Vakarų skirstomųjų tinklų finansinė analizė

Pristatymas

2.1 Truputis istorijos

AB “Vakarų skirstomieji tinklai” įsteigta 2001 m. išskaidžius SPAB

“Lietuvos energija”. Naujosios bendrovės įstatinis kapitalas – 405,262 mln.

Lt. Akcijos pasiūlytos SPAB “Lietuvos energija” akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui. 2002m. spalio mėn. 17d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė į neviešąją vertybinių popierių apyvartą išleisti 4 227 782 vnt., 1,00 (vienas) Lt. nominalios vertės, paprastųjų vardinių akcijų ir taip padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 409 489 564

Lt.

2003 metais įmonę buvo numatyta privatizuoti. 2003 m. kovo 13 d., Valstybės turto fonde Viešojo pirkimo komisija AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB

„Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo patarėjo konkurso nugalėtoju pripažino Austrijos CA IB Corporate Finance Beratungs GmbH.

2.2 Įmonės veikla

Pagrindinė bendrovės veikla – gaminti, tiekti, perduoti, skirstyti elektros ir šilumos energiją. Faktiškai AB “Vakarų skirstomieji tinklai” bus elektros energijos skirstymo Vakarų Lietuvoje monopolininkė, kadangi kitos įmonės neturi elektros energijos skirstymo sistemos.

Per 2002 m. įmonė pardavė 2981 mln. KWh. Elektros energijos ir gavo 674

mln. Lt pajamų. Daugiausia elektros energijos parduota gyventojams (33%), komercinėms įmonėms (16%), kitiems vartotojams (36%). Įmonė turi 656 tūkst.

abonentų, su kuriais yra sudariusi elektros tiekimo sutartis. įmonė veikia centrinėje ir vakarinėje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai klientai yra pramonės įmonės bei gyventojai.

Didžiausią kiekį elektros energijos 2002 m įmonė pirko iš VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” (45 %) bei AB “Lietuvos energija” (44 %).

2002 metai – įmonės pirmieji veiklos metai. Per juos buvo uždirbta 23,2

mln. Lt veiklos pelno. Jį daugiausiai nulėmė pelnas, gautas pardavus elektros energiją bei naujų vartotojų pajungimo pajamos. Už 2002 metus dividendams skirta 11 320 154 Lt (t.y. 2,79 cnt vienai akcijai).

2002 metais investuota 111,4 mln. Lt, dėl ko bendrovės ilgalaikis turtas per metus padidėjo nuo 520,4 mln. Lt iki 573 mln. Lt.

AB „Vakarų skirstomieji tinklai” 2003 metų pirmo ketvirčio veiklos rezultatas – neaudituotas grynasis 8 275 730 litų pelnas.

Planuojama, kad 2003 metais dėl augančio elektros energijos vartojimo pagrindinės veiklos pajamos augs 1,76 proc. ir sudarys 665 mln Lt.

Tikimasi, kad 2003 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarys 22 mln Lt. 2003

matais numatoma investuoti 86,9 mln Lt.

2.3 Įmonės duomenys

| Įmonės duomenys |

| Pavadinimas | AB „VAKARŲ SKIRSTOMIEJI TINKLAI” |

| Įmonės kodas | 1087074 |

| Įmonės telefonas | (37) 309750 |

| Faksas | (37) 309269 |

| El. paštas | vest@vst.lt |

| Interneto svetainė | www.vst.lt |

| Bendras akcininkų skaičius |

| 5733 |

| Laisva akcijų dalis |

| 3.4% |

| Didžiausi akcininkai (virš 5%) |

| Akcininkas: |

| Kapitalo dalis (%) |

| LR Ūkio ministerija |

| 85.7 |

| E.ON Energie AG |

| 10.9 |

| Biržos prekybos sąrašuose esančios VP emisijos |

| VP kodas |

| Nominalas |

| Akcijų skaičius |

| Prekybos sąrašas |

| 12637 |

| 1 |

| 405,261,782 |

|Einamasis |

2.4 Įmonės naujienos

2003 metų gruodžio 9 dieną, antradienį Privatizavimo komisija pritarė AB

„Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai su fizinių asmenų konsorciumu, kurio dalyviai susiję su didžiausiu šalyje prekybos tinklu „VP market”. Valstybės turto fondas pranešė, kad toji sutartis bus teikiama tvirtinti Vyriausybei.

Spaudos teigimu, naujieji „Vakarų skirstomųjų tinklų” savininkai į šią bendrovę per penkerius metus numato investuoti 420 mln. litų. Kapitalo investicijas ketinama nukreipti į elektros tinklus ir vartotojams aptarnauti skirtą ilgalaikį turtą. Investicijas tinklų bendrovė dar turės derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatančia elektros tarifus vartotojams.

Lapkričio pabaigoje buvo pristabdytas „Rytų skirstomųjų tinklų”

privatizavimas, nes atrankinio konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai iškilo klausimų dėl vienintelio potencialaus pirkėjo – Estijos valstybinės įmonės „Eesti Energia”. Neoficialių šaltinių teigimu, „Eesti energia” už kontrolinį 71,35 proc. „Rytų skirstomųjų tinklų” akcijų paketą pasiūlė per 500 mln. litų (pradinė kaina – 421,6 mln. litų).

3. Įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontalios ir vertikalios analizės

3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė

Ilgalaikis turtas |563.930.741 |100% |568.733.103 |100% |583.183.073 |100%

| |I. Ilgalaikis materialus turtas |562.583.881 |99,761% |567.496.184

|99,783% |581.939.867 |99,787% | |II. lgalaikis finansinis turtas |— |—

|— |— |— |— | |III. Po vienerių metų gautinos sumos |285.382

|0,051% |285.382 |0,050% |278.714 |0,048% | |Trumpalaikis turtas

|103.355.684 |18,328% |84.211.914 |14,807% |98.039.456 |16,811% | |I.

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |22.916.027 |4,064% |22.004.565

|3,869% |28.136.230 |4,825% | |II. Per vienerius metus gautinos sumos

|69.607.358 |12,343% |56.376.330 |9,913% |58.157.542 |9,972% | |III.

Investicijos ir terminuoti indėliai |— | |1.593.629 |0,280% |1.521.717

|0,261% | |IV. Gryni pinigai sąskaitoje |10.832.299 |1,921% |4.237.391

|0,745% |10.223.967 |1,753% | |Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn.

|422.495 |0,075% |1.907.769 |0,335% |472.407 |0,081% | |Turtas iš viso

|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% |681.694.936 |116,892% |

|Savininkų nuosavybė |463.300.092 |82,155% |465.768.711 |81,896%

|468.398.864 |80,318% | |I. Kapitalas |405.261.782 |71,864% |405.261.782

|71,257% |405.261.782 |69,491% | |II. Akcijų priedai |— |— |— |— |-

— |— | |III. Perkainojimo rezervas |— |— |— |— |— |— | |IV.

Rezervai |49.762.580 |8,824% |49.657.580 |8,731% |49.437.861 |8,477% | |V.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |8.275.730 |1,468% |10.849.349 |1,908%

|13.699.222 |2,349% | |VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.) |— |— |—

|— |— |— | |VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai |— |— |— |—

|— |— | |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |200.499.920 |35,554%

|185.174.632 |32,559% |209.147.825 |35,863% | |I. Po vienerių metų mokėtinos sumos |85.152.542 |15,100% |100.324.402 |17,640% |107.094.988

|18,364% | |II. Per vien. metus mokėtinos sumos |115.347.378 |20,454%

|84.850.230 |14,919% |102.052.837 |17,499% | |II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |32.793.749 |5,815% |12.309.194 |2,164% |12.309.194

|2,111% | |II.2. Finansinės skolos |— |— |— |— |— |— | |II.3.

Prekybos skolos |46.898.402 |8,316% |44.020.253 |7,740% |57.834.133

|9,917% | |II.4. Avansu gautos sumos |4.124.433 |0,731% |5.449.192 |0,958%

|8.664.491 |1,486% | |II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud.

|10.389.071 |1,842% |12.029.390 |2,115% |13.461.625 |2,308% | |II.6.

Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar. |21.141.723 |3,749% |11.042.201 |1,942%

|9.783.394 |1,678% | |Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam. |3.908.908

|0,693% |3.909.443 |0,687% |4.148.247 |0,711% | |Kapitalas iš viso

|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% |681.694.936 |116,892% | |

Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro savininkų nuosavybė, t.y. 82,155% I-

ąjį ketvirtį, 81,896%-II-ąjį ir 80,318% III-ąjį ketvirtį.

Mokėtinos sumos sudarė 35,554% I-ąjį ketvirtį, 32,559%-II-ąjį ir 35,863%

III-ąjį ketvirtį ilgalaikio turto sumos.

Pats ilgalaikis turtas sudarė daug didesnę dalį viso turto sumos negu trumpalaikis turtas.

Taigi iš šios ataskaitos galime nuspręsti, jog įmonei plankiausias buvo I-

asis 2003m. ketvirtis.

4. Įmonės santykinių finansinių rodiklių analizė

4.1 Pelningumo rodikliai

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė turi pakankamai pelno, kad galėtų laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.

Pelningumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a)

[pic] ;

Bendrąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

Kaip matome rodikliai nedideli. Jie nuo pirmojo 2005 metų ketvirčio iki antrojo bendrasis pelningumas padidėjo nuo 3,922% iki 5,172%, o nuo antrojo iki trečiojo jau sumažėjo iki 3,784% ir netgi I ketvirčiui bendrasis pelningumas buvo didesnis negu III. Taip atsitiko, kadangi bendrasis pelnas iš pradžių padidėjo vėliau sumažėjo, o tai galėjo atsitikti dėl ženkliai padidėjusių sąnaudų.

b)

[pic];

Veiklos pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

Veiklos pelningumo rodiklius taip pat gavome nedidelius. Ir gavome tokią pat situaciją kaip ir su grynojo pelno rodiklliais.

c)

[pic];

Grynąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

Ketvirčių grynojo pelningumo rodikliai nedideli. Nuo I ketvirčio iki II

sumažėjo nuo 4,234% iki 1,684%, o nuo II iki III padidėjo iki 1,919%. I

ketvirtį grynojo pelno rodiklis akivaizdžiai sumažėjo, mat grynasis pelnas labai sumažėjo, o atitinkamai nuo II iki III ketvirčio padidėjo.

d)

[pic];

Nuosasvą kapitalo pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

Nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki

II ketvirčio ženkliai sumažėjo, o nuo II iki III šiek tiek padidėjo. Iš to galima spręsti, jog II-uoju pusmečiu vienas nuosavybės vienetas uždirbo mažiau pelno negu I-uoju ir atitinkamai daugiau III-uoju negu II-uoju.

Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar mažėjimas priežastis yra grynasis pelnas.

e)

[pic];

Investicijų pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

Investicijų pelningumo rodiklis nuo 2005 metų I-ojo iki III-ojo ketvirčio palaipsniui mažėjo. Tai paaiškinti galima tuo, kad grynasis pelnas nuo I-

ojo iki II-ojo ketvirčio labai sumažėjo, o nuo II-ojo iki III-ojo padidėjo, tačiau nepakankamai kad investicijų pelningumas nesumažėtų.

f)

[pic];

Turto pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

Turto pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki II

ketvirčio sumažėjo nuo 1,239% iki 0,393%, o nuo II iki III šiek tiek padidėjo, t.y. iki 0,609%. Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar mažėjimas priežastis yra grynasis pelnas.

[pic]

Iš grafiko matome, kad dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo ketvirčio padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o investicijų pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip pat galime teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

4.2 Likvidumo rodikliai

Tai vieni iš svarbiausių finansinės pusiausviros rodiklių, leidžiantys įvertinti įmonės sugebėjimus paversti trumpalaikį turtą pinigais ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais.

Likvidumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a)

[pic];

Bendrąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

Mūsų gauti bendrojo likvidumo rodikliai yra nedideli. Nuo I-ojo iki III-

ojo ketvirčio jie padidėjo, tačiau reikia pastebėti, kad nuo antrojo iki trečiojo šiek tiek sumažėjo. Tokias rodiklių reikšmes gavome todėl, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų reikšmės neypatingai skyrėsi.

b)

[pic];

Einamąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

Mūsų gautos einamojo likvidumo reikšmės yra nei labai didelės nei mažos.

Nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio einamasis likvidumas padidėjo nuo 0,697

iki 0,733, o nuo antrojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo iki 0,685. Tokios likvidumo reikšmės rodo, jog įmonė netyri daug greitai pinigais paverčiamo turto.

c)

[pic];

Kritinį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

Šie rodikliai parodo, kiek turima pinigų sumokėti einamosioms skoloms.

Įmonės situacija tuo atžvilgiu pagerėjo. Kritinis likvidumas 2005 metų pirmąjį ketvirtį lyginant su antruoju sumažėjo, tačiau sekantį ketvirtį jis išaugo ir pralenkė kritinį likvidumą pirmuoju ketvirčiu. Tai lėmė gryni pinigai sąskaitoje.

[pic]

Iš šio grafiko galime spręsti, jog pats sunkiausias periodas įmonei buvo pirmasis, o geriausias- antrasis. Kadangi galime sakyti, kad likvidumo rodikliai vidutiniški,t.y. nėra maži, vadinasi įmonė turi grynųjų pinigų sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

4.3 Padengimo rodikliai

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė pakankamai turi pelno, kad galėtų laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.

Padengimo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a) Bendrasis padengimas (A padengimo laipsnis):

[pic];

Bendrąjį padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

A padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo, kadangi ilgalaikis turtas 2005 metais didėjo labiau negu nuosavas kapitalas.

b)

[pic];

B padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

B padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo, nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

c)

[pic];

C padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

C padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo, nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

[pic]

Lyginant bendruosius padengimo laipsnius, matome, kad labiausiai keitėsi C

padengi laipsnio vertė. Ir visumoje geriausias buvo antrasis ketvirtis.

Kadangi mūsų įmonė neturi daug ilgalaikio turto, tai gavome, jog šie rodikliai yra nedideli.

d)

[pic];

Palūkanų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

e)

[pic];

Paskolų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

[pic]

Palūkanų padengimo rodiklio vertė yra visai nebloga, vadinasi įmonės uždirbtas pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo, tačiau nuo antrojo jis turi tendenciją augti.

Apie paskolų padengimą galima būtų pasakyti, jog šios įmonės pelnas neblogai padengia ir paskolas. Šis rodiklis turi tendenciją augti. Tai yra priežastis to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

4.4 Finansinio stabilumo rodikliai

Šie rodikliai naudojami balanso struktūrai įvertinti.

Finansinio stabilumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III

ketvirčiams:

a)

[pic];

Finansinės autonomijos rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];

Kadangi gavome, jog finansinės autonomijos rodikliai didesni už vienetą, jog įmonė yra gana autonomiška, tačiau šis autonomiškumas mažėja.

b)

[pic];

Finansinės priklausomybės rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];

Kadangi apskaičiavę gavome nedidelius rodiklius galime teigti, jog įmonė nėra labai finansiškai priklausoma. Taip pat reikėtų pastebėti, kad tas priklausomumas išaugo. Atlikdami skaičiavimus, vietoje privilegijuotų akcijų rašėme 0, kadangi įmonė jų neturi.

c)

[pic];

Nuosavo kapitalo manevringumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];

Apskaičiavę nuosavo kapitalo manevringumą, gavome, jog įmonė neturi problemų su pasirinkta strategija, t.y. ji turi pakankamai lėšų trumpalaikėms skoloms padengti. Taip pat reikia pastebėti kad šis manevringuomas nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo.

Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad įmonės strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.

[pic]

4.5 Apyvartumo rodikliai

Šie rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą.

Apyvartumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a)

[pic];

Turto apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas = [pic];

Apskaičiuoti turto apyvartumo rodikliai nedideli. Taip yra, nes pardavimai yra per maži. Kadangi jie mažėja laikui bėgant, tai mažėja ir gauti turto apyvartumo rodikliai.

b)

[pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek kartų per metus įvyksta pilnas cirkuliacijos ciklas, taigi iš apskaičiuotų rodiklių galime spręsti, jog pilnas cirkuliacijos ciklas įvyksta daugiau nei kartą per metus.

Geriausia situacija įmonėje buvo pirmam ketvirtyje.

c)

[pic];

Atsargų apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

Kadangi pardavimai mažėjo, o atsargos visumoje padidėjo, tai gavome mažėjantį atsargų apyvartumą. Vadinasi įmonėje situacija blogėja, nors apskritai, atsargų apyvarta yra nebloga.

d)

[pic];

Atsargų apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

Kadangi įmonėje didėja atsargos, didėja ir atsargų apyvartumo trukmė, tai nėra gerai. Vadinasi įmonės politika nėra visiškai gera, nors ir apyvartos trukmė nėra didelė.

e)

[pic];

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

Pirkėjų įsiskolinimai lemia tai, kad debitorinio pirkėjų įsiskolinimo rodikliai nėra dideli, be to jie mažėja.

f)

[pic];

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui gausime:

tdeb.įs. = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

tdeb.įs. = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

tdeb.įs. = [pic];

Debitorinių įsiskolinimų trukmę gauname didesnę už 100, kiekvienu 2005 metų ketvirčiu, todėl galime pasakyti, jog pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

[pic]

[pic]

4.6 Rinkos rodikliai

Šie rodikliai parodo įmonės padėtį rinkoje.

[pic];

Vienos akcijos pelną 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

[pic]

Kainos pelno santykį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

[pic][pic]

Vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl to kainos pelno santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas laikui bėgant mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo mažėjančio grynojo pelno.

5. Įmonės bankroto tikimybės įvertinimas

K1 = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius / Turtas;

K2 = Pardavimų pajamos / Turtas;

K3 = Nuosavas kapitalas / Visi įsipareigojimai;

K4 = Nepaskirstytas pelnas / Turtas;

K5 = Nuosavas apyvartinis kapitalas / Visas turtas;

Z = [pic].

Pirmiausiai skaičiuosime 2005 metų I ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų II ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų III ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

[pic]

Taigi apskaičiavome bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams.

Gavome, kad I ketvirčiui Z=2,610, II – Z=2,471, III – Z=2,239. Sprendžiant pagal tai, kokias Z reikšmes gavome, galime teigti, jog visiems trims 2005

metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė ir kad ji laikui bėgant didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto tikimybė pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei gresia bankrotas.

6. Išvados

1. Grynasis įmonės “Vakarų skirstomieji tinklai” pelnas sumažėjo

-5.425.857 litų.

2. Grynasis pelnas didžiausias yra 2005m. I –ame ketvirty, jis sudaro

4,234%.

3. Ilgalaikis turtas turėjo tendenciją didėti. Jis per visą laikotarpį: nuo 2003m. I-ojo ketvirčio iki III-ojo išaugo 3,414%.

4. Trumpalaikis turtas lyginant 2005 m. I-III ketvirčius, nuo 2005

m. I-ojo iki III-ojo sumažėjo -5,144%.

5. Visas turtas, įtakojant trumpalaikio turto sumažėjimui, per visą laikotarpį padidėjo tik 2,095%.

6. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaranti savininkų nuosavybė nuosekliai per visą laikotarpį padidėjo 1,101%.

7. Dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo ketvirčio padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o investicijų pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip pat galime teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma pelningumo rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

8. Suskaičiavus likvidumo rodiklius pats sunkiausias periodas įmonei išėjo pirmasis, o geriausias – antrasis. Taip pat jie parodė, kad įmonė turi grynųjų pinigų sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

9. Palūkanų padengimo rodiklio vertė parodo, kad įmonės uždirbtas pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis turi tendenciją augti.

Paskolų padengimas parodo, jog šios įmonės pelnas neblogai padengia ir paskolas. Šis rodiklis taip pat turi tendenciją augti. Tai yra priežastis to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

10. Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad įmonės strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.

Pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

11. Tuo tarpu vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl to kainos pelno santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas laikui bėgant mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo mažėjančio grynojo pelno.

Apskaičiavę bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams, gavome, kad visiems trims 2005 metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė ir kad ji laikui bėgant didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto tikimybė pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei vis labiau gresia bankrotas.

12. Remiantis visais skaičiavimais, padarėme išvadą, jog įmonei pats palnkiausias buvo I-asis 2005 m. ketvirtis.

Likvidumo rodikliai

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Kritinis likvidumas

Einamasis likvidumas

Bendrasis likvidumas

0,000

0,200

0,400

0,600

0,800

1,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Bendrieji padengimo laipsniai

A padengimo laipsnis

B padengimo laipsnis

C padengimo laipsnis

Padengimo rodikliai

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

12,000

14,000

16,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Palūkanų padengimas

paskolų padengimas

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2,500

3,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Finansinio stabilumo rodikliai

Finansinės autonomijos

rodiklis

Finansinės

priklausomybės rodiklis

Nuosavo kapitalo

manevringumas

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

Turto apyvartumas

Apyvartinio kapitalo

apyvartumas

Atsargų apyvartumas

Debitorinio įsiskolinimo

rodiklis

0,000

50,000

100,000

150,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

t(ats)

t(deb.įs.)

Vienos akcijos pelnas

0,000

0,005

0,010

0,015

0,020

0,025

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

0,000

200000000,000

400000000,000

600000000,000

800000000,000

1000000000,000

2005 I

2005II

2005 III

Kainos pelno santykis

Bankroto ribos rodiklis pagal Altmaną

2,000

2,100

2,200

2,300

2,400

2,500

2,600

2,700

2005 I

2005 II

2005 III