Vakarų skirstomųjų tinklų finansinė analizė

TURINYS

1.
Įvadas........................
..............3

2. Įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“
pristatymas..............4

2.1. Truputis

istorijos.......................

..........4

2.2. Įmonės

veikla........................

..........4

2.3. Įmonės

duomenys......................

.........5

2.4. Įmonės

naujienos.......................

.........5

3. Įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontalios ir
vertikalios
analizės........................
..................7

3.1. Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė............7

3.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė.............8

3.3. Balanso horizontali
analizė.......................
...9

3.4. Balanso vertikali
analizė.......................
... 11

4. Įmonės santykinių finansinių rodiklių
analizė................ 12

4.1. Pelningumo rodikliai..................... 12

4.2. Likvidumo
rodikliai.......................
...... 15

4.3. Padengimo
rodikliai.......................
...... 17

4.4. Finansinio stabilumo
rodikliai.......................
.20

4.5. Apyvartumo
rodikliai.......................
......22

4.6. Rinkos
rodikliai.......................
.........25

5. Įmonės bankroto tikimybės
įvertinimas....................26

6. Išvados........................... 29

7. Literatūra........................... 30

1. ĮVADAS

Šiandien Lietuvos verslo ir ekonomikos būklė toli gražu nėra

tokia, kokios norėtume, kuri užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį bei

pagrindinių makroekonomikos rodiklių pastovų gerėjimą.

Ieškodama internetinio puslapio http://www.jt.lt įmonių sąraše

aptikau “Vakarų skirstomųjų tinklų” akcinės bendrovės pavadinimą. Tai yra

jauna įmonė, įsteigta 2001 m. išskaidžius SPAB “Lietuvos energija”. Be to

šiek tiek buvau girdėjusi apie šios įmonės prrivatizavimą bei artėjančias

permainas. Todėl buvo smalsu pasidomėti, kaip sekasi “Vakarų

skirstomiesiems tinklams”.

Šiame darbe bandysime paanalizuoti įmonės “Vakarų skirstomieji

tinklai” verslo praeities esamas situacijas bei perspektyvas, remiantis

įmonės balanso ir pelno nuostolio ataskaitos vertikalia ir horizontalia

analizėmis, skaičiuodami ir įvertindami santykinius finansinius

rodiklius, bei bankroto tikimybę. Kitaip tariant atlikę tiek balanso,

tiek pelno nuostolio ataskaitų vertikalią bei horizontalią analizes ir

įvertinę santykinius finansinius rodiklius padarysime išvadas apie įmonės

finansinę padėtį tais laikotarpiais, kuriuos pasirinksime (mes

pasirinkome 2005 metų I, II, ir III ketvirčius). Apskaičiavę bankroto

ribos rodiklį, bandysime nuspėti, kas įmonės laukia atteityje.

2. Įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“ pristatymas.
2.1. TRUPUTIS ISTORIJOS.
AB “Vakarų skirstomieji tinklai” įsteigta 2001 m. išskaidžius SPAB
“Lietuvos energija”. Naujosios bendrovės įstatinis kapitalas – 405,262 mln.
Lt. Akcijos pasiūlytos SPAB “Lietuvos energija” akcininkams proporcingai
turimų akcijų skaičiui. 2002m. spalio mėn. 17d. neeilinis visuotinis
akcininkų susirinkimas nutarė į neviešąją vertybinių popierių apyvartą
išleisti 4

227 782 vnt., 1,00 (vienas) Lt. nominalios vertės, paprastųjų
vardinių akcijų ir taip padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 409 489 564
Lt.

2003 metais įmonę buvo numatyta privatizuoti. 2003 m. kovo 13 d., Valstybės
turto fonde Viešojo pirkimo komisija AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB
„Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo patarėjo konkurso nugalėtoju
pripažino Austrijos CA IB Corporate Finance Beratungs GmbH.

2.2. ĮMONĖS VEIKLA.

Pagrindinė bendrovės veikla – gaminti, tiekti, perduoti, skirstyti elektros
ir šilumos energiją. Faktiškai AB “Vakarų skirstomieji tinklai” bus
elektros energijos skirstymo Vakarų Lietuvoje monopolininkė, kadangi kitos
įmonės neturi elektros energijos skirstymo sistemos.

Per 2002 m. įmonė pardavė 2981 mln. KWh. Elektros energijos ir gavo 674
mln. Lt pajamų. Daugiausia elektros energijos parduota gyventojams (33%),
komercinėms įmonėms (16%), kitiems vartotojams (36%). Įmonė turi 656 tūkst.
abonentų, su kuriais yra sudariusi elektros tiekimo sutartis. įmonė veikia
centrinėje ir vakarinėje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai klientai yra
pramonės įmonės bei gyventojai.

Didžiausią kiekį elektros energijos 20002 m įmonė pirko iš VĮ “Ignalinos
atominė elektrinė” (45 %) bei AB “Lietuvos energija” (44 %).

2002 metai – įmonės pirmieji veiklos metai. Per juos buvo uždirbta 23,2
mln. Lt veiklos pelno. Jį daugiausiai nulėmė pelnas, gautas pardavus
elektros energiją bei naujų vartotojų pajungimo pajamos. Už 2002 metus
dividendams skirta 11 320 154 Lt (t.y. 2,79 cnt vienai akcijai).

2002 metais investuota 111,4 mln. Lt, dėl ko bendrovės ilgalaikis turtas
per metus padidėjo nuo 520,4 mln. Lt iki 573 mln. Lt.

AB “Vakarų skirstomieji tinklai” 2003 metų pirmo ketvirčio veiklos
rezultatas – neaudituotas grynasis 8 275 730 litų pelnas.

Planuojama, kad 2003 metais dėl augančio elektros energijos vartojimo
pagrindinės veiklos pajamos au

ugs 1,76 proc. ir sudarys 665 mln Lt.
Tikimasi, kad 2003 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarys 22 mln Lt. 2003
matais numatoma investuoti 86,9 mln Lt.

2.3. ĮMONĖS DUOMENYS.
| Įmonės duomenys  |
| Pavadinimas  | AB “VAKARŲ SKIRSTOMIEJI TINKLAI”  |
| Įmonės kodas  | 1087074  |
| Įmonės telefonas  | (37) 309750  |
| Faksas  | (37) 309269  |
| El. paštas  |  vest@vst.lt  |
| Interneto svetainė  |  www.vst.lt   |
| | |
| |
| |
| Bendras akcininkų skaičius |
| 5733 |
| |
| Laisva akcijų dalis |
| 3.4%  |
| |
| Didžiausi akcininkai (virš 5%) |
| |
| Akcininkas:  |
| Kapitalo dalis (%)  |
| |
| LR Ūkio ministerija  |
| 85.7  |
| |
| E.ON Energie AG  |
| 10.9  |
| |

| Biržos prekybos sąrašuose esančios VP emisijos |
| |
| VP kodas  |
| Nominalas |
| Akcijų skaičius |
| Prekybos sąrašas  |
| |
| 12637  |
| 1  |
|  405,261,782  |
|Einamasis |
| |

2.4. ĮMONĖS NAUJIENOS.

2003 metų gruodžio 9 dieną, antradienį Privatizavimo komisija pritarė AB
“Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai su fizinių
asmenų konsorciumu, kurio dalyviai susiję su didžiausiu šalyje prekybos
tinklu “VP market”. Valstybės turto fondas pranešė, kad toji sutartis bus
teikiama tvirtinti Vyriausybei.

Spaudos teigimu, naujieji “Vakarų skirstomųjų tinklų” savininkai į šią
bendrovę per penkerius metus numato investuoti 420 mln. litų. Kapitalo
investicijas ketinama nukreipti į elektros tinklus ir vartotojams
aptarnauti skirtą ilgalaikį turtą. Investicijas tinklų bendrovė dar turės
derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatančia
elektros tarifus vartotojams.

Lapkričio pabaigoje buvo pristabdytas “Rytų skirstomųjų tinklų”
privatizavimas, nes atrankinio konkurso energetikos įmonėms privatizuoti
komisijai iškilo klausimų dėl vienintelio potencialaus pirkėjo – Estijos
valstybinės įmonės “Eesti Energia”. Neoficialių šaltinių teigimu, “Eesti
energia” už kontrolinį 71,35 proc. “Rytų skirstomųjų tinklų” akcijų paketą
pasiūlė per 500 mln. litų (pradinė kaina – 421,6 mln. litų).

3. Įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontalios ir
vertikalios analizės.
3.1.Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė.

Ilgalaikis turtas |563.930.741 |100% |568.733.103 |100% |583.183.073 |100%

| |I. Ilgalaikis materialus turtas |562.583.881 |99,761% |567.496.184
|99,783% |581.939.867 |99,787% | |II. lgalaikis finansinis turtas |— |—

|— |— |— |— | |III. Po vienerių metų gautinos sumos |285.382

|0,051% |285.382 |0,050% |278.714 |0,048% | |Trumpalaikis turtas

|103.355.684 |18,328% |84.211.914 |14,807% |98.039.456 |16,811% | |I.

Atsargos ir ne

ebaigtos vykdyti sutartys |22.916.027 |4,064% |22.004.565

|3,869% |28.136.230 |4,825% | |II. Per vienerius metus gautinos sumos

|69.607.358 |12,343% |56.376.330 |9,913% |58.157.542 |9,972% | |III.

Investicijos ir terminuoti indėliai |— |  |1.593.629 |0,280% |1.521.717

|0,261% | |IV. Gryni pinigai sąskaitoje |10.832.299 |1,921% |4.237.391

|0,745% |10.223.967 |1,753% | |Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn.

|422.495 |0,075% |1.907.769 |0,335% |472.407 |0,081% | |Turtas iš viso

|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% |681.694.936 |116,892% |

|Savininkų nuosavybė |463.300.092 |82,155% |465.768.711 |81,896%

|468.398.864 |80,318% | |I. Kapitalas |405.261.782 |71,864% |405.261.782
|71,257% |405.261.782 |69,491% | |II. Akcijų priedai |— |— |— |— |-

— |— | |III. Perkainojimo rezervas |— |— |— |— |— |— | |IV.

Rezervai |49.762.580 |8,824% |49.657.580 |8,731% |49.437.861 |8,477% | |V.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |8.275.730 |1,468% |10.849.349 |1,908%

|13.699.222 |2,349% | |VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.) |— |— |—

|— |— |— | |VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai |— |— |— |—

|— |— | |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |200.499.920 |35,554%

|185.174.632 |32,559% |209.147.825 |35,863% | |I. Po vienerių metų

mokėtinos sumos |85.152.542 |15,100% |100.324.402 |17,640% |107.094.988

|18,364% | |II. Per vien. metus mokėtinos sumos |115.347.378 |20,454%

|84.850.230 |14,919% |102.052.837 |17,499% | |II.1. Ilgalaikių skolų

einamųjų metų dalis |32.793.749 |5,815% |12.309.194 |2,164% |12.309.194

|2,111% | |II.2. Finansinės skolos |— |— |— |— |— |— | |II.3.

Prekybos skolos |46.898.402 |8,316% |44.020.253 |7,740% |57.834.133

|9,917% | |II.4. Avansu gautos sumos |4.124.433 |0,731% |5.449.192 |0,958%

|8.664.491 |1,486% | |II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud.

|10.389.071 |1,842% |12.029.390 |2,115% |13.461.625 |2,308% | |II.6.

Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar. |21.141.723 |3,749% |11.042.201 |1,942%

|9.783.394 |1,678% | |Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam. |3.908.908

|0,693% |3.909.443 |0,687% |4.148.247 |0,711% | |Kapitalas iš viso
|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% |681.694.936 |116,892% | |

Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro savininkų nuosavybė, t.y. 82,155% I-
ąjį ketvirtį, 81,896%-II-ąjį ir 80,318% III-ąjį ketvirtį.
Mokėtinos sumos sudarė 35,554% I-ąjį ketvirtį, 32,559%-II-ąjį ir 35,863%
III-ąjį ketvirtį ilgalaikio turto sumos.
Pats ilgalaikis turtas sudarė daug didesnę dalį viso turto sumos negu
trumpalaikis turtas.
Taigi iš šios ataskaitos galime nuspręsti, jog įmonei plankiausias buvo I-
asis 2003m. ketvirtis.

4. Įmonės santykinių finansinių rodiklių analizė.

4.1. Pelningumo rodikliai.

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė turi pakankamai pelno, kad galėtų
laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.
Pelningumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a)
[pic] ;

Bendrąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Bendrasis pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Bendrasis pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Bendrasis pelningumas = [pic];

Kaip matome rodikliai nedideli. Jie nuo pirmojo 2005 metų ketvirčio iki
antrojo bendrasis pelningumas padidėjo nu

uo 3,922% iki 5,172%, o nuo antrojo
iki trečiojo jau sumažėjo iki 3,784% ir netgi I ketvirčiui bendrasis
pelningumas buvo didesnis negu III. Taip atsitiko, kadangi bendrasis pelnas
iš pradžių padidėjo vėliau sumažėjo, o tai galėjo atsitikti dėl ženkliai
padidėjusių sąnaudų.

b)
[pic];

Veiklos pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Veiklos pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Veiklos pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Veiklos pelningumas = [pic];
Veiklos pelningumo rodiklius taip pat gavome nedidelius. Ir gavome tokią
pat situaciją kaip ir su grynojo pelno rodiklliais.

c)
[pic];

Grynąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Grynasis pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Grynasis pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Grynasis pelningumas = [pic];
Ketvirčių grynojo pelningumo rodikliai nedideli. Nuo I ketvirčio iki II
sumažėjo nuo 4,234% iki 1,684%, o nuo II iki III padidėjo iki 1,919%. I
ketvirtį grynojo pelno rodiklis akivaizdžiai sumažėjo, mat grynasis pelnas
labai sumažėjo, o atitinkamai nuo II iki III ketvirčio padidėjo.

d)
[pic];

Nuosasvą kapitalo pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];
Nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki
II ketvirčio ženkliai sumažėjo, o nuo II iki III šiek tiek padidėjo. Iš to
galima spręsti, jog II-uoju pusmečiu vienas nuosavybės vienetas uždirbo
mažiau pelno negu I-uoju ir atitinkamai daugiau III-uoju negu II-uoju.
Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar mažėjimas priežastis yra
grynasis pelnas.

e)
[pic];

Investicijų pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Investicijų pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Investicijų pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Investicijų pelningumas = [pic];
Investicijų pelningumo rodiklis nuo 2005 metų I-ojo iki III-ojo ketvirčio
palaipsniui mažėjo. Tai paaiškinti galima tuo, kad grynasis pelnas nuo I-
ojo iki II-ojo ketvirčio labai sumažėjo, o nuo II-ojo iki III-ojo padidėjo,
tačiau nepakankamai kad investicijų pelningumas nesumažėtų.

f)
[pic];

Turto pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Turto pelningumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Turto pelningumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Turto pelningumas = [pic];
Turto pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki II
ketvirčio sumažėjo nuo 1,239% iki 0,393%, o nuo II iki III šiek tiek
padidėjo, t.y. iki 0,609%. Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar
mažėjimas priežastis yra grynasis pelnas.

[pic]
Iš grafiko matome, kad dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo
ketvirčio padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o
investicijų pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip
pat galime teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma
rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

4.2. Likvidumo rodikliai.

Tai vieni iš svarbiausių finansinės pusiausviros rodiklių, leidžiantys
įvertinti įmonės sugebėjimus paversti trumpalaikį turtą pinigais ir tokiu
būdu atsiskaityti su kreditoriais.
Likvidumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:
a)
[pic];

Bendrąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Bendrasis likvidumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Bendrasis likvidumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Bendrasis likvidumas = [pic];

Mūsų gauti bendrojo likvidumo rodikliai yra nedideli. Nuo I-ojo iki III-
ojo ketvirčio jie padidėjo, tačiau reikia pastebėti, kad nuo antrojo iki
trečiojo šiek tiek sumažėjo. Tokias rodiklių reikšmes gavome todėl, kad
trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų reikšmės neypatingai
skyrėsi.

b)
[pic];

Einamąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Einamasis likvidumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Einamasis likvidumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Einamasis likvidumas = [pic];
Mūsų gautos einamojo likvidumo reikšmės yra nei labai didelės nei mažos.
Nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio einamasis likvidumas padidėjo nuo 0,697
iki 0,733, o nuo antrojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo iki 0,685. Tokios
likvidumo reikšmės rodo, jog įmonė netyri daug greitai pinigais paverčiamo
turto.

c)
[pic];

Kritinį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Kritinis likvidumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Kritinis likvidumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Kritinis likvidumas = [pic];
Šie rodikliai parodo, kiek turima pinigų sumokėti einamosioms skoloms.
Įmonės situacija tuo atžvilgiu pagerėjo. Kritinis likvidumas 2005 metų
pirmąjį ketvirtį lyginant su antruoju sumažėjo, tačiau sekantį ketvirtį jis
išaugo ir pralenkė kritinį likvidumą pirmuoju ketvirčiu. Tai lėmė gryni
pinigai sąskaitoje.

[pic]
Iš šio grafiko galime spręsti, jog pats sunkiausias periodas įmonei buvo
pirmasis, o geriausias- antrasis. Kadangi galime sakyti, kad likvidumo
rodikliai vidutiniški,t.y. nėra maži, vadinasi įmonė turi grynųjų pinigų
sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

4.3. Padengimo rodikliai.

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė pakankamai turi pelno, kad
galėtų laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.
Padengimo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a) Bendrasis padengimas (A padengimo laipsnis):

[pic];

Bendrąjį padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
A padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
A padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
A padengimo laipsnis = [pic];
A padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo, kadangi
ilgalaikis turtas 2005 metais didėjo labiau negu nuosavas kapitalas.
b)
[pic];

B padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:
B padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
B padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
B padengimo laipsnis = [pic];
B padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo,
nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

c)
[pic];
C padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:
C padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
C padengimo laipsnis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
C padengimo laipsnis = [pic];
C padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo,
nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

[pic]
Lyginant bendruosius padengimo laipsnius, matome, kad labiausiai keitėsi C
padengi laipsnio vertė. Ir visumoje geriausias buvo antrasis ketvirtis.
Kadangi mūsų įmonė neturi daug ilgalaikio turto, tai gavome, jog šie
rodikliai yra nedideli.
d)
[pic];
Palūkanų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Palūkanų padengimas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Palūkanų padengimas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Palūkanų padengimas = [pic];
e)

[pic];

Paskolų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Paskolų padengimas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Paskolų padengimas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Paskolų padengimas = [pic];

[pic]
Palūkanų padengimo rodiklio vertė yra visai nebloga, vadinasi įmonės
uždirbtas pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis nuo pirmojo iki
trečiojo ketvirčio sumažėjo, tačiau nuo antrojo jis turi tendenciją augti.
Apie paskolų padengimą galima būtų pasakyti, jog šios įmonės pelnas
neblogai padengia ir paskolas. Šis rodiklis turi tendenciją augti. Tai yra
priežastis to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

4.4. Finansinio stabilumo rodikliai.

Šie rodikliai naudojami balanso struktūrai įvertinti.
Finansinio stabilumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III
ketvirčiams:
a)
[pic];
Finansinės autonomijos rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Finansinės autonomijos rodiklis= [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];
Kadangi gavome, jog finansinės autonomijos rodikliai didesni už vienetą,
jog įmonė yra gana autonomiška, tačiau šis autonomiškumas mažėja.
b)

[pic];

Finansinės priklausomybės rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Finansinės priklausomybės rodiklis= [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];
Kadangi apskaičiavę gavome nedidelius rodiklius galime teigti, jog įmonė
nėra labai finansiškai priklausoma. Taip pat reikėtų pastebėti, kad tas
priklausomumas išaugo. Atlikdami skaičiavimus, vietoje privilegijuotų
akcijų rašėme 0, kadangi įmonė jų neturi.
c)

[pic];
Nuosavo kapitalo manevringumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Nuosavo kapitalo manevringumas= [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];
Apskaičiavę nuosavo kapitalo manevringumą, gavome, jog įmonė neturi
problemų su pasirinkta strategija, t.y. ji turi pakankamai lėšų
trumpalaikėms skoloms padengti. Taip pat reikia pastebėti kad šis
manevringuomas nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo.

Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad įmonės
strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai
nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.

[pic]
4.5. Apyvartumo rodikliai.

Šie rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą.
Apyvartumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:
a)

[pic];
Turto apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Turto apyvartumas= [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Turto apyvartumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Turto apyvartumas = [pic];
Apskaičiuoti turto apyvartumo rodikliai nedideli. Taip yra, nes pardavimai
yra per maži. Kadangi jie mažėja laikui bėgant, tai mažėja ir gauti turto
apyvartumo rodikliai.
b)

[pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Apyvartinio kapitalo apyvartumas= [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek kartų per metus įvyksta
pilnas cirkuliacijos ciklas, taigi iš apskaičiuotų rodiklių galime spręsti,
jog pilnas cirkuliacijos ciklas įvyksta daugiau nei kartą per metus.
Geriausia situacija įmonėje buvo pirmam ketvirtyje.
c)

[pic];
Atsargų apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumas = [pic];
Kadangi pardavimai mažėjo, o atsargos visumoje padidėjo, tai gavome
mažėjantį atsargų apyvartumą. Vadinasi įmonėje situacija blogėja, nors
apskritai, atsargų apyvarta yra nebloga.
d)

[pic];

Atsargų apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];
Kadangi įmonėje didėja atsargos, didėja ir atsargų apyvartumo trukmė, tai
nėra gerai. Vadinasi įmonės politika nėra visiškai gera, nors ir apyvartos
trukmė nėra didelė.
e)
[pic];
Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];
Pirkėjų įsiskolinimai lemia tai, kad debitorinio pirkėjų įsiskolinimo
rodikliai nėra dideli, be to jie mažėja.

f)

[pic];
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui
gausime:
tdeb.įs. = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
tdeb.įs. = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
tdeb.įs. = [pic];
Debitorinių įsiskolinimų trukmę gauname didesnę už 100, kiekvienu 2005 metų
ketvirčiu, todėl galime pasakyti, jog pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per
didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

[pic]

[pic]
4.6. Rinkos rodikliai.
Šie rodikliai parodo įmonės padėtį rinkoje.
[pic];
Vienos akcijos pelną 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Vienos akcijos pelnas = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Vienos akcijos pelnas = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Vienos akcijos pelnas = [pic];

[pic]
Kainos pelno santykį 2005 metų I ketvirčiui gausime:
Kainos pelno santykis = [pic];
2005 metų II ketvirčiui gausime:
Kainos pelno santykis = [pic];
2005 metų III ketvirčiui gausime:
Kainos pelno santykis = [pic];
[pic][pic]
Vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl to kainos pelno
santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas laikui bėgant
mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo mažėjančio
grynojo pelno.

5. Įmonės bankroto tikimybės įvertinimas.
K1 = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius / Turtas;
K2 = Pardavimų pajamos / Turtas;
K3 = Nuosavas kapitalas / Visi įsipareigojimai;
K4 = Nepaskirstytas pelnas / Turtas;
K5 = Nuosavas apyvartinis kapitalas / Visas turtas;
Z = [pic].

Pirmiausiai skaičiuosime 2005 metų I ketvirčiui:
Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:
K1 = [pic];
Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:
K2 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:
K3 = [pic];
Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:
K4 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:
K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:
Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų II ketvirčiui:
Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:
K1 = [pic];
Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:
K2 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:
K3 = [pic];
Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:
K4 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:
K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:
Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų III ketvirčiui:
Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:
K1 = [pic];
Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:
K2 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:
K3 = [pic];
Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:
K4 = [pic];
Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:
K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:
Z = [pic];

[pic]

Taigi apskaičiavome bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams.
Gavome, kad I ketvirčiui Z=2,610, II – Z=2,471, III – Z=2,239. Sprendžiant
pagal tai, kokias Z reikšmes gavome, galime teigti, jog visiems trims 2005
metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė ir kad ji laikui bėgant
didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto tikimybė
pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei gresia
bankrotas.

6. Išvados.

1. Grynasis įmonės “Vakarų skirstomieji tinklai” pelnas sumažėjo

-5.425.857 litų.

2. Grynasis pelnas didžiausias yra 2005m. I –ame ketvirty, jis sudaro

4,234%.

3. Ilgalaikis turtas turėjo tendenciją didėti. Jis per visą
laikotarpį: nuo 2003m. I-ojo ketvirčio iki III-ojo išaugo 3,414%.

4. Trumpalaikis turtas lyginant 2005 m. I-III ketvirčius, nuo 2005
m. I-ojo iki III-ojo sumažėjo -5,144%.

5. Visas turtas, įtakojant trumpalaikio turto sumažėjimui, per visą
laikotarpį padidėjo tik 2,095%.

6. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaranti savininkų nuosavybė
nuosekliai per visą laikotarpį padidėjo 1,101%.

7. Dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo ketvirčio
padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o investicijų
pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip pat galime
teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma pelningumo
rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

8. Suskaičiavus likvidumo rodiklius pats sunkiausias periodas
įmonei išėjo pirmasis, o geriausias – antrasis. Taip pat jie parodė, kad
įmonė turi grynųjų pinigų sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

9. Palūkanų padengimo rodiklio vertė parodo, kad įmonės uždirbtas
pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis turi tendenciją augti.
Paskolų padengimas parodo, jog šios įmonės pelnas neblogai padengia ir
paskolas. Šis rodiklis taip pat turi tendenciją augti. Tai yra priežastis
to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

10. Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad
įmonės strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai
nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.
Pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

11. Tuo tarpu vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl
to kainos pelno santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas
laikui bėgant mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo
mažėjančio grynojo pelno.
Apskaičiavę bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams, gavome,
kad visiems trims 2005 metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė ir kad
ji laikui bėgant didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto
tikimybė pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei vis
labiau gresia bankrotas.

12. Remiantis visais skaičiavimais, padarėme išvadą, jog įmonei
pats palnkiausias buvo I-asis 2005 m. ketvirtis.
———————–
Likvidumo rodikliai

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Kritinis likvidumas

Einamasis likvidumas

Bendrasis likvidumas

0,000

0,200

0,400

0,600

0,800

1,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Bendrieji padengimo laipsniai

A padengimo laipsnis

B padengimo laipsnis

C padengimo laipsnis

Padengimo rodikliai

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

12,000

14,000

16,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Palūkanų padengimas

paskolų padengimas

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2,500

3,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Finansinio stabilumo rodikliai

Finansinės autonomijos

rodiklis

Finansinės

priklausomybės rodiklis

Nuosavo kapitalo

manevringumas

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

Turto apyvartumas

Apyvartinio kapitalo

apyvartumas

Atsargų apyvartumas

Debitorinio įsiskolinimo

rodiklis

0,000

50,000

100,000

150,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

t(ats)

t(deb.įs.)

Vienos akcijos pelnas

0,000

0,005

0,010

0,015

0,020

0,025

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

0,000

200000000,000

400000000,000

600000000,000

800000000,000

1000000000,000

2005 I

2005II

2005 III

Kainos pelno santykis

Bankroto ribos rodiklis pagal Altmaną

2,000

2,100

2,200

2,300

2,400

2,500

2,600

2,700

2005 I

2005 II

2005 III

Leave a Comment