„UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais”

Anotacija

Tema: „UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas

2001-2004 metais”.

Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje analizavau teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos pagrindinius tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Taip pat marketingo teorinę dalį, jo strategijas bei vadybos teoriją. Susipažinęs su teoriniais pagrindais, praktinėje dalyje pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką, rinkos analizę, pateikiau tolesnes įmonės perspektyvas, apžvelgiau įmonės konkurentus, bei prekių tiekimą, gamybą, kontrolę ir pardavimą. Taip pat atlikau šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso, pelno ir nuostolio ataskaitos, apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių analizes 2001 – 2004 metų. Darbo pabaigoje aptariau darbo rezultatus, pateikiau rekomendacijas.

Tyrimai atlikti su UAB “Philips Morris Lietuva” 2001 – 2004 metų finansiniais rodikliais, ekonomine literatūra. Tyrimais nustatyta kokia yra dabartinė įmonės finansinė būklė, perspektyvos, užimama rinkos dalis.

Tyrimo tikslas: remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva” finansinių rezultatų pakitimus, užimamą rinkos dalį bei pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti savo veiklą.

Darbe sunumeruoti 60 lapai, 4 paveikslai, 4 lentelės ir 14

diagramų bei naudojami 23 literatūros šaltiniai.

Tezėse naudojami analitiniai tyrimų metodai: įmonių finansinės atskaitomybės formų analizė, santykinių finansinių rodiklių analizė, santykinių finansinių rodiklių palyginimas, mokslinės bei ekonominės literatūros analizė.

Teorijos ir tyrimai grindžiami lentelėmis, diagramomis ir paveikslais.

Summary

Subject-matter: PLLC “Philip Morris Lietuva” activity analysis and evaluation in 2001-2004.

The work consists of theoretical and practical parts. The theoretical part analyses theoretical basis of financial analysis and discloses its main goals, methods, modes and sources. It also includes a theoretical part of marketing, its strategies and the theory of management.

Having familiarised with theoretical basis, in the practical part I

provided the characteristics of PLLC “Philip Morris Lietuva” activity, market analysis, further prospects of the company, and provided a survey on the company’s competitors, product supply, production, control and sales.

In addition, the work presents the following financial activity analysis:

balance-sheet, profit-loss statement, circulatory capital and relative rates for the period of 2001 to 2004. At the end of the work the results of the work are given along with relevant recommendations.

Researches were carried out focusing on financial rates of PLLC

“Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 and economical literary sources. The researches enabled to establish the present financial situation of the company, its prospects and possessed market share. The aim of the research is to find out the changes of financial results and market share of PLLC

“Philip Morris Lietuva” on the base of theoretical financial analyses, and to provide recommendations on how the company could improve its activity.

The works consists of numbered 55 pages, 3 pictures, 3 tables and

14 diagrams, and refers to 28 literary sources.

The theses employ analytical research methods: an analysis of financial statement forms, an analysis of relative financial rates, a comparison of relative financial rates, and an analysis of scientific and economic literature.

The theory and researches are substantiated by tables, diagrams and pictures.

Anmerkung

Themenbereich: PLLC “Philip Morris Lietuva” Tätigkeitanalyse und

Abschätzung in 2001-2004.

Die Arbeit besteht aus theoretischen und praktischen Teilen. Der theoretische Teil analysiert theoretische Basis finanzieller Analyse und deckt seine Hauptziele, Methoden, Modi und Quellen auf. Es schließt auch einen theoretischen Teil von Marketing mitein, seine Strategien und die

Theorie der Leitung. War mit theoretischer Basis, im praktischen Teil ich habe versorgt den Kennzeichen von PLLC vertraut gemacht “Philip Morris

Lietuva” Tätigkeit, Marktanalyse, weitere Aussichten von der Firma, und habe eine Vermessung auf den Konkurrenten der Firma, Produktversorgung,

Produktion, Steuerung und Umsatzes versorgt. Zusätzlich, überreicht die

Arbeit dem Folgenden finanzielle Tätigkeitanalyse: Bilanzaufstellung,

Gewinnverlustaussage, Kreislaufhauptstadt und Verwandte Raten für die

Periode von 2001 zu 2004. Am Ende von der Arbeit sind die Ergebnisse von der Arbeit zusammen mit relevanten Empfehlungen gegeben.

Forschung wurde sich konzentrieren auf finanzielle Raten von PLLC

ausgeführt “Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 und wirtschaftliche literarische Quellen. Die Forschung hat ermöglicht, die anwesende finanzielle Lage von der Firma einzurichten, seine Aussichten und hat

Marktanteil besessen. Das Ziel von der Forschung soll die Änderungen finanzieller Ergebnisse und Marktesanteils von PLLC erfahren “Philip Morris

Lietuva” auf der Basis von theoretisch finanziell analysiert, und

Empfehlungen zu versorgen, auf wie die Firma seine Tätigkeit verbessern könnte.

Die Arbeiten besteht aus hat gezählt 50 Seiten, 3 Bilder, 3 Tische und 14 Zeichnungen, und hat 25 literarische Quellen gesehen.

Die Thesen stellen analytische Forschungsmethoden ein: eine Analyse von Bilanzenformen, einer Analyse relativen finanziellen Raten, einem

Vergleich relativen finanziellen Raten, und eine Analyse wissenschaftlicher und wirtschaftlicher Literatur.

Die Theorie und die Forschung werden von Tischen, Zeichnungen und

Bildern untermauert.

3.5.1.Pelningumo rodikliai 36

3.5.2.Mokumo rodikliai 40

3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai 43

3.6.SWOT analizė 43

4.Rinkos situacija, bei perspektyvos 45

4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka 45

4.2.Užrašai ant cigarečių 46

4.3.Konkurentai 47

4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje 47

Išvados ir pasiūlymai 49

LITERATŪRA 51

1 Priedas. UAB „Philips Morris” 2001-2004 m. balansas 53

2. Priedas. UAB „Philips Morris” vertikali balanso analizė 54

3 Priedas. UAB „Philips Morris” horizontali balanso analizė 55

4. Priedas. UAB „Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m.

56

5 Priedas. UAB „Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 57

6. Priedas. UAB „Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 58

Ivadas

Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas.

Krašto ekonomikoje bei finansų sistemoje vyksta sudėtingi reiškiniai ir procesai, kuriuos analizuoti, suvokti bei pažinti studentui, magistrantui, jaunam specialistui ar praktikui be specialių finansų mokslo žinių bei analizės proceso metodologinių instrumentų darosi vis sunkiau.

Turint deramų žinių ir analitiko įgūdžių, galima patikimiau orientuotis mūsų vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje ir operatyviau, savarankiškiau, kvalifikuočiau priimti įmonės ar jos struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius, operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje. (E.

Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, 1999, 5)

Susipažinęs su teoriniais pagrindais, savo darbe pabandžiau analizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ 2001-2004 metų finansinę veiklą.

Darbo objektas. UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos finansinė analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais.

Darbo tikslas. Remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinių rezultatų pakitimus ir pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti savo veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti finansinės analizės teorinius pagrindus;

2. Išanalizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką;

3. Išanalizuoti įmonės vidaus ir išorės rinką, įmonės situaciją joje ir įvertinti jos galimybes tolimesnei plėtrai;

4. Įvertinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinės veiklos būklę bei jos pakitimus per nagrinėjamą laikotarpį;

5. Išaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką finansinių rodiklių pakitimams;

6. Išskirti neigiamus veiksnius bei ekonominius reiškinius, sąlygojančius finansinius rezultatus;

7. Pateikti rekomendacijas įmonės finansinės būklės gerinimui.

Darbo metodai:

1. Teorinių šaltinių analizė;

2. Finansinių šaltinių analizė.

Kompetencijos. Tam, kad pasiekti suformuluotus tikslus bei uždavinius reikalingos sekančios kompetencijos:

1. Žinoti apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, mokėti jais vadovautis sudarant finansines ataskaitas; (1)

2. Suprasti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir finansinėje veikloje; (2)

3. Mokėti atlikti įmonės finansinę ir ekonominę analizę; (3)

4. Gebėti vertinti įmonės verslo aplinką; (4)

5. Gebėti planuoti ir organizuoti finansų valdymo procesą įmonėje; (6)

6. Mokėti optimaliai panaudoti įmonės turtą ir nuosavybę; (7)

7. Gebėti planuoti įmonės verslo finansavimą; (8)

Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje analizavau teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos pagrindinius tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Praktinėje dalyje pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką, atlikau šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso, pelno ir nuostolio ataskaitos, apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių analizes. Aptariau darbo rezultatus, pateikiau rekomendacijas.

Informacijos šaltiniai. Atliekant darbą, rėmiausi šiais informacijos šaltiniais: Zina Gaidienė ,,Finansų valdymas’’ (1995), Eugenija

Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė ,,Finansų analizė’’ (1999), Gediminas

Smalenskas ,,Finansai’’ I I dalis (2002), Jonas Mackevičius, Dalia Poškaitė

,,Finansinės ataskaitos’’ (1997), Gediminas Kalčinskas, Gintaras Černius

,,Įmonių apskaitos pagrindai 1 “ (1997), Edmundas Radavičius ,,Įmonės finansai: analizė ir prognozė’’ (1997), Gitanas Kancerevyčius ,,Finansai ir investicijos’’ (2004), Parikho J., “Managing Your Self: Management by detached involvement”, Blackwell Publishers Ltd., 2001, Gratton L., „Living

Strategy: putting people at the heart of corporate purpose”Leading Edge

Research Consortium, (www.london.edu/lerc), http://www.vz.lt, http://www.jt.lt, http://www.apskaitosinstitutas.lt, http://www.litas.lt, http://www.fmmc.lt, įmonės finansinės ataskaitos.

1. Finansinės veiklos analizės turinys

1.1 Finansų analizės reikšmė ir tikslai

Įmonės ūkinės finansinės veiklos analizė (toliau – finansinė analizė) – tai ūkinio vyksmo tyrimas, naudojant mokslo ir praktikos sukurtus būdus. Veiklos duomenys tyrinėjami norint atsakyti į klausimus:

kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir kokie jie galėjo būti, efektyviau panaudojant resursus. Analizė visuomet tiria veiklos pasekmes per tam tikrą praėjusį laikotarpį ir vertina tiriamojo objekto finansinę būklę iki tam tikros datos. Įmonės savininkai ir vadybininkai nori žinoti, ne tik kas įvyko, bet ir kaip analizės rezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityje išvengtų neigiamų reiškinių ir didintų kapitalo efektyvumą.

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti ankščiau priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektinių užduočių (verslo plano) įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su projektiniais, taip pat jos pasikeitimo priežastys, įvertinamos bei apskaičiuojamos finansinių rezultatų didinimo galimybės ir numatomos konkrečios, realios bei pagrįstos alternatyvios organizacinės, techninės, socialinės, ekonominės jų panaudojimo priemonės.

Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai reikia turėti galvoje ir atlikti analizę laiku. Taip pat svarbu gerai ištirti įmonių padalinių finansinius rodiklius.

Finansų analizė , kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma.

Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelis ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Finansų analitikas privalo objektyviai ir kiek galima tiksliau įvertinti esamą padėtį, projektų kokybę, jų realumą, projektinių užduočių įvykdymo rezultatus ir jų pasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip pat siūlyti realias bei pagrįstas priemones finansinei veiklai gerinti, neišduoti komercinių paslapčių. (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 1999, 12)

Įmonės finansinė analizė yra ekonominės analizės plačiąja prasme sudėtinė dalis. Finansinė analizė vadyboje užima svarbiausią vietą, nes tiria veiklos ekonomines – finansines pasekmes ir jų priežastis.

Finansinės veiklos analizės tikslus galima nusakyti šitaip:

– nuolat tirti ir vertinti įmonės srautų tendencijas, finansinį stabilumą (būklę), išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių priežastis;

– tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat veiklos gerinimo galimybes;

– kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos gamybinių padalinių prognozės planų vykdymą;

– suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos sprendimams pagrįsti ir jų pasekmes vertinti;

– nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo priemones.

1.2 Finansų analizės metodai ir būdai

Finansinės analizės pagrindinis metodas – dedukcinis, kuris plačiai naudojamas bet kokiuose kompleksiniuose tyrimuose, kai nuo bendrų vertinimų pereinama prie atskirų sudėtinių dalių ar faktų nagrinėjimo. Bet finansų analizėje taip pat naudojamasi ir indukciniu metodu, kai nuo atskirų sudėtinių veiklos sričių rezultatų ar faktų vertinimo suformuojamas bendras įvaizdis ir išvados visos įmonės mastu.

Finansinėje analizėje naudotini įvairūs būdai (priemonės, veiksmai, apskaičiavimai): santykinių ir vidutinių dydžių, duomenų grupavimo, lyginamosios analizės, atskirų indeksų ir grandininių nuoseklių pakeitimų, balansinio tyrimo ir kt. Tai duomenų transformavimo priemonės (įrankiai)

įmonės raidai tirti ir vertinti.

– Santykinių dydžių būdas – kai apskaičiuoti rodikliai išreiškiami procentais ar koeficientais.

– Vidutinių dydžių skaičiavimai – kai norima išreikšti absoliučiomis reikšmėmis tiriamojo objekto tipiškas savybes, pvz., vieno darbuotojo vidutinį uždarbį.

– Duomenų grupavimo būdas – tai bendros reikšmės išskaidymas pagal būdingus požymius. Naudojamas nuokrypių priežastims tirti.

– Lyginamosios analizės būdas. Jo esmė – įmonės veiklos rezultatų palyginimas su analogiškų įmonių – rinkos partnerių arba su tos pačios ekonominės veiklos (sektoriaus) šakos, arba šalies makroekonominiais rezultatais. Šis būdas įgalina įvertinti veiklos tendencijų skirtumus. Lyginamosios analizės būdas pačioje įmonėje naudotinas, kai norima lyginti atskirų ūkinių padalinių rodiklius ar vertinti pokyčius, lyginant su baziniu periodu, su tikslo prognozėmis ar normatyviniais dydžiais.

– Indeksinis analizės būdas. Jis naudojamas tiriant sudėtingus ekonominius reiškinius, kai jie priklauso nuo nevienareikšmių elementų pokyčių. Šis būdas naudotinas įvertinant tokių elementų įtakos mastą, dinamiką ir kt.

– Balansinio tyrimo būdas analizei turi universalią reikšmę, nes įmonės materialieji ir finansiniai srautai apskaitomi taip pat balansiniu metodu. Balansinei analizei naudojamos įvairios lentelės: finansinių išteklių balansai (įmonės biudžetas), pelno balansas, nuosavybės ir turto balansai, piniginių mokėjimų balansai (grafikai) ir pan. Balansų pagrindu analizuojama piniginių fondų formavimų ir panaudojimų struktūra, išaiškinami nesubalansuotumai ir kt. Šis būdas –

deduktyvinio analizės metodo pagrindinė priemonė. Šių balansų sudarymu pradedamas įmonės finansinės veiklos tyrimas.

(Radavičius, 1997, 14-19)

1.3 Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis.

Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Šiame apibrėžime nurodomi šie svarbiausi momentai:

1. Finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojami apskaitos sistemos duomenys. Daugiausiai naudojami finansinės apskaitos duomenys, nors kai kuriais atvejais atitinkamoms finansinėms ataskaitoms sudaryti gali būti panaudoti ir valdymo apskaitos duomenys.

2. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės ūkinę finansinę veiklą. Vadinasi, visos ataskaitos sudaromos tam tikro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Tai daroma dėl objektyvių priežasčių. Ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla, vyksta nuolat. Dėl nuolat besikeičiančios įmonės būklės, nenutrūkstamų ir glaudžiai susijusių operacijų neįmanoma nuolat stebėti nei pajamų, nei sąnaudų, nei turto kiekio, jo sudėties ir priklausomybės vienam ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai galima nustatyti tik darant prielaidą, kai įmonės veikla tam tikru metu baigiasi, ji nieko negauna ir nieko negamina. Tokį įmonės veiklos sustabdymą galima tik įsivaizduoti.

3. Sudarant finansines ataskaitas, apskaitos duomenys, atsispindintys žurnaluose, knygose, žiniaraščiuose ir kituose apskaitos registruose, apibendrinami ir susisteminami tam tikru būdu.

Apskaitos duomenys apibendrinami ir susisteminami vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais.

4. Finansinės ataskaitos privalo patenkinti vartotojų poreikius.

Vadinasi, finansinės ataskaitos turi atvaizduoti visus svarbiausius įvykius, turinčius įtakos atitinkamiems sprendimams.

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, todėl svarbu, kad kiekvienas analitikas gerai išmanytų finansinių ataskaitų sudarymo principus, jose esančių rodiklių apskaičiavimo ir analizės metodiką. Tik kokybiškai atlikta finansinių ataskaitų analizė teikia visapusiškai naudingą informaciją tiek vidaus, tiek išorės vartotojams.

Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina į tam tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio ir metinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra platesnė už tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio).

Daugelyje pasaulio šalių metinę finansinę ataskaitą sudaro šios pagrindinės formos:

1) Balansas (Balance sheet);

2) Pelno ir nuostolio (profit and loss ststement) arba pajamų (income statement) ataskaita;

3) Pinigų srautų ataskaita (cash flow statement);

4) Pastabos (notes).

Tačiau atitinkamose šalyse sudaromos papildomos ataskaitų formos, be to, skiriasi jų rengimo ir pateikimo tvarka. Finansinių ataskaitų vartotojams reikėtų žinoti ir tai, kad nors atitinkamose šalyse finansinių ataskaitų skaičius ir pavadinimas vienodas, bet jų turinys gali skirtis,

Visa tai priklauso nuo šalies teisinės, finansinės, ekonominės, politinės sistemos, tradicijų ir kitų veiksnių. Pateiksiu išvystytos rinkos ekonomikos šalyse pagrindines finansines ataskaitos formas pagal šalyse galiojančius įstatymus:

JAV – balansas, pelno ir nuostolio arba pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita (priedas), akcininkų nuosavybės pasikeitimo ataskaita;

Didžioji Britanija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, išteklių ir fondų judėjimo ataskaita, direktorių tarnybos pranešimas, apskaitos politikos ataskaita;

Vokietija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pastabos;

Prancūzija – balansas, pajamų ataskaita, pastabos (priedas).

JAV korporacijų finansinė ataskaita yra kur kas platesnė ir ją sudaro 8-10 formų. Didelės korporacijos paprastai parengia direktorių tarybos pranešimą, veiklos rezultatų analizės ataskaitą, svarbiausių veiklos rodiklių palyginamąją lentelę, pastabas, įvairią papildomą informaciją.

Pagal Vokietijos Komercijos kodekso ir apskaitos įstatymo reikalavimus įmonių finansinę atskaitomybę sudaro tik trys formos:

balansas, pelno ir nuostolio ataskaita ir pastabos (priedas), tačiau praktikoje didelės kompanijos dar sudaro nepaskirstytojo pelno, pinigų srautų ar finansinės būklės pasikeitimų ir kitas ataskaitas. Visos

Prancūzijos įmonės, turinčios daugiau kaip 300 darbuotojų, privalo patekti metinį socialinį balansą, parodantį, kaip įmonėje rūpinamasi darbuotojais.

Be to, šioje šalyje ypač daug dėmesio skiriama pastaboms (Annexe).

(Mackevičius, Poškaitė, 1997, 7-11)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu patvirtinta tokia metinė finansinės atskaitomybės sudėtis:

1. Balansas.

2. Pelno (nuostolio) ataskaita.

3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.

4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita.

5. Paaiškinamasis raštas.

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą, kuris patvirtintas viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, įmonių finansinę atskaitomybę sudaro keturios formos: balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pinigų srautų bei pelno ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.

(http://www.apskaitosinstitutas.lt)

Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į dvi kategorijas:

1. Esamos padėties ataskaitos.

2. Pasikeitimų ataskaitos.

Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikia informaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dvi ataskaitos, t.y. pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų ataskaita, priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį (ketvirtį, metus). (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 12)

1.3.1 Balansas – analizės šaltinis

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinės veiklos balansas. Balanso analizė apima du etapus: 1) įžanginė ir 2)

balanso rodiklių analizė.

Įžanginės analizės metu nagrinėjama balanso turto ir nuosavybės struktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai (daugiau angliškai kalbančiose šalyse) šį balanso analizės etapą vadina vertikaliąją ir horizontaliąją analize. Vokiečių autoriai tai vadina procentine (indeksine) ir santykine analize. Tačiau iš esmės – tai balanso rodiklių struktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinės finansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo mato vieneto (procento, indekso ar koeficiento).

Antrasis balanso etapas – tai balanso rodiklių analizė. Ji padeda įvertinti įmonės finansinę būklę lyginant konkrečius balanso turto ir nuosavybės straipsnius, skaičiuojant įvairius absoliučius ir santykinius dydžius.

Atsižvelgiant į analizės tikslą, įžanginę analizę galima atlikti statiškai ir dinamiškai. Statiškos analizės metu apibūdinama turto struktūra ir nustatomi jo finansavimo šaltiniai tam tikru momentu (pavyzdžiui, metų pabaigoje). Tiriant dinamiškai, susidaro galimybė nustatyti struktūros pasikeitimo, taip pat konkrečių balanso turto ir nuosavybės straipsnių dinamiką.Todėl šio tyrimo metu gaunama išsamesnė informacija. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,183)

Balanse duomenys grupuojami taip, kad sąskaitos, kurių apskaitos objektai panašūs, būtų sujungtos į grupes. Šios grupės turi būti pateiktos taip, kad išryškintų pagrindinius įmonės veiklos veiksnius bei nurodytų jų sąryšį.

Balansą sudaro trys pagrindiniai elementai: turtas, savininkų nuosavybė ir įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė). Šie elementai skaidomi į smulkesnius, kad būtų pateikta papildoma informacija, reikalinga įmonės veiklai įvertinti. Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas, tai turtas, kuris duos naudą ateityje ir kurį įmonė numato naudoti ilgiau negu vienerius finansinius metus. Jį sudaro nematerialusis ir materialusis turtas, kurį savo ruožtu sudaro žemė, pastatai, įrengimai ir pan.

Prie ilgalaikio turto priskirtinos ir ilgalaikės finansinės investicijos. Ilgalaikės investicijos daromos keleto metų laikotarpiui, neplanuojant jų parduoti artimiausioje ateityje.

Trumpalaikis turtas. Jį sudaro pinigai ir kitas turtas, kurį numatoma iškeisti, parduoti ar sunaudoti greičiau negu per vieną ataskaitinį laikotarpį (metus). Trumpalaikio turto sudedamosios dalys būtų pateiktos tokiu nuoseklumu: pinigai, vertybiniai popieriai, pirkėjų skolos, atsargos ir išankstiniai mokėjimai.

Savininkų nuosavybė – tai konkrečių asmenų (ar jų grupės) pagrįstas ir objektyviai išmatuojamas interesas į tam tikrą įmonės disponuojamo turto dalį. Savininkų nuosavybės dydį nulemia akcijų, kuriomis disponuoja akcininkai, skaičius ir vertė, įvairūs pelno apribojimai, susiję su įmonių įstatymais, bendrovių įsipareigojimais bei valdytojų veiksmais.

Paprastai savininkų nuosavybės dalį sudaro įstatinis (akcinis)

kapitalas, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas.

Kapitalas. Pagrindinis reikalavimas atspindint akcinį kapitalą yra tas, kad balanse atskirai turi būti pateikta informacija apie kiekvieną akcijų rūšį pagal jų nominaliąją vertę.

Rezervai. Rodomi visi rezervai, sukurti iš uždirbtojo grynojo pelno. Iš jų galima spręsti, kiek nepaskirstytojo pelno skirta specialiosioms programoms vykdyti (gamybai plėtoti, naujos veiklos krypčiai įvaldyti ir pan.).

Nepaskirstytasis pelnas. Čia atsispindi nepaskirstytojo grynojo įmonės pelno dalis. Ši pelno dalis rodo, kiek nepaskirstytojo pelno galima paskirstyti dividendams. Balanso, kaip ir pelno (nuostolio) ataskaitos, duomenys gali būti pateikiami gana detaliai, bet dažniausiai balanso informacija taip pat pateikiama apibendrintai, išskiriant tik pagrindines duomenų grupes, apibūdinančias turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę.

Įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė) – tai prievolės, atsirandančios dėl įvykusių ūkinių faktų, už kurias įmonė ateityje privalės atsiskaityti pinigais, prekėmis arba paslaugomis ir kurių apimtys gali būti objektyviai išmatuotos bei žinomos įvykdymo datos.

Ilgalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskirtini tokie, kurių nenumatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Šie įsipareigojimai balanse pateikiami detaliai, nes daugelis ilgalaikių skolų susijusios su tam tikrais apribojimais, kuriais siekiama apginti kreditorių interesus.

Trumpalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskiriami tokie, kuriuos numatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Įmonės įsipareigojimai gali būti įvykdyti (grąžintos skolos) tiek naudojant trumpalaikį turtą išmokant atlyginimą, grąžinant gautą paskolą, išsiunčiant avansu apmokėtas prekes ir pan.). Trumpalaikiai įsipareigojimai apima visas per ateinančius ataskaitinius metus mokėtinas sumas, avansu iš klientų gautas sumas bei einamąjį ilgalaikės skolos dalį. (Kalčinskas, Černius,

1997, 540-543).

1.3.1.1.Vertikalioji balanso analizė

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Vakarų šalyse tokios ataskaitos vadinamos struktūrinėmis ataskaitomis (common – size statement), kadangi kiekvienas straipsnis jose atvaizduojamas nuo bendros rodiklio sumos procentais ir parodo jo lyginamąjį svorį pagrindinio ataskaitos rodiklio atžvilgiu.

Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių turto ir nuosavybės skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso turto ir nuosavybės skyriaus straipsnio reikšmės. Žinoma, išsamesnė yra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balanso skyrių pasikeitimo priežastis.

Vakarų pasaulyje paplitusi nuomonė, kad ilgalaikis turtas ir dalis trumpalaikio turto turi būti finansuojama iš ilgalaikių lėšų šaltinių, t.y.

iš nuosavo kapitalo ir ilgalaikių kreditų. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,

184-185).

1.3.1.2.Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki

10 metų), tada ji vadinama trendo analize (trend analysis). Šios analizės duomenys padeda vadovams nustatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito nevienodu tempu.

Horizontalioji ir trendo analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu.

Rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine politika, infliacija.

Teigiama analizės savybė yra ta, kad ji padeda analitikui geriau suvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo ji sąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų nulėmė nepageidautinus pasikeitimus. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 187).

1.3.1.3.Balanso rodiklių modifikavimas

Nors vertikalioji ir horizontalioji balanso analizė ir suteikia nemažai informacijos apie įmonės finansinę būklę, bet jos nepakanka valdymo tikslams. Dėl nuodugnesnės analizės tradicinė balanso forma modifikuojama siekiant nustatyti ūkinės – gamybinės ir finansinės veiklos tarpusavio ryšį.

Išplėtotos rinkos šalyse svarbiausias finansinę būklę apibudinantis balanso rodiklis, kuris modifikuotame balanse išskiriamas iš kitų balanso rodiklių, yra apyvartinio kapitalo rodiklis (working capital).

Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuo apyvartinio kapitalo. Šį sprendimą jie motyvuoja tuo, kad apyvartinis kapitalas – tai rodiklis, geriausiai apibūdinantis įmonės finansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.

Klasikinėje balanso formoje galima skirti penkias apyvartinio (trumpalaikio) turto kategorijas:

1. Pinigai ir jų ekvivalentai.

2. Vertybiniai popieriai.

3. Debitorinis įsiskolinimas.

4. Atsargos.

5. Sukauptos sąnaudos.

Dažniausiai grynuoju apyvartiniu kapitalu laikomas apyvartinio, arba mobiliojo, turto perteklius palyginti su apyvartiniu pasyvu, t.y. su trumpalaikiais įsipareigojimais. Sumine išraiška apyvartinis turtas turi būti didesnis už apyvartinį kapitalą.

Paprasčiau apyvartinį kapitalą galima išreikšti remiantis balansinės lygybės formule:

AK = TT – TĮ,

Kurioje:

AK – apyvartinis kapitalas,

TT – trumpalaikis turtas,

TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė, kurioje trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikį turtą, turi neigiamą apyvartinį kapitalą.

Apyvartinį kapitalą nagrinėjant turto finansavimo šaltinių aspektu, galima pastebėti glaudų ryšį ir tarp kreditorinio įsiskolinimo (mokėtinų sumų) bei apyvartinio kapitalo.

Sukauptų sąnaudų straipsnis dažniausiai susijęs su sukauptu, bet neišmokėtu darbo užmokesčiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Todėl , didėjant gamybos apimčiai, didėja ir šio balanso straipsnio suma.

Pastovus kapitalas taip pat turi savo kitimo taisykles. Norint plėsti verslą, reikia papildomo apyvartinio kapitalo, galbūt ir papildomo ilgalaikio turto.

Todėl rodiklių, naudojamų apyvartiniam kapitalui apskaičiuoti, analizė padeda įmonei įgyvendinti ilgalaikius planus, pasirinkti kapitalinių įdėjimų ir finansavimo šaltinius, numatyti veiklos politiką.

Čia galima skirti tris situacija, arba tris apyvartinio kapitalo būsenas:

jo padidėjimą, sumažėjimą ir nepasikeitimą. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,

192 – 199).

1.3.2 Pelno ir nuostolio ataskaita

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą ,,Pelno (nuostolių)

ataskaita’’, kuri patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.

1.

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų)

formas.

Išimtinais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame standarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

(http://www.apskaitosinstitutas.lt).

Pelno ir nuostolio ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitos specialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Finansinį rezultatą, pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno ir nuostolio ataskaita, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

Analizuojant ataskaitas galima būtų nusakyti taip:

1. Nagrinėjant faktiško pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali įvykti;

2. Pelno ir nuostolio ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamąjį laikotarpį.

Jeigu įmonė, tarkime, gamina ir sugeba sukurti tokią savo produktų sistemą, kuri bus pripažinta vartotojų, tai ji gaus pelną. Taigi pelnas, parodytas pelno ir nuostolio ataskaitoje, yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 212).

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per ankstesniuosius laikotarpius, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimoji veikla bei kokios bus piniginės įplaukos. Be to, remiantis pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikta informacija galima nustatyti piniginių įplaukų gavimo tikimybę. Joje informacija pateikiama įvairiais aspektais, atskirai atspindimos pagrindinės ir nepagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos. Išskiriant nepagrindinę veiklą, priimami sprendimai tampa patikimesni, nes ši veikla dažniausiai būna nepastovi.

Kitas pelno (nuostolio) ataskaitos ribotumas yra tas, kad joje pateikiami duomenys yra priklausomi nuo apskaitos metodikos. Vertindami netgi tos pačios įmonės veiklos rezultatus, kai taikomi skirtingi atsargų įvertinimo ar ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo būdai, gausime visiškai skirtingus rezultatus. Todėl įmonės, sumaniai taikydamos valdžios nedraudžiamas apskaitos metodikas, gali pateikti ataskaitose didesnius ar mažesnius skaičius, rodančius tos pačios įmonės veiklą.

Pajamos (angl. Revenue) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija), atsiradęs parduodant produkciją, teikiant paslaugas ar vykdant kitą veiklą, kuri yra laikoma įprastine tęsiama įmonės veikla.

Sąnaudos (angl. Expenses) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija), patirtas įmonės įprastinės ūkinės veiklos metu, siekiant uždirbti ataskaitinio laikotarpio pajamas.

Pagautė (pajamos iš šalies, prisidūrimas) – angl.Gain) – savininkų nuosavybės padidėjimas, susijęs su neįprastine įmonės veikla, t.y. su atsitiktinėmis bei visomis kitomis operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus tuos faktus, kurie sąlygoja pajamų atsiradimą bei savininkų investicijas.

Netekimai (angl. Loose) – savininkų nuosavybės sumažėjimas, susijęs su neįprastine įmonės veikla, t.y. su atsitiktinėmis bei visomis kitomis operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus tuos faktus, kurie sąlygoja sąnaudų patyrimą bei savininkų išėmimus.

Pajamų elementą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pirmiausia – tai produkcijos pardavimų ar paslaugų teikimo pajamos, gautos ar gautinos palūkanos, dividendai, kuriuos uždirba turimos kitų įmonių akcijos, nuomos bei kiti mokėjimai.

Į sąnaudų elementą įeina parduotos produkcijos ar suteiktų paslaugų savikaina, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbuotojų atlyginimai, palūkanos, kurias moka įmonė, nuoma bei kitos išmokos ir mokesčiai, kuriuos turi sumokėti įmonė.

Pagautės ir netekimų elementus sudaro ateityje nesikartosianti materiali nauda arba praradimai, atsiradę dėl nepriklausomų nuo įmonės vadovų arba savininkų valios įvykių. Tai gautos kompensacijos arba praradimai dėl nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, ankstesnių laikotarpių rezultatai, atskleisti per ataskaitinį laikotarpį ir parodyti dabartinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje, bei visi ankstesnių laikotarpių veiklos rezultatų koregavimai. (Kalčinskas, Černius, 1997, 531-

533 psl.).

Pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama dviem etapais. Pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodiklių bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją ( struktūros) ir horizontaliąją (dinamikos) analizę.

Antrame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno ir nuostolio ataskaitos rodikliai. (Mackevičius, Poškaitė,1997, 212-213 psl.).

1.3.2.1.Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Vadinasi, informacija parodo tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui.

Tačiau vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Todėl, norint gauti daugiau žinių apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turėtų būti papildyta horizontaliosios analizės duomenimis.

1.3.2.2.Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis, galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas.

Horizontalioji arba dinamikos analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.

Analizuojant pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių dinamiką, reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti pasiektą lygį. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 213-215).

1.3.3 Santykinė analizė

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių

grupės.

1.3.3.1.Pelningumo rodikliai

Kiekvienas firmos pelno ir nuostolių ataskaitoje pateikiamas pelnas, rodantis verslininkų gautas grynąsias pajamas, tačiau dar neparodantis, kokia kaina pelnas gautas. Todėl taikomi santykiniai pelningumo rodikliai, kurie gali būti pradedami analizuoti nuo akcininkų kapitalo pelningumo arba akcininkų kapitalo grąžos rodiklio, nustatomo taip:

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

Šis rodiklis rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Rodiklis lygintinas su alternatyviomis akcininkų lėšų investavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti, ar lėšos atsipirks greitai, ar ne.

Ne mažiau svarbu įvertinti visų investicijų panaudojimo efektyvumą, kuris gali būti įvertinamas apskaičiavus funkcionuojančio kapitalo arba visų investicijų pelningumo arba grąžos rodiklį. Jis apskaičiuojamas taip:

Investicijų pelningumo= ( Pelnas, atskaičius mokesčius + palūkanos ) / (

Ilgalaikiai įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas)

Šis rodiklis išsamiai apibūdina firmos finansinės veiklos rezultatyvumą, jos sugebėjimą gauti pelną iš visų finansinių išteklių.

Turto pelningumo rodiklis, dar vadinamas Dju Ponto rodikliu Vakarų šalyse ir fondo grąža vakarykščio socializmo šalyse, yra skaičiuojamas taip:

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas

Šis rodiklis rodo, ar efektyviai firma vartoja savo turtą. Užsienio šalyse aktyvų pelningumo rodiklis paprastai yra lyginamas su palūkanų normomis ir, jei rodiklis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai gerinti.

Greta šių trijų plačiausiai taikytinų pelningumo rodiklių firmos finansinėje analizėje pelnas taip pat lyginamas su pardavimų apimtimi.

Dažniausiai yra apskaičiuojamas bendrasis pelningumo rodiklis rodantis, kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui. Šis rodiklis dar vadinamas bruto pelno marža ir nustatomas pagal formulę:

Bendras pelningumo rodiklis = Pardavimai-parduotų prekių savikaina /

Pardavimai

Pagal šį rodiklį galima spręsti, ar yra pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos išlaidų. Rodiklis padeda nustatyti, ar ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba suteikiamos paslaugos.

Grynojo pelningumo arba neto pelno marža nustatoma panašiai kaip ir bendrojo, tačiau ekonominėje literatūroje sutinkami du šio rodiklio apskaičiavimo variantai:

1. Pelnas, atskaičius mokesčius / Pardavimai

2. Pelnas iki apmokestinimo / Pardavimai

Abu šie rodikliai palyginti su bruto pelno marža visapusiškai rodo įmonės veiklos efektyvumą, o pati imliausia šiuo aspektu yra grynojo pelno (atskaičius mokesčius) marža, nes ji rodo ne tik administracinių, pardavimo ir finansinių operacijų išlaidų, bet ir įsipareigojimų mokėti mokesčius įtaką pardavimų pelningumui.

Pelningumo rodiklių grupei gali būti priskiriami ir išlaidų lygio santykiniai rodikliai, kurie gali būti nustatomi kiekvienam išlaidų straipsniui arba grupei, arba visoms išlaidoms. Atidžiau analizuotini trys rodikliai:

1. Realizacijos išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui:

Realizacijos išlaidos/Pardavimų pajamos

2. Administracinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui:

Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos

3. Labiausiai apibendrinantis, rodantis firmos sugebėjimą taupiai naudoti ir kontroliuoti išlaidas, rodiklis yra nustatomas pardavimų ir gamybos išlaidas palyginant su bendra pardavimų apimtimi. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:

Pardavimų ir gamybos išlaidos/Pardavimų pajamos

1.3.3.2.Mokumo rodikliai

Šios grupės rodikliai rodo, ar firmos įsipareigojimai yra realūs, t.y., ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus. Panagrinėsiu pagrindinius mokumo rodiklius.

1. Bendrojo trumpalaikio likvidumo koeficientas. Šis rodiklis padeda nustatyti, kiek trumpalaikiai aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.

Žema jo reikšmė rodo, kad firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus. Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2

iki 2,0. Aukštą lygį dažniausiai teigiamai vertina potencialūs investitoriai ir kreditoriai. Minimas koeficientas apskaičiuojamas :

trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai.

2. Greitojo likvidumo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo aktyvų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis gali būti apskaičiuojamas pagal tokias formules:

1. (Debitorinis įsiskolinimas + pinigai) / trumpalaikiai įsiskolinimai;

2. (Trumpalaikiai aktyvai – prekinės atsargos) / trumpalaikiai įsiskolinimai;

Šie rodikliai rodo firmos pasirengimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.

3. Manevringumo koeficientas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

trumpalaikiai grynieji aktyvai/nuosavas kapitalas; Šis koeficientas rodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai.

Koeficientas taip pat padeda nustatyti, kokiu mastu firma yra finansiškai nepriklausoma.

4. Bendrasis mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo įmonės gebėjimą įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus partneriams, VMI, bankams ir t.t. Jis apskaičiuojamas:

Nuosavas kapitalas / Bendrieji įsipareigojimai;

5. Ilgalaikio mokumo koeficientas: Nuosavas kapitalas / Ilgalaikiai įsipareigojimai; Jei šis rodiklis didelis, ilgalaikių įsipareigojimų įvykdymas patikimas, o bankroto tikimybė maža.

6. Paskolos padengimo koeficientas: veiklos pelnas / metinės palūkanos;

1.3.3.3.Veiklos apyvartumo rodikliai

Veiklos apyvartumo rodiklius galima suskirstyti į trumpalaikio ir ilgalaikio turto apyvartumo rodiklius.

Trumpalaikio turto apyvartumas daro labai didelę įtaką įmonės finansinei būklei. Pagrindiniai šio turto rodikliai:

1. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas kartais :

Pardavimai/Gautinos sumos; Jis parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymų procese.

2. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas dienomis: (Gautinos sumos*

365)/Pardavimai; Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo apyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės mokėjimų politiką vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą.

3. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais: Pirkimai /

Mokėtinos sumos;

4. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis: Mokėtinos sumos

/ Pirkimai;

5. Atsargų apyvartumo rodiklis kartais: Parduotų prekių savikaina /

Vidutinės atsargos;

6. Atsargų apyvartumo rodiklis dienomis: (Vidutinės atsargos * 365)

/ Parduotų prekių savikaina;

7. Trumpalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Trumpalaikis turtas; Šis koeficientas parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

8. Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis: Atsargos /

Trumpalaikis turtas;

9. Pardavimų ir apyvartinio kapitalo santykio rodiklis: Pardavimai

/ Apyvartinis kapitalas;

10. Kapitalo apytakos ciklo rodiklis : debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis + Atsargų apyvartumas dienomis – Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis.

Prie ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių paprastai priskiriami :

viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas;

1. Viso turto apyvartumas : Pardavimai / Visas turtas; Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti, tiksliau tariant, kiek kiekvienam turto litui tenka realizacijos.

2. Ilgalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Ilgalaikis turtas;

2. UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA

UAB „Phillip Morris Lietuva“ priklauso tarptautinei organizacijai

„Philip Morris International“, įkurtai 1954 m., kurios pradininkė buvo

„Philip Morris USA“, įkurta 1847 m. Anglijoje, bet savo verslo gijas perkėlusi į JAV. Šiuo metu abi kompanijos veikia nepriklausomai viena nuo kitos, bet priklauo bendrai „Altria“ grupei. Pastarajai priklauso visos

„Phillip morris“ teisės ir beveik visos „Philip Morris International“ bei

„Philip Morris U.S“ akcijos. „Altria“ grupei taip pat priklauso tarptautinė kompanija „Kraft Foods“. Kompanijų istorinė ir tarpusavio santykių raida pateikta 1 pav.

Globalios kompanijos istorija prasideda nuo 1847, kai Philip Morris atidarė savo parduotuvę Londone Bondo gatvėje, kurioje pardavinėjo tabaką ir vietoje pagamintas cigaretes. Po Moriso mirties jo verslą perėmė jo žmona ir brolis. 1881 jie susijungė su Josephu Grunebaumu ir įkūrė kompaniją „Philip Morris & Company and Grunebaum“. 1885 m. Kompanija iširo ir nuo tada ji žinoma kaip „Philip Morris & Co.“

1894 kompanija galiausiai prarado šeimos kontrolę, kai buvo perimta Wiljamo Kurtis Tomsono ir jo šeimos. 1902 kompanija persikėlė į

Niu Jorką, kur dalimis 50 prie 50 buvo pasidalinta su Gustavu Ekmeyeriu.

Ekmeyeris buvo kompanijos atstovas JAV nuo 1872, kai importuodavo ir parduodavo Anglijoje pagamintas cigaretes. Ričmonde, Virginijos valstija,

1924, buvo pastatytas fabrikas, kuriame buvo pradėta nauja cigarečių rūšis

„Marlboro“.

[pic]

1 pav. „Philips Morris“ istorinė raida

„Philip Morris International“ produktų pardavimai užima beveik

14% pasaulinės cigarečių rinkos už JAV ribų. Joje dirba virš

40,000darbuotojų. „Philip Morris International“ užsiima gamyba, rinkodara, cigarečių pardavimais ir distribuciją daugiau nei 160 šalyse. Taip pat kompanija vykdo virš 100 jaunimo rūkymo prevencinių programų daugiau nei 90-

yje šalių.

1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation”

įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. „Philip Morris

Lietuva” pastatė naują „plyno lauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m.

papildomai investavo į tabako paruošimo naujo cecho statybą. „Philip Morris

Lietuva” buvo viena pirmųjų užsienio kapitalo bendrovių, nusprendusių savo produktų gamybą vykdyti Lietuvoje. Šiandien, jau investavusi daugiau kaip

300 mln. litų, bendrovė yra viena stambiausių užsienio investuotojų

Lietuvoje.

Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės

Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos ir

Šveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir

5 pavadinimų cigaretės Estijai. Per dešimt veiklos metų bendrovės darbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrike

Klaipėdoje ir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje.

Nemažą dėmesį bendrovė skiria darbuotojų mokymui ir tobulinimui.

Jie turi galimybę stažuotis kituose „Philip Morris” filialuose

Australijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei „Philip Morris International”

būstinėje Šveicarijoje. JAV kompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietą pagal investicijas Lietuvoje, į šalies biudžetą iki 2001 m. ji sumokėjo 256

mln. Lt mokesčių. Įmonė kasmet pagamina po 5 mlrd. vienetų cigarečių.

„Philip Morris Lietuva” gamykloje Klaipėdoje ir jos biuruose

Vilniuje bei Kaune dirba 600 žmonių. Lietuvoje pagamintos „Philip Morris

Lietuva” prekės eksportuojamos į Latviją, Estiją ir Kaukazo šalis.

3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir horizontalioji analizė

3.1 Balanso horizontalioji analizė

Atliktas UAB „Philips Morris Lietuva“ ketverių metų finansinių duomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentais nagrinėjamu laikotarpiu. Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metų, dažniausiai 5-10 metų. UAB „Philips Morris Lietuva“ finansiniai duomenys analizuojami ketverių metų 2001 – 2004.

[pic]

1 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto dinamika 2001 – 2004 m.

Iš horizontalios balanso ataskaitos (3 priedas) matome, kad ilgalaikis turtas, kaip ir trumpalaikis turtas turi didėjimo tendenciją.

Tai rodo, kad įmonės ilgalaikis turtas per analizuojamus ketverius metus padidėjo 4912810 litais arba kitaip tariant 19 procentų. Tuo tarpu trumpalaikis turtas padidėjo 5783625 litais arba 27 procentais. Reikia paminėti tai, kad trumpalaikis turtas 2002 metais buvo sumažėjęs 5

procentais. Iš 1 diagramos matome, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ turtas padidėjo, t.y. įmonė sėkmingai vysto savo veiklą.

[pic]

2 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto pokyčių dinamika

2000-2004 m.

Kaip galime pastebėti iš duotų 2 ir 3 diagramų, UAB „Philips Morris

Lietuva“ ilgalaikis turtas 2002-2003 metais buvo sumažėjęs 3 procentais, arba kitaip tariant 1021816 litais. Tačiau nepaisant 2002-2003 metų ilgalaikio turto sumažėjimo, įmonės ilgalaikis turtas 2004 metais padidėjo net 16 procentų (5883164 litai).

[pic]

3 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto lyginamųjų dalių dinamika 2001-2004

metais (%)

Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė nekilnojimo turto įsigijimas 2003 metais. Lyginant 2002 metus ir 2003 metais pokytis buvo neigiamas -3 procentai, o kitų metų palyginime ilgalaikis turtas padidėjo

16 procentų [pic]

4 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto formavimosi dinamika 2001-2004 m. (%)

Pasižiūrėję į 4 diagramą, matome, kaip kinta UAB „Philips Morris

Lietuva“ ilgalaikis turtas per ketverius metus. Matome, kad ilgalaikiame turte, formavimo savikaina yra lygi nuliui. Tai leidžia spręsti, kad per nagrinėjamą laikotarpį įmonė neįsigijo jokio ilgalaikio turto. Iš karto galima pastebėti, kad didžiausią dalį ilgalaikiame turte sudaro įmonės materialus turtas, kuris kasmet mažėjo 1-2 procentais. Aiškiai galime pastebėti, kad ilgalaikis finansinis turtas 2004 metais lyginant su 2001

metais padidėjo 81%. Taip pat gana žymiai padidėjo po vienerių metų gautinos sumos. 2004 metais šios sumos padidėjo net iki 1535 procentų lyginant su 2003 metais.

[pic]

5 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2001 – 2004 metais (%)

Savininkų nuosavybėje ir įsipareigojimuose, 5 diagrama, kaip matome pasidalino dvi balanso pogrupiai: kapitalas ir rezervai bei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Kaip matome iš 5 diagramos kapitalas ir rezervai per analizuojamą laikotarpį padidėjo beveik 50 procentų, t.y. 13422428 litais.

Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2001 metų iki 2003 metų sumažėjo 14,27 proc. (6446584 lt.) Tai rodo, kad įmonės sumažėjo, tačiau

2004 metais tie įsipareigojimai bei mokėtinos sumos padidėjo beveik iki

2002 metų įsiskolinimo lygio.

Reikia paminėti tai, kad atidėtų mokesčių, kaip ir finansavivo (dotacijos ir subsidijos) iš vyriausybės per nagrinėjamą laikotarpį nėra.

Sukauptų sąnaudų ir ateinančio laikotarpio pajamos per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo net 70 proc. (134608 lt.)

Horizontalios balanso analizės duomenys rodo, kad UAB „Philips

Morris Lietuva“ analizuojamų metų balansas yra sudarytas ne tiki iš nuosavo kapitalo, bet įmonės turi trumpalaikių įsipareigojimų.

3.2 Balanso vertikalioji analizė

Atlikus vertikaliąją balanso analizę (2 priedas ) galima nustatyti UAB „ Philips Morris Lietuva “ balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei įsipareigojimų dalis balanse.

[pic]

6 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ “ turto sudėties lyginamųjų dalis kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kaip matome 6 diagramoje didžiausią dalį turte sudaro ilgalaikis turtas. Kaip matome 2001 ir 2002 metais ilgalaikio ir trumpalaikio sudėtis nebuvo pakitęs. Tačiau kitus du nagrinėjamus metus ilgalaikio turto lyginamoji dalis turto sudėtyje sumažėjo atitinkamai 4 ir 6 procentus. Tuo pačiu trumpalaikis turtas padidėjo atitinkamai 3 ir 4 procentus.

[pic]

7 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ materialaus turto kitimo tendencijos 2001-2004 m.

Tokį turto dalių pasiskirstymą lėmė materialaus turto sumažėjimas

(7 diagrama) nuo 58 proc. (2001 metais) iki 46 proc. (2004 m.).

2003 metais atsirado naujas kintamasis UAB „Philips Morris Lietuva“

“ turto sudėties lyginamųjų dalių kitimo dinamikoje 2001-2004 m. Tai –

sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (6

diagrama). Matome, kad pirmus du metus įmonės sukauptų (gautinų) pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų nebuvo. Ir tik 2003 metais greta trumpalaikio ir ilgalaikio turto atsirado šis balanso straipsnis. Atidžiau pasižiūrėję į balanso ataskaitas (1 priedas) pamatysime, kad 2001 ir 2002

metais vis dėlto buvo sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos. Atitinkamai 98804 lt. ir 41478 lt. Tačiau jie nesiekė nė vieno proc. UAB „Philips Morris Lietuva“ turte. Atidžiau pasižiūrėję į diagramą, matome, kad per 2003 metus šis balanso straipsnis padidėjo 100%.

2003 metais – 1 proc.,o 2004 metais 2 proc..

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. 2001 metais kapitalas ir rezervai sudarė 50 procentų įmonės pasyvų ir per nagrinėjamą laikotarpį svyravo.

Pavyzdžiui lyginant su 2002 metais padidėjo 7 punktais ( 7 procentais), o tuo tarpu įsipareigojimai per tokį pat laikotarpį sumažėjo7 proc. ir 2002

metais jau sudarė 42 procento visų pasyvų. Tačiau būtina paminėti, kad tiek kapitalas, tiek UAB „Philips Morris Lietuva“ įsipareigojimai kito dinamiškai ( žr.8 diagramą).

[pic]

8 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kapitalų ir rezervų sudėtyje 2001 metais dominuoja rezervai.

Sekančiais metais jo lyginamoji dalis padidėja 1 punktu (iki 34 procentų).

2002-2003 metais padidėjo 3 punktais arba iki 37 procentų, 2003-2004

lyginamoji dalis kapitale padidėjo dar 2 punktais. Antroje vietoje pagal lyginamąjį svorį nuosavo kapitalo dalyje užima kapitalas. 2001 metais jis sudarė 16 procentų. 2002 metais jo lyginamasis svoris sudarė 17 proc., nuo tų metų, jis pastoviai mažėjo, kol galiausiai 2004 metais, jo lyginamasis svoris sudarė tik 13 proc. Nuosavo kapitalo dalyje.

Nuosavo kapitalo dalyje pagal lyginamąjį svorį trečiojoje vietoje yra nepaskirstytas pelnas (nuostolis). 2001 metais, nebuvo nei pelno, nei nuostolio. Tai leidžia manyti, kad įmonė nepatyrė nuostolių šiais nagrinėjamais metais, bet ir neuždirbo. Sekančiais metais pelnas padidėjo 5 proc.. Nuo to laiko įmonės pelnas tolygiai didėjo. UAB „Philips

Morris Lietuva“ 2004 metų pelnas, kaip ir 2003 metais padidėjo 9

procentais. Tai leidžia manyti, kad įmonė dirba sėkmingai ir artimiausiu laikotarpiu neketina nutraukti savo veiklos.

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis bendroje balanso pasyvų dalyje

2001 – 2004 metais pastebime įsipareigojimų tendenciją. Tai lemia ilgalaikių įsipareigojimų mažėjimas nagrinėjamu laikotarpiu. Ilgalaikiai įsipareigojimai ir po vienerių metų gautinos sumos sumažėjo 2001 – 2004

metais sumažėjo 16 proc.

Tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai priešingai negu ilgalaikiams, didėjo. 2001 metais trumpalaikiai įsipareigojimai ir iki vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 62 proc iš visų įsipareigojimų. Per nagrinėjamą laikotarpį trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 8 proc., t.y. iki 80

proc.

3.3 Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo (6 priedas), kad

2001 – 2004 metais UAB „Philips Morris Lietuva“ veikla buvo pelninga, grynojo pelno suma per nagrinėjamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti ir mažėti.

Lyginant 2001 metus su 2002 metais (žr. 9 diagramą) grynasis pelnas išaugo 33 procento. Nors 2002 metais padidėjo pardavimų pajamos, tačiau išaugo pardavimų savikaina, t.y. 19 procentų arba 4,2 mln. litų.

Tačiau bendrasis pelnas, nepaisant to, padidėjo 27 procentais arba 4,3

mln. litų. Veiklos sąnaudos per 2001 – 2002 metus padidėjo 11 procento.

Tačiau veiklos pelnas 2002 metais siekė net 334%, o tai, kad įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) yra tik 18 proc. Lėmė finansinė ir investicinė veikla (-290 proc. arba 2 mln. Lt.) bei kita veikla (-21 proc. Arba 150

tūkst. Lt.). Tuo tarpu UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001-2002 metus padidėjo pagautė (ypatingą pelną) net 249 proc. ( 27 tūkst. Lt.). Kadangi įmonė, pritaikiusi investicijų lengvatas, nemokėjo pelno mokesčio, grynojo pelno teigiamas pokytis sudarė 33 proc. (651 tūkst. Lt.).

Lyginant 2002 metus su 2003 metais matomas grynojo pelno teigiamas pokytis, t.y. 95 procentų (2,48 mln. Lt.). Teigiamam pokyčiui didžiausią įtaką padarė:

1. Padidėjusios veiklos sąnaudos, t.y. 20 procentų arba 3,4 mln.

litų.

2. Finansinė ir investicinė veikla, t.y. -147 procento arba 2 mln.

litų.

3. Kitos veiklos teigiami pokyčiai pokyčiai, t.y. 46 procentai arba

254 tūkst. litų.

[pic]

9 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno kitimas 2001-2004

metais horizontalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 metus su 2004 metais grynasis pelnas sumažėjo iki 13

procentų. Tai įtakojo didelis neigiamas (719 procentų ) netekimų (ypatingųjų praradimų) pokytis. Tačiau veiklos sąnaudos sumažėjo iki 18

procentų. Taip pat padidėjo pelno mokesčio rodiklis 5 procentais arba 5

tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno (nuostolio) analizė parodo tik bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB

„Philips Morris Lietuva“ gauną grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

3.4 Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Atlikę UAB „ Philips Morris Lietuva“ vertikalią pelno (nuostolio) analizę 2001-2004 metams (5 priedas) gauname keletą reikšmingų pelningumą apibudinančių rodiklių. Jie parodo, kad grynojo pelno dalis priklausomai nuo pardavimų savikainos 2002-2001 metais sumažėjo 3 punktais, t.y. nuo 64 iki 61 procentų. Tam įtakos turėjo padidėjusios veiklos sąnaudos (3 punktais) ir pelno mokesčio nebuvimas (žiūrėti 10 diagramą).

[pic]

10 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno pokyčiai 2001-2004

metais vertikalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 su 2002 metais, grynasis pelnas padidėjo 3 punktais, t.y. nuo 5 iki 8 procentų. Tai įtakojo išaugusi 1 punktu veiklos pelnas (nuostolis) ir 4 punktais įprastinės veiklos pelnas (nuostolis). 2003

metais įmonė nemokėjo pelno mokesčio, kuris padidino grynąjį pelną 1

punktu, tad visi išvardinti rodikliai leido grynajam pelnui padidėti 3

punktais (iki 8 proc.).

2004 metais grynasis pelnas krito 1 punktu (nuo 8 iki 7 procentų).

Tai lėmė šios priežastys:

1.) Parduotų prekių savikaina padidėjo 1 punktu, t.y. nuo 61 proc iki 62 proc.

2.) Veiklos pelnas (nuostolis) taip pat padidėjo 1 punktu. (nuo 7

iki 8 procentų).

Ir nors įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) išliko toks pats, tačiau nepaisant to grynasis pelnas sumažėjo 1 punktu (iki 7 procentų).

Iš atliktos vertikalios pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti.

3.5 Santykinių rodiklių analizė

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos ir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso.

➢ Finansų valdymo.

➢ Išteklių valdymo.

Galimas ir kitas finansinių rodiklių grupavimas ir jų analizės eiliškumas, tačiau pateiktas variantas yra geriausias, nes pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

1. pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus,

2. pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą.

Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

Išteklių panaudojimo rodikliai priskiriami finansinei sferai, nes jie nustatomi pagal išteklių panaudojimo finansinius rezultatus, pardavimų pajamas, pelną.

3.5.1.Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir sintetina firmos laimėjimus. Šiame darbe apskaičiuosiu ir paanalizuosiu pagrindinius iš jų:

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Pavadinimas | | | | |

|Pardavimai, Lt. |44594533|53149123|63841507|80993513 |

|Parduotų prekių savikaina,|28382113|32600026|38701144|50441193 |

|Lt. | | | | |

|Grynasis pelnas, Lt. |1947113 |2598797 |5074386 |5750226 |

|Akcinis kapitalas, Lt. |8822990 |8822990 |8822990 |8822990 |

|Rezervai, Lt. |17789644|17789644|20388038|25461846 |

|Turtas, Lt. |53743442|51861416|55033892|65869216 |

1 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių duomenys

Bendras pelningumo rodiklis= Pardavimai – parduotų prekių savikaina /

Pardavimai;

BPR (2001m.) = 16212420 Lt / 44594533 Lt = 0,3636. Vadinasi, 2001

m. nuo 1 Lt pardavimų pajamų įmonė uždirbo 36,36 ct. bendrojo pelno.

BPR (2002m.) = 20549097 Lt / 53149123 = 0,3866. Įmonė 2002 m.

uždirbo 38,66 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

BPR (2003m.) = 25140363 Lt / 63841507 = 0,3938. Uždirbta 39,38 ct.

bendrojo pelno nuo 1 Lt. pardavimų pajamų.

BPR (2004m.) = 30552230 Lt / 80993513 Lt = 0,3772. Įmonė uždirbo

37,72 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumo rodiklis, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui.

Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis „šokinėja“ 5-15 procentų riboje.

Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis įmonėje nagrinėjamo retrospektyvinio periodo metu buvo nuo 0,3636 iki 0,3938 (žr. 11 diagrama).

Įmonės, kurios veikla mažmeninė tai pakankamai geras rodiklis. Jis rodo kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui.

[pic]

11 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 2001-2004 m.

GPR (grynasis pelningumo rodiklis) = Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos;

GPR (2001m.) = 1947113 Lt / 44594533 Lt = 0,4332. Įmonė 2001 m.

uždirbo 43,32 ct. grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2002m.) = 2598797 Lt / 53149123 = 0,0489. Uždirbta 4,89 ct.

grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2003m.) = 5074386 Lt / 63841507 = 0,0795. Vadinasi, 2003m.

įmonė uždirbo nuo 1 Lt pardavimų pajamų – 7,95 ct. grynojo pelno.

GPR (2004m.) = 5750226 Lt / 80993513 Lt = 0,0710. Uždirbta 7,10 ct.

grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Grynojo pelningumo rodiklis ( arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis. Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai.

Per nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis sumažėjo nuo 43,32 iki 7,10

proc. arba kitaip tariant 36,22 punktais. Didžiausia grynojo pelningumo rodiklio reikšmė buvo 2001 metais žr 11 diagramą), tuo metu UAB „ Philips

Morris Lietuva“ pelningumas siekė 43,32 procento. 2002 metais, dėl finansinės ir investicinės veiklos nuostolių, šis rodiklis sumažėjo 38,43

punktu, bet 2003 metais išaugo, tačiau tik iki 7,95 procentų. O 2004 metais grynojo pelno rodiklis sumažėjo iki 7,10 proc. Galima daryti išvadą, kad nepriklausomai nuo bendrojo pelningumo, grynojo pelningumo rodiklio dinamika yra cikliška. Kas antrais metais ji mažėja arba auga.

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

KP (2001m.) = 1947113 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0732.

Gauta kapitalo pelningumo reikšmė rodo, kad įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo uždirbo 7,32 ct. grynojo pelno.

KP (2002m.) = 2598797 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0977.

Įmonė gavo 9,77 ct. pelno (atskaičius mokesčius) iš 1 Lt nuosavo turto.

KP (2003m.) = 5074386 Lt / (8822990 Lt + 20388038 Lt ) = 0,1737.

Įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo uždirbo 17,37 ct. grynojo pelno.

KP (2004m.) = 5750226 Lt / (8822990 Lt + 25461846 Lt ) = 0,1677.

Nuosavo kapitalo 1 Lt uždirbo 16,77 ct. grynojo pelno.

Apskaičiuoti UAB „ Philips Morris Lietuva“ turto ir nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai nusako turimų išteklių panaudojimo rezultatyvumą.

[pic]

12 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 2001-2004 m.

Nuosavas kapitalas kasmet didėjo, nes akcininkai nemokėdavo sau dividendų, o pelną pervesdavo į rezervus įmonės veiklai plėsti. Nuosavo kapitalo pelningumo dinamika per analizuojamą laikotarpį išaugo 0,1005

punkto. Žr. 12 diagramą). Tai rodo kad didėjo pelnas tenkantis vienam investuotam litui. Kapitalo pelningumo didėjimas rodo, kad įmonės vadovai gerai vadovavo įmonei, sėkmingai plėsdami veiklą. Nors 2003 metų staigus pelningumo padidėjimas 0,076 punkto ir 2004 metais šio rodiklio sumažėjimas

0,006 punktu, reikalaują gilesnės analizės, ar nebuvo tuo laiku iškraipyta finansinė atskaitomybė.

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas;

TPR (2001m.) = 1947113 Lt / 53743442 Lt = 0,0362. Vienas turto litas 2001m. uždirbo 3,62 ct. grynojo pelno.

TPR (2002m.) = 2598797 Lt / 51861416 Lt = 0,0501. Įmonės turto litas uždirbo 5,01 ct. grynojo pelno.

TPR (2003m.) = 5074386 Lt / 55033892 Lt = 0,0922. Vienam turto litui, 2003m., teko 9,22 ct. grynojo pelno.

TPR (2004m.) = 5750226 Lt / 65869216 Lt = 0,0873. 2004 m.. Įmonės turto litas uždirbo 8,73 ct. grynojo pelno.

Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam turto piniginiam vienetui. Jis leidžia įvertinti turto panaudojimo veikloje efektyvumą. Kuo didesnis šis rodiklis , tuo turto panaudojimas efektyvesnis.

Gamybos įmonės ir prekybinės įmonės paprastai turi daug turto (gamyklas, gamybos įrenginius, atsargas). Šio turto panaudojimas būna itin intensyvus. Tokių įmonių turto pelningumo rodiklis paprastai būna iki 5

proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto, pvz., reklamos agentūros, programinės įrangos kūrėjai, turto panaudojimo intensyvumas yra žemas , ir šis rodiklis siekia apie 20 proc.. Kaip rodo 12 diagrama UAB „ Philips

Morris Lietuva“ pakankamai intensyviai naudoja įmonės turtą ir turto pelningumo rodiklis yra geras. Dėl darbo apimties nebesigilinu į kitus įmonės pelningumą nusakančius rodiklis. Apibendrinant įmonės pelningumo analizę, galima teigti, kad įmonės reikėtų peržiūrėti ir kiek galima mažinti veiklos sąnaudas, t.y. administracines sąnaudas.

Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis = Pardavimų savikaina / Pardavimų pajamos;

IRNR(2001m.)= 28382113 Lt / 44594533 Lt = 0,6364. Pardavimų savikaina

2001m. sudarė 63,64% pardavimų pajamų.

IRNR(2002m.)= 32600026 Lt / 53149123 Lt = 0,6134. Įmonė 2002m. 61,34 %

pardavimų pajamų išleido prekių savikainai.

IRNR(2003m.)= 38701144 Lt / 63841507 Lt = 0,6062. 2003m. pardavimų savikaina sudarė 60,62% visų pardavimų pajamų.

IRNR(2004m.)= 50441193 Lt / 80993513 Lt = 0,6228. Įmonės pardavimų savikaina sudarė 62,28 ct. nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijos apie įmonių veiklą, tačiau vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtina atlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik pelningumo rodiklių vertinimas daugiausiai naudos ir džiaugsmo gali suteikti trumpalaikiams, bet ne ilgalaikiams investuotojams. Taigi pelninga įmonė – nebūtinai stabili, ir priešingai: nuostolis dar nereiškia pralaimėjimo.

3.5.2.Mokumo rodikliai

Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiek įmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, bet ir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimo rodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi gali būti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie jos gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamas mokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visais įsipareigojimais.

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Pavadinimas | | | | |

|Trumpalaikis turtas, Lt. |16217449|15414566|17965298|22001074 |

|Trumpalaikiai |37427189|36405373|36456835|42339999 |

|įsipareigojimai, Lt. | | | | |

2 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ mokumo rodiklių duomenys

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus. Kuo mokumo rodiklis aukštesnis, tuo finansinės rizikos lygis žemesnis, mažesnė bankroto tikimybė, didesnės galimybės pasiskolinti lėšų.

Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai;

GAK(2001m.) = 16217449 Lt – 37427189 Lt = -21209740 Lt.

GAK(2002m.) = 15414566 Lt – 36405373 Lt = -20990807 Lt.

GAK(2003m.) = 17965298 Lt – 36456835 Lt = -18491537 Lt.

GAK(2004m.) = 22001074 Lt – 42339999 Lt = -20338925 Lt.

Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuo apyvartinio kapitalo. Manoma, kad šis rodiklis geriausiai apibudina įmonės finansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.

Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti veiklą, vykdyti įsipareigojimus, būti konkurenciška. Jeigu apyvartinis kapitalas metai iš metų didėja, tai įmonės finansinė padėtis pastovi.

[pic]

13 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo apyvartinio kapitalo dinamika 2001-2004 m.

Per bendrovės analizuojamą finansinės veiklos laikotarpį, matyti, kad grynojo apyvartinio rodiklis buvo neigiamas, tai rodo įmonės finansinį nepastovumą.

Bendrojo padengimo koeficientas = trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai;

BPK(2001m.) = 16217449 Lt / 16693712 Lt = 0,9715. Trumpalaikis turtas sudaro tik 97,15% trumpalaikių įsipareigojimų.

BPK(2002m.) = 15414566 Lt / 16704249 Lt = 0,9228. Įmonės trumpalaikis turtas sudaro 92,28% trumpalaikius įsipareigojimus.

BPK(2003m.) = 1796298 Lt / 17598490 Lt = 0,1021. Trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tiktai 10,21% įmonės turimą trumpalaikį turtą.

BPK(2004m.) = 22001074 Lt / 22883016 Lt = 0,9615. Trumpalaikis turtas sudaro tik 96,15 % trumpalaikių įsipareigojimų.

Iš įmonės grynojo apyvartinio kapitalo matosi, kad įmonės trumpalaikis turtas neviršija trumpalaikių įsipareigojimų. Šis rodiklis rodo įmonės per mažą įmonės einamąjį likvidumą.

Nors norminis lygis yra 2, kuris leistinas daugelyje Europos šalių, tačiau įvertinant, kad įmonės veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba ir su daugeliu tiekėju yra pasirašytos sutartys, kad atsiskaityti už prekes tik po jų realizavimo tretiesiems asmenims, įmonės einamojo likvidumo rodiklis nėra pakankamai geras.

Įmonės kritinio likvidumo rodiklis yra labai mažas. Ypač 2003

metais, kai trumpalaikis turtas galėjo padengti tik 10,21% įmonės trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonei sunku vykdyti savo įsipareigojimus, o einamom reikmėm tenkinti gali pritrūkti pinigų.

[pic]

14 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ trumpalaikio mokumo rodiklių analizė 2001-2004 m.

3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai

Apskaičiuosiu ir analizuosiu pagrindinius turto apyvartumo rodiklius:

| |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Metai | | | | |

|Pavadinimas | | | | |

|Materialinės atsargos, |15084395 |14149686 |16985912 |19993022 |

|Lt. | | | | |

|Pardavimai, Lt. |44594533 |53149123 |63841507 |80993513 |

3 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ veiklos apyvartumo rodikliai

Vidutinė materialinių atsargų apyvartumo trukmė = (Materialinės atsargos *

365)/Pardavimai;

VAAT (2001m.) = (15084395 Lt * 365 d. ) / 44594533 Lt = 123 dienos.

VVAT (2002m.) = (14149686 Lt * 365 d. ) / 53149123 Lt = 97 dienos.

VVAT (2003m.) = (16985912 Lt * 365 d. ) / 63841507 Lt = 97 dienos.

VVAT (2004m.) = (19993022 Lt * 365 d. ) / 80993513 Lt = 90 diena.

Labai svarbus įmonei rodiklis yra atsargų apyvartumo trukmė. Šis rodiklis parodo kas kiek dienų buvo atnaujintos įmonės atsargos. Atsargų apyvartos trukmė lyginama su šakiniai rodikliais. Greita apyvarta, ar jos mažėjimas, gali būti tada, kai gera produkcijos paklausa ir ją lengva parduoti. Palyginti ilga apyvarta rodo, kad įmonė turi per dideles materialines atsargas. Įmonėje šis rodiklis keitėsi gana įvairiai. Nuo

2001 iki 2002 jis sutrumpėjo 26 dienomis, lyginant 2003 metus su 2002

atsargų apyvartumas išliko toks pats, o 2004 vėl sumažėjo 7 dienomis.

Įmonės atsargų apyvartumo trukmė nėra pakankamai didelė. Jei darytume gilesnę analizę, pamatytume, kad įmonės atsargų apyvartumas kiekvienais metais mažėja, tai rinkos požiūriu reiškia, kad įmonės prekės yra gana paklausios.

3.6.SWOT analizė

Tam, kad, atlikus finansinių rezultatų pokyčių analizę, galima būtų sudaryti “N” įmonės strateginius planus, tikslinga atlikti SWOT analizę.

SWOT analizės panaudojimo schema patikta 2 pav.

[pic]

2 pav. SWOT analizės panaudojimo schema

SWOT analizės idėja – panaudoti pastangas, kad silpnumus (W) paversti pranašumu (S), o pavojus (T) – galimybėmis (O).

3 lentelėje pateikiama įmonės privalumų, sugebėjimų, pavojų ir galimybių analizė.

| Privalumai |Trūkumai |

|– Ilgametė darbo patirtis bei |– Verslo atžvilgiu labai palanki |

|tradicijos; |geografinė padėtis labai patraukli |

|– Nuolatiniai bei patenkinti |konkurentams; |

|vartotojai; | |

|– Gera gamybinė bazė; | |

|– Kvalifikuotas bei gerai apmokytas|– Dėl užimamos didelės geografinės |

|personalas; |teritorijos susidaro didelės |

|– Pakankamai žema teikiamų paslaugų|transporto išlaidos bei sudėtingėja|

|savikaina bei teikiamų paslaugų |valdymas; |

|kaina; | |

|– Visų reikalingų leidimų bei | |

|licenzijų, susijusių su tabako | |

|gamyba bei pardavimu tyrėjimas | |

|poveikis žmogui aplinkai; | |

|– Verslo atžvilgiu labai gera | |

|geografinė padėtis (Lietuvos | |

|centrinė dalis, didelis vartotojų | |

|poten-cialas, didelė perkamoji | |

|galia ir t.t.). | |

|Galimybės |Pavojai |

|– Firmos teikiamų paslaugų |– Palyginti plati įmonės užimamos |

|vartotojai, žinodami kitų firmų |geografinės teritorijos dalis, ko |

|teikiamų paslaugų kainų lygį yra |pasėkoje didėja nesugebėjimo |

|pasiruošę mokėti daugiau, ko |išlaikyti tokią teritoriją, rizika.|

|pasėkoje galima didinti parduodamo |– Per mažos teikiamų paslaugų |

|tabako kainas. |kainos smarkiai riboja įmonės |

| |finansines galimybes, todėl didėja |

| |pavojus iš konkurentų pusės. |

3 pav.Įmonės SWOT analizė

4.Rinkos situacija, bei perspektyvos

4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka

UAB „Philip Morris Lietuva” 2005 m. ketina investuoti 20 mln. USD į gamyklos Klaipėdoje plėtrą. Anot įmonės atstovų, skirtos lėšos per 2 m.

leis padidinti gamyklos pajėgumus iki 20 mlrd. vienetų cigarečių per metus, pernai jų pagaminta 5 mlrd. vnt.Šiuo metu „Philip Morris Lietuva” tabako gaminiais aprūpina Lietuvos ir Latvijos bei Estijos rinkas. Į uostamiestį dabar keliauja nauji gamybos bei pakavimo įrengimai, kurie turėtų būti sumontuoti iki 2005 m. vidurio. Anot bendrovės atstovų, baigus plėtrą

Klaipėdos gamykla bus didžiausia cigarečių gamybos įmonė Baltijos šalyse.

Tabako gaminių AB „Philip Morris Lietuva”, skelbia, kad jos investicijos šalyje viršijo 300 mln. Lt. 1993 m. „Philip Morris

International Finance Corporation” įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. „Philip Morris Lietuva” pastatė naują „plyno lauko”

gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m. papildomai investavo į tabako paruošimo naujo cecho statybą.

Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės

Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos ir

Šveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir

5 pavadinimų cigaretės Estijai. 2002 PML eksporto apimtys sudarė maždaug

40% PML produkcijos. UAB „Philip Morris Lietuva” su Muitinės departamentu pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl kovos su tabako kontrabanda.

Bendrovė planuoja rengti muitininkams mokymus, kurie padės skirti kontrabandinę produkciją nuo originalios.

Dėl tabako gaminių kontrabandos kenčia tiek prekybos įmonės, tiek valstybės biudžetas. Muitinės departamentas pasirašys tokį pat memorandumą ir su kitomis Tabako gamintojų asociacijos narėmis. Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, sulaikoma apie 10% visos įvežamos kontrabandos. 2003

m. muitinė ir Pasienio apsaugos tarnyba sulaikė apie 70 mln. vnt., 2004 m.

sausį–balandį – apie 30 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių. Dėl kontrabandos valstybė kasmet praranda daugiau nei 100 mln. Lt. Joje dirba per 500 darbuotojų, fabrikas Klaipėdoje cigaretes gamina Lietuvos, Latvijos bei Estijos rinkoms.

„Philip Morris Lietuva” (PML) Klaipėdos fabrike gaminamos 9

pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos ir Šveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir 5 pavadinimų cigaretės

Estijai.1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation” įsigijo

Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. PML pastatė naują „plyno lauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m. papildomai investavo į naujo tabako paruošimo cecho statybą. Per dešimt veiklos metų bendrovės darbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrike Klaipėdoje ir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje. Nemažą dėmesį bendrovė skiria darbuotojų mokymui ir tobulinimui. Jie turi galimybę stažuotis kituose

„Philip Morris” filialuose Australijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei

„Philip Morris International” būstinėje Šveicarijoje. Iki 2002 m. JAV

kompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietą pagal investicijas

Lietuvoje, į šalies biudžetą ji sumokėjo 256 mln. Lt mokesčių.

4.2.Užrašai ant cigarečių

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ant visų Lietuvoje parduodamų cigarečių pakelių privalo būti nauji įspėjamieji užrašai apie rūkymo žalą. Produktus naujaisiais užrašais gamintojai ir importuotojai galėjo pateikti į rinką nuo 2003 metų gegužės. Pirmąjį žingsnį šią linkme žengė šios rinkos lyderė

“Philip Morris Lietuva” (PML). Ji rinkai pristatė pirmąsias cigaretes

“Prima” naujaisiais užrašais. Ant „JT International” (JTI) gaminių pirmieji tokie užrašai, pasak Gintauto Dirgėlos, UAB „JTI Marketing and Sales”

vadovo ryšiams su visuomene, pasirodys maždaug lapkričio pabaigoje.

Naujieji JTI cigarečių pakeliai, pasak p. Dirgėlos, jau atitiks ir kitą nuo

2004 m. gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliosiantį reikalavimą, pagal kurį bus draudžiami užrašai „Turinčios mažai dervų“ (Low tar cigarettes),

„Lengvos“ (Lights), „Ypač lengvos“ (Super Lights), „Švelnios“ (Mild) ar kiti, sudarantys įspūdį, kad tam tikras tabako produktas yra mažiau žalingas nei kiti.

2003 m. spalio 7 d., sutartį su UAB „Žaliasis taškas” dėl pakuočių atliekų perdirbimo pasirašė tabako gaminių AB „Philip Morris

Lietuva”. „Žaliasis taškas” tvarkys bendrovės plastikinės, popierinės bei kombinuotos pakuotės atliekas. Sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo su

“Žaliuoju tašku” (ŽT) jau yra sudariusios “Coca Cola HBC Lietuva”, “Henkel

Lietuva”, “Unilever Lietuva”, “Nestle Baltics”, “Ericsson Lietuva” ir kt.

bendrovės, iš viso daugiau nei 50, kurių bendras piriminės pakuotės tonažas per kalendorinius metus viršija 17.000 t. Aplinkos ministerijos vertinimu, jei visos šalies bendrovės netvarkytų atliekų, o rinktųsi mokėti šiemet įsigaliojusį pakuotės mokestį, jis per metus sudarytų apie 60 mln. Lt. Tuo tarpu panaudotas pakuotes su ŽT pagalba tvarkantys šalies gamintojai bei importuotojai, sutaupys nuo 35 iki 95 % pakuotės mokesčio sumos. Nuo 2004

metų sausio 1d. Lietuvoje įsigalioję Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai numato, kad supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už į rinką išleistų gaminių pakuočių atliekų tvarkymą ir turi sumokėti už jas valstybės nustatytą mokestį arba sutvarkyti nustatytą kiekį pakuočių.

4.3.Konkurentai

Nuo 2003 m. pradžios tabako gamybos monopolininkė UAB „Philip

Morris Lietuva” įgijo konkurentę – UAB „Vina Bona”, ji siūlo vanile pagardintų cigarečių. Didieji cigarečių tiekėjai vilniečių projektą laiko rizikingu. Gamyba bendrovėje pradėta 2003 metų sausį – žaliavas importuos iš užsienio, o savo gamykloje Vilniuje gamina cigaretes „Cezaris” su vanilės prieskoniu. Iš pradžių ketinama įdarbinta apie 20 žmonių. Bendrovės partneriai Belgijoje užsiima cigarečių gamyba. Jie prisideda tiek investicijomis, tiek patirtimi, be to, lietuviai žada pasitelkti ir bankus.

„Vina Bona” akcininkai yra 2 fiziniai asmenys, įmonė įsteigta 1999 m., tačiau iki šiol jokios veiklos nevykdė, o pasak p. Puškoriaus, visus šiuos metus rengėsi cigarečių gamybai. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) licenciją gaminti tabako gaminius „Vina Bonai” išdavė 2002

metų lapkričio pabaigoje. Leidimas išduotas neribotam laikui, už jį bendrovei teks sumokėti 4.000 Lt. „Vina Bona” nepretenduoja į didelę rinkos dalį. Tačiau neslepia, kad, jeigu pirmasis bandymas pavyks, ateityje vien „Cezariu” neapsiribos. Dėl naujų cigarečių prekybos bendrovė derėsis su mažmeninės prekybos tinklais.

Vieno iš didžiausių Europoje cigarečių ir cigarų gamintojų „House of Prince” padalinys Lietuvoje pasirašė cigarečių platinimo sutartį su bendrove „Mineraliniai vandenys”. Pagal šią sutartį UAB „Mineraliniai vandenys” suteiktos išsskirtinės platinimo teisės prekiauti „House of

Prince” cigaretėmis „Prince”, „Caines”, „Wall Street” bei kitomis rūšimis, cigarais „Henri Wintermans”, koncerno „British American Tobacco”

cigaretėmis „Kent”, „Barclay”, „Rothmans” ir kitomis. Numatyta, kad abiejų koncernų – „House of Prince” ir „British American Tobacco” – cigarečių bei cigarų importu į Lietuvą užsiims „House of Prince Lietuva”. Visi šie pasikeitimai siejami su šių metų vasarį koncernų „House of Prince” bei

„British American Tobacco” priimtu sprendimu Baltijos valstybėse verslo plėtrą vykdyti drauge.

Trečioje vietoje pagal pardavimus – „Japan Tobacco International”

produkcija.

Kauno UAB „Etora”, nuo 1999 m. vidurio importuojanti cigaretes ir užsiimanti jų didmenine prekyba, taip pat į rinką bando įvesti naujas cigaretes „Fusion”.

4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje

„PHILIP MORRIS LIETUVA“, UAB Įmonės kodas 110506132, Vilniaus pl.

16, LT-94104, KLAIPĖDA (46) 484444

„BENNET DISTRIBUTORS“, Lietuvos ir JAV UAB , Metalo g. 2B, LT-

02190 VILNIUS – (5) 2306626

„SKONIS IR KVAPAS“, UAB, V. A. Graičiūno g. 10, LT- 02241 VILNIUS –

(5) 2640430

„BIGRETA“, UAB, Saltoniškių g. 29, 4a., LT- 08105 VILNIUS – (5)

2638440

„JTI MARKETING AND SALES“, UAB, . Stuokos-Gucevičiaus g. 9-11, LT-

01122 VILNIUS – (5) 2314197

„BATRIMA“, UAB, Statybininkų g. 7A, LT- 50118 KAUNAS – (37) 302450

„FILTPAKAS“, UAB, J. Jasinskio g. 16, LT- 01112 VILNIUS – (5)

2496509

G. Naudžiūno IĮ, Demokratų g. 42-50, LT- 48411 KAUNAS – (699) 32998

„GEPAGA“, UAB, Gamyklų g. 4, LT- 68108 MARIJAMPOLĖ – (343) 98716,

„HOUSE OF PRINCE LIETUVA“, Minijos g. 39, LT- 91207 KLAIPĖDA – (46)

381515

Išvados ir pasiūlymai

Išanalizavus ir apibendrinus įvairių autorių ekonominę literatūrą finansinės analizės klausimais galima teigti, kad finansinės analizės tikslas yra objektyviai įvertinti esamą įmonės finansinę būklę, o taip pat artimiausiais bei tolimesnes įmonės būklės ateities perspektyvas. Finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansų ataskaitų duomenis skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai, todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas. Finansinės būklės prognozavimas turi būti neatsiejama kiekvienos įmonės perspektyvinės analizės dalis, tačiau šiuo metu dauguma Lietuvos įmonių jis atliekamas labai paviršutiniškai, arba visai nėra vykdomas. Įmonės nepakankamai vertina prognozavimo vaidmenį savo veiklai, priimamų valdymo sprendimų efektyvumui.

Atlikus finansinių ataskaitų, kaip svarbiausių informacijos šaltinių įmonės „Philips Morris Lietuva“ finansinei būklei tirti, analizę galima teigti, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001 – 2004

analizuojamus metus veikla plėtėsi, tai rodo, nors netolygiai kintančios, bet turinčios tendenciją didėti pardavimų apimtys. Bendrai įmonės turto sumai, kuri per analizuojamą laikotarpį padidėjo 22.6 proc., nemažą įtaką turėjo turto struktūroje ilgalaikio finansinio turto padidėjimas 81.2

proc..

Bendrovės veiklą sąlygoja finansinės problemos, keliančios įmonės būklės nestabilumą, tai yra aukštas įmonės sąnaudų lygis (vidutiniškai 98

procentai pajamų buvo skirta sąnaudoms padengti); didelė lėšų dalis įšaldyta atsargose (apie 75 procentus trumpalaikio turto). Įmonei reikėtų tobulinti apyvartinio kapitalo valdymą, nustatant optimalų atsargų dydį ir jį išlaikant įmonės prekybinėje veikloje. Siekiant išvengti didelio atsargų kiekio, įmonė turėtų ne tik kuo dažniau atnaujinti prekių asortimentą, bet ir prekes įsigyti mažesniais kiekiais, atidžiai stebėdama paklausos kitimą.

Atlikus UAB Philips Morris Lietuva“ santykinių rodiklių finansinei būklei tirti analizę, galima teigti, kad remiantis pelningumo rodikliais, nors jie kito netolygiai, per analizuojamą laikotarpį įmonė dirbo pelningai.

Tam, kad pagerinti įmonės pelningumo rodiklius, įmonė turėtų mažinti prekių savikainą – ieškoti tiekėjų siūlančių tos pačios produkcijos už mažesnę kainą, pasinaudoti tiekėjų tarpusavio konkurencija. Taip pat ypač svarbu kontroliuoti ir mažinti įmonės veiklos išlaidas bei reguliuoti administracinio valdymo personalo skaičių, kontroliuoti jų darbo apmokėjimą.

Palyginus žemi mokumo koeficientai parodo, kad įmonė nėra pakankamai moki, t.y. per didelės lėšos yra investuotos į atsargas ir įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro per didelę sumą. Tokia situacija susidaro dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes didelė dalis piniginių resursų yra skiriama atsargoms.

Norint ir toliau sėkmingai plėsti UAB „Philips Morris Lietuva“

veiklą būtina nuolat atlikti finansinės būklės analizę (mokumo ir likvidumo, pelningumo ir kt.), taikant įvairias finansines metodikas.

Sukurti įmonėje vidaus kontrolės sistemą ir pavesti buhalterijai ar ekonomistams vesti vidaus audito darbą, kurie atliktų operatyvinę ir tarpįmoninę analizę už praėjusią savaitę ar praėjusį ketvirtį . Tai leistų įmonei geriau kontroliuoti įmonės būklę.

Šio darbo pateikti analizės rezultatai leis įmonei ne tik peržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą. Taip tyrimo rezultatai galėtų padėti įmonės vadovybei priimti sprendimus, kaip gerinti finansinius rodiklius ir garantuoti įmonės veiklos tęstinumą. Šio darbo rezultatai gali būti naudingi ir kitoms įmonėms vertinant finansinės būklės analizę ir prognozuojant savo finansus ateityje.

LITERATŪRA

1. Augustinaitis, A. (2003). Valdymo komunikacija: žinių visuomenės įtaka viešajam administravimui.

2. Bubnys, E. (1998). Įmonės finansų valdymas. Kaunas.

3. Buškevičiūtė, E., Mačerinskienė, I. (1999). Kaunas.

4. Dauderis, H. (1994). Finansų apskaita. Kaunas.

5. Gaidienė, Z. (1995). Finansų valdymas. Kaunas.

6. Gratton, L. Living Strategy: putting people at the heart of corporate purpose Leading Edge Research Consortium.

(www.london.edu/lerc)

7. Kalčinskas, G., Černius, G. (1997). Įmonių apskaitos pagrindai.

Vilnius.

8. Kancerevyčius, G. (2004). Finansai ir investicijos. Kaunas.

9. Kvedaraitė, V. (1995). Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius.

10. Kvedaraitė, V. (1997). Įmonės finansų valdymas. Vilnius.

11. Kvedaraitė, V. (1996). Pelningumo analizė ir prognozavimas. Vilnius.

12. Laurinavičienė, A., Rancova, G. (2002). Raštvedyba. Vilnius.

13. Mackevičius, J., Poškaitė, D. (1997). Finansinės ataskaitos.

Vilnius.

14. Parikho, J. (2001). Managing Your Self: Management by detached involvement.

15. Prahaladas, C.K. (1994). Competing for the Future: Breakthrough

Strategies for Seizing Control of Your Industry and Creating the

Markets of Tomorrow.

16. Radavičius, E. (1997). Įmonės finansai: analizė ir prognozė: (įmonės finansų ir veiklos efektyvumo valdymo būdai ir priemonės). Vilnius.

17. Smalenskas, G. (2002). Finansai. Vilnius.

18. Studentų baigiamųjų darbų metodinės rekomendacijos. (2003).

Klaipėda.

19. Šlekienė, D., Klimantavičienė, I. (2000) Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas.

20. Valužis, K.(1996). Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius.

21. http://www.apskaitosinstitutas.lt/

2-asis verslo apskaitos standartas

,,Balansas’’

3-iasis verslo apskaitos standartas ,,Pelno (nuostolių) ataskaita

22. http://www.buhalteria.ru/

23. http://www.fmmc.lt/

24. http://www.humanresources.abaut.com/

25. http://www.jt.lt/

26. http://www.litas.lt/

27. http://www.lsc.lt/

28. http://www.vz.lt/

| 1 Priedas. UAB „Philips Morris” 2001-2004 m. balansas |

|Top of Form |2004.01.0|2003.01.0|2002.01.01|2001.01.0|

|Balanso straipsniai |1 |1 | |1 |

|Bottom of Form | | | | |

|Ilgalaikis turtas |42,339,99|36,456,83|36,405,373|37,427,18|

| |9 |5 | |9 |

| Formavimo savikaina |0 |0 |0 |0 |

| Nematerialusis turtas |592,894 |673,6 |726,473 |966,254 |

| Materialusis turtas |30,118,03|30,272,78|30,462,725|31,152,85|

| |7 |7 | |1 |

| Ilgalaikis finansinis turtas |9,364,369|5,362,869|5,076,179 |5,168,929|

| Po vienerių metų gautinos sumos |2,264,699|147,579 |139,996 |139,155 |

|Trumpalaikis turtas |22,001,07|17,965,29|15,414,566|16,217,44|

| |4 |8 | |9 |

| Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |19,993,02|16,985,91|14,149,686|15,084,39|

| |2 |2 | |5 |

| Per vienerius metus gautinos sumos |1,272,676|390,388 |371,036 |265,49 |

| Investicijos ir terminuoti indėliai |0 |0 |0 |0 |

| Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |735,376 |588,998 |893,844 |867,564 |

|Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos |1,528,143|611,759 |41,478 |98,804 |

|Turtas iš viso |65,869,21|55,033,89|51,861,416|53,743,44|

| |6 |2 | |2 |

|Kapitalas ir rezervai |40,476,21|34,725,98|29,652,580|27,053,78|

| |1 |5 | |3 |

| Kapitalas |8,822,990|8,822,990|8,822,990 |8,822,990|

| Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |441,149 |441,149 |441,15 |441,149 |

| Perkainojimo rezervas |0 |0 |0 |0 |

| Rezervai |25,461,84|20,388,03|17,789,644|17,789,64|

| |6 |8 | |4 |

| Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |5,750,226|5,073,808|2,598,797 |0 |

|Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |0 |4,053 |13,052 |22,052 |

|Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |0 |10 |20 |20 |

|Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |25,067,54|20,010,16|21,960,031|26,456,75|

| |3 |9 | |3 |

| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |2,184,527|2,411,679|5,255,781 |9,763,041|

| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai |22,883,01|17,598,49|16,704,249|16,693,71|

|įsipareigojimai |6 |0 | |2 |

|Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |325,462 |283,685 |215,753 |190,854 |

|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |65,869,21|55,033,89|51,861,416|53,743,44|

| |6 |2 | |2 |

|2. Priedas. UAB „Philips Morris” vertikali balanso analizė |

|Top of Form |2004.01.0|2003.01.01|2002.01.01|2001.01.0|

|Balanso straipsniai |1 | | |1 |

|Bottom of Form | | | | |

|Ilgalaikis turtas |64% |66% |70% |70% |

| Formavimo savikaina |- |- |- |- |

| Nematerialusis turtas |1% |1% |1% |2% |

| Materialusis turtas |46% |55% |59% |58% |

| Ilgalaikis finansinis turtas |14% |10% |10% |10% |

| Po vienerių metų gautinos sumos |3% |- |- |- |

|Trumpalaikis turtas |33% |33% |30% |30% |

| Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |30% |31% |27% |28% |

| Per vienerius metus gautinos sumos |2% |1% |1% |- |

| Investicijos ir terminuoti indėliai |- |- |- |- |

| Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |1% |1% |2% |2% |

|Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio |2% |1% |- |- |

|laikotarpio sąnaudos | | | | |

|Turtas iš viso: |100% |100% |100% |100% |

|Kapitalas ir rezervai |61% |63% |57% |50% |

| Kapitalas |13% |16% |17% |16% |

| Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |1% |1% |1% |1% |

| Perkainojimo rezervas |- |- |- |- |

| Rezervai |39% |37% |34% |33% |

| Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |9% |9% |5% |- |

|Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |- |- |- |- |

|Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |- |- |- |- |

|Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |38% |36% |42% |49% |

| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |3% |4% |10% |18% |

|įsipareigojimai | | | | |

| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |35% |32% |32% |31% |

|trumpalaikiai įsipareigojimai | | | | |

|Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |- |1% |- |- |

|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |100% |100% |100% |100% |

|3 Priedas. UAB „Philips Morris” horizontali balanso analizė |

|Top of Form |2004.01.01|2003.01.0|2002.01.0|

|Balanso straipsniai | |1 |1 |

|Bottom of Form | | | |

|Ilgalaikis turtas |16% |- |-3% |

| Formavimo savikaina |- |- |- |

| Nematerialusis turtas |-12% |-7% |-25% |

| Materialusis turtas |-1% |-1% |-2% |

| Ilgalaikis finansinis turtas |75% |6% |-2% |

| Po vienerių metų gautinos sumos |1435% |5% |1% |

|Trumpalaikis turtas |22% |17% |-5% |

| Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |18% |20% |-6% |

| Per vienerius metus gautinos sumos |226% |5% |40% |

| Investicijos ir terminuoti indėliai |- |- |- |

| Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |25% |-34% |3% |

|Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio |150% |1375% |-58% |

|laikotarpio sąnaudos | | | |

|Turtas iš viso |20% |6% |-4% |

|Kapitalas ir rezervai |17% |17% |10% |

| Kapitalas |- |- |- |

| Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |- |- |- |

| Perkainojimo rezervas |- |- |- |

| Rezervai |25% |15% |- |

| Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |13% |95% |- |

|Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |- |-69% |-41% |

|Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |- |-50% |- |

|Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |25% |-9% |-17% |

| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |-9% |-54% |-46% |

|įsipareigojimai | | | |

| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |30% |5% |- |

|trumpalaikiai įsipareigojimai | | | |

|Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |15% |31% |13% |

|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |20% |6% |-4% |

|4. Priedas. UAB „Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m. |

|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 |

|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | |

|straipsniai | | | | |

|Bottom of Form | | | | |

|Pardavimai ir paslaugos |80,993,513 |63,841,507 |53,149,123 |44,594,533 |

| Parduotų prekių ir atliktų darbų |50,441,193 |38,701,144 |32,600,026 |28,382,113 |

|savikaina | | | | |

|Bendrasis pelnas (nuostolis) |30,552,320 |25,140,363 |20,549,097 |16,212,420 |

| Veiklos sąnaudos |24,183,963 |20,559,119 |17,124,867 |15,422,936 |

|Veiklos pelnas (nuostolis) |6,368,357 |4,581,244 |3,424,230 |789,484 |

| Kita veikla |734,533 |805,594 |551,475 |701,423 |

| Finansinė ir investicinė veikla |-166,308 |642,711 |- 1,370,027 |719,933 |

|Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis)|6,936,582 |6,029,549 |2,605,678 |2,210,840 |

| Pagautė (ypatingasis pelnas) |29,78 |22,089 |38,057 |10,889 |

| Netekimai (ypatingieji praradimai)|220,704 |26,934 |44,939 |195,431 |

| Pelnas prieš apmokestinimą |6,745,658 |6,024,704 |2,598,797 |2,026,298 |

|(nuostolis) | | | | |

| Pelno mokestis |995,432 |950,318 |0 |79,185 |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |5,750,226 |5,074,386 |2,598,797 |1,947,113 |

|(nuostolis) | | | | |

|5 Priedas. UAB „Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė |

|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 |

|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | |

|straipsniai | | | | |

|Bottom of Form | | | | |

|Pardavimai ir paslaugos |100% |100% |100% |100% |

| Parduotų prekių ir atliktų darbų |62% |61% |61% |64% |

|savikaina | | | | |

|Bendrasis pelnas (nuostolis) |38% |39% |39% |36% |

| Veiklos sąnaudos |30% |32% |32% |35% |

|Veiklos pelnas (nuostolis) |8% |7% |6% |2% |

| Kita veikla |1% |1% |1% |2% |

| Finansinė ir investicinė veikla |- |1% |-3% |2% |

|Įprastinės veiklos pelnas |9% |9% |5% |5% |

|(nuostolis) | | | | |

| Pagautė (ypatingasis pelnas) |- |- |- |- |

| Netekimai (ypatingieji |- |- |- |- |

|praradimai) | | | | |

| Pelnas prieš apmokestinimą |8% |9% |5% |5% |

|(nuostolis) | | | | |

| Pelno mokestis |1% |1% |- |- |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |7% |8% |5% |4% |

|(nuostolis) | | | | |

|6. Priedas. UAB „Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos |

|analizė |

|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |

|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | |

|straipsniai | | | |

|Bottom of Form | | | |

|Pardavimai ir paslaugos |27% |20% |19% |

| Parduotų prekių ir atliktų darbų |30% |19% |15% |

|savikaina | | | |

|Bendrasis pelnas (nuostolis) |22% |22% |27% |

| Veiklos sąnaudos |18% |20% |11% |

|Veiklos pelnas (nuostolis) |39% |34% |334% |

| Kita veikla |-9% |46% |-21% |

| Finansinė ir investicinė veikla |-126% |-147% |-290% |

|Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) |15% |131% |18% |

| Pagautė (ypatingasis pelnas) |35% |-42% |249% |

| Netekimai (ypatingieji praradimai) |719% |-40% |-77% |

| Pelnas prieš apmokestinimą |12% |132% |28% |

|(nuostolis) | | | |

| Pelno mokestis |5% |- |- |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |13% |95% |33% |

|(nuostolis) | | | |