UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA

UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

Kursinis darbas

Kaunas, 2015

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 5

ĮVADAS 6

1.finansinių rezultatų analizė teoriniu aspektu 7

1.1. Finansinių rezultatų analizės samprata 7

1.2. Finansinės analizės šaltiniai ir metodai 10

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika 16

2.2. Horizontalioji balanso analizė 16

2.3. Vertikali balanso analizė 21

2.4. Horizontali pelno (nuostolio) analizė 24

2.5. Vertikali pelno (nuostolio) analizė 29

2.6. Santikinių finansinių rodiklių analizė 31

2.6.1. Pelningumo rodiklių analizė 31

2.6.2. Likvidumo rodiklių analizė 32

2.6.3 Veiklos efektyvumo rodiklių analizė 33

IŠVADOS 37

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 39

PRIEDAI 40

 

Įmonės „X“ finansinių rezultatų analizė. Kursinis daarbas. Darbo vadovas doc., Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto apskaitos ir finansų katedra.

Darbo aktualumas. Šiuolaikinėmis sudėtingo ir konkurencingo verslo sąlygomis labai svarbu analizuoti ir prognozuoti įmonės finansinius rezultatus- tai padeda pasiekti finansinė analizė. Finansinė analizė vienas iš efektyviausių būdų įmonės esamai padėčiai įvertinti ir perspektyvoms įgyvendinti. Atlikus finansinę analizę, galima laiku atskleisti konkrečias problemas.

Kekviena įmonė suinteresuota į savo įmonės ūkinės-gamybinės veiklos efektyvumu, pelningumu, finansine rizika, galimybe išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, svarbu išsiaiškinti, ar įmonės pelningumo ir plėtros galimybių prognozės yra teigiamos. Butent tookiu tikslu atliekama įmonės finansinių rezultatų analizė. Įmonė analizės rezultatais, gali pasinaudoti sprendimams priimti, kad ateityje išvenktų neigimų reiškinių ir galėtų didinti įmonės kapitalo efektyvumo panaudojimą

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skira finansinių rezultatų analizei.

Darbo tikslas- išnagrinėti finansinių rezultatų teorinius pagrindus ir

r remiantis jais, atlikti išsamią „X“ įmonės finansinių rezultatų analizę, pateikti išvadas.

Darbo metodai:

literaūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;

horizontalioji, vertikalioji, santykinė analizė;

grafinė analizė.

Darbo struktūra. Darbe yra nagrinėjama finansinių rezultatų analizės teoriniai aspektai. Apžvelgiamos įvairių autorių teorijos, susijusios su finansinių rezultatų analize. Įvertinama analizės informacijos šaltinių svarba, bei analizuojami analizės metodai. Didžiausią darbo dalį sudaro praktinė dalis, kurioje yra atlikta UAB „X“ paslaugų įmonės finansinių rezultatų analizė. Išnagrinėjami UAB „X“ įmonės finansiniai rezultatai horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės analizės būdais. Išskyriami teigiami ir neigiami įmonės veiklos rezultatų veiksniai. Skaičiavimams ir analizei naudojami UAB „X“ įmonės metinės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos. Išsiaiškinus UAB „X“ įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses, pateikiamos išvados.

Darbą sudaro 37 puslapiai, 1 lentelė, 16 paveikslai, 1 literatūros ir informacijos šaltiniai, 7 priedai.

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELĖS

1 lentelė. Tradicinės peelno (nuostolio) ir pridėtinės ekonominės vertės ataskaitų palyginimas 10

PAVEIKSLAI

1 pav. Absoliutaus finansinio rezultato skaičiavimo schema 8

2 pav. Finansinės analizės metodai 11

3 pav. UAB „X“ turto dalių dinamika 17

4 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais 19

5 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais 20

6 pav. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais 22

7 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto sudedamųjų dalių sruktūra 2012-2014 metais 23

8 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalių struktūra 2012-2014 metais 23

9 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais 24

10 pav. UAB „X“ pa

ardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais. 26

11 pav. UAB „X“ veiklos sąnaudų ir veiklos pelno dinamika 2012-2014 metais. 28

12 pav. UAB „X“ grynojo pelno dinamika 2012-2014 metais 29

13 pav. UAB „X“ pelningumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 31

14 pav. UAB „X“ likvidumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 33

15 pav. UAB „X“ gautinų ir mokėtinų sumų efektyvumo rodilių dinamika 2012-2014 metais 35

16 pav. UAB „X“ padavimo savikaika ir veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui efektyvumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 36

Darbo aktualumas. Šiuolaikinėmis sudėtingo ir konkurencingo verslo sąlygomis labai svarbu analizuoti ir prognozuoti įmonės finansinius rezultatus- tai padeda pasiekti finansinė analizė. Finansinė analizė vienas iš efektyviausių būdų įmonės esamai padėčiai įvertinti ir perspektyvoms įgyvendinti. Atlikus finansinę analizę, galima laiku atskleisti konkrečias problemas.

Kekviena įmonė suinteresuota į savo įmonės ūkinės-gamybinės veiklos efektyvumu, pelningumu, finansine rizika, galimybe išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, svarbu išsiaiškinti, ar įmonės pelningumo ir plėtros galimybių prognozės yra teigiamos. Butent tokiu tikslu atliekama įmonės finansinių rezultatų analizė. Įmonė analizės rezultatais, gali pasinaudoti sprendimams priimti, kad ateityje išvenktų neigimų reiškinių ir galėtų didinti įmonės kapitalo efektyvumo panaudojimą.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skira finansinių rezultatų analizei.

Darbo tikslas- išnagrinėti finansinių rezultatų teorinius pagrindus ir remiantis jais, atlikti išsamią „X“ įmonės finansinių rezultatų analizę, pateikti išvadas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti finansinių rezultatų analizės teorinius aspektus.

Pateikti trumpą UAB „X“ įmonės charakteristiką.

Išanalizuoti UAB ,,X“ įmonės finansinius re

ezultatus ir jų pakitimus 2012-2014 m.

Išskirti veiksnius, kurie sąlygojo UAB ,,X“ įmonės finansinius rezultatus.

Suformuoti išvadas.

Darbo objektas- UAB „X“ įmonės 2012-2014 m. finansiniai rezultatai.

Darbo metodai:

literaūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;

horizontalioji, vertikalioji, santykinė analizė;

grafinė analizė.

Darbo struktūra. Darbe yra nagrinėjama finansinių rezultatų analizės teoriniai aspektai. Apžvelgiamos įvairių autorių teorijos, susijusios su finansinių rezultatų analize. Įvertinama analizės informacijos šaltinių svarba, bei analizuojami analizės metodai. Didžiausią darbo dalį sudaro praktinė dalis, kurioje yra atlikta UAB „X“ paslaugų įmonės finansinių rezultatų analizė. Išnagrinėjami UAB „X“ įmonės finansiniai rezultatai horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės analizės būdais. Išskyriami teigiami ir neigiami įmonės veiklos rezultatų veiksniai. Skaičiavimams ir analizei naudojami UAB „X“ įmonės metinės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos. Išsiaiškinus UAB „X“ įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses, pateikiamos išvados.

finansinių rezultatų analizė teoriniu aspektu

Šiame skyriuje aiškinama finansinių rezultatų analizės samprata ir vaidmuo įmonių veikloje. Trumpai apibūdinama analizės informacijos šaltinių svarba. Pateikiami pagrindiniai finansinių rezultatų analizės metodai bei apibūdinama jų paskirtis ir atlikimas.

1.1. Finansinių rezultatų analizės samprata

Įmonių veikla yra sudėtinga bei įvairiapusė, tačiau kiekvienos įmonės tikslas yra siekti gerų finansinių rezultatų, t. y. pelningos veiklos. Pelno siekimas yra susijęs su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Jeigu įmonė pakankamai turi pelno, tai ji gali daryti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip už

žimti stabilią vietą rinkoje (4, p. 258). Taigi siekiant, kad įmonės veikla būtu sėkminga, ir ji pajėgtų konkuruoti rinkoje, ypač svarbu , kad įmonė akcentuotų ne tik vidinių veiksnių svarbą, bet ir kuo lankščiau prisitaikytų prie išorinės aplinkos pokyčių. Tačiau įmonės sunkiai suderina šiuos dalykus praktiškai. Daugelių įmonių problema yra nežinojimas priežasčių, nulėmusių tokį ar kitokį finansinį rezultatą. Tik nedidelė įmonių dalis reguliariai ir nuosekliai analizuoja veiklos finansinius rezultatus, jų pokyčius sąlygojusias priežastis, o kitose įmonėse yra sunkiai įsivaizduojamas laukiamas rezultatas. Įmonėms nelengva galvoti apie tolesnį įmonės vystimąsi, kai nesuvokiama kas darosi aplink ir kur link veiklos rezultatai krypsta. Sprenžiant šiuos uždavinius , svarbu įvertinti įmonės esamą padetį ir galimybes ateityje- objektyviausias būdas tinkamai tai padaryti yra finansinė analizė.

Skirtingi autoriai savo knygose pateikia įvairius finansinės analizės apibrėžimus. J. Mackevičius, D.Poškaitė, L.Villis savo knygoje „Finansinė analizė” pateikia štai tokį finansinės analizės apibrėžimą: „tai visapusis, objektyvus ir nuoseklus įmonės finansinės ir kitų su ja susijusių veiklų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei priimti teisingus valdymo sprendimus ir įgyvendinti numatytus tikslus“ (5, p. 8). L. Juozaitenė finansinę analizę interpretuoja kaip „procesą, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija“ (3, p. 67) O pagal D. Šlekiene, I. Klimavičiene „finansinė analizė- tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais“ (6, p.10). Kitose šaltiniuose teigiama, kad finansinė analizė – mokslo šaka, apibendrinanti praktikoje vykstančius šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Tačiau tiksliausiai sąvoka interpretuoja Buškevičiūtė E., Kanapickienė R., Patašius. „finansinė analizė yra tarsi informacijos išvestinė, gaunama taikant įvairius analizės metodus. Analizės metu gaunamas produktas – nauja informacija – įgauna jau kitą kokybę, nes atspindi ne tik „plikus“ skaičius, bet parodo tendencijas, pokyčius, padeda identifikuoti pasikeitimų priežastis“ (1, p.) Taigi galima konstatuoti, kad finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu, leidžia objektyviai įvertinti dabartinę įmonės vietą rinkoje ir jos konkurencines galimybes ateityje, bei parodo kokios veiklos perspektyvos.

Išanalizavus finansinės anlizės sąvoką, toliau svarbu interpretuoti jos tyrimo objektą-finansinius rezultatus. Pasak E. Buškevičiūtės, R. Kanapickienės, M. Patašiaus „atsižvelgiant į rezultatų vartotojų (savininkų, finansinių vadybininkų, kreditorių ir kitų) interesus arba konkrečius analizei keliamus tikslus bei uždavinius, finansiniai rezultatai gali apimti ne tik galutinį ūkio subjekto veiklos rezultatą, t. y. grynąjį pelną, (nuostolius), bet ir pagrindinės veiklos, kitos veiklos, finansinės- investicinės, įprastinės veiklos pelną (nuostolius), ekonominį pelną (grynasis pelnas-kapitalo kaštai), pelno paskirstymo rezultatus grynųjų pinigų srautų rezultatą, Pelningumo rodiklius, akcijų vertės augimą ir pan.”(1, p.55) Šie rodikliai atspindi įvairių veiklos sričių efektyvumą: sėkmė- kai gaunamas pelnas arba nesekmė- kai gaunamas nuostolis. Vieni rodikliai veikia kitus ir savo ruožtu yra patys veikiami kitų rodiklių. Vienas teorinis rodiklis negali pilnai atspindėti įmonės įvairiapusės ir sudetingos finansinės veiklos pasekmių. Taigi visi aukščiau išvardinti finansiniai rezultatai vienaip ar kitaip atspindi įmonės veiklos finansines pasekmes (rezultatus).

Tačiau pagal E. Buškevičiūtę, I. Mačekinskienę „grynasis pelnas (nuostolis) geriausiai atspindi ūkio subjekto ūkininkavimo efektyvumą. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ar paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų“ (2, p.58) Bendra absoliutaus įmonės finansinio rezultato sudarymo schema yra tokia:

1 pav. Absoliutaus finansinio rezultato skaičiavimo schema

(Buškevičiūtė, Mačerinskienė,1999, p.58)

Pardavimų pelnas įvertina: veiklos produkto (prekių/paslaugų) apimties pokyčius, veiklos produkto sruktūros pokyčius, kainų pokyčius, veiklos kaštų pokyčius, išlaidas darbo užmokesčiui ir pan. Nerealizaciniai finansiniai rezultatai- tai įvairios ekonominės sankcijos, pajamos iš kitos veiklos (už išnuomotą turtą, iš įnašų), dividentai, pagautė, netektys ir kita.

Užsienio autoriai dažnai akcentuoja ekonominio pelno (angl. trump. EVA) įvertinimo svarbą,nes jis tiksliau atspindi įmonės veiklos rezultatyvumą, nei tradiciniai rodikliai. EVA kurėjas G.Bennet-Stewart ekonominį pelną apibrėžia kaip grynąjį pelną apmokėjus mokesčius (angl. Net operating profit after tax) ir atėmus kapitalo kaštus ( angl. trump. SWACC) .EVA sukuriama tada, kai įmonė uždirba pajamas, didesnes nei šių pajamų ekonominiai kaštai. Ekonominiai kaštai apima ne tik sąnaudas, atspindėtas pelno (nuostolio) ataskaitose, bet ir kapitalo kaštus. (3, p. 201).

1 lentelė. Tradicinės pelno (nuostolio) ir pridėtinės ekonominės vertės ataskaitų palyginimas

(Juozaitienė, 2007, p. 202)

Pelno (nuostolių) ataskaita Pridėtinė ekonominė vertė
Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas

Tipinės veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas

Palūkanos

Pelnas prieš apmokestinimą

Pelno mokestis

Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas

Tipinės veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas

Pelno mokestis

Grynasis pelnas

Kapitalo kaštai

Grynasis pelnas (GP) Pridėtinė ekonominė vertė (EVA)

 

EVA=NP+CD-Tap*WACC

kur NP – grynasis pelnas; CD – skolinto kapitalo kaštai; Tap – visas turtas laikotarpio pabaigoje; WACC – kapitalo kaštai išreikšti procentais.

1.2. Finansinės analizės šaltiniai ir metodai

Atliekant finansinę analizę duomenys imami ir naudoji iš visų surinktų informacijos šaltinių: įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės ir savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija ir kt. Tačiau analizės šaltiniai priklauso nuo analizės programos, analizuojamo objekto, taip pat nuo to kas ją atlieka (5, p.24). Taigi atliekant finansinę analizę pirmas analitiko uždavinys- tinkamai pasirinkti informacijos šaltinius ir su jais susipažinti. Kadangi darbe analizuojamas objektas įmonės finansiniai rezultatai, tai analizė atliekama remiantis finansinės atskaitomybės ataskaitomis, kuriose apibendrinta visa informacija apie įmonės veikla ataskaitiniu laikotarpiu. Siekiant suprasti įmonės bendrą vaizdą visuomet reikia nagrinėti finansinių ataskaitų rinkinį, o ne vieną kurią nors ataskaitą. Svarbiausios finansinės ataskaitos:

Balansas – jame įmonė parodo disponuojama turtą ir nurodo, kam jis priklauso. Rodo įmonės situacija konkrečiu laiko momentu.

Pelno (nuostolio) ataskaita – apibūdina veikla per visa ataskaitinį laikotarpį.

Pinigu srautu ataskaita – rodo piniginių įplaukų ir išlaidų visumą per atitinkamą periodą.

Nagrinėjant įmonės veiklą yra svarbu ne tik įvertinti finansinius rezultatus , bet ir nustatyti veiksnius, kurie jiems turėjo įtaką. Taipogi nustatyti priežastis, dėl kurių įvyko tam tikrų rodiklių pokyčiai. Tai galima atlikti naudojant įvairius finansinės analizės metodus. Finansinė analizė klasifikuojama į tam tikrus metodus pagal įvairius požymius:

2 pav. Finansinės analizės metodai

(Mackevičius, Poškaitė,Villis, 2010, p. 28)

Taigi finansinė analizė, priklausomai nuo įvairių požymių, klasifikuojama įvairiais metodais. Ir kadangi metodų yra gana daug, dauguma nagrinėtos literatūros autorių finansinių rezultatų analizei siūlo naudoti tris pagrindinius: horizontaliaja, vertikaliaja, santykine metodus. Pažymėtina, kad analizuojant įvairius finansinius duomenis (finansinių ataskaitų) pagal pagrindinius, tris analizės metodus, reikia juos lyginti su ankstesniais įmonės duomenimis. Ir kaip buvo minėta labai svarbu ieškoti tam tikrų rodiklių ryšių, nustačius ryšius, dažnai išryškėja naujos priežastys ir

veiksniai, galintys nulemti veiklos efektyvumą.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais (1, p. 16). Atliekant finansinių duomenų horizontaliąją analizę, reikia atkreipti dėmesį į bazinius dydžius, kad jie nebūtų lygūs nuliui arba neigiamam skaičiui. Tokiu atveju nukrypimai procentais neskaičiuojami. Šio metodo privalumas yra finansinių rodiklių dinamikos atspindėjimas, parodantis absoliučių ir santykinių rodiklių kitimo tendencijas ir dėsningumus, o trūkumas tas, kad ši analizės rūšis neišryškina rodiklių pasikeitimo priežasčių. Pažimėtina, kad tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodikliu kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl finansiniu ataskaitu duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metu (dažniausias 5-10).

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreikštas procentais. Todėl vertikalioji analizė dar vadinama struktūrine analize (1, p. 17). Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų ir pasyvų bei pelno, sąnaudų pardavimų suma. Atliekant kelerių metų analizę nustatoma ne tik tai, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios jų pasikeitimų priežastys.

Taigi vertikalioji analizė, skirtingai nuo horizontaliosios analizės, parodo ne tik rodiklių tarpusavio ryšius bet ir jų pakitimo priežastis t.y. kokie pagrindiniai elementai jį sudaro, o iš to galima spręsti apie priežastis, lėmusias bazinio rodiklio pokyčius. Praktiškai, analizuojant įmonės duomenis, tikslinga šiuos metodus taikyti vienu metu. J. Mackevičius ir D. Poškaitė knygoje „Finansinė analizė“ teigia, kad „horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatus patogiausia parodyti lentelėse ir schemose (5, p. 85). Jos yra gerokai aiškesnės ir vaizdingesnės negu žodinis tekstas, be to, rodikliai išdėstomi nuosekliau ir logiškiau.“

Paskutinis analizuojamas metodas yra santikinė analizė kuri dar vadinama finansinių koeficientų analizė. Koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų ir kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius, nes leidžia vertinti ūkio subjekto ekonominę bei finansinę būklę (5, p. 17). Horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatai yra pagrindas atlikti santykinę analizę, apskaičiuoti jos įvairius finansinius koeficientus (santykinius rodiklius). Kadangi finansiniai koeficientų yra daug, juos finansinės analizės teorijoje yra įprasta klasifikuoti į grupes. Finansinei veiklai objektyviai įvertinti reikia parinkti tuos koeficijentus, kurie geriausiai atitinka esamą veiklos pobūdį ir analizei keliamus tikslus.

Atliekant darbo praktinėje dalyje santykinę analizę apskaičiuotos ir išanalizuotos trys koeficijentų grupės, kurios geriausiai atspindi nagrinėjamą temą : likvidumo, pelningumo, veiklos efektyvumo. Toliau trumpai apibūdinamos pasirinktos koeficientų grupės.

Įmonės veiklos pelningumo rodikliai laikomi labai svarbiais, nes būtent jie , geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir pagal juos yra sprendžiama, kokį pelną uždirba akcininkų investuoti pinigai (8). Trumpai apibūdinant, pelningumo rodikliai leidžia įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais. Rodikliai rodo, kaip efektyviai uždirbamas įmonės pelnas.

Darbo praktinėje dalyje yra nagrinėjami šie pelningumo rodikliai:

Bendrasis pardavimo pelningumas

Grynasis pardavimo pelningumas

Bendras turto pelningumas

Nuosavo kapitalo pelningumas

Įmonės likvidumas- tai įmonės sugebėjimas laiku atsiskaityti su partneriais. Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonė laikoma likvidžia jei nagrinėjamu laikotarpiu mokėjimo priemonių turi ne mažiau nei įsipareigojimų (8). Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, ir tuo įmonė laikoma patikimesnė. Darbo praktinėje dalyje yra nagrinėjami šie likvidomo rodikliai:

Einamasis likvidumas

Kritinis likvidumas

Absoliutus likvidumas

Pagal veiklos efektyvumo (apyvartumo) rodiklius vertintinama apie įmonės sugebėjimus valdyti turimus finansinius išteklius ir kontroliuoti sąnaudų judėjimą.

Gautinų sumų efektyvumas (dienomis)

Mokėtinų sumų efektyvumas (kartais)

Pardauotų prekių savikaina 1-am pardavimo litui

Veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui

2. UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

Šiame skyriuje apibūdinama UAB „X“ įmonės veikla. Atlikta analizuojamos įmonės 2012 – 2014 metų finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) dinamikos ir struktūros analizės skaičiavimai, taipogi atlikti santikiniai skaičiavimai. Remiantis šiais skaičiavimais rezultatai pavaizduoti diagramose. Taip pat pateikiamos viso darbo apibendrintos išvados.

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika

Respondentas nesutiko skelbti įmonės pavadinimo, todėl analizuojamą įmonę vadinsime „X“. Įmonė „X“ yra uždaroji akcinė bendrovė įsikūrusi Kaune. Įmonė rinkoje gyvuoja jau penkis metus – įkurta 2010 metais. Jos veikla apima paslaugų teikimą. Tiksliau įmonė teikia krovinių pervežimo paslaugas visoje Lietuvoje. UAB „X“ įmonės klientai yra ne tik juridiniai asmenys, bet ir fiziniai. Pažimėtina, kad įmoniai priklauso 9 krovininiai automobiliai, krovinius veža nuo 100 iki 7500 kg. Įmonėje dirba 15 darbuotojų, iš jų:

1 direktorius;

1 buhalteris;

1 vadybininkas;

1 krovėjas;

2 mechanikai;

9 vairuotojai.

Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 32000 Lt. Akcijų skaičius 320 vienetų, visos akcijos priklauso įmonės direktoriui.

2.2. Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji balanso analizė padeda nustatyti turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų rodiklių dinamiką. 1 priede, pagal UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ataskaitas, pavaizduota ataskaitų straipsnių pokyčiai absoliučiais ir procentiniais dydžiais.

Iš 1 priede pavaizduotos horizontaliosios balanso analizės, matome jog visas įmonės turtas, o kartu ir nuosavybė bei įsipareigojimai per analizuojamą lakotarpį išaugo 39,62 proc. t.y. , 59770 Lt. Nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai ženkliai padidėjo 42,93 proc., t.y. 64756 Lt. Tačiau 2014 metais, palyginti su 2013 metais matomas nedidėlis sumažėjimas 2,31 proc. 4986 Lt.

Turto sudėtyje pastebima ilgalaikio ir trumpalaikio turto augimo tendencija. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių pokyčiai pavaizduoti 3 paveiksle.

 

3 pav. UAB „X“ turto dalių dinamika

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Iš ,,, paveikslo matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas turi tendencija didėti. Nuo analizuojamo laikotarpio pradžios iki pabaigos padidėjo- 30, 61 proc., t.y. 22744 Lt. Tai lėmė veiklos plėtra, todėl įmonė invetavo į ilgalaikį turtą. 2013 metais įmonė įsigijo 3 naudotus krovininius automobilius, todėl ilgalaikis turtas padidėjo 23,49 proc., t,y. 17464 Lt. 2014 metais įsigijo naudotą lengvajį automobilį, skirta smulkiems kroviniams pervešti.

įsigyjo 4naudotus krovininius automobilius. Didžiasusias ilgalaikio turto padidėjimas buvo 2013 metais- padidėjo 23,49 proc., t,y. 17464 Lt.

įmonė daug investavo į ilgalaikį turtą – krovininius automobilius

emę, pastatus, mašinas ir įrengimus, jų vertė išaugo 17,8 %. Taipogi 65 % padaugėjo nematerialaus turto.

metais, palyginti su 2012 metais įmonės ilgalaikis turtas padidėjo 23,49 proc., t.y. 17454 Lt.. Pažimėtina, kad įmonės visas ilgalaikis turtas susideda iš materialiojo turto.

Įmonės trumpalaikis turtas ypatingai buvo išauges 2013 metais palyginti, su 2012 metais- 61,80 proc., t.y. 47302 Lt. Jo didėjimą labiausiai lėmė 88,68 proc., t.y. 37110 Lt, padidėjęs pirkėjų įsiskolinimas. 2014 metais palyginti, su 2013 metais įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo 8,30 proc., t.y. 10276 Lt. Šiam pokyčiui neigiamą įtaką turėjo 34,73 proc., t.y. 15503 Lt, sumažėję įmonės grynieji pinigai. Trumpalikis turtas per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo 48,38 proc., t.y. nuo 76538 iki 113564 Lt.

Ilgalaikį turtą sudaro programinė įranga ir kitas nematerialus turtas, transporto priemonės (3 automobiliai) ir kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai. Didžiausią sumą sudaro transportas. 2012 m. įvyko ilgalaikio turto sumažėjimas lyginant su 2011 m. Pagrindinis veiksnys įtakojęs ilgalaikio turto sumažėjimą buvo nusidėvėjimas. Įmonėje naudojama programinė įranga pagal nuomos sutartį sudaryta su Microsoft, nuomos mokestis mokamas kartą į metus. 2012 bendrovė įsigijo programinę įrangą, kuri integruoja esamas sistemas į vieną už 25000 Lt. Pardavė du naudotus automobilius. Bendrovė naudoja ilgalaikį turtą, t.y. patalpos, kurios yra nuomojamas pagal nuomos sutartį. Ši turto vertė apskaitoma už balanso. Patalpų bendra vertė yra 189000 Lt. Visas šis turtas naudojamas bendrovės ekonominėje veikloje ir skirtas pajamoms uždirbti.

4 paveiksle pavaizduota trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais. m. mažėja. Taip 2005 m. visas turtas padidėjo net 48,1 %. Tais metais įmonė daug investavo į ilgalaikį turtą – žemę, pastatus, mašinas ir įrengimus, jų vertė išaugo 17,8 %. Taipogi 65 % padaugėjo nematerialaus turto.

Trumpalaikis turtas irgi išaugo (+18,8 %). Buvo praplėsta gamyba, todėl ketvirtadaliu padaugėjo atsargų, tačiau kartu padidėjo ir pirkėjų skolos. Labai sumažėjo, 97 %, pinigų ir pinigų ekvivalentų, todėl ženkliai krito greito mokumo rodikliai.

2008 m. vyko dar staigesni pasikeitimai. Nors visas įmonės turtas sumažėjo labai nežymiai, tačiau ilgalaikis turtas sumažėjo pusiau (-41,6 %), beveik visos investicijos buvo panaudotos ir liko labai mažai finansinio turto. Ilgalaikio turto sumažėjimą lėmė dalies pastatų ir įrengimų pardavimas, bei likusio materialaus turto nusidėvėjimas.

UAB „X“ daug atsargų neturi, kadangi įmonės veiklos sritis- transporto paslaugos. Tačiau iš 4 paveikslo matome, kad atsargos per visą analizuojamą laikotarpį dar sumažėjo 76,66 proc., t.y. 795 Lt. Pirkėjų įsiskolinimas per visą analizuojamą laikotarpį ženkliai išaugo 101,18 proc., t.y. 42337 Lt. Pirkėjų įsiskolinimo didėjimui taip pat didelę įtaką daro įmonės veiklos sritis,

nes po paslaugų atlikimo klientams yra suteikiami mokėjimo atidėjimai iki 30 dienų. Iš 4 paveikslo matyti, kad įmonės grynų pinigų kiekis sąskaitoje analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 32,64 proc., t.y. 64756 Lt. 2014 metais, palyginti su 2013 metais įmonės grynieji pinigai sumažėjo 34,73 proc., t.y. 15503 Lt. Taigi per visą analizuojamą laikotapį gryni pinigai sumažėjo 13,42 proc., t.y. 4516 Lt

4 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Per visą analizuojamą laikotarpį įmonės nuosavas kapitalas padidėjo 1,39 karto, t.y. 78665 Lt, o kolintas kapitalas sumažėjo 20,06 proc., t.y. 18895 Lt. 5 paveiksle pavaizduota UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais .

5 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Per analizuojamą laikotarpį nuosavo kapitalo didėjimas vyko palaipsniu: 2013 metais palyginti, 2012 metais nuosavas kapitalas padidėjo 59,74 proc., t.y. 33845 Lt. 2014 metais, palyginti su 2013 metais padidėjo 49,53 proc., t.y. 44820 Lt. Nuosavo kapitalo augimui įtakos turėjo įmonės uždirbamas pelnas bei formuojami rezervai. Iš 1 priedo matyti, kad įmonės įstatinis kapitalas analizuojamą laikotarpį nepakito ir visais analizuojamais metais buvo 32000 Lt. Nepaskirstyto pelno reikšmė balanse turi tendencija didėti ir per 2012-2014 metus išaugo 3,18 karto, t.y. 76169 Lt. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 139,24 proc., t.y. 33346 Lt. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 74,74 proc., t.y. 42823 Lt. Taip pat per visą analizuojamą laikotarpį įmonės formuojami rezervai iš uždirbamo pelno išaugo 3,55 karto, t.y. 2496 Lt.

Įmonės skolintas kapitalas kito netolygiai: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 32,82 proc., t.y. 30911 Lt. O 2014 metais palyginti, su 2013 metais matomas skolinto kapitalo mažėjimas- 39,81 proc., t.y. 49806 Lt. Pažimėtina, kad nagrinėjamos įmonės įsiskolinimai yra tik trumpalaikiai.

2.3. Vertikali balanso analizė

2 priede pavaizduota UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ataskaitų rodiklių tarpusavio ryšiai, jų dinamiką.

6 paveiksle pavaizduota UAB „X“ įmonės turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais. Pagal šį paveikslą matome, kad visą analizuojamą laikotarpį įmonės ilgalaikis ir ir trumpalaikis turtas kito netolygiai. 2013 metais palyginti, su 2012 metais ilgalaikis turtas struktūriškai sumažėjo 6,70 proc. punkto, o trumpalaikis turtas sruktūriškai ta pačia suma padidėjo. 2014 metais palyginti, su 2013 metais viskas vyko atvirkščiai, ilgalaikis turtas struktūriškai padidėjo 3,52 punkto, o trumpalaikis turtas ta pačia suma struktūriškai sumažėjo. Pagal turto vertikalią analizę galima konstatyoti, jog įmonės sudedamųjų dalių lyginamieji svoriai kito nežymiai.

6 pav. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

Per visą analizuojamą laikotarpį trumpalaikio turto sudedamoji dalis visame turte sudarė didžiausią dalį (žr. pav. 6), todėl toliau nagrinėjama įmonės trumpalaikio turto sudedamųjų dalių dinamika 2012-2014 metais. Atsargų dalis trumpalaikiame turte per 2012-2014 metus sumažėjo 1,14 proc. punkto, t.y. nuo 1,35 iki 0,21 proc. Iš 7 apveikslo matyti, kad 2012-2014 metais pirkėjų įsiskolinimas sudaro didžiausią trumpalaikio turto dalį ir jo svoris turi tendencija didėti. Didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 9,08 proc. punkto, t.y. nuo 54,67 iki 63,76 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 10,37 proc. punkto, t.y. nuo 63,76 iki 74,13 proc. Per visą analizuojamą laikotarpį pirkėjų įsiskolinimo svoris įmonės trumpalaikiame turte padidėjo 19,46 proc. punkto. Įmonės grynųjų pinigų dalis trumpalaikiame turte 2012-2014 metais sumažėjo-18,31 proc. punkto.2013 metais palyginti, su 2012 sumažėjo 7,92 proc. punkto, t.y. nuo 43,97 iki 36,05 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais sumažėjo 10,39 proc.punkto, t.y. nuo 36,05 iki 25,66 proc.

7 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto sudedamųjų dalių sruktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

8 paveiksle pavaizduota UAB „X“ įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sudedamųjų dalių strūktūra 2012-2014 metais. Pagal šį paveikslą matyti, kad visą analizuojamą laikotarpį įmonės veikla didžiaja dalimi buvo finansuojama iš skolinto kapitalo lešų.

8 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

Per analizuojamą laikotarpį įmonės nuosavas kaptalas turi tendencija didėti, o skolintas kapitalas tendencija mažėti. 2013 metais palyginti, su 2012 metais įmonės nuosavas kapitalas struktūriškai padidėjo 4,42 proc. punkto, o įsipareigojimai ta pačia suma strūktūriškai sumažėjo. 2014 metais palyginti, su 2013 metais nuosavas kapitalas stuktūriškai padidėjo didesniu tempu- 22,27 proc. punkto, ir ta pačia suma įsipareigojimai struktūriškai sumažėjo.

Toliau analizuojama UAB „X“ įmonės nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais. Iš 9 paveikslo matyti, kad įmonės kapitalas per visą analizuojamą laikotarpį sumažėjo-32,84 proc. punkto, t.y. nuo 54,49 iki 23,65 proc. Tam įtakos turėjo nepaskirtyto pelno didėjimas ir iš gaunamo pelno rezervų formavimas. Rezervai kekvienais metais buvo papildyti ir per 2012-2014 metus jų dalis nuosavame kapitale padidėjo 1,12 proc. punkto, t.y. nuo 1,24 iki 2,36 proc. Nepaskirstytas pelnas per visą analizuojamą laikotarpį sudarė didžiausią dalį įmonės nuosavame kapitale. Ir per 2012-2014 metus padidėjo 31, 71 proc. punkto, t.y. nuo 42,27 iki 73,99 proc. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 21,04 proc. punkto, t.y. nuo 42 iki 63,31 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 10,68 proc. punkto.

9 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

2.4. Horizontali pelno (nuostolio) analizė

3 priede, pagal UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitas, pavaizduota ataskaitų straipsnių pokyčiai absoliučiais ir procentiniais dydžiais.

Pagal atliktą horizontalią pelno (nuostolio) ataskaitą, galima konstatuoti, kad UAB „X“ įmonė valdoma veiksmingai, kadangi įmonės veikla buvo pelninga: tiek bendrasis tiek grynasis pelnas turi tendencija didėti. 10 paveiksle pavaizduota UAB „X“ pardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais.

10 pav. UAB „X“ pardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais.

(Sudaryta autorės remiantis 3 priedo duomenimis)

Iš 10 paveikslo matyti, kad įmonės pardavimai per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 1,15 karto arba 405251 Lt, t.y. nuo 351203 iki 756454 Lt. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais, palyginus su 2012 metais padidėjo 69,84 proc. arba 245264 Lt, 2014 metais, palyginus su 2013 metais-26,82 proc. arba 159987 Lt.

Didėjant UAB „X“ įmonės pardavimų pajamos didėjo ir pardavimo savikaina, tačiau mažesniais tempais nei pardadavimų apimtys. Savikainos didėjimas vyko kasmet palaipsniui: 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo 60,88 proc. arba 112050 Lt, 2014 metais, palyginti su 2013 metais-23,92 proc. arba 70830 Lt. Taigi per visą analizuojamą laikotarpį, savikaina padidėjo 99,37 proc, arba 222371 Lt, t.y. nuo 184046 iki 366926 Lt.

Būtent tokios pajamų ir savikainos kitimo tendencijos didino įmonės uždirbamą pelną. Taigi greičiau didėjančios pardavimo pajamos palyginti su pardavimo savikaina, lėmė, kad bendrasis pelnas per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 1,33 karto arba 22371 Lt. 2013 metais, palyginus su 2012 metais bendrasis pelnas padidėjo 79,69 proc. arba 133214 Lt. Tačiau 2014 metus

lyginant su praėjusiais metais bendro pelno augimas buvo ženkliai mažesnis- 29,68 proc. arba 89157 Lt. Taigi analizuojamu laikotarpiu pajamų ir savikainos kitimo tendencijos lėmė pelningą įmonės veiklą.

UAB „X“ įmonės veiklos sąnaudos analizuojamu laikotarpiu taip pat augo. 2013 metais, palyginti su 2012 metais veiklos sąnaudos žymiai išaugo 72,61 proc. arba 133214 Lt. Tačiau 2014 metais, palyginti su 2013 metais, veiklos sąnaudų augimas buvo mažesnis 27,17 proc. arba 89157 Lt. Padidėjusias veiklos sąnaudas galima pateisinti veiklos masto plėtra, o tai matome iš 1,15 karto arba 405251 Lt. padidėjusių pardavimo pajamų nagrinėjamuoju laikotarpiu

(žr. pav.10). Veiklos sąnaudų ir veiklos pelno dinamika pavaizduota 11 paveiksle.

Pažimėtina, kad veiklos pelnas tiesiogiai priklausomas nuo bendrojo pelno ir veiklos sąnaudų. Todėl veiklos pelnas analogiškai kito: jis išaugo 2,84 karto arba 39063 Lt. Šis didėjimas vyko kasmet palaipsniui: 2013 metais, palyginti su 2012 metai veiklos pelno augimas buvo itin didelis 158,53 proc. arba 21839 Lt. Tam didžausią įtaką padarė tais metais ženkliai išauges bendrasis pelnas (79,69%) ir veiklos sąnaudos (72,61%). 2014 metais, palyginti su 2013 metais veiklos pelno padidėjimas buvo mažėsnis 48,40 proc. arba 17224 Lt., kadandi tais metais bendrojo pelno (29,68%) ir veiklos sąnaudų (27, 17%) augimas vyko letesniais tempais.

11 pav. UAB „X“ veiklos sąnaudų ir veiklos pelno dinamika 2012-2014 metais.

(Sudaryta autorės remiantis 3 priedo duomenimis)

Analizuojamu laikotarpiu UAB „X“ įmonė negauna pajamų ir nepatiria sąnaudų iš kitos ir finansinės/ investicinės veiklos. Taip pat įmonės pelno (nuostolio) ataskaitose nebuvo pagautės ir netekimų straipsnių. Taigi šie straipsniai grynojo pelno neįtakojo. Tačiau įtakos turėjo pelno mokestis, augant įmonės pelnui, analogiškai augo ir pelno mokestis 9,55 karto, arba 7259 Lt, t.y. nuo 760 iki 8019 Lt (žr. priede 3) Taigi nuo analizuojamo laikotarpio pradžios įmonės veikloje, augant pardavimų pajamoms, matomas grynojo pelno augimas, kuris pavazduotas 12 paveiksle. Kaip matyti iš paveikslo, 2012-2014 metus grynasis pelnas padidėjo 2,44 karto, arba 31804 Lt, t.y. nuo 13016 iki 44820 Lt. 2013 metais, palyginti su 2012 metais grynais pelnas padidėjo 160,03 proc. arba 20829 Lt. 2014 metais, palyginti su 2013 metais padidėjo 32,43 proc. arba 10975 Lt.

12 pav. UAB „X“ grynojo pelno dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 3 priedo duomenimis)

2.5. Vertikali pelno (nuostolio) analizė

4 priede pavaizduota UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų pelno (nuostolio) ataskaitų rodiklių tarpusavio ryšiai, jų dinamika.

Per analizuojamą laikotarpį pardavimo savikainos lyginamoji dalis pardavimuose sumažėjo nuo 52,40 proc. iki 48,51. Tai normali struktūra ir pageidautina jos kitimo tendencija. Per analizuojamą laikotarpį savikainos lyginamajai daliai pardavimuose sumažėjus 3,89 procentinio punkto, lėmė, kad įmonės pelno norma padidėjo nuo 44,60 proc. (100-55,40) iki 51,49 proc. (100-48,51). Vadinasi, įmonė stengiasi didinti pardavimo pajamas mažindama pardavimo savikainą. Dėl to bendrasis pelningumas analizujamu laikotarpiu padidėjo 3,89 procentinio punkto- nuo 47,60 iki 51,49 proc.

Veiklos sąnaudos pardavimuose per analizuojamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti. UAB „X“ veiklos sąnaudų dalis pardavimuose išaugo nuo 43,67 iki 44,51 proc., t.y. 0,84 procentinio punkto. Per tą patį analizuojamą laikotarpį, augant veiklos sąnaudoms, veiklos pelno dalis pardavimuose taipogi išaugo nuo 3,92 iki 6,99 proc., t.y. 3,07 procentinio punkto. Taigi veiklos sąnaudų lyginamosios dalies pardavimuose išaugimas 0,84 punkto, veiklos pelną padidino 3,07 punkto. Tačiau veiklos pelno lyginamosios dalies isšaugimas pardavimuose analizuojamu laikotarpiu didino pelno mekestį- 0,84 proc punkto nuo 0,22 iki 1,06 proc.

Grynojo pelno dalis pardavimuose per analizuojamą laikotarpį išaugo nuo 3,71 iki 5,93 proc., t.y. 2,22 proc. punkto. Grynojo pelno augimui kaip ir bendrojo pelno augimui įtaką darė

išaugusi pardavimų apimtis bei mažėjanti savikaina vienam pardavimų litui.

2.6. Santikinių finansinių rodiklių analizė

2.6.1. Pelningumo rodiklių analizė

5 priede pavaizduota iš UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenų apskaičiuoti pelningumo rodikliai.

Augant pardavimų apimtims, savikainai ir veiklos sąnaudoms, kito ir pelningumo rodiklių reikšmės. 13 paveiksle pavaizduota UAB „X“ pelningumo rodiklių dinamika 2012-2014 memetais.

13 pav. UAB „X“ pelningumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 5 priedo duomenimis)

UAB „X“ įmonės bendrojo pelningumo rodiklis, kuris parodo kiek pelno tenka 1-am pardavimų litui, analizuojamu laikotarpiu yra aukštas ir turi didėjimo tendencija . Kaip matyti iš 13 paveikslo dižiausiais bendrojo pelningumo rodiklis buvo 2014 metais – 51,49 proc. Kadangi šiais metais buvo mažiausia pardavimų savikaina- ji sudarė 48,51 proc. pardavimų, kitais metais siekė keliais procentiniais puktais daugiau. Nuo 2012 metų iki 2014 metų bendrojo pelningumo rodiklis išaugo 3,90 procentinio punkto- nuo 47,60 iki 51,49 proc. Analizuojamu laikotarpiu bendrojo pelningumo rodiklis, palyginti su finansų analitikų rekomenduojamu rodikliu yra labai aukštas, tai reiškia, kad įmonė racionaliai kontroliavo gamybos kaštus. 2012 metais iš vieno pardavimų lito įmonė uždirbo 0,4760 Lt. benrdojo pelno, 2013 metais-0,5036 Lt., 2014 metais-0,5149 Lt.

Galutinis kekvienos įmonės veiklos rezultatas yra grynasis pelnas. Šis rodiklis, parodo kiek grynojo pelno įmonė gauna iš vieno pardavimų lito. Iš 13 paveikslo matyti, kad 2012 metais UAB „X“ įmonės veikla yra bloga, kadangi grynojo pelningumo rodiklis nesiekė rekomenduojamos normos-šis rodiklis žemiau 5,00 proc., t.y. 3,71 proc. Tačiau analizuojamu laikotarpiu grynansis pelningumas išaugo nuo 3,71 iki 5,93 proc., t.y. 2,22 punkto. Taigi jau 2013-2014 metais įmonės grynojo pelningumo reikšmė viršyjo 5 proc. ribą. Tai reiškia, kad įmonės veikla yra patenkinama. Tokia įmonės padetis siejama išaugusiomis veiklos sąnaudomis. 2012 metais, vienas pardavimų litas uždirbo 0,0371 lito gryno pelno, 2013 metais-0,0567 lito, o 2014 metais-0,0593 lito.

Bendras turto pelningumo rodiklis parodo , kiek vienas viso turto litas uždirba gryno pelno. Bendras turto pelningumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti. 2012 metais UAB „X“ įmonės buklė vertinama patenkinamai, kadangi bendrojo turto pelningumo rodiklis siekė 8,63 proc. 2013 metais, palyginti su 2012 metais bendrojo turto rodiklis padidėjo 7,07 proc. punkto, t.y. nuo 8,63 iki 15,70 proc. Ir tai reiškia gerą įmonės padetį. 2014 metais, palyginus su praėjusiais metais rodiklis dar išaugo 5,58 punkto, t.y. nuo 15,70 iki 21,28 proc. ir pasiekė didžiausią reikšmę per visą analizuojamą laikotarpį. Nes tai rodo, kad 2014 metais įmonėje turtas buvo naudojamas efektyviausiai. 2012 metais vienas turto litas uždirbo 0,0863 lito gyno pelno, 2013 metais-0,157 lito, o 2014 metais jau 0,2128 lito gyno pelno.

Nuosavybės pelningumo rodiklis, parodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo litui tenka grynojo pelno, t. y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Iš 13 paveiklso matyti kad UAB „X“ įmonės pelningumas kito netolygiai. 2013 metais, palyginti su 2012 metais nuosavybės pelningumas padidėjo 14,42 punkto, t.y. nuo 22,98 iki 37,40 proc. 2014 metais, palyginti su 2013 metais matomas sumažėjimas 4,28 punto, t.y. nuo 37,40 iki 33,12 proc. Tačiau nuosavo kapitalo rodiklio sumažėjimas nekelia pavojaus įmonės veiklai, nes nuosavynės pelningumo rodiklis, pagal finansų analitikų nuomone yra labai aukštas- rodiklis aukšiau 30 proc. Pagal tai konstatuoti, jog įmonė uždirba daug grynojo pelno iš vieno nuosavo kapitalo lito. Taigi 2012 metais, nuosavo kapitalo litas davė 0,2298 lito gryno pelno, 2013 metais-0,374 lito, o 2014 metais šiek tiek mažiau-0,3312 lito gryno pelno.

2.6.2. Likvidumo rodiklių analizė

6 priede pavaizduota iš UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ataskaitų duomenų apskaičiuoti likvidumo rodikliai.

14 paveiksle pavaizduoa UAB „X“ likvidumo rodiklių dinamika 2012 – 2014 metais. Šių rodiklių pagalba išsiaiškinama, ar įmonė sugeba laiku padengti savo turimus trumpalaikius įsipareigojimus


14 pav. UAB „X“ likvidumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 6 priedo duomenimis)

Einamojo likvidumo rodiklis parodo kiek 1-nas trumpalaikių įsipareigojimų litas dengiamas trumpalaikiu turtu. Iš 14 paveiklo matyti, kad įmonės einamojo likvidumo rodiklis per visą analizuojamą laikotarpį turi tendencija didėti. 2013 metais palyginti, su 2012 metais einamasis likvidumas padidėjo 0,18, t.y. nuo 0,81 iki 0,99. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 0,52, t.y. nuo 0,99 iki 1,51. Tačiau pagal analitikus šis rodiklis negali būti mažesnis kaip 1,2. Per visą analizuojamą laikotarpį, įmonės einamasis likvidumas viršyjo šią ribą tik 2014 metais. Ir tik tais metais įmonė buvo pajėgi vygdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto.

Iš 14 paveikslo matyti, kad UAB „X“ įmonės kritinis likvidumas taipogi turi tendencija didėti. 2013 metais palyginti, su 2012 metais kritinis likvidumas padidėjo 0,19, t.y. nuo 0,80 iki 0,99. Šis likvidumo rodiklis yra patenkinamas, kadangi aukštesnis nei 0,5. 2014 metais palyginti, su 2013 metais kritinio likvidumo rodiklio reikšmė padidėja net 0,52, t.y. nuo 0,99 iki 1,51. Ir tai rodo, kad įmonė tais metais greitai vygdė einamuosius įsipareigojimus.

Iš 14 paveikslo matyti, kad UAB „X“ įmonės absoliutaus rodiklio pokyčiai buvo nežymus. Absoliutus rodiklis 2012-2013 metais nepakito, o 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 0,03, t.y. nuo 0,36 iki 0,39. Absoliutaus likvidumo rodiklio reikšmė per visą analizuojamą laikotarpį yra virš rekomenduojamos ribos. Įmonė turi daug grynų pinigų palyginus su turimais trumpalaikiais įsipareigojimais. Tai reiškia, kad įmonės gryni pinigai nėra panaudojami efektyviai.

2.6.3 Veiklos efektyvumo rodiklių analizė

7 priede pavaizduota iš UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ir pelno (nuostalių) ataskaitų duomenų apskaičiuoti efektyvumo rodikliai.

15 paveiksle pavaizduota UAB „X“ įmonės gautinų ir mokėtinų sumų efektyvumas dienomis rodiklių dinamika 2012-2014 metais. Šie rodikliai parodo per kiek dienų pirkėjai atasiskaito su įmone ir per kiek dienų įmonė atsiskaito su tiekėjais.

15 pav. UAB „X“ gautinų ir mokėtinų sumų efektyvumo rodilių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 7 priedo duomenimis)

Kaip matyti iš 15 paveikslo, įmonė pirmais analizuojamais metais savo klientams suteikdavo didelių kreditų ir šie atsiskaitydavo per 98 dienas, o tiekėjams įmonė skolas grąžindavo per 187 dienas. Velesniais metais augant paslaugos paklausai ir susiklosčius geresniems santykiams su klientais, ir tiekėjais pirkėjų įsiskolinimas sumažėjo 21 diena , t.y. nuo 98 iki 77 dienos, o tiekėjų įsiskolinimas – 33 diena, t.y. nuo 187 iki 154 dienos. Pagal analitikų rekomendacijas rodiklis yra patenkinamas kai pirkėjų įsiskolinimo efektyvumas dienomis svyruoja tarp 30 ir 60 dienų. Taigi galima konstatuoti, kad nuo 2014 metų UAB „X“ įmonės pirkėjų įsiskolinimo efektyvumas dienomis stabilizavosi ir pasiekė teigimą ribą. Per visą analizuojamą laikotarpį tiekėjų įsiskolinimas dienomis viršyjo pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą dienomis. Tai reiškia, kad pirkėjai atsiskaitydavo su įmone greičiau negu įmonė su tiekėjais. Tai normali struktūra ir pageidautina tokių rodiklių tendencija.

15 paveikle pavaizduota UAB „X“ įmonės pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui efektyvumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais. Išlaidų lygio rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja turimus išteklius.

16 pav. UAB „X“ padavimo savikaika ir veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui efektyvumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 7 priedo duomenimis)

Kaip matyti iš 16 paveikslo, UAB „X“ įmonės pardavimo savikaina 1-am pardavimo litiu, per visą analizuojamą laikotarpį pasiekė analitikų rekomenduojamą ribą (0,50 ir mažiau), ir turi nežymia tendencija didėti. 2013 metais palyginti, su 2012 metais rodiklio reikšmė padidėjo 0,01 Lt, t.y. nuo 0,49 iki 0,50 Lt. 2014 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 0,02 Lt, t.y. nuo 0,50 iki 0,52 Lt. Tam įtakos turėjo augančios pardavimų pajamos. Tačiau galima konstatuoti, kad įmonė efektyviai valdė pardavimų išlaidas ir sugebėjo kontroliuoti jų formavimasi. Tai reiškia, kad įmonės veikla buvo efektyvi.

2012-2014 metais veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui nekito, tačiau 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 0,01 Lt, t.y. nuo 0,44 iki 0,45 Lt. Administarcinė išlaidos 1-am pardavimo litui, pagal analitikus, neturėtų sudaryti daugiau kaip 15 proc. pardavimų apimties. Per 2012-2014 metus rodiklis žymiai viršyjo leistiną ribą. Tam įtakos turėjo masto plėtra dėl kurios sparčiai didėjo veiklos sąnaudos.

IŠVADOS

Apibendrinant finansinių rezultatų analizės sampratą galima konstatuoti, jog vienas teorinis rodiklis, negali tiksliai ir išsamiai įvertinti įmonės padeties ir pasiekimų. Svarbu sukurti sistemą rodiklių ir metodų, kurie ateityje užtikrintų efektyvesnę įstaigos veiklą ir augantį rezultatyvumą.

UAB „X“ įmonė įkurta 2010 metais, veikla vykdo Kaune. Įmonė teikia krovinių pervežimo paslaugas visoje Lietuvoje. Įmonėje dirba 15 darbuotojų. Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 32000 Lt. Akcijų skaičius 320 vienetų, visos akcijos priklauso įmonės direktoriui.

Atlikus horizontaliąją balanso analizę, per visą analizuojamą laikotarpį įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas turi tendencija didėti. Ilgalaikis turtas padidėjo- 31,61 proc. t.y. 22744 Lt., trumpalaikis turtas- 48,38 proc. t.y. 37026 Lt. Trumpalaikio turto didėjimą labiausiai lėmė padidėjęs pirkėjų įsiskolinimas, teigiamą įtaka turėjo ir sparčiai išaugę įmonės grynieji pinigai. Įmonės nuosavas kapitalas nuo 2012 iki 2014 metus išaugo 1,39 karto, t.y. 78665 Lt. Tam įtakos turėjo nepaskirstyto pelno didėjimas ir iš gaunamo pelno rezervų formavimas. Dėl mažėjančių įmonės skolų, skolintas kapitalas sumažėjo 20,06 proc. t.y. 18895 Lt.

Pagal vertikaliąją balanso analizę galime konstatuoti, kad įmonė efektyviai valdė turtą ir nuosavą bei skolintą kapitalą. Didžiausią turto dalį sudarė trumpalaikis turtas kurio dalis per visą analizuojamą laikotarpį kito netolygiai. 2013 metais trumpalaikio turto dalis visame turte padidėjo 6,70 proc. punkto, o 2014 metais sumažėjo 3,52 punkto. Vadinasi įmonei mažiau reikėjo trumpalaikio turto pajamoms uždirbti. 2012-2013 metais nuosavo ir skolinto kapitalo sudėtyje didžiausią dalį sudarė skolintas kapitalas, bet jam sumažėjus 26,69 punkto, t.y. nuo 62,64 iki 35,75 proc. 2014 metais nuosavo ir skolinto kapitalo sudėtyje didesnė dalį sudarė nuosavas kapitalas. Ir tai reiškia, kad 2014 metais įmonės plėtra jau buvo vykdoma ne skolinto, o nuosavo kapitalo sąskaita.

Atlikus horizontalią pelno (nuostolio) analizę, galima konstatuoti, kad įmonė yra perspektyvi ir valdoma veiksminai, kadangi per visą analizuojamą laikotarpį įmonės veikla buvo pelninga. Tiek bendrasis tiek grynasis pelnas turi tendencija didėti ir tai reiškia teigiama perspektyvą. Bendrasis pelnas per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 1,33 karto, t.y. 222371 Lt, o, grynasis pelnas 2,44 karto, t.y. 31804 Lt. Tam įtakos turėjo augančios pardavimų pajamos greičiau nei paradvimų savikaina. Padidėjusias veiklos sąnaudas galima pateisinti masto plėtra, o tai matome iš 1,15 karto t.y. 405251 Lt, padidėjusių pardavimų pajamų nagrinėjamu laikotarpiu.

Atlikius vertikaliąją pelno (nuostolio) analizę, per visą analizujamą laikotarpį savikainos dalis pardavimose sumažėjo 3,90 proc. punkto, t.y. nuo 52.4 iki 48,51 proc. Tai reiškia, kad įmonės pelno norma padidėjo nuo 47,60 proc. (100-52,40) iki 51,49 proc. (100-48,51). Vadinasi įmonė stengėsi didinti pardavimo pajamas optimizuodama pardavimo savikainą. Dėl to bendrasis pelningumas per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo 3,90 proc. punkto, t.y. nuo 47,60 iki 51,49, o grynasis pelningumas- 2,22 proc. punkto, t.y. nuo 3,71 iki 5,93 proc.

Įmonės likvidumo rodikliai per visą analizuojamą laikotarpį turi didėjimo tendencija. Įmonė buvo pajegi vygdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto tiktais 2014 metais. Tais pačiais metais ir kritinis likvidumas pasiekė rekomenduojamą ribą. Ir tai rodo, kad tais metais įmonė greitai vygdė einamuosius įsipareigojimus. Absoliutaus likvidumo rodiklio reikšmė per visą analizuojamą laikotarpį yra virš rekomenduojamos ribos. Įmonė turi daug grynų pinigų palyginus su turimais trumpalaikiais įsipareigojimais. Tai reiškia, kad įmonės gryni pinigai nėra panaudojami efektyviai.

Per visą analizuojamą laikotarpį gautinų ir mokėtinų sumų efektyvumas dienomis turi mažėjimo tendencija. Tai rodo, kad klientai su įmone vis sparčiau atsiskaitydavo, kaip ir įmonė su tiekėjais. Tačiau tik 2014 metais gautinų sumų efektyvumo rodiklis siekė teigiamą ribą. Įmonės pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui per visą analizuojamą laikotarpį turi nežymią tendensiją didėti. Pardavimo savikaina 1-am pardavimo litui, per visą analizuojamą laikotarpį pasiekė analitikų rekomenduojamą ribą. Tai rodo, kad įmonė efektyviai valdė pardavimų išlaidas ir sugebėjo kontroliuoti jų formavimasi. Veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui žymiai viršyjo leistiną ribą. Tam įtakos turėjo masto plėtra dėl kurios sparčiai didėjo veiklos sąnaudos.

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Buškevičiūtė E., Kanapickienė R., Patašius M. Finansinių rezultatų analizė.Kaunas.2010.

Buškevičiutė E.,Mačerinskienė I. Finansų analizė.Kaunas,1999.

Juozaitienė L. Įmonės finansai:analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007.

Mackevičius J., Giriūnas L., Valkauskas R. Finansinė analizė. Vilnius. 2014.

Mackevičius J., Poškaitė D.,Villis L. Finansinė analizė. Vilnius, 2010.

Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas, 2000

Kiti šaltiniai:

Finansų analizė. 2013. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Finansų_analizė (žiūrėta 2015-05-03).

Finansiniai rodikliai. 2015. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Finansiniai_rodikliai (žiūrėta 2015-05-11).

 

PRIEDAI

 

Leave a Comment