UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

2370 0

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA

UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

Kursinis darbas

Kaunas, 2015

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 5

ĮVADAS 6

1.finansinių rezultatų analizė teoriniu aspektu 7

1.1. Finansinių rezultatų analizės samprata 7

1.2. Finansinės analizės šaltiniai ir metodai 10

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika 16

2.2. Horizontalioji balanso analizė 16

2.3. Vertikali balanso analizė 21

2.4. Horizontali pelno (nuostolio) analizė 24

2.5. Vertikali pelno (nuostolio) analizė 29

2.6. Santikinių finansinių rodiklių analizė 31

2.6.1. Pelningumo rodiklių analizė 31

2.6.2. Likvidumo rodiklių analizė 32

2.6.3 Veiklos efektyvumo rodiklių analizė 33

IŠVADOS 37

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 39

PRIEDAI 40

 

Įmonės „X“ finansinių rezultatų analizė. Kursinis daarbas. Darbo vadovas doc., Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto apskaitos ir finansų katedra.

Darbo aktualumas. Šiuolaikinėmis sudėtingo ir konkurencingo verslo sąlygomis labai svarbu analizuoti ir prognozuoti įmonės finansinius rezultatus- tai padeda pasiekti finansinė analizė. Finansinė analizė vienas iš efektyviausių būdų įmonės esamai padėčiai įvertinti ir perspektyvoms įgyvendinti. Atlikus finansinę analizę, galima laiku atskleisti konkrečias problemas.

Kekviena įmonė suinteresuota į savo įmonės ūkinės-gamybinės veiklos efektyvumu, pelningumu, finansine rizika, galimybe išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, svarbu išsiaiškinti, ar įmonės pelningumo ir plėtros galimybių prognozės yra teigiamos. Butent tookiu tikslu atliekama įmonės finansinių rezultatų analizė. Įmonė analizės rezultatais, gali pasinaudoti sprendimams priimti, kad ateityje išvenktų neigimų reiškinių ir galėtų didinti įmonės kapitalo efektyvumo panaudojimą

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skira finansinių rezultatų analizei.

Darbo tikslas- išnagrinėti finansinių rezultatų teorinius pagrindus ir

r remiantis jais, atlikti išsamią „X“ įmonės finansinių rezultatų analizę, pateikti išvadas.

Darbo metodai:

literaūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;

horizontalioji, vertikalioji, santykinė analizė;

grafinė analizė.

Darbo struktūra. Darbe yra nagrinėjama finansinių rezultatų analizės teoriniai aspektai. Apžvelgiamos įvairių autorių teorijos, susijusios su finansinių rezultatų analize. Įvertinama analizės informacijos šaltinių svarba, bei analizuojami analizės metodai. Didžiausią darbo dalį sudaro praktinė dalis, kurioje yra atlikta UAB „X“ paslaugų įmonės finansinių rezultatų analizė. Išnagrinėjami UAB „X“ įmonės finansiniai rezultatai horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės analizės būdais. Išskyriami teigiami ir neigiami įmonės veiklos rezultatų veiksniai. Skaičiavimams ir analizei naudojami UAB „X“ įmonės metinės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos. Išsiaiškinus UAB „X“ įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses, pateikiamos išvados.

Darbą sudaro 37 puslapiai, 1 lentelė, 16 paveikslai, 1 literatūros ir informacijos šaltiniai, 7 priedai.

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELĖS

1 lentelė. Tradicinės peelno (nuostolio) ir pridėtinės ekonominės vertės ataskaitų palyginimas 10

PAVEIKSLAI

1 pav. Absoliutaus finansinio rezultato skaičiavimo schema 8

2 pav. Finansinės analizės metodai 11

3 pav. UAB „X“ turto dalių dinamika 17

4 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais 19

5 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais 20

6 pav. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais 22

7 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto sudedamųjų dalių sruktūra 2012-2014 metais 23

8 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalių struktūra 2012-2014 metais 23

9 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais 24

10 pav. UAB „X“ pa

ardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais. 26

11 pav. UAB „X“ veiklos sąnaudų ir veiklos pelno dinamika 2012-2014 metais. 28

12 pav. UAB „X“ grynojo pelno dinamika 2012-2014 metais 29

13 pav. UAB „X“ pelningumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 31

14 pav. UAB „X“ likvidumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 33

15 pav. UAB „X“ gautinų ir mokėtinų sumų efektyvumo rodilių dinamika 2012-2014 metais 35

16 pav. UAB „X“ padavimo savikaika ir veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui efektyvumo rodiklių dinamika 2012-2014 metais 36

Darbo aktualumas. Šiuolaikinėmis sudėtingo ir konkurencingo verslo sąlygomis labai svarbu analizuoti ir prognozuoti įmonės finansinius rezultatus- tai padeda pasiekti finansinė analizė. Finansinė analizė vienas iš efektyviausių būdų įmonės esamai padėčiai įvertinti ir perspektyvoms įgyvendinti. Atlikus finansinę analizę, galima laiku atskleisti konkrečias problemas.

Kekviena įmonė suinteresuota į savo įmonės ūkinės-gamybinės veiklos efektyvumu, pelningumu, finansine rizika, galimybe išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, svarbu išsiaiškinti, ar įmonės pelningumo ir plėtros galimybių prognozės yra teigiamos. Butent tokiu tikslu atliekama įmonės finansinių rezultatų analizė. Įmonė analizės rezultatais, gali pasinaudoti sprendimams priimti, kad ateityje išvenktų neigimų reiškinių ir galėtų didinti įmonės kapitalo efektyvumo panaudojimą.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skira finansinių rezultatų analizei.

Darbo tikslas- išnagrinėti finansinių rezultatų teorinius pagrindus ir remiantis jais, atlikti išsamią „X“ įmonės finansinių rezultatų analizę, pateikti išvadas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti finansinių rezultatų analizės teorinius aspektus.

Pateikti trumpą UAB „X“ įmonės charakteristiką.

Išanalizuoti UAB ,,X“ įmonės finansinius re

ezultatus ir jų pakitimus 2012-2014 m.

Išskirti veiksnius, kurie sąlygojo UAB ,,X“ įmonės finansinius rezultatus.

Suformuoti išvadas.

Darbo objektas- UAB „X“ įmonės 2012-2014 m. finansiniai rezultatai.

Darbo metodai:

literaūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;

horizontalioji, vertikalioji, santykinė analizė;

grafinė analizė.

Darbo struktūra. Darbe yra nagrinėjama finansinių rezultatų analizės teoriniai aspektai. Apžvelgiamos įvairių autorių teorijos, susijusios su finansinių rezultatų analize. Įvertinama analizės informacijos šaltinių svarba, bei analizuojami analizės metodai. Didžiausią darbo dalį sudaro praktinė dalis, kurioje yra atlikta UAB „X“ paslaugų įmonės finansinių rezultatų analizė. Išnagrinėjami UAB „X“ įmonės finansiniai rezultatai horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės analizės būdais. Išskyriami teigiami ir neigiami įmonės veiklos rezultatų veiksniai. Skaičiavimams ir analizei naudojami UAB „X“ įmonės metinės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos. Išsiaiškinus UAB „X“ įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses, pateikiamos išvados.

finansinių rezultatų analizė teoriniu aspektu

Šiame skyriuje aiškinama finansinių rezultatų analizės samprata ir vaidmuo įmonių veikloje. Trumpai apibūdinama analizės informacijos šaltinių svarba. Pateikiami pagrindiniai finansinių rezultatų analizės metodai bei apibūdinama jų paskirtis ir atlikimas.

1.1. Finansinių rezultatų analizės samprata

Įmonių veikla yra sudėtinga bei įvairiapusė, tačiau kiekvienos įmonės tikslas yra siekti gerų finansinių rezultatų, t. y. pelningos veiklos. Pelno siekimas yra susijęs su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Jeigu įmonė pakankamai turi pelno, tai ji gali daryti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip už

žimti stabilią vietą rinkoje (4, p. 258). Taigi siekiant, kad įmonės veikla būtu sėkminga, ir ji pajėgtų konkuruoti rinkoje, ypač svarbu , kad įmonė akcentuotų ne tik vidinių veiksnių svarbą, bet ir kuo lankščiau prisitaikytų prie išorinės aplinkos pokyčių. Tačiau įmonės sunkiai suderina šiuos dalykus praktiškai. Daugelių įmonių problema yra nežinojimas priežasčių, nulėmusių tokį ar kitokį finansinį rezultatą. Tik nedidelė įmonių dalis reguliariai ir nuosekliai analizuoja veiklos finansinius rezultatus, jų pokyčius sąlygojusias priežastis, o kitose įmonėse yra sunkiai įsivaizduojamas laukiamas rezultatas. Įmonėms nelengva galvoti apie tolesnį įmonės vystimąsi, kai nesuvokiama kas darosi aplink ir kur link veiklos rezultatai krypsta. Sprenžiant šiuos uždavinius , svarbu įvertinti įmonės esamą padetį ir galimybes ateityje- objektyviausias būdas tinkamai tai padaryti yra finansinė analizė.

Skirtingi autoriai savo knygose pateikia įvairius finansinės analizės apibrėžimus. J. Mackevičius, D.Poškaitė, L.Villis savo knygoje „Finansinė analizė” pateikia štai tokį finansinės analizės apibrėžimą: „tai visapusis, objektyvus ir nuoseklus įmonės finansinės ir kitų su ja susijusių veiklų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei priimti teisingus valdymo sprendimus ir įgyvendinti numatytus tikslus“ (5, p. 8). L. Juozaitenė finansinę analizę interpretuoja kaip „procesą, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija“ (3, p. 67) O pagal D. Šlekiene, I. Klimavičiene „finansinė analizė- tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais“ (6, p.10). Kitose šaltiniuose teigiama, kad finansinė analizė – mokslo šaka, apibendrinanti praktikoje vykstančius šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Tačiau tiksliausiai sąvoka interpretuoja Buškevičiūtė E., Kanapickienė R., Patašius. „finansinė analizė yra tarsi informacijos išvestinė, gaunama taikant įvairius analizės metodus. Analizės metu gaunamas produktas – nauja informacija – įgauna jau kitą kokybę, nes atspindi ne tik „plikus“ skaičius, bet parodo tendencijas, pokyčius, padeda identifikuoti pasikeitimų priežastis“ (1, p.) Taigi galima konstatuoti, kad finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu, leidžia objektyviai įvertinti dabartinę įmonės vietą rinkoje ir jos konkurencines galimybes ateityje, bei parodo kokios veiklos perspektyvos.

Išanalizavus finansinės anlizės sąvoką, toliau svarbu interpretuoti jos tyrimo objektą-finansinius rezultatus. Pasak E. Buškevičiūtės, R. Kanapickienės, M. Patašiaus „atsižvelgiant į rezultatų vartotojų (savininkų, finansinių vadybininkų, kreditorių ir kitų) interesus arba konkrečius analizei keliamus tikslus bei uždavinius, finansiniai rezultatai gali apimti ne tik galutinį ūkio subjekto veiklos rezultatą, t. y. grynąjį pelną, (nuostolius), bet ir pagrindinės veiklos, kitos veiklos, finansinės- investicinės, įprastinės veiklos pelną (nuostolius), ekonominį pelną (grynasis pelnas-kapitalo kaštai), pelno paskirstymo rezultatus grynųjų pinigų srautų rezultatą, Pelningumo rodiklius, akcijų vertės augimą ir pan.”(1, p.55) Šie rodikliai atspindi įvairių veiklos sričių efektyvumą: sėkmė- kai gaunamas pelnas arba nesekmė- kai gaunamas nuostolis. Vieni rodikliai veikia kitus ir savo ruožtu yra patys veikiami kitų rodiklių. Vienas teorinis rodiklis negali pilnai atspindėti įmonės įvairiapusės ir sudetingos finansinės veiklos pasekmių. Taigi visi aukščiau išvardinti finansiniai rezultatai vienaip ar kitaip atspindi įmonės veiklos finansines pasekmes (rezultatus).

Tačiau pagal E. Buškevičiūtę, I. Mačekinskienę „grynasis pelnas (nuostolis) geriausiai atspindi ūkio subjekto ūkininkavimo efektyvumą. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ar paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų“ (2, p.58) Bendra absoliutaus įmonės finansinio rezultato sudarymo schema yra tokia:

1 pav. Absoliutaus finansinio rezultato skaičiavimo schema

(Buškevičiūtė, Mačerinskienė,1999, p.58)

Pardavimų pelnas įvertina: veiklos produkto (prekių/paslaugų) apimties pokyčius, veiklos produkto sruktūros pokyčius, kainų pokyčius, veiklos kaštų pokyčius, išlaidas darbo užmokesčiui ir pan. Nerealizaciniai finansiniai rezultatai- tai įvairios ekonominės sankcijos, pajamos iš kitos veiklos (už išnuomotą turtą, iš įnašų), dividentai, pagautė, netektys ir kita.

Užsienio autoriai dažnai akcentuoja ekonominio pelno (angl. trump. EVA) įvertinimo svarbą,nes jis tiksliau atspindi įmonės veiklos rezultatyvumą, nei tradiciniai rodikliai. EVA kurėjas G.Bennet-Stewart ekonominį pelną apibrėžia kaip grynąjį pelną apmokėjus mokesčius (angl. Net operating profit after tax) ir atėmus kapitalo kaštus ( angl. trump. SWACC) .EVA sukuriama tada, kai įmonė uždirba pajamas, didesnes nei šių pajamų ekonominiai kaštai. Ekonominiai kaštai apima ne tik sąnaudas, atspindėtas pelno (nuostolio) ataskaitose, bet ir kapitalo kaštus. (3, p. 201).

1 lentelė. Tradicinės pelno (nuostolio) ir pridėtinės ekonominės vertės ataskaitų palyginimas

(Juozaitienė, 2007, p. 202)

Pelno (nuostolių) ataskaita Pridėtinė ekonominė vertė
Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas

Tipinės veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas

Palūkanos

Pelnas prieš apmokestinimą

Pelno mokestis

Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas

Tipinės veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas

Pelno mokestis

Grynasis pelnas

Kapitalo kaštai

Grynasis pelnas (GP) Pridėtinė ekonominė vertė (EVA)

 

EVA=NP+CD-Tap*WACC

kur NP – grynasis pelnas; CD – skolinto kapitalo kaštai; Tap – visas turtas laikotarpio pabaigoje; WACC – kapitalo kaštai išreikšti procentais.

1.2. Finansinės analizės šaltiniai ir metodai

Atliekant finansinę analizę duomenys imami ir naudoji iš visų surinktų informacijos šaltinių: įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės ir savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija ir kt. Tačiau analizės šaltiniai priklauso nuo analizės programos, analizuojamo objekto, taip pat nuo to kas ją atlieka (5, p.24). Taigi atliekant finansinę analizę pirmas analitiko uždavinys- tinkamai pasirinkti informacijos šaltinius ir su jais susipažinti. Kadangi darbe analizuojamas objektas įmonės finansiniai rezultatai, tai analizė atliekama remiantis finansinės atskaitomybės ataskaitomis, kuriose apibendrinta visa informacija apie įmonės veikla ataskaitiniu laikotarpiu. Siekiant suprasti įmonės bendrą vaizdą visuomet reikia nagrinėti finansinių ataskaitų rinkinį, o ne vieną kurią nors ataskaitą. Svarbiausios finansinės ataskaitos:

Balansas – jame įmonė parodo disponuojama turtą ir nurodo, kam jis priklauso. Rodo įmonės situacija konkrečiu laiko momentu.

Pelno (nuostolio) ataskaita – apibūdina veikla per visa ataskaitinį laikotarpį.

Pinigu srautu ataskaita – rodo piniginių įplaukų ir išlaidų visumą per atitinkamą periodą.

Nagrinėjant įmonės veiklą yra svarbu ne tik įvertinti finansinius rezultatus , bet ir nustatyti veiksnius, kurie jiems turėjo įtaką. Taipogi nustatyti priežastis, dėl kurių įvyko tam tikrų rodiklių pokyčiai. Tai galima atlikti naudojant įvairius finansinės analizės metodus. Finansinė analizė klasifikuojama į tam tikrus metodus pagal įvairius požymius:

2 pav. Finansinės analizės metodai

(Mackevičius, Poškaitė,Villis, 2010, p. 28)

Taigi finansinė analizė, priklausomai nuo įvairių požymių, klasifikuojama įvairiais metodais. Ir kadangi metodų yra gana daug, dauguma nagrinėtos literatūros autorių finansinių rezultatų analizei siūlo naudoti tris pagrindinius: horizontaliaja, vertikaliaja, santykine metodus. Pažymėtina, kad analizuojant įvairius finansinius duomenis (finansinių ataskaitų) pagal pagrindinius, tris analizės metodus, reikia juos lyginti su ankstesniais įmonės duomenimis. Ir kaip buvo minėta labai svarbu ieškoti tam tikrų rodiklių ryšių, nustačius ryšius, dažnai išryškėja naujos priežastys ir

veiksniai, galintys nulemti veiklos efektyvumą.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais (1, p. 16). Atliekant finansinių duomenų horizontaliąją analizę, reikia atkreipti dėmesį į bazinius dydžius, kad jie nebūtų lygūs nuliui arba neigiamam skaičiui. Tokiu atveju nukrypimai procentais neskaičiuojami. Šio metodo privalumas yra finansinių rodiklių dinamikos atspindėjimas, parodantis absoliučių ir santykinių rodiklių kitimo tendencijas ir dėsningumus, o trūkumas tas, kad ši analizės rūšis neišryškina rodiklių pasikeitimo priežasčių. Pažimėtina, kad tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodikliu kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl finansiniu ataskaitu duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metu (dažniausias 5-10).

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreikštas procentais. Todėl vertikalioji analizė dar vadinama struktūrine analize (1, p. 17). Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų ir pasyvų bei pelno, sąnaudų pardavimų suma. Atliekant kelerių metų analizę nustatoma ne tik tai, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios jų pasikeitimų priežastys.

Taigi vertikalioji analizė, skirtingai nuo horizontaliosios analizės, parodo ne tik rodiklių tarpusavio ryšius bet ir jų pakitimo priežastis t.y. kokie pagrindiniai elementai jį sudaro, o iš to galima spręsti apie priežastis, lėmusias bazinio rodiklio pokyčius. Praktiškai, analizuojant įmonės duomenis, tikslinga šiuos metodus taikyti vienu metu. J. Mackevičius ir D. Poškaitė knygoje „Finansinė analizė“ teigia, kad „horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatus patogiausia parodyti lentelėse ir schemose (5, p. 85). Jos yra gerokai aiškesnės ir vaizdingesnės negu žodinis tekstas, be to, rodikliai išdėstomi nuosekliau ir logiškiau.“

Paskutinis analizuojamas metodas yra santikinė analizė kuri dar vadinama finansinių koeficientų analizė. Koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų ir kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius, nes leidžia vertinti ūkio subjekto ekonominę bei finansinę būklę (5, p. 17). Horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatai yra pagrindas atlikti santykinę analizę, apskaičiuoti jos įvairius finansinius koeficientus (santykinius rodiklius). Kadangi finansiniai koeficientų yra daug, juos finansinės analizės teorijoje yra įprasta klasifikuoti į grupes. Finansinei veiklai objektyviai įvertinti reikia parinkti tuos koeficijentus, kurie geriausiai atitinka esamą veiklos pobūdį ir analizei keliamus tikslus.

Atliekant darbo praktinėje dalyje santykinę analizę apskaičiuotos ir išanalizuotos trys koeficijentų grupės, kurios geriausiai atspindi nagrinėjamą temą : likvidumo, pelningumo, veiklos efektyvumo. Toliau trumpai apibūdinamos pasirinktos koeficientų grupės.

Įmonės veiklos pelningumo rodikliai laikomi labai svarbiais, nes būtent jie , geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir pagal juos yra sprendžiama, kokį pelną uždirba akcininkų investuoti pinigai (8). Trumpai apibūdinant, pelningumo rodikliai leidžia įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais. Rodikliai rodo, kaip efektyviai uždirbamas įmonės pelnas.

Darbo praktinėje dalyje yra nagrinėjami šie pelningumo rodikliai:

Bendrasis pardavimo pelningumas

Grynasis pardavimo pelningumas

Bendras turto pelningumas

Nuosavo kapitalo pelningumas

Įmonės likvidumas- tai įmonės sugebėjimas laiku atsiskaityti su partneriais. Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonė laikoma likvidžia jei nagrinėjamu laikotarpiu mokėjimo priemonių turi ne mažiau nei įsipareigojimų (8). Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, ir tuo įmonė laikoma patikimesnė. Darbo praktinėje dalyje yra nagrinėjami šie likvidomo rodikliai:

Einamasis likvidumas

Kritinis likvidumas

Absoliutus likvidumas

Pagal veiklos efektyvumo (apyvartumo) rodiklius vertintinama apie įmonės sugebėjimus valdyti turimus finansinius išteklius ir kontroliuoti sąnaudų judėjimą.

Gautinų sumų efektyvumas (dienomis)

Mokėtinų sumų efektyvumas (kartais)

Pardauotų prekių savikaina 1-am pardavimo litui

Veiklos sąnaudos 1-am pardavimo litui

2. UAB „X“ ĮMONĖS FINANSINIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

Šiame skyriuje apibūdinama UAB „X“ įmonės veikla. Atlikta analizuojamos įmonės 2012 – 2014 metų finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) dinamikos ir struktūros analizės skaičiavimai, taipogi atlikti santikiniai skaičiavimai. Remiantis šiais skaičiavimais rezultatai pavaizduoti diagramose. Taip pat pateikiamos viso darbo apibendrintos išvados.

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika

Respondentas nesutiko skelbti įmonės pavadinimo, todėl analizuojamą įmonę vadinsime „X“. Įmonė „X“ yra uždaroji akcinė bendrovė įsikūrusi Kaune. Įmonė rinkoje gyvuoja jau penkis metus – įkurta 2010 metais. Jos veikla apima paslaugų teikimą. Tiksliau įmonė teikia krovinių pervežimo paslaugas visoje Lietuvoje. UAB „X“ įmonės klientai yra ne tik juridiniai asmenys, bet ir fiziniai. Pažimėtina, kad įmoniai priklauso 9 krovininiai automobiliai, krovinius veža nuo 100 iki 7500 kg. Įmonėje dirba 15 darbuotojų, iš jų:

1 direktorius;

1 buhalteris;

1 vadybininkas;

1 krovėjas;

2 mechanikai;

9 vairuotojai.

Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 32000 Lt. Akcijų skaičius 320 vienetų, visos akcijos priklauso įmonės direktoriui.

2.2. Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji balanso analizė padeda nustatyti turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų rodiklių dinamiką. 1 priede, pagal UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ataskaitas, pavaizduota ataskaitų straipsnių pokyčiai absoliučiais ir procentiniais dydžiais.

Iš 1 priede pavaizduotos horizontaliosios balanso analizės, matome jog visas įmonės turtas, o kartu ir nuosavybė bei įsipareigojimai per analizuojamą lakotarpį išaugo 39,62 proc. t.y. , 59770 Lt. Nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai ženkliai padidėjo 42,93 proc., t.y. 64756 Lt. Tačiau 2014 metais, palyginti su 2013 metais matomas nedidėlis sumažėjimas 2,31 proc. 4986 Lt.

Turto sudėtyje pastebima ilgalaikio ir trumpalaikio turto augimo tendencija. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių pokyčiai pavaizduoti 3 paveiksle.

 

3 pav. UAB „X“ turto dalių dinamika

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Iš ,,, paveikslo matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas turi tendencija didėti. Nuo analizuojamo laikotarpio pradžios iki pabaigos padidėjo- 30, 61 proc., t.y. 22744 Lt. Tai lėmė veiklos plėtra, todėl įmonė invetavo į ilgalaikį turtą. 2013 metais įmonė įsigijo 3 naudotus krovininius automobilius, todėl ilgalaikis turtas padidėjo 23,49 proc., t,y. 17464 Lt. 2014 metais įsigijo naudotą lengvajį automobilį, skirta smulkiems kroviniams pervešti.

įsigyjo 4naudotus krovininius automobilius. Didžiasusias ilgalaikio turto padidėjimas buvo 2013 metais- padidėjo 23,49 proc., t,y. 17464 Lt.

įmonė daug investavo į ilgalaikį turtą – krovininius automobilius

emę, pastatus, mašinas ir įrengimus, jų vertė išaugo 17,8 %. Taipogi 65 % padaugėjo nematerialaus turto.

metais, palyginti su 2012 metais įmonės ilgalaikis turtas padidėjo 23,49 proc., t.y. 17454 Lt.. Pažimėtina, kad įmonės visas ilgalaikis turtas susideda iš materialiojo turto.

Įmonės trumpalaikis turtas ypatingai buvo išauges 2013 metais palyginti, su 2012 metais- 61,80 proc., t.y. 47302 Lt. Jo didėjimą labiausiai lėmė 88,68 proc., t.y. 37110 Lt, padidėjęs pirkėjų įsiskolinimas. 2014 metais palyginti, su 2013 metais įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo 8,30 proc., t.y. 10276 Lt. Šiam pokyčiui neigiamą įtaką turėjo 34,73 proc., t.y. 15503 Lt, sumažėję įmonės grynieji pinigai. Trumpalikis turtas per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo 48,38 proc., t.y. nuo 76538 iki 113564 Lt.

Ilgalaikį turtą sudaro programinė įranga ir kitas nematerialus turtas, transporto priemonės (3 automobiliai) ir kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai. Didžiausią sumą sudaro transportas. 2012 m. įvyko ilgalaikio turto sumažėjimas lyginant su 2011 m. Pagrindinis veiksnys įtakojęs ilgalaikio turto sumažėjimą buvo nusidėvėjimas. Įmonėje naudojama programinė įranga pagal nuomos sutartį sudaryta su Microsoft, nuomos mokestis mokamas kartą į metus. 2012 bendrovė įsigijo programinę įrangą, kuri integruoja esamas sistemas į vieną už 25000 Lt. Pardavė du naudotus automobilius. Bendrovė naudoja ilgalaikį turtą, t.y. patalpos, kurios yra nuomojamas pagal nuomos sutartį. Ši turto vertė apskaitoma už balanso. Patalpų bendra vertė yra 189000 Lt. Visas šis turtas naudojamas bendrovės ekonominėje veikloje ir skirtas pajamoms uždirbti.

4 paveiksle pavaizduota trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais. m. mažėja. Taip 2005 m. visas turtas padidėjo net 48,1 %. Tais metais įmonė daug investavo į ilgalaikį turtą – žemę, pastatus, mašinas ir įrengimus, jų vertė išaugo 17,8 %. Taipogi 65 % padaugėjo nematerialaus turto.

Trumpalaikis turtas irgi išaugo (+18,8 %). Buvo praplėsta gamyba, todėl ketvirtadaliu padaugėjo atsargų, tačiau kartu padidėjo ir pirkėjų skolos. Labai sumažėjo, 97 %, pinigų ir pinigų ekvivalentų, todėl ženkliai krito greito mokumo rodikliai.

2008 m. vyko dar staigesni pasikeitimai. Nors visas įmonės turtas sumažėjo labai nežymiai, tačiau ilgalaikis turtas sumažėjo pusiau (-41,6 %), beveik visos investicijos buvo panaudotos ir liko labai mažai finansinio turto. Ilgalaikio turto sumažėjimą lėmė dalies pastatų ir įrengimų pardavimas, bei likusio materialaus turto nusidėvėjimas.

UAB „X“ daug atsargų neturi, kadangi įmonės veiklos sritis- transporto paslaugos. Tačiau iš 4 paveikslo matome, kad atsargos per visą analizuojamą laikotarpį dar sumažėjo 76,66 proc., t.y. 795 Lt. Pirkėjų įsiskolinimas per visą analizuojamą laikotarpį ženkliai išaugo 101,18 proc., t.y. 42337 Lt. Pirkėjų įsiskolinimo didėjimui taip pat didelę įtaką daro įmonės veiklos sritis,

nes po paslaugų atlikimo klientams yra suteikiami mokėjimo atidėjimai iki 30 dienų. Iš 4 paveikslo matyti, kad įmonės grynų pinigų kiekis sąskaitoje analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai. 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 32,64 proc., t.y. 64756 Lt. 2014 metais, palyginti su 2013 metais įmonės grynieji pinigai sumažėjo 34,73 proc., t.y. 15503 Lt. Taigi per visą analizuojamą laikotapį gryni pinigai sumažėjo 13,42 proc., t.y. 4516 Lt

4 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto dalių dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Per visą analizuojamą laikotarpį įmonės nuosavas kapitalas padidėjo 1,39 karto, t.y. 78665 Lt, o kolintas kapitalas sumažėjo 20,06 proc., t.y. 18895 Lt. 5 paveiksle pavaizduota UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais .

5 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 1 priedo duomenimis)

Per analizuojamą laikotarpį nuosavo kapitalo didėjimas vyko palaipsniu: 2013 metais palyginti, 2012 metais nuosavas kapitalas padidėjo 59,74 proc., t.y. 33845 Lt. 2014 metais, palyginti su 2013 metais padidėjo 49,53 proc., t.y. 44820 Lt. Nuosavo kapitalo augimui įtakos turėjo įmonės uždirbamas pelnas bei formuojami rezervai. Iš 1 priedo matyti, kad įmonės įstatinis kapitalas analizuojamą laikotarpį nepakito ir visais analizuojamais metais buvo 32000 Lt. Nepaskirstyto pelno reikšmė balanse turi tendencija didėti ir per 2012-2014 metus išaugo 3,18 karto, t.y. 76169 Lt. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 139,24 proc., t.y. 33346 Lt. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 74,74 proc., t.y. 42823 Lt. Taip pat per visą analizuojamą laikotarpį įmonės formuojami rezervai iš uždirbamo pelno išaugo 3,55 karto, t.y. 2496 Lt.

Įmonės skolintas kapitalas kito netolygiai: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 32,82 proc., t.y. 30911 Lt. O 2014 metais palyginti, su 2013 metais matomas skolinto kapitalo mažėjimas- 39,81 proc., t.y. 49806 Lt. Pažimėtina, kad nagrinėjamos įmonės įsiskolinimai yra tik trumpalaikiai.

2.3. Vertikali balanso analizė

2 priede pavaizduota UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų balanso ataskaitų rodiklių tarpusavio ryšiai, jų dinamiką.

6 paveiksle pavaizduota UAB „X“ įmonės turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais. Pagal šį paveikslą matome, kad visą analizuojamą laikotarpį įmonės ilgalaikis ir ir trumpalaikis turtas kito netolygiai. 2013 metais palyginti, su 2012 metais ilgalaikis turtas struktūriškai sumažėjo 6,70 proc. punkto, o trumpalaikis turtas sruktūriškai ta pačia suma padidėjo. 2014 metais palyginti, su 2013 metais viskas vyko atvirkščiai, ilgalaikis turtas struktūriškai padidėjo 3,52 punkto, o trumpalaikis turtas ta pačia suma struktūriškai sumažėjo. Pagal turto vertikalią analizę galima konstatyoti, jog įmonės sudedamųjų dalių lyginamieji svoriai kito nežymiai.

6 pav. UAB „X“ turto sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

Per visą analizuojamą laikotarpį trumpalaikio turto sudedamoji dalis visame turte sudarė didžiausią dalį (žr. pav. 6), todėl toliau nagrinėjama įmonės trumpalaikio turto sudedamųjų dalių dinamika 2012-2014 metais. Atsargų dalis trumpalaikiame turte per 2012-2014 metus sumažėjo 1,14 proc. punkto, t.y. nuo 1,35 iki 0,21 proc. Iš 7 apveikslo matyti, kad 2012-2014 metais pirkėjų įsiskolinimas sudaro didžiausią trumpalaikio turto dalį ir jo svoris turi tendencija didėti. Didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 9,08 proc. punkto, t.y. nuo 54,67 iki 63,76 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 10,37 proc. punkto, t.y. nuo 63,76 iki 74,13 proc. Per visą analizuojamą laikotarpį pirkėjų įsiskolinimo svoris įmonės trumpalaikiame turte padidėjo 19,46 proc. punkto. Įmonės grynųjų pinigų dalis trumpalaikiame turte 2012-2014 metais sumažėjo-18,31 proc. punkto.2013 metais palyginti, su 2012 sumažėjo 7,92 proc. punkto, t.y. nuo 43,97 iki 36,05 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais sumažėjo 10,39 proc.punkto, t.y. nuo 36,05 iki 25,66 proc.

7 pav. UAB „X“ trumpalaikio turto sudedamųjų dalių sruktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

8 paveiksle pavaizduota UAB „X“ įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sudedamųjų dalių strūktūra 2012-2014 metais. Pagal šį paveikslą matyti, kad visą analizuojamą laikotarpį įmonės veikla didžiaja dalimi buvo finansuojama iš skolinto kapitalo lešų.

8 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

Per analizuojamą laikotarpį įmonės nuosavas kaptalas turi tendencija didėti, o skolintas kapitalas tendencija mažėti. 2013 metais palyginti, su 2012 metais įmonės nuosavas kapitalas struktūriškai padidėjo 4,42 proc. punkto, o įsipareigojimai ta pačia suma strūktūriškai sumažėjo. 2014 metais palyginti, su 2013 metais nuosavas kapitalas stuktūriškai padidėjo didesniu tempu- 22,27 proc. punkto, ir ta pačia suma įsipareigojimai struktūriškai sumažėjo.

Toliau analizuojama UAB „X“ įmonės nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais. Iš 9 paveikslo matyti, kad įmonės kapitalas per visą analizuojamą laikotarpį sumažėjo-32,84 proc. punkto, t.y. nuo 54,49 iki 23,65 proc. Tam įtakos turėjo nepaskirtyto pelno didėjimas ir iš gaunamo pelno rezervų formavimas. Rezervai kekvienais metais buvo papildyti ir per 2012-2014 metus jų dalis nuosavame kapitale padidėjo 1,12 proc. punkto, t.y. nuo 1,24 iki 2,36 proc. Nepaskirstytas pelnas per visą analizuojamą laikotarpį sudarė didžiausią dalį įmonės nuosavame kapitale. Ir per 2012-2014 metus padidėjo 31, 71 proc. punkto, t.y. nuo 42,27 iki 73,99 proc. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais palyginti, su 2012 metais padidėjo 21,04 proc. punkto, t.y. nuo 42 iki 63,31 proc. 2014 metais palyginti, su 2013 metais padidėjo 10,68 proc. punkto.

9 pav. UAB „X“ nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių struktūra 2012-2014 metais

(Sudaryta autorės remiantis 2 priedo duomenimis)

2.4. Horizontali pelno (nuostolio) analizė

3 priede, pagal UAB „X“ įmonės 2012-2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitas, pavaizduota ataskaitų straipsnių pokyčiai absoliučiais ir procentiniais dydžiais.

Pagal atliktą horizontalią pelno (nuostolio) ataskaitą, galima konstatuoti, kad UAB „X“ įmonė valdoma veiksmingai, kadangi įmonės veikla buvo pelninga: tiek bendrasis tiek grynasis pelnas turi tendencija didėti. 10 paveiksle pavaizduota UAB „X“ pardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais.

10 pav. UAB „X“ pardavimų pajamų, pardavimo savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2012-2014 metais.

(Sudaryta autorės remiantis 3 priedo duomenimis)

Iš 10 paveikslo matyti, kad įmonės pardavimai per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 1,15 karto arba 405251 Lt, t.y. nuo 351203 iki 756454 Lt. Šis didėjimas vyko palaipsniui: 2013 metais, palyginus su 2012 metais padidėjo 69,84 proc. arba 245264 Lt, 2014 metais, palyginus su 2013 metais-26,82 proc. arba 159987 Lt.

Didėjant UAB „X“ įmonės pardavimų pajamos didėjo ir pardavimo savikaina, tačiau mažesniais tempais nei pardadavimų apimtys. Savikainos didėjimas vyko kasmet palaipsniui: 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo 60,88 proc. arba 112050 Lt, 2014 metais, palyginti su 2013 metais-23,92 proc. arba 70830 Lt. Taigi per visą analizuojamą laikotarpį, savikaina padidėjo 99,37 proc, arba 222371 Lt, t.y. nuo 184046 iki 366926 Lt.

Būtent tokios pajamų ir savikainos kitimo tendencijos didino įmonės uždirbamą pelną. Taigi greičiau didėjančios pardavimo pajamos palyginti su pardavimo savikaina, lėmė, kad bendrasis pelnas per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 1,33 karto arba 22371 Lt. 2013 metais, palyginus su 2012 metais bendrasis pelnas padidėjo 79,69 proc. arba 133214 Lt. Tačiau 2014 metus

lyginant su praėjusiais metais bendro pelno augimas buvo ženkliai mažesnis- 29,68 proc. arba 89157 Lt. Taigi analizuojamu laikotarpiu pajamų ir savikainos kitimo tendencijos lėmė pelningą įmonės veiklą.

UAB „X“ įmonės veiklos sąnaudos analizuojamu laikotarpiu taip pat augo. 2013 metais, palyginti su 2012 metais veiklos sąnaudos žymiai išaugo 72,61 proc. arba 133214 Lt. Tačiau 2014 metais, palyginti su 2013 metais, veiklos sąnaudų augimas buvo mažesnis 27,17 proc. arba 89157 Lt. Padidėjusias veiklos sąnaudas galima pateisinti veiklos masto plėtra, o tai matome iš 1,15 karto arba 405251 Lt. padidėjusių pardavimo pajamų nagrinėjamuoju laikotarpiu

(žr. pav.10). Veiklos sąnaudų ir veiklos pelno dinamika pavaizduota 11 paveiksle.

Pažimėtina, kad veiklos pelnas tiesiogiai priklausomas nuo bendrojo pelno ir veiklos sąnaudų. Todėl veiklos pelnas analogiškai kito: jis išaugo 2,84 karto arba 39063 Lt. Šis didėjimas vyko kasmet palaipsniui: 2013 metais, palyginti su 2012 metai veiklos pelno augimas buvo itin didelis 158,53 proc. arba 21839 Lt. Tam didžausią įtaką padarė tais metais ženkliai išauges bendrasis pelnas (79,69%) ir veiklos sąnaudos (72,61%). 2014 metais, palyginti su 2013 metais veiklos pelno padidėjimas buvo mažėsnis 48,40 proc. arba 17224 Lt., kadandi tais metais bendrojo pelno (29,68%) ir veiklos sąnaudų (27, 17%) augimas vyko letesniais tempais.

Finansų analizė. 2013. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Finansų_analizė (žiūrėta 2015-05-03).

Finansiniai rodikliai. 2015. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Finansiniai_rodikliai (žiūrėta 2015-05-11).

 

PRIEDAI

 

Join the Conversation