė

Finansų ministerijos paskelbti aukcionai 2002-2004 metais

|VVP rūšys |Aukcionų skaičius |
| |2002 |2003 |2004 |
|10 m. trukmės obligacijos |4 |6 |7 |
|7 m. trukmės obligacijos |3 |3 |- |
|5 m. t.rukmės obligacijos |11 |8 |11 |
|3 m. trukmės obligacijos |12 |13 |10 |
|12 mėn. trukmės iždo vekseliai |12 |12 |8 |
|6 mėn. trukmės iždo vekseliai |3 |7 |6 |
|3 mėn. trukmės iždo vekseliai |- |- |1 |
|1 mėn. trukmės iždo vekseliai |- |- |1 |
|Iš viso: |45 |49 |44 |

Bendro aukcionų skaičiaus kitimas per nagrinėjamą laikotarpį yra
nežymus. 2002 metais daugiausiai buvo paskelbta 3-5 metų obligacijų ir 12
mėn. iždo vekselių aukcionų, 2003 metais – 3 metų obligacijų ir 12 mėn.
trukmės iždo vekselių, 2004 metais – 3-5 metų obligacijų ir 1 metų iždo
vekselių.

2002 metais pirmą kartą vidaus rinkoje buvo pradėtos platinti
dešimties metų trukmės obligacijos. Pirmasis dešimties metų trukmės
obligacijų aukcionas vidaus rinkoje buvo sėkmingas, investuotojai rodė
didelį susidomėjimą šiais vertybiniais popieriais. Aukščiausia vidutinė
metinė dešimties metų trukmės obligacijų palūkanų norma buvo nustatyta
pirmojo aukciono metu ir sudarė 6,150 proc., vėliau ji nuolat mažėjo ir
paskutiniame tokios trukmės obligacijų aukcione pasiekė žemiausią jos ribą
– 5,871 proc.

Siekiant padidinti ilgalaikių VVP likvidumą, 2003 metais vidaus
rinkoje buvo platinama viena dešimties metų trukmės obligacijų emisija.
Šios emisijos dydis metų pabaigoje sudarė 250 mln. litų. Tuo pačiu tikslu
2004 metais vidaus rinkoje irgi buvo platinama viena dešimties metų trukmės
obligacijų emisija. Šios emisijos dydis metų pabaigoje sudarė 402,1 mln.
litų ir kartu su 2002 metais baigta platinti tos pačios trukmės obligacijų
emisija sudarė 526,5 mln. litų.

2002 m. aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutinių
metinių palūkanų normų svertinis vidurkis buvo 4,62 proc., šis rodiklis
4,59 didesnis negu vidutinės metinės infliacijos lygis.

2003 metais aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutinių
metinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2002 metais,
sumažėjo nuo 4,62 proc. iki 3,65 proc.

2004 metais aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutinių
metinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2003 metais,
sumažėjo nuo 3,65 proc. iki 3,02 proc.

[pic]

5 pav. Vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkio kitimas 2002-

2004 m.

2002 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis už
iždo vekselius buvo 3,69 proc., už obligacijas – 5,20 proc. Per 2002 m. 6
mėnesių trukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis
vidurkis buvo 3,21 proc., 12 mėnesių –3,84 proc., trijų metų obligacijų –
4,86 proc., penkių metų obligacijų – 5,16 proc., septynių metų – 5,72
proc., o dešimties metų – 5,98 proc.

2003 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis už
iždo vekselius, palyginti su 2002 metais, nukrito nuo 3,69 proc. iki 2,49
proc., už obligacijas – nuo 5,20 proc. iki 4,42 proc. Per 2003 m. 6 mėnesių
trukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis
nukrito iki 2,36 proc., 12 mėnesių – iki 2,56 proc., trijų metų obligacijų
– iki 3,78 proc., penkių metų obligacijų – iki 4,43 proc., septynių metų –
iki 4,95 proc., o dešimties metų – iki 5,27 proc.

2004 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis už
iždo vekselius, palyginti su 2003 metais, nukrito nuo 2,49 proc. iki 2,14
proc., už obligacijas – nuo 4,42 proc. iki 3,70 proc. Per 2004 m. 6 mėnesių
trukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis
nukrito iki 2,09 proc., 12 mėnesių – iki 2,23 proc., trijų metų obligacijų
– iki 3,21 proc., penkių metų obligaci.jų – iki 3,67 proc., dešimties metų –
iki 4,44 proc.

[pic]

6 pav. Iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinio vidurkio

kitimas.

[pic]

7 pav. Obligacijų vidutinių metinių palūkanų normų svertinio vidurkio

kitimas.

2002 metais žemiausia aukcionų metu pasiūlyta palūkanų norma buvo už 6
mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 2,80 proc. , didžiausia – už 10 metų
trukmės obligacijas ir siekė 6,49 proc.

2003 metais žemiausia aukciono metų pasiūlyta palūkanų norma buvo už 6
mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 1,91 proc., didžiausia – už 10 metų
trukmės obligacijas ir siekė 5,79 proc.

2004 metais žemiausia aukcionų metu pasiūlyta palūkanų norma buvo už
12 mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 1,80 proc. , didžiausia – už 10
metų trukmės obligacijas ir siekė 4,88 proc.

2002 metų pabaigoje neišpirktų litai išleistų VVP vidutinė trukmė buvo
1269 dienos, lyginant su 2001 metų padidėjo 318 dienų. Šio rodiklio
padidėjimui turėjo įtakos tai, kad buvo išleista 10 metų trukmės obligacijų
emisija, padidėjo 3 ir 5 metų trukmės obligacijų lyginamasis svoris, tuo
tarpu neišpirktų iždo vekselių dalis skoloje sumažėjo.

2003 metų pabaigoje neišpirktų litais išleistų VVP vidutinė trukmė
buvo 1536 dienos, lyginant su 2002 metais, padidėjo 267 dienomis.
Padidėjimui įtakos turėjo 10, 5 ir 3 metų trukmių obligacijų emisijų
bendros apimties padidėjimas ir neišpirktų iždo vekselių dalies skoloje
sumažėjimas.

2004 metų pabaigoje neišpirktų litais išleistų VVP vidutinė trukmė
buvo 1731 diena, lyginant su 2003 metais, padidėjo 195 dienomis.
Padidėjimui įtakos turėjo 10 bei 5 metų trukmės obligacijų emisijų bendros
apimties padidėjimas. 2.2. Taupymo lakštai
2002 metais pirmą kartą buvo pradėti platinti dvejų metų trukmės
taupymo lakštai. Per 2002 m. sausio – gruodžio mėn. buvo išplatintos 5
naujos dviejų metų trukmės taupymo lakštų emisijos ir 1 – trijų metų
trukmės taupymo lakštų emisija. Per 2002 m. parduota 247,08 mln. litų
nominalios vertės 2 metų trukmės taupymo lakštų ir 151,47 mln. litų
nominalios vertės trijų metų trukmės taupymo lakštų. Nuo taupymo lakštų
platinimo pradžios iš viso išplatinta 833,502 mln. litų nominalios vertės
taupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2002 m. pabaigoje sudarė 13,36
proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2002 m. taupymo lakštų buvo
išpirkta už 95,59 mln. litų, iš kurių 13,90 mln. litų (14,55 proc.) sudarė
priešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas.

Nuo 2003 metų pradžios iki 2003 m. birželio 21 d. (taupymo lakštų
platinimo sustabdymo dienos), buvo išplatintos 4 naujos trejų metų trukmės
taupymo lakštų emisijos. Per 2003 m. buvo išplatinta 319,1 mln. litų
nominalios vertės trejų metų trukmės taupymo lakštų. Nuo taupymo lakštų
platinimo pradžios iš viso išplatinta 1152,6 mln. litų nominalios vertės
taupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2003 metų pabaigoje sudarė 15,67
proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2003 m. valstybė išpirko
taupymo lakštų už 178,4 mln. litų, iš kurių 137,0 mln. litų (76,81 proc.)
sudarė priešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas.

2004 metais taupymo lakštai nebuvo platinami. Nuo taupymo lakštų
platinimo pradžios iš viso išplatinta 1433,0 mln. litų nominalios vertės
taupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2004 metų pabaigoje sudarė 9,2
proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2004 metus valstybė išpirko
taupymo lakštų už 289,8 mln. litų, iš kurių 49,6 mln. litų (17,1 proc.)
sudarė priešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas.

Valstybės skola už taupymo lakštus 2002 metais sudarė 476,7 mln.
litų, 2003 metais – 617,4 mln. litų, 2004 metais – 327,6 mln. Lt. 2003
metais lyginant su 2002 metais taupymo lakštų padaugėjo 140,7 mln. litų
arba 29,5 proc., o 2004 metais lyginant su 2003 metais taupymo lakštų
sumažėjo 289,8 mln. litų arba 46,9 proc.

[pic]

8 pav. Taupymo lakštų kitimas 2002-2004 metais.

Taupymo lakštai 2002 metais sudarė 13,4 proc. visų išleistų litais
VVP, 2003 metais – 15,3 proc., 2004 metais – 9,2 proc.

2002 metais vidutinių metinių svertinių palūkanų normų vidurkis už
taupymo lakštus buvo 4,84 proc. 2003 metais vidutinių metinių palūkanų
normų svertinis vidurkis už taupymo lakštus, palyginti su 2002 metais,
nukrito nuo 4,84 proc. iki 4,18 proc., 2004 metų duomenų nėra, nes tais
metais taupymo lakštai nebuvo platinami. 2.3. Tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai
2002 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus bankams
restruktūrizuoti ir atsiskaityti su likviduojamo Lietuvos akcinio
inovacinio banko kreditoriais buvo 524,5 mln. litų ir sudarė 14,7 proc.
visų litais išleistų VVP.

2003 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus bankams
restruktūrizuoti ir atsiskaityti su likviduojamo Lietuvos akcinio
inovacinio banko kreditoriais sumažėjo nuo 524,5 mln. litų iki 185,3 mln.
litų ir sudarė 4,6 proc. visų litais išleistų VVP.

2004 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus atsiskaityti su
likviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais sumažėjo nuo
185,3 mln. litų iki 139,5 mln. litų ir sudarė 3,9 proc. visų litais
išleistų VVP.

IŠVADOS

1. Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) turi šiuos privalumus: yra
viena saugiausių investicijų, nes garantuojama valstybiniu turtu, yra
likvidūs, nes juos galima pirkti ir parduoti nesulaukus išpirkimo termino
bei yra lankstūs, nes galima pasirinkti pageidaujamą investavimo
laikotarpį.

2. Didžiausią lyginamąjį svorį visuose išleistuose litais VVP sudaro
trijų – penkių metų trukmės Vyriausybės obligacijos (žiūrėti 2 priedą).

3. Vyriausybės vertybinių popierių vidutinis metinių palūkanų normų
svertinis vidurkis kasmet mažėja. Aukciono būdu parduotų VVP vidutinis
metinių palūkanų normų svertinis vidurkis per 2002-2004 metus sumažėjo 1,62
proc., o taupymo lakštų – 0,66 proc.

4. Tarp pagrindinių vietos investuotojų pirmauja komerciniai bei
taupomieji bankai, fiziniai asmenys ir draudimo bendrovės. Tarp užsienio
investuotojų pirmauja kaimyninių šalių komerciniai bankai ir JAV fiziniai
asmenys.

5. Pagal 3 priede pateiktą Vyriausybės vertybinių popierių vidutinio
pelningumo grafiką, galima spręsti, kad patys pelningiausi Vyriausybės
vertybiniai popieriai yra 10 metų trukmės obligacijos, toliau eina 7 ir 5
metų trukmės obligacijos, mažiausiai pelningi yra 6 mėn. trukmės iždo
vekseliai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Skyrienė R. Skolinimasis finansų rinkose // Finansų ministerijos
mokymo centras. Prieiga per internetą: http://www.fmmc.lt/skola.

2. Apie skolos vertybinius popierius // Finansų maklerio įmonė
„Finasta“. Prieiga per internetą: http://www.takas.lt/verslas.

3. LR Finansų ministerija. Vyriausybės taupymo lakštai. Prieiga per
internetą: http://www.vtl.lt.

4. LR Finansų ministerijos pateikiami statistiniai duomenys. Prieiga
per internetą: http://www.finmin.lt.

5. AB Sampo banko informacija. Prieiga per internetą:
http://www.sampo.lt/bankas.

6. AB Hansabanko informacija. Prieiga per internetą:
http://www.hansa.lt.

Leave a Comment