„UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais”

2022 0

Anotacija

Tema: „UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas

2001-2004 metais”.

Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje analizavau

teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos pagrindinius

tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Taip pat marketingo teorinę dalį, jo

strategijas bei vadybos teoriją. Susipažinęs su teoriniais pagrindais,

praktinėje dalyje pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos

charakteristiką, rinkos analizę, pateikiau tolesnes įmonės perspektyvas,

apžvelgiau įmonės konkurentus, bei prekių tiekimą, gamybą, kontrolę ir

pardavimą. Taip pat atlikau šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso,

pelno ir nuostolio ataskaitos, apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių

analizes 2001 – 2004 metų. Darbo pabaigoje aaptariau darbo rezultatus,

pateikiau rekomendacijas.

Tyrimai atlikti su UAB “Philips Morris Lietuva” 2001 – 2004 metų

finansiniais rodikliais, ekonomine literatūra. Tyrimais nustatyta kokia yra

dabartinė įmonės finansinė būklė, perspektyvos, užimama rinkos dalis.

Tyrimo tikslas: remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais

išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva” finansinių rezultatų pakitimus,

užimamą rinkos dalį bei pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti

savo veiklą.

Darbe sunumeruoti 60 lapai, 4 paveikslai, 4 lentelės ir 14

diagramų bei naudojami 23 literatūros šaltiniai.

Tezėse naudojami analitiniai tyrimų metodai: įmonių finansinės

atskaitomybės formų analizė, santykinių finansinių rodiklių analizė,

santykinių finansinių rodiklių palyginimas, mokslinės bei ekonominės

literatūros analizė.

Teorijos ir tyrimai grindžiami lentelėmis, diagramomis ir

paveikslais.

Summary

Subject-matter: PLLC “Philip Morris Lietuva” activity analysis and

evaluation in 2001-2004.

The work consists of theoretical and practical parts. The

theoretical part analyses theoretical basis of financial analysis and

discloses its main goals, methods, modes and sources. It also includes a

theoretical part of

f marketing, its strategies and the theory of management.

Having familiarised with theoretical basis, in the practical part I

provided the characteristics of PLLC “Philip Morris Lietuva” activity,

market analysis, further prospects of the company, and provided a survey on

the company’s competitors, product supply, production, control and sales.

In addition, the work presents the following financial activity analysis:

balance-sheet, profit-loss statement, circulatory capital and relative

rates for the period of 2001 to 2004. At the end of the work the results of

the work are given along with relevant recommendations.

Researches were carried out focusing on financial rates of PLLC

“Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 and economical literary sources. The

researches enabled to establish the present financial situation of the

company, its prospects and possessed market share. The aim of the research

is to find ouut the changes of financial results and market share of PLLC

“Philip Morris Lietuva” on the base of theoretical financial analyses, and

to provide recommendations on how the company could improve its activity.

The works consists of numbered 55 pages, 3 pictures, 3 tables and

14 diagrams, and refers to 28 literary sources.

The theses employ analytical research methods: an analysis of

financial statement forms, an analysis of relative financial rates, a

comparison of relative financial rates, and an analysis of scientific and

economic literature.

The theory and researches are substantiated by tables, diagrams an

nd

pictures.

Anmerkung

Themenbereich: PLLC “Philip Morris Lietuva” Tätigkeitanalyse und

Abschätzung in 2001-2004.

Die Arbeit besteht aus theoretischen und praktischen Teilen. Der

theoretische Teil analysiert theoretische Basis finanzieller Analyse und

deckt seine Hauptziele, Methoden, Modi und Quellen auf. Es schließt auch

einen theoretischen Teil von Marketing mitein, seine Strategien und die

Theorie der Leitung. War mit theoretischer Basis, im praktischen Teil ich

habe versorgt den Kennzeichen von PLLC vertraut gemacht “Philip Morris

Lietuva” Tätigkeit, Marktanalyse, weitere Aussichten von der Firma, und

habe eine Vermessung auf den Konkurrenten der Firma, Produktversorgung,

Produktion, Steuerung und Umsatzes versorgt. Zusätzlich, überreicht die

Arbeit dem Folgenden finanzielle Tätigkeitanalyse: Bilanzaufstellung,

Gewinnverlustaussage, Kreislaufhauptstadt und Verwandte Raten für die

Periode von 2001 zu 2004. Am Ende von der Arbeit sind die Ergebnisse von

der Arbeit zusammen mit relevanten Empfehlungen gegeben.

Forschung wurde sich konzentrieren auf finanzielle Raten von PLLC

ausgeführt “Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 und wirtschaftliche

literarische Quellen. Die Forschung hat ermöglicht, die anwesende

finanzielle Lage von der Firma einzurichten, seine Aussichten und hat

Marktanteil besessen. Das Ziel von der Forschung soll die Änderungen

finanzieller Ergebnisse und Marktesanteils von PLLC erfahren “Philip Morris

Lietuva” auf der Basis von theoretisch finanziell analysiert, und

Empfehlungen zu versorgen, auf wie die Firma seine Tätigkeit verbessern

könnte.

Die Arbeiten besteht aus hat gezählt 50 Seiten, 3 Bilder, 3 Tische

und 14 Zeichnungen, und hat 25 literarische Quellen gesehen.

Die Thesen stellen analytische Forschungsmethoden ein: eine Analyse

von Bilanzenformen, einer A

Analyse relativen finanziellen Raten, einem

Vergleich relativen finanziellen Raten, und eine Analyse wissenschaftlicher

und wirtschaftlicher Literatur.

Die Theorie und die Forschung werden von Tischen, Zeichnungen und

Bildern untermauert.

Turinys

IVADAS

1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS 9

1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai 9

1.2.Finansų analizės metodai ir būdai 10

1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis 11

1.3.1.Balansas – analizės šaltinis 14

1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita 18

1.3.3. Santykinė analizė 20

2.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA 25

3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir

horizontalioji analizė 27

3.1.Balanso horizontalioji analizė 27

3.2.Balanso vertikalioji analizė 30

3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita 33

3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita 34

3.5.Santykinių rodiklių analizė 35

3.5.1.Pelningumo rodikliai 36

3.5.2.Mokumo rodikliai 40

3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai 43

3.6.SWOT analizė 43

4.Rinkos situacija, bei perspektyvos 45

4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka 45

4.2.Užrašai ant cigarečių 46

4.3.Konkurentai 47

4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje 47

Išvados ir pasiūlymai 49

LITERATŪRA 51

1 Priedas. UAB “Philips Morris” 2001-2004 m. balansas 53

2. Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali balanso analizė 54

3 Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali balanso analizė 55

4. Priedas. UAB “Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m.

56

5 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos

analizė 57

6. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos

analizė 58

ĮVADAS

Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams Lietuvoje, svarbų vaidmenį

vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės

analitinis įvertinimas. Krašto ekonomikoje bei finansų sistemoje vyksta

sudėtingi reiškiniai ir procesai, kuriuos analizuoti, suvokti bei pažinti

studentui, magistrantui, jaunam specialistui ar praktikui be specialių

finansų mokslo žinių be

ei analizės proceso metodologinių instrumentų darosi

vis sunkiau. Turint deramų žinių ir analitiko įgūdžių, galima patikimiau

orientuotis mūsų vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje

ir operatyviau, savarankiškiau, kvalifikuočiau priimti įmonės ar jos

struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius,

operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant

finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai

rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje. (E.

Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, 1999, 5)

Susipažinęs su teoriniais pagrindais, savo darbe pabandžiau

analizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ 2001-2004 metų finansinę veiklą.

Darbo objektas. UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos finansinė

analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais.

Darbo tikslas. Remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais

išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinių rezultatų pakitimus

ir pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti savo veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti finansinės analizės teorinius pagrindus;

2. Išanalizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos

charakteristiką;

3. Išanalizuoti įmonės vidaus ir išorės rinką, įmonės situaciją

joje ir įvertinti jos galimybes tolimesnei plėtrai;

4. Įvertinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinės veiklos

būklę bei jos pakitimus per nagrinėjamą laikotarpį;

5. Išaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką

finansinių rodiklių pakitimams;

6. Išskirti neigiamus veiksnius bei ekonominius reiškinius,

sąlygojančius finansinius rezultatus;

7. Pateikti rekomendacijas įmonės finansinės būklės gerinimui.

Darbo metodai:

1. Teorinių šaltinių analizė;

2. Finansinių šaltinių analizė.

Kompetencijos. Tam, kad pasiekti suformuluotus tikslus bei

uždavinius reikalingos sekančios kompetencijos:

1. Žinoti apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, mokėti

jais vadovautis sudarant finansines ataskaitas; (1)

2. Suprasti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir

finansinėje veikloje; (2)

3. Mokėti atlikti įmonės finansinę ir ekonominę analizę; (3)

4. Gebėti vertinti įmonės verslo aplinką; (4)

5. Gebėti planuoti ir organizuoti finansų valdymo procesą

įmonėje; (6)

6. Mokėti optimaliai panaudoti įmonės turtą ir nuosavybę; (7)

7. Gebėti planuoti įmonės verslo finansavimą; (8)

Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje

dalyje analizavau teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos

pagrindinius tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Praktinėje dalyje

pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką, atlikau

šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso, pelno ir nuostolio ataskaitos,

apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių analizes. Aptariau darbo

rezultatus, pateikiau rekomendacijas.

Informacijos šaltiniai. Atliekant darbą, rėmiausi šiais informacijos

šaltiniais: Zina Gaidienė ,,Finansų valdymas’’ (1995), Eugenija

Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė ,,Finansų analizė’’ (1999), Gediminas

Smalenskas ,,Finansai’’ I I dalis (2002), Jonas Mackevičius, Dalia Poškaitė

,,Finansinės ataskaitos’’ (1997), Gediminas Kalčinskas, Gintaras Černius

,,Įmonių apskaitos pagrindai 1 “ (1997), Edmundas Radavičius ,,Įmonės

finansai: analizė ir prognozė’’ (1997), Gitanas Kancerevyčius ,,Finansai ir

investicijos’’ (2004), Parikho J., “Managing Your Self: Management by

detached involvement”, Blackwell Publishers Ltd., 2001, Gratton L., “Living

Strategy: putting people at the heart of corporate purpose”Leading Edge

Research Consortium, (www.london.edu/lerc), http://www.vz.lt,

http://www.jt.lt, http://www.apskaitosinstitutas.lt, http://www.litas.lt,

http://www.fmmc.lt, įmonės finansinės ataskaitos.

1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS

1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai

Įmonės ūkinės finansinės veiklos analizė (toliau – finansinė

analizė) – tai ūkinio vyksmo tyrimas, naudojant mokslo ir praktikos

sukurtus būdus. Veiklos duomenys tyrinėjami norint atsakyti į klausimus:

kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir

kokie jie galėjo būti, efektyviau panaudojant resursus. Analizė visuomet

tiria veiklos pasekmes per tam tikrą praėjusį laikotarpį ir vertina

tiriamojo objekto finansinę būklę iki tam tikros datos. Įmonės savininkai

ir vadybininkai nori žinoti, ne tik kas įvyko, bet ir kaip analizės

rezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityje

išvengtų neigiamų reiškinių ir didintų kapitalo efektyvumą.

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu,

planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo

subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų

analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto

finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti ankščiau priimtus

sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei

jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos,

atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektinių

užduočių (verslo plano) įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su

projektiniais, taip pat jos pasikeitimo priežastys, įvertinamos bei

apskaičiuojamos finansinių rezultatų didinimo galimybės ir numatomos

konkrečios, realios bei pagrįstos alternatyvios organizacinės, techninės,

socialinės, ekonominės jų panaudojimo priemonės.

Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų

finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai

reikia turėti galvoje ir atlikti analizę laiku. Taip pat svarbu gerai

ištirti įmonių padalinių finansinius rodiklius. Finansų analizė , kaip

reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo

racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos

kontrolės forma. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti

įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančias

išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik

savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro įvairių lygių vadovams

parengti alternatyvius savo veiklos modelis ir priimti racionalesnius

valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Finansų analitikas privalo objektyviai ir kiek galima tiksliau

įvertinti esamą padėtį, projektų kokybę, jų realumą, projektinių užduočių

įvykdymo rezultatus ir jų pasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip pat

siūlyti realias bei pagrįstas priemones finansinei veiklai gerinti,

neišduoti komercinių paslapčių. (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 1999, 12)

Įmonės finansinė analizė yra ekonominės analizės plačiąja prasme

sudėtinė dalis. Finansinė analizė vadyboje užima svarbiausią vietą, nes

tiria veiklos ekonomines – finansines pasekmes ir jų priežastis.

Finansinės veiklos analizės tikslus galima nusakyti šitaip:

– nuolat tirti ir vertinti įmonės srautų tendencijas, finansinį

stabilumą (būklę), išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių

priežastis;

– tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat

veiklos gerinimo galimybes;

– kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos gamybinių

padalinių prognozės planų vykdymą;

– suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams

apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos

sprendimams pagrįsti ir jų pasekmes vertinti;

– nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo

priemones.

1.2.Finansų analizės metodai ir būdai

Finansinės analizės pagrindinis metodas – dedukcinis, kuris plačiai

naudojamas bet kokiuose kompleksiniuose tyrimuose, kai nuo bendrų vertinimų

pereinama prie atskirų sudėtinių dalių ar faktų nagrinėjimo. Bet finansų

analizėje taip pat naudojamasi ir indukciniu metodu, kai nuo atskirų

sudėtinių veiklos sričių rezultatų ar faktų vertinimo suformuojamas bendras

įvaizdis ir išvados visos įmonės mastu.

Finansinėje analizėje naudotini įvairūs būdai (priemonės, veiksmai,

apskaičiavimai): santykinių ir vidutinių dydžių, duomenų grupavimo,

lyginamosios analizės, atskirų indeksų ir grandininių nuoseklių pakeitimų,

balansinio tyrimo ir kt. Tai duomenų transformavimo priemonės (įrankiai)

įmonės raidai tirti ir vertinti.

– Santykinių dydžių būdas – kai apskaičiuoti rodikliai

išreiškiami procentais ar koeficientais.

– Vidutinių dydžių skaičiavimai – kai norima išreikšti

absoliučiomis reikšmėmis tiriamojo objekto tipiškas savybes,

pvz., vieno darbuotojo vidutinį uždarbį.

– Duomenų grupavimo būdas – tai bendros reikšmės išskaidymas

pagal būdingus požymius. Naudojamas nuokrypių priežastims

tirti.

– Lyginamosios analizės būdas. Jo esmė – įmonės veiklos rezultatų

palyginimas su analogiškų įmonių – rinkos partnerių arba su tos

pačios ekonominės veiklos (sektoriaus) šakos, arba šalies

makroekonominiais rezultatais. Šis būdas įgalina įvertinti

veiklos tendencijų skirtumus. Lyginamosios analizės būdas

pačioje įmonėje naudotinas, kai norima lyginti atskirų ūkinių

padalinių rodiklius ar vertinti pokyčius, lyginant su baziniu

periodu, su tikslo prognozėmis ar normatyviniais dydžiais.

– Indeksinis analizės būdas. Jis naudojamas tiriant sudėtingus

ekonominius reiškinius, kai jie priklauso nuo nevienareikšmių

elementų pokyčių. Šis būdas naudotinas įvertinant tokių

elementų įtakos mastą, dinamiką ir kt.

– Balansinio tyrimo būdas analizei turi universalią reikšmę, nes

įmonės materialieji ir finansiniai srautai apskaitomi taip pat

balansiniu metodu. Balansinei analizei naudojamos įvairios

lentelės: finansinių išteklių balansai (įmonės biudžetas),

pelno balansas, nuosavybės ir turto balansai, piniginių

mokėjimų balansai (grafikai) ir pan. Balansų pagrindu

analizuojama piniginių fondų formavimų ir panaudojimų

struktūra, išaiškinami nesubalansuotumai ir kt. Šis būdas –

deduktyvinio analizės metodo pagrindinė priemonė. Šių balansų

sudarymu pradedamas įmonės finansinės veiklos tyrimas.

(Radavičius, 1997, 14-19)

1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis.

Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę

finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru

būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Šiame apibrėžime nurodomi

šie svarbiausi momentai:

1. Finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojami apskaitos sistemos

duomenys. Daugiausiai naudojami finansinės apskaitos duomenys, nors

kai kuriais atvejais atitinkamoms finansinėms ataskaitoms sudaryti

gali būti panaudoti ir valdymo apskaitos duomenys.

2. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės ūkinę

finansinę veiklą. Vadinasi, visos ataskaitos sudaromos tam tikro

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Tai daroma dėl objektyvių

priežasčių. Ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla, vyksta

nuolat. Dėl nuolat besikeičiančios įmonės būklės, nenutrūkstamų ir

glaudžiai susijusių operacijų neįmanoma nuolat stebėti nei pajamų,

nei sąnaudų, nei turto kiekio, jo sudėties ir priklausomybės vienam

ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai galima nustatyti tik

darant prielaidą, kai įmonės veikla tam tikru metu baigiasi, ji

nieko negauna ir nieko negamina. Tokį įmonės veiklos sustabdymą

galima tik įsivaizduoti.

3. Sudarant finansines ataskaitas, apskaitos duomenys, atsispindintys

žurnaluose, knygose, žiniaraščiuose ir kituose apskaitos

registruose, apibendrinami ir susisteminami tam tikru būdu.

Apskaitos duomenys apibendrinami ir susisteminami vadovaujantis

bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais

apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais.

4. Finansinės ataskaitos privalo patenkinti vartotojų poreikius.

Vadinasi, finansinės ataskaitos turi atvaizduoti visus svarbiausius

įvykius, turinčius įtakos atitinkamiems sprendimams.

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis,

todėl svarbu, kad kiekvienas analitikas gerai išmanytų finansinių ataskaitų

sudarymo principus, jose esančių rodiklių apskaičiavimo ir analizės

metodiką. Tik kokybiškai atlikta finansinių ataskaitų analizė teikia

visapusiškai naudingą informaciją tiek vidaus, tiek išorės vartotojams.

Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina į

tam tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio ir

metinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra platesnė už

tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio).

Daugelyje pasaulio šalių metinę finansinę ataskaitą sudaro šios

pagrindinės formos:

1) Balansas (Balance sheet);

2) Pelno ir nuostolio (profit and loss ststement) arba pajamų (income

statement) ataskaita;

3) Pinigų srautų ataskaita (cash flow statement);

4) Pastabos (notes).

Tačiau atitinkamose šalyse sudaromos papildomos ataskaitų formos,

be to, skiriasi jų rengimo ir pateikimo tvarka. Finansinių ataskaitų

vartotojams reikėtų žinoti ir tai, kad nors atitinkamose šalyse finansinių

ataskaitų skaičius ir pavadinimas vienodas, bet jų turinys gali skirtis,

Visa tai priklauso nuo šalies teisinės, finansinės, ekonominės, politinės

sistemos, tradicijų ir kitų veiksnių. Pateiksiu išvystytos rinkos

ekonomikos šalyse pagrindines finansines ataskaitos formas pagal šalyse

galiojančius įstatymus:

JAV – balansas, pelno ir nuostolio arba pajamų ataskaita, pinigų

srautų ataskaita (priedas), akcininkų nuosavybės pasikeitimo ataskaita;

Didžioji Britanija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita,

išteklių ir fondų judėjimo ataskaita, direktorių tarnybos pranešimas,

apskaitos politikos ataskaita;

Vokietija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pastabos;

Prancūzija – balansas, pajamų ataskaita, pastabos (priedas).

JAV korporacijų finansinė ataskaita yra kur kas platesnė ir ją

sudaro 8-10 formų. Didelės korporacijos paprastai parengia direktorių

tarybos pranešimą, veiklos rezultatų analizės ataskaitą, svarbiausių

veiklos rodiklių palyginamąją lentelę, pastabas, įvairią papildomą

informaciją.

Pagal Vokietijos Komercijos kodekso ir apskaitos įstatymo

reikalavimus įmonių finansinę atskaitomybę sudaro tik trys formos:

balansas, pelno ir nuostolio ataskaita ir pastabos (priedas), tačiau

praktikoje didelės kompanijos dar sudaro nepaskirstytojo pelno, pinigų

srautų ar finansinės būklės pasikeitimų ir kitas ataskaitas. Visos

Prancūzijos įmonės, turinčios daugiau kaip 300 darbuotojų, privalo patekti

metinį socialinį balansą, parodantį, kaip įmonėje rūpinamasi darbuotojais.

Be to, šioje šalyje ypač daug dėmesio skiriama pastaboms (Annexe).

(Mackevičius, Poškaitė, 1997, 7-11)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu

patvirtinta tokia metinė finansinės atskaitomybės sudėtis:

1. Balansas.

2. Pelno (nuostolio) ataskaita.

3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.

4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita.

5. Paaiškinamasis raštas.

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą, kuris patvirtintas

viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų

tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, įmonių finansinę

atskaitomybę sudaro keturios formos: balansas, pelno ir nuostolio

ataskaita, pinigų srautų bei pelno ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti

įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.

(http://www.apskaitosinstitutas.lt)

Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į dvi

kategorijas:

1. Esamos padėties ataskaitos.

2. Pasikeitimų ataskaitos.

Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikia

informaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dvi

ataskaitos, t.y. pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų ataskaita,

priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam tikrą

laikotarpį (ketvirtį, metus). (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 12)

1.3.1.Balansas – analizės šaltinis

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinės

veiklos balansas. Balanso analizė apima du etapus: 1) įžanginė ir 2)

balanso rodiklių analizė.

Įžanginės analizės metu nagrinėjama balanso turto ir nuosavybės

struktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai (daugiau

angliškai kalbančiose šalyse) šį balanso analizės etapą vadina vertikaliąją

ir horizontaliąją analize. Vokiečių autoriai tai vadina procentine

(indeksine) ir santykine analize. Tačiau iš esmės – tai balanso rodiklių

struktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinės

finansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo mato

vieneto (procento, indekso ar koeficiento).

Antrasis balanso etapas – tai balanso rodiklių analizė. Ji padeda

įvertinti įmonės finansinę būklę lyginant konkrečius balanso turto ir

nuosavybės straipsnius, skaičiuojant įvairius absoliučius ir santykinius

dydžius.

Atsižvelgiant į analizės tikslą, įžanginę analizę galima atlikti

statiškai ir dinamiškai. Statiškos analizės metu apibūdinama turto

struktūra ir nustatomi jo finansavimo šaltiniai tam tikru momentu

(pavyzdžiui, metų pabaigoje). Tiriant dinamiškai, susidaro galimybė

nustatyti struktūros pasikeitimo, taip pat konkrečių balanso turto ir

nuosavybės straipsnių dinamiką.Todėl šio tyrimo metu gaunama išsamesnė

informacija. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,183)

Balanse duomenys grupuojami taip, kad sąskaitos, kurių apskaitos

objektai panašūs, būtų sujungtos į grupes. Šios grupės turi būti pateiktos

taip, kad išryškintų pagrindinius įmonės veiklos veiksnius bei nurodytų jų

sąryšį.

Balansą sudaro trys pagrindiniai elementai: turtas, savininkų

nuosavybė ir įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė). Šie elementai

skaidomi į smulkesnius, kad būtų pateikta papildoma informacija, reikalinga

įmonės veiklai įvertinti. Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas, tai turtas, kuris duos naudą ateityje ir kurį

įmonė numato naudoti ilgiau negu vienerius finansinius metus. Jį sudaro

nematerialusis ir materialusis turtas, kurį savo ruožtu sudaro žemė,

pastatai, įrengimai ir pan.

Prie ilgalaikio turto priskirtinos ir ilgalaikės finansinės

investicijos. Ilgalaikės investicijos daromos keleto metų laikotarpiui,

neplanuojant jų parduoti artimiausioje ateityje.

Trumpalaikis turtas. Jį sudaro pinigai ir kitas turtas, kurį

numatoma iškeisti, parduoti ar sunaudoti greičiau negu per vieną

ataskaitinį laikotarpį (metus). Trumpalaikio turto sudedamosios dalys būtų

pateiktos tokiu nuoseklumu: pinigai, vertybiniai popieriai, pirkėjų skolos,

atsargos ir išankstiniai mokėjimai.

Savininkų nuosavybė – tai konkrečių asmenų (ar jų grupės) pagrįstas

ir objektyviai išmatuojamas interesas į tam tikrą įmonės disponuojamo turto

dalį. Savininkų nuosavybės dydį nulemia akcijų, kuriomis disponuoja

akcininkai, skaičius ir vertė, įvairūs pelno apribojimai, susiję su įmonių

įstatymais, bendrovių įsipareigojimais bei valdytojų veiksmais.

Paprastai savininkų nuosavybės dalį sudaro įstatinis (akcinis)

kapitalas, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas.

Kapitalas. Pagrindinis reikalavimas atspindint akcinį kapitalą yra

tas, kad balanse atskirai turi būti pateikta informacija apie kiekvieną

akcijų rūšį pagal jų nominaliąją vertę.

Rezervai. Rodomi visi rezervai, sukurti iš uždirbtojo grynojo

pelno. Iš jų galima spręsti, kiek nepaskirstytojo pelno skirta

specialiosioms programoms vykdyti (gamybai plėtoti, naujos veiklos krypčiai

įvaldyti ir pan.).

Nepaskirstytasis pelnas. Čia atsispindi nepaskirstytojo grynojo

įmonės pelno dalis. Ši pelno dalis rodo, kiek nepaskirstytojo pelno galima

paskirstyti dividendams. Balanso, kaip ir pelno (nuostolio) ataskaitos,

duomenys gali būti pateikiami gana detaliai, bet dažniausiai balanso

informacija taip pat pateikiama apibendrintai, išskiriant tik pagrindines

duomenų grupes, apibūdinančias turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę.

Įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė) – tai prievolės,

atsirandančios dėl įvykusių ūkinių faktų, už kurias įmonė ateityje privalės

atsiskaityti pinigais, prekėmis arba paslaugomis ir kurių apimtys gali būti

objektyviai išmatuotos bei žinomos įvykdymo datos.

Ilgalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskirtini tokie, kurių

nenumatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Šie

įsipareigojimai balanse pateikiami detaliai, nes daugelis ilgalaikių skolų

susijusios su tam tikrais apribojimais, kuriais siekiama apginti kreditorių

interesus.

Trumpalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskiriami tokie, kuriuos

numatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Įmonės

įsipareigojimai gali būti įvykdyti (grąžintos skolos) tiek naudojant

trumpalaikį turtą išmokant atlyginimą, grąžinant gautą paskolą, išsiunčiant

avansu apmokėtas prekes ir pan.). Trumpalaikiai įsipareigojimai apima visas

per ateinančius ataskaitinius metus mokėtinas sumas, avansu iš klientų

gautas sumas bei einamąjį ilgalaikės skolos dalį. (Kalčinskas, Černius,

1997, 540-543).

1.3.1.1.Vertikalioji balanso analizė

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį

palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Visi apskaičiuoti

dydžiai išreiškiami procentais. Vakarų šalyse tokios ataskaitos vadinamos

struktūrinėmis ataskaitomis (common – size statement), kadangi kiekvienas

straipsnis jose atvaizduojamas nuo bendros rodiklio sumos procentais ir

parodo jo lyginamąjį svorį pagrindinio ataskaitos rodiklio atžvilgiu.

Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama

skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso

struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių turto ir nuosavybės

skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno

balanso turto ir nuosavybės skyriaus straipsnio reikšmės. Žinoma, išsamesnė

yra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balanso

skyrių pasikeitimo priežastis.

Vakarų pasaulyje paplitusi nuomonė, kad ilgalaikis turtas ir dalis

trumpalaikio turto turi būti finansuojama iš ilgalaikių lėšų šaltinių, t.y.

iš nuosavo kapitalo ir ilgalaikių kreditų. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,

184-185).

1.3.1.2.Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų

laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki

10 metų), tada ji vadinama trendo analize (trend analysis). Šios analizės

duomenys padeda vadovams nustatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito

nevienodu tempu.

Horizontalioji ir trendo analizė padeda nustatyti turto ir

savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo

tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų

kitimu.

Rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų

darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų

pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine

politika, infliacija.

Teigiama analizės savybė yra ta, kad ji padeda analitikui geriau

suvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo ji

sąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų nulėmė nepageidautinus

pasikeitimus. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 187).

1.3.1.3.Balanso rodiklių modifikavimas

Nors vertikalioji ir horizontalioji balanso analizė ir suteikia

nemažai informacijos apie įmonės finansinę būklę, bet jos nepakanka valdymo

tikslams. Dėl nuodugnesnės analizės tradicinė balanso forma modifikuojama

siekiant nustatyti ūkinės – gamybinės ir finansinės veiklos tarpusavio

ryšį.

Išplėtotos rinkos šalyse svarbiausias finansinę būklę apibudinantis

balanso rodiklis, kuris modifikuotame balanse išskiriamas iš kitų balanso

rodiklių, yra apyvartinio kapitalo rodiklis (working capital).

Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuo

apyvartinio kapitalo. Šį sprendimą jie motyvuoja tuo, kad apyvartinis

kapitalas – tai rodiklis, geriausiai apibūdinantis įmonės finansinę būklę,

nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.

Klasikinėje balanso formoje galima skirti penkias apyvartinio

(trumpalaikio) turto kategorijas:

1. Pinigai ir jų ekvivalentai.

2. Vertybiniai popieriai.

3. Debitorinis įsiskolinimas.

4. Atsargos.

5. Sukauptos sąnaudos.

Dažniausiai grynuoju apyvartiniu kapitalu laikomas apyvartinio,

arba mobiliojo, turto perteklius palyginti su apyvartiniu pasyvu, t.y. su

trumpalaikiais įsipareigojimais. Sumine išraiška apyvartinis turtas turi

būti didesnis už apyvartinį kapitalą.

Paprasčiau apyvartinį kapitalą galima išreikšti remiantis

balansinės lygybės formule:

AK = TT – TĮ,

Kurioje:

AK – apyvartinis kapitalas,

TT – trumpalaikis turtas,

TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė, kurioje trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikį

turtą, turi neigiamą apyvartinį kapitalą.

Apyvartinį kapitalą nagrinėjant turto finansavimo šaltinių aspektu,

galima pastebėti glaudų ryšį ir tarp kreditorinio įsiskolinimo (mokėtinų

sumų) bei apyvartinio kapitalo.

Sukauptų sąnaudų straipsnis dažniausiai susijęs su sukauptu, bet

neišmokėtu darbo užmokesčiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Todėl ,

didėjant gamybos apimčiai, didėja ir šio balanso straipsnio suma.

Pastovus kapitalas taip pat turi savo kitimo taisykles. Norint

plėsti verslą, reikia papildomo apyvartinio kapitalo, galbūt ir papildomo

ilgalaikio turto.

Todėl rodiklių, naudojamų apyvartiniam kapitalui apskaičiuoti,

analizė padeda įmonei įgyvendinti ilgalaikius planus, pasirinkti

kapitalinių įdėjimų ir finansavimo šaltinius, numatyti veiklos politiką.

Čia galima skirti tris situacija, arba tris apyvartinio kapitalo būsenas:

jo padidėjimą, sumažėjimą ir nepasikeitimą. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,

192 – 199).

1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą ,,Pelno (nuostolių)

ataskaita’’, kuri patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.

1.

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama,

klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas,

patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir

sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius

tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų)

formas.

Išimtinais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame

standarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia

siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

(http://www.apskaitosinstitutas.lt).

Pelno ir nuostolio ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitos

specialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Finansinį rezultatą,

pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno ir nuostolio ataskaita, o

balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

Analizuojant ataskaitas galima būtų nusakyti taip:

1. Nagrinėjant faktiško pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų

srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei

nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali

įvykti;

2. Pelno ir nuostolio ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams

įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamąjį

laikotarpį.

Jeigu įmonė, tarkime, gamina ir sugeba sukurti tokią savo produktų

sistemą, kuri bus pripažinta vartotojų, tai ji gaus pelną. Taigi pelnas,

parodytas pelno ir nuostolio ataskaitoje, yra labai svarbus įmonės veiklos

rodiklis. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 212).

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, pagal kuriuos

galima spręsti apie įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiais

duomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per ankstesniuosius

laikotarpius, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimoji

veikla bei kokios bus piniginės įplaukos. Be to, remiantis pelno

(nuostolio) ataskaitoje pateikta informacija galima nustatyti piniginių

įplaukų gavimo tikimybę. Joje informacija pateikiama įvairiais aspektais,

atskirai atspindimos pagrindinės ir nepagrindinės veiklos pajamos ir

sąnaudos. Išskiriant nepagrindinę veiklą, priimami sprendimai tampa

patikimesni, nes ši veikla dažniausiai būna nepastovi.

Kitas pelno (nuostolio) ataskaitos ribotumas yra tas, kad joje

pateikiami duomenys yra priklausomi nuo apskaitos metodikos. Vertindami

netgi tos pačios įmonės veiklos rezultatus, kai taikomi skirtingi atsargų

įvertinimo ar ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo būdai, gausime

visiškai skirtingus rezultatus. Todėl įmonės, sumaniai taikydamos valdžios

nedraudžiamas apskaitos metodikas, gali pateikti ataskaitose didesnius ar

mažesnius skaičius, rodančius tos pačios įmonės veiklą.

Pajamos (angl. Revenue) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės

naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo

sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),

atsiradęs parduodant produkciją, teikiant paslaugas ar vykdant kitą veiklą,

kuri yra laikoma įprastine tęsiama įmonės veikla.

Sąnaudos (angl. Expenses) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės

naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo

sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),

patirtas įmonės įprastinės ūkinės veiklos metu, siekiant uždirbti

ataskaitinio laikotarpio pajamas.

Pagautė (pajamos iš šalies, prisidūrimas) – angl.Gain) – savininkų

nuosavybės padidėjimas, susijęs su neįprastine įmonės veikla, t.y. su

atsitiktinėmis bei visomis kitomis operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį

laikotarpį, išskyrus tuos faktus, kurie sąlygoja pajamų atsiradimą bei

savininkų investicijas.

Netekimai (angl. Loose) – savininkų nuosavybės sumažėjimas, susijęs

su neįprastine įmonės veikla, t.y. su atsitiktinėmis bei visomis kitomis

operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus tuos faktus,

kurie sąlygoja sąnaudų patyrimą bei savininkų išėmimus.

Pajamų elementą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pirmiausia – tai

produkcijos pardavimų ar paslaugų teikimo pajamos, gautos ar gautinos

palūkanos, dividendai, kuriuos uždirba turimos kitų įmonių akcijos, nuomos

bei kiti mokėjimai.

Į sąnaudų elementą įeina parduotos produkcijos ar suteiktų paslaugų

savikaina, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbuotojų atlyginimai,

palūkanos, kurias moka įmonė, nuoma bei kitos išmokos ir mokesčiai, kuriuos

turi sumokėti įmonė.

Pagautės ir netekimų elementus sudaro ateityje nesikartosianti

materiali nauda arba praradimai, atsiradę dėl nepriklausomų nuo įmonės

vadovų arba savininkų valios įvykių. Tai gautos kompensacijos arba

praradimai dėl nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, ankstesnių

laikotarpių rezultatai, atskleisti per ataskaitinį laikotarpį ir parodyti

dabartinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje, bei visi ankstesnių

laikotarpių veiklos rezultatų koregavimai. (Kalčinskas, Černius, 1997, 531-

533 psl.).

Pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama

dviem etapais. Pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodiklių

bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją ( struktūros) ir

horizontaliąją (dinamikos) analizę.

Antrame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno ir

nuostolio ataskaitos rodikliai. (Mackevičius, Poškaitė,1997, 212-213 psl.).

1.3.2.1.Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda

susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam

pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir

nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Vadinasi, informacija parodo

tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo

pelno rodikliui.

Tačiau vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik

vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Todėl, norint gauti daugiau žinių

apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turėtų būti papildyta

horizontaliosios analizės duomenimis.

1.3.2.2.Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos

duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis,

galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo

tendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios

veiklos sferos lemia šias tendencijas.

Horizontalioji arba dinamikos analizė ne tik padeda nustatyti pelno

ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia

reikiamų duomenų prognozėms.

Analizuojant pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių dinamiką,

reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti

pasiektą lygį. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 213-215).

1.3.3. Santykinė analizė

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie

koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų

tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių,

pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių

grupės.

1.3.3.1.Pelningumo rodikliai

Kiekvienas firmos pelno ir nuostolių ataskaitoje pateikiamas

pelnas, rodantis verslininkų gautas grynąsias pajamas, tačiau dar

neparodantis, kokia kaina pelnas gautas. Todėl taikomi santykiniai

pelningumo rodikliai, kurie gali būti pradedami analizuoti nuo akcininkų

kapitalo pelningumo arba akcininkų kapitalo grąžos rodiklio, nustatomo

taip:

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

Šis rodiklis rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo

piniginiam vienetui. Rodiklis lygintinas su alternatyviomis akcininkų lėšų

investavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti, ar

lėšos atsipirks greitai, ar ne.

Ne mažiau svarbu įvertinti visų investicijų panaudojimo efektyvumą,

kuris gali būti įvertinamas apskaičiavus funkcionuojančio kapitalo arba

visų investicijų pelningumo arba grąžos rodiklį. Jis apskaičiuojamas taip:

Investicijų pelningumo= ( Pelnas, atskaičius mokesčius + palūkanos ) / (

Ilgalaikiai įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas)

Šis rodiklis išsamiai apibūdina firmos finansinės veiklos

rezultatyvumą, jos sugebėjimą gauti pelną iš visų finansinių išteklių.

Turto pelningumo rodiklis, dar vadinamas Dju Ponto rodikliu Vakarų

šalyse ir fondo grąža vakarykščio socializmo šalyse, yra skaičiuojamas

taip:

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas

Šis rodiklis rodo, ar efektyviai firma vartoja savo turtą. Užsienio

šalyse aktyvų pelningumo rodiklis paprastai yra lyginamas su palūkanų

normomis ir, jei rodiklis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai gerinti.

Greta šių trijų plačiausiai taikytinų pelningumo rodiklių firmos

finansinėje analizėje pelnas taip pat lyginamas su pardavimų apimtimi.

Dažniausiai yra apskaičiuojamas bendrasis pelningumo rodiklis rodantis,

kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui. Šis rodiklis dar vadinamas

bruto pelno marža ir nustatomas pagal formulę:

Bendras pelningumo rodiklis = Pardavimai-parduotų prekių savikaina /

Pardavimai

Pagal šį rodiklį galima spręsti, ar yra pakankamas skirtumas tarp

parduodamų prekių kainų ir jų gamybos išlaidų. Rodiklis padeda nustatyti,

ar ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba suteikiamos

paslaugos.

Grynojo pelningumo arba neto pelno marža nustatoma panašiai kaip ir

bendrojo, tačiau ekonominėje literatūroje sutinkami du šio rodiklio

apskaičiavimo variantai:

1. Pelnas, atskaičius mokesčius / Pardavimai

2. Pelnas iki apmokestinimo / Pardavimai

Abu šie rodikliai palyginti su bruto pelno marža visapusiškai rodo

įmonės veiklos efektyvumą, o pati imliausia šiuo aspektu yra grynojo pelno

(atskaičius mokesčius) marža, nes ji rodo ne tik administracinių, pardavimo

ir finansinių operacijų išlaidų, bet ir įsipareigojimų mokėti mokesčius

įtaką pardavimų pelningumui.

Pelningumo rodiklių grupei gali būti priskiriami ir išlaidų lygio

santykiniai rodikliai, kurie gali būti nustatomi kiekvienam išlaidų

straipsniui arba grupei, arba visoms išlaidoms. Atidžiau analizuotini trys

rodikliai:

1. Realizacijos išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties

piniginiam vienetui:

Realizacijos išlaidos/Pardavimų pajamos

2. Administracinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties

piniginiam vienetui:

Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos

3. Labiausiai apibendrinantis, rodantis firmos sugebėjimą taupiai

naudoti ir kontroliuoti išlaidas, rodiklis yra nustatomas pardavimų ir

gamybos išlaidas palyginant su bendra pardavimų apimtimi. Jis

apskaičiuojamas pagal formulę:

Pardavimų ir gamybos išlaidos/Pardavimų pajamos

1.3.3.2.Mokumo rodikliai

Šios grupės rodikliai rodo, ar firmos įsipareigojimai yra realūs,

t.y., ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus. Panagrinėsiu

pagrindinius mokumo rodiklius.

1. Bendrojo trumpalaikio likvidumo koeficientas. Šis rodiklis

padeda nustatyti, kiek trumpalaikiai aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.

Žema jo reikšmė rodo, kad firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus. Europos

šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2

iki 2,0. Aukštą lygį dažniausiai teigiamai vertina potencialūs

investitoriai ir kreditoriai. Minimas koeficientas apskaičiuojamas :

trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai.

2. Greitojo likvidumo koeficientas yra santykis tarp didžiausio

likvidumo aktyvų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis gali būti

apskaičiuojamas pagal tokias formules:

1. (Debitorinis įsiskolinimas + pinigai) / trumpalaikiai įsiskolinimai;

2. (Trumpalaikiai aktyvai – prekinės atsargos) / trumpalaikiai

įsiskolinimai;

Šie rodikliai rodo firmos pasirengimą įvykdyti trumpalaikius

įsipareigojimus.

3. Manevringumo koeficientas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

trumpalaikiai grynieji aktyvai/nuosavas kapitalas; Šis koeficientas rodo,

kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai.

Koeficientas taip pat padeda nustatyti, kokiu mastu firma yra finansiškai

nepriklausoma.

4. Bendrasis mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo įmonės

gebėjimą įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus

partneriams, VMI, bankams ir t.t. Jis apskaičiuojamas:

Nuosavas kapitalas / Bendrieji įsipareigojimai;

5. Ilgalaikio mokumo koeficientas: Nuosavas kapitalas / Ilgalaikiai

įsipareigojimai; Jei šis rodiklis didelis, ilgalaikių įsipareigojimų

įvykdymas patikimas, o bankroto tikimybė maža.

6. Paskolos padengimo koeficientas: veiklos pelnas / metinės

palūkanos;

1.3.3.3.Veiklos apyvartumo rodikliai

Veiklos apyvartumo rodiklius galima suskirstyti į trumpalaikio ir

ilgalaikio turto apyvartumo rodiklius.

Trumpalaikio turto apyvartumas daro labai didelę įtaką įmonės

finansinei būklei. Pagrindiniai šio turto rodikliai:

1. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas kartais :

Pardavimai/Gautinos sumos; Jis parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka

savo lėšas atsiskaitymų procese.

2. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas dienomis: (Gautinos sumos*

365)/Pardavimai; Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo

apyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės mokėjimų politiką

vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą.

3. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais: Pirkimai /

Mokėtinos sumos;

4. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis: Mokėtinos sumos

/ Pirkimai;

5. Atsargų apyvartumo rodiklis kartais: Parduotų prekių savikaina /

Vidutinės atsargos;

6. Atsargų apyvartumo rodiklis dienomis: (Vidutinės atsargos * 365)

/ Parduotų prekių savikaina;

7. Trumpalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Trumpalaikis

turtas; Šis koeficientas parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

8. Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis: Atsargos /

Trumpalaikis turtas;

9. Pardavimų ir apyvartinio kapitalo santykio rodiklis: Pardavimai

/ Apyvartinis kapitalas;

10. Kapitalo apytakos ciklo rodiklis : debitorinio įsiskolinimo

apyvartumas dienomis + Atsargų apyvartumas dienomis – Kreditorinio

įsiskolinimo apyvartumas dienomis.

Prie ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių paprastai priskiriami :

viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas;

1. Viso turto apyvartumas : Pardavimai / Visas turtas; Šis rodiklis

parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui

garantuoti, tiksliau tariant, kiek kiekvienam turto litui tenka

realizacijos.

2. Ilgalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Ilgalaikis turtas;

2.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA

UAB „Phillip Morris Lietuva“ priklauso tarptautinei organizacijai

„Philip Morris International“, įkurtai 1954 m., kurios pradininkė buvo

„Philip Morris USA“, įkurta 1847 m. Anglijoje, bet savo verslo gijas

perkėlusi į JAV. Šiuo metu abi kompanijos veikia nepriklausomai viena nuo

kitos, bet priklauo bendrai „Altria“ grupei. Pastarajai priklauso visos

„Phillip morris“ teisės ir beveik visos „Philip Morris International“ bei

„Philip Morris U.S“ akcijos. „Altria“ grupei taip pat priklauso tarptautinė

kompanija „Kraft Foods“. Kompanijų istorinė ir tarpusavio santykių raida

pateikta 1 pav.

Globalios kompanijos istorija prasideda nuo 1847, kai Philip Morris

atidarė savo parduotuvę Londone Bondo gatvėje, kurioje pardavinėjo tabaką

ir vietoje pagamintas cigaretes. Po Moriso mirties jo verslą perėmė jo

žmona ir brolis. 1881 jie susijungė su Josephu Grunebaumu ir įkūrė

kompaniją „Philip Morris & Company and Grunebaum“. 1885 m. Kompanija iširo

ir nuo tada ji žinoma kaip „Philip Morris & Co.“

1894 kompanija galiausiai prarado šeimos kontrolę, kai buvo

perimta Wiljamo Kurtis Tomsono ir jo šeimos. 1902 kompanija persikėlė į

Niu Jorką, kur dalimis 50 prie 50 buvo pasidalinta su Gustavu Ekmeyeriu.

Ekmeyeris buvo kompanijos atstovas JAV nuo 1872, kai importuodavo ir

parduodavo Anglijoje pagamintas cigaretes. Ričmonde, Virginijos valstija,

1924, buvo pastatytas fabrikas, kuriame buvo pradėta nauja cigarečių rūšis

„Marlboro“.

[pic]

1 pav. „Philips Morris“ istorinė raida

„Philip Morris International“ produktų pardavimai užima beveik

14% pasaulinės cigarečių rinkos už JAV ribų. Joje dirba virš

40,000darbuotojų. „Philip Morris International“ užsiima gamyba, rinkodara,

cigarečių pardavimais ir distribuciją daugiau nei 160 šalyse. Taip pat

kompanija vykdo virš 100 jaunimo rūkymo prevencinių programų daugiau nei 90-

yje šalių.

1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation”

įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. “Philip Morris

Lietuva” pastatė naują „plyno lauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m.

papildomai investavo į tabako paruošimo naujo cecho statybą. “Philip Morris

Lietuva” buvo viena pirmųjų užsienio kapitalo bendrovių, nusprendusių savo

produktų gamybą vykdyti Lietuvoje. Šiandien, jau investavusi daugiau kaip

300 mln. litų, bendrovė yra viena stambiausių užsienio investuotojų

Lietuvoje.

Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės

Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos ir

Šveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir

5 pavadinimų cigaretės Estijai. Per dešimt veiklos metų bendrovės

darbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrike

Klaipėdoje ir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje.

Nemažą dėmesį bendrovė skiria darbuotojų mokymui ir tobulinimui.

Jie turi galimybę stažuotis kituose “Philip Morris” filialuose

Australijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei “Philip Morris International”

būstinėje Šveicarijoje. JAV kompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietą

pagal investicijas Lietuvoje, į šalies biudžetą iki 2001 m. ji sumokėjo 256

mln. Lt mokesčių. Įmonė kasmet pagamina po 5 mlrd. vienetų cigarečių.

“Philip Morris Lietuva” gamykloje Klaipėdoje ir jos biuruose

Vilniuje bei Kaune dirba 600 žmonių. Lietuvoje pagamintos “Philip Morris

Lietuva” prekės eksportuojamos į Latviją, Estiją ir Kaukazo šalis.

3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir

horizontalioji analizė

3.1.Balanso horizontalioji analizė

Atliktas UAB „Philips Morris Lietuva“ ketverių metų finansinių

duomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti

įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir

procentais nagrinėjamu laikotarpiu. Tam tikra horizontaliosios analizės

atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio

laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl

finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metų,

dažniausiai 5-10 metų. UAB „Philips Morris Lietuva“ finansiniai duomenys

analizuojami ketverių metų 2001 – 2004.

[pic]

1 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto dinamika 2001 – 2004 m.

Iš horizontalios balanso ataskaitos (3 priedas) matome, kad

ilgalaikis turtas, kaip ir trumpalaikis turtas turi didėjimo tendenciją.

Tai rodo, kad įmonės ilgalaikis turtas per analizuojamus ketverius metus

padidėjo 4912810 litais arba kitaip tariant 19 procentų. Tuo tarpu

trumpalaikis turtas padidėjo 5783625 litais arba 27 procentais. Reikia

paminėti tai, kad trumpalaikis turtas 2002 metais buvo sumažėjęs 5

procentais. Iš 1 diagramos matome, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ turtas

padidėjo, t.y. įmonė sėkmingai vysto savo veiklą.

[pic]

2 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto pokyčių dinamika

2000-2004 m.

Kaip galime pastebėti iš duotų 2 ir 3 diagramų, UAB „Philips Morris

Lietuva“ ilgalaikis turtas 2002-2003 metais buvo sumažėjęs 3 procentais,

arba kitaip tariant 1021816 litais. Tačiau nepaisant 2002-2003 metų

ilgalaikio turto sumažėjimo, įmonės ilgalaikis turtas 2004 metais padidėjo

net 16 procentų (5883164 litai).

[pic]

3 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto lyginamųjų dalių dinamika 2001-2004

metais (%)

Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė nekilnojimo turto

įsigijimas 2003 metais. Lyginant 2002 metus ir 2003 metais pokytis buvo

neigiamas -3 procentai, o kitų metų palyginime ilgalaikis turtas padidėjo

16 procentų

[pic]

4 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto

formavimosi dinamika 2001-2004 m. (%)

Pasižiūrėję į 4 diagramą, matome, kaip kinta UAB „Philips Morris

Lietuva“ ilgalaikis turtas per ketverius metus. Matome, kad ilgalaikiame

turte, formavimo savikaina yra lygi nuliui. Tai leidžia spręsti, kad per

nagrinėjamą laikotarpį įmonė neįsigijo jokio ilgalaikio turto. Iš karto

galima pastebėti, kad didžiausią dalį ilgalaikiame turte sudaro įmonės

materialus turtas, kuris kasmet mažėjo 1-2 procentais. Aiškiai galime

pastebėti, kad ilgalaikis finansinis turtas 2004 metais lyginant su 2001

metais padidėjo 81%. Taip pat gana žymiai padidėjo po vienerių metų

gautinos sumos. 2004 metais šios sumos padidėjo net iki 1535 procentų

lyginant su 2003 metais.

[pic]

5 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ savininkų nuosavybės ir

įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2001 – 2004 metais (%)

Savininkų nuosavybėje ir įsipareigojimuose, 5 diagrama, kaip matome

pasidalino dvi balanso pogrupiai: kapitalas ir rezervai bei mokėtinos sumos

ir įsipareigojimai. Kaip matome iš 5 diagramos kapitalas ir rezervai per

analizuojamą laikotarpį padidėjo beveik 50 procentų, t.y. 13422428 litais.

Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2001 metų iki 2003 metų

sumažėjo 14,27 proc. (6446584 lt.) Tai rodo, kad įmonės sumažėjo, tačiau

2004 metais tie įsipareigojimai bei mokėtinos sumos padidėjo beveik iki

2002 metų įsiskolinimo lygio.

Reikia paminėti tai, kad atidėtų mokesčių, kaip ir finansavivo

(dotacijos ir subsidijos) iš vyriausybės per nagrinėjamą laikotarpį nėra.

Sukauptų sąnaudų ir ateinančio laikotarpio pajamos per nagrinėjamą

laikotarpį padidėjo net 70 proc. (134608 lt.)

Horizontalios balanso analizės duomenys rodo, kad UAB „Philips

Morris Lietuva“ analizuojamų metų balansas yra sudarytas ne tiki iš nuosavo

kapitalo, bet įmonės turi trumpalaikių įsipareigojimų.

3.2.Balanso vertikalioji analizė

Atlikus vertikaliąją balanso analizę (2 priedas ) galima

nustatyti UAB „ Philips Morris Lietuva “ balanso aktyvo ir pasyvo

rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindinių

elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei

įsipareigojimų dalis balanse.

[pic]

6 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ “ turto sudėties lyginamųjų

dalis kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kaip matome 6 diagramoje didžiausią dalį turte sudaro ilgalaikis

turtas. Kaip matome 2001 ir 2002 metais ilgalaikio ir trumpalaikio sudėtis

nebuvo pakitęs. Tačiau kitus du nagrinėjamus metus ilgalaikio turto

lyginamoji dalis turto sudėtyje sumažėjo atitinkamai 4 ir 6 procentus. Tuo

pačiu trumpalaikis turtas padidėjo atitinkamai 3 ir 4 procentus.

[pic]

7 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ materialaus turto kitimo

tendencijos 2001-2004 m.

Tokį turto dalių pasiskirstymą lėmė materialaus turto sumažėjimas

(7 diagrama) nuo 58 proc. (2001 metais) iki 46 proc. (2004 m.).

2003 metais atsirado naujas kintamasis UAB „Philips Morris Lietuva“

“ turto sudėties lyginamųjų dalių kitimo dinamikoje 2001-2004 m. Tai –

sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (6

diagrama). Matome, kad pirmus du metus įmonės sukauptų (gautinų) pajamų ir

ateinančio laikotarpio sąnaudų nebuvo. Ir tik 2003 metais greta

trumpalaikio ir ilgalaikio turto atsirado šis balanso straipsnis. Atidžiau

pasižiūrėję į balanso ataskaitas (1 priedas) pamatysime, kad 2001 ir 2002

metais vis dėlto buvo sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio

laikotarpio sąnaudos. Atitinkamai 98804 lt. ir 41478 lt. Tačiau jie nesiekė

nė vieno proc. UAB „Philips Morris Lietuva“ turte. Atidžiau pasižiūrėję į

diagramą, matome, kad per 2003 metus šis balanso straipsnis padidėjo 100%.

2003 metais – 1 proc.,o 2004 metais 2 proc..

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo

finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. 2001 metais kapitalas ir rezervai

sudarė 50 procentų įmonės pasyvų ir per nagrinėjamą laikotarpį svyravo.

Pavyzdžiui lyginant su 2002 metais padidėjo 7 punktais ( 7 procentais), o

tuo tarpu įsipareigojimai per tokį pat laikotarpį sumažėjo7 proc. ir 2002

metais jau sudarė 42 procento visų pasyvų. Tačiau būtina paminėti, kad tiek

kapitalas, tiek UAB „Philips Morris Lietuva“ įsipareigojimai kito

dinamiškai ( žr.8 diagramą).

[pic]

8 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių

lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kapitalų ir rezervų sudėtyje 2001 metais dominuoja rezervai.

Sekančiais metais jo lyginamoji dalis padidėja 1 punktu (iki 34 procentų).

2002-2003 metais padidėjo 3 punktais arba iki 37 procentų, 2003-2004

lyginamoji dalis kapitale padidėjo dar 2 punktais. Antroje vietoje pagal

lyginamąjį svorį nuosavo kapitalo dalyje užima kapitalas. 2001 metais jis

sudarė 16 procentų. 2002 metais jo lyginamasis svoris sudarė 17 proc., nuo

tų metų, jis pastoviai mažėjo, kol galiausiai 2004 metais, jo lyginamasis

svoris sudarė tik 13 proc. Nuosavo kapitalo dalyje.

Nuosavo kapitalo dalyje pagal lyginamąjį svorį trečiojoje

vietoje yra nepaskirstytas pelnas (nuostolis). 2001 metais, nebuvo nei

pelno, nei nuostolio. Tai leidžia manyti, kad įmonė nepatyrė nuostolių

šiais nagrinėjamais metais, bet ir neuždirbo. Sekančiais metais pelnas

padidėjo 5 proc.. Nuo to laiko įmonės pelnas tolygiai didėjo. UAB „Philips

Morris Lietuva“ 2004 metų pelnas, kaip ir 2003 metais padidėjo 9

procentais. Tai leidžia manyti, kad įmonė dirba sėkmingai ir artimiausiu

laikotarpiu neketina nutraukti savo veiklos.

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis bendroje balanso pasyvų dalyje

2001 – 2004 metais pastebime įsipareigojimų tendenciją. Tai lemia

ilgalaikių įsipareigojimų mažėjimas nagrinėjamu laikotarpiu. Ilgalaikiai

įsipareigojimai ir po vienerių metų gautinos sumos sumažėjo 2001 – 2004

metais sumažėjo 16 proc.

Tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai priešingai negu ilgalaikiams,

didėjo. 2001 metais trumpalaikiai įsipareigojimai ir iki vienerių metų

mokėtinos sumos sudarė 62 proc iš visų įsipareigojimų. Per nagrinėjamą

laikotarpį trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 8 proc., t.y. iki 80

proc.

3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo (6 priedas), kad

2001 – 2004 metais UAB „Philips Morris Lietuva“ veikla buvo pelninga,

grynojo pelno suma per nagrinėjamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti ir

mažėti.

Lyginant 2001 metus su 2002 metais (žr. 9 diagramą) grynasis

pelnas išaugo 33 procento. Nors 2002 metais padidėjo pardavimų pajamos,

tačiau išaugo pardavimų savikaina, t.y. 19 procentų arba 4,2 mln. litų.

Tačiau bendrasis pelnas, nepaisant to, padidėjo 27 procentais arba 4,3

mln. litų. Veiklos sąnaudos per 2001 – 2002 metus padidėjo 11 procento.

Tačiau veiklos pelnas 2002 metais siekė net 334%, o tai, kad įprastinės

veiklos pelnas (nuostolis) yra tik 18 proc. Lėmė finansinė ir investicinė

veikla (-290 proc. arba 2 mln. Lt.) bei kita veikla (-21 proc. Arba 150

tūkst. Lt.). Tuo tarpu UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001-2002 metus

padidėjo pagautė (ypatingą pelną) net 249 proc. ( 27 tūkst. Lt.). Kadangi

įmonė, pritaikiusi investicijų lengvatas, nemokėjo pelno mokesčio, grynojo

pelno teigiamas pokytis sudarė 33 proc. (651 tūkst. Lt.).

Lyginant 2002 metus su 2003 metais matomas grynojo pelno teigiamas

pokytis, t.y. 95 procentų (2,48 mln. Lt.). Teigiamam pokyčiui didžiausią

įtaką padarė:

1. Padidėjusios veiklos sąnaudos, t.y. 20 procentų arba 3,4 mln.

litų.

2. Finansinė ir investicinė veikla, t.y. -147 procento arba 2 mln.

litų.

3. Kitos veiklos teigiami pokyčiai pokyčiai, t.y. 46 procentai arba

254 tūkst. litų.

[pic]

9 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno kitimas 2001-2004

metais horizontalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 metus su 2004 metais grynasis pelnas sumažėjo iki 13

procentų. Tai įtakojo didelis neigiamas (719 procentų ) netekimų

(ypatingųjų praradimų) pokytis. Tačiau veiklos sąnaudos sumažėjo iki 18

procentų. Taip pat padidėjo pelno mokesčio rodiklis 5 procentais arba 5

tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno (nuostolio) analizė parodo tik bendras

finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti

nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB

„Philips Morris Lietuva“ gauną grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti

pelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais

nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Atlikę UAB „ Philips Morris Lietuva“ vertikalią pelno

(nuostolio) analizę 2001-2004 metams (5 priedas) gauname keletą reikšmingų

pelningumą apibudinančių rodiklių. Jie parodo, kad grynojo pelno dalis

priklausomai nuo pardavimų savikainos 2002-2001 metais sumažėjo 3 punktais,

t.y. nuo 64 iki 61 procentų. Tam įtakos turėjo padidėjusios veiklos

sąnaudos (3 punktais) ir pelno mokesčio nebuvimas (žiūrėti 10 diagramą).

[pic]

10 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno pokyčiai 2001-2004

metais vertikalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 su 2002 metais, grynasis pelnas padidėjo 3 punktais,

t.y. nuo 5 iki 8 procentų. Tai įtakojo išaugusi 1 punktu veiklos pelnas

(nuostolis) ir 4 punktais įprastinės veiklos pelnas (nuostolis). 2003

metais įmonė nemokėjo pelno mokesčio, kuris padidino grynąjį pelną 1

punktu, tad visi išvardinti rodikliai leido grynajam pelnui padidėti 3

punktais (iki 8 proc.).

2004 metais grynasis pelnas krito 1 punktu (nuo 8 iki 7 procentų).

Tai lėmė šios priežastys:

1.) Parduotų prekių savikaina padidėjo 1 punktu, t.y. nuo 61 proc

iki 62 proc.

2.) Veiklos pelnas (nuostolis) taip pat padidėjo 1 punktu. (nuo 7

iki 8 procentų).

Ir nors įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) išliko toks pats,

tačiau nepaisant to grynasis pelnas sumažėjo 1 punktu (iki 7 procentų).

Iš atliktos vertikalios pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kad

įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizė

jos pelningumui nustatyti.

3.5.Santykinių rodiklių analizė

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos

ir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus

keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso.

➢ Finansų valdymo.

➢ Išteklių valdymo.

Galimas ir kitas finansinių rodiklių grupavimas ir jų analizės

eiliškumas, tačiau pateiktas variantas yra geriausias, nes pelningumo

analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

1. pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius

įmonės laimėjimus,

2. pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą

gaus akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą.

Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams

išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta

skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

Išteklių panaudojimo rodikliai priskiriami finansinei sferai, nes

jie nustatomi pagal išteklių panaudojimo finansinius rezultatus, pardavimų

pajamas, pelną.

3.5.1.Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir sintetina firmos

laimėjimus. Šiame darbe apskaičiuosiu ir paanalizuosiu pagrindinius iš jų:

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Pavadinimas | | | | |

|Pardavimai, Lt. |44594533|53149123|63841507|80993513 |

|Parduotų prekių savikaina,|28382113|32600026|38701144|50441193 |

|Lt. | | | | |

|Grynasis pelnas, Lt. |1947113 |2598797 |5074386 |5750226 |

|Akcinis kapitalas, Lt. |8822990 |8822990 |8822990 |8822990 |

|Rezervai, Lt. |17789644|17789644|20388038|25461846 |

|Turtas, Lt. |53743442|51861416|55033892|65869216 |

1 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių duomenys

Bendras pelningumo rodiklis= Pardavimai – parduotų prekių savikaina /

Pardavimai;

BPR (2001m.) = 16212420 Lt / 44594533 Lt = 0,3636. Vadinasi, 2001

m. nuo 1 Lt pardavimų pajamų įmonė uždirbo 36,36 ct. bendrojo pelno.

BPR (2002m.) = 20549097 Lt / 53149123 = 0,3866. Įmonė 2002 m.

uždirbo 38,66 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

BPR (2003m.) = 25140363 Lt / 63841507 = 0,3938. Uždirbta 39,38 ct.

bendrojo pelno nuo 1 Lt. pardavimų pajamų.

BPR (2004m.) = 30552230 Lt / 80993513 Lt = 0,3772. Įmonė uždirbo

37,72 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumo

rodiklis, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui.

Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla

efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis

„šokinėja“ 5-15 procentų riboje.

Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis įmonėje nagrinėjamo

retrospektyvinio periodo metu buvo nuo 0,3636 iki 0,3938 (žr. 11 diagrama).

Įmonės, kurios veikla mažmeninė tai pakankamai geras rodiklis. Jis rodo

kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui.

[pic]

11 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo

dinamika 2001-2004 m.

GPR (grynasis pelningumo rodiklis) = Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos;

GPR (2001m.) = 1947113 Lt / 44594533 Lt = 0,4332. Įmonė 2001 m.

uždirbo 43,32 ct. grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2002m.) = 2598797 Lt / 53149123 = 0,0489. Uždirbta 4,89 ct.

grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2003m.) = 5074386 Lt / 63841507 = 0,0795. Vadinasi, 2003m.

įmonė uždirbo nuo 1 Lt pardavimų pajamų – 7,95 ct. grynojo pelno.

GPR (2004m.) = 5750226 Lt / 80993513 Lt = 0,0710. Uždirbta 7,10 ct.

grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Grynojo pelningumo rodiklis ( arba neto pelno marža) parodo visos

analizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno

tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės

pelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su

analogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo

rodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra

išvestinis dydis. Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus

aukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai.

Per nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis sumažėjo nuo 43,32 iki 7,10

proc. arba kitaip tariant 36,22 punktais. Didžiausia grynojo pelningumo

rodiklio reikšmė buvo 2001 metais žr 11 diagramą), tuo metu UAB „ Philips

Morris Lietuva“ pelningumas siekė 43,32 procento. 2002 metais, dėl

finansinės ir investicinės veiklos nuostolių, šis rodiklis sumažėjo 38,43

punktu, bet 2003 metais išaugo, tačiau tik iki 7,95 procentų. O 2004 metais

grynojo pelno rodiklis sumažėjo iki 7,10 proc. Galima daryti išvadą, kad

nepriklausomai nuo bendrojo pelningumo, grynojo pelningumo rodiklio

dinamika yra cikliška. Kas antrais metais ji mažėja arba auga.

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

KP (2001m.) = 1947113 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0732.

Gauta kapitalo pelningumo reikšmė rodo, kad įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo

uždirbo 7,32 ct. grynojo pelno.

KP (2002m.) = 2598797 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0977.

Įmonė gavo 9,77 ct. pelno (atskaičius mokesčius) iš 1 Lt nuosavo turto.

KP (2003m.) = 5074386 Lt / (8822990 Lt + 20388038 Lt ) = 0,1737.

Įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo uždirbo 17,37 ct. grynojo pelno.

KP (2004m.) = 5750226 Lt / (8822990 Lt + 25461846 Lt ) = 0,1677.

Nuosavo kapitalo 1 Lt uždirbo 16,77 ct. grynojo pelno.

Apskaičiuoti UAB „ Philips Morris Lietuva“ turto ir nuosavo

kapitalo pelningumo rodikliai nusako turimų išteklių panaudojimo

rezultatyvumą.

[pic]

12 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo

dinamika 2001-2004 m.

Nuosavas kapitalas kasmet didėjo, nes akcininkai nemokėdavo sau

dividendų, o pelną pervesdavo į rezervus įmonės veiklai plėsti. Nuosavo

kapitalo pelningumo dinamika per analizuojamą laikotarpį išaugo 0,1005

punkto. Žr. 12 diagramą). Tai rodo kad didėjo pelnas tenkantis vienam

investuotam litui. Kapitalo pelningumo didėjimas rodo, kad įmonės vadovai

gerai vadovavo įmonei, sėkmingai plėsdami veiklą. Nors 2003 metų staigus

pelningumo padidėjimas 0,076 punkto ir 2004 metais šio rodiklio sumažėjimas

0,006 punktu, reikalaują gilesnės analizės, ar nebuvo tuo laiku iškraipyta

finansinė atskaitomybė.

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas;

TPR (2001m.) = 1947113 Lt / 53743442 Lt = 0,0362. Vienas turto

litas 2001m. uždirbo 3,62 ct. grynojo pelno.

TPR (2002m.) = 2598797 Lt / 51861416 Lt = 0,0501. Įmonės turto

litas uždirbo 5,01 ct. grynojo pelno.

TPR (2003m.) = 5074386 Lt / 55033892 Lt = 0,0922. Vienam turto

litui, 2003m., teko 9,22 ct. grynojo pelno.

TPR (2004m.) = 5750226 Lt / 65869216 Lt = 0,0873. 2004 m.. Įmonės

turto litas uždirbo 8,73 ct. grynojo pelno.

Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam

turto piniginiam vienetui. Jis leidžia įvertinti turto panaudojimo veikloje

efektyvumą. Kuo didesnis šis rodiklis , tuo turto panaudojimas

efektyvesnis.

Gamybos įmonės ir prekybinės įmonės paprastai turi daug turto

(gamyklas, gamybos įrenginius, atsargas). Šio turto panaudojimas būna itin

intensyvus. Tokių įmonių turto pelningumo rodiklis paprastai būna iki 5

proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto, pvz., reklamos agentūros,

programinės įrangos kūrėjai, turto panaudojimo intensyvumas yra žemas , ir

šis rodiklis siekia apie 20 proc.. Kaip rodo 12 diagrama UAB „ Philips

Morris Lietuva“ pakankamai intensyviai naudoja įmonės turtą ir turto

pelningumo rodiklis yra geras. Dėl darbo apimties nebesigilinu į kitus

įmonės pelningumą nusakančius rodiklis. Apibendrinant įmonės pelningumo

analizę, galima teigti, kad įmonės reikėtų peržiūrėti ir kiek galima

mažinti veiklos sąnaudas, t.y. administracines sąnaudas.

Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis = Pardavimų savikaina / Pardavimų

pajamos;

IRNR(2001m.)= 28382113 Lt / 44594533 Lt = 0,6364. Pardavimų savikaina

2001m. sudarė 63,64% pardavimų pajamų.

IRNR(2002m.)= 32600026 Lt / 53149123 Lt = 0,6134. Įmonė 2002m. 61,34 %

pardavimų pajamų išleido prekių savikainai.

IRNR(2003m.)= 38701144 Lt / 63841507 Lt = 0,6062. 2003m. pardavimų

savikaina sudarė 60,62% visų pardavimų pajamų.

IRNR(2004m.)= 50441193 Lt / 80993513 Lt = 0,6228. Įmonės pardavimų

savikaina sudarė 62,28 ct. nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijos

apie įmonių veiklą, tačiau vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtina

atlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik pelningumo rodiklių vertinimas

daugiausiai naudos ir džiaugsmo gali suteikti trumpalaikiams, bet ne

ilgalaikiams investuotojams. Taigi pelninga įmonė – nebūtinai stabili, ir

priešingai: nuostolis dar nereiškia pralaimėjimo.

3.5.2.Mokumo rodikliai

Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiek

įmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savo

įsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, bet

ir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimo

rodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi gali

būti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie jos

gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamas

mokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visais

įsipareigojimais.

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Pavadinimas | | | | |

|Trumpalaikis turtas, Lt. |16217449|15414566|17965298|22001074 |

|Trumpalaikiai |37427189|36405373|36456835|42339999 |

|įsipareigojimai, Lt. | | | | |

2 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ mokumo rodiklių duomenys

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei

. . .

|5 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė |

| | | | | |

| | | | | |

|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 |

|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | |

|straipsniai | | | | |

|Bottom of Form | | | | |

|Pardavimai ir paslaugos |100% |100% |100% |100% |

|   Parduotų prekių ir atliktų darbų |62% |61% |61% |64% |

|savikaina | | | | |

|Bendrasis pelnas (nuostolis) |38% |39% |39% |36% |

|   Veiklos sąnaudos |30% |32% |32% |35% |

|Veiklos pelnas (nuostolis) |8% |7% |6% |2% |

|   Kita veikla |1% |1% |1% |2% |

|   Finansinė ir investicinė veikla |- |1% |-3% |2% |

|Įprastinės veiklos pelnas |9% |9% |5% |5% |

|(nuostolis) | | | | |

|   Pagautė (ypatingasis pelnas) |- |- |- |- |

|   Netekimai (ypatingieji |- |- |- |- |

|praradimai) | | | | |

|   Pelnas prieš apmokestinimą |8% |9% |5% |5% |

|(nuostolis) | | | | |

|   Pelno mokestis |1% |1% |- |- |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |7% |8% |5% |4% |

|(nuostolis) | | | | |

|6. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos |

|analizė |

| | | | |

| | | | |

|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |

|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | |

|straipsniai | | | |

|Bottom of Form | | | |

|Pardavimai ir paslaugos |27% |20% |19% |

|   Parduotų prekių ir atliktų darbų |30% |19% |15% |

|savikaina | | | |

|Bendrasis pelnas (nuostolis) |22% |22% |27% |

|   Veiklos sąnaudos |18% |20% |11% |

|Veiklos pelnas (nuostolis) |39% |34% |334% |

|   Kita veikla |-9% |46% |-21% |

|   Finansinė ir investicinė veikla |-126% |-147% |-290% |

|Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) |15% |131% |18% |

|   Pagautė (ypatingasis pelnas) |35% |-42% |249% |

|   Netekimai (ypatingieji praradimai) |719% |-40% |-77% |

|   Pelnas prieš apmokestinimą |12% |132% |28% |

|(nuostolis) | | | |

|   Pelno mokestis |5% |- |- |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |13% |95% |33% |

|(nuostolis) | | | |

Join the Conversation

×
×