Anotacija
Tema: „UAB ,,Philip Morris Lietuva” veiklos analizė ir įvertinimas2001-2004 metais”. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje analizavauteorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jos pagrindiniustikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Taip pat marketingo teorinę dalį, jostrategijas bei vadybos teoriją. Susipažinęs su teoriniais pagrindais,praktinėje dalyje pateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veikloscharakteristiką, rinkos analizę, pateikiau tolesnes įmonės perspektyvas,apžvelgiau įmonės konkurentus, bei prekių tiekimą, gamybą, kontrolę irpardavimą. Taip pat atlikau šiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso,pelno ir nuostolio ataskaitos, apyvartinio kapitalo ir santykinių rodikliųanalizes 2001 – 2004 metų. Darbo pabaigoje aptariau darbo rezultatus,pateikiau rekomendacijas. Tyrimai atlikti su UAB “Philips Morris Lietuva” 2001 – 2004 metųfinansiniais rodikliais, ekonomine literatūra. Tyrimais nustatyta kokia yradabartinė įmonės finansinė būklė, perspektyvos, užimama rinkos dalis.Tyrimo tikslas: remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindaisišsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva” finansinių rezultatų pakitimus,užimamą rinkos dalį bei pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerintisavo veiklą. Darbe sunumeruoti 60 lapai, 4 paveikslai, 4 lentelės ir 14diagramų bei naudojami 23 literatūros šaltiniai. Tezėse naudojami analitiniai tyrimų metodai: įmonių finansinėsatskaitomybės formų analizė, santykinių finansinių rodiklių analizė,santykinių finansinių rodiklių palyginimas, mokslinės bei ekonominėsliteratūros analizė. Teorijos ir tyrimai grindžiami lentelėmis, diagramomis irpaveikslais.
Summary
Subject-matter: PLLC “Philip Morris Lietuva” activity analysis andevaluation in 2001-2004. The work consists of theoretical and practical parts. Thetheoretical part analyses theoretical basis of financial analysis anddiscloses its main goals, methods, modes and sources. It also includes atheoretical part of marketing, its strategies and the theory of management.Having familiarised with theoretical basis, in the practical part Iprovided the characteristics of PLLC “Philip Morris Lietuva” activity,market analysis, further prospects of the company, and provided a survey onthe company’s competitors, product supply, production, control and sales.In addition, the work presents the following financial activity analysis:balance-sheet, profit-loss statement, circulatory capital and relativerates for the period of 2001 to 2004. At the end of the work the results ofthe work are given along with relevant recommendations. Researches were carried out focusing on financial rates of PLLC“Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 and economical literary sources. Theresearches enabled to establish the present financial situation of thecompany, its prospects and possessed market share. The aim of the researchis to find out the changes of financial results and market share of PLLC“Philip Morris Lietuva” on the base of theoretical financial analyses, andto provide recommendations on how the company could improve its activity.
The works consists of numbered 55 pages, 3 pictures, 3 tables and14 diagrams, and refers to 28 literary sources. The theses employ analytical research methods: an analysis offinancial statement forms, an analysis of relative financial rates, acomparison of relative financial rates, and an analysis of scientific andeconomic literature. The theory and researches are substantiated by tables, diagrams andpictures.
Anmerkung
Themenbereich: PLLC “Philip Morris Lietuva” Tätigkeitanalyse undAbschätzung in 2001-2004. Die Arbeit besteht aus theoretischen und praktischen Teilen. Dertheoretische Teil analysiert theoretische Basis finanzieller Analyse unddeckt seine Hauptziele, Methoden, Modi und Quellen auf. Es schließt aucheinen theoretischen Teil von Marketing mitein, seine Strategien und dieTheorie der Leitung. War mit theoretischer Basis, im praktischen Teil ichhabe versorgt den Kennzeichen von PLLC vertraut gemacht “Philip MorrisLietuva” Tätigkeit, Marktanalyse, weitere Aussichten von der Firma, undhabe eine Vermessung auf den Konkurrenten der Firma, Produktversorgung,Produktion, Steuerung und Umsatzes versorgt. Zusätzlich, überreicht dieArbeit dem Folgenden finanzielle Tätigkeitanalyse: Bilanzaufstellung,Gewinnverlustaussage, Kreislaufhauptstadt und Verwandte Raten für diePeriode von 2001 zu 2004. Am Ende von der Arbeit sind die Ergebnisse vonder Arbeit zusammen mit relevanten Empfehlungen gegeben. Forschung wurde sich konzentrieren auf finanzielle Raten von PLLCausgeführt “Philip Morris Lietuva” in 2001-2004 und wirtschaftlicheliterarische Quellen. Die Forschung hat ermöglicht, die anwesendefinanzielle Lage von der Firma einzurichten, seine Aussichten und hatMarktanteil besessen. Das Ziel von der Forschung soll die Änderungenfinanzieller Ergebnisse und Marktesanteils von PLLC erfahren “Philip MorrisLietuva” auf der Basis von theoretisch finanziell analysiert, undEmpfehlungen zu versorgen, auf wie die Firma seine Tätigkeit verbessernkönnte. Die Arbeiten besteht aus hat gezählt 50 Seiten, 3 Bilder, 3 Tischeund 14 Zeichnungen, und hat 25 literarische Quellen gesehen. Die Thesen stellen analytische Forschungsmethoden ein: eine Analysevon Bilanzenformen, einer Analyse relativen finanziellen Raten, einemVergleich relativen finanziellen Raten, und eine Analyse wissenschaftlicherund wirtschaftlicher Literatur. Die Theorie und die Forschung werden von Tischen, Zeichnungen undBildern untermauert.
Turinys
IVADAS1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS 9 1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai 9 1.2.Finansų analizės metodai ir būdai 10 1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis 11 1.3.1.Balansas – analizės šaltinis 14 1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita 18 1.3.3. Santykinė analizė 202.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA 253. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji irhorizontalioji analizė 27 3.1.Balanso horizontalioji analizė 27 3.2.Balanso vertikalioji analizė 30 3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita 33 3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita 34 3.5.Santykinių rodiklių analizė 35 3.5.1.Pelningumo rodikliai 36 3.5.2.Mokumo rodikliai 40 3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai 43 3.6.SWOT analizė 434.Rinkos situacija, bei perspektyvos 45 4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka 45 4.2.Užrašai ant cigarečių 46 4.3.Konkurentai 47 4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje 47Išvados ir pasiūlymai 49LITERATŪRA 511 Priedas. UAB “Philips Morris” 2001-2004 m. balansas 532. Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali balanso analizė 543 Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali balanso analizė 554. Priedas. UAB “Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m.565 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitosanalizė 576. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitosanalizė 58
ĮVADAS
Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams Lietuvoje, svarbų vaidmenįvaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklėsanalitinis įvertinimas. Krašto ekonomikoje bei finansų sistemoje vykstasudėtingi reiškiniai ir procesai, kuriuos analizuoti, suvokti bei pažintistudentui, magistrantui, jaunam specialistui ar praktikui be specialiųfinansų mokslo žinių bei analizės proceso metodologinių instrumentų darosivis sunkiau. Turint deramų žinių ir analitiko įgūdžių, galima patikimiauorientuotis mūsų vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkojeir operatyviau, savarankiškiau, kvalifikuočiau priimti įmonės ar josstruktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius,operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinantfinansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotairizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje. (E.Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, 1999, 5) Susipažinęs su teoriniais pagrindais, savo darbe pabandžiauanalizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ 2001-2004 metų finansinę veiklą. Darbo objektas. UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos finansinėanalizė ir įvertinimas 2001-2004 metais. Darbo tikslas. Remiantis teoriniais finansinės analizės pagrindaisišsiaiškinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinių rezultatų pakitimusir pateikti rekomendacijas kaip įmonė galėtų gerinti savo veiklą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti finansinės analizės teorinius pagrindus; 2. Išanalizuoti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką; 3. Išanalizuoti įmonės vidaus ir išorės rinką, įmonės situaciją joje ir įvertinti jos galimybes tolimesnei plėtrai; 4. Įvertinti UAB ,,Philip Morris Lietuva’’ finansinės veiklos būklę bei jos pakitimus per nagrinėjamą laikotarpį; 5. Išaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką finansinių rodiklių pakitimams; 6. Išskirti neigiamus veiksnius bei ekonominius reiškinius, sąlygojančius finansinius rezultatus; 7. Pateikti rekomendacijas įmonės finansinės būklės gerinimui. Darbo metodai: 1. Teorinių šaltinių analizė; 2. Finansinių šaltinių analizė. Kompetencijos. Tam, kad pasiekti suformuluotus tikslus beiuždavinius reikalingos sekančios kompetencijos: 1. Žinoti apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, mokėti jais vadovautis sudarant finansines ataskaitas; (1) 2. Suprasti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir finansinėje veikloje; (2) 3. Mokėti atlikti įmonės finansinę ir ekonominę analizę; (3) 4. Gebėti vertinti įmonės verslo aplinką; (4) 5. Gebėti planuoti ir organizuoti finansų valdymo procesą įmonėje; (6) 6. Mokėti optimaliai panaudoti įmonės turtą ir nuosavybę; (7) 7. Gebėti planuoti įmonės verslo finansavimą; (8) Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėjedalyje analizavau teorinius finansinės analizės pagrindus, atskleidžiau jospagrindinius tikslus, metodus, būdus ir šaltinius. Praktinėje dalyjepateikiau UAB ,, Philip Morris Lietuva’’ veiklos charakteristiką, atlikaušiuos finansinės veiklos tyrimus: balanso, pelno ir nuostolio ataskaitos,apyvartinio kapitalo ir santykinių rodiklių analizes. Aptariau darborezultatus, pateikiau rekomendacijas.Informacijos šaltiniai. Atliekant darbą, rėmiausi šiais informacijosšaltiniais: Zina Gaidienė ,,Finansų valdymas’’ (1995), EugenijaBuškevičiūtė, Irena Mačerinskienė ,,Finansų analizė’’ (1999), GediminasSmalenskas ,,Finansai’’ I I dalis (2002), Jonas Mackevičius, Dalia Poškaitė,,Finansinės ataskaitos’’ (1997), Gediminas Kalčinskas, Gintaras Černius,,Įmonių apskaitos pagrindai 1 “ (1997), Edmundas Radavičius ,,Įmonėsfinansai: analizė ir prognozė’’ (1997), Gitanas Kancerevyčius ,,Finansai irinvesticijos’’ (2004), Parikho J., “Managing Your Self: Management bydetached involvement”, Blackwell Publishers Ltd., 2001, Gratton L., “LivingStrategy: putting people at the heart of corporate purpose”Leading EdgeResearch Consortium, (www.london.edu/lerc), http://www.vz.lt,http://www.jt.lt, http://www.apskaitosinstitutas.lt, http://www.litas.lt,http://www.fmmc.lt, įmonės finansinės ataskaitos.
1.FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS TURINYS
1.1.Finansų analizės reikšmė ir tikslai
Įmonės ūkinės finansinės veiklos analizė (toliau – finansinėanalizė) – tai ūkinio vyksmo tyrimas, naudojant mokslo ir praktikossukurtus būdus. Veiklos duomenys tyrinėjami norint atsakyti į klausimus:kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir
kokie jie galėjo būti, efektyviau panaudojant resursus. Analizė visuomettiria veiklos pasekmes per tam tikrą praėjusį laikotarpį ir vertinatiriamojo objekto finansinę būklę iki tam tikros datos. Įmonės savininkaiir vadybininkai nori žinoti, ne tik kas įvyko, bet ir kaip analizėsrezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityjeišvengtų neigiamų reiškinių ir didintų kapitalo efektyvumą. Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu,planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimosubjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansųanalizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjektofinansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti ankščiau priimtussprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus. Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla beijos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos,atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektiniųužduočių (verslo plano) įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius suprojektiniais, taip pat jos pasikeitimo priežastys, įvertinamos beiapskaičiuojamos finansinių rezultatų didinimo galimybės ir numatomoskonkrečios, realios bei pagrįstos alternatyvios organizacinės, techninės,socialinės, ekonominės jų panaudojimo priemonės. Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektųfinansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, taireikia turėti galvoje ir atlikti analizę laiku. Taip pat svarbu geraiištirti įmonių padalinių finansinius rodiklius. Finansų analizė , kaipreikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymoracionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veikloskontrolės forma. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima darytiįmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančiasišvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tiksavalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro įvairių lygių vadovamsparengti alternatyvius savo veiklos modelis ir priimti racionalesniusvaldymo sprendimus tam tikram laikotarpiui. Finansų analitikas privalo objektyviai ir kiek galima tiksliauįvertinti esamą padėtį, projektų kokybę, jų realumą, projektinių užduočiųįvykdymo rezultatus ir jų pasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip patsiūlyti realias bei pagrįstas priemones finansinei veiklai gerinti,neišduoti komercinių paslapčių. (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 1999, 12) Įmonės finansinė analizė yra ekonominės analizės plačiąja prasmesudėtinė dalis. Finansinė analizė vadyboje užima svarbiausią vietą, nestiria veiklos ekonomines – finansines pasekmes ir jų priežastis. Finansinės veiklos analizės tikslus galima nusakyti šitaip: – nuolat tirti ir vertinti įmonės srautų tendencijas, finansinį stabilumą (būklę), išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių priežastis; – tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat veiklos gerinimo galimybes; – kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos gamybinių padalinių prognozės planų vykdymą; – suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos sprendimams pagrįsti ir jų pasekmes vertinti; – nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo priemones.1.2.Finansų analizės metodai ir būdai
Finansinės analizės pagrindinis metodas – dedukcinis, kuris plačiainaudojamas bet kokiuose kompleksiniuose tyrimuose, kai nuo bendrų vertinimųpereinama prie atskirų sudėtinių dalių ar faktų nagrinėjimo. Bet finansųanalizėje taip pat naudojamasi ir indukciniu metodu, kai nuo atskirųsudėtinių veiklos sričių rezultatų ar faktų vertinimo suformuojamas bendrasįvaizdis ir išvados visos įmonės mastu. Finansinėje analizėje naudotini įvairūs būdai (priemonės, veiksmai,apskaičiavimai): santykinių ir vidutinių dydžių, duomenų grupavimo,lyginamosios analizės, atskirų indeksų ir grandininių nuoseklių pakeitimų,balansinio tyrimo ir kt. Tai duomenų transformavimo priemonės (įrankiai)įmonės raidai tirti ir vertinti. – Santykinių dydžių būdas – kai apskaičiuoti rodikliai išreiškiami procentais ar koeficientais. – Vidutinių dydžių skaičiavimai – kai norima išreikšti absoliučiomis reikšmėmis tiriamojo objekto tipiškas savybes, pvz., vieno darbuotojo vidutinį uždarbį. – Duomenų grupavimo būdas – tai bendros reikšmės išskaidymas pagal būdingus požymius. Naudojamas nuokrypių priežastims tirti. – Lyginamosios analizės būdas. Jo esmė – įmonės veiklos rezultatų palyginimas su analogiškų įmonių – rinkos partnerių arba su tos pačios ekonominės veiklos (sektoriaus) šakos, arba šalies makroekonominiais rezultatais. Šis būdas įgalina įvertinti veiklos tendencijų skirtumus. Lyginamosios analizės būdas pačioje įmonėje naudotinas, kai norima lyginti atskirų ūkinių padalinių rodiklius ar vertinti pokyčius, lyginant su baziniu periodu, su tikslo prognozėmis ar normatyviniais dydžiais. – Indeksinis analizės būdas. Jis naudojamas tiriant sudėtingus ekonominius reiškinius, kai jie priklauso nuo nevienareikšmių elementų pokyčių. Šis būdas naudotinas įvertinant tokių elementų įtakos mastą, dinamiką ir kt. – Balansinio tyrimo būdas analizei turi universalią reikšmę, nes įmonės materialieji ir finansiniai srautai apskaitomi taip pat balansiniu metodu. Balansinei analizei naudojamos įvairios lentelės: finansinių išteklių balansai (įmonės biudžetas), pelno balansas, nuosavybės ir turto balansai, piniginių mokėjimų balansai (grafikai) ir pan. Balansų pagrindu analizuojama piniginių fondų formavimų ir panaudojimų struktūra, išaiškinami nesubalansuotumai ir kt. Šis būdas – deduktyvinio analizės metodo pagrindinė priemonė. Šių balansų sudarymu pradedamas įmonės finansinės veiklos tyrimas. (Radavičius, 1997, 14-19)
1.3.Finansinės ataskaitos – pagrindinis finansinės analizės šaltinis
Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis. Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinęfinansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikrubūdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Šiame apibrėžime nurodomišie svarbiausi momentai: 1. Finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojami apskaitos sistemos duomenys. Daugiausiai naudojami finansinės apskaitos duomenys, nors kai kuriais atvejais atitinkamoms finansinėms ataskaitoms sudaryti gali būti panaudoti ir valdymo apskaitos duomenys. 2. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės ūkinę finansinę veiklą. Vadinasi, visos ataskaitos sudaromos tam tikro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Tai daroma dėl objektyvių priežasčių. Ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla, vyksta nuolat. Dėl nuolat besikeičiančios įmonės būklės, nenutrūkstamų ir glaudžiai susijusių operacijų neįmanoma nuolat stebėti nei pajamų, nei sąnaudų, nei turto kiekio, jo sudėties ir priklausomybės vienam ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai galima nustatyti tik darant prielaidą, kai įmonės veikla tam tikru metu baigiasi, ji nieko negauna ir nieko negamina. Tokį įmonės veiklos sustabdymą galima tik įsivaizduoti. 3. Sudarant finansines ataskaitas, apskaitos duomenys, atsispindintys žurnaluose, knygose, žiniaraščiuose ir kituose apskaitos registruose, apibendrinami ir susisteminami tam tikru būdu. Apskaitos duomenys apibendrinami ir susisteminami vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais. 4. Finansinės ataskaitos privalo patenkinti vartotojų poreikius. Vadinasi, finansinės ataskaitos turi atvaizduoti visus svarbiausius įvykius, turinčius įtakos atitinkamiems sprendimams. Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis,todėl svarbu, kad kiekvienas analitikas gerai išmanytų finansinių ataskaitųsudarymo principus, jose esančių rodiklių apskaičiavimo ir analizėsmetodiką. Tik kokybiškai atlikta finansinių ataskaitų analizė teikiavisapusiškai naudingą informaciją tiek vidaus, tiek išorės vartotojams. Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina įtam tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio irmetinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra platesnė užtarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio). Daugelyje pasaulio šalių metinę finansinę ataskaitą sudaro šiospagrindinės formos: 1) Balansas (Balance sheet); 2) Pelno ir nuostolio (profit and loss ststement) arba pajamų (income statement) ataskaita; 3) Pinigų srautų ataskaita (cash flow statement); 4) Pastabos (notes). Tačiau atitinkamose šalyse sudaromos papildomos ataskaitų formos,be to, skiriasi jų rengimo ir pateikimo tvarka. Finansinių ataskaitųvartotojams reikėtų žinoti ir tai, kad nors atitinkamose šalyse finansiniųataskaitų skaičius ir pavadinimas vienodas, bet jų turinys gali skirtis,Visa tai priklauso nuo šalies teisinės, finansinės, ekonominės, politinėssistemos, tradicijų ir kitų veiksnių. Pateiksiu išvystytos rinkosekonomikos šalyse pagrindines finansines ataskaitos formas pagal šalysegaliojančius įstatymus: JAV – balansas, pelno ir nuostolio arba pajamų ataskaita, pinigųsrautų ataskaita (priedas), akcininkų nuosavybės pasikeitimo ataskaita; Didžioji Britanija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita,išteklių ir fondų judėjimo ataskaita, direktorių tarnybos pranešimas,apskaitos politikos ataskaita; Vokietija – balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pastabos; Prancūzija – balansas, pajamų ataskaita, pastabos (priedas). JAV korporacijų finansinė ataskaita yra kur kas platesnė ir jąsudaro 8-10 formų. Didelės korporacijos paprastai parengia direktoriųtarybos pranešimą, veiklos rezultatų analizės ataskaitą, svarbiausiųveiklos rodiklių palyginamąją lentelę, pastabas, įvairią papildomąinformaciją. Pagal Vokietijos Komercijos kodekso ir apskaitos įstatymoreikalavimus įmonių finansinę atskaitomybę sudaro tik trys formos:balansas, pelno ir nuostolio ataskaita ir pastabos (priedas), tačiaupraktikoje didelės kompanijos dar sudaro nepaskirstytojo pelno, pinigųsrautų ar finansinės būklės pasikeitimų ir kitas ataskaitas. VisosPrancūzijos įmonės, turinčios daugiau kaip 300 darbuotojų, privalo patektimetinį socialinį balansą, parodantį, kaip įmonėje rūpinamasi darbuotojais.Be to, šioje šalyje ypač daug dėmesio skiriama pastaboms (Annexe).(Mackevičius, Poškaitė, 1997, 7-11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimupatvirtinta tokia metinė finansinės atskaitomybės sudėtis: 1. Balansas. 2. Pelno (nuostolio) ataskaita. 3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. 4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita. 5. Paaiškinamasis raštas. Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą, kuris patvirtintas
viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartųtarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, įmonių finansinęatskaitomybę sudaro keturios formos: balansas, pelno ir nuostolioataskaita, pinigų srautų bei pelno ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodytiįmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.(http://www.apskaitosinstitutas.lt) Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į dvikategorijas: 1. Esamos padėties ataskaitos. 2. Pasikeitimų ataskaitos. Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikiainformaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dviataskaitos, t.y. pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų ataskaita,priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam tikrąlaikotarpį (ketvirtį, metus). (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 12)1.3.1.Balansas – analizės šaltinis
Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinėsveiklos balansas. Balanso analizė apima du etapus: 1) įžanginė ir 2)balanso rodiklių analizė. Įžanginės analizės metu nagrinėjama balanso turto ir nuosavybėsstruktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai (daugiauangliškai kalbančiose šalyse) šį balanso analizės etapą vadina vertikaliąjąir horizontaliąją analize. Vokiečių autoriai tai vadina procentine(indeksine) ir santykine analize. Tačiau iš esmės – tai balanso rodikliųstruktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinėsfinansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo matovieneto (procento, indekso ar koeficiento). Antrasis balanso etapas – tai balanso rodiklių analizė. Ji padedaįvertinti įmonės finansinę būklę lyginant konkrečius balanso turto irnuosavybės straipsnius, skaičiuojant įvairius absoliučius ir santykiniusdydžius. Atsižvelgiant į analizės tikslą, įžanginę analizę galima atliktistatiškai ir dinamiškai. Statiškos analizės metu apibūdinama turtostruktūra ir nustatomi jo finansavimo šaltiniai tam tikru momentu(pavyzdžiui, metų pabaigoje). Tiriant dinamiškai, susidaro galimybėnustatyti struktūros pasikeitimo, taip pat konkrečių balanso turto irnuosavybės straipsnių dinamiką.Todėl šio tyrimo metu gaunama išsamesnėinformacija. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,183) Balanse duomenys grupuojami taip, kad sąskaitos, kurių apskaitosobjektai panašūs, būtų sujungtos į grupes. Šios grupės turi būti pateiktostaip, kad išryškintų pagrindinius įmonės veiklos veiksnius bei nurodytų jųsąryšį. Balansą sudaro trys pagrindiniai elementai: turtas, savininkųnuosavybė ir įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė). Šie elementaiskaidomi į smulkesnius, kad būtų pateikta papildoma informacija, reikalingaįmonės veiklai įvertinti. Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas, tai turtas, kuris duos naudą ateityje ir kurįįmonė numato naudoti ilgiau negu vienerius finansinius metus. Jį sudaronematerialusis ir materialusis turtas, kurį savo ruožtu sudaro žemė,pastatai, įrengimai ir pan. Prie ilgalaikio turto priskirtinos ir ilgalaikės finansinėsinvesticijos. Ilgalaikės investicijos daromos keleto metų laikotarpiui,neplanuojant jų parduoti artimiausioje ateityje. Trumpalaikis turtas. Jį sudaro pinigai ir kitas turtas, kurįnumatoma iškeisti, parduoti ar sunaudoti greičiau negu per vienąataskaitinį laikotarpį (metus). Trumpalaikio turto sudedamosios dalys būtųpateiktos tokiu nuoseklumu: pinigai, vertybiniai popieriai, pirkėjų skolos,atsargos ir išankstiniai mokėjimai. Savininkų nuosavybė – tai konkrečių asmenų (ar jų grupės) pagrįstasir objektyviai išmatuojamas interesas į tam tikrą įmonės disponuojamo turtodalį. Savininkų nuosavybės dydį nulemia akcijų, kuriomis disponuojaakcininkai, skaičius ir vertė, įvairūs pelno apribojimai, susiję su įmoniųįstatymais, bendrovių įsipareigojimais bei valdytojų veiksmais. Paprastai savininkų nuosavybės dalį sudaro įstatinis (akcinis)kapitalas, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas. Kapitalas. Pagrindinis reikalavimas atspindint akcinį kapitalą yratas, kad balanse atskirai turi būti pateikta informacija apie kiekvienąakcijų rūšį pagal jų nominaliąją vertę. Rezervai. Rodomi visi rezervai, sukurti iš uždirbtojo grynojopelno. Iš jų galima spręsti, kiek nepaskirstytojo pelno skirtaspecialiosioms programoms vykdyti (gamybai plėtoti, naujos veiklos krypčiaiįvaldyti ir pan.). Nepaskirstytasis pelnas. Čia atsispindi nepaskirstytojo grynojoįmonės pelno dalis. Ši pelno dalis rodo, kiek nepaskirstytojo pelno galimapaskirstyti dividendams. Balanso, kaip ir pelno (nuostolio) ataskaitos,duomenys gali būti pateikiami gana detaliai, bet dažniausiai balansoinformacija taip pat pateikiama apibendrintai, išskiriant tik pagrindinesduomenų grupes, apibūdinančias turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę. Įmonės įsipareigojimai (skolintoji nuosavybė) – tai prievolės,atsirandančios dėl įvykusių ūkinių faktų, už kurias įmonė ateityje privalėsatsiskaityti pinigais, prekėmis arba paslaugomis ir kurių apimtys gali būtiobjektyviai išmatuotos bei žinomos įvykdymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskirtini tokie, kuriųnenumatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Šieįsipareigojimai balanse pateikiami detaliai, nes daugelis ilgalaikių skolųsusijusios su tam tikrais apribojimais, kuriais siekiama apginti kreditoriųinteresus. Trumpalaikiai įsipareigojimai. Jiems priskiriami tokie, kuriuosnumatoma įvykdyti per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Įmonėsįsipareigojimai gali būti įvykdyti (grąžintos skolos) tiek naudojanttrumpalaikį turtą išmokant atlyginimą, grąžinant gautą paskolą, išsiunčiantavansu apmokėtas prekes ir pan.). Trumpalaikiai įsipareigojimai apima visasper ateinančius ataskaitinius metus mokėtinas sumas, avansu iš klientųgautas sumas bei einamąjį ilgalaikės skolos dalį. (Kalčinskas, Černius,1997, 540-543).
1.3.1.1.Vertikalioji balanso analizė
Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklįpalyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Visi apskaičiuotidydžiai išreiškiami procentais. Vakarų šalyse tokios ataskaitos vadinamosstruktūrinėmis ataskaitomis (common – size statement), kadangi kiekvienasstraipsnis jose atvaizduojamas nuo bendros rodiklio sumos procentais irparodo jo lyginamąjį svorį pagrindinio ataskaitos rodiklio atžvilgiu.Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekamaskaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balansostruktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių turto ir nuosavybėsskyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvienobalanso turto ir nuosavybės skyriaus straipsnio reikšmės. Žinoma, išsamesnėyra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balansoskyrių pasikeitimo priežastis. Vakarų pasaulyje paplitusi nuomonė, kad ilgalaikis turtas ir dalistrumpalaikio turto turi būti finansuojama iš ilgalaikių lėšų šaltinių, t.y.iš nuosavo kapitalo ir ilgalaikių kreditų. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,184-185).
1.3.1.2.Horizontalioji balanso analizė
Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejųlaikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki10 metų), tada ji vadinama trendo analize (trend analysis). Šios analizėsduomenys padeda vadovams nustatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kitonevienodu tempu. Horizontalioji ir trendo analizė padeda nustatyti turto irsavininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimotendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementųkitimu. Rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovųdarbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principųpasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonominepolitika, infliacija. Teigiama analizės savybė yra ta, kad ji padeda analitikui geriausuvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo jisąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų nulėmė nepageidautinuspasikeitimus. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 187).
1.3.1.3.Balanso rodiklių modifikavimas
Nors vertikalioji ir horizontalioji balanso analizė ir suteikianemažai informacijos apie įmonės finansinę būklę, bet jos nepakanka valdymotikslams. Dėl nuodugnesnės analizės tradicinė balanso forma modifikuojamasiekiant nustatyti ūkinės – gamybinės ir finansinės veiklos tarpusavioryšį. Išplėtotos rinkos šalyse svarbiausias finansinę būklę apibudinantisbalanso rodiklis, kuris modifikuotame balanse išskiriamas iš kitų balansorodiklių, yra apyvartinio kapitalo rodiklis (working capital). Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuoapyvartinio kapitalo. Šį sprendimą jie motyvuoja tuo, kad apyvartiniskapitalas – tai rodiklis, geriausiai apibūdinantis įmonės finansinę būklę,nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai. Klasikinėje balanso formoje galima skirti penkias apyvartinio(trumpalaikio) turto kategorijas: 1. Pinigai ir jų ekvivalentai. 2. Vertybiniai popieriai. 3. Debitorinis įsiskolinimas. 4. Atsargos. 5. Sukauptos sąnaudos. Dažniausiai grynuoju apyvartiniu kapitalu laikomas apyvartinio,arba mobiliojo, turto perteklius palyginti su apyvartiniu pasyvu, t.y. sutrumpalaikiais įsipareigojimais. Sumine išraiška apyvartinis turtas turibūti didesnis už apyvartinį kapitalą. Paprasčiau apyvartinį kapitalą galima išreikšti remiantisbalansinės lygybės formule: AK = TT – TĮ, Kurioje: AK – apyvartinis kapitalas, TT – trumpalaikis turtas, TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonė, kurioje trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikįturtą, turi neigiamą apyvartinį kapitalą. Apyvartinį kapitalą nagrinėjant turto finansavimo šaltinių aspektu,galima pastebėti glaudų ryšį ir tarp kreditorinio įsiskolinimo (mokėtinųsumų) bei apyvartinio kapitalo. Sukauptų sąnaudų straipsnis dažniausiai susijęs su sukauptu, betneišmokėtu darbo užmokesčiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Todėl ,didėjant gamybos apimčiai, didėja ir šio balanso straipsnio suma. Pastovus kapitalas taip pat turi savo kitimo taisykles. Norintplėsti verslą, reikia papildomo apyvartinio kapitalo, galbūt ir papildomoilgalaikio turto. Todėl rodiklių, naudojamų apyvartiniam kapitalui apskaičiuoti,analizė padeda įmonei įgyvendinti ilgalaikius planus, pasirinktikapitalinių įdėjimų ir finansavimo šaltinius, numatyti veiklos politiką.Čia galima skirti tris situacija, arba tris apyvartinio kapitalo būsenas:jo padidėjimą, sumažėjimą ir nepasikeitimą. (Mackevičius, Poškaitė, 1997,192 – 199).
1.3.2.Pelno ir nuostolio ataskaita
Pagal Lietuvos verslo apskaitos standartą ,,Pelno (nuostolių)ataskaita’’, kuri patvirtinta viešosios įstaigos Lietuvos Respublikosapskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama,klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas,patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir
sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsniustvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų)formas. Išimtinais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiamestandarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikiasiekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.(http://www.apskaitosinstitutas.lt). Pelno ir nuostolio ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitosspecialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Finansinį rezultatą,pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno ir nuostolio ataskaita, obalansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos. Analizuojant ataskaitas galima būtų nusakyti taip: 1. Nagrinėjant faktiško pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali įvykti; 2. Pelno ir nuostolio ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamąjį laikotarpį. Jeigu įmonė, tarkime, gamina ir sugeba sukurti tokią savo produktųsistemą, kuri bus pripažinta vartotojų, tai ji gaus pelną. Taigi pelnas,parodytas pelno ir nuostolio ataskaitoje, yra labai svarbus įmonės veiklosrodiklis. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 212). Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, pagal kuriuosgalima spręsti apie įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiaisduomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per ankstesniuosiuslaikotarpius, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimojiveikla bei kokios bus piniginės įplaukos. Be to, remiantis pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikta informacija galima nustatyti piniginiųįplaukų gavimo tikimybę. Joje informacija pateikiama įvairiais aspektais,atskirai atspindimos pagrindinės ir nepagrindinės veiklos pajamos irsąnaudos. Išskiriant nepagrindinę veiklą, priimami sprendimai tampapatikimesni, nes ši veikla dažniausiai būna nepastovi. Kitas pelno (nuostolio) ataskaitos ribotumas yra tas, kad jojepateikiami duomenys yra priklausomi nuo apskaitos metodikos. Vertindaminetgi tos pačios įmonės veiklos rezultatus, kai taikomi skirtingi atsargųįvertinimo ar ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo būdai, gausimevisiškai skirtingus rezultatus. Todėl įmonės, sumaniai taikydamos valdžiosnedraudžiamas apskaitos metodikas, gali pateikti ataskaitose didesnius armažesnius skaičius, rodančius tos pačios įmonės veiklą. Pajamos (angl. Revenue) – ataskaitinio laikotarpio ekonominėsnaudos padidėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar josunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),atsiradęs parduodant produkciją, teikiant paslaugas ar vykdant kitą veiklą,kuri yra laikoma įprastine tęsiama įmonės veikla. Sąnaudos (angl. Expenses) – ataskaitinio laikotarpio ekonominėsnaudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto vertės sumažėjimu ar josunaudojimu arba įsipareigojimų padidėjimu (arba abiejų kombinacija),patirtas įmonės įprastinės ūkinės veiklos metu, siekiant uždirbtiataskaitinio laikotarpio pajamas. Pagautė (pajamos iš šalies, prisidūrimas) – angl.Gain) – savininkųnuosavybės padidėjimas, susijęs su neįprastine įmonės veikla, t.y. suatsitiktinėmis bei visomis kitomis operacijomis ir įvykiais per ataskaitinįlaikotarpį, išskyrus tuos faktus, kurie sąlygoja pajamų atsiradimą beisavininkų investicijas. Netekimai (angl. Loose) – savininkų nuosavybės sumažėjimas, susijęssu neįprastine įmonės veikla, t.y. su atsitiktinėmis bei visomis kitomisoperacijomis ir įvykiais per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus tuos faktus,kurie sąlygoja sąnaudų patyrimą bei savininkų išėmimus. Pajamų elementą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pirmiausia – taiprodukcijos pardavimų ar paslaugų teikimo pajamos, gautos ar gautinospalūkanos, dividendai, kuriuos uždirba turimos kitų įmonių akcijos, nuomosbei kiti mokėjimai. Į sąnaudų elementą įeina parduotos produkcijos ar suteiktų paslaugųsavikaina, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbuotojų atlyginimai,palūkanos, kurias moka įmonė, nuoma bei kitos išmokos ir mokesčiai, kuriuosturi sumokėti įmonė. Pagautės ir netekimų elementus sudaro ateityje nesikartosiantimateriali nauda arba praradimai, atsiradę dėl nepriklausomų nuo įmonėsvadovų arba savininkų valios įvykių. Tai gautos kompensacijos arbapraradimai dėl nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, ankstesniųlaikotarpių rezultatai, atskleisti per ataskaitinį laikotarpį ir parodytidabartinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje, bei visi ankstesniųlaikotarpių veiklos rezultatų koregavimai. (Kalčinskas, Černius, 1997, 531-533 psl.). Pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekamadviem etapais. Pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodikliųbendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją ( struktūros) irhorizontaliąją (dinamikos) analizę. Antrame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno irnuostolio ataskaitos rodikliai. (Mackevičius, Poškaitė,1997, 212-213 psl.).1.3.2.1.Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padedasusidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienampardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno irnuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Vadinasi, informacija parodotas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojopelno rodikliui. Tačiau vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tikvieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Todėl, norint gauti daugiau žiniųapie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turėtų būti papildytahorizontaliosios analizės duomenimis.
1.3.2.2.Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė
Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitosduomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis,galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimotendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kuriosveiklos sferos lemia šias tendencijas. Horizontalioji arba dinamikos analizė ne tik padeda nustatyti pelnoir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikiareikiamų duomenų prognozėms. Analizuojant pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklių dinamiką,reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertintipasiektą lygį. (Mackevičius, Poškaitė, 1997, 213-215).
1.3.3. Santykinė analizė
Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šiekoeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenųtarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių,pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių
grupės.
1.3.3.1.Pelningumo rodikliai
Kiekvienas firmos pelno ir nuostolių ataskaitoje pateikiamaspelnas, rodantis verslininkų gautas grynąsias pajamas, tačiau darneparodantis, kokia kaina pelnas gautas. Todėl taikomi santykiniaipelningumo rodikliai, kurie gali būti pradedami analizuoti nuo akcininkųkapitalo pelningumo arba akcininkų kapitalo grąžos rodiklio, nustatomotaip:
Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+ rezervai)
Šis rodiklis rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalopiniginiam vienetui. Rodiklis lygintinas su alternatyviomis akcininkų lėšųinvestavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti, arlėšos atsipirks greitai, ar ne. Ne mažiau svarbu įvertinti visų investicijų panaudojimo efektyvumą,kuris gali būti įvertinamas apskaičiavus funkcionuojančio kapitalo arbavisų investicijų pelningumo arba grąžos rodiklį. Jis apskaičiuojamas taip:
Investicijų pelningumo= ( Pelnas, atskaičius mokesčius + palūkanos ) / ( Ilgalaikiai įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas)
Šis rodiklis išsamiai apibūdina firmos finansinės veiklosrezultatyvumą, jos sugebėjimą gauti pelną iš visų finansinių išteklių. Turto pelningumo rodiklis, dar vadinamas Dju Ponto rodikliu Vakarųšalyse ir fondo grąža vakarykščio socializmo šalyse, yra skaičiuojamastaip:
Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas
Šis rodiklis rodo, ar efektyviai firma vartoja savo turtą. Užsieniošalyse aktyvų pelningumo rodiklis paprastai yra lyginamas su palūkanųnormomis ir, jei rodiklis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai gerinti. Greta šių trijų plačiausiai taikytinų pelningumo rodiklių firmosfinansinėje analizėje pelnas taip pat lyginamas su pardavimų apimtimi.Dažniausiai yra apskaičiuojamas bendrasis pelningumo rodiklis rodantis,kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui. Šis rodiklis dar vadinamasbruto pelno marža ir nustatomas pagal formulę:
Bendras pelningumo rodiklis = Pardavimai-parduotų prekių savikaina / Pardavimai
Pagal šį rodiklį galima spręsti, ar yra pakankamas skirtumas tarpparduodamų prekių kainų ir jų gamybos išlaidų. Rodiklis padeda nustatyti,ar ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba suteikiamospaslaugos.
Grynojo pelningumo arba neto pelno marža nustatoma panašiai kaip irbendrojo, tačiau ekonominėje literatūroje sutinkami du šio rodiklioapskaičiavimo variantai:
1. Pelnas, atskaičius mokesčius / Pardavimai2. Pelnas iki apmokestinimo / Pardavimai
Abu šie rodikliai palyginti su bruto pelno marža visapusiškai rodoįmonės veiklos efektyvumą, o pati imliausia šiuo aspektu yra grynojo pelno(atskaičius mokesčius) marža, nes ji rodo ne tik administracinių, pardavimoir finansinių operacijų išlaidų, bet ir įsipareigojimų mokėti mokesčiusįtaką pardavimų pelningumui. Pelningumo rodiklių grupei gali būti priskiriami ir išlaidų lygiosantykiniai rodikliai, kurie gali būti nustatomi kiekvienam išlaidųstraipsniui arba grupei, arba visoms išlaidoms. Atidžiau analizuotini trysrodikliai:
1. Realizacijos išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimtiespiniginiam vienetui: Realizacijos išlaidos/Pardavimų pajamos 2. Administracinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimtiespiniginiam vienetui: Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos 3. Labiausiai apibendrinantis, rodantis firmos sugebėjimą taupiainaudoti ir kontroliuoti išlaidas, rodiklis yra nustatomas pardavimų irgamybos išlaidas palyginant su bendra pardavimų apimtimi. Jisapskaičiuojamas pagal formulę: Pardavimų ir gamybos išlaidos/Pardavimų pajamos
1.3.3.2.Mokumo rodikliai
Šios grupės rodikliai rodo, ar firmos įsipareigojimai yra realūs,t.y., ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo įsiskolinimus. Panagrinėsiupagrindinius mokumo rodiklius.
1. Bendrojo trumpalaikio likvidumo koeficientas. Šis rodiklispadeda nustatyti, kiek trumpalaikiai aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.Žema jo reikšmė rodo, kad firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus. Europosšalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2iki 2,0. Aukštą lygį dažniausiai teigiamai vertina potencialūsinvestitoriai ir kreditoriai. Minimas koeficientas apskaičiuojamas :trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai. 2. Greitojo likvidumo koeficientas yra santykis tarp didžiausio
likvidumo aktyvų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis gali būtiapskaičiuojamas pagal tokias formules:1. (Debitorinis įsiskolinimas + pinigai) / trumpalaikiai įsiskolinimai; 2. (Trumpalaikiai aktyvai – prekinės atsargos) / trumpalaikiaiįsiskolinimai;
Šie rodikliai rodo firmos pasirengimą įvykdyti trumpalaikiusįsipareigojimus. 3. Manevringumo koeficientas yra apskaičiuojamas pagal formulę:trumpalaikiai grynieji aktyvai/nuosavas kapitalas; Šis koeficientas rodo,kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai.Koeficientas taip pat padeda nustatyti, kokiu mastu firma yra finansiškainepriklausoma. 4. Bendrasis mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo įmonėsgebėjimą įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimuspartneriams, VMI, bankams ir t.t. Jis apskaičiuojamas: Nuosavas kapitalas / Bendrieji įsipareigojimai; 5. Ilgalaikio mokumo koeficientas: Nuosavas kapitalas / Ilgalaikiaiįsipareigojimai; Jei šis rodiklis didelis, ilgalaikių įsipareigojimųįvykdymas patikimas, o bankroto tikimybė maža. 6. Paskolos padengimo koeficientas: veiklos pelnas / metinėspalūkanos;
1.3.3.3.Veiklos apyvartumo rodikliai
Veiklos apyvartumo rodiklius galima suskirstyti į trumpalaikio irilgalaikio turto apyvartumo rodiklius. Trumpalaikio turto apyvartumas daro labai didelę įtaką įmonėsfinansinei būklei. Pagrindiniai šio turto rodikliai:
1. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas kartais :Pardavimai/Gautinos sumos; Jis parodo, kiek kartų per metus įmonė surenkasavo lėšas atsiskaitymų procese. 2. Debitorinis įsiskolinimo apyvartumas dienomis: (Gautinos sumos*365)/Pardavimai; Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimoapyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės mokėjimų politikąvartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą.
3. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais: Pirkimai /Mokėtinos sumos; 4. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis: Mokėtinos sumos/ Pirkimai; 5. Atsargų apyvartumo rodiklis kartais: Parduotų prekių savikaina /Vidutinės atsargos; 6. Atsargų apyvartumo rodiklis dienomis: (Vidutinės atsargos * 365)/ Parduotų prekių savikaina; 7. Trumpalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Trumpalaikisturtas; Šis koeficientas parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų. 8. Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis: Atsargos /Trumpalaikis turtas; 9. Pardavimų ir apyvartinio kapitalo santykio rodiklis: Pardavimai/ Apyvartinis kapitalas; 10. Kapitalo apytakos ciklo rodiklis : debitorinio įsiskolinimoapyvartumas dienomis + Atsargų apyvartumas dienomis – Kreditorinioįsiskolinimo apyvartumas dienomis. Prie ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių paprastai priskiriami :viso turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas; 1. Viso turto apyvartumas : Pardavimai / Visas turtas; Šis rodiklisparodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesuigarantuoti, tiksliau tariant, kiek kiekvienam turto litui tenkarealizacijos. 2. Ilgalaikio turto apyvartumas : Pardavimai / Ilgalaikis turtas;
2.UAB „Phillip Morris Lietuva“ TRUMPA CHARAKTERISTIKA
UAB „Phillip Morris Lietuva“ priklauso tarptautinei organizacijai„Philip Morris International“, įkurtai 1954 m., kurios pradininkė buvo„Philip Morris USA“, įkurta 1847 m. Anglijoje, bet savo verslo gijasperkėlusi į JAV. Šiuo metu abi kompanijos veikia nepriklausomai viena nuokitos, bet priklauo bendrai „Altria“ grupei. Pastarajai priklauso visos„Phillip morris“ teisės ir beveik visos „Philip Morris International“ bei„Philip Morris U.S“ akcijos. „Altria“ grupei taip pat priklauso tarptautinėkompanija „Kraft Foods“. Kompanijų istorinė ir tarpusavio santykių raidapateikta 1 pav. Globalios kompanijos istorija prasideda nuo 1847, kai Philip Morrisatidarė savo parduotuvę Londone Bondo gatvėje, kurioje pardavinėjo tabakąir vietoje pagamintas cigaretes. Po Moriso mirties jo verslą perėmė jožmona ir brolis. 1881 jie susijungė su Josephu Grunebaumu ir įkūrėkompaniją „Philip Morris & Company and Grunebaum“. 1885 m. Kompanija iširoir nuo tada ji žinoma kaip „Philip Morris & Co.“ 1894 kompanija galiausiai prarado šeimos kontrolę, kai buvoperimta Wiljamo Kurtis Tomsono ir jo šeimos. 1902 kompanija persikėlė įNiu Jorką, kur dalimis 50 prie 50 buvo pasidalinta su Gustavu Ekmeyeriu.Ekmeyeris buvo kompanijos atstovas JAV nuo 1872, kai importuodavo irparduodavo Anglijoje pagamintas cigaretes. Ričmonde, Virginijos valstija,1924, buvo pastatytas fabrikas, kuriame buvo pradėta nauja cigarečių rūšis„Marlboro“.
[pic] 1 pav. „Philips Morris“ istorinė raida
„Philip Morris International“ produktų pardavimai užima beveik14% pasaulinės cigarečių rinkos už JAV ribų. Joje dirba virš40,000darbuotojų. „Philip Morris International“ užsiima gamyba, rinkodara,cigarečių pardavimais ir distribuciją daugiau nei 160 šalyse. Taip patkompanija vykdo virš 100 jaunimo rūkymo prevencinių programų daugiau nei 90-yje šalių. 1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation”įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. “Philip MorrisLietuva” pastatė naują „plyno lauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m.papildomai investavo į tabako paruošimo naujo cecho statybą. “Philip MorrisLietuva” buvo viena pirmųjų užsienio kapitalo bendrovių, nusprendusių savoproduktų gamybą vykdyti Lietuvoje. Šiandien, jau investavusi daugiau kaip300 mln. litų, bendrovė yra viena stambiausių užsienio investuotojųLietuvoje. Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretėsLietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos irŠveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir5 pavadinimų cigaretės Estijai. Per dešimt veiklos metų bendrovėsdarbuotojų skaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrikeKlaipėdoje ir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje. Nemažą dėmesį bendrovė skiria darbuotojų mokymui ir tobulinimui.Jie turi galimybę stažuotis kituose “Philip Morris” filialuoseAustralijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei “Philip Morris International”būstinėje Šveicarijoje. JAV kompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietąpagal investicijas Lietuvoje, į šalies biudžetą iki 2001 m. ji sumokėjo 256mln. Lt mokesčių. Įmonė kasmet pagamina po 5 mlrd. vienetų cigarečių. “Philip Morris Lietuva” gamykloje Klaipėdoje ir jos biuruoseVilniuje bei Kaune dirba 600 žmonių. Lietuvoje pagamintos “Philip MorrisLietuva” prekės eksportuojamos į Latviją, Estiją ir Kaukazo šalis.
3. UAB ,,PHILIPS MORRIS lietuva’’ Finansinių ataskaitų vertikalioji ir horizontalioji analizė
3.1.Balanso horizontalioji analizė
Atliktas UAB „Philips Morris Lietuva“ ketverių metų finansiniųduomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatytiįmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais irprocentais nagrinėjamu laikotarpiu. Tam tikra horizontaliosios analizėsatmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesniolaikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėlfinansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metų,dažniausiai 5-10 metų. UAB „Philips Morris Lietuva“ finansiniai duomenysanalizuojami ketverių metų 2001 – 2004.
[pic] 1 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto dinamika 2001 – 2004 m.
Iš horizontalios balanso ataskaitos (3 priedas) matome, kadilgalaikis turtas, kaip ir trumpalaikis turtas turi didėjimo tendenciją.Tai rodo, kad įmonės ilgalaikis turtas per analizuojamus ketverius metuspadidėjo 4912810 litais arba kitaip tariant 19 procentų. Tuo tarputrumpalaikis turtas padidėjo 5783625 litais arba 27 procentais. Reikiapaminėti tai, kad trumpalaikis turtas 2002 metais buvo sumažėjęs 5procentais. Iš 1 diagramos matome, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ turtaspadidėjo, t.y. įmonė sėkmingai vysto savo veiklą. [pic] 2 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto pokyčių dinamika 2000-2004 m.
Kaip galime pastebėti iš duotų 2 ir 3 diagramų, UAB „Philips MorrisLietuva“ ilgalaikis turtas 2002-2003 metais buvo sumažėjęs 3 procentais,arba kitaip tariant 1021816 litais. Tačiau nepaisant 2002-2003 metųilgalaikio turto sumažėjimo, įmonės ilgalaikis turtas 2004 metais padidėjonet 16 procentų (5883164 litai).
[pic] 3 diagrama. UAB „Philips Morris“ turto lyginamųjų dalių dinamika 2001-2004 metais (%)
Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė nekilnojimo turtoįsigijimas 2003 metais. Lyginant 2002 metus ir 2003 metais pokytis buvoneigiamas -3 procentai, o kitų metų palyginime ilgalaikis turtas padidėjo16 procentų [pic] 4 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ ilgalaikio turto formavimosi dinamika 2001-2004 m. (%)
Pasižiūrėję į 4 diagramą, matome, kaip kinta UAB „Philips MorrisLietuva“ ilgalaikis turtas per ketverius metus. Matome, kad ilgalaikiameturte, formavimo savikaina yra lygi nuliui. Tai leidžia spręsti, kad pernagrinėjamą laikotarpį įmonė neįsigijo jokio ilgalaikio turto. Iš kartogalima pastebėti, kad didžiausią dalį ilgalaikiame turte sudaro įmonėsmaterialus turtas, kuris kasmet mažėjo 1-2 procentais. Aiškiai galimepastebėti, kad ilgalaikis finansinis turtas 2004 metais lyginant su 2001metais padidėjo 81%. Taip pat gana žymiai padidėjo po vienerių metųgautinos sumos. 2004 metais šios sumos padidėjo net iki 1535 procentųlyginant su 2003 metais.
[pic] 5 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2001 – 2004 metais (%)
Savininkų nuosavybėje ir įsipareigojimuose, 5 diagrama, kaip matomepasidalino dvi balanso pogrupiai: kapitalas ir rezervai bei mokėtinos sumosir įsipareigojimai. Kaip matome iš 5 diagramos kapitalas ir rezervai peranalizuojamą laikotarpį padidėjo beveik 50 procentų, t.y. 13422428 litais.Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2001 metų iki 2003 metųsumažėjo 14,27 proc. (6446584 lt.) Tai rodo, kad įmonės sumažėjo, tačiau2004 metais tie įsipareigojimai bei mokėtinos sumos padidėjo beveik iki2002 metų įsiskolinimo lygio. Reikia paminėti tai, kad atidėtų mokesčių, kaip ir finansavivo(dotacijos ir subsidijos) iš vyriausybės per nagrinėjamą laikotarpį nėra.Sukauptų sąnaudų ir ateinančio laikotarpio pajamos per nagrinėjamąlaikotarpį padidėjo net 70 proc. (134608 lt.) Horizontalios balanso analizės duomenys rodo, kad UAB „PhilipsMorris Lietuva“ analizuojamų metų balansas yra sudarytas ne tiki iš nuosavokapitalo, bet įmonės turi trumpalaikių įsipareigojimų.
3.2.Balanso vertikalioji analizė
Atlikus vertikaliąją balanso analizę (2 priedas ) galimanustatyti UAB „ Philips Morris Lietuva “ balanso aktyvo ir pasyvorodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindiniųelementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo beiįsipareigojimų dalis balanse.
[pic] 6 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ “ turto sudėties lyginamųjų dalis kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)
Kaip matome 6 diagramoje didžiausią dalį turte sudaro ilgalaikisturtas. Kaip matome 2001 ir 2002 metais ilgalaikio ir trumpalaikio sudėtisnebuvo pakitęs. Tačiau kitus du nagrinėjamus metus ilgalaikio turtolyginamoji dalis turto sudėtyje sumažėjo atitinkamai 4 ir 6 procentus. Tuopačiu trumpalaikis turtas padidėjo atitinkamai 3 ir 4 procentus. [pic] 7 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ materialaus turto kitimo tendencijos 2001-2004 m.
Tokį turto dalių pasiskirstymą lėmė materialaus turto sumažėjimas(7 diagrama) nuo 58 proc. (2001 metais) iki 46 proc. (2004 m.). 2003 metais atsirado naujas kintamasis UAB „Philips Morris Lietuva““ turto sudėties lyginamųjų dalių kitimo dinamikoje 2001-2004 m. Tai –sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (6
diagrama). Matome, kad pirmus du metus įmonės sukauptų (gautinų) pajamų irateinančio laikotarpio sąnaudų nebuvo. Ir tik 2003 metais gretatrumpalaikio ir ilgalaikio turto atsirado šis balanso straipsnis. Atidžiaupasižiūrėję į balanso ataskaitas (1 priedas) pamatysime, kad 2001 ir 2002metais vis dėlto buvo sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančiolaikotarpio sąnaudos. Atitinkamai 98804 lt. ir 41478 lt. Tačiau jie nesiekėnė vieno proc. UAB „Philips Morris Lietuva“ turte. Atidžiau pasižiūrėję įdiagramą, matome, kad per 2003 metus šis balanso straipsnis padidėjo 100%.2003 metais – 1 proc.,o 2004 metais 2 proc.. Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvofinansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. 2001 metais kapitalas ir rezervaisudarė 50 procentų įmonės pasyvų ir per nagrinėjamą laikotarpį svyravo.Pavyzdžiui lyginant su 2002 metais padidėjo 7 punktais ( 7 procentais), otuo tarpu įsipareigojimai per tokį pat laikotarpį sumažėjo7 proc. ir 2002metais jau sudarė 42 procento visų pasyvų. Tačiau būtina paminėti, kad tiekkapitalas, tiek UAB „Philips Morris Lietuva“ įsipareigojimai kitodinamiškai ( žr.8 diagramą).[pic] 8 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2001-2004 metais (%)
Kapitalų ir rezervų sudėtyje 2001 metais dominuoja rezervai.Sekančiais metais jo lyginamoji dalis padidėja 1 punktu (iki 34 procentų).2002-2003 metais padidėjo 3 punktais arba iki 37 procentų, 2003-2004lyginamoji dalis kapitale padidėjo dar 2 punktais. Antroje vietoje pagallyginamąjį svorį nuosavo kapitalo dalyje užima kapitalas. 2001 metais jissudarė 16 procentų. 2002 metais jo lyginamasis svoris sudarė 17 proc., nuotų metų, jis pastoviai mažėjo, kol galiausiai 2004 metais, jo lyginamasissvoris sudarė tik 13 proc. Nuosavo kapitalo dalyje. Nuosavo kapitalo dalyje pagal lyginamąjį svorį trečiojojevietoje yra nepaskirstytas pelnas (nuostolis). 2001 metais, nebuvo neipelno, nei nuostolio. Tai leidžia manyti, kad įmonė nepatyrė nuostoliųšiais nagrinėjamais metais, bet ir neuždirbo. Sekančiais metais pelnaspadidėjo 5 proc.. Nuo to laiko įmonės pelnas tolygiai didėjo. UAB „PhilipsMorris Lietuva“ 2004 metų pelnas, kaip ir 2003 metais padidėjo 9procentais. Tai leidžia manyti, kad įmonė dirba sėkmingai ir artimiausiulaikotarpiu neketina nutraukti savo veiklos. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis bendroje balanso pasyvų dalyje2001 – 2004 metais pastebime įsipareigojimų tendenciją. Tai lemiailgalaikių įsipareigojimų mažėjimas nagrinėjamu laikotarpiu. Ilgalaikiaiįsipareigojimai ir po vienerių metų gautinos sumos sumažėjo 2001 – 2004metais sumažėjo 16 proc. Tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai priešingai negu ilgalaikiams,didėjo. 2001 metais trumpalaikiai įsipareigojimai ir iki vienerių metųmokėtinos sumos sudarė 62 proc iš visų įsipareigojimų. Per nagrinėjamąlaikotarpį trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 8 proc., t.y. iki 80proc.
3.3.Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaita
Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo (6 priedas), kad2001 – 2004 metais UAB „Philips Morris Lietuva“ veikla buvo pelninga,grynojo pelno suma per nagrinėjamą laikotarpį turėjo tendenciją didėti irmažėti. Lyginant 2001 metus su 2002 metais (žr. 9 diagramą) grynasispelnas išaugo 33 procento. Nors 2002 metais padidėjo pardavimų pajamos,tačiau išaugo pardavimų savikaina, t.y. 19 procentų arba 4,2 mln. litų.Tačiau bendrasis pelnas, nepaisant to, padidėjo 27 procentais arba 4,3mln. litų. Veiklos sąnaudos per 2001 – 2002 metus padidėjo 11 procento.Tačiau veiklos pelnas 2002 metais siekė net 334%, o tai, kad įprastinėsveiklos pelnas (nuostolis) yra tik 18 proc. Lėmė finansinė ir investicinėveikla (-290 proc. arba 2 mln. Lt.) bei kita veikla (-21 proc. Arba 150tūkst. Lt.). Tuo tarpu UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001-2002 metuspadidėjo pagautė (ypatingą pelną) net 249 proc. ( 27 tūkst. Lt.). Kadangiįmonė, pritaikiusi investicijų lengvatas, nemokėjo pelno mokesčio, grynojopelno teigiamas pokytis sudarė 33 proc. (651 tūkst. Lt.). Lyginant 2002 metus su 2003 metais matomas grynojo pelno teigiamaspokytis, t.y. 95 procentų (2,48 mln. Lt.). Teigiamam pokyčiui didžiausiąįtaką padarė: 1. Padidėjusios veiklos sąnaudos, t.y. 20 procentų arba 3,4 mln. litų. 2. Finansinė ir investicinė veikla, t.y. -147 procento arba 2 mln. litų. 3. Kitos veiklos teigiami pokyčiai pokyčiai, t.y. 46 procentai arba 254 tūkst. litų.
[pic] 9 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno kitimas 2001-2004 metais horizontalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje
Lyginant 2003 metus su 2004 metais grynasis pelnas sumažėjo iki 13procentų. Tai įtakojo didelis neigiamas (719 procentų ) netekimų(ypatingųjų praradimų) pokytis. Tačiau veiklos sąnaudos sumažėjo iki 18procentų. Taip pat padidėjo pelno mokesčio rodiklis 5 procentais arba 5tūkst. litų. Tokia horizontalios pelno (nuostolio) analizė parodo tik bendrasfinansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būtinuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB„Philips Morris Lietuva“ gauną grynąjį pelną, tačiau būtina atliktipelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiaisnesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.
3.4.Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaita
Atlikę UAB „ Philips Morris Lietuva“ vertikalią pelno(nuostolio) analizę 2001-2004 metams (5 priedas) gauname keletą reikšmingųpelningumą apibudinančių rodiklių. Jie parodo, kad grynojo pelno dalispriklausomai nuo pardavimų savikainos 2002-2001 metais sumažėjo 3 punktais,t.y. nuo 64 iki 61 procentų. Tam įtakos turėjo padidėjusios veiklossąnaudos (3 punktais) ir pelno mokesčio nebuvimas (žiūrėti 10 diagramą).
[pic] 10 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo pelno pokyčiai 2001-2004 metais vertikalioje pelno (nuostolio) ataskaitoje
Lyginant 2003 su 2002 metais, grynasis pelnas padidėjo 3 punktais,t.y. nuo 5 iki 8 procentų. Tai įtakojo išaugusi 1 punktu veiklos pelnas(nuostolis) ir 4 punktais įprastinės veiklos pelnas (nuostolis). 2003metais įmonė nemokėjo pelno mokesčio, kuris padidino grynąjį pelną 1punktu, tad visi išvardinti rodikliai leido grynajam pelnui padidėti 3punktais (iki 8 proc.). 2004 metais grynasis pelnas krito 1 punktu (nuo 8 iki 7 procentų).Tai lėmė šios priežastys: 1.) Parduotų prekių savikaina padidėjo 1 punktu, t.y. nuo 61 prociki 62 proc. 2.) Veiklos pelnas (nuostolis) taip pat padidėjo 1 punktu. (nuo 7iki 8 procentų). Ir nors įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) išliko toks pats,tačiau nepaisant to grynasis pelnas sumažėjo 1 punktu (iki 7 procentų). Iš atliktos vertikalios pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kadįmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizėjos pelningumui nustatyti.
3.5.Santykinių rodiklių analizė
Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktosir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkusketuris plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes: ➢ Pelningumo( rentabilumo). ➢ Finansinio statuso. ➢ Finansų valdymo. ➢ Išteklių valdymo. Galimas ir kitas finansinių rodiklių grupavimas ir jų analizėseiliškumas, tačiau pateiktas variantas yra geriausias, nes pelningumoanalizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių; 1. pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus, 2. pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai. Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą.Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkamsišsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar vertaskolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti. Išteklių panaudojimo rodikliai priskiriami finansinei sferai, nesjie nustatomi pagal išteklių panaudojimo finansinius rezultatus, pardavimųpajamas, pelną.
3.5.1.Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir sintetina firmoslaimėjimus. Šiame darbe apskaičiuosiu ir paanalizuosiu pagrindinius iš jų:
| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 ||Pavadinimas | | | | ||Pardavimai, Lt. |44594533|53149123|63841507|80993513 ||Parduotų prekių savikaina,|28382113|32600026|38701144|50441193 ||Lt. | | | | ||Grynasis pelnas, Lt. |1947113 |2598797 |5074386 |5750226 ||Akcinis kapitalas, Lt. |8822990 |8822990 |8822990 |8822990 ||Rezervai, Lt. |17789644|17789644|20388038|25461846 ||Turtas, Lt. |53743442|51861416|55033892|65869216 |
1 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių duomenys
Bendras pelningumo rodiklis= Pardavimai – parduotų prekių savikaina / Pardavimai;
BPR (2001m.) = 16212420 Lt / 44594533 Lt = 0,3636. Vadinasi, 2001m. nuo 1 Lt pardavimų pajamų įmonė uždirbo 36,36 ct. bendrojo pelno.
BPR (2002m.) = 20549097 Lt / 53149123 = 0,3866. Įmonė 2002 m.uždirbo 38,66 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.
BPR (2003m.) = 25140363 Lt / 63841507 = 0,3938. Uždirbta 39,38 ct.bendrojo pelno nuo 1 Lt. pardavimų pajamų.
BPR (2004m.) = 30552230 Lt / 80993513 Lt = 0,3772. Įmonė uždirbo37,72 ct. bendrojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų. Vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumorodiklis, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui.Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veiklaefektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis„šokinėja“ 5-15 procentų riboje. Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis įmonėje nagrinėjamoretrospektyvinio periodo metu buvo nuo 0,3636 iki 0,3938 (žr. 11 diagrama).Įmonės, kurios veikla mažmeninė tai pakankamai geras rodiklis. Jis rodokiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui.
[pic] 11 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 2001-2004 m.
GPR (grynasis pelningumo rodiklis) = Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos;
GPR (2001m.) = 1947113 Lt / 44594533 Lt = 0,4332. Įmonė 2001 m.uždirbo 43,32 ct. grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.
GPR (2002m.) = 2598797 Lt / 53149123 = 0,0489. Uždirbta 4,89 ct.grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų.
GPR (2003m.) = 5074386 Lt / 63841507 = 0,0795. Vadinasi, 2003m.įmonė uždirbo nuo 1 Lt pardavimų pajamų – 7,95 ct. grynojo pelno.
GPR (2004m.) = 5750226 Lt / 80993513 Lt = 0,0710. Uždirbta 7,10 ct.grynojo pelno nuo 1 Lt pardavimų pajamų. Grynojo pelningumo rodiklis ( arba neto pelno marža) parodo visosanalizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelnotenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonėspelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti suanalogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumorodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yraišvestinis dydis. Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis busaukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai. Per nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis sumažėjo nuo 43,32 iki 7,10proc. arba kitaip tariant 36,22 punktais. Didžiausia grynojo pelningumorodiklio reikšmė buvo 2001 metais žr 11 diagramą), tuo metu UAB „ PhilipsMorris Lietuva“ pelningumas siekė 43,32 procento. 2002 metais, dėlfinansinės ir investicinės veiklos nuostolių, šis rodiklis sumažėjo 38,43
punktu, bet 2003 metais išaugo, tačiau tik iki 7,95 procentų. O 2004 metaisgrynojo pelno rodiklis sumažėjo iki 7,10 proc. Galima daryti išvadą, kadnepriklausomai nuo bendrojo pelningumo, grynojo pelningumo rodikliodinamika yra cikliška. Kas antrais metais ji mažėja arba auga.Kapitalo pelningumas = Pelnas, atskaičius mokesčius / (Akcinis kapitalas+ rezervai)
KP (2001m.) = 1947113 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0732.Gauta kapitalo pelningumo reikšmė rodo, kad įmonės 1 Lt nuosavo kapitalouždirbo 7,32 ct. grynojo pelno.
KP (2002m.) = 2598797 Lt / (8822990 Lt + 17789644 Lt) = 0,0977.Įmonė gavo 9,77 ct. pelno (atskaičius mokesčius) iš 1 Lt nuosavo turto.
KP (2003m.) = 5074386 Lt / (8822990 Lt + 20388038 Lt ) = 0,1737.Įmonės 1 Lt nuosavo kapitalo uždirbo 17,37 ct. grynojo pelno.
KP (2004m.) = 5750226 Lt / (8822990 Lt + 25461846 Lt ) = 0,1677.Nuosavo kapitalo 1 Lt uždirbo 16,77 ct. grynojo pelno. Apskaičiuoti UAB „ Philips Morris Lietuva“ turto ir nuosavokapitalo pelningumo rodikliai nusako turimų išteklių panaudojimorezultatyvumą. [pic] 12 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 2001-2004 m. Nuosavas kapitalas kasmet didėjo, nes akcininkai nemokėdavo saudividendų, o pelną pervesdavo į rezervus įmonės veiklai plėsti. Nuosavokapitalo pelningumo dinamika per analizuojamą laikotarpį išaugo 0,1005punkto. Žr. 12 diagramą). Tai rodo kad didėjo pelnas tenkantis vienaminvestuotam litui. Kapitalo pelningumo didėjimas rodo, kad įmonės vadovaigerai vadovavo įmonei, sėkmingai plėsdami veiklą. Nors 2003 metų staiguspelningumo padidėjimas 0,076 punkto ir 2004 metais šio rodiklio sumažėjimas0,006 punktu, reikalaują gilesnės analizės, ar nebuvo tuo laiku iškraipytafinansinė atskaitomybė.
Turto pelningumo rodiklis = Grynasis pelnas / Turtas;
TPR (2001m.) = 1947113 Lt / 53743442 Lt = 0,0362. Vienas turtolitas 2001m. uždirbo 3,62 ct. grynojo pelno.
TPR (2002m.) = 2598797 Lt / 51861416 Lt = 0,0501. Įmonės turtolitas uždirbo 5,01 ct. grynojo pelno.
TPR (2003m.) = 5074386 Lt / 55033892 Lt = 0,0922. Vienam turtolitui, 2003m., teko 9,22 ct. grynojo pelno.
TPR (2004m.) = 5750226 Lt / 65869216 Lt = 0,0873. 2004 m.. Įmonėsturto litas uždirbo 8,73 ct. grynojo pelno. Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno tenka vienamturto piniginiam vienetui. Jis leidžia įvertinti turto panaudojimo veiklojeefektyvumą. Kuo didesnis šis rodiklis , tuo turto panaudojimasefektyvesnis. Gamybos įmonės ir prekybinės įmonės paprastai turi daug turto(gamyklas, gamybos įrenginius, atsargas). Šio turto panaudojimas būna itinintensyvus. Tokių įmonių turto pelningumo rodiklis paprastai būna iki 5proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto, pvz., reklamos agentūros,programinės įrangos kūrėjai, turto panaudojimo intensyvumas yra žemas , iršis rodiklis siekia apie 20 proc.. Kaip rodo 12 diagrama UAB „ PhilipsMorris Lietuva“ pakankamai intensyviai naudoja įmonės turtą ir turtopelningumo rodiklis yra geras. Dėl darbo apimties nebesigilinu į kitusįmonės pelningumą nusakančius rodiklis. Apibendrinant įmonės pelningumoanalizę, galima teigti, kad įmonės reikėtų peržiūrėti ir kiek galimamažinti veiklos sąnaudas, t.y. administracines sąnaudas.
Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis = Pardavimų savikaina / Pardavimų pajamos;
IRNR(2001m.)= 28382113 Lt / 44594533 Lt = 0,6364. Pardavimų savikaina2001m. sudarė 63,64% pardavimų pajamų.
IRNR(2002m.)= 32600026 Lt / 53149123 Lt = 0,6134. Įmonė 2002m. 61,34 %pardavimų pajamų išleido prekių savikainai.
IRNR(2003m.)= 38701144 Lt / 63841507 Lt = 0,6062. 2003m. pardavimųsavikaina sudarė 60,62% visų pardavimų pajamų.
IRNR(2004m.)= 50441193 Lt / 80993513 Lt = 0,6228. Įmonės pardavimųsavikaina sudarė 62,28 ct. nuo 1 Lt pardavimų pajamų. Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijosapie įmonių veiklą, tačiau vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtinaatlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik pelningumo rodiklių vertinimasdaugiausiai naudos ir džiaugsmo gali suteikti trumpalaikiams, bet neilgalaikiams investuotojams. Taigi pelninga įmonė – nebūtinai stabili, irpriešingai: nuostolis dar nereiškia pralaimėjimo.
3.5.2.Mokumo rodikliai
Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiekįmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savoįsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, betir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimorodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi galibūti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie josgebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamasmokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visaisįsipareigojimais.
| Metai |2001 |2002 |2003 |2004 ||Pavadinimas | | | | ||Trumpalaikis turtas, Lt. |16217449|15414566|17965298|22001074 ||Trumpalaikiai |37427189|36405373|36456835|42339999 ||įsipareigojimai, Lt. | | | | |
2 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ mokumo rodiklių duomenys Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengiaįsipareigojimus. Kuo mokumo rodiklis aukštesnis, tuo finansinės rizikoslygis žemesnis, mažesnė bankroto tikimybė, didesnės galimybės pasiskolintilėšų.
Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai;
GAK(2001m.) = 16217449 Lt – 37427189 Lt = -21209740 Lt.
GAK(2002m.) = 15414566 Lt – 36405373 Lt = -20990807 Lt.
GAK(2003m.) = 17965298 Lt – 36456835 Lt = -18491537 Lt.
GAK(2004m.) = 22001074 Lt – 42339999 Lt = -20338925 Lt. Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuoapyvartinio kapitalo. Manoma, kad šis rodiklis geriausiai apibudina įmonėsfinansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti veiklą, vykdytiįsipareigojimus, būti konkurenciška. Jeigu apyvartinis kapitalas metai išmetų didėja, tai įmonės finansinė padėtis pastovi.
[pic] 13 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ grynojo apyvartinio kapitalo dinamika 2001-2004 m.
Per bendrovės analizuojamą finansinės veiklos laikotarpį, matyti,kad grynojo apyvartinio rodiklis buvo neigiamas, tai rodo įmonės finansinįnepastovumą.
Bendrojo padengimo koeficientas = trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai;
BPK(2001m.) = 16217449 Lt / 16693712 Lt = 0,9715. Trumpalaikisturtas sudaro tik 97,15% trumpalaikių įsipareigojimų.
BPK(2002m.) = 15414566 Lt / 16704249 Lt = 0,9228. Įmonėstrumpalaikis turtas sudaro 92,28% trumpalaikius įsipareigojimus.
BPK(2003m.) = 1796298 Lt / 17598490 Lt = 0,1021. Trumpalaikiaiįsipareigojimai sudaro tiktai 10,21% įmonės turimą trumpalaikį turtą.
BPK(2004m.) = 22001074 Lt / 22883016 Lt = 0,9615. Trumpalaikisturtas sudaro tik 96,15 % trumpalaikių įsipareigojimų. Iš įmonės grynojo apyvartinio kapitalo matosi, kad įmonėstrumpalaikis turtas neviršija trumpalaikių įsipareigojimų. Šis rodiklisrodo įmonės per mažą įmonės einamąjį likvidumą. Nors norminis lygis yra 2, kuris leistinas daugelyje Europosšalių, tačiau įvertinant, kad įmonės veikla didmeninė ir mažmeninė prekybair su daugeliu tiekėju yra pasirašytos sutartys, kad atsiskaityti už prekestik po jų realizavimo tretiesiems asmenims, įmonės einamojo likvidumorodiklis nėra pakankamai geras. Įmonės kritinio likvidumo rodiklis yra labai mažas. Ypač 2003metais, kai trumpalaikis turtas galėjo padengti tik 10,21% įmonėstrumpalaikius įsipareigojimus. Įmonei sunku vykdyti savo įsipareigojimus, oeinamom reikmėm tenkinti gali pritrūkti pinigų. [pic] 14 diagrama. UAB „Philips Morris Lietuva“ trumpalaikio mokumo rodiklių analizė 2001-2004 m.
3.5.3.Veiklos apyvartumo rodikliai
Apskaičiuosiu ir analizuosiu pagrindinius turto apyvartumorodiklius:
| |2001 |2002 |2003 |2004 ||Metai | | | | ||Pavadinimas | | | | ||Materialinės atsargos, |15084395 |14149686 |16985912 |19993022 ||Lt. | | | | ||Pardavimai, Lt. |44594533 |53149123 |63841507 |80993513 |
3 lentelė. UAB „Philips Morris Lietuva“ veiklos apyvartumo rodikliai
Vidutinė materialinių atsargų apyvartumo trukmė = (Materialinės atsargos * 365)/Pardavimai;
VAAT (2001m.) = (15084395 Lt * 365 d. ) / 44594533 Lt = 123 dienos.
VVAT (2002m.) = (14149686 Lt * 365 d. ) / 53149123 Lt = 97 dienos.
VVAT (2003m.) = (16985912 Lt * 365 d. ) / 63841507 Lt = 97 dienos.
VVAT (2004m.) = (19993022 Lt * 365 d. ) / 80993513 Lt = 90 diena. Labai svarbus įmonei rodiklis yra atsargų apyvartumo trukmė. Šisrodiklis parodo kas kiek dienų buvo atnaujintos įmonės atsargos. Atsargųapyvartos trukmė lyginama su šakiniai rodikliais. Greita apyvarta, ar josmažėjimas, gali būti tada, kai gera produkcijos paklausa ir ją lengvaparduoti. Palyginti ilga apyvarta rodo, kad įmonė turi per didelesmaterialines atsargas. Įmonėje šis rodiklis keitėsi gana įvairiai. Nuo2001 iki 2002 jis sutrumpėjo 26 dienomis, lyginant 2003 metus su 2002atsargų apyvartumas išliko toks pats, o 2004 vėl sumažėjo 7 dienomis.Įmonės atsargų apyvartumo trukmė nėra pakankamai didelė. Jei darytumegilesnę analizę, pamatytume, kad įmonės atsargų apyvartumas kiekvienaismetais mažėja, tai rinkos požiūriu reiškia, kad įmonės prekės yra ganapaklausios.
3.6.SWOT analizė
Tam, kad, atlikus finansinių rezultatų pokyčių analizę, galima būtųsudaryti “N” įmonės strateginius planus, tikslinga atlikti SWOT analizę. SWOT analizės panaudojimo schema patikta 2 pav.
[pic] 2 pav. SWOT analizės panaudojimo schema
SWOT analizės idėja – panaudoti pastangas, kad silpnumus (W) paverstipranašumu (S), o pavojus (T) – galimybėmis (O). 3 lentelėje pateikiama įmonės privalumų, sugebėjimų, pavojų ir galimybių analizė.
| Privalumai |Trūkumai ||– Ilgametė darbo patirtis bei |– Verslo atžvilgiu labai palanki ||tradicijos; |geografinė padėtis labai patraukli ||– Nuolatiniai bei patenkinti |konkurentams; ||vartotojai; | ||– Gera gamybinė bazė; | ||– Kvalifikuotas bei gerai apmokytas|– Dėl užimamos didelės geografinės ||personalas; |teritorijos susidaro didelės ||– Pakankamai žema teikiamų paslaugų|transporto išlaidos bei sudėtingėja||savikaina bei teikiamų paslaugų |valdymas; ||kaina; | ||– Visų reikalingų leidimų bei | ||licenzijų, susijusių su tabako | ||gamyba bei pardavimu tyrėjimas | ||poveikis žmogui aplinkai; | ||– Verslo atžvilgiu labai gera | ||geografinė padėtis (Lietuvos | ||centrinė dalis, didelis vartotojų | ||poten-cialas, didelė perkamoji | ||galia ir t.t.). | ||Galimybės |Pavojai ||– Firmos teikiamų paslaugų |– Palyginti plati įmonės užimamos ||vartotojai, žinodami kitų firmų |geografinės teritorijos dalis, ko ||teikiamų paslaugų kainų lygį yra |pasėkoje didėja nesugebėjimo ||pasiruošę mokėti daugiau, ko |išlaikyti tokią teritoriją, rizika.||pasėkoje galima didinti parduodamo |– Per mažos teikiamų paslaugų ||tabako kainas. |kainos smarkiai riboja įmonės || |finansines galimybes, todėl didėja || |pavojus iš konkurentų pusės. |
3 pav.Įmonės SWOT analizė
4.Rinkos situacija, bei perspektyvos
4.1.Įmonės finansinė veikla ir vidaus tvarka
UAB “Philip Morris Lietuva” 2005 m. ketina investuoti 20 mln. USD įgamyklos Klaipėdoje plėtrą. Anot įmonės atstovų, skirtos lėšos per 2 m.leis padidinti gamyklos pajėgumus iki 20 mlrd. vienetų cigarečių per metus,pernai jų pagaminta 5 mlrd. vnt.Šiuo metu “Philip Morris Lietuva” tabakogaminiais aprūpina Lietuvos ir Latvijos bei Estijos rinkas. Į uostamiestįdabar keliauja nauji gamybos bei pakavimo įrengimai, kurie turėtų būtisumontuoti iki 2005 m. vidurio. Anot bendrovės atstovų, baigus plėtrąKlaipėdos gamykla bus didžiausia cigarečių gamybos įmonė Baltijos šalyse. Tabako gaminių AB “Philip Morris Lietuva”, skelbia, kad josinvesticijos šalyje viršijo 300 mln. Lt. 1993 m. „Philip Morris
International Finance Corporation” įsigijo Klaipėdos valstybinį tabakofabriką. 1997 m. “Philip Morris Lietuva” pastatė naują „plyno lauko”gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m. papildomai investavo į tabako paruošimo naujocecho statybą. Klaipėdos fabrike gaminamos 9 pavadinimų bei 22 rūšių cigaretėsLietuvos rinkai. Dviejų pavadinimų cigaretės importuojamos iš Vokietijos irŠveicarijos. Fabrike eksportui gaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir5 pavadinimų cigaretės Estijai. 2002 PML eksporto apimtys sudarė maždaug40% PML produkcijos. UAB “Philip Morris Lietuva” su Muitinės departamentupasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl kovos su tabako kontrabanda.Bendrovė planuoja rengti muitininkams mokymus, kurie padės skirtikontrabandinę produkciją nuo originalios. Dėl tabako gaminių kontrabandos kenčia tiek prekybos įmonės, tiekvalstybės biudžetas. Muitinės departamentas pasirašys tokį pat memorandumąir su kitomis Tabako gamintojų asociacijos narėmis. Muitinės kriminalinėstarnybos duomenimis, sulaikoma apie 10% visos įvežamos kontrabandos. 2003m. muitinė ir Pasienio apsaugos tarnyba sulaikė apie 70 mln. vnt., 2004 m.sausį–balandį – apie 30 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių. Dėlkontrabandos valstybė kasmet praranda daugiau nei 100 mln. Lt. Joje dirbaper 500 darbuotojų, fabrikas Klaipėdoje cigaretes gamina Lietuvos, Latvijosbei Estijos rinkoms. “Philip Morris Lietuva” (PML) Klaipėdos fabrike gaminamos 9pavadinimų bei 22 rūšių cigaretės Lietuvos rinkai. Dviejų pavadinimųcigaretės importuojamos iš Vokietijos ir Šveicarijos. Fabrike eksportuigaminamos 6 pavadinimų cigaretės Latvijai ir 5 pavadinimų cigaretėsEstijai.1993 m. „Philip Morris International Finance Corporation” įsigijoKlaipėdos valstybinį tabako fabriką. 1997 m. PML pastatė naują „plynolauko” gamyklą Klaipėdoje, o 2000 m. papildomai investavo į naujo tabakoparuošimo cecho statybą. Per dešimt veiklos metų bendrovės darbuotojųskaičius išaugo nuo maždaug 300 iki daugiau nei 500 PML fabrike Klaipėdojeir jo padaliniuose Kaune bei Vilniuje. Nemažą dėmesį bendrovė skiriadarbuotojų mokymui ir tobulinimui. Jie turi galimybę stažuotis kituose“Philip Morris” filialuose Australijoje, Brazilijoje, JAV, Turkijoje bei“Philip Morris International” būstinėje Šveicarijoje. Iki 2002 m. JAVkompanija “Philip Morris” užima ketvirtą vietą pagal investicijasLietuvoje, į šalies biudžetą ji sumokėjo 256 mln. Lt mokesčių.4.2.Užrašai ant cigarečių
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ant visų Lietuvoje parduodamų cigarečiųpakelių privalo būti nauji įspėjamieji užrašai apie rūkymo žalą. Produktusnaujaisiais užrašais gamintojai ir importuotojai galėjo pateikti į rinkąnuo 2003 metų gegužės. Pirmąjį žingsnį šią linkme žengė šios rinkos lyderė“Philip Morris Lietuva” (PML). Ji rinkai pristatė pirmąsias cigaretes“Prima” naujaisiais užrašais. Ant “JT International” (JTI) gaminių pirmiejitokie užrašai, pasak Gintauto Dirgėlos, UAB “JTI Marketing and Sales”vadovo ryšiams su visuomene, pasirodys maždaug lapkričio pabaigoje.Naujieji JTI cigarečių pakeliai, pasak p. Dirgėlos, jau atitiks ir kitą nuo2004 m. gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliosiantį reikalavimą, pagal kurįbus draudžiami užrašai „Turinčios mažai dervų“ (Low tar cigarettes),„Lengvos“ (Lights), „Ypač lengvos“ (Super Lights), „Švelnios“ (Mild) arkiti, sudarantys įspūdį, kad tam tikras tabako produktas yra mažiaužalingas nei kiti. 2003 m. spalio 7 d., sutartį su UAB “Žaliasis taškas” dėlpakuočių atliekų perdirbimo pasirašė tabako gaminių AB “Philip MorrisLietuva”. “Žaliasis taškas” tvarkys bendrovės plastikinės, popierinės beikombinuotos pakuotės atliekas. Sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo su“Žaliuoju tašku” (ŽT) jau yra sudariusios “Coca Cola HBC Lietuva”, “HenkelLietuva”, “Unilever Lietuva”, “Nestle Baltics”, “Ericsson Lietuva” ir kt.bendrovės, iš viso daugiau nei 50, kurių bendras piriminės pakuotės tonažasper kalendorinius metus viršija 17.000 t. Aplinkos ministerijos vertinimu,jei visos šalies bendrovės netvarkytų atliekų, o rinktųsi mokėti šiemetįsigaliojusį pakuotės mokestį, jis per metus sudarytų apie 60 mln. Lt. Tuotarpu panaudotas pakuotes su ŽT pagalba tvarkantys šalies gamintojai beiimportuotojai, sutaupys nuo 35 iki 95 % pakuotės mokesčio sumos. Nuo 2004metų sausio 1d. Lietuvoje įsigalioję Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymobei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai numato, kad supakuotų gaminiųgamintojai ir importuotojai yra atsakingi už į rinką išleistų gaminiųpakuočių atliekų tvarkymą ir turi sumokėti už jas valstybės nustatytąmokestį arba sutvarkyti nustatytą kiekį pakuočių.
4.3.Konkurentai
Nuo 2003 m. pradžios tabako gamybos monopolininkė UAB “PhilipMorris Lietuva” įgijo konkurentę – UAB “Vina Bona”, ji siūlo vanilepagardintų cigarečių. Didieji cigarečių tiekėjai vilniečių projektą laikorizikingu. Gamyba bendrovėje pradėta 2003 metų sausį – žaliavas importuosiš užsienio, o savo gamykloje Vilniuje gamina cigaretes “Cezaris” suvanilės prieskoniu. Iš pradžių ketinama įdarbinta apie 20 žmonių. Bendrovėspartneriai Belgijoje užsiima cigarečių gamyba. Jie prisideda tiekinvesticijomis, tiek patirtimi, be to, lietuviai žada pasitelkti ir bankus.“Vina Bona” akcininkai yra 2 fiziniai asmenys, įmonė įsteigta 1999 m.,tačiau iki šiol jokios veiklos nevykdė, o pasak p. Puškoriaus, visus šiuosmetus rengėsi cigarečių gamybai. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolėstarnyba (VTAKT) licenciją gaminti tabako gaminius “Vina Bonai” išdavė 2002metų lapkričio pabaigoje. Leidimas išduotas neribotam laikui, už jįbendrovei teks sumokėti 4.000 Lt. “Vina Bona” nepretenduoja į didelęrinkos dalį. Tačiau neslepia, kad, jeigu pirmasis bandymas pavyks, ateityjevien “Cezariu” neapsiribos. Dėl naujų cigarečių prekybos bendrovė derėsissu mažmeninės prekybos tinklais. Vieno iš didžiausių Europoje cigarečių ir cigarų gamintojų “Houseof Prince” padalinys Lietuvoje pasirašė cigarečių platinimo sutartį subendrove “Mineraliniai vandenys”. Pagal šią sutartį UAB “Mineraliniaivandenys” suteiktos išsskirtinės platinimo teisės prekiauti “House ofPrince” cigaretėmis “Prince”, “Caines”, “Wall Street” bei kitomis rūšimis,cigarais “Henri Wintermans”, koncerno “British American Tobacco”cigaretėmis “Kent”, “Barclay”, “Rothmans” ir kitomis. Numatyta, kad abiejųkoncernų – “House of Prince” ir “British American Tobacco” – cigarečių beicigarų importu į Lietuvą užsiims “House of Prince Lietuva”. Visi šiepasikeitimai siejami su šių metų vasarį koncernų “House of Prince” bei“British American Tobacco” priimtu sprendimu Baltijos valstybėse versloplėtrą vykdyti drauge. Trečioje vietoje pagal pardavimus – “Japan Tobacco International”produkcija. Kauno UAB “Etora”, nuo 1999 m. vidurio importuojanti cigaretes iružsiimanti jų didmenine prekyba, taip pat į rinką bando įvesti naujascigaretes “Fusion”.
4.4.Cigarečių gamybos ir importo rinkos dalyviai Lietuvoje
„PHILIP MORRIS LIETUVA“, UAB Įmonės kodas 110506132, Vilniaus pl.16, LT-94104, KLAIPĖDA (46) 484444 „BENNET DISTRIBUTORS“, Lietuvos ir JAV UAB , Metalo g. 2B, LT-02190 VILNIUS – (5) 2306626 „SKONIS IR KVAPAS“, UAB, V. A. Graičiūno g. 10, LT- 02241 VILNIUS –(5) 2640430 „BIGRETA“, UAB, Saltoniškių g. 29, 4a., LT- 08105 VILNIUS – (5)2638440 „JTI MARKETING AND SALES“, UAB, . Stuokos-Gucevičiaus g. 9-11, LT-01122 VILNIUS – (5) 2314197 „BATRIMA“, UAB, Statybininkų g. 7A, LT- 50118 KAUNAS – (37) 302450 „FILTPAKAS“, UAB, J. Jasinskio g. 16, LT- 01112 VILNIUS – (5)2496509 G. Naudžiūno IĮ, Demokratų g. 42-50, LT- 48411 KAUNAS – (699) 32998 „GEPAGA“, UAB, Gamyklų g. 4, LT- 68108 MARIJAMPOLĖ – (343) 98716, „HOUSE OF PRINCE LIETUVA“, Minijos g. 39, LT- 91207 KLAIPĖDA – (46)381515
Išvados ir pasiūlymai
Išanalizavus ir apibendrinus įvairių autorių ekonominę literatūrąfinansinės analizės klausimais galima teigti, kad finansinės analizėstikslas yra objektyviai įvertinti esamą įmonės finansinę būklę, o taip patartimiausiais bei tolimesnes įmonės būklės ateities perspektyvas. Finansinėatskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansų ataskaitųduomenis skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai, todėl finansineiatskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitųinformatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas. Finansinėsbūklės prognozavimas turi būti neatsiejama kiekvienos įmonės perspektyvinėsanalizės dalis, tačiau šiuo metu dauguma Lietuvos įmonių jis atliekamaslabai paviršutiniškai, arba visai nėra vykdomas. Įmonės nepakankamaivertina prognozavimo vaidmenį savo veiklai, priimamų valdymo sprendimųefektyvumui. Atlikus finansinių ataskaitų, kaip svarbiausių informacijosšaltinių įmonės „Philips Morris Lietuva“ finansinei būklei tirti, analizęgalima teigti, kad UAB „Philips Morris Lietuva“ per 2001 – 2004analizuojamus metus veikla plėtėsi, tai rodo, nors netolygiai kintančios,bet turinčios tendenciją didėti pardavimų apimtys. Bendrai įmonės turtosumai, kuri per analizuojamą laikotarpį padidėjo 22.6 proc., nemažą įtakąturėjo turto struktūroje ilgalaikio finansinio turto padidėjimas 81.2proc.. Bendrovės veiklą sąlygoja finansinės problemos, keliančios įmonėsbūklės nestabilumą, tai yra aukštas įmonės sąnaudų lygis (vidutiniškai 98procentai pajamų buvo skirta sąnaudoms padengti); didelė lėšų dalisįšaldyta atsargose (apie 75 procentus trumpalaikio turto). Įmonei reikėtųtobulinti apyvartinio kapitalo valdymą, nustatant optimalų atsargų dydį irjį išlaikant įmonės prekybinėje veikloje. Siekiant išvengti didelio atsargųkiekio, įmonė turėtų ne tik kuo dažniau atnaujinti prekių asortimentą, betir prekes įsigyti mažesniais kiekiais, atidžiai stebėdama paklausos kitimą. Atlikus UAB Philips Morris Lietuva“ santykinių rodiklių finansineibūklei tirti analizę, galima teigti, kad remiantis pelningumo rodikliais,nors jie kito netolygiai, per analizuojamą laikotarpį įmonė dirbopelningai. Tam, kad pagerinti įmonės pelningumo rodiklius, įmonė turėtųmažinti prekių savikainą – ieškoti tiekėjų siūlančių tos pačios produkcijosuž mažesnę kainą, pasinaudoti tiekėjų tarpusavio konkurencija. Taip patypač svarbu kontroliuoti ir mažinti įmonės veiklos išlaidas bei reguliuotiadministracinio valdymo personalo skaičių, kontroliuoti jų darboapmokėjimą. Palyginus žemi mokumo koeficientai parodo, kad įmonė nėrapakankamai moki, t.y. per didelės lėšos yra investuotos į atsargas irįmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro per didelę sumą. Tokiasituacija susidaro dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes didelė dalis piniginių
resursų yra skiriama atsargoms. Norint ir toliau sėkmingai plėsti UAB „Philips Morris Lietuva“veiklą būtina nuolat atlikti finansinės būklės analizę (mokumo irlikvidumo, pelningumo ir kt.), taikant įvairias finansines metodikas.Sukurti įmonėje vidaus kontrolės sistemą ir pavesti buhalterijai arekonomistams vesti vidaus audito darbą, kurie atliktų operatyvinę irtarpįmoninę analizę už praėjusią savaitę ar praėjusį ketvirtį . Tai leistųįmonei geriau kontroliuoti įmonės būklę. Šio darbo pateikti analizės rezultatai leis įmonei ne tikperžiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, betir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą. Taip tyrimo rezultataigalėtų padėti įmonės vadovybei priimti sprendimus, kaip gerintifinansinius rodiklius ir garantuoti įmonės veiklos tęstinumą. Šio darborezultatai gali būti naudingi ir kitoms įmonėms vertinant finansinės būklėsanalizę ir prognozuojant savo finansus ateityje.LITERATŪRA
1. Augustinaitis, A. (2003). Valdymo komunikacija: žinių visuomenės įtaka viešajam administravimui. 2. Bubnys, E. (1998). Įmonės finansų valdymas. Kaunas. 3. Buškevičiūtė, E., Mačerinskienė, I. (1999). Kaunas. 4. Dauderis, H. (1994). Finansų apskaita. Kaunas. 5. Gaidienė, Z. (1995). Finansų valdymas. Kaunas. 6. Gratton, L. Living Strategy: putting people at the heart of corporate purpose Leading Edge Research Consortium. (www.london.edu/lerc) 7. Kalčinskas, G., Černius, G. (1997). Įmonių apskaitos pagrindai. Vilnius. 8. Kancerevyčius, G. (2004). Finansai ir investicijos. Kaunas. 9. Kvedaraitė, V. (1995). Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius. 10. Kvedaraitė, V. (1997). Įmonės finansų valdymas. Vilnius. 11. Kvedaraitė, V. (1996). Pelningumo analizė ir prognozavimas. Vilnius. 12. Laurinavičienė, A., Rancova, G. (2002). Raštvedyba. Vilnius. 13. Mackevičius, J., Poškaitė, D. (1997). Finansinės ataskaitos. Vilnius. 14. Parikho, J. (2001). Managing Your Self: Management by detached involvement. 15. Prahaladas, C.K. (1994). Competing for the Future: Breakthrough Strategies for Seizing Control of Your Industry and Creating the Markets of Tomorrow. 16. Radavičius, E. (1997). Įmonės finansai: analizė ir prognozė: (įmonės finansų ir veiklos efektyvumo valdymo būdai ir priemonės). Vilnius. 17. Smalenskas, G. (2002). Finansai. Vilnius. 18. Studentų baigiamųjų darbų metodinės rekomendacijos. (2003). Klaipėda. 19. Šlekienė, D., Klimantavičienė, I. (2000) Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas. 20. Valužis, K.(1996). Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius. 21. http://www.apskaitosinstitutas.lt/ 2-asis verslo apskaitos standartas ,,Balansas’’ 3-iasis verslo apskaitos standartas ,,Pelno (nuostolių) ataskaita 22. http://www.buhalteria.ru/ 23. http://www.fmmc.lt/ 24. http://www.humanresources.abaut.com/ 25. http://www.jt.lt/ 26. http://www.litas.lt/ 27. http://www.lsc.lt/ 28. http://www.vz.lt/
| 1 Priedas. UAB “Philips Morris” 2001-2004 m. balansas || | | | | ||Top of Form |2004.01.0|2003.01.0|2002.01.01|2001.01.0||Balanso straipsniai |1 |1 | |1 ||Bottom of Form | | | | ||Ilgalaikis turtas |42,339,99|36,456,83|36,405,373|37,427,18|| |9 |5 | |9 || Formavimo savikaina |0 |0 |0 |0 || Nematerialusis turtas |592,894 |673,6 |726,473 |966,254 || Materialusis turtas |30,118,03|30,272,78|30,462,725|31,152,85|| |7 |7 | |1 || Ilgalaikis finansinis turtas |9,364,369|5,362,869|5,076,179 |5,168,929|| Po vienerių metų gautinos sumos |2,264,699|147,579 |139,996 |139,155 ||Trumpalaikis turtas |22,001,07|17,965,29|15,414,566|16,217,44|| |4 |8 | |9 || Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |19,993,02|16,985,91|14,149,686|15,084,39|| |2 |2 | |5 || Per vienerius metus gautinos sumos |1,272,676|390,388 |371,036 |265,49 || Investicijos ir terminuoti indėliai |0 |0 |0 |0 || Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |735,376 |588,998 |893,844 |867,564 ||Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos |1,528,143|611,759 |41,478 |98,804 ||Turtas iš viso |65,869,21|55,033,89|51,861,416|53,743,44|| |6 |2 | |2 ||Kapitalas ir rezervai |40,476,21|34,725,98|29,652,580|27,053,78|| |1 |5 | |3 || Kapitalas |8,822,990|8,822,990|8,822,990 |8,822,990|| Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |441,149 |441,149 |441,15 |441,149 || Perkainojimo rezervas |0 |0 |0 |0 || Rezervai |25,461,84|20,388,03|17,789,644|17,789,64|| |6 |8 | |4 || Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |5,750,226|5,073,808|2,598,797 |0 ||Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |0 |4,053 |13,052 |22,052 ||Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |0 |10 |20 |20 ||Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |25,067,54|20,010,16|21,960,031|26,456,75|| |3 |9 | |3 || Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |2,184,527|2,411,679|5,255,781 |9,763,041|| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai |22,883,01|17,598,49|16,704,249|16,693,71||įsipareigojimai |6 |0 | |2 ||Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |325,462 |283,685 |215,753 |190,854 ||Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |65,869,21|55,033,89|51,861,416|53,743,44|| |6 |2 | |2 ||2. Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali balanso analizė || | | | | ||Top of Form |2004.01.0|2003.01.01|2002.01.01|2001.01.0||Balanso straipsniai |1 | | |1 ||Bottom of Form | | | | ||Ilgalaikis turtas |64% |66% |70% |70% || Formavimo savikaina |- |- |- |- || Nematerialusis turtas |1% |1% |1% |2% || Materialusis turtas |46% |55% |59% |58% || Ilgalaikis finansinis turtas |14% |10% |10% |10% || Po vienerių metų gautinos sumos |3% |- |- |- ||Trumpalaikis turtas |33% |33% |30% |30% || Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |30% |31% |27% |28% || Per vienerius metus gautinos sumos |2% |1% |1% |- || Investicijos ir terminuoti indėliai |- |- |- |- || Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |1% |1% |2% |2% ||Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio |2% |1% |- |- ||laikotarpio sąnaudos | | | | ||Turtas iš viso: |100% |100% |100% |100% ||Kapitalas ir rezervai |61% |63% |57% |50% || Kapitalas |13% |16% |17% |16% || Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |1% |1% |1% |1% || Perkainojimo rezervas |- |- |- |- || Rezervai |39% |37% |34% |33% || Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |9% |9% |5% |- ||Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |- |- |- |- ||Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |- |- |- |- ||Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |38% |36% |42% |49% || Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |3% |4% |10% |18% ||įsipareigojimai | | | | || Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |35% |32% |32% |31% ||trumpalaikiai įsipareigojimai | | | | ||Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |- |1% |- |- ||Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |100% |100% |100% |100% |
|3 Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali balanso analizė || | | | ||Top of Form |2004.01.01|2003.01.0|2002.01.0||Balanso straipsniai | |1 |1 ||Bottom of Form | | | ||Ilgalaikis turtas |16% |- |-3% || Formavimo savikaina |- |- |- || Nematerialusis turtas |-12% |-7% |-25% || Materialusis turtas |-1% |-1% |-2% || Ilgalaikis finansinis turtas |75% |6% |-2% || Po vienerių metų gautinos sumos |1435% |5% |1% ||Trumpalaikis turtas |22% |17% |-5% || Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |18% |20% |-6% || Per vienerius metus gautinos sumos |226% |5% |40% || Investicijos ir terminuoti indėliai |- |- |- || Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |25% |-34% |3% ||Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio |150% |1375% |-58% ||laikotarpio sąnaudos | | | ||Turtas iš viso |20% |6% |-4% ||Kapitalas ir rezervai |17% |17% |10% || Kapitalas |- |- |- || Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) |- |- |- || Perkainojimo rezervas |- |- |- || Rezervai |25% |15% |- || Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |13% |95% |- ||Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |- |-69% |-41% ||Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |- |-50% |- ||Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |25% |-9% |-17% || Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |-9% |-54% |-46% ||įsipareigojimai | | | || Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |30% |5% |- ||trumpalaikiai įsipareigojimai | | | ||Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos |15% |31% |13% ||Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso |20% |6% |-4% |
|4. Priedas. UAB “Philips Morris” pelno (nuostolio) ataskaita 2001 – 2004 m. || | | | | ||Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 ||Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | ||straipsniai | | | | ||Bottom of Form | | | | ||Pardavimai ir paslaugos |80,993,513 |63,841,507 |53,149,123 |44,594,533 || Parduotų prekių ir atliktų darbų |50,441,193 |38,701,144 |32,600,026 |28,382,113 ||savikaina | | | | ||Bendrasis pelnas (nuostolis) |30,552,320 |25,140,363 |20,549,097 |16,212,420 || Veiklos sąnaudos |24,183,963 |20,559,119 |17,124,867 |15,422,936 ||Veiklos pelnas (nuostolis) |6,368,357 |4,581,244 |3,424,230 |789,484 || Kita veikla |734,533 |805,594 |551,475 |701,423 || Finansinė ir investicinė veikla |-166,308 |642,711 |- 1,370,027 |719,933 ||Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis)|6,936,582 |6,029,549 |2,605,678 |2,210,840 || Pagautė (ypatingasis pelnas) |29,78 |22,089 |38,057 |10,889 || Netekimai (ypatingieji praradimai)|220,704 |26,934 |44,939 |195,431 || Pelnas prieš apmokestinimą |6,745,658 |6,024,704 |2,598,797 |2,026,298 ||(nuostolis) | | | | || Pelno mokestis |995,432 |950,318 |0 |79,185 ||Grynasis ataskaitinių metų pelnas |5,750,226 |5,074,386 |2,598,797 |1,947,113 ||(nuostolis) | | | | |
|5 Priedas. UAB “Philips Morris” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė || | | | | || | | | | ||Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 |2001.01.01 ||Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | | ||straipsniai | | | | ||Bottom of Form | | | | ||Pardavimai ir paslaugos |100% |100% |100% |100% || Parduotų prekių ir atliktų darbų |62% |61% |61% |64% ||savikaina | | | | ||Bendrasis pelnas (nuostolis) |38% |39% |39% |36% || Veiklos sąnaudos |30% |32% |32% |35% ||Veiklos pelnas (nuostolis) |8% |7% |6% |2% || Kita veikla |1% |1% |1% |2% || Finansinė ir investicinė veikla |- |1% |-3% |2% ||Įprastinės veiklos pelnas |9% |9% |5% |5% ||(nuostolis) | | | | || Pagautė (ypatingasis pelnas) |- |- |- |- || Netekimai (ypatingieji |- |- |- |- ||praradimai) | | | | || Pelnas prieš apmokestinimą |8% |9% |5% |5% ||(nuostolis) | | | | || Pelno mokestis |1% |1% |- |- ||Grynasis ataskaitinių metų pelnas |7% |8% |5% |4% ||(nuostolis) | | | | |
|6. Priedas. UAB “Philips Morris” horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos ||analizė || | | | || | | | ||Top of Form |2004.01.01 |2003.01.01 |2002.01.01 ||Pelno (nuostolio) ataskaitos | | | ||straipsniai | | | ||Bottom of Form | | | ||Pardavimai ir paslaugos |27% |20% |19% || Parduotų prekių ir atliktų darbų |30% |19% |15% ||savikaina | | | ||Bendrasis pelnas (nuostolis) |22% |22% |27% || Veiklos sąnaudos |18% |20% |11% ||Veiklos pelnas (nuostolis) |39% |34% |334% || Kita veikla |-9% |46% |-21% || Finansinė ir investicinė veikla |-126% |-147% |-290% ||Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) |15% |131% |18% || Pagautė (ypatingasis pelnas) |35% |-42% |249% || Netekimai (ypatingieji praradimai) |719% |-40% |-77% || Pelnas prieš apmokestinimą |12% |132% |28% ||(nuostolis) | | | || Pelno mokestis |5% |- |- ||Grynasis ataskaitinių metų pelnas |13% |95% |33% ||(nuostolis) | | | |