TURINYS:
Įvadas 3I.Valdžios sektorius 4I.1 Valdžios sektoriaus samprata 4I.2 Pagrindiniai valdžios sektoriaus rodikliai 5I.3 Fiskalinė politika 7II. Valdžios sektoriaus finansai 10II.1 Finansų politikos apžvalga 10II.2 Europos Komisijos įvertinimas 20II.3 Valstybės kontrolės įvertinimas 21Išvados 24Literatūros sąrašas 25ĮVADASDemokratija sustiprino gyventojų reikalavimą, kad vyriausybė būtų atskaitinga ir gerai tvarkytųsi.Tradiciškai valstybės finansų institucijos savo misiją vertino remdamosi siauru ekonominiu valstybės finansų apibrėžimu. Dažniausiai šių institucijų misija apsiribodavo pagrindinėmis valstybės finansų funkcijomis, tokiomis kaip makroekonominis valdymas, įplaukų surinkimas, valstybės išlaidų, grynųjų pinigų ir valstybės skolos valdymas. Šiuo metu toks siauras funkcinis valstybės finansų valdymo supratimas užleido vietą orientavimuisi į platesnius valstybės veiklos rezultatus. Vis dažniau valstybės finansų institucijos vertinamos ne tik pagal jų pagrindines tiesiogines funkcijas, bet ir pagal tai, kiek jos padeda geriau valdyti valstybę.Geras valstybės valdymas yra daugiaplanis. Šahas nurodė keturis gero valstybės valdymo aspektus. Tai:• piliečių dalyvavimas esant laisvai ir stabiliai politinei aplinkai; • valdžios efektyvumo, sąžiningumo ir principingumo laipsnis; • mastas, kuriuo valdžia gali užtikrinti socialinę pažangą ir lygybę; • kaip vyriausybė sugeba valdyti ekonomiką ir užtikrinti, kad siekiant didinti šalies ekonomikos gebėjimą konkuruoti ištekliai būtų naudojami efektyviai ir subalansuotai.Darbo tikslas – atlikti valdžios sektoriaus finansų kokybės analizę.Darbo uždaviniai :1. Apibūdinti valdžios sektorių.2. Susipažinti su vykdoma fiskaline politika.3. Pristatyti konvergencijos vertinimo rezultatus.4. Apžvelgti Valstybės kontrolės auditorių vertinimą.5. Išvadose pateikti aktualiausius aspektus.
I. VALDŽIOS SEKTORIUSI.1 Valdžios sektoriaus samprataValdžios sektoriaus vienetų pagrindinė funkcija – nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas visuomenės naudai. Valdžios sektorių sudaro:• Visi valstybės valdymo vienetai( išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones kurios klasifikuojamos nefinansiniame ar finansiniame sektoriuose), kurie administruoja ir finansuoja nerinkos prekių ir paslaugų, skirtų visuomenei veiklą;• Nepelno institucijos, kurios yra savarankiški juridiniai vienetai bei nerinkos gamintojai ir kurios kontroliuojamos ir didžiąja dalimi finansuojamos iš kitiems sektoriams priklausančių vienetų privalomųjų mokėjimų. Lietuvoje valdžios sektorių sudaro du subvektoriai: centrinė valdžia ir vietinė valdžia.Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus(„Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, Užimtumo fondas) ir nebiudžetinius fondus. Nebiudžetinių fondų skaičius mažėja ir nuo 2002 metų jų yra tik 6: Privatizavimo fondas, Santaupų atkūrimo sąskaita, Garantinis fondas, 1990 metų blokados fondas, Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondas, Rezervinis fondas.Vietinė valdžia apima savivaldybių biudžetus.Plėtojantis tarptautinei ekonominei ir finansų integracijai didėja būtinybė aprūpinti visuomenę išsamiais, laiku pateikiamais, patikimais, tarptautinius standartus atitinkančiais ekonominės ir finansų statistikos duomenimis. Pagal ESS’95 visi šalies ekonominiai subjektai yra grupuojami į 5 institucinius sektorius; vienas iš jų valdžios sektorius, kurio pagrindinė funkcija – nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas visuomenės naudai. Valdžios sektorius apima:– centrinės valdžios subsektorių, kuriam priklauso valstybės biudžeto finansuojamos ir kontroliuojamos institucijos bei kiti šiam subsektoriui priskiriami subjektai; – vietos valdžios subsektorių, kuriam priklauso savivaldybių biudžetų finansuojamos ir kontroliuojamos institucijos bei kiti šiam subsektoriui priskiriami subjektai; – socialinės apsaugos fondų subsektorių, kuriam priklauso Valstybinis socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam subsektoriui priskiriami subjektai. Svarbus Europos nacionalinių sąskaitų sistemos reikalavimas – duomenis įvertinti priskaičiuotų pajamų ir išlaidų principu, taip vadinamu kaupiamuoju metodu. Tai reiškia, kad sandoriai yra fiksuojami, kai ekonominė vertė sukuriama, pakeičiama arba išnyksta arba kai atsiranda, pakeičiami arba atšaukiami įsipareigojimai.I.2 Pagrindiniai valdžios sektoriaus rodikliaiValdžios sektoriaus pajamos: – rinkos produkcija; produkcija savajam galutiniam vartojimui; kiti nerinkos produkcijos mokėjimai– valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos, kurios turi paklausą ir yra parduodamos ar kitaip perduodamos rinkoje ekonomiškai reikšmingomis kainomis, traktuojamos kaip rinkos produkcija. Prekės ir paslaugos, pagamintos ar sukurtos valdžios sektoriaus galutiniam vartojimui ar jo pagrindinio kapitalo formavimui, traktuojamos kaip šio institucinio vieneto produkcija savajam galutiniam vartojimui. Kitus valdžios sektoriaus ne rinkos produkcijos mokėjimus sudaro įvairūs mokėjimai už paslaugas ekonomiškai nereikšmingomis kainomis.– gamybos ir importo mokesčiai, gaunami– tai privalomi neatlyginami mokėjimai pinigais ir natūra, kuriais valdžios sektorius apmokestina gamybą, prekių ir paslaugų importą, darbuotojų darbą, žemės, pastatų arba kito gamyboje naudojamo turto nuosavybę arba naudojimą. Šie mokesčiai mokami nepriklausomai nuo to, ar gaunamas pelnas;
– kitos subsidijos gamybai, gaunamos– subsidijos, gaunamos gamintojų. Jomis siekiama daryti įtaką produkcijos apimčiai ir kainų lygiui. Subsidijos gaminiams į šią pajamų grupę neįtraukiamos;– nuosavybės pajamos, gaunamos– valdžios sektoriaus pajamos, gautos už suteiktas lėšas kitiems instituciniams sektoriams arba sektoriaus viduje esantiems subjektams (palūkanos, dividendai, reinvestuotas pelnas ir kt.);– einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai, gaunami – valdžios sektorius šiais mokesčiais apmokestina asmenų, namų ūkių arba įmonių pajamas bei turtą; – socialiniai įnašai– faktiški arba sąlygiškai paskaičiuoti darbdavių, samdomųjų darbuotojų, dirbančių ir nedirbančių asmenų atskaitymai į socialinio draudimo programas, norint suformuoti socialinio draudimo rezervą;– kiti einamieji pervedimai, gaunami– pervedimai tarp visų rezidentinių institucinių vienetų ir tarp rezidentų bei nerezidentų. Svarbus šios pajamų grupės elementas – einamieji pervedimai valdžios sektoriaus viduje. Tai einamieji pervedimai tarp įvairių valdžios sektoriaus vienetų arba įvairių valdžios sektoriaus subsektorių. Taip pat į šią pajamų grupę įtraukti einamieji pervedimai tarp įvairių šalių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų; tarp jų ir ES lėšos;– kapitalo pervedimai, gaunami – sandoriai, kurių metu valdžios sektorius gauna aktyvus iš kitų institucinių vienetų neatlygintinai. Kapitalo pervedimai skirstomi į: kapitalo mokesčius, investicinius grantus bei kitus kapitalo pervedimus. Valdžios sektoriaus išlaidos:– kompensacija dirbantiesiems – valdžios sektoriaus dirbantiesiems išmokami piniginiai arba natūriniai mokėjimai už atliktą darbą ir darbdavių įnašai į socialinio draudimo fondus;– tarpinis vartojimas susideda iš gamybos procese suvartotų prekių ir paslaugų vertės, išskyrus ilgalaikį turtą. Tos prekės ir paslaugos gamybos procese transformuojamos arba visiškai sunaudojamos; – kiti gamybos mokesčiai, mokami – valdžios sektorius, kaip institucinis sektorius, pats vykdo veiklą ir moka mokesčius už žemę, pastatus ir kitus įrengimus ir pan.;– subsidijos, mokamos – einamieji nekompensuojami mokėjimai, kuriuos Vyriausybė ir nerezidentiniai vyriausybiniai vienetai suteikia gamintojams siekdami daryti įtaką produkcijos apimčiai ir kainų lygiui;– nuosavybės pajamos, mokamos – valdžios sektoriaus mokamos palūkanos kitiems instituciniams sektoriams arba palūkanos, mokamos valdžios sektoriaus viduje esančioms institucijoms už suteiktas ar paskolintas lėšas; – socialinės išmokos, išskyrus natūrinius socialinius pervedimus – einamieji pervedimai, kuriuos moka valdžios sektorius namų ūkiams, tenkinantys poreikius, atsirandančius esant konkrečioms aplinkybėms (senatvės, ligos, nedarbo ir kt. atvejais);– socialinės išmokos natūra – tai natūriniai pervedimai, kuriuos valdžios sektorius teikia namų ūkiams socialinei padėčiai palengvinti. Tai yra įvairios kompensacijos už medikamentus, sanatorinį gydymą, šildymą ir karštą vandenį ir pan.);– kiti einamieji perv…edimai, mokami – pervedimai tarp visų rezidentinių institucinių vienetų ir tarp rezidentų bei nerezidentų. Svarbus šios išlaidų grupės elementas – einamieji pervedimai valdžios sektoriaus viduje. Tai einamieji pervedimai tarp įvairių valdžios sektoriaus vienetų arba įvairių valdžios sektoriaus subsektorių. Taip pat į šią išlaidų grupę įtraukti ir einamieji pervedimai, kuriuos Lietuva moka tarptautinėms organizacijoms;– kapitalo pervedimai, mokami – sandoriai, kurių metu valdžios sektorius neatlygintinai perveda aktyvus kitiems instituciniams vienetams. Pervedimai gali būti piniginiai arba natūriniai;– bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – rodiklis parodo valdžios sektoriaus pagrindinio kapitalo įsigijimą minus esamo pagrindinio kapitalo netekimą, plius kapitalo pagerinimą ir išlaidas, susijusias su pagrindinio kapitalo ir visų negamybinių aktyvų nuosavybės teisės perdavimu;– nefinansinio nesukurtojo turto įsigijimas minus netekimas – šiuos aktyvus sudaro žemė, kiti materialiniai aktyvai, kurie gali būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje, ir nematerialiniai aktyvai. Šis rodiklis parodo skirtumą tarp įsigytų ir atiduotų aktyvų vertės per laikotarpį. Valdžios sektoriaus deficitas (perteklius) – tai valdžios sektoriaus grynasis skolinimasis arba grynasis skolinimas . Tai apibendrinantis rodiklis, kuris atspindi valdžios sektoriaus išteklių panaudojimo grynąjį rezultatą. Valdžios sektoriaus skola. Skolos apskaitą reglamentuoja Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 (jo pakeitimai reglamente Nr. 475/2000) ir tuos reikalavimus atitinkantis pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-31). Skola – tai valdžios sektoriui ir jo subsektoriams priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus konsoliduota suma nominalia verte metų pabaigoje. Skolą sudaro valdžios įsipareigojimai pagal šias finansinių priemonių kategorijas: pinigai ir indėliai, kiti nei akcijos vertybiniai popieriai, išskyrus išvestines finansines priemones, ir paskolos. Skola apskaičiuojama kaip vidaus ir užsienio skolos suma. Skola užsienio valiuta perskaičiuojama iš užsienio valiutų, kuriomis buvo prisiimti įsipareigojimai, į nacionalinę valiutą, naudojant Lietuvos banko paskelbtą paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų santykį.I.3 Fiskalinė politikaFiskalinė politika — tai biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principai bei praktika, įgyvendinami keičiant mokesčių ir vyriausybės išlaidų lygį. Fiskalinė politika — tai valstybės finansų naudojimas, siekiant sušvelninti arba panaikinti BNP svyravimus, reguliuojant bendrąją (visuminę) paklausą. Tai — valstybės priemonių visuma, kurių pagalba siekiama sumažinti ciklinius svyravimus ir priartinti pusiausvyros BNP prie potencialaus BNP. Fiskalinės politikos įgyvendinimas yra susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu. Fiskalinės prognozės 2004-2007 metamsPagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Bus siekiama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2004–2006 metais neviršytų 3 procentų BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir išlaidų politikos priemonės, užtikrinančios artėjimą prie cikliškai subalansuoto biudžeto, yra skirtos tvariai ir sparčiai ekonominei plėtrai. Vienas iš svarbiausių biudžeto politikos tikslų – toliau konsoliduoti valstybės lėšų valdymą. Į Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžetą pirmą kartą įtrauktos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, kurios padidino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apimtį vidutiniškai 13 procentų. Buvo priimta nauja valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija, suderinta su Europos sąskaitų sistema (ESS’95) ir atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus, parengtas ir patvirtintas naujos redakcijos Biudžeto sandaros įstatymas, kur įvertintos nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais užtikrinti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų racionalų ir operatyvų panaudojimą, įmokų į Europos Sąjungos biudžetą mokėjimą. Numatoma parengti naujas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, patobulinti Strateginio planavimo metodiką.Naujas išbandymas fiskalinėje srityje, susijęs su būsimomis įmokomis į ES biudžetą ir efektyviu ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu, – subalansuoti valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų didėjimo tempus, kartu siekiant išlaikyti stabiliai mažą fiskalinį deficitą.2004–2007 metais numatoma:• galutinai pereiti prie biudžeto programinio formavimo;• pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendro finansavimo poreikius;• sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo racionaliau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas;• gerinti savivaldybių finansų valdymą;• gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą;• plėtoti rezervo (Stabilizavimo) fondą, baigti valstybei priklausančio turto privatizavimą;• efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, kad sumažėtų papildomas krūvis biudžetui, galintis atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO.Beje, Lietuvos ūkis dėl su euru susieto lito kurso pastaruosius trejus metus funkcionuoja lyg jau būtų euro zonoje ir faktiškai tenkina ekonominio stabilumo kriterijus. Iš visų naujų šalių narių ankstyvai narystei euro zonoje geriausiai pasiruošusi yra Lietuva. Siekiant išlaikyti pastarųjų metų ekonominius laimėjimus, Konvergencijos programa įtvirtina principines mokesčių politikos gaires: • 2005-2007 metais siekti geresnio kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo balanso: mažinama gyventojų pajamų mokesčio našta ir racionalizuojamas kapitalo apmokestinimas, skatinant daug darbo reikalaujančių šakų plėtrą ir darbo vietų steigimą; • įtvirtinamas principas, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, skatintų tvarią ūkio plėtrą ir sudarytų sąlygas verslo konkurencingumui bei pelningumui; • įtvirtinama nuostata siekti įgyvendinti mokestines priemones, kompensuosiančias valstybės biudžeto pajamų netekimą panaikinus apyvartos mokestį už naudojimąsi keliais; • Vyriausybė įsipareigoja papildomas Valdžios se…ktoriaus pajamas ir nepanaudotas planines išlaidas skirti fiskalinio deficito užduotims įgyvendinti.II. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAIII.1 Finansų politikos apžvalga2005 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdė nuosaikią valdžios sektoriaus finansų politiką: užtikrino stabilią finansinę padėtį, gerino mokesčių administravimą, kartu vykdė pensijų sistemos reformą, nekilnojamojo turto restitucijos, atkurtųjų santaupų grąžinimo gyventojams įsipareigojimus bei tarptautinius įsipareigojimus, bendrai finansavo Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdomus projektus, parengė teisinę bazę mokesčių reformai. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos nuostatą siekti, kad sprendžiant įsiliejimo į euro zoną klausimus būtų realiai įvertintas šalies ekonomikos augimas ir finansų stabilumas, būtų sudarytos palankios sąlygos toliau plėtoti Lietuvos ūkį ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę, taip pat siekdama 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, vadovaudamasi Stabilumo ir augimo paktu ir Bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, Lietuva kasmet (iki euro įvedimo) rengia Lietuvos konvergencijos programą. Lietuvai įstojus į euro zoną, kiekvienais metais bus rengiama Stabilumo programa.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1323 pritarta Lietuvos konvergencijos 2005 metų programai, kuri pateikta Europos Komisijai. Ji 2006 metų vasario mėnesį buvo įvertinta Europos Komisijos kaip iš esmės atitinkanti priimtinų veiksmų kodeksą (angl. Code of Condnct). Komisija, gerai vertindama Lietuvos konvergencijos 2005 metų programą, kartu rekomenduoja Lietuvai dar sparčiau mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą ir greičiau pasiekti vidutinės trukmės valdžios sektoriaus deficito tikslus. Be to, rekomenduojama 2006 metais siekti dar mažesnio, nei programoje nurodyta, valdžios sektoriaus deficito. ‘Lietuvos konvergencijos 2005 metų programoje užsibrėžti valdžios sektoriaus deficito tikslai 2006-2008 metams (1pav.) tenkina Stabilumo ir augimo pakto reglamentų nuostatas laikytis griežtos fiskalinės politikos, t.y. mažinti fiskalinį deficitą. Tokie deficito tikslai įtvirtina tvarią valdžios sektoriaus finansų politiką, užtikrina, kad valdžios sektoriaus deficitas atitiktų Mastrichto kriterijus, bei didina makroekonominį stabilumą. Jie taip pat leidžia vykdyti ilgalaikį finansų tvarumą lemiančias pensijų sistemos, sveikatos apsaugos reformas, daugiabučių namų modernizavimo programą, įgalina bendrai finansuoti Europos Sąjungos remiamas programas. Lietuvos konvergencijos 2005 metų programoje numatytos mokestinės priemonės, mažinančios darbo ir didinančios kapitalo apmokestinimą, turės teigiamą įtaką žmonių gerovei ir Lietuvos ūkio plėtrai.
1 pav. Valdžios sektoriaus deficitas 1999-2008 metais (BVP procentais)J Šaltiniai: ‘ 1999-2004 melams – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybėsduomenys;2005 metams — išankstinis Finansų ministerijos vertinimas;2006-2008 metams – Lietuvos konvergencijos 2005 metų programoje numatyti fiskalinio deficito dydžiai.
Lietuva 2005 metais sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos įtaką valdžios sektoriaus finansams. Išankstiniais duomenimis, geriau administruojant mokesčius, 2005 metais pajamų iš mokesčių surinkta apie 0,7 procentinio punkto BVP daugiau, nei planuota. Šios pajamos skirtos valdžios sektoriaus 2005 metų deficitui mažinti. Dėl ES paramos panaudojimo 2005 metais išlaidų dalis didės iki 37,8 procento BVP. Dėl 2006 metais sumažėsiančios ir 2007 metais pasibaigsiančios stojimo į ES paramos išlaidos mažės iki 36,8 procento BVP 2006 metais ir iki 35,9 procento BVP 2007 metais.Į valdžios sektoriaus išlaidas įtrauktos ir įmokos į ES biudžetą: 2004 metais –0,7 procento BVP, 2005–2007 metais – 1,1 procento BVP. Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendro finansavimo poreikis, paramos žemdirbiams padidinimas iki 55 procentų ES lygio, kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir indėlius pareikalaus pa…pildomų lėšų. Fiskalinio deficito išlaikymas žemiau 3 procentų BVP ribos būtų užtikrintas mažinant kolektyvinio vartojimo išlaidas nuo 7,9 procento BVP 2003 metais iki 6,5 procento BVP 2007 metais. Fiksuoto valiutos kurso sistema pagal Valiutų valdybos principus buvo svarbus stabilios makroekonominės plėtros veiksnys, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas ir stabilizavo infliacijos lūkesčius, nors 2005 metais infliacija paspartėjo dėl šoktelėjusių naftos kainų. 2005 metais vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 procento (2004 metais -1,2 procento); infliacija padidėjo pabrangus maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, transporto grupės prekėms ir paslaugoms, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekėms ir paslaugoms.Nors Lietuvos vidutinė metinė infliacija šiuo metu artima besiformuojančiam Mastrichto kriterijui, tikimasi, kad 2006 metų viduryje, kai Europos Taryba vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, Lietuvos vidutinė metinė infliacija atitiks šį kriterijų. Kiti rodikliai – valdžios sektoriaus skola, deficitas, ilgalaikės palūkanų normos – šiuo metu su nemaža atsarga tenkina ir 2006 metų viduryje tenkins Mastrichto kriterijus.BVP didėjimas 2005 metais buvo ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliks vienas didžiausių Europoje. Vidaus vartojimas buvo pagrindinis veiksnys, 2005 metais skatinęs BVP didėjimą. Siekiant techniškai tinkamai ir laiku pasirengti įvesti eurą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 buvo sudaryta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija. Atsižvelgiant į šios komisijos pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 buvo patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija. Nacionalinis euro įvedimo planas nustato pagrindinius euro įvedimo etapus, tvarkaraštį ir tvarką. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos pagrindinis uždavinys – padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui.Labai svarbu tobulinti mokesčių sistemą ir efektyvinti mokesčių administravimą. Siekiant skatinti Lietuvos konkurencingumo didėjimą regione, mažinti darbo jėgos sąnaudas ir gyventojų pajamų mokesčio naštą, 2005 m. birželio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. X-235), kuriuo vadovaujantis dabar esantis 33 procentų pajamų mokesčio tarifas laipsniškai mažinamas 9 procentiniais punktais iki 24 procentų (nuo 2006 m. liepos 1 d. – iki 27 procentų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – iki 24 procentų). 1Siekiant maksimaliai užtikrinti, kad būtų panaikintas dvigubas gyventojų pajamų apmokestinimas, 2005 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. X-467), t.y. pakeistas nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienio valstybėse, kurios yra Europos Sąjungos valstybės narės arba su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautų pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo metodas – Lietuvos gyventojo pajamos, gautos minėtose valstybėse (išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus), neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatytąja tvarka jau buvo sumokėtas tose užsienio valstybėse. |Norint suvienodinti konkurencines sąlygas komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams, 2005 m. birželio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Nr. X-233), kuriame taip pat nustatytas tarptautinėje nekilnojamojo turto apmokestinimo praktikoje vyraujančių nekilnojamojo turto vertinimo metodų taikymas nustatant nekilnojamojo turto mokestinę vertę.Skatinant užs…ienio investicijas į Lietuvos Respublikos ūkį, vis gausėja dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo sutarčių. 2005 metais pradėtos derybos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties sudarymo su Indija, Bulgarija, parafuotos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Serbija ir Juodkalnija bei Izraeliu, pasirašyta ir ratifikuota dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Austrija, ratifikuota dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Liuksemburgu, taip pat nauja sutartis su Estija.
Siekiant plėtoti kokybiškai naujus mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų santykius, skatinti juos tinkamai vykdyti mokestines prievoles, geranoriškai bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, pakeista pridėtinės vertės mokesčio permokos likučio grąžinimo tvarka, t.y. pakeistos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VA-78. Pakeitimo tikslas – pritaikius ,,žaliojo koridoriaus” principą, supaprastinus ir pagreitinus pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą, maksimaliai sumažinti sąžiningo verslo trikdymą įmonėms, atitinkančioms tam tikrus patikimumo kriterijus. Pridėtinės vertės mokesčio permokos likutis pradėtas grąžinti per 5 darbo dienas. Anksčiau šis terminas buvo 30 dienų. Be to, numatyta galimybė mokesčių permoką (skirtumą) grąžinti be mokėtojo prašymo. Augant mokesčių mokėtojų kompiuterizavimo lygiui, daugiau dėmesio skiriama elektroninių paslaugų teikimui. Vis daugiau šalies mokesčių mokėtojų įsitikina elektroninio deklaravimo teikiama nauda ir patogumu. 2004 metų kovą pradėjusi veikti elektroninio deklaravimo sistema leidžia pildyti ir teikti deklaracijas nuotoliniu būdu (internetu). Elektroninės deklaracijos labai sumažina elementarių klaidų tikimybę, todėl mokesčių mokėtojai geba greičiau ir tiksliau pateikti duomenis. Taip išvengiama papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų tikslinant deklaracijas. Bendras elektroninio deklaravimo sistemos vartotojų skaičius per 2005 metus, palyginti su 2004 metais, padidėjo daugiau kaip keturgubai ir siekė 123 tūkstančius. 2006 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamos elektroninės viešosios paslaugos bus plėtojamos toliau.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 694 reorganizavus Importuotojų ir eksportuotojų registrą, įsteigtas Muitinės prievolininkų registras. Įsteigus Muitinės prievolininkų registrą, sudarytos prielaidos vienoje duomenų bazėje kaupti duomenis apie Europos Sąjungos valstybių narių (iš jų ir Lietuvos Respublikos), taip pat trečiųjų šalių fizinius ir juridiniusasmenis, Lietuvos Respublikos muitinėje deklaravusius prekes importo/eksporto muitinės procedūroms, arba tuos, kurie yra muitinio tranzito procedūros vykdytojai. Sukurta patogi duomenų apie šiuos asmenis teikimo suinteresuotoms institucijoms infrastruktūra. Muitinės prievolininkų registre sukaupta informacija leidžia efektyviau panaudoti ją muitų teisės pažeidimų prevencijai, nustatyti pažeidėjus. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje numatytus įsipareigojimus finansų srityje, buvo siekiama, kad valstybiniai ištekliai būtų paskirstomi ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį. Buvo stengiamasi užtikrinti svarbiausių valstybės reikmių finansavimą, toliau nuolat buvo didinamas socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir kultūros finansavimas. 1 lentelė.Pagrindiniai asignavimai tūkst. Lt ir taip pat jų procentinė dalis visuose tų metų asignavimuoseMetai 2000 % 2001 % 2002 % 2003 % 2004 % 2005* %Asignavimai Bendros valstybės paslaugos 581414 8,9 661806 9,5 725084 7,2 881552 8,1 5390499 33,5 Gynyba (krašto apsauga) 611017 9,3 698071 10,0 844838 8,4 942201 8,7 1131838 7,0 1242000 7,1Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 907099 13,9 939860 13,4 997086 9,9 1058286 9,8 1165740 7,2 1187000 6,8Švietimas 832263 12,7 1027956 14,7 1164463 11,6 1223857 11,3 1282522 8,0… 1415000 8,1Sveikatos apsauga 594649 9,1 579334 8,3 607075 6,1 688996 6,4 227201 1,4 961400 5,5specialioji dotacija 42204 0,6 14210 0,2 2003062 20,0 2009782 18,6 2208370 13,7
Antai nacionalinio biudžeto asignavimai socialinės apsaugos srityje 2005 metais, palyginti su 2004 metais, buvo padidinti 204 mln. litų (12,8 procento) ir sudarė 1792 mln. litų; sveikatos apsaugos srityje – padidinti 150 mln. litų(17 procentų) ir sudarė 1018 mln. litų; švietimo srityje – padidinti 90 mln. litų (2,5 procento) ir sudarė 3714 mln. litų; kultūros srityje – padidinti 24 mln. litų (4 procentais) ir sudarė 612 mln. litų; mokslui papildomai skirta 18 mln. litų (9,6 procento) ir biudžeto asignavimai sudarė 205 mln. Litų.
371436248681018
Sveikatos apsauga589 612Poilsis, kultūra ir religija
17921589187 205Mokslas ! 2005 metai
Socialinė apsauga
2 pav. Nacionalinio biudžeto asignavimai pagal sritis (mln. litų).Šaltinis – Finansų ministerijos duomenysKaip ir anksčiau, 2005 metais valstybės kapitalo investicijos buvo koncentruojamos pagrindiniams Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžtiems strateginiams tikslams įgyvendinti. Įgyvendinant šiuos tikslus, valstybės lėšos pirmiausia buvo skiriamos projektams, susijusiems su įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymu, ekonominio ir socialinio atotrūkio nuo Europos Sąjungos valstybių narių mažinimu, taip pat krašto apsaugos, kaip kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, bei regionų socialinės infrastruktūros plėtojimu. Atsižvelgiant į tai, keitėsi ir valstybės kapitalo investicijų struktūra – vis daugiau valstybės lėšų buvo skiriama kartu su Europos Sąjunga vykdomiems ir šalies saugumą užtikrinantiems projektams finansuoti. Naudojantis Europos Sąjungos paramos fondais ir prioritetiniu valstybės finansavimu, buvo sudarytos palankios sąlygos plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, užtikrinti tolesnę transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūros plėtrą per įgyvendinamus investicijų projektus. ĮNebuvo užmirštas ir su šalies gyventojų kasdienio gyvenimo kokybės gerinimu susijusių poreikių tenkinimas panaudojant investicijas. Toliau buvo didinamas kultūros, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sričių investicijų projektų finansavimas.
Siekdama užtikrinti finansų rinkos stabilumą, Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. IX-1679, 2005 metų gegužę sudarė darbo grupę, kad ši įvertintų esamą finansinio stabilumo ir krizių valdymo sistemą Lietuvoje ir parengtų teisės aktų projektus, reikiamus šiai sistemai tobulinti. Siekiant skatinti pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų efektyvų funkcionavimą ir sklandų įsiliejimą į Europos Sąjungos finansų rinkas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę, buvo tobulinami ir rengiami nauji teisės aktai, susiję su vertybinių popierių rinka, įstaigų, priklausančių finansų konglomeratui, priežiūra, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis ir draudimo veikla.2005 metais toliau buvo grąžinami rubliniai indėliai – baigta atsiskaityti su Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme (1997 m. birželio 5 d., Nr. VIII-240) nustatytos antrosios grupės indėlininkais ir pradėta atsiskaityti su trečiosios grupės indėlininkais. Iš viso per 2005 metus į gyventojų indėlių sąskaitas pervesta 253,2 mln. litų atkurtų santaupų.Toliau buvo vykdomi valstybės įsipareigojimai kompensuoti piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžete kompensacijoms buvo numatyta 154,5 mln. litų, iš jų 104,5 mln. litų – už žemę, miškus ir vandens telkinius, 50 mln. litų – už gyvenamuosius namus, jų dalis ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti. 2005 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi valstybės finansines galimybe…s, iš skolintų lėšų papildomai kompensacijoms skyrė 150 mln. litų: 100 mln. litų – kompensacijoms už žemę, miškus ir vandens telkinius, 50 mln. litų- už namus. Jų dalis ir butus. |Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymą (1998 m. birželio 16 d., Nr. VIH-792) iki 2006 m. gruodžio 31 d. bus visiškai atsiskaityta su pirmosios grupės piliečiais -jiems bus išmokėta visa priklausanti kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą suma.2005 metais pradėta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, kurios tikslas – sudaryti teisines, administracines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant kaupimo principą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 pritarė Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijai. Joje numatytos priemonės pradėtos vykdyti 2005 metais ir bus vykdomos iki 2008 metų.Tobulindama viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. X-471), kurio tikslai ir uždaviniai yra suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, skaidrumo principus, užtikrinti racionalų lėšų, skirtų viešiesiems pirkimams, naudojimą. 2005-2008 metų laikotarpiu Lietuvos ekonomikai labai svarbu efektyviai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas. 2005 metais sėkmingai veikė sukurta Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir valdymo sistema. Lėšos skirstomos atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, užfiksuotus Lietuvos 2004-2006 metų bendrajame programavimo dokumente (BPD), o informacija apie galimybes gauti paramą, paramos teikimo procedūras ir jau patvirtintus projektus nuolat skelbiama atsakingų institucijų interneto svetainėse, vietos ir šalies periodinėje spaudoje, per radiją ir televiziją.2005 metais buvo toliau prižiūrima, kaip finansuojami ir įgyvendinami PHARE programos projektai. Įgyvendinant pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektus, buvo toliau stiprinami Lietuvos institucijų administraciniai gebėjimai. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, toliau buvo tobulinama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos administravimo teisinė bazė. 2005 metais, palyginti su ankstesniais metais, iš Europos Komisijos gauta 266 mln. litų didesnė Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos lėšų suma.Integruojantis į euro zonos finansų rinkas ir siekiant efektyviai valdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 602 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių aprašas. Jame įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekis skolinimosi poreikį finansuoti platinant likvidžias Vyriausybės vertybinių popierių emisijas vidaus ir euro zonos finansų rinkose bei efektyviai naudoti trumpalaikes finansines priemones. 2005 m. birželio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas (Nr. X-251), kuriame, be kitų valstybės skolos valdymui svarbių naujų nuostatų, yra nuostata, leidžianti teikti garantijas už kredito unijų teikiamus kreditus. Taip buvo suvienodintos veiklos sąlygos visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms ir skatinant tolesnę kredito unijų plėtrą sudarytos sąlygos kurti veiksmingesnę žemės ūkio subjektų kreditavimo sistemą.Valstybės skola 2005 metų pa…baigoje sudarė 13,31 mlrd. litų, arba 18,7 procento BVP, t.y. 0,8 procentinio punkto mažiau nei 2004 metų pabaigoje. Esant 60 procentų leistinai ribai pagal Mastrichto kriterijų, skolos lygis buvo vienas žemiausių iš Europos Sąjungos valstybių.2005 metais tarptautinė kredito reitingų agentūra ,,Standard & Poor’s”, įvertinusi apdairią Lietuvos fiskalinę politiką, spartų ekonomikos augimą ir dėl planuojamo euro įvedimo sumažėsiančią mokėjimų balanso riziką, padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo ,,A -” iki ,,A”, o trumpalaikio skolinimosi – nuo ,,A-2″ iki ,,A-1″.Siekiant susilpninti valiutų kursų svyravimo įtaką skolos aptarnavimo išlaidoms ir šias išlaidas sumažinti, 2005 metais anksčiau laiko buvo gražinta 545 mln. litų paskolų, Refinansavimui pasirinktos paskolos tomis valiutomis, kurių kurso svyravimas lito atžvilgiu galėtų sukelti skolos aptarnavimo išlaidų svyravimus ateityje, taip pat paskolos už palyginti dideles palūkanų normas.Artimiausio laikotarpio prioritetai:• Vidutinės trukmės laikotarpiu (2006-2008 metais) užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti sumažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, kad jis neviršytų 1 procento BVP.• Siekti, kad, ateityje sumažėjus struktūrinių reformų poreikiui, valdžios finansai būtų subalansuoti arba pertekliniai.2006-2008 metais numatomos priemonės vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinės politikos tikslams pasiekti:• įgyvendinus gyventojų pajamų mokesčio reformą, užtikrinti, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą ir pelningumą, nedidintų fiskalinio deficito ir leistų nevykdyti prociklinės politikos;• vidutinės trukmės laikotarpiu toliau gerinti mokesčių administravimą: viršplanines pajamas skirti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio deficito užduotims pasiekti;• kuo racionaliau panaudoti valdžios sektoriaus išlaidas: didinti investicijas, pagal galimybes didinti asignavimus sveikatos apsaugai ir švietimui;• valdžios sektoriaus nepanaudotas planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, skirti fiskaliniam deficitui mažinti;• sprendžiant Lietuvos įsiliejimo į euro zoną klausimus, realiai įvertinti šalies ekonomikos augimą ir finansų stabilumą; glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų komiteto sekretoriato ir Europos Komisijos pareigūnais (teikti jiems informaciją apie Lietuvos makroekonominę ir finansinę padėtį bei jos perspektyvas).Siekiant valstybės strateginių tikslų, bus toliau įgyvendinamos pradėtosios investicinės priemonės, valstybė vis daugiau investuos į švietimo ir mokslo, kultūros, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos sritis, bus spartinama žinių visuomenės plėtra, didinamas Lietuvos, kaip tranzito šalies, patrauklumas modernizuojant ir plečiant Lietuvos kelių tinklą, integruojantį į bendrą Europos Sąjungos transporto kelių sistemą.Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos 2000-2005* 2000 2001 2002 2003 2004 2005 tūkst.LT % tūkst.LT % tūkst.LT % tūkst.LT % tūkst.LT % tūkst.LT %Pajamos 8723642 100,0 9275641 100,0 10571910 100,0 11359801 100,0 13814690 100,0 16489504 100,0Mokestinės pajamos 8033120 92,1 8104680 87,4 8990814 85,0 9723069 85,6 11086375 80,3 12899962 78,2Nemokestinės pajamos 687521 7,9 1159713 12,5 1559331 14,7 1603176 14,1 1203777 8,7 1386803,4 8,4Pajamos iš kapitalo 3001 0,0 11249 0,1 21766 0,2 33557 0,3 134744 1,0 200168,4 1,2Europos Sąjungos parama – – – – – – – – 1389794 10,1 2002570 12,1Išlaidos 9468035 100,0 9987709 100,0 11673098 100,0 12489693 100,0 14560458 100,0 17062787 100,0Ekonomikai 1147822 12,1 1164005 11,7 2145663 18,4 2535537 20,3 2895884 19,9 3986143 23,4Socialinei sferai 4807570 50,8 5006145 50,1 5336632 45,7 5613582 44,9 6008823 41,3 6671803 39,1Kitoms valstybės funkcijoms 3512643 37,1 3817559 38,2 4190803 35,9 4340573 34,8 5655751 38,8 6404841 37,5Perte…klius (+) / deficitas (-) -744393 x -712068 x -1101188 x -1129891 x -745768 x -573283 x* Finansų ministerijos duomenys Valdžios sektoriaus deficitas ir skola *
2002 2003 2004 2005 mln. Lt % su BVP mln. Lt % su BVP mln. Lt % su BVP mln. Lt % su BVPValdžios sektoriaus deficitas (-)/ perteklius (+): -766,8 -1,5 -718,7 -1,3 -922,9 -1,5 -371,2 -0,5Centrinė valdžia -964,3 -1,9 -1007,4 -1,8 -1432,9 -2,3 -751,1 -1,1Vietos valdžia 18,9 0,0 6,3 0,0 91,8 0,2 -36,9 -0,1Socialinės apsaugos fondai 178,6 0,3 282,4 0,5 418,2 0,7 416,8 0,6Valdžios sektoriaus bendroji skola (nominali vertė laikotarpio pabaigoje) 11524,3 22,2 12020,9 21,2 12151,5 19,4 13282,1 18,7
Pagal 2005m.gruodžio 12d.Tarybos reglamentą(EB) Nr.2103/2005 iš dalies keičiantį reglamento (EB) Nr.3605/93 nuostatas, susijusias su statistinių duomenų kokybe, taikant perviršini deficito procedūrą ES šalys narės standartizuota forma turi pateikti metodologine prasme patikimą ir palyginamą statistiką apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą. Tokia forma yra Europos nacionalinių sąskaitų sistema (ESS’95). Ji yra labai artima pasauliniams nacionalinių sąskaitų standartams (NSS’93), pagal kuriuos visi šalies ekonominiai subjektai yra jungiami į 5 institucinius sektorius ir aiškiai apibrėžiama, kas juos sudaro. Valdžios sektorių sudaro valstybinio valdymo institucijos, kitos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų finansuojamos įstaigos, nebiudžetiniai fondai, socialinės apsaugos fondai, taip pat priskiriamos kitų rūšių įmonės ar įstaigos, daugiau kaip 50% finansuojamos iš atitinkamų biudžetų.Deficitas/perteklius pagal ESS’95 reiškia grynasis skolinimasis (-)/ grynasis skolinimas (+).Dar vienas labai svarbus sistemos reikalavimas, kad duomenys būtų įvertinti priskaičiuotų ataskaitiniam laikotarpiui (pvz. kalendoriniams metams) pajamų ir išlaidų principu, taip vadinamu kaupiamuoju, o ne tada, kai jie buvo sumokėti. Tai daugiausia liečia mokesčius, palūkanas ir kitus srautus, kurie apskaitomi piniginių srautų principu, kaip paprastai yra tvarkoma biudžetų apskaita. Todėl deficitas yra kitoks negu įprastai skelbiamas.
Valdžios sektoriaus skola apima visus valdžios sektorių sudarančių subjektų skolinius įsipareigojimus (indėliams, paskoloms, vertybiniams popieriams, išskyrus akcijas)II.2 Europos Komisijos įvertinimasLietuvos valdžios institucijų prašymu Europos Komisija įvertino Lietuvos pasirengimą įvesti eurą ir padarė išvadą, kad šiuo metu Lietuvos, kaip ES valstybės narės, kuriai taikoma nukrypti.leidžianti.nuostata,.statusas.neturėtų.būti.keičiamas. „Lietuva atitinka visus konvergencijos kriterijus, išskyrus vieną – infliacijos. Nuo 2005 m. balandžio mėn. vidutinis infliacijos lygis šiek tiek viršijo nustatytą pamatinę vertę ir numatoma, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai didės. Noriu pagirti Lietuvą už gerus ekonominės veiklos rezultatus ir tikiuosi, kad ji greitai atitiks visas narystės euro zonoje sąlygas. Komisija remia šio tikslo įgyvendinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES valstybėse narėse“, sakė už ekonomikos ir pinigų,reikalus..atsakingas..Komisijos..narys..Joaquínas..Almunia. Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės prašymu Europos Komisija įvertintų, ar valstybės narės, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, atitinka visateisio dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje reikalavimus. Kovo 16 d. Lietuvos valdžios institucijos paprašė Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti, ar šalis atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas. Slovėnija tokį prašymą pateikė kovo 2 d. Vadinamojoje konvergencijos ataskaitoje pagal 121 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, susijusius su valstybės biudžeto būkle, kainų stabilumu, valiutų keitimo kurso stabilumu ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija, Komisija įvertina, ar Lietuva pasiekė aukštą tvarios konvergencijos lygį. Taip pat nagrinėjama, ar teisės sistema atitinka Sutartį. Kaip numatyta Sutartyje,.šiandien.ECB.taip.pat.paskelbė.konvergencijos.ataskaitą.Konvergencijos.vertinimo.rezultatai Remdamasi ataskaitomis, Komisija daro išvadą, kad Lietuvos, kaip ES valstybės narės, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 122 straipsnio 1 dalį, statusas neturėtų būti keičiamas. Infliacija Vidutinis infliacijos lygis 12 mėnesių iki 2006 m. kovo mėn. Lietuvoje buvo 2,7 % ir šiek tiek viršijo 2,6 % pamatinę vertę. Nuo 2005 m. balandžio mėn. 12 mėnesių vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje kiek viršijo pamatinę vertę ir, remiantis infliacijos prognozėmis, tikėtina, kad viršys ją iki šių metų pabaigos. Auganti vidaus paklausa, kylančios energijos kainos ir didėjantys netiesioginiai mokesčiai per ilgą laiką tampa infliacijos rizikos veiksniais. Gebėjimas pasiekti ir išlaikyti žemą infliacijos lygį vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat priklausys nuo gebėjimo vykdyti tinkamą fiskalinę politiką ir suderinti darbo užmokesčio ir našumo augimą.Valstybės.biudžeto.būklė Po narystės ES Lietuvai nė karto nebuvo taikyta perviršinio deficito procedūra. Šalies valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 1,5 % 2004 m. iki 0,5 % BVP 2005 m. Valdžios sektoriaus skola vis mažėjo ir nuo tada, kai buvo pasiektas žemesnis nei 20 % BVP lygis, išlieka mažesnė už Sutartyje nustatytą ribą. Remiantis 2005 m. gruodžio mėn. Lietuvos Vyriausybės pateikta konvergencijos programa, biudžeto strategija siekiama laipsniškai mažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 1 % 2008 m. ECOFIN taryba mano, kad Lietuvos biudžeto tikslai yra patikimi, o rizika subalansuota. Vis dėlto ji paragino Lietuvą stiprinti struktūrinio biudžeto tikslinimo pastangas. Valiutų.keitimo.kursas Nuo 2004 m. birželio 28 d. litas įtrauktas į antrąjį valiutų kurso mechanizmą (VKM II), o Lietuva vykdė įsipareigojimą vienašališkai laikytis valiutų valdybos principų pagal VKM II. Dvejus metus iki konvergencijos vertinimo lito kursas VKM II centrinio kurso atžvilgiu išliko stabilus.Ilgalaikės.palūkanų.normosNuo prisijungimo prie VKM II 2004 m. birželio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. ilgalaikių Vyriausybės obligacijų pelningumo skirtumas euro zonos atžvilgiu sumažėjo nuo 55 bazinių punktų iki maždaug 25 bazinių punktų – tai Lietuvos konvergencijos proceso patikimumo įrodymas. Vidutinė 12 …mėnesių ilgalaikė palūkanų norma nuolat mažėjo per visą vertinamąjį laikotarpį. Metus iki 2006 m. kovo mėn. vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lietuvoje buvo 3,7 %, taigi gerokai mažesnė už 5,9 % pamatinę.vertę. Teisinė.konvergencija Likę Lietuvos teisės aktų ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) bei ECB statuto neatitikimai, susiję su centrinio banko integracija į ECBS, buvo pašalinti priėmus tris įstatymus, kurie, kaip planuojama, įsigalios panaikinus Lietuvai taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą.II.3 Valstybės kontrolės įvertinimas2004-2005 metais sėkmingai pradėta įgyvendinti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reforma, tačiau ją dar reikia tobulinti. Valstybės tikslinių dotacijų savivaldybėms planiniai rodikliai reikšmingai skiriasi nuo faktinių. Vis stiprėja negera tendencija kai savivaldybės valstybės tikslines dotacijas valstybinėms funkcijoms vykdyti naudoja kitoms reikmėms. Kasmet savivaldybės nepanaudoja vis daugiau lėšų , skirtų socialinei paramai ir skiria jas kitoms reikmėms, kurios dažnai neturi nieko bendra su socialine parama. Tokiu būdu savivaldybės savo biudžetų skyles užkamšo valstybės biudžeto pinigais. Europos Sąjungos paramą administruojančių institucijų patirties ir sugebėjimų stoka Pirminės sveikatos priežiūros reforma nepakankamai finansuojama. Taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį šeimos gydytojų kvalifikacijos kėlimui. SAPARD programa administruojama patenkinamai. Susirūpinimą kelia Nacionalinės mokėjimo agentūros gebėjimas kontroliuoti ir objektyviai vertinti paramos gavėjų išlaidų tinkamumą šiai paramai gauti. Ilga investicinių projektų įgyvendinimo trukmė sudaro sąlygas neefektyviam lėšų naudojimui. Didelis visuomenės dėmesys valstybės investicijoms paskatino Valstybės kontrolę atlikti valstybinį auditą ir įvertinti jų panaudojimą. 2004 metais investuota 1 mlrd. 818 mln. Lt. valstybės lėšų..Jo.buvo.paskirstytos.974.projektams.finansuoti. Auditoriai nustatė, kad į Valstybės investicijų programą kai kuriais atvejais įtraukiami projektai neatitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministro patvirtintos tvarkos.Ypač didelį susirūpinimą kelia statyboms skirtos lėšos. Rengiant investicijų projektus (kurių įgyvendinimo pradžia 1987-1995 m.), vienu investiciniu projektu buvo siekiama įgyvendinti kuo daugiau uždavinių, apimant dideles darbų apimtis bei įvairias sritis. Rengiant tokius investicijų projektus tinkamai neįvertintos finansavimo galimybės. Šių projektų įgyvendinimas kartais užtrunka keliolika metų. Dėl šių priežasčių investicijų projektas ,,Žemaitijos nacionalinio parko Platelių dvaro sodybos rekonstravimas“ vykdomas 14 metų. Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos korpuso statyba buvo pradėta 1987 metais. Iki šiol į jį investuota 32 mln. Lt, tačiau tai sudaro tik 40 proc. bendros projekto vertės. Kupiškio pensiono valgyklos su valymo įrengimais statyba buvo pradėta 1991 metais, 1995 metais, sustabdžius pradėtus statybos darbus, statiniai nebuvo užkonservuoti. Dabar jų ardymui arba atstatymui bus reikalingos papildomos lėšos. Auditoriai atkreipė dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos trūkumus įgyvendinant investicinius projektus. Dėl ministerijos vadovybės nuomonių kaitos, dėl skirtingo požiūrio į informacinių technologijų diegimą, dėl laiku nepatvirtintų strateginių plėtros krypčių teko pratęsti Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimą. Įvertinus, kad valstybės kapitalo investicijos 2003-2004 m. Žalgirio klinikai sudarė tik trečdalį planuotų lėšų, kad nėra bendros strategijos, neužtikrinamas prisiimtų įsipareigojimų tęstinumas yra rizika, kad investicijų projekto „Burnos sveikatos programos įgyvendinimas“ priemonė „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos mokymo – gydymo bazės rekonstravimas ir renovacija“ laiku nebus įgyvendinta.Vilčių teikia tai, kad nuo 2004 metų, pradėjus gauti Europos Sąjungos paramą, investiciniai projektai.įgyvendinami.greičiau“,-.kalbėjo.Rasa.Budbergytė.Ilga projektų įgyvendinimo trukmė sudaro sąlygas neefektyviam lėšų naudojimui.Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei pavesti asignavimų valdytojams įvertinti investicijų projektų, kurie įgyvendinami daugiau negu dešimt metų, aktualumą ir įgyvendinimo perspektyvas, o, esant būtinybei, juos koreguoti.IŠVADOS:
1. Lietuva atitinka visus konvergencijos kriterijus, išskyrus vieną – infliacijos. 2. 2004-2005 me…tais sėkmingai pradėta įgyvendinti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reforma, tačiau ją dar reikia tobulinti.3. Valstybės tikslinių dotacijų savivaldybėms planiniai rodikliai reikšmingai skiriasi nuo faktinių. Vis stiprėja negera tendencija kai savivaldybės valstybės tikslines dotacijas valstybinėms funkcijoms vykdyti naudoja kitoms reikmėms.4. Kasmet savivaldybės nepanaudoja vis daugiau lėšų , skirtų socialinei paramai ir skiria jas kitoms reikmėms, kurios dažnai neturi nieko bendra su socialine parama. Tokiu būdu savivaldybės savo biudžetų skyles užkamšo valstybės biudžeto pinigais.5. Europos Sąjungos paramą administruojančių institucijų patirties ir sugebėjimų stoka.6. Valdžios sektoriaus skola, deficitas, ilgalaikės palūkanų normos tenkina Mastrichto kriterijus.7. Siekiant užtikrinti, kad būtų panaikintas dvigubas pajamų apmokestinimas , 2005 m. gruodžio 22 d. , priimtas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių įstatymas.8. Pirminės sveikatos priežiūros reforma nepakankamai finansuojama. Taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį šeimos gydytojų kvalifikacijos kėlimui.9. SAPARD programa administruojama patenkinamai. Susirūpinimą kelia Nacionalinės mokėjimo agentūros gebėjimas kontroliuoti ir objektyviai vertinti paramos gavėjų išlaidų tinkamumą šiai paramai gauti.10. Ilga investicinių projektų įgyvendinimo trukmė sudaro sąlygas neefektyviam lėšų naudojimui.
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. E. Buškevičiūtė „ Viešieji finansai“ vadovėlis 2006m.
2. Lietuvos statistikos metraštis, 2004 m.3. O. Buckiūnienė, V. Meilūnas, P. Puzinauskas, Lietuvos finansų sistema, Vilnius, 20034. LR vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Konvergencijos 2005 metų programos, Vilnius,2005 5. Prieiga per internetą: www.ub.lt6. Prieiga per internetą: www.finmin.lt7. Prieiga per internetą: www.lrv.lt8. Prieiga per internetą: www.eudel.lt9. prieiga per internetą: www.vkontrole.lt