TURINYS
Įvadas 31. Vyriausybės vertybinių popierių analizė 42. Vyriausybės vertybinių popierių apyvartos analizė 62.1. Aukciono būdu parduoti VVP 92.2. Taupymo lakštai 142.3. Tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai 16Išvados 17Literatūros sąrašas 18Priedai 19ĮVADASValstybiniam sektoriui nustačius savo skolinimosi poreikį, jis turiapsispręsti, iš ko norės ir galės imti paskolas, kieno santaupas ji ketinaskolintis – savo piliečių ar užsienio, tarpininkaujant rinkų dalyviams ariš tarptautinių finansinių ir valstybinių institucijų. Rinkos būna skirtingos, jas galima skirstyti pagal investuotojus – taibankai ir vertybinių popierių rinka. Valstybės skolinimasis gali būti: • įforminamas tiesioginėmis paskolų sutartimis; • įforminamas vyriausybės vertybiniais popieriais; • neįformintas tiesioginėmis paskolų sutartimis ar VVP. Dažnai tam yra pasirenkamos vertybinių popierių rinkos. Jos skiriasinuo bankų paskolų rinkos. Paprastai čia tarpininkauja investiciniai bankai,kurie taip gauna pelno – tiek iš emitento, tiek iš investuotojo. Rizikabūna labai maža ir tik pačioje pradžioje, o vėliau jos visiškai nelieka.Dalyvauja daug investuotojų. Teisiniu požiūriu tai sudėtingesnis dalykas.Jų rinkos dar gali būti skirstomos pagal kitus požymius: kokia valiutaobligacijos denominuotos, kurioje valstybėje išleidžiamos, kuriojevalstybėje įtraukiamos į sąrašą, kas yra emitentas, iš kokios šalies yrainvestuotojai, kokia dokumentacija (euro ar nacionalinė), jurisdikcija. Pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi priemonė yraVyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – VVP). Lietuvos RespublikosVyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos vardu LietuvosRespublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai,patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojamikaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėmsfinansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartosobjektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita. Kadangi Lietuvos valstybinio sektoriaus skola dažniausiai yrafinansuojama VVP, tai ir atliksime jų analizę, kad įvertinti, kurie VVP
atneša daugiausiai naudos ir yra patraukliausi investuotojams.1. VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ ANALIZĖ
Lietuvos vidaus rinkoje išleidžiami trijų rūšių VVP: – iždo vekselis – tai Vyriausybės išleidžiama obligacija, kuriosišpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai; – Vyriausybės obligacija – obligacija, kurią išleidžia Vyriausybėir kurios išpirkimo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai; – taupymo lakštas – tik fiziniams asmenims įsigyti skirtaVyriausybės obligacija, kurios antrinė apyvarta negalima. Iždo vekseliai yra trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriųišpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai. Juos gali įsigyti irfiziniai ir juridiniai asmenys. Iždo vekseliai gali būti išleidžiami ir sufiksuotomis, ir su kintamomis palūkanų normomis. Trumpalaikiai VVPparduodami už mažesnę negu nominalią kainą (su diskontu), o terminopabaigoje savininkui išmokama iš anksto nustatyta nominalioji vertė. Vyriausybės obligacijos yra ilgalaikiai vertybiniai popieriai, kuriųišpirkimo terminas ilgesnis nei vieneri metai. Juos taip pat, kaip ir iždovekselius, gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Ilgalaikių VVPsavininkams mokama metinė palūkanų norma, išreikšta procentais nuovertybinio popieriaus nominalios vertės. Jų mokėjimo dažnis numatytasobligacijų išleidimo sąlygose (dažniausiai vieną kartą per metus).Pasibaigus terminui, VVP išperkami už nominalią vertę. Dažniausiaileidžiami ilgalaikiai VVP – tai 2-10 metų trukmės vertybiniai popieriai. Šių Vyriausybės vertybinių popierių privalumai:saugumas – Vyriausybės VP yra viena iš saugiausių investicijų, nesgarantuojama valstybės turtu;likvidumas – juos galima bet kada pirkti ir parduoti rinkoje nesulaukusišpirkimo termino, o įkeitus VVP, iš banko galima gauti trump…alaikespaskolas;lankstumas – galima pasirinkti pageidaujamą investavimo laikotarpį. Kadangi Vyriausybės vertybiniai popieriai laikomi saugiais, už juospaprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas. Vertybinius popierius galima įsigyti pirminėje ir antrinėje rinkose.
Pirminėje rinkoje juos platina Lietuvos bankas. Didžiąją dalį VVPVyriausybė parduoda aukciono būdu. Pirmasis VVP pardavimo aukcionasLietuvos banke įvyko 1994 m. liepos 19 d. Nuo tada aukcionai paprastaivyksta vieną arba du kartus per savaitę (pirmadieniais ir antradieniais).Jeigu investuotojas nori pirkti VVP aukcionuose, jis kreipiasi į finansųmaklerių įmones arba komercinius bankus ir gali pateikti konkurencinį arbanekonkurencinį pasiūlymą. Investuotojas arba aukciono dalyvis, pateikęskonkurencinį pasiūlymą, gali siūlyti pageidaujamą palūkanų normą, betparaiška turi būti didesnė kaip 100 000 litų, o nekonkurencinį pasiūlymąpateikęs asmuo sutinka su aukcione nustatytu palūkanų normos vidurkiu irtokiam pasiūlymui užtenka 1000 litų. VVP galima įsigyti antrinėje VVP rinkoje, t.y. Nacionalinėjevertybinių popierių biržoje. Tai yra aktualu investuotojams, norintiemsįsigyti trumpesnio ar ilgesnio termino VVP. Aukcionuose būna leidžiamipusės, vienerių, trejų, penkerių, septynerių bei dešimties metų trukmėsVVP, tuo tarpu antrinėje rinkoje nesunkiai galima įsigyti įvairios trukmėsVVP. Jeigu piniginių lėšų prireiks anksčiau nei įsigyti VVP bus išpirkti,bet kada galima parduoti turimus VVP antrinėje vertybinių popierių rinkoje.Tokiu būdu, investuotojas, nutraukęs investicijas, skirtingai negu bankepadėto terminuoto indėlio atveju, nepraranda palūkanų, kurias jo pinigaiuždirbo per investicijos laiko periodą. Be to, yra didelė tikimybė parduotiturimus VVP už mažesnes palūkanas (didesnę kainą) negu buvo įsigijęs, nespaprastai trumpesnio termino VVP palūkanų norma būna mažesnė. Tokiu būdugalima gauti pelną ne tik iš palūkanų, bet ir iš įsigijimo bei pardavimopalūkanų dydžio skirtumo Taupymo lakštai – šie vertybiniai popieriai pirminėje apyvartojeskiriami tik fiziniams asmenims; į juos galima investuoti mažesnę sumą neguį aukciono būdu parduodamus vertybinius popierius. Antrinėje rinkoje jųparduoti negalima. Vienos emisijos taupomieji lakštai platinami mėnesį. Paskui paprastaiišleidžiami nauji taupomieji lakštai, kurių emisijos sąlygos (trukmė,metinė palūkanų norma) gali skirtis. Taupomieji lakštai prieinamiausi gyventojams Vyriausybės išleidžiamiskolos vertybiniai popieriai, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos, neguuž bankuose laikomus indėlius. Be to, minimali investicijos suma yra tik100 litų, o išpirkti šie vertybiniai popieriai gali būti ir anksčiau laiko,pagal investuotojo pageidavimą. Tiesa, tokiu atveju mokamos šiek tiekmažesnės palūkanos, nes neskaičiuojamos palūkanos už 28 dienas. Tokiospačios trukmės bankų terminuotųjų indėlių palūkanos yra 1,5-2 proc.mažesnės. Taupymo lakštus platina su Finansų ministerija sutartis sudarę bankaiir finansų maklerio įmonės. Taupymo lakštų terminas gali būti nuo vieneriųiki trejų metų. Už juos garantuojama valstybės turtu. Investavimas į taupymo lakštus yra labai paprastas ir greitas.Investuotojas turi kreiptis į bet kurį banko filialą, kur investuotojuibanko darbuotojai atidarys banko sąskaitą bei sudarys taupymo lakštųįsigijimo sutartį. Investuotojas, įmokėjęs arba pervedęs lėšas į jo varduatidarytą banko sąskaitą, galės įsigyti taupymo lakštų. Taupomųjų lakštų skirtumai nuo Vyriausybės leidžiamų kitų skolosvertybinių popierių – iždo vekselių, obligacijų: 1) perkant taupomuosius lakštus nereikia mokėti komisinių mokesčiųtarpininkui – finansų makleriui; 2) antra, juos galima įsigyti ir mažuose miesteli…uose, kur yrataupomųjų lakštų platintojų padaliniai; 3) trečia, įsigydamas taupomuosius lakštus, investuotojas žino, kokiaspalūkanas gaus atėjus išpirkimo terminui, o pirkdamas iždo vekselius arbaobligacijas smulkus investuotojas turi dalyvauti aukcione sunekonkurenciniu pasiūlymu, kuris bus patenkintas tik pagal to aukciononustatytą palūkanų vidurkį.2. Vyriausybės vertybinių popierių APYVARTOS ANALIZĖ
2002 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,
išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 3569,0 mln.litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 2467,8 mln. litų,skola už taupymo lakštus – 476,7 mln. Lt, skola už tikslinės paskirties VVP– 524,5 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litaisišleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.[pic]
1 pav. 2002 metais litais išleistų VVP struktūra.
2003 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 4039,5 mln.litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 3136,8 mln. litų,skola už taupymo lakštus – 617,4 mln. litų, skola už tikslinės paskirtiesVVP – 185,3 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litaiišleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.
[pic]
2 pav. 2003 metais litais išleistų VVP struktūra.
2004 metų pabaigoje skola už litais išleistus VVP, įskaitant VVP,išleistus pagal atskirus įstatymus, ir taupymo lakštus, sudarė 3557,9 mln.litų, iš kurių už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 2990,8 mln. litų,skola už taupymo lakštus – 327,6 mln. litų, skola už tikslinės paskirtiesVVP – 139,5 mln. litų ir 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litaiišleistų 5 metų trukmės obligacijų emisiją.
[pic]
3 pav. 2004 metais litais išleistų VVP struktūra.
2002 metų pabaigoje užsienio investuotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,palyginti su 2001 metais, sumažėjo nuo 5,2 proc. iki 3,69 proc. visųesančių apyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litaisužsienyje, bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2002 m. pabaigojepagrindiniais užsienio investuotojais buvo Estijos (10,6 mln. litų vertėsVVP) komerciniai bankai, JAV fiziniai asmenys buvo įsigiję 1,2 mln. litųvertės VVP. Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVPpriklausė komerciniams bei taupomiesiems bankams ir draudimo kompanijoms.2002 metais, palyginus su 2001 metais, komercinių ir taupomųjų bankų turimųVVP dalis sumažėjo nuo 57,9 proc. iki 55,3 proc., o draudimo kompanijų
turimų VVP dalis sumažėjo nuo 13,1 proc. iki 13,02 proc. 2002 metais,palyginus su 2001 metais, padidėjo fizinių asmenų investicijos į VVP nuo7,76 proc. iki 14,65 proc. 2003 metų pabaigoje užsienio investuotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,palyginti su 2002 metais, padidėjo nuo 3,69 proc. iki 5,53 proc. visųesančių apyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litaisužsienyje, bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2003 m. pabaigojepagrindiniais užsienio investuotojais buvo Estijos (105,63 mln. litų vertėsVVP) ir Latvijos (1 mln. litų vertės VVP) komerciniai bankai, JAV fiziniaiasmenys buvo įsigiję 0,56 mln. litų vertės VVP. Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVPpriklausė komerciniams bankams ir fiziniams asmenims. 2003 metais,palyginus su 2002 metais, komercinių bankų turimų VVP dalis sumažėjo nuo55,3 proc. iki 47,3 proc., fizinių asmenų turimų VVP dalis padidėjo nuo14,65 proc. iki 16,11 proc., draudimo įstaigų turimų VVP dalis padidėjo nuo13,02 proc. iki 14,3 proc. 2004 metų pabaigoje užsienio invest…uotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis,palyginti su 2003 metais, padidėjo nuo 5,5 proc. iki 7,5 proc. visų esančiųapyvartoje vertybinių popierių (įskaitant VVP, išleistus litais užsienyje,bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2004 m. pabaigoje pagrindiniaisužsienio investuotojais buvo Estijos (154,3 mln. litų vertės VVP)komerciniai bankai ir Latvijos (0,5 mln. litų vertės VVP) investuotojai.JAV fiziniai asmenys buvo įsigiję 0,4 mln. litų vertės VVP. Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVPpriklausė komerciniams bankams ir draudimo įstaigoms (išskyrus Valstybinįsocialinio draudimo fondą). 2004 metais, palyginus su 2003 metais,komercinių bankų turimų VVP dalis sumažėjo nuo 47,3 proc. iki 42,8 proc., odraudimo įstaigų turimų VVP dalis padidėjo nuo 14,3 proc. iki 17,4 proc.2004 metais, palyginus su 2003 metais, sumažėjo fizinių asmenų investicijosį VVP nuo 16,11 proc. iki 11,22 proc. Pagal 1 priede pateiktą grafiką, matyti, kad visu nagrinėjamulaikotarpį didžiausią lyginamąjį svorį tarp investuotojų turi komerciniaiir taupomieji bankai, jų dalis tarp visų investuotojų svyruoja nuo 42,8proc. iki 55,2 proc. Panašų lyginamąjį svorį tarp investuotojų turifiziniai asmenys ir draudimo įstaigos. Fizinių asmenų dalis svyruoja nuo11,08 proc. iki 20,86 proc., draudimo įstaigų – nuo 12,5 proc. iki 18,5proc.2.1. Aukciono būdu parduoti Vyriausybės vertybiniai popieriai
Valstybės skola už aukciono būdu parduotus VVP 2002 metais sudarė2467,8 mln. litų, 2003 metais – 3136,8 mln. litų, 2004 metais – 2990,8 mln.Lt. 2003 metais lyginant su 2002 metais aukciono būdu parduotų VVPpadaugėjo 669,0 mln. litų arba 27,1 proc., o 2004 metais lyginant su 2003metais sumažėjo – 146,0 mln. litų arba 4,7 proc. [pic]
4 pav. Aukciono būdu parduotų VVP kitimas 2002-2004 metais.
Aukciono būdu parduoti VVP 2002 metais sudarė 69,1 proc. visųišleistų litais VVP, 2003 metais – 77,7 proc., 2004 metais – 84,1 proc. Kaip matyti aukciono būdu parduodami VVP: iždo vekseliai irobligacijos, sudaro vis didesnę dalį visų išleistų VVP. Be to kasmet jųišleidžiama vis daugiau. 2002 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,nominalios vertės dalį – 941,0 mln. litų (36,65 proc.) – sudarė 1 metųtrukmės obligacijos Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirktadalis nominalia verte sudarė 1986,9 mln. litų (76,80 proc.), o iždovekselių – 600,3 mln. litų (23,20 proc.). 2003 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,nominalios vertės dalį – 1084,6 mln. litų (34,58 proc.) – sudarė 3 metųtrukmės obligacijos. Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirktadalis nominalia verte sudarė 2613,5 mln. litų (83,02 proc.), o iždovekselių – 534,6 mln. litų (16,98 proc.). 2004 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVP, parduotų aukcionuose,nominalios vertės dalį – 1020,0 mln. Litų (34,00 proc.) – sudarė 5 metųtrukmės obligacijos. Visų trukmių obligacijų, išleistų litais, neišpirktadalis nominalia verte sudarė 2792,8 mln. Litų (66,80 proc.), o iždovekselių – 302,80 mln. Litų (9,80 proc.). Tiek 2002 metais, tiek 2003 metais didžiausią neišpirktų aukciono būduparduodamų VVP dalį sudarė 3 metų trukmės obligacijos, o 2004 metais – 5metų trukmės obligacijos.
1 lentelė Finansų ministerijos paskelbti aukcionai 2002-2004 metais
|VVP rūšys |Aukcionų skaičius |
| |2002 |2003 |2004 ||10 m. trukmės obligacijos |4 |6 |7 ||7 m. trukmės obligacijos |3 |3 |- ||5 m. t…rukmės obligacijos |11 |8 |11 ||3 m. trukmės obligacijos |12 |13 |10 ||12 mėn. trukmės iždo vekseliai |12 |12 |8 ||6 mėn. trukmės iždo vekseliai |3 |7 |6 ||3 mėn. trukmės iždo vekseliai |- |- |1 ||1 mėn. trukmės iždo vekseliai |- |- |1 ||Iš viso: |45 |49 |44 |Bendro aukcionų skaičiaus kitimas per nagrinėjamą laikotarpį yranežymus. 2002 metais daugiausiai buvo paskelbta 3-5 metų obligacijų ir 12mėn. iždo vekselių aukcionų, 2003 metais – 3 metų obligacijų ir 12 mėn.trukmės iždo vekselių, 2004 metais – 3-5 metų obligacijų ir 1 metų iždovekselių. 2002 metais pirmą kartą vidaus rinkoje buvo pradėtos platintidešimties metų trukmės obligacijos. Pirmasis dešimties metų trukmėsobligacijų aukcionas vidaus rinkoje buvo sėkmingas, investuotojai rodėdidelį susidomėjimą šiais vertybiniais popieriais. Aukščiausia vidutinėmetinė dešimties metų trukmės obligacijų palūkanų norma buvo nustatytapirmojo aukciono metu ir sudarė 6,150 proc., vėliau ji nuolat mažėjo irpaskutiniame tokios trukmės obligacijų aukcione pasiekė žemiausią jos ribą– 5,871 proc. Siekiant padidinti ilgalaikių VVP likvidumą, 2003 metais vidausrinkoje buvo platinama viena dešimties metų trukmės obligacijų emisija.Šios emisijos dydis metų pabaigoje sudarė 250 mln. litų. Tuo pačiu tikslu2004 metais vidaus rinkoje irgi buvo platinama viena dešimties metų trukmėsobligacijų emisija. Šios emisijos dydis metų pabaigoje sudarė 402,1 mln.litų ir kartu su 2002 metais baigta platinti tos pačios trukmės obligacijųemisija sudarė 526,5 mln. litų. 2002 m. aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutiniųmetinių palūkanų normų svertinis vidurkis buvo 4,62 proc., šis rodiklis4,59 didesnis negu vidutinės metinės infliacijos lygis. 2003 metais aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutiniųmetinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2002 metais,sumažėjo nuo 4,62 proc. iki 3,65 proc. 2004 metais aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP vidutinių
metinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2003 metais,sumažėjo nuo 3,65 proc. iki 3,02 proc.[pic]
5 pav. Vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkio kitimas 2002- 2004 m.
2002 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis užiždo vekselius buvo 3,69 proc., už obligacijas – 5,20 proc. Per 2002 m. 6mėnesių trukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinisvidurkis buvo 3,21 proc., 12 mėnesių –3,84 proc., trijų metų obligacijų –4,86 proc., penkių metų obligacijų – 5,16 proc., septynių metų – 5,72proc., o dešimties metų – 5,98 proc. 2003 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis užiždo vekselius, palyginti su 2002 metais, nukrito nuo 3,69 proc. iki 2,49proc., už obligacijas – nuo 5,20 proc. iki 4,42 proc. Per 2003 m. 6 mėnesiųtrukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkisnukrito iki 2,36 proc., 12 mėnesių – iki 2,56 proc., trijų metų obligacijų– iki 3,78 proc., penkių metų obligacijų – iki 4,43 proc., septynių metų –iki 4,95 proc., o dešimties metų – iki 5,27 proc. 2004 metais vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis užiždo vekselius, palyginti su 2003 metais, nukrito nuo 2,49 proc. iki 2,14proc., už obligacijas – nuo 4,42 proc. iki 3,70 proc. Per 2004 m. 6 mėnesiųtrukmės iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkisnukrito iki 2,09 proc., 12 mėnesių – iki 2,23 proc., trijų metų obligacijų– iki 3,21 proc., penkių metų obligaci…jų – iki 3,67 proc., dešimties metų –iki 4,44 proc.
[pic]
6 pav. Iždo vekselių vidutinių metinių palūkanų normų svertinio vidurkio kitimas.
[pic]
7 pav. Obligacijų vidutinių metinių palūkanų normų svertinio vidurkio kitimas.
2002 metais žemiausia aukcionų metu pasiūlyta palūkanų norma buvo už 6mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 2,80 proc. , didžiausia – už 10 metųtrukmės obligacijas ir siekė 6,49 proc. 2003 metais žemiausia aukciono metų pasiūlyta palūkanų norma buvo už 6mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 1,91 proc., didžiausia – už 10 metųtrukmės obligacijas ir siekė 5,79 proc. 2004 metais žemiausia aukcionų metu pasiūlyta palūkanų norma buvo už
12 mėn. trukmės iždo vekselius ir sudarė 1,80 proc. , didžiausia – už 10metų trukmės obligacijas ir siekė 4,88 proc. 2002 metų pabaigoje neišpirktų litai išleistų VVP vidutinė trukmė buvo1269 dienos, lyginant su 2001 metų padidėjo 318 dienų. Šio rodikliopadidėjimui turėjo įtakos tai, kad buvo išleista 10 metų trukmės obligacijųemisija, padidėjo 3 ir 5 metų trukmės obligacijų lyginamasis svoris, tuotarpu neišpirktų iždo vekselių dalis skoloje sumažėjo. 2003 metų pabaigoje neišpirktų litais išleistų VVP vidutinė trukmėbuvo 1536 dienos, lyginant su 2002 metais, padidėjo 267 dienomis.Padidėjimui įtakos turėjo 10, 5 ir 3 metų trukmių obligacijų emisijųbendros apimties padidėjimas ir neišpirktų iždo vekselių dalies skolojesumažėjimas. 2004 metų pabaigoje neišpirktų litais išleistų VVP vidutinė trukmėbuvo 1731 diena, lyginant su 2003 metais, padidėjo 195 dienomis.Padidėjimui įtakos turėjo 10 bei 5 metų trukmės obligacijų emisijų bendrosapimties padidėjimas. 2.2. Taupymo lakštai2002 metais pirmą kartą buvo pradėti platinti dvejų metų trukmėstaupymo lakštai. Per 2002 m. sausio – gruodžio mėn. buvo išplatintos 5naujos dviejų metų trukmės taupymo lakštų emisijos ir 1 – trijų metųtrukmės taupymo lakštų emisija. Per 2002 m. parduota 247,08 mln. litųnominalios vertės 2 metų trukmės taupymo lakštų ir 151,47 mln. litųnominalios vertės trijų metų trukmės taupymo lakštų. Nuo taupymo lakštųplatinimo pradžios iš viso išplatinta 833,502 mln. litų nominalios vertėstaupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2002 m. pabaigoje sudarė 13,36proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2002 m. taupymo lakštų buvoišpirkta už 95,59 mln. litų, iš kurių 13,90 mln. litų (14,55 proc.) sudarėpriešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas. Nuo 2003 metų pradžios iki 2003 m. birželio 21 d. (taupymo lakštųplatinimo sustabdymo dienos), buvo išplatintos 4 naujos trejų metų trukmėstaupymo lakštų emisijos. Per 2003 m. buvo išplatinta 319,1 mln. litųnominalios vertės trejų metų trukmės taupymo lakštų. Nuo taupymo lakštųplatinimo pradžios iš viso išplatinta 1152,6 mln. litų nominalios vertėstaupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2003 metų pabaigoje sudarė 15,67proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2003 m. valstybė išpirkotaupymo lakštų už 178,4 mln. litų, iš kurių 137,0 mln. litų (76,81 proc.)sudarė priešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas. 2004 metais taupymo lakštai nebuvo platinami. Nuo taupymo lakštųplatinimo pradžios iš viso išplatinta 1433,0 mln. litų nominalios vertėstaupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2004 metų pabaigoje sudarė 9,2proc. visų neišpirktų VVP litais vertės. Per 2004 metus valstybė išpirkotaupymo lakštų už 289,8 mln. litų, iš kurių 49,6 mln. litų (17,1 proc.)sudarė priešlaikinis taupymo lakštų išpirkimas. Valstybės skola už taupymo lakštus 2002 metais sudarė 476,7 mln.litų, 2003 metais – 617,4 mln. litų, 2004 metais – 327,6 mln. Lt. 2003metais lyginant su 2002 metais taupymo lakštų padaugėjo 140,7 mln. litųarba 29,5 proc., o 2004 metais lyginant su 2003 metais taupymo lakštųsumažėjo 289,8 mln. litų arba 46,9 proc.[pic]
8 pav. Taupymo lakštų kitimas 2002-2004 metais.
Taupymo lakštai 2002 metais sudarė 13,4 proc. visų išleistų litaisVVP, 2003 metais – 15,3 proc., 2004 metais – 9,2 proc. 2002 metais vidutinių metinių svertinių palūkanų normų vidurkis užtaupymo lakštus buvo 4,84 proc. 2003 metais vidutinių metinių palūkanųnormų svertinis vidurkis už taupymo lakštus, palyginti su 2002 metais,nukrito nuo 4,84 proc. iki 4,18 proc., 2004 metų duomenų nėra, nes taismetais taupymo lakštai nebuvo platinami. 2.3. Tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai2002 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus bankamsrestruktūrizuoti ir atsiskaityti su likviduojamo Lietuvos akcinioinovacinio banko kreditoriais buvo 524,5 mln. litų ir sudarė 14,7 proc.visų litais išleistų VVP. 2003 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus bankams
restruktūrizuoti ir atsiskaityti su likviduojamo Lietuvos akcinioinovacinio banko kreditoriais sumažėjo nuo 524,5 mln. litų iki 185,3 mln.litų ir sudarė 4,6 proc. visų litais išleistų VVP. 2004 metų pabaigoje valstybės skola už VVP, išleistus atsiskaityti sulikviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais sumažėjo nuo185,3 mln. litų iki 139,5 mln. litų ir sudarė 3,9 proc. visų litaisišleistų VVP.IŠVADOS
1. Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) turi šiuos privalumus: yraviena saugiausių investicijų, nes garantuojama valstybiniu turtu, yralikvidūs, nes juos galima pirkti ir parduoti nesulaukus išpirkimo terminobei yra lankstūs, nes galima pasirinkti pageidaujamą investavimolaikotarpį. 2. Didžiausią lyginamąjį svorį visuose išleistuose litais VVP sudarotrijų – penkių metų trukmės Vyriausybės obligacijos (žiūrėti 2 priedą). 3. Vyriausybės vertybinių popierių vidutinis metinių palūkanų normųsvertinis vidurkis kasmet mažėja. Aukciono būdu parduotų VVP vidutinismetinių palūkanų normų svertinis vidurkis per 2002-2004 metus sumažėjo 1,62proc., o taupymo lakštų – 0,66 proc. 4. Tarp pagrindinių vietos investuotojų pirmauja komerciniai beitaupomieji bankai, fiziniai asmenys ir draudimo bendrovės. Tarp užsienioinvestuotojų pirmauja kaimyninių šalių komerciniai bankai ir JAV fiziniaiasmenys. 5. Pagal 3 priede pateiktą Vyriausybės vertybinių popierių vidutiniopelningumo grafiką, galima spręsti, kad patys pelningiausi Vyriausybėsvertybiniai popieriai yra 10 metų trukmės obligacijos, toliau eina 7 ir 5metų trukmės obligacijos, mažiausiai pelningi yra 6 mėn. trukmės iždovekseliai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Skyrienė R. Skolinimasis finansų rinkose // Finansų ministerijosmokymo centras. Prieiga per internetą: http://www.fmmc.lt/skola. 2. Apie skolos vertybinius popierius // Finansų maklerio įmonė„Finasta“. Prieiga per internetą: http://www.takas.lt/verslas. 3. LR Finansų ministerija. Vyriausybės taupymo lakštai. Prieiga perinternetą: http://www.vtl.lt. 4. LR Finansų ministerijos pateikiami statistiniai duomenys. Prieigaper internetą: http://www.finmin.lt. 5. AB Sampo banko informacija. Prieiga per internetą:
http://www.sampo.lt/bankas. 6. AB Hansabanko informacija. Prieiga per internetą:http://www.hansa.lt.