• ĮVADASValstybės finansų politika- tai finansinių priemonių, kurias vykdo įvairios finansų sistemos grandys, visuma, siekianti nustatytų visuomenės interesus atitinkančių tikslų. Savo apimtimi kiekvienos valstybės finansų politika yra neįmanoma be tokių sudėtinių jos realizavimo komponentų, kaip (1) finansų vystymo programų paruošimas bei pagrindimas, (2) pagrindinių valstybės finansų panaudojimo krypčių einamajam periodui ir tolimesnei perspektyvai nustatymas ir, galiausiai, (3) suformuluotų programų bei nustatytų finansų politikos tikslų įgyvendinimas bei šios veiklos kontrolė.Analizuojant bet kurios valstybės finansų politiką, galima išskirti dvi pagrindines jos sudedamąsias dalis- finansų strategiją bei finansų taktiką. Šiuo aspektu finansų strategiją galima apibrėžti kaip ilgalaikę finansų politikos kryptį, orientuotą į tolimesnę perspektyvą bei numatančią stambių, sudėtingų finansų problemų, atitinkančių nustatytą visuomenės ir valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi strategiją, sprendimo procesą. Tuo tarpu, finansų taktika- tai konkretaus visuomenės ir valstybės vystymosi etapo finansų uždavinių sprendimas, modifikuojant finansinių santykių organizavimo būdus, metodus bei pergrupuojant finansinius išteklius.Savo apimtimi valstybės finansų politika yra be galo plati finansinės veiklos sritis, įtakojanti visus tris finansų sistemos valstybėje lygius- valstybės finansus, firmų finansus bei taip vadinamus personalinius arba individualiuosius finansus. Besiorientuodama į konkrečios valstybės piliečių socialinį bei ekonominį gerbūvį, valstybės finansų politika yra betarpiškai susijusi su daugeliu finansinių strategijų, pvz., konsoliduoto šalies biudžeto deficito ir einamosios sąskaitos deficito mažinimo politika, valstybės biudžeto ir nebiudžetinių fondų pajamų didinimo arba išlaidų mažinimo politika, nuvertėjusių gyventojų indėlių kompensavimo programa ir pan. Įvairių visuomenės veiklos sričių (tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga ir pan.) finansavimas, valstybės investicijos bei valstybės fiskalinė politika taip privalo būti analizuojamos kaip valstybės finansų politikos struktūrinės dalys. Tokia įvairiapusė valstybės finansų politikos orientacija į daugelį šalies finansinių problemų sąlygoja dar vieną valstybės finansų politikai charakteringą bruožą- valstybės finansų politiką vykdančių subjektų gausą. Šiuo aspektu visiškai korektiška teigti, jog valstybės finansų politiką vienokiu ar kitokiu būdu įgyvendina tokios institucijos, kaip valstybės finansų ministerija, kuri Lietuvoje yra bene svarbiausia valstybės finansų politiką formuojanti bei ją koordinuojanti institucija, centrinis valstybės bankas (mūsų valstybėje tai yra Lietuvos bankas), įvairios paskirties valstybiniai fondai, pvz., Valstybinis turto fondas Lietuvoje ir dar daugelis kitų valstybinių institucijų. Dėl akivaizdžios valstybės finansų politikos subjektų bei objektų gausos šis darbas bus orientuotas tik į kai kurias konkrečias valstybės finansų politikos sritis. Pranešime bus apžvelgiamos trys pagrindinės Lietuvos Respublikos (toliau- LR) finansų politikos sritys: (1) įstatymiškai apibrėžtos LR Finansų ministerjos funkcijos valstybės finansų politikos aspektu bei detalus 2001m. šios institucijos suformuluotas strateginis finansų politikos Lietuvos Respublikoje vystymo planas bei su tuo susiję šalies ekonominės raidos prognozės;(2) Privatizavimo proceso Lietuvoje eiga bei šią veiklos sritį kuruojančio Valstybinio turto fondo indėlis į valstybės finansų politiką;(3) Lietuvos finansų politikos priemonių orientavimas link Europos Sąjungos įstatyminės bazės bei Europos Komisijos nuomonė apie LR pažangą šiame procese.
LR Finansų ministerija- kaip Lietuvos valstybės finansų politiką koordinuojanti valstybinė institucija. (Inga Luščikauskaitė)1998m. LR Vyriausybės nutarime dėl LR Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo LR Finansų miniterijai suteikti įgaliojimai bei nustatytos funkcijos pagrindiniams jai priskirtiems uždaviniams atlikti LR Finansų ministeriją iš esmės įteisina kaip pagrindinę valstybės finansų politiką kuruojančią bei projektuojančią instituciją, kurios svarbiausiais uždaviniais yra:1) rengti pasiūlymus dėl fiskalinės politikos tikslų bei įgyvendinimo priemonių; 2) rengti pasiūlymus dėl mokesčių politikos; 3) valdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės disponuojamus pinigų išteklius ir valstybės skolą; 4) kaupti valstybės iždo sąskaitose pinigų išteklius, kurių reikia valstybės funkcijoms vykdyti, tvarkyti šių išteklių naudojimą ir kontroliuoti jų naudojimo procesus valstybės iždo procedūrų metu; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu įgyvendinti mokesčių įstatymus; 6) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio santykių pagal galiojančius įstatymus; 7) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valdant valstybės skolą;8) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bankų, draudimo įmonių, kitų finansinių institucijų bei ūkio subjektų, organizuojančių lošimus, veiklos, taip pat valstybės dokumentų technologinės apsaugos bei tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros; 9) rengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą ir kt.Įstatymiškai apibrėžiama, jog LR Finansų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:1) įgyvendina valstybės finansų politiką bei rengia pasiūlymus dėl jos tobulinimo; 2) įgyvendina fiskalinę politiką, užtikrina, kad ji būtų suderinta su monetarine politika; organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą;
3) rengia projektus įstatymų, kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaitos, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos nacionalinį biudžetą, tarptautinių finansinių santykių, valstybės turto privatizavimo fondų bei kitais finansiniais klausimais, atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų finansinę ekspertizę ir nustato valstybės iždo veiklos tvarką; 4) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, rengia Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektus, organizuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą, tvarko Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės disponuojamų pinigų išteklių apskaitą ir kontroliuoja, kad šie ištekliai būtų tinkamai kaupiami ir išduodami valstybės iždo procedūrų metu, rengia savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus; 5) įgyvendina valstybės investicijų politiką (nagrinėja ir įvertina investicinius projektus, išskyrus energetikos, transporto, informatikos, gamtos apsaugos ir verslo investicinius projektus; rengia valstybės kapitalo investicijų planą; koordinuoja daugiašalę finansinę paramą); 6) perveda lėšas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytoms išlaidoms; 7) rengia pasiūlymus dėl pajamų priskyrimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams; 8) organizuoja pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymą, rūpinasi, kad būtų vykdomi tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai Lietuvos Respublikai ir įgyvendinamos jos teisės šioje srityje, stebi, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, susijusių su jos tarptautiniais finansiniais santykiais, ir informuoja apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Be to, LR Vyriausybės pavedimu, Finansų ministerija skolinasi finansinius išteklius iš tarptautinių finansinių organizacijų, bankų; taip pat skolinasi vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus; nustato LR Vyriausybės vertybinių popierių parametrus ir išleidimo į apyvartą sąlygas; atlieka operacijas su LR Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose; skolinasi ir kredituoja valstybines programas; tvarko valstybės skolos apskaitą, registruoja visas vidaus ir užsienio paskolas, valstybės garantijas; analizuoja ir valdo valstybės vardu paimtas užsienio paskolas ir vidaus skolą; analizuoja užsienio valstybių įstatymus ir tarptautinės teisės normas finansiniais klausimais ir rengia pasiūlymus, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai atitiktų tarptautinės teisės normas; sprendžia LR Vyriausybės disponuojamų pinigų išteklių ir visų į Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą įeinančių biudžetų sudarymo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės metodikos klausimus, kartu su Lietuvos banku rengia ir tvirtina LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų kasos operacijų atlikimo taisykles; kaupia ir sistemina finansinę, ekonominę, komercinę bei kitokią informaciją, kurios reikia valstybės finansinei politikai įgyvendinti. Nepaisant to, jog čia išvardintos LR Finansų ministerijai deleguojamos valstybės finansų politikos vykdymo funkcijos neatspindi visų šios institucijos įgaliojimų, akivaizdu, jog pagrindinė šios valstybės institucijos veiklos kryptis yra išimtinai orientuota valstybės finansų politikos koordinavimo linkme. Dėl šios priežasties būtent LR Finansų ministerijai yra deleguojamos valstybės finansų sistemos raidos prognozavimo bei ją atitinkančių programų vystymo funkcijos. Pagrindinės LR finansų politikos priemonės pagal 2001m. LR Finansų ministerijos strateginį veiklos planą.Atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų sistemos sąrangą, kiekvieniems naujiems kalendoriniams metams yra formuojamas atskiras valstybės biudžetas kartu su trejų metų finansiniu planu, analizuoti numatomas Lietuvos finansų politikos priemones bei prioritetines jos programas yra pakankamai nesudėtinga, tuo labiau, kad 2001m. LR Finansų ministerijos patvirtintas veiklos planas laikotarpiui iki 2004m. pasižymi gana detaliu pagrindinių mūsų valstybės finansų politikos tikslų išskyrimu. Pagal analizuojamą dokumentą, LR finansų politika 2001-2004m. turėtų būti orientuojama penkių pagrindinių tikslų aspektu. Jais yra:(1) racionalus ir taupus valstybės piniginių išteklių naudojimas;(2) efektyvios ir modernios valstybės mokesčių sistemos funkcionavimas;(3) valstybės fiskalinės politikos stiprinimas;(4) verslo sąlygų įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų, kapitalo rinkos ir apskaitos srityse gerinimas;(5) valstybės skolos valdymo gerinimas.
1. Finansų ministerija sieks racionalaus ir taupaus valstybės piniginių išteklių naudojimo. Kaip nurodoma 2001m. LR Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane, tęsiant biudžeto reformą, numatomos sudaryti teisinės sąlygos racionaliau organizuoti biudžeto procesą bei laiku ir kokybiškai parengti 2002 metų valstybės biudžeto bei Valstybės investicijų 2002 – 2004 metais programos projektus. Jau parengti Valstybės biudžeto lėšų, kurių reikia savivaldybėms pavestoms funkcijoms vykdyti, apskaičiavimo metodikos, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo patikslinimo, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos, Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo kontrolės ir vertinimo tvarkos, 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektai, patikslinta Strateginio planavimo metodika, Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos bei kontrolės tvarka, parengta ir pradėta taikyti investicinių projektų, finansuojamų naudojant valstybės paramą, įgyvendinimo ir po to vykdomos veiklos stebėsenos tvarka.
2. Bus siekiama efektyvios ir modernios mokesčių sistemos funkcionavimo. Bandant susisteminti ir suderinti pagrindinių mokesčių principus ir nuostatas bei padidinti našumą, nustatytos mokesčių sistemos gairės ir parengti atitinkami teisės aktai:
►parengta nauja Mokesčių sistemos koncepcija; ►parengtas Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projektas, numatantis visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą; ►sudarytos sąlygos veikti privatiems pensijų fondams; ►parengtos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisos, susijusios su vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atsisakymu;►dabartiniam laikotarpiui parengti teisės aktai transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui įvesti, tiesa, diskusija dėl šios privalomosios draudimo rūšies įvedimo LR Seime dar nėra visiškai pasibaigusi;►pasirengta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimo sujungimui bei juos administruojančių institucijų struktūrų sujungimui (parengti su tuo susijusių teisės aktų projektai);►įgyvendinti numatyti mokesčių sistemos pertvarkymai, svarbūs rengiantis narystei Europos Sąjungoje- ¹parengtas naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad akcizas prekėms taikomas tik tada, kai tai būtina Lietuvai integruojantis į tarptautines organizacijas; ²parengtas naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas, siekiant suvienodinti visų mokesčių mokėtojų teises, atsisakyta mokesčių lengvatų; ³sudarytos sąlygos pagrįstam muitų apskaičiavimui- sumokėjimui (parengti atitinkamų įstatymų pakeitimai);►įgyvendintos priemonės, gerinančios mokesčių administravimą: parengtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, nustatantis periodišką mokesčių mokėjimo tikrinimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinę atsakomybę už neteisėtą mokesčių išieškojimą ar veiklos sustabdymą ir skirtingas sankcijas už tyčinį mokesčių nemokėjimą ir apskaitos klaidas.3. LR Finansų ministerija stiprins fiskalinės politikos planavimą: ►sukurtas ir įdiegtas ketvirtinis makroekonomikos modelis;►pagerėjusi makroekonominių rodiklių prognozių, analizės, stebėsenos kokybė;►išplėstos ekonominės situacijos bei fiskalinės politikos krypčių modeliavimo, pasiūlymų dėl fiskalinės politikos pateikimo galimybės;►sudarytos sąlygos skaidresniems fiskalinės politikos duomenims surinkti- pradinėje biudžeto proceso stadijoje parengtos fiskalinės politikos gairės, kuriose, atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus, nustatyti pagrindiniai fiskaliniai rodikliai, būtini planuojant biudžetą; parengtos konsoliduotų fiskalinių rodiklių (pajamų, išlaidų, biudžeto deficito, skolos) prognozės, laiku pateiktos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės;►įgyvendinant racionalaus ir taupaus valstybės piniginių išteklių naudojimo tikslą, siekiama derinti valstybės finansų ir savivaldybių finansų valdymo ir kitas kylančias problemas, rengti valstybės biudžeto projektus ir organizuoti jų vykdymą, rengti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio santykių pagal galiojančius įstatymus, tobulinti mokesčių politiką, jų įgyvendinimą, kaupti ir sisteminti finansinę ir kitokią ekonominę informaciją valstybės politikai įgyvendinti, kaupti iždo sąskaitose pinigų išteklius, atlikti iždo procedūras, vykdyti biudžetą , sudaryti apyskaitą ir kt. Šiam tikslui pasiekti numatoma efektyviai valdyti Nacionalinio biudžeto išteklius, įskaitant ir dabartinių nebiudžetinių fondų įtraukimą į biudžetą; numatomos priemonės gerinti biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, prognozavimą, deficito valdymą, tobulinti kapitalo investicijų planavimą, spręsti santykius su savivaldybėmis dėl dotacijų bei įgyvendinti valstybės mokesčių politiką ir tuo tikslu rengti teisės aktus, numatytus Vyriausybės veiklos programoje, planuoti mokesčių politiką ir analizuoti pasekmes, sudaryti sutartis dėl dvigubo kapitalo ir pajamų apmokestinimo, gerinti valstybės piniginių išteklių sukaupimą, valdymą ir efektyvų naudojimą. Numatoma gerinti informacines sistemas ir tobulinti informacijos struktūrą apie piniginių išteklių sukaupimą, išdavimą, šių procesų atskaitomybę, apskaitą ir kontrolę.
4. Sieks gerinti verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų, kapitalo rinkos ir apskaitos srityse:►tam tikslui sudarytos palankios teisinės ir mokestinės sąlygos atsirasti įvairioms tiesioginėms bei išvestinėms finansinėms priemonėms, panaikinti nereikalingi investavimo apribojimai;►įgyvendintos verslo plėtrai palankios priemonės buhalterinės apskaitos srityje, jos reglamentavimas priartintas prie Europos Sąjungos reikalavimų: parengti Konsoliduotos finansinės atskaitomybės, Apskaitos, Finansinės atskaitomybės įstatymų projektai bei dalis nacionalinių apskaitos standartų;►sudarytos palankios teisinės ir mokestinės kapitalo draudimo ir loterijų rinkos plėtros sąlygos;►įgyvendintos priemonės, artimos finansinių institucijų veiklai keliamiems reikalavimams, siekiant narystės Europos Sąjungoje- parengti Finansinių institucijų, Draudimo išmokų investuotojams, Draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo, Vertybinių popierių rinkos įstatymų projektai:►plėtojant turizmo ir pramogų verslą bei siekiant užkirsti kelią nelegaliam lošimų verslui, parengti bei LR Seime priimti teisės aktai, reglamentuojantys lošimo namų veiklą ir azartinių lošimų organizavimą. ►gerinant verslo sąlygas Lietuvos valstybėje siekiama metodiškai vadovauti buhalterinei apskaitai, rengti pasiūlymus Vyriausybei dėl bankų, draudimo įmonių, kitų finansinių institucijų priežiūros politiką; kontroliuoti pajamų surinkimą; pervesti lėšas biudžete numatytoms išlaidoms, rengti ir tvirtinti finansinę atskaitomybę (jos formas), atlikti auditą ir kt. Šiam tikslui pasiekti numatoma įgyvendinti tokius uždavinius ir priemones, kaip užtikrinti finansinių institucijų valdymą ir kontrolę, gerinant bankų, draudimo įmonių, lošimo ir kitų kredito bei finansinių institucijų kontrolę, indėlių draudimo fondo veiklą, prievolių bankų kreditoriams vykdymą ir pan.
5. Sieks gerinti valstybės skolos valdymą. Atliekama visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėsena. Siekiant geriau administruoti paskolas, parengti Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų paskolų teikimą, tvarkos projektai. Įgyvendinant šį tikslą, numatoma siekti ES struktūrinės pagalbos ir suformuoti reikiamas struktūras bei mechanizmus. Pagal kompetenciją palaikyti ryšius ir vesti derybas su užsienio atitinkamomis institucijomis. Organizuoti finansinių išteklių skolinimąsi, nustatyti vertybinių popierių išleidimo į apyvartą sąlygas, atlikti atitinkamas operacijas su vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose, skolintis ir kredituoti valstybines programas, registruoti valstybės vidaus ir užsienio paskolas, valstybės garantijas ir kt. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai ir priemonės: užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą finansų srityje, plėtojant integracijos į Europos Sąjungą procesus ir bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, nustatyti narystės mokesčių mokėjimą tarptautinėms organizacijoms.
Abibendrinant pagrindinius 2001m. LR Finansų ministerijos veiklos plano strategijos tikslus, galima daryti išvadą, jog daugelyje sričių numatoma bei planuojama iš dalies reformuoti galiojančius teisės aktus bei atskirų finansų politikos sferų įstatyminę bazę.
LR Finansų ministerijos ataskaita apie valstybės ekonominę padėtį bei valstybės ekenominių rodiklių prognozė 2002- 2004 metams.
Anot LR Finansų ministerijos ataskaitos, nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva sparčiai žengė į priekį, kurdama makroekonomikos stabilumo sąlygas ir rinkos ekonomiką. Kuriant rinkos ekonomiką, buvo vykdomas privatizavimas, teisinės reformos, kainų ir prekybos liberalizavimas ir bankų restruktūrizavimas. Demokratinėmis rinkos reformomis buvo siekiama paskatinti ekonominį augimą. Šių pastangų dėka buvo padėti geri stabilaus ekonomikos augimo pamatai – Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Tačiau, prasidėjus Rusijos krizei ir pasikeitus sąlygoms tarptautinėse kapitalo rinkose, šis procesas sulėtėjo. Sumažėjusi paklausa Rytų rinkose gerokai sumažino Lietuvos eksportą. Eksporto sumažėjimas, sutrikę atsiskaitymai lėmė kai kurių ekonominės veiklos rūšių aktyvumo mažėjimą, o tai sąlygojo aukštesnį nedarbo lygį. Patikslintais duomenimis, 1999 m. Bendrasis vidaus produktas (toliau- BVP) palyginti su 1998 metais sumažėjo 4.2 procento. Smarkiausiai 1999 metais smuko elektros, dujų ir vandens tiekimo (16.7%); statybos (11.2%); žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės (9.2%); apdirbamosios pramonės (6.7%); sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (5.9%) apimtys. 2000 metais vykdyta fiskalinė politika sumažino fiskalinį deficitą ir užtikrino Tarptautinio Valiutos Fondo (toliau- TVF) pritarimą vykdomoms reformoms. Sumažinto biudžeto deficito dėka pasirodė laukti ūkio stiprėjimo ženklai: ¹sumažėjo palūkanų normos (pvz., 3 mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių vidutinė palūkanų norma 1998m. buvo 10.7%, 1999m.- 10.3%, o 2000m. per vienuolika mėnesių sumažėjo iki 5.7%; be to, 1999m. vidutinis svertinis visų vidaus rinkoje išleistų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų vidurkis buvo 11.4%, tuo tarpu per 2000m. vienuolika mėnesių rodiklio reikšmė sumažėjo iki 9.4%); ²2000 metų pirmojo pusmečio mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su 1999 metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo nuo 11.1% pusmečio BVP iki 4.2% pusmečio BVP; ³išlaikyta maža infliacija (metinė infliacija spalio mėnesį 2000m. buvo 1.1%) ir, galiausiai, buvo sudarytos palankios sąlygos išplėsti ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių rinką, pirmą kartą išleidžiant trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinius popierius. LR Finansų ministerija prognozuoja, jog sustiprėjęs investuotojų pasitikėjimas ilgalaikiu ūkio stabilumu turėtų 2001m. padidinti efektyvias privačias investicijas ir tokiu būdu kompensuoti sumažėjusias valstybės investicijas. Antravertus, pastebima, jog valstybės investicinių planų įvykdymas ir efektyvumas vis labiau tampa ilgalaikio ekonomikos augimo sąlyga, todėl turi būti įvykdyta daug didesnė dalis investicinių programų nei iki šiol ir sudarytos sąlygos privataus sektoriaus investicijoms. Įvertinus vidaus ir išorės veiksnius, 2000 – 2003 metų periodui prognozuojamas realaus BVP augimas. Planuojama, jog ekonomikos atsigavimą visų pirma turėtų paskatinti didėjančios eksporto į Vakarų rinkas apimtys bei eksporto į NVS rinkas pagyvėjimas. Pasirodę spartesnio ūkio stiprėjimo ženklai leidžia pagerinti Lietuvos ekonominės raidos perspektyvų vertinimus. Numatytas realaus BVP augimas 2000m. viršijo ankstesnę makroekonominių rodiklių prognozę. Įvertinus vidaus ir išorės veiksnius, 2001 -2004m. prognozuojamas realus BVP augimas, kuris viršija net optimistinę makroekonominių rodiklių prognozę, paskelbtą 2000metais. Pagal LR ekonominių rodiklių prognozę 2001m. planuojamas 3.7% didesnis BVP nei 2000m. (ankstesnė prognozė – 3.2%), 2002m. numatomas 4.7% (ankstesnė prognozė – 4.2%), 2003m.- 5.1% (ankstesnė prognozė- 4.4%) ir, galiausiai, 2004m.- 5.5% didesnis BVP. Taigi vidutinis augimo tempas vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sudaryti apie 5 procentus. Antravertus, nors prognozuojami ūkio sektorių augimo tempai labai skirtingi, dideli struktūriniai BVP pasikeitimai neprognozuojami, tačiau turėtų išlikti didesnio augimo tendencijos šakose, kurios teikia paslaugas nerezidentams arba gamina eksportuojamas prekes (pvz., transportavimo, ryšių bei sandėliavimo veiklos, apdirbamosios pramonės, išgaunamosios pramonės, finansinio tarpininkavimo veiklos srityse). Dalis šakų išlaikytų vidutinius augimo tempus, ypač viešbučių bei restoranų veiklos, didmeninės bei mažmeninės prekybos srityse. (rengiant prognozę, buvo remtasi prielaidomis dėl naftos kainų ir valiutų kurso stabilumo, taip pat dėl kitų eksporto sąlygų pastovumo)
LR Finansų ministerijos manymu, ekonomikos augimą iš esmės labiausiai turėtų paskatinti tolesnis importo augimo tempus viršijantis eksporto augimas. Prognozuojama, jog šalyje gaminamos produkcijos augimą sąlygos ankstesniais metais padidėjęs pajamų lygis, įgalinantis didinti vartojimą. Be to, sustiprėjęs investuotojų pasitikėjimas ilgalaikiu ūkio stabilumu turėtų padidinti efektyvias privačias investicijas ir užtikrinti ilgalaikio augimo potencialo išlaikymą. Kaip ir pastaraisiais metais, didžiausią lyginamąją dalį bendrosios pridėtinės vertės struktūroje sudarytų apdirbamoji pramonė, o lyginamoji jos dalis po truputį didėtų (2001m.- 21.5%, 2002m.- 21.8%, 2003m.- 22.3% ir 2004m.- 23% visos bendrosios pridėtinės vertės). Didmeninės ir mažmeninės prekybos lyginamoji dalis prognozuojamu laikotarpiu sudarytų nuo 15.5 iki 15.1%. Transporto, sandėliavimo ir ryšių lyginamoji dalis 2001m. išaugtų iki 12.2% ir vėliau svyruotų apie 12.5%. Prognozuojamu laikotarpiu padidėtų finansinio tarpininkavimo lyginamoji dalis (2001 – 2002m. sudarytų 2.6%, tuo tarpu 2003- 2004m.- 2.7% visos bendrosios pridėtinės vertės). Viešbučių ir restoranų veiklos lyginamoji dalis analizuojamu laikotarpiu padidėtų nuo 1.4% bendrosios pridėtinės vertės prognozuojamo laikotarpio pradžioje iki 1.6% laikotarpio pabaigoje. Kasybos pramonės lyginamoji dalis laikotarpio pabaigoje padidėtų nuo 1.1% iki 1.2%, kitos komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo veiklos lyginamoji dalis 2001-2003m. sudarytų 3.1%, o 2004m. padidėtų iki 3.2%. Nors nėra prognozuojamas nuosmukis nė vienoje ūkio šakoje, dėl lėtesnių veiklos augimo tempų nei kitose srityse prognozuojamu laikotarpiu mažėtų žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės lyginamoji dalis (nuo 7.6% 2001m. iki 7.4% 2003 – 2004 m.). Statybos lyginamoji dalis sumažėtų nuo 5.7% bendrosios pridėtinės vertės 2001 – 2002m. iki 5.6% 2003- 2004 metais. Viešojo valdymo, gynybos bei privalomojo socialinio draudimo lyginamoji dalis sumažėtų nuo 6.3% 2001m. iki 5.9% 2004 metais. Nekilnojamojo turto, nuomos, kitos verslo veiklos lyginamoji dalis sumažėtų nuo 8.3 % 2001m. iki 8.1% 2004m., o švietimo- nuo 6.9% 2001m. iki 6.4% 2004m., elektros, dujų ir vandens tiekimo- nuo 4.5% 2001m. iki 4.1% 2004 metais. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos lyginamoji dalis visu prognozuojamu laikotarpiu sudarytų 3.4%. Prognozuojamu laikotarpiu BVP yra įvertintas taip pat ir išlaidų bei pajamų metodu. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinių išlaidų suma, t. y. atspindi galutines namų ūkių, bendravalstybinio valdymo vartojimo išlaidas, bendrąsias vidaus investicijas ir skirtumą tarp prekių ir paslaugų eksporto bei importo. Prognozuojama, kad mažėjant galutinio vartojimo išlaidų lyginamajai daliai (nuo 85.7% BVP 2001m. iki 83.3% BVP 2004m.), Vyriausybės vartojimo išlaidų dalis sumažėtų nuo 21.2% BVP 2001m. iki 20.2% BVP 2004m.; namų ūkių vartojimo išlaidos sumažėtų nuo 64.5% BVP 2001m. iki 63.1% BVP 2004 metais. Bendrosios vidaus investicijos padidėtų nuo 20.6% BVP 2001m. iki 22.8% BVP 2004m. Vartojimo išlaidų dalies mažėjimas BVP ir investicijų dalies didėjimo tendencijos prognozuojamos numatant dabar vykdomos fiskalinės politikos tęstinumą, leidžiantį sustiprinti ilgalaikį pasitikėjimą Lietuvos ūkio perspektyvų stabilumu. Pagal BVP prognozę pajamų metodu kompensacijos dirbantiesiems dalis prognozuojamu laikotarpiu sumažėtų nuo 42.0% BVP 2001m. iki 40.0% 2004m. Šį struktūrinį pokytį daugiausia nulems samdomų darbuotojų skaičiaus ir vidutinio nominalaus darbo užmokesčio augimo tempai. Prognozuojama, jog nominalus darbo užmokestis augs lėčiau dėl fizinių asmenų pajamų mokesčių reformos, iš esmės numatančios sumažinti fizinių asmenų pagrindinį mokesčio tarifą nuo 33% iki 24% 2004 metais. Nors dėl mažesnių mokesčių vidutinis disponuojamas darbo užmokestis didėtų, nominalus bruto darbo užmokesčio augimas lėtėtų ir reformos metu nulemtų darbo apmokėjimo dalies sumažėjimą nuo 33.2% BVP 2001m. iki 31.6% BVP 2004 metais. Prognozuojamu laikotarpiu likutinio pelno ir mišrių pajamų dalis padidėtų nuo 34.1% 2001m. iki 36.5% BVP 2004 metais. Lietuvos ekonominių rodiklių prognozė numato neaukštą infliacijos lygį 2001 metais. Konkurencingumą užtikrinantis vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas, euro atžvilgiu nemažėjantis JAV dolerio kursas; be to, pakankamai neišnaudotas gamybinis pajėgumas bei konkurencija sudaro sąlygas tenkinti užsienio ir vidaus vartotojų paklausą nedidinant kainų. Vidutinis metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2001 metais sudarytų tik 0.6%. Tačiau 2002m. vartojimo prekių ir paslaugų vidutinis metinis kainų pokytis sudarytų 2.1%, o 2003- 2004m. sudarytų 2.2%. Tokio dydžio infliacijos susidarymui įtakos turės perteklinio gamybinio pajėgumo išnaudojimas dėl didėjančio eksporto ir vidaus vartojimo, importuojamų prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei numatomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1034 Lt 2001 metais iki 1148 Lt 2004 metais. Apibendrinus, LR Finansų ministerijos 2001- 2004 metų Lietuvos ekonominės raidos prognozuojamus rodiklius, akivaizdu, jog numatomas valstybės ekonominės sistemos efektyvesnis funkcionavimas, kuriam pastaraisiais metais gana svaria kliūtimi buvo Rusijos ekonominė krizė. Didesnis Lietuvos eksporto bei importo ekonominių santykių orientavimas į Vakarų Europos valstybių rinkas taps tik stipresne tokių ekonominių rodiklių prognozių garantija.• Privatizavimo proceso Lietuvoje eiga bei šią veiklos sritį kuruojančio Valstybinio turto fondo indėlis į valstybės finansų politiką.(Irma Bujauskaitė)
Privatizavimas – valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal LR valstybės ir savivldybių turto privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.
Privatizavimą vykdo šios institucijos:1) Valstybės turto fondas;2) Savivaldybių turto fondai ar kiti savivaldybių administracijos padaliniai. Savivaldybės taryba turi teisę nesteigti šios savivaldybių turto privatizavimo institucijos ir įgalioti merą sudaryti sutartį su Turto fondu dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo.
Pagrindinės valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme bei Valstybės turto fondo įstatuose yra šios:1) privatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą;2) atstovauti valstybės interesams valdant ir naudojant jam patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir ilgalaikį materialųjį turtą bei jais disponuoti ir apskaityti šį turtą;3) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų privatizavimo klausimais projektus, atstovauti Vyriausybei teisme dėl privatizavimo sandorių.Valstybės turto fondas, privatizuodamas valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą:1) rengia Privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį Vyriausybei tvirtinti;2) nustato privatizavimo būdą ir atskiro objekto privatizavimo sąlygas;3) vertina privatizavimo objektus, parengia objektų privatizavimo programų projektus ir teikia juos Privatizavimo komisijai (Vyriausybei) pritarti;4) leidžia Informacinį privatizavimo biuletenį;5) rengia reklaminius dokumentus ir organizuoja privatizavimo objekto reklamą;6) pasirašo privatizavimo sandorius;7) pasirašo sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo;8) vykdo kompiuterizuotą privatizavimo darbų apskaitą;9) rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų privatizavimo klausimais projektus.Taigi turto fondas, vykdydamas įstatymų jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis Turto fondas taip pat gali veikti kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą.Privatizavimo procese dalyvauja ir privatizavimo komisija. Tai privatizavimo priežiūrai įsteigta valstybės institucija, atskaitinga Seimui. Privatizavimo komisija turi teisę:1) pritarti ar nepritarti objektų privatizavimo programų projektams;2) pritarti ar nepritarti privatizavimo sandorių projektams, išskyrus vertybinių popierių biržose sudarytus privatizavimo sandorius;3) pritarti ar nepritarti strateginių investitorių sąrašo projektui;4) šio įstatymo numatytais atvejais sustabdyti objekto privatizavimo programos vykdymą ir (ar) pripažinti, kad ši programa baigta;5) Privatizavimo komisija turi teisę įpareigoti Turto fondą atlikti jai svarstyti pateiktų dokumentų papildomą ekspertizę bei deleguoti savo atstovą ar atstovus.6) Jeigu Privatizavimo komisijos sprendimas yra neigiamas, Turto fondas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei, kurios nutarimas yra galutinis. Seimas periodiškai išklauso Privatizavimo komisiją apie jos atliktą darbą.Valstybės turto fondo sudaromas privatizavimo objektų sąrašas – tai įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie ruošiamus privatizuoti objektus. Ši informacija viešai skelbiama informaciniame privatizavimo biuletenyje. Objektų parengimą privatizuoti vykdo privatizavimo valdytojas. Kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą Turto fondui ar(ir) potencialiems pirkėjams. 2000 m. buvo parengta ir išleista 16 Informacinio privatizavimo biuletenio numerių, kuriuose buvo paskelbtos 1736-ių objektų privatizavimo programos ( vertė – 1,41 mlrd. Lt). Iš šio skaičiaus 1205 objektai (vertė – 1,34 mlrd. Lt) nuosavybės teise priklauso valstybei, o 536 objektai – savivaldybėms. 2001 m. sausio 1 d. duomenimis šiuo metu į Privatizuojamų objektų sąrašą įtraukta 3670 objektai, t.y. savivaldybėms ar valstybei priklausančios įmonės bei nekilnojamasis turtas. Šio turto vertė – 2,57mlrd. Lt. Savivaldybių privatizuojamas turtas sudaro tik apie 12 proc. Šios vertės.1 lentelė.Turto fondo parengtas ir vyriausybės patvirtintas Privatizavimo objektų sąrašas.(2001 m. sausio 1 d. duomenys)
Privatizuojamo turto nuosavybės forma
Objektų skaičius Privatizuojamų valstybei (savivaldybėms) priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė (tūkst. Lt)Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 122 1 665 128Įmonės, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 50 proc. Akcijų (iš jų įmonės, kuriose valstybei priklauso nuo 30 iki 50 proc. Akcijų) 1188
138 481 921
120 288Nekilnojamasis turtas 1 250 113 723Iš viso: 2 560 2 260 772Savivaldybėms nuosavybėsteise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 104 209 614Įmonės, kuriose savivaldybėms priklauso mažiau kaip 50 proc. Akcijų 170 16 373Nekilnojamasis turtas 836 82 974Iš viso: 1 110 308 961Iš viso (valstybės ir savivaldybių): 3670 2 569733
Privatizavimo būdai yra šie:1) viešas akcijų pardavimas – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo būdas, kai akcijos parduodamos viešai jas platinant vidaus ir (ar) užsienio valstybių vertybinių popierių rinkose, o akcijų pardavimo kaina nustatoma įvertinus paklausos ir pasiūlos santykį2) viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju.3) viešas konkursas – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi. Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.
4) tiesioginės derybos – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas tiesioginių derybų laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi.5) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje – konvertuojamų obligacijų arba naujų akcijų emisija iš papildomų įnašų, dėl kurios valstybės ar savivaldybės dalis įmonės įstatiniame kapitale sumažėja ar gali sumažėti atitinkamai peržengdama 2/3, 1/2 ar 1/3 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, ribą.6) nuoma su išsipirkimu – viešas privatizavimo būdas, kai potencialus pirkėjas, pasirašęs privatizavimo sandorį ir perėmęs privatizavimo objektą – ilgalaikį materialųjį turtą, įgyja teisę jį valdyti ir naudoti. Nuosavybės teisę į privatizavimo objektą potencialus pirkėjas įgyja tik visiškai apmokėjęs už šį objektą ir įvykdęs kitas privatizavimo objekto įsigijimo sąlygas, nustatytas privatizavimo sandoryje. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie valstybės ar savivaldybės turtą išsinuomojo ne pagal šį įstatymą.Daugiausia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2000 m. buvo siūloma parduoti viešo konkurso bei tiesioginių derybų būdais, parduodant 33 įmonių stambius akcijų paketus, kurių privatizuojamo valstybei priklausančio turto nominali vertė sudarė 860,2 mln. Lt.2 lentelė. Sudaryti sandoriai (tūkst Lt.) pagal privatizavimo būdus (2001 04 25) 2001 2000 1998 11996Objektų privatizavimas parduodant akcijų paketą viešo konkurso būdu 342030 163591 216299 Objektų privatizavimas parduodant akcijų paketą viešo aukcijono būdu 5073 11732 40141 1977Objektų privatizavimas parduodant ilgalaikį materialųjį turtą viešo aukcijono būdu 2579 58 6756 Objektū privatizavimas parduodant akcijų paketą tiesioginių derybų būdu 0 0 2040000 Iš viso 349682 175381 2303196 1977
3 lentelė. 2000 m. paskelbta valstybei priklausančių objektų privatizavimo programų pagal privatizavimo būdus.Privatizavimo būdas Objektų skaičius Valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė, tūkst. LtViešas akcijų pardavimas vertybinių popierių biržoje 45 245 017Viešas konkursas 33 860 226Viešas aukcionas 1110 226 560Nuoma su išsipirkimu 12 4 965Pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą 5 3 438Iš viso: 1205 1 340 206
4 lentelė. Privatizuotų objektų privatizuoto kapitalo (tūkst. Lt.) suvestinė. 2001 000 1999 1996Pramonė 38458 169572 52083 355Transportas 403084 10715 118106 0Ryšiai 8 203734 150 66Statyba 1121 69188 17153 264Prekyba 12393 36266 13641 704Komunalinis ūkis 1837 6070 3183 0Buitinis aptarnavimas 1605 301 1138 862Nekilnojamasis materialusis turtas 2712 37248 18074 2569Kitos 154691 53299 119141 0Iš viso 615908 586397 342669 4802
Pagal galiojusius įstatymus 2/3 visų privatizavimo lėšas buvo numatyta skirti santaupų atkūrimui, o likusias – skirti šalies ekonominio skatinimo programoms finansuoti. Pakeitus santaupų atkūrimo įstatymą, santaupų atkūrimas yra sustabdytas dvejiems metams. Taigi dabar visos privatizavimo lėšos yra santykinai laisvos, neskiriamos griežtai apibrėžtiems tikslams. Todėl Vyriausybėje svarstytas nutarimas dėl privatizavimo lėšų panaudojimo tvarkos numato papildomas privatizavimo įplaukų panaudojimo galimybes. Siūloma nutarime nustatyti, kad privatizavimo lėšos gali būti skiriamos vyriausybės sprendimu rezerviniam fondui sudaryti, valstybės skoloms padengti bei parengti privatizuojamus objektus. Susitarime su Tarptautiniu valiutos fondu esama rekomendacijų, kad santaupų atkūrimas būtų sustabdytas, o privatizavimo lėšos būtų panaudotos rezerviniam fondui sudaryti. Šio fondo lėšos bus naudojamos valstybės skoloms grąžinti bei pensijų sistemos reformai finansuoti.Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų nuomone, pats ekonomiškai nepriimtiniausias lėšų panaudojimo būdas yra ekonominio skatinimo programos. Nors ir vadinamos programų vardu, tai yra ne kas kita, kaip atskirų įmonių ar jų vykdomų projektų finansavimas. Tai patvirtina ir privatizavimo lėšų panaudojimo ataskaitos. Kadangi visus paremti ar finansuoti iš Privatizavimo fondo neįmanoma, lėšos skiriamos išrinktiesiems pagal nežinomus kriterijus.Didžiausias lėšų panaudojimo santaupų atkūrimui privalumas tas, kad lėšos atitenka žmonėms pagal aiškius kriterijus, o didžiausia yda ta, kad jis didina valstybės įsipareigojimus. Šis argumentas ir nulėmė, kad santaupų atkūrimas buvo sustabdytas. Beje, santaupų atkūrimo sustabdymas neišsprendė didelių valstybės įsipareigojimų problemos – tiesiog šių įsipareigojimų vykdymas buvo nukeltas ateičiai.Ekonomiškai efektyviausias privatizavimo lėšų panaudojimo būdas būtų toks, kuris mažintų valstybės įsipareigojimus, be kita ko garantuodamas, kad privatizavimo lėšos neliks valstybės rankose, o bus perduotos žmonėms. Šiuos požymius atitinka siūlymas privatizavimo lėšas naudoti pensijų reformai. Šį privatizavimo lėšų panaudojimo būdą naudojo ne viena šalis savo pensijų sistemai reformuoti. Paprastai tariant, išėjimas iš valstybinio socialinio draudimo yra brangus, jam reikia daug papildomų lėšų, o bene vienintelis realus jų šaltinis – tai privatizavimo įplaukos. LLRI ekspertai išanalizavo įvairius privatizavimo lėšų panaudojimo variantus: skoloms grąžinti, socialiniam draudimui reformuoti, biudžeto pajamų sumažėjimui kompensuoti, ekonominėms programoms finansuoti, rezerviniam fondui suformuoti. LLRI požiūriu, privatizavimo lėšų naudojimas gyventojų santaupoms kompensuoti nėra pats blogiausias jų naudojimo būdas, tačiau jis turi ir nemažai trūkumų. Jis didina valstybės įsipareigojimus, ir nesudaro prielaidų mažinti valstybės funkcijas. Antra vertus, atkuriant santaupas privatizavimas įvykdomas iki galo – gautos lėšos patenka į privačias rankas. Kadangi įsipareigojimo atkurti santaupas atsisakymas turėtų skaudžių socialinių pasekmių, LLRI ekspertai mano, reikėtų užtikrinti, kad toks įsipareigojimas būtų tinkamai įvykdytas. Kadangi privatizavimo potencialas yra didelis, būsimas privatizavimo lėšas tinkamiausia būtų panaudoti pensijų reformai bei papildomam lito padengimui užtikrinti, tvirtina LLRI ekspertai. Privatizavimo lėšų naudojimas socialinio draudimo reformai leistų sumažinti socialinio draudimo įmokos tarifą, nepakertant Sodros įsipareigojimų vykdymo. Lėšų iš privatizavimo panaudojimas socialinio draudimo reformavimui turėtų ilgalaikių pozityvių pasekmių. Tai – unikali galimybė kuo švelniau išsivaduoti iš dabartinės pensijų sistemos, privatizuojant didžiausią valdžios funkciją – socialinį draudimą bei jo finansavimo dalimi sumažinant mokesčių naštą.
Dalies lėšų gautų iš privatizavimo LLRI siūlo nenaudoti, o skirti jas oficialiosioms atsargoms padidinti arba suformuoti rezervo fondą, kuris užsienio valiuta būtų laikomas ne Lietuvoje. Toks lėšų rezervavimas padidintų pasitikėjimą litu ypač didelių užsienio skolų kontekste. Jei šios lėšos būtų naidojamos oficialiosioms atsargoms padidinti, reikėtų įtvirtinti reikalavimą, kad šių rezervų sąskaita nebūtų didinama pinigų masė.Privatizavimo fondo 1999 metų metinėje apyskaitoje atsispindi pajamų ir išlaidų t.y. lėšų srautai. Lėšų likutis metų pradžioje buvo beveik 1,5 mlrd. Lt., o gauta pajamų – 1,1 mlrd. Lt. . Gyventojų santaupoms atkurti ir palūkanoms už tam tikslui pasiskolintas lėšas mokėti buvo išleista 1 mlrd. Lt. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui formuoti bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms įgyvendinti – 472 mln. Lt. . Atskaitymams į specialų Fondą bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti- 15 213 000 Lt. Išlaidoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytų Privatizavimo komisijos ir Turto fondo funkcijų įgyvendinimu, padengti išleista beveik 6 mln. Lt. Ekspertų paslaugoms apmokėti 9,5 mln. Lt. Valstybės vidaus skolai- Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimams – padengti panaudota 120 mln. Lt. Visos Valstybinio turto fondo išlaidos 1999 m. sudarė 1,95 mlrd. Lt. , o lėšų likutis apyskaitos laikotarpio pabaigoje buvo 293 mln. Lt., tai yra 5 kartus mažiau nei 1998 metais. Tačiau viešojo turto perdavimas privatiems subjektams dar nereiškia laisvosios rinkos principų įtvirtinimą. Ne mažiau svarbu privatizuoti valdžios funkcijas. Turto privatizavimas neatneš teigiamų rezultatų, jei kartu nebus vykdoma dereguliavimo, debiurokratizavimo, valstybės paramos atsisakymo politika. Stambių įmonių privatizavimas nėra radikalus žingsnis išvalstybinant žmonių gyvenimą. Privatizavimo dar laukia tokios sritys, kaip komunalinis ūkis, socialinė apsauga,švietimas. Privatizavimo sėkmę didžia dalimi nulemia tinkamas jo mechanizmas. Jis šiuo metu nėra be priekaištų:• privatizavimo būdai sudaro per daug erdvės subjektyvumui,• nėra taisyklių, kaip panaudoti privačius subjektus organizuojant privatizavimą, • paini už privatizavimą atsakingų valdžios institucijų sistema, • nustatomos nepagrįstos išimtys atskirų objektų privatizavimui.• REGULIARIOJI 2000m. ES KOMISIJOS ATASKAITA
Lapkričio 8 d. Europos Komisija pristatė Reguliariąją Ataskaitą apie šalis kandidates Europos Parlamentui. Šių metų Reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą giria įvykdytas reformas ir pripažįsta Lietuvą veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Tačiau Ataskaitoje pažymima, kad Lietuva sugebės atlaikyti konkurencijos spaudimą tik tuo atveju, jei reformos it toliau bus tebetęsiamos.
Nuopelnų ir trūkumų suvestinė.Nuopelnai:Ekonominiai kriterijai: Lietuva sėkmingai sumažino fiskalinį deficitą. Padarytos pažangos dėka Lietuva pirmą kartą gali būti pavadinta veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Laisvas prekių judėjimas: Lietuva pajudėjo link aiškios rinkos priežiūros strategijos kūrimo ir tinkamos atitikimo įvertinimo infrastruktūros įdiegimo. Valstybės parama: priėmus suderintą su ES Valstybės paramos įstatymą padaryta svarbi pažanga.
Trūkumai:
Ekonominiai kriterijai: peržiūrėti Bankroto ir įmonių restruktūrizavimo įstatymai taip ir nebuvo priimti. Mokesčių sistema: derinant įstatymus šioje srityje pažanga yra labai sąlyginė.
Ekonominiai pokyčiai
Lietuvos ekonominė padėtis po paskutinės Reguliariosios ataskaitos parengimo pagerėjo ir pirmąjį 2000 m. pusmetį produkcijos augimas buvo teigiamas. Pagrindinis ekonomikos atsigavimą nulėmęs veiksnys – išaugusi išorinė paklausa. Nepaisant to, ir toliau didėjo nedarbas, iš dalies dėl ūkio struktūros pertvarkymo. Vartojimo kainų infliacija liko itin maža, ji atspindėjo menką vidaus paklausą ir importo kainų nuosmukį dėl lito vertės padidėjimo.
Po paskutinės ataskaitos paskelbimo buvo pradėtos svarbios struktūrinės reformos. Siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu, pradėta valstybinio sektoriaus valdymo reforma ir patvirtinta trijų pakopų pensijų sistemos koncepcija. Energetikos sektoriuje sukurta nauja teisinė struktūra, ir pažengta į priekį rengiant privatizacijai valstybines dujų bei energetikos įmones. Vienas iš dviejų dar likusių valstybinių bankų jau baigiamas parduoti tarptautiniam konsorciumui, tačiau antrojo banko privatizavimui dar tik rengiamasi. Rengiamos svarbios teisinės pataisos bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų srityje. Prekybos srityje atsisakyta apsaugos priemonių, kurios buvo įdiegtos reaguojant į Rusijos krizę.
Politinis sutarimas dėl struktūrinių reformų būtinybės dar labiau sustiprėjo dėl Rusijos krizės povekio Lietuvos ekonomikai. 1999 m. lapkričio mėn. naujoji Lietuvos Vyriausybė, imdamasi šalinti ryškiausius trumpalaikius disbalansus, iškilusius prasidėjus Rusijos krizei, paskelbė priemonių paketą krizei įveikti. Numatytas ekonominių reformų kelias yra tvirtai pagrįstas vidutinės trukmės įsipareigojimais. 2000 m. kovo mėn. Lietuvos Vyriausybė ir Europos Komisijos tarnybos pasirašė Bendrą ekonominės politikos prioritetų įvertinimą. Šiame dokumente nurodyti Vyriausybės vidutinės trukmės laikotarpio įsipareigojimai imtis daugelio svarbių struktūrinių reformų iniciatyvų tokiose srityse kaip bankų ir energetikos objektų privatizavimas, fiskalinė konsolidacija, valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimas ir socialinio draudimo reforma. Dėl spalio mėn. vykusių rinkimų kai kurių reformų priemonių nebespėta patvirtinti ar įgyvendinti, tačiau įsipareigojimai lieka. Šakinių ministerijų darbo koordinavimas vis dar galėtų būti geresnis, tačiau sėkmingai parengtas bendras įvertinimas rodo, kad padėtis pagerėjo.
Realusis BVP 1999 m. sumažėjo 4,1 proc. tačiau pirmąjį 2000 m. pusmetį jis išaugo 2 proc. Dėl Rusijos krizės mažėjančios eksporto apimtys ir nepastovus žaliavų tiekimas naftos perdirbimo pramonei, kuri yra kertinė ūkio šaka, baigėsi realiojo BVP sumažėjimu 1999 m. Neigiamas Rusijos krizės poveikis 1999 m. pabaigoje ėmė slopti, ir pramonės produkcija per pirmąjį 2000 m. pusmetį išaugo 4,5 proc. Augimas paspartėjo daugiausia dėl didėjančios išorinės paklausos. Vidaus paklausa lieka nepakankama, ir tai atspindi nuosaikų darbo užmokesčio augimą, didėjantį nedarbą ir varžančią finansinę padėtį.Lietuvos bankų sektorius yra smulkus, tačiau veikia patenkinamai. Šiuo metu jį sudaro 10 komercinių bankų, 1 specializuotas bankas ir 3 užsienio bankų skyriai. Komercinių bankų neseniai padaugėjo, kai Lietuvos Bankas vieno iš specializuotų bankų, Plėtros banko, ribotos bankinės veiklos licenciją išplėtė iki pilnos komercinės licencijos. Valstybinio sektoriaus dalis komercinių bankų kapitale ir toliau mažėjo nuo 36,6 proc. 1998 m. iki 32,6 proc. 1999 m. Tuo pat metu vidinių privačių aktyvų procentas didėjo nuo 25,8 proc. 1998 m. iki 28,2 proc. 1999 m. Užsienio privačių savininkų vaidmuo menkai padidėjo. Kapitalo pakankamumo santykis 2000 m. liepos mėn. buvo 16 proc., gerokai didesnis už privalomą 10 proc. ribą, nustatytą Lietuvos banko, ir 8 proc. ribą atitinkančią tarptautinius standartus. Nepaisant tam tikro šalutinio Rusijos krizės poveikio, Lietuvos bankų sektorius 1999 m. nuosmukį atlaikė be didelio vargo, nes tiesiogiai Lietuvos bankai NVS zonoje beveik nedirba. Neveikiančių paskolų procentas sumažėjo nuo 12,5 proc. 1998 m. iki 11,9 proc. 1999 m. Tačiau šį pagerėjimą iš dalies lėmė tai, kad dalis neveikiančių paskolų perduota Turto bankui. Bendrasis bankų sektoriaus pelnas 1999 m. padidėjo visų pirma dėl sėkmingos stambiųjų bankų veiklos.
Didėja Lietuvos prekybos integracija į ES. Kadangi vietinė rinka yra nedidelė, didesnė pramonės dalis yra orientuota į eksportą. Eksportas atsigauna po labai staigaus sumažėjimo, kurį sukėlė Rusijos krizė. Nominalus eksportas 1999 m. sumažėjo 19,3 proc., palyginti su 1998 m. Jau vien eksporto į NVS šalis sumažėjimas būtų sumažinęs bendrąsias eksporto apimtis 21 proc., tačiau jį kompensavo 6,5 proc. padidėjęs eksportas į EB. Dėl to eksporto į EB dalis, vertinant bendrasias eksporto apimtis, padidėjo nuo 38 proc. 1998 m. iki kiek daugiau nei 50 proc. 1999 m., o eksportas tenkantis NVS šalims sumažėjo iki 18 proc. Eksporto į EB apimtys taip pat labai ženkliai padidėjo. Nepaisant lito vertės kilimo, eksportas į EB padidėjo nuo 1,3 mlrd. eurų 1998 m. iki 1,4 mlrd. eurų 1999 m., nors bendras eksportas per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 3,3 mlrd. eurų iki 2,8 mlrd. eurų. Dėl gamybos sumažėjimo nominalus importas 1999 m. sumažėjo 17,3 proc. palyginti su 1998 m., o importas iš EB sumažėjo nuo 50,2 proc. iki 49,7 proc. bendrųjų importo apimčių.
Gerėja į EB eksportuojamų prekių asortimentas. Pramoninių produktų eksporto dalis, palyginti su bendru eksportu į EB rinką, padidėjo nuo 62 proc. 1998 m. iki 67 proc. 1999 m., nors žemės ūkio produktų dalis sumažėjo nuo 8 proc. iki 6 proc. Prekyboje su NVS šalimis pramoninės prekės sudaro tik 43 proc., o žemės ūkio produktai – 21 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad kai kurios Lietuvos pramonės šakos gali konkuruoti EB rinkose, o kiti sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, yra jautresni išoriniam poveikiui ir, norėdami perorientuoti eksportą, greičiau gali patirti sunkumų.
Apibendrinimas
Lietuva gali būti laikoma valstybe, turinčia veikiančią rinkos ekonomiką, ir turėtų pajėgti konkuruoti bei atlaikyti Europos Sąjungos rinkos jėgų spaudimą per vidutinės trukmės laikotarpį, jeigu ji toliau vykdys pradėtą struktūrinių reformų programą ir imsis kitų būtinų reformų.Lietuva išlaikė makroekonominį stabilumą ir sugebėjo sumažinti fiskalinį bei išorinį disbalansą ir valstybės kišimąsi. Dauguma protekcionistinių priemonių, kurių buvo imtasi po Rusijos krizės, jau panaikintos. Padaryta didelė pažanga privatizuojant bankų sektorių. Daug pasiekta priimant svarbius įstatymus, padedančius restruktūrizuoti ir liberalizuoti energetikos rinką. Žemės grąžinimas jau beveik baigtas.Žinoma, būtina išlaikyti fiskalinę discipliną ir kontroliuoti einamosios sąskaitos deficitą. Vidutinės trukmės laikotarpiu valstybės finansinis stabilumas dar nėra užtikrintas. Bankroto procedūros dar deramai nefunkcionuoja. Turi būti toliau plėtojamas fizinis ir žmogiškasis kapitalas, o finansinis sektorius tebėra silpnas. Dar yra galimybių gerinti prekybinę integraciją į ES.Valdžios institucijos turi priimti bankroto ir restruktūrizavimo įstatymų pataisas ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą vėliau. Turi būti išlaikyta fiskalinė disciplina ir užtikrintas valstybės finasinis stabilumas vidutinės trukmės laikotarpiu. Būtina pradėti įgyvendinti planuojamą pensijų reformą. Turi būti baigtos reformos, stiprinančios finansinį sektorių, nes tai paskatintų modernizuoti gamybos pajėgumus. Darbo rinka turi tapti lankstesnė.
• Išvados:• LR Finansų ministerijai yra deleguojamos pagrindinės valstybės finansų sistemos raidos prognozavimo bei ją atitinkančių programų vystymo funkcijos, atsisipndinčios daugelyje valstybės finansų politikos politikos veiklos sričių.
• Abibendrinant pagrindinius 2001m. LR Finansų ministerijos veiklos plano strategijos tikslus, galima daryti išvadą, jog daugelyje sričių numatoma bei planuojama iš dalies reformuoti galiojančius teisės aktus bei atskirų finansų politikos sferų įstatyminę bazę.• Apibendrinus, LR Finansų ministerijos 2001- 2004 metų Lietuvos ekonominės raidos prognozuojamus rodiklius, akivaizdu, jog numatomas valstybės ekonominės sistemos efektyvesnis funkcionavimas, kuriam pastaraisiais metais gana svaria kliūtimi buvo Rusijos ekonominė krizė. Didesnis Lietuvos eksporto bei importo ekonominių santykių orientavimas į Vakarų Europos valstybių rinkas taps tik stipresne tokių ekonominių rodiklių prognozių gerantija.• Valstybės turto fondas veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turą.• Daugiausiai valstybei priklausančio turto buvo privatizuota viešo konkurso bei tiesioginių derybų būdais.• Visos privatizavimo lėšos yra santykinai laisvos, neskiriamos griežtai apibrėžtiems tikslams.• Ekonomiškai efektyviausias privatizavimo lėšų panaudojimo būdas būtų toks, kuris mažintų valstybės įsipareigojimus.• Laisva rinka – tai ne tik viešojo turto , bet ir valdžios funkcijų privatizavimas.Informacijos šaltiniai:
• LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas;• LR valstybės turto fondo įstatymas;• www.lrinka.lt;• www.finmin.lt;• LR Vyriausybės nutarimas dėl LR Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo, 1998 09 08, Nr. 1088;• 2001 metų LR Finansų ministerijos strateginis veiklos planas;• www.eudel.lt;• 2000 metų reguliarioji Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos sąjungoje.