Pasirinkimo sandoriai(opcionai)c ir jų naudojimas vertybinių popierių rinkoje

TURINYS:

ĮVADAS..............................3 psl.
1.PASIRINKIMO SANDORIŲ TIPAI..........................4 psl.
2.OPCIONŲ VERTINIMAS..............................7 psl.
3.PASIRINKIMO SANDORIŲ MOTYVAI.......................10 psl.
4.OPCIONŲ VEIKIMAS..............................12 psl.
5.OPCIONŲ STRATEGIJOS..............................14 psl.
6.OPCIONŲ KAINŲ LENTELĖ.............................17 psl.
IŠVADOS..............................19 psl.
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................20 psl.

ĮVADAS

Pasirinkimu vadinamas sandoris, suteikaintis teisę pirkti arba parduoti tam tikrą finansinę priemonę, pvz. akcijų skaičių fiksuota kaina.
Pasirinkimo sandorio istorinis likimas nebuvo labai sklandus.
Pasirinkimo sandorių naudojimo prekėms ištakos yra viduramžių Arabijos ar netgi priešistorinėje epochoje.Europoje jie atsirado prieš tris šimtmečius, ir dėl sandorių taisyklių neapibrėžtumo dažnai tapdavo machinacijų objektais. Žinoma tai nedidino pasirinkimo sandorių populiarumo. Ilgai apie finansinius pasirinkimus net tarp biržos prrofesionalų vyravo nuomonė kaip apie kenksmingus spekuliacinius sandorius. Pagrindinis jų argumentas buvo tas, kad sandoriai sudaromi „ iš nieko“. Pasirinkimo sandoryje, anot jų, kaip ir nėra vertybinių popierių pirkimo-pardavimo akto, todėl atsiranda tam tikra tariamųjų operacijų sfera, kuri atitraukia daugelį realios finansų apyvartos lėšų.
Tačiau prieš nusprendžiant opcionus ignoruoti, reikia su jais bent susipažinti. Tai ir pabandysiu padaryti savo darbe.
Darbo tikslas – susipažinti su pasirinkimo sandoriais(opcionais).
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kokie yra pasirinkimo sandorių tipai.
2. Pasidomėti, kaip skaičiuojama opcionų vertė.
3. Pateikti pasirinkimo sandorių motyvus, veikimo pavyzdį.
4. Trumpai apibūdinti opcionų sttrategijas.
5. Pasidomėti kokia yra padėtis Lietuvoje.
6. Patekti apibendrinančias išvadas.

1. PASIRINKIMO SANDORIŲ TIPAI

Pasirinkimo sandoris arba opcionas tai sandoris, kuris jo pirkėjui suteikia teisę, bet neįpareigoja, už sutartą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą turtą iki sutartos datos ateityje. Turtas, kuriam gali būti sudaromi opcionai ,

vadinamas baziniu turtu.

Šis sandoris galioja iš anksto numatytą laiką. Opcionai yra išvestiniai instrumentai. Opcionas kaip ir obligacija ar akcija yra vertybinis popierius.
Opcionai gali būti teisės pirkti (Call) ir teisės parduoti (Put).
Pirkimo opcionas suteikia teisę jo turėtojui pirkti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Perkantysis Call opcioną tikisi ženklaus akcijos kainos augimo iki opciono galiojimo pabaigos datos.
Pardavimo opcionas jo turėtojui suteikia teisę parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Put pirkėjas tikisi, kad iki opciono galiojimo pabaigos datos akcijos kaina ženkliai kris.
Opcionai gali būti europietiško ir amerikietiško tipo. Europietiškas opcionas numato, kad teisę pirkti arba parduoti turtą už tam tikrą kainą opciono turėtojas gali tik opciono termino pabaigos dieną, o amerikietiškas leidžia taai daryti per visą termino laikotarpį iki jo pabaigos. Dauguma europietiškų opcionų yra užbiržinės rinkos opcionai, ir didžioji dalis amerikietiškų yra biržiniai. Taigi, pasirinkimų biržos prekybai leidžiamas daugkartinis pasirinkimų perpardavimas, tuo tarpu laisvojoje rinkoje pasirinkimo sandoris susieja pasirinkimo pirkėją ir pardavėją neišskiriamai.
Opciono sandorį sudaro dvi šalys: opciono pirkėjas (turėtojas) ir opciono pardavėjas (pasirašytojas). Už parduodamą teisę opciono pardavėjas gauna, o opciono pirkėjas moka tam tikrą kainą – opciono premiją – t.y. teisės pirkti arba parduoti bazinį turtą nustatyta kaina vertė. Premija sumokama iš
š anksto. Dydis premijos priklauso nuo daugelio labai įvairių priežasčių, tai ir akcijų kurso vertybinių popierių rinkoje, ir pasirinkimo sandorio galiojimo laiko, ir specifinių pasirinkimo savybių, ir kitų. Paprastai nurodoma vienos akcijos premija.
Pasirinkimo pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimai yra skirtingi. Pirkėjo įsipareigojimai – laiku sumokėti pasirinkimo premiją, o pardavėjas privalo ne tik laiku įvykdyti visus sandoryje numatytus įsipareigojimus, bet ir garantuoti jų vykdymą piniginio užstato ar indėlio vertybiniais popieriais įmokėjimu.
Esminė pasirinkimo sandorių savybė ta, kad jų pirkėjas neprivalo naudotis įgyta teise ir būtinai pirkti (parduoti) vertybinius popierius, tačiau bet kuriuo atveju sumokėta premija jam negrąžinama. Jeigu opcione numatyta pasinaudojimo (vykdymo) kaina yra palankesnė, negu opciono turėtojas galėtų ją gauti rinkoje, tai jis pasinaudoja opcionu, ir opciono pardavėjas privalo įvykdyti sandorį. Jeigu galima gauti geresnę bazinio instrumento kainą rinkoje, tai opcionu nepasinaudojama. Taip opciono pirkėjas gali apsisaugoti nuo kainos smukimo arba kilimo, o jo nuostolis bus lygus sumokėtos opciono kainos (premijos) dydžio, tačiau pelnas – neribotas. Pardavėjo pelnas yra jo gautos premijos dydžio, tuo tarpu nuostolis gali būti neribotas. Kad iš viso to investuotojas gautų realią naudą, kaina turi pasikeisti pakankamai, kad padengtų premijos ir sandorio kaštus.

Pelno taškas pirkimo opcionui ═ vykdymo kaina + premija + operacijos kaštai
Pelno taškas pardavimo opcionui ═ vykdymo kaina – premija – operacijos ka

aštai

Norint prekiauti opcionais būtina žinoti pagrindinius su jais susijusius terminus.
Vykdymo kaina – tai kaina, už kurią yra perkamas ar parduodamas su opcionu susietas turtas. Ji parodo, iki kiek turi pakilti arba nukristi susieto turto kaina, kad opcioną apsimokėtų vykdyti ir būtų gautas pelnas. Žinoma tai turi įvykti iki opciono galiojimo dienos.
Standartiniai opcionai, kuriais prekiaujama biržose, vadinami listinguojamais opcionais.
Jie turi fiksuotą vykdymo kainą ir galiojimo terminą. Galiojimo terminas nurodomas kaip metų mėnuo, o tiksli data standartiškai yra trečiasis to mėnesio penktadienis. Standartiškai vienas opcionas suteikia teises į 100 susietų akcijų.
Call opcionas vadinamas pelningu, jei susietos akcijos kaina yra didesnė už opciono vykdymo kainą. O Put opcionams, susietų akcijų kaina turi būti mažesnė, kad opcionas būtų pelningas. Kainų skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos vadinamas vidine verte.
Bendra opciono kaina yra vadinama premija.
Kai kurie autoriai išskiria opcionus į kelias stambias grupes:
 Paprasti opcionai, kurie duoda nuolatinę apsaugą arba tam tikrą nenutrūkstamą pinigų srautą. Tai paprasti pirkimo ir pardavimo opcionai;
 Barjero opcionai, kurie ima veikti, jeigu bazinio turto rinkos kaina pasiekia tam tikrą ribą;
 Binariniai opcionai suteikia nutrūkstančius pinigų srautus ar apsaugą.
Opcionų rinkoje ilgas pirkimų opcionas ir trumpas pirkimo opcionas vienas kitą kompensuoja. Tai reiškia, kad opcionų rinkoje nėra gryno pelno ar nuostolio, visada vi

ienos pusės nuostolis yra kitos pusės pelnas.
Visus pasirinkimo sandorius galima skirstyti į :
 Akcijų opcionai;
 Akcijų indeksų opcionai;
 Valiutos opcionai;
 Ateities sandorių opcionai;
 Palūkanų normos opcionai.
Biržose daugiausia prekiaujama akcijų ir akcijų indekso opcionais, po to eina ateities sandorių opcionai.
Valiutų pasirinkimo sandoriai vyksta užbiržinėje rinkoje.
Yra ir tokių opcionų, kurių galiojimo terminas vieneri, du ar net daugiau metų, sutrumpintai jie vadinami LEAPS , juos naudoja ilgalaikiai investuotojai ir jie dažniausiai susieti tik su pačių stambiausių bendrovių akcijomis.
Dėl opcionų lankstumo yra begalė nestandartinių ir išvestinių jų tipų, kurie apibendrintai vadinami egzotiniais opcionais. Egzotinių opcionų paplitimo priežastys:
 Su kompiuteriais galima atlikti sudėtingus skaičiavimus;
 Pirkti vieną egzotinį opcioną pigiau, nei konstruoti norimą struktūrą iš paprastų opcionų;
 Pagerėjęs klientų suvokimas apie finansus ir didesnis profesionalumas;
 Dalis egzotinių instumentų buvo sukurta tik dėl konkurencijos, norint nenusileisti konkurentams;
 Tai lankstesni instrumentai, negu paprasti opcionai.
Tačiau paprasti išvestiniai instrumentai liko populiarūs, nes jie paprastesni, su jais susijusi rizika yra mažesnė.[G.Koncerevyčius Finansai ir investicijos. Kaunas 2004].

2. OPCIONŲ VERTINIMAS

Opcionų vertės skaičiavimai yra labai sudėtingi.
Opciono kainos parametrai yra :
 Vykdymo kaina;
 Instrumento, kuriuo pagrįstas opcionas, rinkos kaina;
 Galiojimo terminas arba pasibaigimo data;
 Nerizikinga palūkanų norma, kadangi pinigai turi laiko vertę;
 Instrumento, kuriuo pagrįstas opcionas, rinkos kainos nepastovumas.
Opciono vertė termino pabaigoje yra tikroji opciono vertė, bet jei terminas nesibaigęs, tai dar reikia įskaičiuot ir laiko vertę. Kuo daugiau laiko yra likę iki termino, tuo laiko vertė didesnė.
Opciono vertė ═ Tikroji vertė + Laiko vertė
Jeigu bazinio instrumento rinkos kaina yra didesnė už vykdymo kainą, tai pirkimo opcionas yra su pelnu ir turi tikrąją vertę. Jei bazinio instrumento rinkos kaina mažesnė už vykdymo kainą, tai pirkimo opcionas yra be pelno ir jis turi tik laiko vertę. Jei vykdymo ir rinkos kainos skiriasi nedaug, sakoma, kad pirkimo opcionas yra beveik su pelnu. Pardavimo opcionams taip pat taikomi šie terminai, tik atvirkščiai, jeigu skirtumai yra dideli, tai opcionai būna su dideliu pelnu ir stipriai be pelno. Jeigu opcionas yra su pelnu, jo premija bus didesnė už opciono be pelno vertę. Kuo didesnis opciono pelnas, tuo mažiau jo sudaryta iš opciono laiko vertės, ir daugiau iš tikrosios vertės.
Taisyklės, kuriomis remiasi arbitražo teorija:
 Pirkimo opcionų premijų skirtumas negali būti didesnis už jų vykdymo kainų skirtumą.
 Pirkimo opcionas turi kainuoti mažų mažiausiai instrumento kainą minus kainos dabartinę vertę.
 Amerikietiškas pardavimo opcionas iki termino pabaigos turi būti vertas mažiausiai pasinaudojimo kainos minus instrumento kainos.
 Europietiškas pardavimo opcionas iki termino pabaigos turi būti vertas mažiausiai pasinaudojimo kainos dabartinės vertės minus instrumento kainos.
 Amerikietiškų opcionų kainų skirtumas negali būti didesnis už jų pasinaudijimo kainų skirtumą.
 Europietiškų opcionų kainų skirtumas negali būti didesnis už jų pasinaudojimo kainų dabartinių verčių skirtumą.
Plačiai naudojamas opcionų įvertinimo modelis yra Bleko-Šolco modelis. Jį 1973 metais sukūrė Fisher Black ir Myron Scholes. Bleko-Šolco modelis skirtas nustatyti tikrąjai opciono kainai remiantis bazine vertybinio popieriaus kaina ir kintamumu, opciono pabaigos laiku ir procentinių normų einamuoju lygiu. Kuriant šį modelį buvo vadovautasi šiomis sąvokomis:
 Rinka yra „tobula“.
 Kainos turi logišką pasiskirstymą. Tai reiškia, jog tikimybė, kad akcijos kainos padvigubės lygi tikimybei, kad akcijos kainos sumažės per pusę.
 Dividendai akcijoms neišmokami.
 Opcionas gali būti įvykdytas tiktai pasibaigus jo veikimo laikui(Europinis). Dabar jau yra Amerikiniai, kuriuos gali parduoti bet kada.
Put/Call opciono kaina yra pagrindinis parametras Bleko-Šulco modelyje. Ji parodo, kiek turi kainuoti opcionas priklausomai nuo įeinamųjų modelio duomenų( kintamumo, opciono veikimo laiko, vertybinio popieriaus kainos, ir t.t), ir leidžia atsakyti į klausimą pervertintas ar neįvertintas yra opcionas. Put/Call opciono kainą reikia žinoti dėl dviejų priežasčių:
1. Tai leidžia aptikti neteisingai įvertintus rinkos opcionus. Opciono pirkėjas gali naudoti modelį, tam kad rasti neįvertintus opcionus, o pardavėjas – tam, kad rasti pervertintus opcionus.
2. Tai duoda galimybę „hedžo pagalba“ gauti arbitražinį pelną.
Akcijų skaičių, kurias reikia nupirkti tam, kad sukurti nerizikingą „hedžą“, nustatomas „deltos“ rodiklio pagalba. Delta parodo kiek gali pasikeisti opciono kaina, jeigu bazinė vertybinio popieriaus kaina pasikeistų 1 euru. Didelės grąžos opcionai turi aukštą deltą, kadangi praktiškai bet koks akcijos pakilimas/kritimas atsispindi opciono kainoje. Ir atvirkščiai, opcionai su dideliu pralaimėjimu turi žemą deltą, kadangi labai maža akcijos pakilimo/kritimo dalis atsispindi opciono kainoje.
„Gama“rodiklis parodo, kaip keičiasi delta, jeigu bazinio vertybinio popieriaus kaina pasikeičia vienu punktu. Tuomet ji atspindi „deltos“ jautrumą bazinio vertybinio popieriaus kainos pasikeitimui. Gama parodo opciono pozicijos riziką. Aukšta gamos reikšmė reiškia didelę riziką, jog opciono kontrakto kaina gali greit pasikeisti.
„Teta“ rodiklis parodo, kaip keičiasi opciono kaina puunktais priklausomai nuo laiko faktoriaus.
„Vega“rodiklis parodo, kaip pasikeičia opciono kaina, jeigu bazinio vertybinio popieriaus kintamumas pakyla 1 procentu. Vega parodo piniginę laimėjimo sumą, kurios reikia tikėtis kintamumui kylant vienu punktu. Tarp opciono kainos ir kintamumo visuomet egzistuoja tiesioginis ryšys, kuo aukštesnis kintamumas, tuo didesnė tikimybė, jog opcionas taps pelningu pasibaigus laikui. Todėl opcionai su dideliu kintamumu yra brangesni nei opcionai su mažu kintamumu.
Kintamumas yra vienintelis parametras iš Bleko-Šulco modelio, kuris gaunamas apskaičiavimo būdu, todėl modelio prognozinės galimybės labai daug priklauso nuo teisingo kintamumo nustatymo.[G.Koncerevyčius finansai ir investicijos. Kaunas.2004]

3. PASIRINKIMO SANDORIŲ MOTYVAI

Pasirinkimai, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, gali būti naudojami tiek ilgalaikiams investiciniams tikslams, tiek ir trumpalaikėms spekuliacinėms operacijoms. Nurodomos dvi pasirinkimo sandorių naudojimo priežastys: kliento interesai nukreipti į bazines akcijas, ir interesai susieti su pasirinkimais kaip su savarankiškais prekybinės veiklos objektais.
Dėl opcionų lankstumo, investuotojas gali uždirbti ne tik akcijos kainai kylant, bet ir jai krentant. Spekuliavimas opcionais, tai veikla, kuri gali atnešti dideliu pelnus, kaip ir didelius nuostolius. Specialistai vieningai pasirinkimus priskiria prie sudėtingų ir atsakingų veerslo rūšių. Didesnė rizika atsiranda dėl to, kad skirtingai nuo akcijų pirkimo, investuotojas turi numatyti ne tik susiseto turto vertės judėjimo kryptį, bet ir pokyčio dydį bei tikslų laikotarpį. Prisideda dar ir komisiniai mokesčiai, kas taip pat mažina investuotojo šansus laimėti.
Visgi opcionai be lankstumo suteikia ir daug didesnę perkamąją galią. Taip išsprendžiama investuotojo laisvų lėšų trūkumo problema. Pirkdamas vos vieną opcioną įgyja teisę į 100 akcijų, dėl to net ir nedideli akcijos kainos svyravimai opciono turėtojui duoda kelis kart didesnį pelną, nei perkant akcijas.
Kita opcionų funkcija yra rizikos apsidraudimas. Opcionų kritikai apie tokį jų naudojimą atsiliepia skeptiškai, jeigu neesi tikras dėl savo investicijų, tai kam tada investuoti iš viso. Tačiau visgi, investuotojas sumokėjęs nedidelį papildomą mokestį(opciono premiją) apriboja galimus nuostolius, neribodamas galimo didžiulio pelno.
Kitas pasirinkimo pirkimo motyvas gali būti kainų sumažinimas. Taip dažnai atsitinka pelningiesiems pasirinkimams.
Pirkimo pasirinkimų pardavimo motyvai siejami su sąvokomis „padengtasis“ ir „nepadengtasis“ pasirinkimo pardavimas.
Pasirinkimo pardavimo padengimas – tai akcijų, kuriomis sudarytas pasirinkimas, turėjimas pardavimo momentu. Nepadengtasis pardavimas yra taip pat įstatymų ir taisyklių leidžiamas.
Padengtųjų pasirinkimų pardavėjų motyvai yra noras pasipelnyti iš turimų akcijų, viliantis ,kad pasirinkimo pirkėjas nesugebės pasinaudoti savo teisėmis, ir noras gauti kompensaciją premijos forma, jei akcijų kursas sumažėtų.
Nepadengtojo pirkimo pasirinkimo pardavimas yra sudėtingas ir reikalauja gero profesinio pasirengimo, kadangi ištikus nesėkmei nuostoliai gerokai viršija pelną, gaunamą pavykus sandoriui. Bet kuris staigus bazinių kainų kilimas gali lemti didelius nuostolius.
Yra du du motyvai dėl kurių parduodamas pardavimo pasirinkimas. Pirmas jų – viltis uždirbti iš premijos tikintis, kad bazinių akcijų kursas nukris žemiau parduoto pardavimo pasirinkimo akcijų sutartinių kainų. Antras – mažesnę pardavimo pasirinkimų pardavėjų grupę sudaro tie, kurie norėtų efektyviai nusipirkti akcijų.
Investuotojas, įvertinęs artimiausias rinkos perspektyvas kaip prastėjančias, gali pasistengti gauti pelną dviem būdais: parduoti pirkimo pasirinkimą arba pirkti nepadengtąjį pardavimo pasirinkimą. Pirmuoju atveju jis iš karto gaus premiją, bet bus priverstas sandoriui panaudoti dalį savo resursų, skirtų garantiniams įnašams. Be to kainų kilimo rizika vistiek išliks. Antruoju atveju investuotojas išmokės premiją, tačiau jis gaus didesnį pelną smarkiai nukritus kainoms, ir jam nereikės pateikti jokių užstatų. Specialistų manymu daug dažniau teigiamus rezultatus duoda antrasis variantas, todėl pradedantiesiems siūloma būtent jis. Taisyklės, kurių ypatingai siūloma laikytis:
1. Jei rinka atrodo stabili ir nėra jokių aiškių kritimo ar kilimo tendencijų, neverta gundytis mažomis pardavimo ir pirkimo pasirinkimų kainomis ir juos pirkti.
2. Jei akcijų kursas pasislinko pagal jūsų prognozes ir nupirktas pardavimo arba pirkimo pasirinkimas pasiekė tikslą, pasinaudokite teisingai pataikę ir nebandykite, pasikliaudami likimu, laukti tolesnio pozicijų gerėjimo.
3. Net pačiomis palankiausiomis sąlygomis negalima parduoti nepelningųjų pasirinkimų, jei rinka rodo aktybią kilimo ar kritimo tendenciją.
4. Visada būkite pasirengę išpirkti pasirinkimą ar sudaryti priešpriešinį sandorį, jei situacija tampa nepalanki jums, nes neturintis padengimo pirkimo pasirinkimo pardavėjas neturi laukti rinkos situacijos pagerėjimo, jam reikia iš karto pasitraukti su palyginti nedideliais nuostoliais.
Dar vienas opcionų naudojimo motyvas yra daugelio bendrovių praktikuojamas, tai talentingų darbuotojų pritraukimui ir skatinimui skirti akcijų opcionai. Darbuotojas turėdamas bendrovės akcijų opcionus yra suinteresuotas dėl gerų bendrovės veiklos rezultatų ir jos akcijų vertės kilimo. Tokie opcionai yra panašūs į paprastus akcijų opcionus, skirtumas tik tas, kad tokie opcionai suteikia teisę pirkti būtent tos kompanijos akcijas, ir jos šalys yra susiję su pačia bendrove, kai tuo tarpu opciono šalys paprastai neturi nieko bendro su bendrove, kurios akcijos susietos su opcionu.[A.V.Rutkauskas Finansų rinkos ir institucijos. Vilnius.1998]

4. OPCIONŲ VEIKIMAS

Žinant opcionų pagrindus galima pailiustruoti jų naudojimą pavyzdžiu.
Tarkim, kad gegužės 1 d. „AB X“ akcijos kaina yra 67 lt., o Call (teisė pirkti) opcionas, kurio vykdymo kaina 70 lt. ir galiojimo pabaiga liepa, kainuoja 3,15 lt. Perkant vieną tokį opcioną bendra sandorio kaina būtų 315 lt, nes vienas opcionas susietas su 100 atitinkamų akcijų. Be to dar reikėtų mokėti komisinius tarpininkui. Opciono vykdymo kaina 70 lt rodo, kad akcijos kaina turi pakilti virš 70 lt, kad opcionas būtų kažko vertas. Kadangi už opcioną sumokėta 3,15 lt premija, vadinasi akcijos kaina turi pakilti virš nenuostolingos kainos 73,15 lt., kad investuotojas turėtų pelną. Kadangi opciono pirkimo metu akcijos kaina yra 67 lt, ir ji yra mažesnė už opciono vykdymo kainą 70 lt., kol kas opcionas yra bevertis. Kolkas investicija yra nuostolinga, kadangi už ją sumokėta 315 lt.
Tarkime, kad po trijų savaičių „AB X“ akcijos kaina pakilo iki 78 lt. Didėjant akcijos kainai, pakilo ir turimo opciono kaina ir šiuo metu ji yra 8,25 lt, o teorinė jo pardavimo sandorio vertė yra 825 lt. Turint galvoje, kad įsigyjant opcioną buvo sumokėta 315 lt, gaunasi net +162% pelningumas per tris savaites. Dabar galima parduoti savo opcioną, kas vadinama pozicijos uždarymu, ir realizuoti pelną, tačiau jei manoma , kad akcijos kaina toliau kils, ko gero opcionas bus laikomas toliau. Sakykime, kad opcionas laikomas toliau. Iki opciono galiojimo pabaigos , akcijos kaina nukrito iki 62 lt. Kadangi tai mažiau už opciono vykdymo kainą 70 lt ir jo galiojimas jau baigėsi, jis tampa beverčiu, t.y. neapsimoka jo vykdyti (pirkti susietų akcijų po 70 lt), nors ir turima tokia teisė. Taigi nors per opciono galiojimo terminą vienu momentu buvo turimas net +160% nerealizuotas pelnas, tačiau jo galiojimui pasibaigus tenka pripažinti , kad jo pirkimas atnešė 315 lt nuostolį.(1 lent.)

1 lentelė. Investicijos į opcioną chronologija

Gegužės 1d. Gegužės
21d. Galiojimo data
Akcijos kaina 67 78 62
Opciono kaina 3,15 8,25 bevertis
Sandorio vertė 315 825 0
Nerealizuotas pelnas/nuostolis 0 510 -315

Nors opcionas ir suteikia teisę pirkti arba parduoti susietą turtą, realybėje didžioji dalis opcionų nėra realizuojami. Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį buvo galima gegužės 21d. opcioną realizuoti ir pirkti 100 akcijų po 70 lt, bei iškart jas parduoti rinkoje po 78 lt, gaunant 8 lt akcijai pelną. Taip pat buvo galima tų akcijų nepardavinėti o toliau jas laikyti. Tačiau realybėje dažniausiai opcionų turėtojai pasirenka pozicijos uždarymą, parduodami opcioną rinkoje. Tokiu atveju opcioną perka kitas investuotojas arba pirminis opciono pardavėjas. Pagal statistiką tik apie 10% opcionų yra vykdoma, 60% parduodama , o 30% tampa beverčiais pasibaigus galiojimui. [www.spekuliantai.lt]

5. OPCIONŲ STRATEGIJOS

Opcionų strategijų arba derinių yra šimtai, ir jų skaičių riboja tik investuotojo fantazija. Opciono strategija yra atvejis, kai perkamas ar parduodamas ne vienas opcionas, o keletas vienu metu arba kai turimas tam tikras požiūris į rinkos perspektyvas ir atidaroma atitinkama opciono pozicija. Trys pagrindinės priežastys, dėl kurių naudojami ne tik pavieniai opcionai, bet ir jų deriniai:
1. Rizikos perkėlimas. Perkant vieną opcioną premija yra mokama didelė , o sėkmės galimybė neribota. Derinant opcionus galima sureguliuoti prisiimamą riziką labai tiksliai ir perkelti ją į tokį lygį, kuris yra priimtinas.
2. Sėkmės šansų padidinimas. Juos padidinti galima pasinaudojant kainų tarp skirtingų opcionų iškraipymais. Perkant opcionus su žemais bazinio turto kainos nepastovumais ir parduodant su aukštais, galima padidinti sėkmės šansus.
3. Pelno maksimizavimas tam tikrose kainos ribose.
Biržos yra nustačiusios kurios strategijos yra oficialios ir joms taikomos operacijų kaštų nuolaidos.
Ilgas pirkimo opcionas – naudojamas kai tikimasi stipraus instrumento kainos augimo, kai tikimasi didelio kainos nepastovumo šuolio, ir kai norima prisiimti tik ribotą riziką. Kuo didesnio kainos arba kainos nepastovumo augimo tikimasi, tuo aukščiau turi būti vykdymo kaina. Nuostolis termino pabaigoje yra ribotas ir neviršija sumokėtos pradinės opciono kainos bei sandorio kaštų. Pelnas neribotas.
Trumpas pirkimo opcionas – naudojamas kai tikimasi, kad stipraus rinkos kainos pokyčio nebus, arba kad ji vidutiniškai smuks, kad nepastovumas labai nesikeis ir liks vidutiniame lygyje. Nuostolis termino pabaigoje neribotas, ir didėja kai rinkos kaina auga. Pelnas ribotas iki gautos premijos, kurią dar sumažina operacijų kaštai.
Ilgas pardavimo opcionas – naudojamas, kai tikimasi labai didelio rinkos smukimo, o nepastovumo laukiama didėjant, bet tuo pačiu norima apriboti riziką. Nuostolis yra ribotas ir neviršija sumokėtos pradinės opciono kainos ir sandorio kaštų. Pelnas neribotas, didėja su bazinio instrumento rinkos kaina.
Trumpas pardavimo opcionas – naudojamas , kai manoma , kad stipraus rinkos kainos šuolio tikimybė yra labai maža, bet rinka šiek tiek augti turėtų. Nuostolis neribotas, didėja augant instrumento rinkos kainai. Pelnas ribotas iki gautos premijos minus operacijų kaštai.
Buliaus ir meškos skirtumai su pirkimo opcionais:
Buliaus skirtumas – yra opcionų derinys, skirtas pasipelnyti iš instrumento kainos kilimo.
Meškos skirtumas – yra opcionų derinys, skirtas pasipelnyti iš instrumento kainos smukimo. Skirtumu vadinama dėl to, kad perkamas ir parduodamas susiję opcionai. Skirtumo strategija naudojant pirkimo opcionus reikalauja dviejų pirkimo opcionų tam pačiam instrumentui ir su tuo pačiu terminu, bet su skirtingomis vykdymo kainomis. Šis derinys riboja galimą nuostolį, bet tuo pačiu riboja ir galimą pelną
Buliaus ir meškos skirtumai su pardavimo opcionais:
Buliaus skirtumas su pardavimo opcionais bus tada, kai bus perkamas pardavimo opcionas su žemesne vykdymo kaina ir parduodamas pardavimo opcionas su aukštesne vykdymo kaina.
Meškos skirtumas bus, kai bus perkamas pardavimo opcionas su aukštesne vykdymo kaina ir parduodamas su žemesne vykdymo kaina.
Ilgas „Combo“ derinys – tinkamas, jeigu tikimasi rinkos kainos smukimo, taip pat neutralaus nepastovumo. Nuostolis neribotas, jeigu rinkos kaina smunka. Pelnas neribotas, jeigu rinkkos kaina kyla.
Trumpas „Combo“derinys – tinkamas, jeigu tikimasi rinkos kainos kilimo, taip pat neutralaus nepastovumo. Nuostolis neribotas ,jeigu rinkos kaina smunka, pelnas neribotas, jeigu rinkos kaina kyla.
Prekyba remiantis nepastovumu. Nepastovumo tendencijos yra paprasčiau nuspėjamos ir patikimesnės nei kainos tendencijos. Yra dviejų tipų tendencijos:
1. Sezoninės( tose rinkose, kur pasiūlos veiksniai laikas nuo laiko kartojasi, ir didelę įtaką turi oras).
2. Svarbiausio įvykio(dėl nepriklausomo nesezoninio įvykio).
Prekiaujant pagal nepastovumą svarbu yra nepastovumo pokytis, o ne bazinio instrumento kainos pokytis.
„Straddle“ derinys – tai pirkimo ir pardavimo opcionų derinys su ta pačia vykdymo kaina ir tuo pačiu terminu. Ilgo „Straddle‘ kaštai ir maksimalus nuostolis yra abiejų opcionų pirkimo kaina, o trumpo „Straddle“ pelnas yra premijos gautos už abiejų opcionų pardavimą.
„Strangle“ derinys – yra sudarytas iš to paties termino pardavimo ir pirkimo opcionų tam pačiam instrumentui. Strategija tinkama, jeigu tikimasi, kad instrumento rinkos kaina išliks maždaug vienoda, o nepastovumas nedidės o dar geriau kris.
Drugelio skirtumo derinys. Ši strategija naudoja tris opcionus su tuo pačiu galiojimo terminu tam pačiam instrumentui. Ilgos strategijos atveju prekiautojas perka vieną pirkimo opcioną su žema vykdymo kaina, kitą perka su su aukšta vykdymo kaina ir parduoda du pirkimo opcionus su vidutine vykdymo kaina. Trumpos strategijos atveju prekiautojas daro atvirkščiai: parduoda du pirkimo opcionus su didesne ir mažesne kaina, ir perka du pirkimo opcionus su vidutine vykdymo kaina.
„Kondoro“ derinys – yra keturių to paties termino ir to paties instrumento opcionų derinys. Visi opcionai turi skirtingas vykdymo kainas. Ši strategija naudojama kaip „strangle“ strategijos tąsa.
Kalendoriaus skirtumas – tai prekiavimas remiantis laiko verte. Investuotojas tikisi , kad rinkos kaina nesikeis, taip pat nepastovumo sumažėjimo. Nuostolis ir pelnas riboti.
Opcionų santykių deriniai. Investuotojas tikisi rinkos kainos augimo arba nepastovumo augimo, tikimasi, kad pasinaudojimo momentu rinkos kaina bus didesnė už vidutinę vykdymo kainą. Nuostolis neribotas, pelnas ribotas.
„Kopėčių“ deriniai – Investuotojas tikisi rinkos kainos arba nepastovumo smukimo.Tikimasi, kad opciono pasinaudojimo momentu rinkos kaina bus tarp vidutinės vykdymo kainos ir aukštos vykdymo kainos. Nuostolis neribotas, pelnas ribotas.
Opcionai yra rizikingas produktas, todėl kol nesuvokiama jų esmė, kol nesugebama valdyti opciono charakteristikų, sudėtingesnių derinių verčiau nesiimti. Net mažas rinkos kainų pokytis gali lemti didžiulius nuostolius opcionų pozicijoje, ir tik gerai opcionų charakteristikas išmanantis specialistas tokio likimo gali išvengti.

6. OPCIONŲ KAINŲ LENTELĖ

Opcionų kainų lentelė visiškai nepanaši į akcijų kainų lentelę, todėl pateiksiu jos pavyzdį.

Virš lentelės matoma informacija apie su opcionu susietą akciją – paskutinę jos kainą bei pokytį per prekybos sesiją. Lentelės antrašėje nurodyta koks opcionų galiojimo terminas(expiration), bei kokio tipo tai opcionai, Call ar Put. Lentelės stulpelių reikšmės sekančios:
– Symbol. Unikalus opciono simbolis. Simbolis sudarytas iš kelių dedamųjų, kuriomis užkoduota opciono tipas, susietas turtas, vykdymo kaina, bei galiojimo data. Skirtingose biržose ar finansų tarpininkai gali naudoti ir kitokią simboliką.
– Last. Paskutinio sandorio šiuo opcionu kaina.
– Change. Kainos pokytis, lyginant su praeitos dienos paskutine kaina.
– Bid. Aukščiausia kaina, kurią pirkėjai mikėtų už šį opcioną.
– Ask. Žemiausia kaina, už kurią pardavėjai jį pardavinėja.
– Volume. Šiandien prekiautų kontraktų kiekis.
– Open Interes. Atvirų kontraktų skaičius. Tai tokie kontraktai , kurie yra išrašyti, tačiau jų galiojimo terminas dar nepasibaigęs ir be to jie dar nėra įvykdyti, t.y. rinkoje vis dar cirkuliuojantys kontraktai.
– Stike price. Opciono vykdymo kaina, už kurią pagal opcioną galima pirkti/parduoti susietą turtą.
Lietuvoje opcionais prekiauti leidžia tik Estijos banko padalinys Lietuvoje LHV (www.lhv.lt) . LHV siūlomi opcionai yra labai primityvūs lyginant su Amerikoje siūlomais opcionais. Visgi pelną iš jų galima gauti. Dažniausiai siūlomas turėti opcionų kiekis yra 10-15 % viso portfelio. Tai labai kintami rinkos instrumentai turintys didelę riziką. [pagal www.spekuliantai.lt]
Lietuvoje išvestinių finansinių priemonių apskaitą reglamentuoja 26-as VAS( verslo apskaitos standartas). Taip pat kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. 2003 07 04. Nr.IX-1709.

IŠVADOS:

Manyčiau opcionų pagrindai yra šie:
1. Opcionai yra išvestiniai instrumentai, nes jų vertė priklauso nuo susieto turto vertės.
2. Call opcionai jo turėtojui suteikia teisę pirkti, o Put opcionai teisę parduoti susietą turtą.
3. Opcionų rinkoje dalyvauja keturių tipų dalyviai: Call pirkėjai, Call pardavėjai, Put pirkėjai ir Put pardavėjai.
4. Opcionai yra dviejų tipų: amerikietiški ir europietiški.
5. Opcionai naudojami spekuliavimui arba rizikos apsidraudimui.
6. Opciono kaina yra vadinama premija, ir priklauso nuo tokių faktorių kaip susieto turto kaina, vykdymo kaina bei laiko likusio iki galiojimo pabaigos.
7. Akcijų opcionas suteikia teisę į 100 (1000) susietų akcijų.
8. Pirkėjai dažnai vadinami opcionų laikytojais, o pardavėjai opcionų išrašytojais.
Nors opcionai suteikia papildomas galimybes investuotojams, deja Lietuvos rinkoje jie kol kas nepopuliarūs ir beveik nepaplitę. Vienintelė galimybė pasinaudoti opcionais yra įsigyjant LHV siūlomų opcionų. Dėl vienašališko opcionų kainų nustatymo ir gana brangaus jų vykdymo komiso, šių opcionų rizikingumas ir galimas pelningumas nėra investuotojams toks palankus kaip JAV rinkoje prekiaujamų opcionų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. A.V.Rutkauskas Finansų rinkos ir institucijos (238-293 psl). Vilnius.

Technika, 1998
2. G. Kancerevyčius Finansai ir investicijos (555-609 psl.) Kaunas. 2004
3. http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=75
4. http://www.ciber.lt/download/rizikosvaldymas9.doc
5. http://www.riskglossary.com

Leave a Comment