„UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais”

2098 0

Anotacija

Tema: „UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas
2001-2004 metais”.

Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje analizavau
teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos pagrindinius
tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Taip pat marketingo teorinę dalį, jo
strategijas bei vadybos teoriją. Susipažinęs su teoriniais pagrindais,
praktinėje dalyje pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos
charakteristiką, rinkos analizę, pateikiau tolesnes įmonės perspektyvas,
apžvelgiau įmonės konkurentus, bei prekių tiekimą, gamybą, kontrolę ir
pardavimą. Taip pat atlikau šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso,
pelno ir nuostolio ataskaitos, apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių
analizes 2001 – 2004 metų. Darbo pabaigoje aaptariau darbo rezultatus,
pateikiau rekomendacijas.

Tyrimai atlikti su UAB “Philips Morris Lietuva” 2001 – 2004 metų
finansiniais rodikliais, ekonomine literatūra. Tyrimais nustatyta kokia yra
dabartinė įmonės finansinė būklė, perspektyvos, užimama rinkos dalis.
Tyrimo tikslas: remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais
išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva” finansinių rezultatų pakitimus,
užimamą rinkos dalį bei pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti
savo veiklą.

Darbe sunumeruoti 60 lapai, 4 paveikslai, 4 lentelės ir 14
diagramų bei naudojami 23 literatūros šaltiniai.

Tezėse naudojami analitiniai tyrimų metodai: įmonių finansinės
atskaitomybės formų analizė, santykinių finansinių rodiklių analizė,
santykinių finansinių rodiklių palyginimas, mokslinės bei ekonominės
literatūros analizė.

Teorijos ir tyrimai grindžiami lentelėmis, diagramomis ir
paveikslais.

Summary

Subject-matter: PLLC “Philip Morris Lietuva” activity analysis and
evaluation in 2001-2004.

The work consists of theoretical and practical parts. The
theoretical part analyses theoretical basis of financial analysis and
discloses its main goals, methods, modes and sources. It also includes a
theoretical part of

f marketing, its strategies and the theory of management.
Having familiarised with theoretical basis, in the practical part I
provided the characteristics of PLLC “Philip Morris Lietuva” activity,
market analysis, further prospects of the company, and provided a survey on
the company’s competitors, product supply, production, control and sales.
In addition, the work presents the following financial activity analysis:
balance-sheet, profit-loss statement, circulatory capital and relative
rates for the period of 2001 to 2004. At the end of the work the results of
the work are given along with relevant recommendations.

Researches were carried out focusing on financial rates of PLLC
“Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 and economical literary sources. The
researches enabled to establish the present financial situation of the
company, its prospects and possessed market share. The aim of the research
is to find ouut the changes of financial results and market share of PLLC
“Philip Morris Lietuva” on the base of theoretical financial analyses, and
to provide recommendations on how the company could improve its activity.

The works consists of numbered 55 pages, 3 pictures, 3 tables and
14 diagrams, and refers to 28 literary sources.

The theses employ analytical research methods: an analysis of
financial statement forms, an analysis of relative financial rates, a
comparison of relative financial rates, and an analysis of scientific and
economic literature.

The theory and researches are substantiated by tables, diagrams an

nd
pictures.

Anmerkung

Themenbereich: PLLC “Philip Morris Lietuva” Tätigkeitanalyse und
Abschätzung in 2001-2004.

Die Arbeit besteht aus theoretischen und praktischen Teilen. Der
theoretische Teil analysiert theoretische Basis finanzieller Analyse und
deckt seine Hauptziele, Methoden, Modi und Quellen auf. Es schließt auch
einen theoretischen Teil von Marketing mitein, seine Strategien und die
Theorie der Leitung. War mit theoretischer Basis, im praktischen Teil ich
habe versorgt den Kennzeichen von PLLC vertraut gemacht “Philip Morris
Lietuva” Tätigkeit, Marktanalyse, weitere Aussichten von der Firma, und
habe eine Vermessung auf den Konkurrenten der Firma, Produktversorgung,
Produktion, Steuerung und Umsatzes versorgt. Zusätzlich, überreicht die
Arbeit dem Folgenden finanzielle Tätigkeitanalyse: Bilanzaufstellung,
Gewinnverlustaussage, Kreislaufhauptstadt und Verwandte Raten für die
Periode von 2001 zu 2004. Am Ende von der Arbeit sind die Ergebnisse von
der Arbeit zusammen mit relevanten Empfehlungen gegeben.

Forschung wurde sich konzentrieren auf finanzielle Raten von PLLC
ausgeführt “Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 und wirtschaftliche
literarische Quellen. Die Forschung hat ermöglicht, die anwesende
finanzielle Lage von der Firma einzurichten, seine Aussichten und hat
Marktanteil besessen. Das Ziel von der Forschung soll die Änderungen
finanzieller Ergebnisse und Marktesanteils von PLLC erfahren “Philip Morris
Lietuva” auf der Basis von theoretisch finanziell analysiert, und
Empfehlungen zu versorgen, auf wie die Firma seine Tätigkeit verbessern
könnte.

Die Arbeiten besteht aus hat gezählt 50 Seiten, 3 Bilder, 3 Tische
und 14 Zeichnungen, und hat 25 literarische Quellen gesehen.

Die Thesen stellen analytische Forschungsmethoden ein: eine Analyse
von Bilanzenformen, einer A

Analyse relativen finanziellen Raten, einem
Vergleich relativen finanziellen Raten, und eine Analyse wissenschaftlicher
und wirtschaftlicher Literatur.

Die Theorie und die Forschung werden von Tischen, Zeichnungen und
Bildern untermauert.

Turinys

IVADAS
1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS 9

1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai 9

1.2.Finansų analizės metodai ir būdai 10

1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis 11

1.3.1.Balansas – analizės šaltinis 14

1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita 18

1.3.3. Santykinė analizė 20
2.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA 25
3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir
horizontalioji analizė 27

3.1.Balanso horizontalioji analizė 27

3.2.Balanso vertikalioji analizė 30

3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita 33

3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita 34

3.5.Santykinių rodiklių analizė 35

3.5.1.Pelningumo rodikliai 36

3.5.2.Mokumo rodikliai 40

3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai 43

3.6.SWOT analizė 43
4.Rinkos situacija, bei perspektyvos 45

4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka 45

4.2.Užrašai ant cigarečių 46

4.3.Konkurentai 47

4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje 47
Išvados ir pasiūlymai 49
LITERATŪRA 51
1 Priedas. UAB “Philips Morris” 2001-2004 m. balansas 53
2. Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali balanso analizė 54
3 Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali balanso analizė 55
4. Priedas. UAB “Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m.
56
5 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos
analizė 57
6. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos
analizė 58

ĮVADAS

Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams Lietuvoje, svarbų vaidmenį
vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės
analitinis įvertinimas. Krašto ekonomikoje bei finansų sistemoje vyksta
sudėtingi reiškiniai ir procesai, kuriuos analizuoti, suvokti bei pažinti
studentui, magistrantui, jaunam specialistui ar praktikui be specialių
finansų mokslo žinių be

ei analizės proceso metodologinių instrumentų darosi
vis sunkiau. Turint deramų žinių ir analitiko įgūdžių, galima patikimiau
orientuotis mūsų vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje
ir operatyviau, savarankiškiau, kvalifikuočiau priimti įmonės ar jos
struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius,
operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant
finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai
rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje. (E.
Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, 1999, 5)

Susipažinęs su teoriniais pagrindais, savo darbe pabandžiau
analizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ 2001-2004 metų finansinę veiklą.

Darbo objektas. UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos finansinė
analizė ir įvertinimas 2001-2004 metais.

Darbo tikslas. Remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindais
išsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinių rezultatų pakitimus
ir pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti savo veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti finansinės analizės teorinius pagrindus;

2. Išanalizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos

charakteristiką;

3. Išanalizuoti įmonės vidaus ir išorės rinką, įmonės situaciją

joje ir įvertinti jos galimybes tolimesnei plėtrai;

4. Įvertinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinės veiklos

būklę bei jos pakitimus per nagrinėjamą laikotarpį;

5. Išaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką

finansinių rodiklių pakitimams;

6. Išskirti neigiamus veiksnius bei ekonominius reiškinius,

sąlygojančius finansinius rezultatus;

7. Pateikti rekomendacijas įmonės finansinės būklės gerinimui.

Darbo metodai:

1. Teorinių šaltinių analizė;

2. Finansinių šaltinių analizė.

Kompetencijos. Tam, kad pasiekti suformuluotus tikslus bei
uždavinius reikalingos sekančios kompetencijos:

1. Žinoti apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, mokėti

jais vadovautis sudarant finansines ataskaitas; (1)

2. Suprasti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir

finansinėje veikloje; (2)

3. Mokėti atlikti įmonės finansinę ir ekonominę analizę; (3)

4. Gebėti vertinti įmonės verslo aplinką; (4)

5. Gebėti planuoti ir organizuoti finansų valdymo procesą

įmonėje; (6)

6. Mokėti optimaliai panaudoti įmonės turtą ir nuosavybę; (7)

7. Gebėti planuoti įmonės verslo finansavimą; (8)

Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje
dalyje analizavau teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos
pagrindinius tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Praktinėje dalyje
pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką, atlikau
šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso, pelno ir nuostolio ataskaitos,
apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių analizes. Aptariau darbo
rezultatus, pateikiau rekomendacijas.
Informacijos šaltiniai. Atliekant darbą, rėmiausi šiais informacijos
šaltiniais: Zina Gaidienė ,,Finansų valdymas’’ (1995), Eugenija
Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė ,,Finansų analizė’’ (1999), Gediminas
Smalenskas ,,Finansai’’ I I dalis (2002), Jonas Mackevičius, Dalia Poškaitė
,,Finansinės ataskaitos’’ (1997), Gediminas Kalčinskas, Gintaras Černius
,,Įmonių apskaitos pagrindai 1 “ (1997), Edmundas Radavičius ,,Įmonės
finansai: analizė ir prognozė’’ (1997), Gitanas Kancerevyčius ,,Finansai ir
investicijos’’ (2004), Parikho J., “Managing Your Self: Management by
detached involvement”, Blackwell Publishers Ltd., 2001, Gratton L., “Living
Strategy: putting people at the heart of corporate purpose”Leading Edge
Research Consortium, (www.london.edu/lerc), http://www.vz.lt,
http://www.jt.lt, http://www.apskaitosinstitutas.lt, http://www.litas.lt,
http://www.fmmc.lt, įmonės finansinės ataskaitos.

1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS

1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai

Įmonės ūkinės finansinės veiklos analizė (toliau – finansinė
analizė) – tai ūkinio vyksmo tyrimas, naudojant mokslo ir praktikos
sukurtus būdus. Veiklos duomenys tyrinėjami norint atsakyti į klausimus:
kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir
kokie jie galėjo būti, efektyviau panaudojant resursus. Analizė visuomet
tiria veiklos pasekmes per tam tikrą praėjusį laikotarpį ir vertina
tiriamojo objekto finansinę būklę iki tam tikros datos. Įmonės savininkai
ir vadybininkai nori žinoti, ne tik kas įvyko, bet ir kaip analizės
rezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityje
išvengtų neigiamų reiškinių ir didintų kapitalo efektyvumą.

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu,
planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo
subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų
analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto
finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti ankščiau priimtus
sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei
jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos,
atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektinių
užduočių (verslo plano) įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su
projektiniais, taip pat jos pasikeitimo priežastys, įvertinamos bei
apskaičiuojamos finansinių rezultatų didinimo galimybės ir numatomos
konkrečios, realios bei pagrįstos alternatyvios organizacinės, techninės,
socialinės, ekonominės jų panaudojimo priemonės.

Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų
finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai
reikia turėti galvoje ir atlikti analizę laiku. Taip pat svarbu gerai
ištirti įmonių padalinių finansinius rodiklius. Finansų analizė , kaip
reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo
racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos
kontrolės forma. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti
įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančias
išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik
savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro įvairių lygių vadovams
parengti alternatyvius savo veiklos modelis ir priimti racionalesnius
valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Finansų analitikas privalo objektyviai ir kiek galima tiksliau
įvertinti esamą padėtį, projektų kokybę, jų realumą, projektinių užduočių
įvykdymo rezultatus ir jų pasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip pat
siūlyti realias bei pagrįstas priemones finansinei veiklai gerinti,
neišduoti komercinių paslapčių. (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 1999, 12)

Įmonės finansinė analizė yra ekonominės analizės plačiąja prasme
sudėtinė dalis. Finansinė analizė vadyboje užima svarbiausią vietą, nes
tiria veiklos ekonomines – finansines pasekmes ir jų priežastis.

Finansinės veiklos analizės tikslus galima nusakyti šitaip:

– nuolat tirti ir vertinti įmonės srautų tendencijas, finansinį

stabilumą (būklę), išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių

priežastis;

– tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat

veiklos gerinimo galimybes;

– kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos gamybinių

padalinių prognozės planų vykdymą;

– suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams

apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos

sprendimams pagrįsti ir jų pasekmes vertinti;

– nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo

priemones.

1.2.Finansų analizės metodai ir būdai

Finansinės analizės pagrindinis metodas – dedukcinis, kuris plačiai
naudojamas bet kokiuose kompleksiniuose tyrimuose, kai nuo bendrų vertinimų
pereinama prie atskirų sudėtinių dalių ar faktų nagrinėjimo. Bet finansų
analizėje taip pat naudojamasi ir indukciniu metodu, kai nuo atskirų
sudėtinių veiklos sričių rezultatų ar faktų vertinimo suformuojamas bendras
įvaizdis ir išvados visos įmonės mastu.

Finansinėje analizėje naudotini įvairūs būdai (priemonės, veiksmai,
apskaičiavimai): santykinių ir vidutinių dydžių, duomenų grupavimo,
lyginamosios analizės, atskirų indeksų ir grandininių nuoseklių pakeitimų,
balansinio tyrimo ir kt. Tai duomenų transformavimo priemonės (įrankiai)
įmonės raidai tirti ir vertinti.

– Santykinių dydžių būdas – kai apskaičiuoti rodikliai

išreiškiami procentais ar koeficientais.

– Vidutinių dydžių skaičiavimai – kai norima išreikšti

absoliučiomis reikšmėmis tiriamojo objekto tipiškas savybes,

pvz., vieno darbuotojo vidutinį uždarbį.

– Duomenų grupavimo būdas – tai bendros reikšmės išskaidymas

pagal būdingus požymius. Naudojamas nuokrypių priežastims

tirti.

– Lyginamosios analizės būdas. Jo esmė – įmonės veiklos rezultatų

palyginimas su analogiškų įmonių – rinkos partnerių arba su tos

pačios ekonominės veiklos (sektoriaus) šakos, arba šalies

makroekonominiais rezultatais. Šis būdas įgalina įvertinti

veiklos tendencijų skirtumus. Lyginamosios analizės būdas

pačioje įmonėje naudotinas, kai norima lyginti atskirų ūkinių

padalinių rodiklius ar vertinti pokyčius, lyginant su baziniu

periodu, su tikslo prognozėmis ar normatyviniais dydžiais.

– Indeksinis analizės būdas. Jis naudojamas tiriant sudėtingus

ekonominius reiškinius, kai jie priklauso nuo nevienareikšmių

elementų pokyčių. Šis būdas naudotinas įvertinant tokių

elementų įtakos mastą, dinamiką ir kt.

– Balansinio tyrimo būdas analizei turi universalią reikšmę, nes

įmonės materialieji ir finansiniai srautai apskaitomi taip pat

balansiniu metodu. Balansinei analizei naudojamos įvairios

lentelės: finansinių išteklių balansai (įmonės biudžetas),

pelno balansas, nuosavybės ir turto balansai, piniginių

mokėjimų balansai (grafikai) ir pan. Balansų pagrindu

analizuojama piniginių fondų formavimų ir panaudojimų

struktūra, išaiškinami nesubalansuotumai ir kt. Šis būdas –

deduktyvinio analizės metodo pagrindinė priemonė. Šių balansų

sudarymu pradedamas įmonės finansinės veiklos tyrimas.

(Radavičius, 1997, 14-19)

1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis.

Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę
finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru
būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Šiame apibrėžime nurodomi
šie svarbiausi momentai:

1. Finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojami apskaitos sistemos

duomenys. Daugiausiai naudojami finansinės apskaitos duomenys, nors

kai kuriais atvejais atitinkamoms finansinėms ataskaitoms sudaryti

gali būti panaudoti ir valdymo apskaitos duomenys.

2. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės ūkinę

finansinę veiklą. Vadinasi, visos ataskaitos sudaromos tam tikro

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Tai daroma dėl objektyvių

priežasčių. Ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla, vyksta

nuolat. Dėl nuolat besikeičiančios įmonės būklės, nenutrūkstamų ir

glaudžiai susijusių operacijų neįmanoma nuolat stebėti nei pajamų,

nei sąnaudų, nei turto kiekio, jo sudėties ir priklausomybės vienam

ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai galima nustatyti tik

darant prielaidą, kai įmonės veikla tam tikru metu baigiasi, ji

nieko negauna ir nieko negamina. Tokį įmonės veiklos sustabdymą

galima tik įsivaizduoti.

3. Sudarant finansines ataskaitas, apskaitos duomenys, atsispindintys

žurnaluose, knygose, žiniaraščiuose ir kituose apskaitos

registruose, apibendrinami ir susisteminami tam tikru būdu.

Apskaitos duomenys apibendrinami ir susisteminami vadovaujantis

bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais

apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais.

4. Finansinės ataskaitos privalo patenkinti vartotojų poreikius.

Vadinasi, finansinės ataskaitos turi atvaizduoti visus svarbiausius

įvykius, turinčius įtakos atitinkamiems sprendimams.

Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis,
todėl svarbu, kad kiekvienas analitikas gerai išmanytų finansinių ataskaitų
sudarymo principus, jose esančių rodiklių apskaičiavimo ir analizės
metodiką. Tik kokybiškai atlikta finansinių ataskaitų analizė teikia
visapusiškai naudingą informaciją tiek vidaus, tiek išorės vartotojams.

Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina į
tam tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio ir
metinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra platesnė už
tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio).

Daugelyje pasaulio šalių metinę finansinę ataskaitą sudaro šios
pagrindinės formos:

1) Balansas (Balance sheet);

2) Pelno ir nuostolio (profit and loss ststement) arba pajamų (income

statement) ataskaita;

3) Pinigų srautų ataskaita (cash flow statement);

4) Pastabos (notes).

Tačiau atitinkamose šalyse sudaromos papildomos ataskaitų formos,
be to, skiriasi jų rengimo ir pateikimo tvarka. Finansinių ataskaitų
vartotojams reikėtų žinoti ir tai, kad nors atitinkamose šalyse finansinių
ataskaitų skaičius ir pavadinimas vienodas, bet jų turinys gali skirtis,
Visa tai priklauso nuo šalies teisinės, finansinės, ekonominės, politinės
sistemos, tradicijų ir kitų veiksnių. Pateiksiu išvystytos rinkos
ekonomikos šalyse pagrindines finansines ataskaitos formas pagal šalyse
galiojančius įstatymus:

JAV – balansas, pelno ir nuostolio arba pajamų ataskaita, pinigų
srautų ataskaita (priedas), akcininkų nuosavybės pasikeitimo ataskaita;

Didžioji Britanija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita,
išteklių ir fondų judėjimo ataskaita, direktorių tarnybos pranešimas,
apskaitos politikos ataskaita;

Vokietija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pastabos;

Prancūzija – balansas, pajamų ataskaita, pastabos (priedas).

JAV korporacijų finansinė ataskaita yra kur kas platesnė ir ją
sudaro 8-10 formų. Didelės korporacijos paprastai parengia direktorių
tarybos pranešimą, veiklos rezultatų analizės ataskaitą, svarbiausių
veiklos rodiklių palyginamąją lentelę, pastabas, įvairią papildomą
informaciją.

Pagal Vokietijos Komercijos kodekso ir apskaitos įstatymo
reikalavimus įmonių finansinę atskaitomybę sudaro tik trys formos:
balansas, pelno ir nuostolio ataskaita ir pastabos (priedas), tačiau
praktikoje didelės kompanijos dar sudaro nepaskirstytojo pelno, pinigų
srautų ar finansinės būklės pasikeitimų ir kitas ataskaitas. Visos
Prancūzijos įmonės, turinčios daugiau kaip 300 darbuotojų, privalo patekti
metinį socialinį balansą, parodantį, kaip įmonėje rūpinamasi darbuotojais.
Be to, šioje šalyje ypač daug dėmesio skiriama pastaboms (Annexe).
(Mackevičius, Poškaitė, 1997, 7-11)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu
patvirtinta tokia metinė finansinės atskaitomybės sudėtis:

1. Balansas.

2. Pelno (nuostolio) ataskaita.

3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.

4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita.

5. Paaiškinamasis raštas.

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą, kuris patvirtintas
viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų
tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, įmonių finansinę
atskaitomybę sudaro keturios formos: balansas, pelno ir nuostolio
ataskaita, pinigų srautų bei pelno ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti
įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.
(http://www.apskaitosinstitutas.lt)

Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į dvi
kategorijas:

1. Esamos padėties ataskaitos.

2. Pasikeitimų ataskaitos.

Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikia
informaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dvi
ataskaitos, t.y. pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų ataskaita,
priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam tikrą
laikotarpį (ketvirtį, metus). (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 12)

1.3.1.Balansas – analizės šaltinis

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinės
veiklos balansas. Balanso analizė apima du etapus: 1) įžanginė ir 2)
balanso rodiklių analizė.

Įžanginės analizės metu nagrinėjama balanso turto ir nuosavybės
struktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai (daugiau
angliškai kalbančiose šalyse) šį balanso analizės etapą vadina vertikaliąją
ir horizontaliąją analize. Vokiečių autoriai tai vadina procentine
(indeksine) ir santykine analize. Tačiau iš esmės – tai balanso rodiklių
struktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinės
finansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo mato
vieneto (procento, indekso ar koeficiento).

Antrasis balanso etapas – tai balanso rodiklių analizė. Ji padeda
įvertinti įmonės finansinę būklę lyginant konkrečius balanso turto ir
nuosavybės straipsnius, skaičiuojant įvairius absoliučius ir santykinius
dydžius.

Atsižvelgiant į analizės tikslą, įžanginę analizę galima atlikti
statiškai ir dinamiškai. Statiškos analizės metu apibūdinama turto
struktūra ir nustatomi jo finansavimo šaltiniai tam tikru momentu
(pavyzdžiui, metų pabaigoje). Tiriant dinamiškai, susidaro galimybė
nustatyti struktūros pasikeitimo, taip pat konkrečių balanso turto ir
nuosavybės straipsnių dinamiką.Todėl šio tyrimo metu gaunama išsamesnė
informacija. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,183)

Balanse duomenys grupuojami taip, kad sąskaitos, kurių apskaitos
objektai panašūs, būtų sujungtos į grupes. Šios grupės turi būti pateiktos
taip, kad išryškintų pagrindinius įmonės veiklos veiksnius bei nurodytų jų
sąryšį.

Balansą sudaro trys pagrindiniai elementai: turtas, savininkų
nuosavybė ir įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė). Šie elementai
skaidomi į smulkesnius, kad būtų pateikta papildoma informacija, reikalinga
įmonės veiklai įvertinti. Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas, tai turtas, kuris duos naudą ateityje ir kurį
įmonė numato naudoti ilgiau negu vienerius finansinius metus. Jį sudaro
nematerialusis ir materialusis turtas, kurį savo ruožtu sudaro žemė,
pastatai, įrengimai ir pan.

Prie ilgalaikio turto priskirtinos ir ilgalaikės finansinės
investicijos. Ilgalaikės investicijos daromos keleto metų laikotarpiui,
neplanuojant jų parduoti artimiausioje ateityje.

Trumpalaikis turtas. Jį sudaro pinigai ir kitas turtas, kurį
numatoma iškeisti, parduoti ar sunaudoti greičiau negu per vieną
ataskaitinį laikotarpį (metus). Trumpalaikio turto sudedamosios dalys būtų
pateiktos tokiu nuoseklumu: pinigai, vertybiniai popieriai, pirkėjų skolos,
atsargos ir išankstiniai mokėjimai.

Savininkų nuosavybė – tai konkrečių asmenų (ar jų grupės) pagrįstas
ir objektyviai išmatuojamas interesas į tam tikrą įmonės disponuojamo turto
dalį. Savininkų nuosavybės dydį nulemia akcijų, kuriomis disponuoja
akcininkai, skaičius ir vertė, įvairūs pelno apribojimai, susiję su įmonių
įstatymais, bendrovių įsipareigojimais bei valdytojų veiksmais.

Paprastai savininkų nuosavybės dalį sudaro įstatinis (akcinis)
kapitalas, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas.

Kapitalas. Pagrindinis reikalavimas atspindint akcinį kapitalą yra
tas, kad balanse atskirai turi būti pateikta informacija apie kiekvieną
akcijų rūšį pagal jų nominaliąją vertę.

Rezervai. Rodomi visi rezervai, sukurti iš uždirbtojo grynojo
pelno. Iš jų galima spręsti, kiek nepaskirstytojo pelno skirta
specialiosioms programoms vykdyti (gamybai plėtoti, naujos veiklos krypčiai
įvaldyti ir pan.).

Nepaskirstytasis pelnas. Čia atsispindi nepaskirstytojo grynojo
įmonės pelno dalis. Ši pelno dalis rodo, kiek nepaskirstytojo pelno galima
paskirstyti dividendams. Balanso, kaip ir pelno (nuostolio) ataskaitos,
duomenys gali būti pateikiami gana detaliai, bet dažniausiai balanso
informacija taip pat pateikiama apibendrintai, išskiriant tik pagrindines
duomenų grupes, apibūdinančias turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę.

Įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė) – tai prievolės,
atsirandančios dėl įvykusių ūkinių faktų, už kurias įmonė ateityje privalės
atsiskaityti pinigais, prekėmis arba paslaugomis ir kurių apimtys gali būti
objektyviai išmatuotos bei žinomos įvykdymo datos.

Ilgalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskirtini tokie, kurių
nenumatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Šie
įsipareigojimai balanse pateikiami detaliai, nes daugelis ilgalaikių skolų
susijusios su tam tikrais apribojimais, kuriais siekiama apginti kreditorių
interesus.

Trumpalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskiriami tokie, kuriuos
numatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Įmonės
įsipareigojimai gali būti įvykdyti (grąžintos skolos) tiek naudojant
trumpalaikį turtą išmokant atlyginimą, grąžinant gautą paskolą, išsiunčiant
avansu apmokėtas prekes ir pan.). Trumpalaikiai įsipareigojimai apima visas
per ateinančius ataskaitinius metus mokėtinas sumas, avansu iš klientų
gautas sumas bei einamąjį ilgalaikės skolos dalį. (Kalčinskas, Černius,
1997, 540-543).

1.3.1.1.Vertikalioji balanso analizė

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį
palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Visi apskaičiuoti
dydžiai išreiškiami procentais. Vakarų šalyse tokios ataskaitos vadinamos
struktūrinėmis ataskaitomis (common – size statement), kadangi kiekvienas
straipsnis jose atvaizduojamas nuo bendros rodiklio sumos procentais ir
parodo jo lyginamąjį svorį pagrindinio ataskaitos rodiklio atžvilgiu.
Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama
skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso
struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių turto ir nuosavybės
skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno
balanso turto ir nuosavybės skyriaus straipsnio reikšmės. Žinoma, išsamesnė
yra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balanso
skyrių pasikeitimo priežastis.

Vakarų pasaulyje paplitusi nuomonė, kad ilgalaikis turtas ir dalis
trumpalaikio turto turi būti finansuojama iš ilgalaikių lėšų šaltinių, t.y.
iš nuosavo kapitalo ir ilgalaikių kreditų. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,
184-185).

1.3.1.2.Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų
laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki
10 metų), tada ji vadinama trendo analize (trend analysis). Šios analizės
duomenys padeda vadovams nustatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito
nevienodu tempu.

Horizontalioji ir trendo analizė padeda nustatyti turto ir
savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo
tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų
kitimu.

Rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų
darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų
pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine
politika, infliacija.

Teigiama analizės savybė yra ta, kad ji padeda analitikui geriau
suvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo ji
sąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų nulėmė nepageidautinus
pasikeitimus. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 187).

1.3.1.3.Balanso rodiklių modifikavimas

Nors vertikalioji ir horizontalioji balanso analizė ir suteikia
nemažai informacijos apie įmonės finansinę būklę, bet jos nepakanka valdymo
tikslams. Dėl nuodugnesnės analizės tradicinė balanso forma modifikuojama
siekiant nustatyti ūkinės – gamybinės ir finansinės veiklos tarpusavio
ryšį.

Išplėtotos rinkos šalyse svarbiausias finansinę būklę apibudinantis
balanso rodiklis, kuris modifikuotame balanse išskiriamas iš kitų balanso
rodiklių, yra apyvartinio kapitalo rodiklis (working capital).

Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuo
apyvartinio kapitalo. Šį sprendimą jie motyvuoja tuo, kad apyvartinis
kapitalas – tai rodiklis, geriausiai apibūdinantis įmonės finansinę būklę,
nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.

Klasikinėje balanso formoje galima skirti penkias apyvartinio
(trumpalaikio) turto kategorijas:

1. Pinigai ir jų ekvivalentai.

2. Vertybiniai popieriai.

3. Debitorinis įsiskolinimas.

4. Atsargos.

5. Sukauptos sąnaudos.

Dažniausiai grynuoju apyvartiniu kapitalu laikomas apyvartinio,
arba mobiliojo, turto perteklius palyginti su apyvartiniu pasyvu, t.y. su
trumpalaikiais įsipareigojimais. Sumine išraiška apyvartinis turtas turi
būti didesnis už apyvartinį kapitalą.

Paprasčiau apyvartinį kapitalą galima išreikšti remiantis
balansinės lygybės formule:

AK = TT – TĮ,

Kurioje:

AK – apyvartinis kapitalas,

TT – trumpalaikis turtas,

TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė, kurioje trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikį
turtą, turi neigiamą apyvartinį kapitalą.

Apyvartinį kapitalą nagrinėjant turto finansavimo šaltinių aspektu,
galima pastebėti glaudų ryšį ir tarp kreditorinio įsiskolinimo (mokėtinų
sumų) bei apyvartinio kapitalo.

Sukauptų sąnaudų straipsnis dažniausiai susijęs su sukauptu, bet
neišmokėtu darbo užmokesčiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Todėl ,
didėjant gamybos apimčiai, didėja ir šio balanso straipsnio suma.

Pastovus kapitalas taip pat turi savo kitimo taisykles. Norint
plėsti verslą, reikia papildomo apyvartinio kapitalo, galbūt ir papildomo
ilgalaikio turto.

Todėl rodiklių, naudojamų apyvartiniam kapitalui apskaičiuoti,
analizė padeda įmonei įgyvendinti ilgalaikius planus, pasirinkti
kapitalinių įdėjimų ir finansavimo šaltinius, numatyti veiklos politiką.
Čia galima skirti tris situacija, arba tris apyvartinio kapitalo būsenas:
jo padidėjimą, sumažėjimą ir nepasikeitimą. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,
192 – 199).

1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita

Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą ,,Pelno (nuostolių)
ataskaita’’, kuri patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.
1.

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama,
klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas,
patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir
sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius
tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų)
formas.

Išimtinais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame
standarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia
siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.
(http://www.apskaitosinstitutas.lt).

Pelno ir nuostolio ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitos
specialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Finansinį rezultatą,
pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno ir nuostolio ataskaita, o
balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

Analizuojant ataskaitas galima būtų nusakyti taip:

1. Nagrinėjant faktiško pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų

srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei

nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali

įvykti;

2. Pelno ir nuostolio ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams

įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamąjį

laikotarpį.

Jeigu įmonė, tarkime, gamina ir sugeba sukurti tokią savo produktų
sistemą, kuri bus pripažinta vartotojų, tai ji gaus pelną. Taigi pelnas,
parodytas pelno ir nuostolio ataskaitoje, yra labai svarbus įmonės veiklos
rodiklis. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 212).

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, pagal kuriuos
galima spręsti apie įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiais
duomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per ankstesniuosius
laikotarpius, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimoji
veikla bei kokios bus piniginės įplaukos. Be to, remiantis pelno
(nuostolio) ataskaitoje pateikta informacija galima nustatyti piniginių
įplaukų gavimo tikimybę. Joje informacija pateikiama įvairiais aspektais,
atskirai atspindimos pagrindinės ir nepagrindinės veiklos pajamos ir
sąnaudos. Išskiriant nepagrindinę veiklą, priimami sprendimai tampa
patikimesni, nes ši veikla dažniausiai būna nepastovi.

Kitas pelno (nuostolio) ataskaitos ribotumas yra tas, kad joje
pateikiami duomenys yra priklausomi nuo apskaitos metodikos. Vertindami
netgi tos pačios įmonės veiklos rezultatus, kai taikomi skirtingi atsargų
įvertinimo ar ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo būdai, gausime
visiškai skirtingus rezultatus. Todėl įmonės, sumaniai taikydamos valdžios
nedraudžiamas apskaitos metodikas, gali pateikti ataskaitose didesnius ar
mažesnius skaičius, rodančius tos pačios įmonės veiklą.

Pajamos (angl. Revenue) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės
naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo
sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),
atsiradęs parduodant produkciją, teikiant paslaugas ar vykdant kitą veiklą,
kuri yra laikoma įprastine tęsiama įmonės veikla.

Sąnaudos (angl. Expenses) – ataskaitinio laikotarpio ekonominės
naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar jo
sunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),
patirtas įmonės įprastinės ūkinės veiklos metu, siekiant uždirbti
ataskaitinio laikotarpio pajamas.

Pagautė (pajamos iš šalies, prisidūrimas) – angl.Gain) – savininkų
nuosavybės padidėjimas, susijęs su neįprastine įmonės veikla, t.y. su
atsitiktinėmis bei visomis kitomis operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį
laikotarpį, išskyrus tuos faktus, kurie sąlygoja pajamų atsiradimą bei
savininkų investicijas.

Netekimai (angl. Loose) – savininkų nuosavybės sumažėjimas, susijęs
su neįprastine įmonės veikla, t.y. su atsitiktinėmis bei visomis kitomis
operacijomis ir įvykiais per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus tuos faktus,
kurie sąlygoja sąnaudų patyrimą bei savininkų išėmimus.

Pajamų elementą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pirmiausia – tai
produkcijos pardavimų ar paslaugų teikimo pajamos, gautos ar gautinos
palūkanos, dividendai, kuriuos uždirba turimos kitų įmonių akcijos, nuomos
bei kiti mokėjimai.

Į sąnaudų elementą įeina parduotos produkcijos ar suteiktų paslaugų
savikaina, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbuotojų atlyginimai,
palūkanos, kurias moka įmonė, nuoma bei kitos išmokos ir mokesčiai, kuriuos
turi sumokėti įmonė.

Pagautės ir netekimų elementus sudaro ateityje nesikartosianti
materiali nauda arba praradimai, atsiradę dėl nepriklausomų nuo įmonės
vadovų arba savininkų valios įvykių. Tai gautos kompensacijos arba
praradimai dėl nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, ankstesnių
laikotarpių rezultatai, atskleisti per ataskaitinį laikotarpį ir parodyti
dabartinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje, bei visi ankstesnių
laikotarpių veiklos rezultatų koregavimai. (Kalčinskas, Černius, 1997, 531-
533 psl.).

Pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama
dviem etapais. Pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodiklių
bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją ( struktūros) ir
horizontaliąją (dinamikos) analizę.

Antrame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno ir
nuostolio ataskaitos rodikliai. (Mackevičius, Poškaitė,1997, 212-213 psl.).

1.3.2.1.Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda
susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam
pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir
nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Vadinasi, informacija parodo
tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo
pelno rodikliui.

Tačiau vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik
vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Todėl, norint gauti daugiau žinių
apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turėtų būti papildyta
horizontaliosios analizės duomenimis.

1.3.2.2.Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė

Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos
duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis,
galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo
tendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios
veiklos sferos lemia šias tendencijas.

Horizontalioji arba dinamikos analizė ne tik padeda nustatyti pelno
ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia
reikiamų duomenų prognozėms.

Analizuojant pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių dinamiką,
reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti
pasiektą lygį. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 213-215).

1.3.3. Santykinė analizė

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie
koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų
tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių,
pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių

grupės.

1.3.3.1.Pelningumo rodikliai

Kiekvienas firmos pelno ir nuostolių ataskaitoje pateikiamas
pelnas, rodantis verslininkų gautas grynąsias pajamas, tačiau dar
neparodantis, kokia kaina pelnas gautas. Todėl taikomi santykiniai
pelningumo rodikliai, kurie gali būti pradedami analizuoti nuo akcininkų
kapitalo pelningumo arba akcininkų kapitalo grąžos rodiklio, nustatomo
taip:

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

Šis rodiklis rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo
piniginiam vienetui. Rodiklis lygintinas su alternatyviomis akcininkų lėšų
investavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti, ar
lėšos atsipirks greitai, ar ne.

Ne mažiau svarbu įvertinti visų investicijų panaudojimo efektyvumą,
kuris gali būti įvertinamas apskaičiavus funkcionuojančio kapitalo arba
visų investicijų pelningumo arba grąžos rodiklį. Jis apskaičiuojamas taip:

Investicijų pelningumo= ( Pelnas, atskaičius mokesčius + palūkanos ) / (

Ilgalaikiai įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas)

Šis rodiklis išsamiai apibūdina firmos finansinės veiklos
rezultatyvumą, jos sugebėjimą gauti pelną iš visų finansinių išteklių.

Turto pelningumo rodiklis, dar vadinamas Dju Ponto rodikliu Vakarų
šalyse ir fondo grąža vakarykščio socializmo šalyse, yra skaičiuojamas
taip:

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas

Šis rodiklis rodo, ar efektyviai firma vartoja savo turtą. Užsienio
šalyse aktyvų pelningumo rodiklis paprastai yra lyginamas su palūkanų
normomis ir, jei rodiklis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai gerinti.

Greta šių trijų plačiausiai taikytinų pelningumo rodiklių firmos
finansinėje analizėje pelnas taip pat lyginamas su pardavimų apimtimi.
Dažniausiai yra apskaičiuojamas bendrasis pelningumo rodiklis rodantis,
kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui. Šis rodiklis dar vadinamas
bruto pelno marža ir nustatomas pagal formulę:

Bendras pelningumo rodiklis = Pardavimai-parduotų prekių savikaina /

Pardavimai

Pagal šį rodiklį galima spręsti, ar yra pakankamas skirtumas tarp
parduodamų prekių kainų ir jų gamybos išlaidų. Rodiklis padeda nustatyti,
ar ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba suteikiamos
paslaugos.

Grynojo pelningumo arba neto pelno marža nustatoma panašiai kaip ir
bendrojo, tačiau ekonominėje literatūroje sutinkami du šio rodiklio
apskaičiavimo variantai:

1. Pelnas, atskaičius mokesčius / Pardavimai
2. Pelnas iki apmokestinimo / Pardavimai

Abu šie rodikliai palyginti su bruto pelno marža visapusiškai rodo
įmonės veiklos efektyvumą, o pati imliausia šiuo aspektu yra grynojo pelno
(atskaičius mokesčius) marža, nes ji rodo ne tik administracinių, pardavimo
ir finansinių operacijų išlaidų, bet ir įsipareigojimų mokėti mokesčius
įtaką pardavimų pelningumui.

Pelningumo rodiklių grupei gali būti priskiriami ir išlaidų lygio
santykiniai rodikliai, kurie gali būti nustatomi kiekvienam išlaidų
straipsniui arba grupei, arba visoms išlaidoms. Atidžiau analizuotini trys
rodikliai:

1. Realizacijos išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties
piniginiam vienetui:

Realizacijos išlaidos/Pardavimų pajamos

2. Administracinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties
piniginiam vienetui:

Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos

3. Labiausiai apibendrinantis, rodantis firmos sugebėjimą taupiai
naudoti ir kontroliuoti išlaidas, rodiklis yra nustatomas pardavimų ir
gamybos išlaidas palyginant su bendra pardavimų apimtimi. Jis
apskaičiuojamas pagal formulę:

Pardavimų ir gamybos išlaidos/Pardavimų pajamos

1.3.3.2.Mokumo rodikliai

Šios grupės rodikliai rodo, ar firmos įsipareigojimai yra realūs,
t.y., ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus. Panagrinėsiu
pagrindinius mokumo rodiklius.

1. Bendrojo trumpalaikio likvidumo koeficientas. Šis rodiklis
padeda nustatyti, kiek trumpalaikiai aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.
Žema jo reikšmė rodo, kad firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus. Europos
šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2
iki 2,0. Aukštą lygį dažniausiai teigiamai vertina potencialūs
investitoriai ir kreditoriai. Minimas koeficientas apskaičiuojamas :
trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai.

2. Greitojo likvidumo koeficientas yra santykis tarp didžiausio
likvidumo aktyvų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis gali būti
apskaičiuojamas pagal tokias formules:

1. (Debitorinis įsiskolinimas + pinigai) / trumpalaikiai įsiskolinimai;

2. (Trumpalaikiai aktyvai – prekinės atsargos) / trumpalaikiai
įsiskolinimai;

Šie rodikliai rodo firmos pasirengimą įvykdyti trumpalaikius
įsipareigojimus.

3. Manevringumo koeficientas yra apskaičiuojamas pagal formulę:
trumpalaikiai grynieji aktyvai/nuosavas kapitalas; Šis koeficientas rodo,
kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai.
Koeficientas taip pat padeda nustatyti, kokiu mastu firma yra finansiškai
nepriklausoma.

4. Bendrasis mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo įmonės
gebėjimą įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus
partneriams, VMI, bankams ir t.t. Jis apskaičiuojamas:

Nuosavas kapitalas / Bendrieji įsipareigojimai;

5. Ilgalaikio mokumo koeficientas: Nuosavas kapitalas / Ilgalaikiai
įsipareigojimai; Jei šis rodiklis didelis, ilgalaikių įsipareigojimų
įvykdymas patikimas, o bankroto tikimybė maža.

6. Paskolos padengimo koeficientas: veiklos pelnas / metinės
palūkanos;

1.3.3.3.Veiklos apyvartumo rodikliai

Veiklos apyvartumo rodiklius galima suskirstyti į trumpalaikio ir
ilgalaikio turto apyvartumo rodiklius.

Trumpalaikio turto apyvartumas daro labai didelę įtaką įmonės
finansinei būklei. Pagrindiniai šio turto rodikliai:

1. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas kartais :
Pardavimai/Gautinos sumos; Jis parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka
savo lėšas atsiskaitymų procese.

2. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas dienomis: (Gautinos sumos*
365)/Pardavimai; Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo
apyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės mokėjimų politiką
vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą.

3. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais: Pirkimai /
Mokėtinos sumos;

4. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis: Mokėtinos sumos
/ Pirkimai;

5. Atsargų apyvartumo rodiklis kartais: Parduotų prekių savikaina /
Vidutinės atsargos;

6. Atsargų apyvartumo rodiklis dienomis: (Vidutinės atsargos * 365)
/ Parduotų prekių savikaina;

7. Trumpalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Trumpalaikis
turtas; Šis koeficientas parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

8. Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis: Atsargos /
Trumpalaikis turtas;

9. Pardavimų ir apyvartinio kapitalo santykio rodiklis: Pardavimai
/ Apyvartinis kapitalas;

10. Kapitalo apytakos ciklo rodiklis : debitorinio įsiskolinimo
apyvartumas dienomis + Atsargų apyvartumas dienomis – Kreditorinio
įsiskolinimo apyvartumas dienomis.

Prie ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių paprastai priskiriami :
viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas;

1. Viso turto apyvartumas : Pardavimai / Visas turtas; Šis rodiklis
parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui
garantuoti, tiksliau tariant, kiek kiekvienam turto litui tenka
realizacijos.

2. Ilgalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Ilgalaikis turtas;

2.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA

UAB „Phillip Morris Lietuva“ priklauso tarptautinei organizacijai
„Philip Morris International“, įkurtai 1954 m., kurios pradininkė buvo
„Philip Morris USA“, įkurta 1847 m. Anglijoje, bet savo verslo gijas
perkėlusi į JAV. Šiuo metu abi kompanijos veikia nepriklausomai viena nuo
kitos, bet priklauo bendrai „Altria“ grupei. Pastarajai priklauso visos
„Phillip morris“ teisės ir beveik visos „Philip Morris International“ bei
„Philip Morris U.S“ akcijos. „Altria“ grupei taip pat priklauso tarptautinė
kompanija „Kraft Foods“. Kompanijų istorinė ir tarpusavio santykių raida
pateikta 1 pav.

Globalios kompanijos istorija prasideda nuo 1847, kai Philip Morris
atidarė savo parduotuvę Londone Bondo gatvėje, kurioje pardavinėjo tabaką
ir vietoje pagamintas cigaretes. Po Moriso mirties jo verslą perėmė jo
žmona ir brolis. 1881 jie susijungė su Josephu Grunebaumu ir įkūrė
kompaniją „Philip Morris & Company and Grunebaum“. 1885 m. Kompanija iširo
ir nuo tada ji žinoma kaip „Philip Morris & Co.“

1894 kompanija galiausiai prarado šeimos kontrolę, kai buvo
perimta Wiljamo Kurtis Tomsono ir jo šeimos. 1902 kompanija persikėlė į
Niu Jorką, kur dalimis 50 prie 50 buvo pasidalinta su Gustavu Ekmeyeriu.
Ekmeyeris buvo kompanijos atstovas JAV nuo 1872, kai importuodavo ir
parduodavo Anglijoje pagamintas cigaretes. Ričmonde, Virginijos valstija,
1924, buvo pastatytas fabrikas, kuriame buvo pradėta nauja cigarečių rūšis
„Marlboro“.

[pic]

1 pav. „Philips Morris“ istorinė raida

„Philip Morris International“ produktų pardavimai užima beveik
14% pasaulinės cigarečių rinkos už JAV ribų. Joje dirba virš
40,000darbuotojų. „Philip Morris International“ užsiima gamyba, rinkodara,
cigarečių pardavimais ir distribuciją daugiau nei 160 šalyse. Taip pat
kompanija vykdo virš 100 jaunimo rūkymo prevencinių programų daugiau nei 90-
yje šalių.

1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation”
įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. “Philip Morris
Lietuva” pastatė naują „plyno lauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m.
papildomai investavo į tabako paruošimo naujo cecho statybą. “Philip Morris
Lietuva” buvo viena pirmųjų užsienio kapitalo bendrovių, nusprendusių savo
produktų gamybą vykdyti Lietuvoje. Šiandien, jau investavusi daugiau kaip
300 mln. litų, bendrovė yra viena stambiausių užsienio investuotojų
Lietuvoje.

Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės
Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos ir
Šveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir
5 pavadinimų cigaretės Estijai. Per dešimt veiklos metų bendrovės
darbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrike
Klaipėdoje ir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje.

Nemažą dėmesį bendrovė skiria darbuotojų mokymui ir tobulinimui.
Jie turi galimybę stažuotis kituose “Philip Morris” filialuose
Australijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei “Philip Morris International”
būstinėje Šveicarijoje. JAV kompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietą
pagal investicijas Lietuvoje, į šalies biudžetą iki 2001 m. ji sumokėjo 256
mln. Lt mokesčių. Įmonė kasmet pagamina po 5 mlrd. vienetų cigarečių.

“Philip Morris Lietuva” gamykloje Klaipėdoje ir jos biuruose
Vilniuje bei Kaune dirba 600 žmonių. Lietuvoje pagamintos “Philip Morris
Lietuva” prekės eksportuojamos į Latviją, Estiją ir Kaukazo šalis.

3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir

horizontalioji analizė

3.1.Balanso horizontalioji analizė

Atliktas UAB „Philips Morris Lietuva“ ketverių metų finansinių
duomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti
įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir
procentais nagrinėjamu laikotarpiu. Tam tikra horizontaliosios analizės
atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio
laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl
finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metų,
dažniausiai 5-10 metų. UAB „Philips Morris Lietuva“ finansiniai duomenys
analizuojami ketverių metų 2001 – 2004.

[pic]

1 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto dinamika 2001 – 2004 m.

Iš horizontalios balanso ataskaitos (3 priedas) matome, kad
ilgalaikis turtas, kaip ir trumpalaikis turtas turi didėjimo tendenciją.
Tai rodo, kad įmonės ilgalaikis turtas per analizuojamus ketverius metus
padidėjo 4912810 litais arba kitaip tariant 19 procentų. Tuo tarpu
trumpalaikis turtas padidėjo 5783625 litais arba 27 procentais. Reikia
paminėti tai, kad trumpalaikis turtas 2002 metais buvo sumažėjęs 5
procentais. Iš 1 diagramos matome, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ turtas
padidėjo, t.y. įmonė sėkmingai vysto savo veiklą.

[pic]

2 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto pokyčių dinamika

2000-2004 m.

Kaip galime pastebėti iš duotų 2 ir 3 diagramų, UAB „Philips Morris
Lietuva“ ilgalaikis turtas 2002-2003 metais buvo sumažėjęs 3 procentais,
arba kitaip tariant 1021816 litais. Tačiau nepaisant 2002-2003 metų
ilgalaikio turto sumažėjimo, įmonės ilgalaikis turtas 2004 metais padidėjo
net 16 procentų (5883164 litai).

[pic]

3 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto lyginamųjų dalių dinamika 2001-2004

metais (%)

Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė nekilnojimo turto
įsigijimas 2003 metais. Lyginant 2002 metus ir 2003 metais pokytis buvo
neigiamas -3 procentai, o kitų metų palyginime ilgalaikis turtas padidėjo
16 procentų

[pic]

4 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto

formavimosi dinamika 2001-2004 m. (%)

Pasižiūrėję į 4 diagramą, matome, kaip kinta UAB „Philips Morris
Lietuva“ ilgalaikis turtas per ketverius metus. Matome, kad ilgalaikiame
turte, formavimo savikaina yra lygi nuliui. Tai leidžia spręsti, kad per
nagrinėjamą laikotarpį įmonė neįsigijo jokio ilgalaikio turto. Iš karto
galima pastebėti, kad didžiausią dalį ilgalaikiame turte sudaro įmonės
materialus turtas, kuris kasmet mažėjo 1-2 procentais. Aiškiai galime
pastebėti, kad ilgalaikis finansinis turtas 2004 metais lyginant su 2001
metais padidėjo 81%. Taip pat gana žymiai padidėjo po vienerių metų
gautinos sumos. 2004 metais šios sumos padidėjo net iki 1535 procentų
lyginant su 2003 metais.

[pic]

5 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ savininkų nuosavybės ir

įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2001 – 2004 metais (%)

Savininkų nuosavybėje ir įsipareigojimuose, 5 diagrama, kaip matome
pasidalino dvi balanso pogrupiai: kapitalas ir rezervai bei mokėtinos sumos
ir įsipareigojimai. Kaip matome iš 5 diagramos kapitalas ir rezervai per
analizuojamą laikotarpį padidėjo beveik 50 procentų, t.y. 13422428 litais.
Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2001 metų iki 2003 metų
sumažėjo 14,27 proc. (6446584 lt.) Tai rodo, kad įmonės sumažėjo, tačiau
2004 metais tie įsipareigojimai bei mokėtinos sumos padidėjo beveik iki
2002 metų įsiskolinimo lygio.

Reikia paminėti tai, kad atidėtų mokesčių, kaip ir finansavivo
(dotacijos ir subsidijos) iš vyriausybės per nagrinėjamą laikotarpį nėra.
Sukauptų sąnaudų ir ateinančio laikotarpio pajamos per nagrinėjamą
laikotarpį padidėjo net 70 proc. (134608 lt.)

Horizontalios balanso analizės duomenys rodo, kad UAB „Philips
Morris Lietuva“ analizuojamų metų balansas yra sudarytas ne tiki iš nuosavo
kapitalo, bet įmonės turi trumpalaikių įsipareigojimų.

3.2.Balanso vertikalioji analizė

Atlikus vertikaliąją balanso analizę (2 priedas ) galima
nustatyti UAB „ Philips Morris Lietuva “ balanso aktyvo ir pasyvo
rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindinių
elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei
įsipareigojimų dalis balanse.

[pic]

6 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ “ turto sudėties lyginamųjų

dalis kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kaip matome 6 diagramoje didžiausią dalį turte sudaro ilgalaikis
turtas. Kaip matome 2001 ir 2002 metais ilgalaikio ir trumpalaikio sudėtis
nebuvo pakitęs. Tačiau kitus du nagrinėjamus metus ilgalaikio turto
lyginamoji dalis turto sudėtyje sumažėjo atitinkamai 4 ir 6 procentus. Tuo
pačiu trumpalaikis turtas padidėjo atitinkamai 3 ir 4 procentus.

[pic]

7 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ materialaus turto kitimo

tendencijos 2001-2004 m.

Tokį turto dalių pasiskirstymą lėmė materialaus turto sumažėjimas
(7 diagrama) nuo 58 proc. (2001 metais) iki 46 proc. (2004 m.).

2003 metais atsirado naujas kintamasis UAB „Philips Morris Lietuva“
“ turto sudėties lyginamųjų dalių kitimo dinamikoje 2001-2004 m. Tai –
sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (6
diagrama). Matome, kad pirmus du metus įmonės sukauptų (gautinų) pajamų ir
ateinančio laikotarpio sąnaudų nebuvo. Ir tik 2003 metais greta
trumpalaikio ir ilgalaikio turto atsirado šis balanso straipsnis. Atidžiau
pasižiūrėję į balanso ataskaitas (1 priedas) pamatysime, kad 2001 ir 2002
metais vis dėlto buvo sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio
laikotarpio sąnaudos. Atitinkamai 98804 lt. ir 41478 lt. Tačiau jie nesiekė
nė vieno proc. UAB „Philips Morris Lietuva“ turte. Atidžiau pasižiūrėję į
diagramą, matome, kad per 2003 metus šis balanso straipsnis padidėjo 100%.
2003 metais – 1 proc.,o 2004 metais 2 proc..

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo
finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. 2001 metais kapitalas ir rezervai
sudarė 50 procentų įmonės pasyvų ir per nagrinėjamą laikotarpį svyravo.
Pavyzdžiui lyginant su 2002 metais padidėjo 7 punktais ( 7 procentais), o
tuo tarpu įsipareigojimai per tokį pat laikotarpį sumažėjo7 proc. ir 2002
metais jau sudarė 42 procento visų pasyvų. Tačiau būtina paminėti, kad tiek
kapitalas, tiek UAB „Philips Morris Lietuva“ įsipareigojimai kito
dinamiškai ( žr.8 diagramą).

[pic]

8 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių

lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)

Kapitalų ir rezervų sudėtyje 2001 metais dominuoja rezervai.
Sekančiais metais jo lyginamoji dalis padidėja 1 punktu (iki 34 procentų).
2002-2003 metais padidėjo 3 punktais arba iki 37 procentų, 2003-2004
lyginamoji dalis kapitale padidėjo dar 2 punktais. Antroje vietoje pagal
lyginamąjį svorį nuosavo kapitalo dalyje užima kapitalas. 2001 metais jis
sudarė 16 procentų. 2002 metais jo lyginamasis svoris sudarė 17 proc., nuo
tų metų, jis pastoviai mažėjo, kol galiausiai 2004 metais, jo lyginamasis
svoris sudarė tik 13 proc. Nuosavo kapitalo dalyje.

Nuosavo kapitalo dalyje pagal lyginamąjį svorį trečiojoje
vietoje yra nepaskirstytas pelnas (nuostolis). 2001 metais, nebuvo nei
pelno, nei nuostolio. Tai leidžia manyti, kad įmonė nepatyrė nuostolių
šiais nagrinėjamais metais, bet ir neuždirbo. Sekančiais metais pelnas
padidėjo 5 proc.. Nuo to laiko įmonės pelnas tolygiai didėjo. UAB „Philips
Morris Lietuva“ 2004 metų pelnas, kaip ir 2003 metais padidėjo 9
procentais. Tai leidžia manyti, kad įmonė dirba sėkmingai ir artimiausiu
laikotarpiu neketina nutraukti savo veiklos.

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis bendroje balanso pasyvų dalyje
2001 – 2004 metais pastebime įsipareigojimų tendenciją. Tai lemia
ilgalaikių įsipareigojimų mažėjimas nagrinėjamu laikotarpiu. Ilgalaikiai
įsipareigojimai ir po vienerių metų gautinos sumos sumažėjo 2001 – 2004
metais sumažėjo 16 proc.

Tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai priešingai negu ilgalaikiams,
didėjo. 2001 metais trumpalaikiai įsipareigojimai ir iki vienerių metų
mokėtinos sumos sudarė 62 proc iš visų įsipareigojimų. Per nagrinėjamą
laikotarpį trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 8 proc., t.y. iki 80
proc.

3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo (6 priedas), kad
2001 – 2004 metais UAB „Philips Morris Lietuva“ veikla buvo pelninga,
grynojo pelno suma per nagrinėjamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti ir
mažėti.

Lyginant 2001 metus su 2002 metais (žr. 9 diagramą) grynasis
pelnas išaugo 33 procento. Nors 2002 metais padidėjo pardavimų pajamos,
tačiau išaugo pardavimų savikaina, t.y. 19 procentų arba 4,2 mln. litų.
Tačiau bendrasis pelnas, nepaisant to, padidėjo 27 procentais arba 4,3
mln. litų. Veiklos sąnaudos per 2001 – 2002 metus padidėjo 11 procento.
Tačiau veiklos pelnas 2002 metais siekė net 334%, o tai, kad įprastinės
veiklos pelnas (nuostolis) yra tik 18 proc. Lėmė finansinė ir investicinė
veikla (-290 proc. arba 2 mln. Lt.) bei kita veikla (-21 proc. Arba 150
tūkst. Lt.). Tuo tarpu UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001-2002 metus
padidėjo pagautė (ypatingą pelną) net 249 proc. ( 27 tūkst. Lt.). Kadangi
įmonė, pritaikiusi investicijų lengvatas, nemokėjo pelno mokesčio, grynojo
pelno teigiamas pokytis sudarė 33 proc. (651 tūkst. Lt.).

Lyginant 2002 metus su 2003 metais matomas grynojo pelno teigiamas
pokytis, t.y. 95 procentų (2,48 mln. Lt.). Teigiamam pokyčiui didžiausią
įtaką padarė:

1. Padidėjusios veiklos sąnaudos, t.y. 20 procentų arba 3,4 mln.

litų.

2. Finansinė ir investicinė veikla, t.y. -147 procento arba 2 mln.

litų.

3. Kitos veiklos teigiami pokyčiai pokyčiai, t.y. 46 procentai arba

254 tūkst. litų.

[pic]

9 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno kitimas 2001-2004

metais horizontalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 metus su 2004 metais grynasis pelnas sumažėjo iki 13
procentų. Tai įtakojo didelis neigiamas (719 procentų ) netekimų
(ypatingųjų praradimų) pokytis. Tačiau veiklos sąnaudos sumažėjo iki 18
procentų. Taip pat padidėjo pelno mokesčio rodiklis 5 procentais arba 5
tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno (nuostolio) analizė parodo tik bendras
finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti
nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB
„Philips Morris Lietuva“ gauną grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti
pelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais
nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita

Atlikę UAB „ Philips Morris Lietuva“ vertikalią pelno
(nuostolio) analizę 2001-2004 metams (5 priedas) gauname keletą reikšmingų
pelningumą apibudinančių rodiklių. Jie parodo, kad grynojo pelno dalis
priklausomai nuo pardavimų savikainos 2002-2001 metais sumažėjo 3 punktais,
t.y. nuo 64 iki 61 procentų. Tam įtakos turėjo padidėjusios veiklos
sąnaudos (3 punktais) ir pelno mokesčio nebuvimas (žiūrėti 10 diagramą).

[pic]

10 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno pokyčiai 2001-2004

metais vertikalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje

Lyginant 2003 su 2002 metais, grynasis pelnas padidėjo 3 punktais,
t.y. nuo 5 iki 8 procentų. Tai įtakojo išaugusi 1 punktu veiklos pelnas
(nuostolis) ir 4 punktais įprastinės veiklos pelnas (nuostolis). 2003
metais įmonė nemokėjo pelno mokesčio, kuris padidino grynąjį pelną 1
punktu, tad visi išvardinti rodikliai leido grynajam pelnui padidėti 3
punktais (iki 8 proc.).

2004 metais grynasis pelnas krito 1 punktu (nuo 8 iki 7 procentų).
Tai lėmė šios priežastys:

1.) Parduotų prekių savikaina padidėjo 1 punktu, t.y. nuo 61 proc
iki 62 proc.

2.) Veiklos pelnas (nuostolis) taip pat padidėjo 1 punktu. (nuo 7
iki 8 procentų).

Ir nors įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) išliko toks pats,
tačiau nepaisant to grynasis pelnas sumažėjo 1 punktu (iki 7 procentų).

Iš atliktos vertikalios pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kad
įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizė
jos pelningumui nustatyti.

3.5.Santykinių rodiklių analizė

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos
ir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus
keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso.

➢ Finansų valdymo.

➢ Išteklių valdymo.

Galimas ir kitas finansinių rodiklių grupavimas ir jų analizės
eiliškumas, tačiau pateiktas variantas yra geriausias, nes pelningumo
analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

1. pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius

įmonės laimėjimus,

2. pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą

gaus akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą.
Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams
išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta
skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

Išteklių panaudojimo rodikliai priskiriami finansinei sferai, nes
jie nustatomi pagal išteklių panaudojimo finansinius rezultatus, pardavimų
pajamas, pelną.

3.5.1.Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir sintetina firmos
laimėjimus. Šiame darbe apskaičiuosiu ir paanalizuosiu pagrindinius iš jų:

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |
|Pavadinimas | | | | |
|Pardavimai, Lt. |44594533|53149123|63841507|80993513 |
|Parduotų prekių savikaina,|28382113|32600026|38701144|50441193 |
|Lt. | | | | |
|Grynasis pelnas, Lt. |1947113 |2598797 |5074386 |5750226 |
|Akcinis kapitalas, Lt. |8822990 |8822990 |8822990 |8822990 |
|Rezervai, Lt. |17789644|17789644|20388038|25461846 |
|Turtas, Lt. |53743442|51861416|55033892|65869216 |

1 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių duomenys

Bendras pelningumo rodiklis= Pardavimai – parduotų prekių savikaina /

Pardavimai;

BPR (2001m.) = 16212420 Lt / 44594533 Lt = 0,3636. Vadinasi, 2001
m. nuo 1 Lt pardavimų pajamų įmonė uždirbo 36,36 ct. bendrojo pelno.

BPR (2002m.) = 20549097 Lt / 53149123 = 0,3866. Įmonė 2002 m.
uždirbo 38,66 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

BPR (2003m.) = 25140363 Lt / 63841507 = 0,3938. Uždirbta 39,38 ct.
bendrojo pelno nuo 1 Lt. pardavimų pajamų.

BPR (2004m.) = 30552230 Lt / 80993513 Lt = 0,3772. Įmonė uždirbo
37,72 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumo
rodiklis, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui.
Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla
efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis
„šokinėja“ 5-15 procentų riboje.

Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis įmonėje nagrinėjamo
retrospektyvinio periodo metu buvo nuo 0,3636 iki 0,3938 (žr. 11 diagrama).
Įmonės, kurios veikla mažmeninė tai pakankamai geras rodiklis. Jis rodo
kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui.

[pic]

11 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo

dinamika 2001-2004 m.

GPR (grynasis pelningumo rodiklis) = Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos;

GPR (2001m.) = 1947113 Lt / 44594533 Lt = 0,4332. Įmonė 2001 m.
uždirbo 43,32 ct. grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2002m.) = 2598797 Lt / 53149123 = 0,0489. Uždirbta 4,89 ct.
grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

GPR (2003m.) = 5074386 Lt / 63841507 = 0,0795. Vadinasi, 2003m.
įmonė uždirbo nuo 1 Lt pardavimų pajamų – 7,95 ct. grynojo pelno.

GPR (2004m.) = 5750226 Lt / 80993513 Lt = 0,0710. Uždirbta 7,10 ct.
grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Grynojo pelningumo rodiklis ( arba neto pelno marža) parodo visos
analizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno
tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės
pelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su
analogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo
rodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra
išvestinis dydis. Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus
aukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai.

Per nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis sumažėjo nuo 43,32 iki 7,10
proc. arba kitaip tariant 36,22 punktais. Didžiausia grynojo pelningumo
rodiklio reikšmė buvo 2001 metais žr 11 diagramą), tuo metu UAB „ Philips
Morris Lietuva“ pelningumas siekė 43,32 procento. 2002 metais, dėl
finansinės ir investicinės veiklos nuostolių, šis rodiklis sumažėjo 38,43
punktu, bet 2003 metais išaugo, tačiau tik iki 7,95 procentų. O 2004 metais
grynojo pelno rodiklis sumažėjo iki 7,10 proc. Galima daryti išvadą, kad
nepriklausomai nuo bendrojo pelningumo, grynojo pelningumo rodiklio
dinamika yra cikliška. Kas antrais metais ji mažėja arba auga.

Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+

rezervai)

KP (2001m.) = 1947113 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0732.
Gauta kapitalo pelningumo reikšmė rodo, kad įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo
uždirbo 7,32 ct. grynojo pelno.

KP (2002m.) = 2598797 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0977.
Įmonė gavo 9,77 ct. pelno (atskaičius mokesčius) iš 1 Lt nuosavo turto.

KP (2003m.) = 5074386 Lt / (8822990 Lt + 20388038 Lt ) = 0,1737.
Įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo uždirbo 17,37 ct. grynojo pelno.

KP (2004m.) = 5750226 Lt / (8822990 Lt + 25461846 Lt ) = 0,1677.
Nuosavo kapitalo 1 Lt uždirbo 16,77 ct. grynojo pelno.

Apskaičiuoti UAB „ Philips Morris Lietuva“ turto ir nuosavo
kapitalo pelningumo rodikliai nusako turimų išteklių panaudojimo
rezultatyvumą.

[pic]

12 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo

dinamika 2001-2004 m.

Nuosavas kapitalas kasmet didėjo, nes akcininkai nemokėdavo sau
dividendų, o pelną pervesdavo į rezervus įmonės veiklai plėsti. Nuosavo
kapitalo pelningumo dinamika per analizuojamą laikotarpį išaugo 0,1005
punkto. Žr. 12 diagramą). Tai rodo kad didėjo pelnas tenkantis vienam
investuotam litui. Kapitalo pelningumo didėjimas rodo, kad įmonės vadovai
gerai vadovavo įmonei, sėkmingai plėsdami veiklą. Nors 2003 metų staigus
pelningumo padidėjimas 0,076 punkto ir 2004 metais šio rodiklio sumažėjimas
0,006 punktu, reikalaują gilesnės analizės, ar nebuvo tuo laiku iškraipyta
finansinė atskaitomybė.

Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas;

TPR (2001m.) = 1947113 Lt / 53743442 Lt = 0,0362. Vienas turto
litas 2001m. uždirbo 3,62 ct. grynojo pelno.

TPR (2002m.) = 2598797 Lt / 51861416 Lt = 0,0501. Įmonės turto
litas uždirbo 5,01 ct. grynojo pelno.

TPR (2003m.) = 5074386 Lt / 55033892 Lt = 0,0922. Vienam turto
litui, 2003m., teko 9,22 ct. grynojo pelno.

TPR (2004m.) = 5750226 Lt / 65869216 Lt = 0,0873. 2004 m.. Įmonės
turto litas uždirbo 8,73 ct. grynojo pelno.

Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam
turto piniginiam vienetui. Jis leidžia įvertinti turto panaudojimo veikloje
efektyvumą. Kuo didesnis šis rodiklis , tuo turto panaudojimas
efektyvesnis.

Gamybos įmonės ir prekybinės įmonės paprastai turi daug turto
(gamyklas, gamybos įrenginius, atsargas). Šio turto panaudojimas būna itin
intensyvus. Tokių įmonių turto pelningumo rodiklis paprastai būna iki 5
proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto, pvz., reklamos agentūros,
programinės įrangos kūrėjai, turto panaudojimo intensyvumas yra žemas , ir
šis rodiklis siekia apie 20 proc.. Kaip rodo 12 diagrama UAB „ Philips
Morris Lietuva“ pakankamai intensyviai naudoja įmonės turtą ir turto
pelningumo rodiklis yra geras. Dėl darbo apimties nebesigilinu į kitus
įmonės pelningumą nusakančius rodiklis. Apibendrinant įmonės pelningumo
analizę, galima teigti, kad įmonės reikėtų peržiūrėti ir kiek galima
mažinti veiklos sąnaudas, t.y. administracines sąnaudas.

Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis = Pardavimų savikaina / Pardavimų

pajamos;

IRNR(2001m.)= 28382113 Lt / 44594533 Lt = 0,6364. Pardavimų savikaina
2001m. sudarė 63,64% pardavimų pajamų.

IRNR(2002m.)= 32600026 Lt / 53149123 Lt = 0,6134. Įmonė 2002m. 61,34 %
pardavimų pajamų išleido prekių savikainai.

IRNR(2003m.)= 38701144 Lt / 63841507 Lt = 0,6062. 2003m. pardavimų
savikaina sudarė 60,62% visų pardavimų pajamų.

IRNR(2004m.)= 50441193 Lt / 80993513 Lt = 0,6228. Įmonės pardavimų
savikaina sudarė 62,28 ct. nuo 1 Lt pardavimų pajamų.

Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijos
apie įmonių veiklą, tačiau vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtina
atlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik pelningumo rodiklių vertinimas
daugiausiai naudos ir džiaugsmo gali suteikti trumpalaikiams, bet ne
ilgalaikiams investuotojams. Taigi pelninga įmonė – nebūtinai stabili, ir
priešingai: nuostolis dar nereiškia pralaimėjimo.

3.5.2.Mokumo rodikliai

Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiek
įmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savo
įsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, bet
ir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimo
rodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi gali
būti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie jos
gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamas
mokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visais
įsipareigojimais.

| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 |
|Pavadinimas | | | | |
|Trumpalaikis turtas, Lt. |16217449|15414566|17965298|22001074 |
|Trumpalaikiai |37427189|36405373|36456835|42339999 |
|įsipareigojimai, Lt. | | | | |

2 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ mokumo rodiklių duomenys

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei

. . .

|5 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė |
| | | | | |
| | | | | |
|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 |
|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | |
|straipsniai | | | | |
|Bottom of Form | | | | |
|Pardavimai ir paslaugos |100% |100% |100% |100% |
|   Parduotų prekių ir atliktų darbų |62% |61% |61% |64% |
|savikaina | | | | |
|Bendrasis pelnas (nuostolis) |38% |39% |39% |36% |
|   Veiklos sąnaudos |30% |32% |32% |35% |
|Veiklos pelnas (nuostolis) |8% |7% |6% |2% |
|   Kita veikla |1% |1% |1% |2% |
|   Finansinė ir investicinė veikla |- |1% |-3% |2% |
|Įprastinės veiklos pelnas |9% |9% |5% |5% |
|(nuostolis) | | | | |
|   Pagautė (ypatingasis pelnas) |- |- |- |- |
|   Netekimai (ypatingieji |- |- |- |- |
|praradimai) | | | | |
|   Pelnas prieš apmokestinimą |8% |9% |5% |5% |
|(nuostolis) | | | | |
|   Pelno mokestis |1% |1% |- |- |
|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |7% |8% |5% |4% |
|(nuostolis) | | | | |

|6. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos |
|analizė |
| | | | |
| | | | |
|Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |
|Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | |
|straipsniai | | | |
|Bottom of Form | | | |
|Pardavimai ir paslaugos |27% |20% |19% |
|   Parduotų prekių ir atliktų darbų |30% |19% |15% |
|savikaina | | | |
|Bendrasis pelnas (nuostolis) |22% |22% |27% |
|   Veiklos sąnaudos |18% |20% |11% |
|Veiklos pelnas (nuostolis) |39% |34% |334% |
|   Kita veikla |-9% |46% |-21% |
|   Finansinė ir investicinė veikla |-126% |-147% |-290% |
|Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) |15% |131% |18% |
|   Pagautė (ypatingasis pelnas) |35% |-42% |249% |
|   Netekimai (ypatingieji praradimai) |719% |-40% |-77% |
|   Pelnas prieš apmokestinimą |12% |132% |28% |
|(nuostolis) | | | |
|   Pelno mokestis |5% |- |- |
|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |13% |95% |33% |
|(nuostolis) | | | |

Join the Conversation

×
×