UAB „Piramidė“ FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAI, JŲ ĮTAKA PELNUI

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kiekvienos epochos svarbiausia problema buvo ir tebėra kuo išsamiau pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Analizė – tai daiktų, procesų bei reiškinių skirstymas į sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių išskyrimas. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti įmonės finansinę informaciją, ji suteikia galimybę tiksliau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus. Verslo aplinkoje įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai, bet ir valdžios institucijos, žiniasklaida, konkurentų įmonės ir pan. Kiekvienas verslas, norėdamas išlikti konkurencinėje aplinkoje, susiduria su didesne ar mažesne rizika ir nė vienas verslininkas nėra tikras, kad jo veikla ir ateityje bus tęsiama, o jo siūlomos paslaugos ir toliau turės paklausą. Tačiau kiekvienas, norėdamas gauti didesnį pelną, yra priverstas susidurti ir su didesne rizika. Tą riziką reikia mokėti įvertinti, kad įmonė nepatirtų bankroto. Todėl įmonės finansinę būklę reikia nuolat stebėti, vertinti rodiklių kaitą.Darbo tikslas – UAB „Piramidė“ finansinės veiklos rezultatai ir jų įtaka pelnui.Pagrindiniai uždaviniai darbo tikslui pasiekti: Apžvelgti finansinės analizės teorinius aspektus, susipažinti su pagrindiniais finansinės analizės tikslais ir uždaviniais. Išskirti pagrindinius santykinius rodiklius, kurie padėtų išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį. Pateikti svarbiausias tyrimo išvadas ir keletą pasiūlymų.Tyrimo metodai. Darbe panaudoti vertikaliosios, horizontaliosios ir santykinių rodiklių analizės būdai.

1. Finansiniai santykiniai rodikliai ir jų skaičiavimas

Rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuos, jeigu ji disponuos išsamia informacija. Plėtojantis rinkos ekonomikos sąlygoms Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Atliekant detalią finansinių rezultatų analizę, galima patikimiau orientuotis šalies vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje ir operatyviau, savarankiškiau priimti įmonės ar jos struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius, operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje.

Daugelis autorių pabrėžia, jog sprendžiant atskirų ūkių subjektų, o kartu ir visos Lietuvos finansines problemas, tikslinga naudoti išsivysčiusių užsienio šalių teorinę bei praktinę finansinės analizės patirtį, tinkančią vietos sąlygoms, nes sovietinėje ekonominėje aplinkoje finansų valdymo klausimai beveik nebuvo liečiami.Įmonių ūkinei – gamybinei, finansinei ir investicinei veiklai įvertinti naudojama gana daug santykinių rodiklių. Daugelis rodiklių tarpusavyje susiję, iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Ekonominėje literatūroje sutinkamos įvairios santykinių rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos, tie patys rodikliai įvairių autorių priskiriami skirtingoms grupėms arba skirtingai įvardijami. Koeficientų analizė – tai bene labiausiai finansų analitikų naudojama technika. Koeficientas yra matematinis santykis tarp dviejų dydžių. Finansinių ataskaitų atveju tai yra santykis, apibūdinantis tam tikrą firmos veiklos sferą. Nors koeficientą suskaičiuoti paprasta, jį interpretuoti yra sunkiau. Reikia būti įsitikinus pradinių skaičių tikrumu. Patys vieni koeficientai nieko nesako, jie turi būti palyginti su: Tos pačios firmos buvusiais koeficientais (tendencijų analizė); Nustatytu standartu arba šakos vidurkiu; Kitų pramonės šakos firmų koeficientais.Lyginant firmos koeficientus su pramonės šakos koeficientais (šakos vidurkiu), reikia atminti keletą ribotumų: Tos pačios šakos firmos gali būti nepalyginamos (pavyzdžiui, jei viena firma užsiima tik prekyba, o kita ir prekiauja, ir gamina); Tos pačios šakos firmų koeficientai gali skirtis dėl apskaitos politikos ir metodų skirtumų; Jei atskirų firmų koeficientai labai plačiai išsibarstę apie vidurkį, tai tos šakos vidurkis gali neatspindėti tipinės šakos firmos. Tokiu atveju palyginimas vyks ne su tipine, vidutine šakos firma, o su tomis firmomis, kurių veikla geresnė; Koeficientas gali skirtis nuo šakos koeficiento dėl kokių nors laikinų priežasčių. Pavyzdžiui, firmos gali bent vienam trumpam laikotarpiui pateikti „pagražintas“ finansines ataskaitas. Infliacijos laikotarpiais sąskaitų balansų vertė ir tikroji rinkos vertė gali imti labai skirtis, todėl analizė neatspindės tikrosios padėties.
Santykinius rodiklius tikslinga būtų suskirstyti į šias grupes: Pelningumo Mokumo; Veiklos efektyvumo; Kapitalo rinkos;

1.1. Pelningumo rodikliai

Įmonių ar organizacijų finansiniai rezultatai yra daugiareikšmė sąvoka ir, priklausomai nuo analizei skiriamų uždavinių, analitikai gali ją nevienodai interpretuoti. Prie ūkio subjektų finansinių rezultatų galima priskirti bendrąjį, veiklos, įprastinės veikos pelną, grynąjį pelną (nuostolį), pelno paskirstymo rezultatus ir pan. Daugelis autorių pripažįsta, kad pelningumas – svarbiausias efektyvumo kriterijus ir pagrindinė veiklos tęstinumo sąlyga. Pelningumas siejamas su įmonės veiklos rizika, bankrotu ir prognozavimu. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ir paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų. Remiantis analizuota literatūra, galima išskirti šias svarbiausias pelningumo rodiklių grupes: Pardavimų pelningumas; Turto pelningumas; Kapitalo pelningumas;Rinkos ekonomikos sąlygomis, tiek praktikai, tiek mokslininkai ypatingą dėmesį skiria pelningumo rodiklių analizei, nes šie geriau parodo įmonės veiklos efektyvumą nei absoliuti jos pelno suma. Lietuvoje vis sunkiau užsidirbti pelną, todėl net ir pelningai įmonei reikia nuolat analizuoti pelningumo rodiklius bei šio reiškinio dėsningumus, kiekybiškai įvertinti svarbiausius veiksnius.

1.1.1. Pardavimų pelningumo rodikliai

Pardavimų pelningumo rodikliai bei trumpas jų aprašymas pateiktas 1 lentelėje

Pardavimų pelningumo rodikliai1 lentelėRodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio paskirtisBendrasis pelningumas Bendrasis pelnasPardavimai Parodo pardavimų ribinį pelningumą, t.y. kaip efektyviai įmonė dirbtų jei neturėtų valdymo išlaidų.Veiklos pelningumas Veiklos pelnasPardavimai Rodo įmonės vadovų sugebėjimus kontroliuoti sąnaudas ir uždirbti pelnąĮprastinės veiklos pelningumas Įprastinės veiklos pelnasPardavimai Parodo finansinės, investicinės bei kitos veiklos efektyvumą.Grynasis pelningumas Grynasis pelnas Pardavimai Parodo kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui.

Teorijoje ir praktikoje naudojami keli pardavimų pelningumo rodikliai. Jie visi skaičiuojami naudojant pelno nuostolio ir ataskaitos duomenis. Iš lietuviškos pelno ir nuostolio ataskaitos galima apskaičiuoti šiuos pardavimų pelningumo rodiklius: bendrąjį, veiklos, finansinės ir investicinės veiklos, įprastinės veiklos ir grynąjį pardavimų pelningumą. Visi jie skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant iš pardavimų.

Vakarų šalių autoriai dar skaičiuoja papildomus rodiklius atsižvelgdami į palūkanų išlaidas ir mokesčius. Be to, jie skaičiuoja dalinį pardavimų pelningumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną, atskaičius kintamas išlaidas, dalijant iš pardavimų sumos. Tačiau šio rodiklio iš lietuviškos atskaitomybės duomenų neįmanoma apskaičiuoti, reikia papildomos informacijos nors pats rodiklis yra informatyvus, parodantis pardavimų ribinį pelningumą. Bendrojo pardavimo pasikeitimui įtakos turi: Produkcijos struktūros ir asortimento pasikeitimas; Konkrečių gaminių savikainos pasikeitimas; Kainų pasikeitimas.Tokia veiksnių analizė parodo tolesnės analizės gaires ir padeda priimti pagrįstus sprendimus.

1.1.2. Turto pelningumo rodikliai

Turto pelningumo rodikliai parodo turto panaudojimo efektyvumą. Pagal šios grupės rodiklius galima daryti išvadas apie vadovų sugebėjimą racionaliai panaudoti turtą. 2 lentelė

Turto pelningumo rodikliai 2 lentelėRodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio paskirtisBendrasis turto pelningumas Grynasis pelnasVisas turtas Parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas turto litasIlgalaikio turto pelningumas Grynasis pelnasIlgalaikis turtas Parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas ilgalaikio turto litasTrumpalaikio turto pelningumas Grynasis pelnasTrumpalaikis turtasParodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas trumpalaikio turto litas

L. Bersntein turto pelningumo bendrą formulę išskaido į pardavimų pelningumo ir turto apyvartumo sandaugą (žiūrėti 6 paveikslą). Be to, turto pelningumą išskaido į sudėtinius pelną formuojančius elementus. Tačiau turto apyvartumą veikiančius veiksnius detalizuoja šiek tiek kita kryptimi negu kiti autoriai. Jis išskiria apyvartinį kapitalą, kuris yra labai reikšmingas analitiniais tikslais.

1 pav. Turto pelningumo piramidinė analizė (pagal L.Bersntein)

Kiti autoriai pateikia panašią piramidės analizės schemą, tačiau pagrindinį pelningumo rodiklį vadina ne turto, o investuoto kapitalo (P. Sucher) arba kapitalo (R. Anthony), arba nuosavo kapitalo (A> Poppei) pelningumu.

1.1.3. Kapitalo pelningumo rodikliai3 lentelėRodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio paskirtisAkcinio kapitalo pelningumas Grynasis pelnasAkcinis kapitalas

Parodo, kiek įmonė uždirbo grynojo pelno vienam akcininkų investicijų litui.Nuosavo kapitalo pelningumas Grynasis pelnasNuosavas kapitalas Parodo, kiek įmonė uždirbo grynojo pelno panaudojus nuosavą kapitalą.Pastovaus kapitalo pelningumas Grynasis pelnasNuosavas kapitalas + Ilgalaikiai įsipareigojimai Parodo įmonės funkcionavimo ir plėtros lygį.

Kaip rodo užsienio ekonomistų tyrimai, sertifikuotos finansinės analizės specialistai reikšmingiausiu rodikliu laiko pastovaus kapitalo pelningumą. J. Mackevičius ir kiti ekonomistai mano, kad atliekant pelningumo rodiklių analizė svarbu yra nustatyti pelningumo rodiklių kitimo tendencijas bei juos veikiančius veiksnius. Tokiai analizei gali būti naudojami įvairūs metodai, tačiau dabar Vakarų šalyse labiausiai paplitusi Du Ponto piramidės analizės metodika.

+

2 pav. Du Ponto modelis

Du Ponto analizės esmė – pelningumo rodiklių išskaidymas į naujus rodiklius, kurie parodo pagrindines pelningumo priežastis. Toks rodiklių išskaidymas padeda nustatyti, kokie veiksniai padidino ar sumažino pelningumą. Du Ponto modelio informacija gali būti naudojama kaip efektyvi priemonė, padedanti valdyti įmonės finansinius procesus, o ypač kritinius veiksnius. Be įvairių pelningumų skaičiavimo, daroma ir veiksnių analizė, nulėmusių pelną. Vienas iš tokių analizės būdų yra pelno iš įprastinės įmonės veiklos detalizavimas pagal jį sudarančius elementus. Įprastinės veiklos pelną sudaro iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, pridėjus kitos veiklos pelną bei finansinės ir investicinės veiklos pelną. Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis pelnas, nes jis susijęs su gamybinė ar paslaugų veikla ir turėtų įmonei duoti didžiausią naudą. Pagrindiniai elementai, veikiantys pelną:• pardavimų apimtis – tarp pelno ir pardavimų apimties yra tiesioginis ryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai ir esant nekintamiems kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai – jeigu mažės parduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas. • Parduotos produkcijos kainos taip pat tiesiogiai veikia pelno pokytį. Jeigu prekės parduodamos didesnėmis kainomis negu planuota palyginti su praėjusiu laikotarpiu, tai ir pelnas didės, ir atvirkščiai.

• Parduotų prekių savikaina. Tarp jos ir pelno yra atvirkštinė priklausomybė. Didėjant produkcijos savikainai, pelnas sumažėja, o savikainai mažėjant, pelnas didėja.• Struktūra ir asortimentas. Struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelno apskaičiavimų nematyti. Jeigu gaminama ir parduodama produkcija yra nevienodo pelningumo, tai, padidėjus pelningesnės produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas didės, o padidėjus mažiau rentabilios arba nuostolingos produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas sumažės.

2. Veiklos efektyvumo rodikliai

Veiklos efektyvumo rodikliai. Efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti. Mes panagrinėsime tik svarbiausius veiklos efektyvumo rodiklius, kuriuos pateikia daugelis autorių ir kurie dažniausiai naudojami įmonių praktikoje. Tikslinga išskirti 3 veiklos efektyvumo rodiklių grupes:  Išlaidų lygio rodikliai; Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai; Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai.

2.1. Išlaidų lygio rodikliai4 lentelėRodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio esmėParduotų prekių savikaina pardavimų litui Parduotų prekių savikainaPardavimaiParodo, kokios yra vieno pardavimo lito pagrindinės išlaidas.Administracinių išlaidų lygis Administracinės išlaidosPardavimai Parodo, kokia administracinių išlaidų dalis panaudojama pardavimų procese.

Pagrindinis firmos vadovybės kompetencijos rodiklis yra efektyvus firmos turto valdymas. Kita santykinių rodiklių rūšis – tai turto valdymo santykiniai rodikliai. Jie gali rodyti kiekvienos turto rūšies, pavaizduotos buhalteriniame balanse, apimties priimtinumą: kiek ji yra aukštesnė ir kiek žemesnė už esamą arba projektuojamą ūkinės veiklos lygį.

2.2. Turto apyvartumo rodikliai5 lentelėRodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio esmėTrumpalaikio turtoapyvartumas (kartais) PardavimaiTrumpalaikis turtas Parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam trumpalaikio turto litui.Apyvartinio kapitalo apyvartumas (kartais) PardavimaiApyvartinis kapitalas Parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam apyvartinio kapitalo litui.Atsargų apyvartumas (kartais) Parduotų prekių savikainaVidutinės atsargos Parodo, kiek kartų per metus buvo atnaujintos atsargos.

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (kartais) PardavimaiDebitorinis įsiskolinimas Parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymų procese.Viso turto apyvartumas (kartais)

PardavimaiVisas turtasParodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui užtikrinti, t.y. kiek kiekvienam turto litui tenka pardavimų. Ilgalaikio turto apyvartumas (kartais) PardavimaiIlgalaikis turtas Parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam ilgalaikio turto litui. Investuoto kapitalo apyvartumas

PardavimaiTurtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai Parodo, kiek kiekvienam įdėto kapitalo litui gauta pajamų iš pardavimų.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia tiek pardavimų, tiek ilgalaikio turto vertė. Manoma, kad mažiausias rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimų apimties kitimu, o didesnis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo. Analizuojant ilgalaikio turto apyvartumo kitimą, tikslinga ištirti veiksnius, nulėmusius jo pagreitėjimą ar lėtėjimą. Taikant grandininių keitimo būdą, galima apskaičiuoti viso ilgalaikio turto ir jo elementų bei pardavimų pasikeitimo įtaką ilgalaikio turto elementų apyvartumo pagreitėjimui arba sulėtėjimui. Ilgalaikio turto apyvartumas gali būti detalizuojamas pagal šio turto elementus. Tikslinga apskaičiuoti pastatų, statinių, įrengimų, transporto priemonių ir kitų ilgalaikio turto elementų apyvartumą.

3. Finansinių rodiklių analizė3. 1. Pelningumo rodikliai

Pardavimų pelningumo rodiklių analizė. Kiekvienos įmonės pagrindinis veikslo tikslas ir pagrindinė tęstinumo sąlyga – uždirbti kuo didesnį pelną. Pardavimų pelningumą atspindi tokie rodikliai: bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas, įprastinės veiklos pelningumas ir grynasis pelningumas. Pardavimų pelningumo rodikliai, kurių skaičiavimai pateikti 12 priede, geriausiai parodo įmonės veiklos efektyvumą įvairiuose etapuose. 3 paveiksle pavaizduota UAB “Piramidė” pardavimų, savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2003 – 2004 metais, iš kurio matyti, kad įmonės bendrasis pelnas visą analizuojamą laikotarpį didėjo. Bendrasis pelnas nuo 2003 metų, palyginus su praėjusiais metais augo: 2003 metais – 35,36 proc. iki 348’068 Lt, 2004 metais – 44,67 proc. iki 503545 Lt. Bendrojo pelno augimą lėmė nuo 2003 metų augančios realizacijos apimtys, palyginus su praėjusiais metais. 2003 metais – 2,06 karto iki 2’443’520 Lt, 2004 metais – 75,61 proc. iki 4’291’193 Lt. Pardavimų apimčių augimą galima susieti su suaktyvinta marketingine veikla bei išaugusių klientų skaičiumi.

3 pav. UAB “Piramidė” pardavimų, savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2003 – 2004m.Didėjant pardavimų apimčiai, didėjo ir teikiamų paslaugų savikaina. Savikaina nuo 2003 metų išaugo: 2003 metais – 2,26 karto iki 2’095’452 Lt, 2004 metais – 80,76 proc. iki 3’787’648Lt.6 lentelėje pavaizduota UAB “Piramidė” veiklos pelno dinamikos analizė 2001 – 2004 metais. UAB “Piramidė” veiklos pelno dinamika6 lentelė 2003 m. 2004 m.Metinė pelno apimtis, Lt 92503 135795Vidutinė metinė pelno apimtis, Lt – 95426,5Absoliutus prieaugis, lt -17091 43292Vidutinis metinis absoliutus pelno prieaugis, Lt – 30660,33Pelno apimties augimo tempas, proc. 84,41 146,80Vidutinis metinis augimo tempas, proc. 145,80*

*

Kaip rodo 6 lentelės duomenis, UAB “Piramidė” 2003 – 2004 metais veikė stabiliai, tik 2003 metais pastebimas pelno mažėjimas 17’091 Lt. Vidutinis metinis absoliutus grynojo pelno prieaugis sudaro 30’660,33 Lt, t.y. vidutiniškai apie 145,80 proc. kasmet.Augant pardavimų apimtims, savikainai ir veiklos sąnaudoms, kito ir pelningumo rodiklių reikšmės. Pelningumo rodiklių dinamika pavaizduota 4 paveiksle.

4 pav. UAB “Piramidė” pardavimų pelningumo rodiklių dinamika 2003 – 2004 metais, proc.

Bendrojo pelningumo rodiklis parodo, kiek pelno tenka vienam pardavimų litui ir ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių (paslaugų) kainų ir jų gamybos išlaidų. Kaip jau minėjome, nuo 2003 metų UAB “Piramidė” dirba pelningai, bendrojo pelningumo rodiklis kinta netolygiai, tačiau per analizuojamą laikotarpį buvo teigiamas. Kaip matyti iš 4 paveikslo, nuo 2003 metų įmonėje bendrojo pelningumo rodiklis pradėjo mažėti. 2003 metais šis rodiklis buvo 14,24 procentų, o 2004 metais – 11,73 proc. ¬¬¬ Taigi, nuo 2003 metų bendrasis pelnas iš 1 pardavimų litų pradėjo mažėti. 2003 metais jis buvo 0,14 Lt, o 2004 metais 0,12. Veiklos pelningumas parodo įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimą. UAB “Pramidė” veiklos pelningumo rodikliai 2003 metais veiklos pelningumas nebesiekia 5 proc. ribos ir yra nepatenkinamas ( 2003 metais – 4,08 proc., o 2004 metais – 3,79 proc.). Galutinis kiekvienos verslo įmonės veiklos rezultatas yra grynasis pelnas arba nuostolis. Grynojo pelningumo rodiklis parodo įmonės veiklos galutinį pelningumą, nustato, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Pagal finansų analitikų rekomendacijas, jis turėtų būti ne mažesnis negu 5 proc. 2003 ir 2004 metais nesiekė 5 proc. ribos. UAB “Piramidė” 2003 – 2004 metais grynojo pelningumo mažėjimas gali būti siejamas su padidėjusia savikaina, išaugusiomis veiklos sąnaudomis

Veiksnių, įtakojančių pardavimų pelningumą analizė 7 lentelėje pavaizduota bendrąjį pelną įtakojančių veiksnių apibendrinta analizė 2003 – 2004 metais:

UAB “Piramidė” bendrojo pelno pokyčius įtakoję veiksniai 2003 – 2004 metais7 lentelėKeitimų Nr. Pardavimai, (Lt) Savikaina, (Lt) Bendrasis pelnas, (Lt) Veiksnio pasikeitimo įtaka, Lt Bendrasis pelningumas, proc. Veiksnio pasikeitimo įtaka, punktais2003 m. – 2004 m.Bazinis rodiklis 2443520 2095452 348068 – 14,24 –I keitimas 4291193 2095452 2195741 1847673 51,17 36,92II keitimas 4291193 3787648 503545 -1692196 11,73 -39,43 155477 -2,51

Atliekant šią analizę buvo laikomasi prielaidos, kad pardavimų pokyčius nulemia pardavimų apimtys, o ne kainų politika ir nagrinėjama dviejų veiksnių įtaka – pardavimų ir savikainos. Pagal šią analizę galime padaryti tokias išvadas: 2003 – 2004 metais bendrojo pelno išaugimą 90’931 Lt arba bendrojo pelningumo sumažėjimą 7,48 punkto., įtakojo 1’847’673 Lt išaugusi pardavimų apimtis (bendrasis pelningumas padidėjo 36,92 punkto). Dėl savikainos padidėjimo 1’692’196 Lt bendrasis pelningumas 2004 metais sumažėjo 39,43 punkto.Pagal atliktą bendrojo pelno pokyčius įtakojančių veiksnių analizę, galime padaryti išvada, jog 2003 metų neigiamą įtaką bendrajam pelningumui pradėjo paryti didesnis nei pardavimų apimties, savikainos augimas.

5 pav. UAB “Piramidė” kapitalo pelningumo rodiklių dinamika 2003 – 2004 metais, proc.

Iš 5 paveikslo matyti, kad UAB “Piramidė” akcinio kapitalo pelningumas 2003 – 2004 metais buvo tiesiogiai priklausomas nuo grynojo pelno, kadangi akcinis kapitalas nekito. 2004 metais įmonė padidino įstatinį kapitalą iki 100 tūkst. Lt ir tai labai paveikė akcinio kapitalo pelningumo rodiklį, kuris parodo kiek grynojo pelno uždirba vienas akcinio kapitalo litas. Akcinio kapitalo pelningumas per 2003 – 2004 metus kito netolygiai. Naudojant nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį pagal Du Ponto modelį.

Turto pelningumo analizėPagal turto pelningumo rodiklių analizę galima spręsti apie vadovų sugebėjimą efektyviai valdyti turimą turtą, taip pat galima nustatyti veiksnius, įtakojančius turto pelningumo dinamiką skirtingais laikotarpiais. 6 paveiksle pavaizduota turto pelningumo rodiklių dinamiką 2001 – 2004 metais.

6 pav. Turto pelningumas

Kaip matome, iš 6 pav. Bendrasis turto pelningumas parodo, kiekl grynojo pelno sukūrė vienas turto litas. Taigi 2004 metais bendras turto pelningumas buvo didesnis nei 2003 metais. Ilgalaikio turto pelningumas parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas ilgalaikio turto litas. Taigi kaip matome 2004 metais ilgalaiksi turto pelningumas sukūrė 125,96%, o 2003 metais – 46,42%. Trumpalaikio turto pelningumo buvo beveik vienodas. Jis parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas trumpalaikio turto litas. 2004 metais – 16,75%, o 2003 metais – 16.26%.

3.2. Veiklos efektyvumo rodiklių analizė

Išlaidų lygio rodiklių analizė Pagal veiklos efektyvumo rodiklius galime padaryti išvadas apie įmonės sugebėjimus valdyti turimus finansinius išteklius ir kontroliuoti sąnaudų judėjimą. Išlaidų lygio rodikliai parodo kaip taupiai įmonė naudoja turimus išteklius. 8 lentelėje pavaizduota UAB “Piramidė” išlaidų lygio absoliučios reikšmės ir pasikeitimai, palyginti su praėjusiais metais.

UAB “Piramidė” išlaidų lygio rodikliai8 lentelė

PasikeitimaiRodiklio pavadinimas 2003 m. 2004 m. 2004-2003 m.Parduotų prekių savikaina 1 Lt 0,858 0,883 0,025Administracinių išlaidų lygis 0,102 0,079 -0,023

Kaip matyti iš 8 lentelės UAB “Piramidė” parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui analizuojamu laikotarpiu buvo pasiekusi pavojingą, tačiau dar nekritišką, ribą – 0,883 Lt, nes rinkos šalių įmonių veiklos praktika rodo, kad efektyviausia rodiklio reikšmė yra apie 0,5, o kritinė riba prasideda nuo 0,9. Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui per analizuojamą laikotarpį svyravo tarp 0,858 ir 0,883. 2004 metus, palyginus su 2003 metais, – 0,025 punkto ir pasiekė aukščiausią riba – 0,883. Administracinių išlaidų lygis, kuris parodo kokia administracinių išlaidų yra naudojama pardavimų procese. Finansų analitikų nuomone, administracinės išlaidos neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 – 15 proc. pardavimų apimties. UAB “Piramidė” administracinių išlaidų lygis analizuojamu laikotarpiu nepasiekė aukščiausios ribos t.y. 0,15. 2004 metus, palyginus su 2003 metais, – 0,023 punkto iki 0,079. Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai Gana didelę įtaką įmonės finansinei būklei daro turto apyvartumo rodikliai, kurie parodo kaip lėšos cirkuliuoja gamybos procese, kurio metu sukuriamas pelnas.9 lentelėje pateikti apskaičiuoti “Piramidės” turto apyvartumo rodikliai. UAB “Piramidė” turto apyvartumo rodikliai9 lentelė Pasikeitimai Rodiklio pavadinimas 2003 m. 2004 m. 2004-2003 m.

Trumpalaikio turto apyvartumas 3,014 7,544 4,53Apyvartinio kapitalo apyvartumas 27,389 32,474 5,085Atsargų apyvartumas 54,855 135,317 80,462Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas 12,903 12,256 -0,647Viso turto apyvartumas 2,66 5,587 2,927Ilgalaikio turto apyvartumas 22,661 21,536 -1,125Investuoto kapitalo apyvartumas 12,46 12,949 0,489

Trumpalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas trumpalaikio turto litas sukuria pajamų arba kiek kartų trumpalaikis turtas yra panaudojamas gamybos procese. 2004 metais, palyginus su 2003 metais, trumpalaikio turto apyvartumas padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir pasiekė didžiausią reikšmę per analizuojamą laikotarpį – 7,544, vadinasi vienas trumpalaikio turto litas sukūrė 7,544 lito pajamų. Taigi, per analizuojamą laikotarpį trumpalaikio turto apyvartumas išaugo daugiau negu 2 kartus– nuo 3,014 iki 7,544. Didėjanti šio rodiklio reikšmė rodo didėjantį įmonės efektyvumo lygį, nes įmonei nereikia papildomo trumpalaikio turto papildomoms pajamoms uždirbti.

Apyvartinio kapitalo apyvartumas, panašiai kaip ir trumpalaikio turto apyvartumas, parodo, kiek vienas apyvartinio kapitalo litas sukuria pajamų arba kiek kartų apyvartinis kapitalas yra panaudojamas gamybos procese per metus. 2004 metais, palyginus su 2003 metais, apyvartinio kapitalo apyvartumas dar padidėjo 5,085 punkto iki 32,474. Atsargų apyvartumas parodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų. UAB “Piramidė” atsargų apyvartumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį kito netolygiai ir neprognozuojamai. 2004 metais, palyginus su 2003 metais, savikainai padidėjus 80,47 punkto, o atsargoms sumažėjus 36,47 proc., atsargų apyvartumas padidėjo 80,482 punkto iki 135,317. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek pirkėjų įsiskolinimas padaro apyvartų per metus. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės veiklos efektyvumą. UAB “Piramidė” 2003 metų debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis didėja 10,441, labai tikėtina, kad ir toliau jis didės. Tai rodo efektyvesnę įmonės veiklą.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliaiIlgalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. UAB “Piramidė” ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis nuo analizuojamo laikotarpio pradžios linkęs didėti, nes ilgalaikis turtas augo mažesniais tempais negu pardavimų apimtys. 2004 metais, palyginus su 2003 metais, pastebima nedidelė ilgalaikio turto apyvartumo mažėjimo tendencija, kai rodiklis sumažėjo 1,125 punkto iki 21,536. Didėjanti šio rodiklio reikšmė rodo didėjantį įmonės efektyvumo lygį.Trumpalaikio turto, ilgalaikio turto ir viso turto apyvartumo dinamika pavaizduota 37 paveiksle, kuris apibendrina turto apyvartumo analizę.

IŠVADOS

1. Didėjant UAB “Piramidė” pardavimams, didėjo ir parduotų prekių savikaina, tačiau dar didesniais tempais nei pardavimai. UAB “Piramidė” 2003 pastebimas pelno mažėjimas 17’091 Lt. Vidutinis metinis absoliutus grynojo pelno prieaugis sudaro 30’660,33 Lt, t.y. vidutiniškai apie 145,80 proc. kasmet.2. UAB “Piramidė” pardavimų pelningumo analizė rodo, kad 2003 – 2004 metais grynojo pelningumo mažėjimas gali būti siejamas su padidėjusia savikaina, išaugusiomis veiklos sąnaudomis bei mąsto ekonomija. 3. Atlikę apyvartinio kapitalo analizę galime padaryti išvadą, jog apyvartinį kapitalą reikia nuolat analizuoti, nes nuo jo priklauso įmonės galimybės plėsti gamybą.

4. Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui per analizuojamą laikotarpį svyravo tarp 0,858 ir 0,883. UAB “Piramidė” administracinių išlaidų lygis analizuojamu laikotarpiu nepasiekė aukščiausios ribos t.y. 0,15.

LITERATŪRA

1. Kanceravyčius. G. Finansai ir investicijos. Kaunas. 2004.2. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius. 1998.3. Bersntein. L. Financial statement analysis. Boston: Irwin, 19934. Buškevičiūtė, E., Mačerinskienė, I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija. 2002.5. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šiauliai. 20006. Kvedaraitė, V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. Vilnius. 1996.

1 priedasTurto balansas

2003 m. 2004 m. Lt LtILGALAIKIS TURTAS 107827 199253Formavimo savikaina 0 0Nematerialus turtas 763 3387Materialus turtas 107064 195866Transporto priemonės 57752 63359Kiti įrenginiai ir įrankiai 8507 132507Kitas materialusis turtas 40805 0TRUMPALAIKIS TURTAS 810827 568787Atsargos 38200 27991Pirkėjų įsiskolinimas 579405 350118Kitos gautinos sumos 159167 22558Grynieji pinigai 34055 168120SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS 0 0TURTAS IŠ VISO 918654 768040

2 priedasKapitalo balansas

2003 m. 2004 m. Lt LtNUOSAVAS KAPITALAS 195601 331396Kapitalas 10000 100000Įstatinis kapitalas 10000 100000Rezervai 141268 51268Įstatymų numatyti 12307 12307Nepaskirstytini 38961 38961Paskirstytini 90000 0Nepaskirstytas pelnas 44333 180128MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 723053 436644Po vienerių metų mokėtinos sumos 0 0Per vienerius metus mokėtinos sumos 723053 436644Finansinės skolos 57491 62001Skolos tiekėjams 470578 311206Avansu gautos sumos 500 0Mokesčiai, atlyginimais ir soc. draudimas 153817 61306Kitos mokėtinos sumos 40667 2131SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 918654 768040

3 priedasPelno (nuostolio) ataskaita

2004 m.Lt 2003 m.Lt

I. Pardavimai 4291193 2443520II. Parduotų prekių savikaina 3787648 2095452III. Bendrasis pelnas 503545 348068IV. Veiklos sąnaudos 341000 248321V. Veiklos pelnas 162545 99747VII. Finansinė ir investicinė veikla -12869 4968VIII. Įprastinės veiklos pelnas 149676 104715X. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 149676 104715XI. Pelno mokestis 13881 12212XII. Grynasis pelnas (nuostolis) 135795 92503

4 priedasUAB “Dangoraižis” horizontalioji turto analizė

2003 m. 2004 m. Pasikeitimai + – Pasikeitimai proc. Lt Lt 2004-2003 m. 2004-2003 m.ILGALAIKIS TURTAS 107827 199253 91426 84,79Formavimo savikaina 0 0 0 0,00Nematerialus turtas 763 3387 2624 343,91Materialus turtas 107064 195866 88802 82,94Transporto priemonės 57752 63359 5607 9,71Kiti įrenginiai ir įrankiai 8507 132507 124000 1457,62Kitas materialusis turtas 40805 0 -40805 -100,00TRUMPALAIKIS TURTAS 810827 568787 -242040 -29,85Atsargos 38200 27991 -10209 -26,73Pirkėjų įsiskolinimas 579405 350118 -229287 -39,57Kitos gautinos sumos 159167 22558 -136609 -85,83Grynieji pinigai 34055 168120 134065 393,67SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS 0 0 0 0,00TURTAS IŠ VISO 918654 768040 -150614 -16,40

5 priedasUAB “Dangoraižis” horizontalioji kapitalo analizė

2003 m. 2004 m. Pasikeitimai + – Pasikeitimai proc. Lt Lt 2004-2003 m. 2004-2003 m.NUOSAVAS KAPITALAS 195601 331396 135795 69,42Kapitalas 10000 100000 90000 900,00Įstatinis kapitalas 10000 100000 90000 900,00Rezervai 141268 51268 -90000 -63,71Įstatymų numatyti 12307 12307 0 0,00Nepaskirstytini 38961 38961 0 0,00Paskirstytini 90000 0 -90000 -100,00Nepaskirstytas pelnas 44333 180128 135795 306,31MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 723053 436644 -286409 -39,61Po vienerių metų mokėtinos sumos 0 0 0 0,00Per vienerius metus mokėtinos sumos 723053 436644 -286409 -39,61Finansinės skolos 57491 62001 4510 7,84Skolos tiekėjams 470578 311206 -159372 -33,87Avansu gautos sumos 500 0 -500 -100,00Mokesčiai, atlyginimais ir soc. draudimas 153817 61306 -92511 -60,14Kitos mokėtinos sumos 40667 2131 -38536 -94,76SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 918654 768040 -150614 -16,40

6 priedasUAB “Piramidė” horizontalioji Pelno (nuostolio) analizė

2004 m.Lt 2003 m.Lt Pasikeitimai (+,-) palyginti su praėjusiais metais 2003 m. 2004 m. Lt % Lt %I. Pardavimai 4291193 2443520 1260015 106,46 1847673 75,62II. Parduotų prekių savikaina 3787648 2095452 1169084 126,20 1692196 80,76III. Bendrasis pelnas 503545 348068 90931 35,36 155477 44,67IV. Veiklos sąnaudos 341000 248321 122552 97,44 92679 37,32V. Veiklos pelnas 162545 99747 -31621 -24,07 62798 62,96VII. Finansinė ir investicinė veikla -12869 4968 8496 -240,82 -17837 -359,04VIII. Įprastinės veiklos pelnas 149676 104715 -23125 -18,09 44961 42,94X. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 149676 104715 -23125 -18,09 44961 42,94XI. Pelno mokestis 13881 12212 -6034 -33,07 1669 13,67XII. Grynasis pelnas (nuostolis) 135795 92503 -17091 -15,59 43292 46,80

7 priedasUAB “Piramidė” vertikalioji turto analizė

2003 m. 2004 m. 2004-2003 Lt proc. Lt proc. ILGALAIKIS TURTAS 107827 11,74 199253 25,94 84,79Formavimo savikaina 0 0,00 0 0,00 0,00Nematerialus turtas 763 0,08 3387 0,44 343,91Materialus turtas 107064 11,65 195866 25,50 82,94Transporto priemonės 57752 53,94 63359 32,35 9,71Kiti įrenginiai ir įrankiai 8507 7,95 132507 67,65 1457,62Kitas materialusis turtas 40805 38,11 0 0,00 -38,11TRUMPALAIKIS TURTAS 810827 88,26 568787 74,06 -29,85Atsargos 38200 4,71 27991 4,92 -26,73Pirkėjų įsiskolinimas 579405 71,46 350118 61,56 -39,57Kitos gautinos sumos 159167 19,63 22558 3,97 -85,83Grynieji pinigai 34055 4,20 168120 29,56 393,67SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS 0 0,00 0 0,00 0,00TURTAS IŠ VISO 918654 100,00 768040 100,00 -16,40

8 priedasUAB “Piramidė” vertikalioji kapitalo analizė

2003 m. 2004 m. 2004-2003 Lt proc. Lt proc. NUOSAVAS KAPITALAS 195601 21,29 331396 43,15 69,42Kapitalas 10000 5,11 100000 30,18 900,00Įstatinis kapitalas 10000 100,00 100000 100,00 900,00Rezervai 141268 72,22 51268 15,47 -63,71Įstatymų numatyti 12307 8,71 12307 24,01 0,00Nepaskirstytini 38961 27,58 38961 75,99 0,00Paskirstytini 90000 63,71 0 0,00 -63,71Nepaskirstytas pelnas 44333 22,67 180128 54,35 306,31MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 723053 78,71 436644 56,85 -39,61Po vienerių metų mokėtinos sumos 0 0,00 0 0,00 0,00Per vienerius metus mokėtinos sumos 723053 100,00 436644 100,00 -39,61Finansinės skolos 57491 7,95 62001 14,20 7,84Skolos tiekėjams 470578 65,08 311206 71,27 -33,87Avansu gautos sumos 500 0,07 0 0,00 -0,07Mokesčiai, atlyginimais ir soc. draudimas 153817 21,27 61306 14,04 -60,14Kitos mokėtinos sumos 40667 5,62 2131 0,49 -94,76SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 918654 100,00 768040 100,00 -16,40

9 priedasUAB “Piramidė” vertikalioji Pelno (nuostolio) analizė

2004 m.Lt 2003 m.Lt Lyginamieji svoriai, proc. Pasikeitimai (+,-) palyginti su praėjusiais metais

2004 m. 2003 m. 2004 m. 2003 m.I. Pardavimai 4291193 2443520 100 100 – –II. Parduotų prekių savikaina 3787648 2095452 88,27 85,76 2,51 7,48III. Bendrasis pelnas (nuostolis) 503545 348068 11,73 14,24 -2,51 -7,48IV. Veiklos sąnaudos 341000 248321 7,95 10,16 -2,22 -0,46V. Veiklos pelnas (nuostolis) 162545 99747 3,79 4,08 -0,29 -7,02VII. Finansinė ir investicinė veikla -12869 4968 -0,30 0,20 -0,50 0,50VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 149676 104715 3,49 4,29 -0,80 -6,52X. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 149676 104715 3,49 4,29 -0,80 -6,52XI. Pelno mokestis 13881 12212 0,32 0,50 -0,18 -1,04XII. Grynasis pelnas (nuostolis) 135795 92503 3,16 3,79 -0,62 -5,47