Savivaldybės finansai

by

Savivaldybės finansai

ĮVADAS 21. VIETOS VALDŽIA LIETUVOJE 31.1. Vietos valdžios samprata 31.2. Savivaldos organizavimo principai 41.3. Administracinių-teritorinių vienetų sistema 51.4. Vietos savivaldos raida Lietuvoje 62. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI 7 ĮVADASViena iš demokratijos pasireiškimo formų yra savivalda. Vietossavivalda – “tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vienetogyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagalLietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškaisavo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkintivietos gyventojų poreikius”. Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai,kaip ir bet kuriam kitam ūkiniam subjektui, yra reikalingas veiklosfinansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms,ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip patsavivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybėsveiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yrafiksuojamos savivaldybės biudžete. Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą,kurį tvirtina savivaldybės taryba. Šio darbo tikslas yra bendrais bruožais apžvelgti vietos valdžiosfinansų sistemą Lietuvos Respublikoje. Šio darbo rėmuose keliami uždaviniai yra šie: 1)      Apibūdinti vietos valdžios sampratą bei išskirti esminius savivaldos organizavimo principus; 2)      Panagrinėti savivaldybių biudžetų sudarymo mechanizmą, biudžetų pajamas bei išlaidas, charakterizuoti jų struktūrą, tuo pačiu akcentuojant pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų metodus; 3)      Įvertinti savivaldybių skolinimosi potencialą ir tuo pačiu pristatyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros programą; 4)      Perteikti savivaldybių įmonių veiklos bei jų finansų ypatybes.  Rašant darbą, daugiausia buvo remiamasi savivaldybių veikląreglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų analize, taip patŠiaulių rajono savivaldybės bei jai priklausančių įmonių finansinėmisataskaitomis. 1. VIETOS VALDŽIA LIETUVOJE 1.1. Vietos valdžios samprata  Įvairiuose visuomenės raidos tarpsniuose žmonės skirtingai suvokėdemokratiją ir vieną jos pasireiškimo formų – savivaldą. Tai priklausė nuogyventojų politinio brandumo, laikmečio savybių, teisinės kultūros ir kitųveiksnių. Bendriausiąja prasme demokratiją galima traktuoti kaip vieną valdžiospasireiškimo formų. Demokratinė valdžia skelbia, kad jos veikla orientuotatenkinti visuomenės daugumos valią, pripažįsta piliečių lygiateisiškumą irlaisvę. Demokratiją sunku įgyvendinti, piliečiu tiesiogiai neįtraukus įvisuomenės valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais,kultūriniais, ekologiniais bei kitais savivaldos bendruomenei rūpimaisklausimais. Įvairiuose oficialiuose Lietuvos ir užsienio institucijų paskelbtuosedokumentuose savivalda apibrėžiama nors ir panašiai, tačiau nevienodai. Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad vietossavivalda – “tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vienetogyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagalLietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškaisavo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkintivietos gyventojų poreikius”. Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojamataip: “Vietos savivalda reiškia vietos valdymo organų teisę ir galiąįstatymo ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventojų interesusreguliuoti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį. Šią teisę įgyvendina tarybos ar susirinkimai, kuriuos sudaro slaptubalsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų metu išrinkti nariai irkurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši sąlyga neatmetagalimybės kreiptis į piliečių susirinkimus, rengti referendumus ar naudotibet kurią kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžiaįstatymas.” Tarptautinės vietos savivaldybių sąjungos Pasaulinėje vietossavivaldos deklaracijoje savivaldos koncepcija apibrėžiama taip: “Vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savoatsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventojuinteresų vardan”. Šią teisę įgyvendina asmenys arba atstovaujantieji dariniai,periodiškai laisvai išrinkti remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise,bei jų vyriausieji administratoriai, kurie taip pat turi būti išrinkti arbapaskirti išrinkto darinio atstovu.” Lietuvos Respublika, siekianti narystės Europos Sąjungoje, yrapasirašiusi Europos vietos savivaldos chartiją, kuri pateikta ratifikuotiLietuvos Respublikos Seimui. Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimas reiškia, kad mūsųvalstybė įsipareigoja suderinti vietos savivaldą reguliuojančius įstatymus

su chartijos nuostatomis ir laikytis visų joje įtvirtintų principiniųreikalavimų.   1.2. Savivaldos organizavimo principai  Savivalda įgyvendinama remiantis tam tikrais principais. Vietossavivaldos įstatyme nurodyti tokie principai: ¬      savivaldybės ir valstybės interesų derinimas; ¬      tiesioginis toje savivaldybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose, peticijose; ¬      savivaldos institucijų ir jų pareigūnų atskaitingumas gyventojams; ¬      viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę; ¬      teisėtumas ir socialinis teisingumas; ¬      ekonominis savarankiškumas. Remiantis Europos vietos savivaldos chartija ir Pasauline vietossavivaldos deklaracija galima konstatuoti, kad deklaruojami panašūs, norsir neidentiški savivaldos įgyvendinimo principai. Atkreiptinas dėmesys įtokius aspektus: 1.      Vietos savivaldos teisė turėtų būti deklaruota Konstitucijojeir įteisinta įstatymu. 2.      Savivaldai būdingas teritorinis principas; ji aprėpia tamtikrą bendruomenės dalį, kuri gyvena tam tikroji fiksuotoje teritorijoje.Valdant ir tvarkant toje teritorijoje gyvenančios bendruomenės reikalus,jai atstovauja renkama taryba. Teritorinis principas taip pat svarbustvarkant savivaldybių turtą, planuojant ir įgyvendinant biudžetą, kuris yrakiekvienos savivaldos egzistavimo pagrindas. Vienas biudžeto formavimošaltinių turėtų būti vietos mokesčiai, renkami savivaldžioje teritorijoje.

3.      Vietos savivaldos institucijų veikla neturi prieštarautišalyje galiojantiems įstatymams. Jos turi glaudžiai bendradarbiauti su jųteritorijoje esančiomis valstybinėmis, visuomeninėmis ir politinėmisorganizacijomis, siekti, kad kiekvienas gyventojas galėtų laisvai dalyvautisprendžiant jiems rūpimus klausimus. Savivaldos institucijų veikla turibūti vieša ir neužmaskuota.

4.      Savivaldos institucijoms deleguojamos ir kai kurios valstybėsfunkcijos. Pasaulinė vietos savivaldos deklaracija ir Europos vietossavivaldos chartija nurodo, kad ten, kur įgaliojimai vietos valdžiai yradeleguojami centrinės ar regioninės valdžios, savivaldybei turi būtisuteikiama teisė įgyvendinti įstatymus atsižvelgiant į vietos sąlygas. 5.      Savivaldos teisė turi būti įgyvendinama per tarybas aranalogiškus darinius, kuriuos renka vietos bendruomenė. 6.      Savivaldos institucijos turi reguliariai informuoti apie savoveiklą. Tai turėtų būti daroma sušaukiant gyventojų susirinkimus, kuriuoseviešai atsiskaitoma savivaldybės gyventojams apie vykdomus ir atliktusdarbus. Į gyventojų nuomonę ir reikalavimus taryba turi reaguoti irstengtis juos praktiškai įgyvendinti, atsižvelgdama į teisėtumą irsocialinio teisingumo reikalavimus. 7.      Vietos valdžia priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turėtisavus finansus – savo biudžetą. Jį sudarant būtina laikytis šių pagrindiniųprincipų: ¬      biudžetas turi būti taupus, subalansuotas, atviras ir viešas; ¬      biudžeto išlaidas turėtų iš esmės padengti biudžeto pajamos; ¬      biudžetas privalo užtikrinti planų vykdymo tęstinumą, t.y.vienais biudžetiniais metais pradėtus darbus tęsti kitais biudžetiniaismetais. 8.      Įgyvendinant savivaldą, taip pat tikslinga skatinti privačiąnuosavybę ir verslininkystę, paslaugų vietiniams gyventojams plėtimą,teritorinės informacijos sistemos kūrimą ir kt. 9.      Vis svarbesnis ir labiau akcentuojamas visuomenės irvalstybės veiklą reglamentuojantis subsidiarumo principas. Jis reiškia, kadviską, ką gali išspręsti ir susitvarkyti pati bendruomenė (savivaldybė), jituri turėti teises ir galimybes tai daryti. Šis principas galioja irvalstybės ar savivaldybės santykiuose su piliečiu. Tai, ką gal išspręstipats pilietis, neturi imtis spręst…i savivaldybė ar valstybė. Tiek išvardytų, tiek nepaminėtų savivaldos įgyvendinimo ir plėtrosprincipų realizavimas padeda harmonizuoti vietos valdžios ir vietosgyventojų sąveiką, užtikrina kiekvieno gyventojo gerovę ir laisvę, visosvalstybės pažangą ir ekonominį bei kultūrinį suklestėjimą.  1.3. Administracinių-teritorinių vienetų sistema  Įgyvendinus Lietuvoje administracinę-teritorinę reformą, LietuvosRespublikos teritorija suskirstyta į dviejų lygių administracinius vienetus– apskritis ir savivaldybes. Iš pradžių Lietuvoje buvo įsteigtos 56 savivaldybės – 44 rajonųsavivaldybės ir 12 miestų savivaldybių, dabar jų yra 60, vėliau busįkuriama dar daugiau (žr. 1. pav.). [pic]  1. pav. Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis suskirstymas  1. pav. pažymėti visi miestai ir rajonų centrai, kuriuose yraįsteigtos savivaldybės. Aptariant Lietuvos Respublikos teritorinio-administraciniosuskirstymo klausimus, svarbu nepamiršti, jog visa Lietuvos Respublikosteritorija yra suskirstyta į dviejų lygių administracinius vienetus: • apskritis, ir • savivaldybes. Savivaldybės yra žemesnysis (pirmojo lygio) administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos.

Savivaldybės savo teritoriją gali skirstyti į dar smulkesnius vienetus – seniūnijas. Aukštesnysis (antrojo lygio) administracinis vienetas – apskritis. Apskričių yra 10. Jos įgyvendina Vyriausybės regioninę politiką.  1.4. Vietos savivaldos raida Lietuvoje  Savivaldos ištakos Lietuvoje yra gana senos. Tai sietina suMagdeburgo bei Kulmo savivaldos teisių suteikimu, taip pat su seimeliųveikla. Magdeburgo teises pirmieji gavo Vilniaus gyventojai dar 1387metais, o seimeliai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskritiesvaldžios organai, kurie egzistavo 16 – 19 amžiais. Tarpukario Lietuvoje veikė savivaldybių įstatymas, pagal kurį buvosteigiamos trijų tipų savivaldybės: miestų, valsčių ir apskričių.Pokario metais savivaldybės iš esmės buvo panaikintos ir tik atkūrusLietuvos Nepriklausomybę, vėl imta iš naujo kurti savivaldybes. Šisprocesas vis dar tęsiasi. 2. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI2.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai,kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklosfinansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms,ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip patsavivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybėsveiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yrafiksuojamos savivaldybės biudžete. Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą,kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas irtvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienosįskaitytinai. Savivaldybių biudžetai ir rengiami laikantis nustatytųreikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme.Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybėsbiudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo irasignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo,tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas,procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Pagal šįįstatymą: ⎫      savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, kitais įstatymais, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis bei mokslinėmis-techninėmis prognozėmis, rengia biudžetų projektus ir teikia juos savivaldybių taryboms; ⎫      savivaldybių tarybų komitetai svarsto biudžetų projektus ir rengia siūlymus bei išvadas; ⎫      savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vykdomųjų institucijų pranešimus ir komiteto siūlymus bei išvadas, svarsto biudžetų projektus; ⎫      biudžetas tvirtinamas savivaldybių tarybų sprendimais, kuriuose nurodoma: ¬      bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis; ¬      bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas vienarūšėms savivaldybės įstaigoms bei įmonėms, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias, iš jų darbo užmokesčiui, ir nepaprastąsias išlaidas; ¬      kasos apyvartos lėšų suma. Svarbi savivaldybių biudžetų rengimo ypatybė yra ta, kad savivaldybiųbiudžetai tvirtinami be deficito. 

2.2. Savivaldybių biudžetų pajamos

  Savivaldybių pajamų sistemą sudaro savivaldybių biudžetinės irnebiudžetinių įplaukų pajamos. Biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijoje esančių įmonių,įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jų nuosavybeipriklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijų ir kitų jomspagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių. Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų pajamassudaro: 1)            pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; 2)            pajamos iš savivaldybių turto; 3)            baudos įstatymų nustatyta tvarka; 4)            vietinės rinkliavos; 5)            savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; 6)            pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; 7)            pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus; 8)            valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos; 9)            kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos; 10)        negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).  Savivaldybių paja…mų sistema detalizuojama 1997 metais priimtameSavivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatyme. Pagal šįįstatymą savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai suskirstomi į tris grupes(žr. 2. pav.): 1)            Mokestinės pajamos; 2)            Nemokestinės pajamos; 3)            Dotacijos. Mokestines pajamas sudaro: •                     fizinių asmenų pajamų mokestis, atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal Sveikatos draudimo įstatymą skirtas lėšas; •                     žemės mokestis;

•                     valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis; •                     įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis; •                     žyminis mokestis, nustatytas Žyminio mokesčio įstatyme; •                     prekyviečių mokestis; •                     paveldimo ar dovanojamo turto mokestis; •                     kitos įstatymų numatytos mokestinės pajamos.  Nemokestines pajamas sudaro: •                     pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės); •                     baudos ir pajamos iš konfiskacijų įstatymų nustatyta tvarka; •                     vietinės rinkliavos pagal Vietinių rinkliavų įstatymą; •                     savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; •                     kitos pajamos: ⎫pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; ⎫pajamos už išnuomotus ir parduotus nustatyta tvarka ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus; ⎫kitos įstatymų nustatytos nemokestinės pajamos. [pic] 2. pav. Savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai   Dotacijas sudaro: •                     bendrosios dotacijos: ⎫             rezervui nenumatytiems atvejams planuojamais biudžetiniais metais sudaryti; ⎫             mokestinėms pajamoms išlyginti; ⎫             išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti. •                     specialios paskirties dotacijos.  

2.3. Savivaldybių biudžetų išlaidos (asignavimai) ir asignavimų valdytojai

  Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų asignavimųvaldytojai yra:  θ       vietos savivaldos institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytųsavivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai; θ       vietos savivaldos institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtina savivaldybės valdyba (meras), neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamoms priemonėms finansuoti, vadovai.  Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami: 1. vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto ir gamtos apsaugos programoms bei socialinės paramos programoms finansuoti; 2. savivaldybių ūkiui plėtoti ir reguliuoti; 3. vietos savivaldos institucijoms išlaikyti (savivaldybių administracijoms ir savivaldybių įstaigų bei tarnybų funkcionavimui bei jų personalo darbo užmokesčiui); 4. savivaldybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti; 5. išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo, kompensuoti; 6. kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus įgyvendinti. Iš valstybės biudžeto gautus asignavimus mi…estų ir rajonų savivaldybės naudoja pagal tikslinę paskirtį. Jų dydį ir paskirstymą reglamentuoja atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 

2.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų

  Visus Lietuvos Respublikos teritorijoje surenkamus mokesčius iš esmėsgalima suskirstyti į dvi atskiras kategorijas. Tai yra: a)      valstybei skirtus mokesčius, bei b)      vietinius mokesčius.  Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro 18 skirtingų mokesčių,iš kurių 12 yra renkami į valstybės biudžetą, o likę 7 – į savivaldybiųbiudžetus. Į valstybės biudžetą patenka šie mokesčiai: 1)      Juridinių asmenų pelno mokestis; 2)      Pridėtinės vertės mokestis; 3)      Akcizai; 4)      Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai; 5)      Žyminis mokestis; 6)      Konsulinis mokestis; 7)      Mokestis už valstybinius gamtos turtus; 8)      Naftos ir dujų išteklių mokestis; 9)      Mokestis už gamtos teršimą; 10)  Atskaitymai automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti; 11)  Įnašai į Valstybinio socialinio draudimo fondą; 12)  Įnašai į Sveikatos draudimo fondą.  Į vietinių savivaldybių biudžetus patenka šie mokesčiai: 1)      Fizinių asmenų pajamų mokestis; 2)      Žemės mokestis; 3)      Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis; 4)      Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis; 5)      Žyminis mokestis; 6)      Prekyviečių mokestis; 7)      Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis.  Kaip matome, žyminis mokestis patenka tiek į valstybės, tiek ir įsavivaldybės biudžetus. Esmė ta, kad žyminis mokestis įskaitomas į tąbiudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, išduodanti dokumentus, už kuriuosimamas mokestis. Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapimamuitų bei socialinio draudimo mokesčio. Reikia pažymėti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisėsyra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti, nustatydamosprekyviečių mokestį, tačiau šis mokestis sudaro nežymią savivaldybių pajamųdalį. Savivaldybės gali didinti arba mažinti patento mokesčio tarifus beimažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.  

2.5. Savivaldybės valdybos (mero) fondas

  Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės valdybos (mero) rezervą,kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybėsbiudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės valdybos (mero) rezervodydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų

biudžetinių metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės valdybos (mero)rezervo lėšas skirsto savivaldybės valdyba (meras).Rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatytisudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamosstichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniamslikviduoti ir kitoms reikmėms pagal savivaldybių tarybų nustatytątvarką.

3. SAVIVALDYBIŲ SKOLINIMASIS IR SKOLINIMOSI LIMITAI

Kalbant apie savivaldybių finansus, būtina aptarti savivaldybiųskolinimosi reikalus, kadangi iš mokesčių surenkamų pinigų savivaldybėsnegali vykdyti investicinės veiklos. Kaip bus parodyta kitame skyriuje,savivaldybių infrastruktūriniai objektai, tokie kaip šilumos ūkis, švietimoįstaigos ir pan., yra katastrofiškos būklės, taigi investicijos į šią sritįyra būtinos. Savivaldybės investicines programas gali finansuoti tik iš skolintųlėšų. Savivaldybių skolinimosi tvarką reglamentuoja 1998 m. balandžio 28 d.išleistas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 511 “Dėlsa…vivaldybių naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo tvarkospatvirtinimo”. Šis nutarimas dalinai buvo pakeistas 1999 m. birželio 9 d.tos pačios vyriausybės nutarimu Nr. 743 “Dėl LRV 1998 m. balandžio 28 d.nutarimo Nr. 511 “Dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolųėmimo ir teikimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo”. Savivaldybė imti paskolą gali tik turėdama savo tarybos atitinkamąsprendimą ir tik tokiems tikslams: ⎫      Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti; ⎫      Savivaldybės investiciniams projektams finansuoti; ⎫      Trumpalaikiams biudžeto vykdymo poreikiams; ⎫      Skolai dengti.  Nutarimais taip pat apibrėžiami savivaldybių skolinimosi limitai: θ       Bendra savivaldybės skola negali viršyti 20 (Vilniaus miesto savivaldybės – 30) procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų). Itin svarbiais atvejais Finansų ministerija gali leisti padidinti savivaldybės skolinimosi limitą iki 50 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų. θ       Metinis grynasis skolinimasis negali viršyti 10 procentų, iš jų metinis trumpalaikis skolinimasis – 5 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų; θ       Grąžintina tais kalendoriniais metais bendra savivaldybės paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 10 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų.

4. SAVIVALDYBIŲ PROGRAMOS IR JŲ FINANSAVIMAS

4.1. Savivaldybių infrastruktūros susidėvėjimas

Savivaldybių komunalinio ūkio infrastruktūros įmonių, teikiančiųpaslaugas gyventojams, būklė yra vieną iš opiausių daugelio Lietuvos miestųir rajonų problemų. Šios įmonės, atkūrus nepriklausomybę ir perėjus prielaisvosios rinkos sąlygų tapo sunkia našta ne tik atskiroms savivaldybėmsbet ir visam valstybės biudžetui. Dešimtimis metų neatnaujinamoskomunikacijos, įranga bei technologijos reikalauja kasmet didėjančiųišlaidų eksploatacijai ir remontui. Todėl pastaruoju metu vis daugiaudėmesio skiriama kapitalinėms investicijoms į savivaldybių komunalinio ūkioinfrastruktūros modernizavimą.  Komunalinis ūkis išsivysčiusiose šalyse yra toks pats verslas kaipir, tarkim prekyba maisto produktais, todėl ten nekyla jokių dideliųproblemų kapitalo investicijoms suradimui. Lietuvoje, esant komunaliniųįmonių specialios paskirties statusui ir 50-70 procentų mokesčių užpaslaugas surenkamumui, privataus kapitalo pritraukimas beveik neįmanomas.Kadangi biudžeto lėšų neužtenka, todėl komunalinio ūkio infrastruktūrosinvesticiniams projektams finansuoti valstybei ir savivaldybėms tenkaskolintis iš tarptautinių finansinių institucijų. Yra akivaizdu tai, kadskolintas lėšas apsimoka investuoti į tas sritis, kur įdiegus projektągaunamas teigiamas ekonominis efektas, tačiau dažnai finansuotojai keliagriežtus reikalavimus tarifo už paslaugas padidinimui. Tai ne visadaįmanoma, turint omeny žmonių pragyvenimo lygį, valstybinės kainų irenergetikos kontrolės komisiją ir kitas valstybines įstaigas. Tačiau šiuometu Lietuvos komunalinis ūkis atsidūrė unikalioje situacijoje, kaiinvestuojant į naujas pažangias technologijas pasiekiamas išlaidųsumažinimas ir net pelninga įmonių veikla. Tarkim koks gali būti ekonominisefektas ir …investicijų atsiperkamumas, investuojant, pavyzdžiui, į gatviųapšvietimo tinklus? Analizuojant šiuo metu jau atliktų studijų išvadas,galime teigti, kad keičiant gatvių apšvietimo gyvsidabrio lempas į natrio,pasiekiama iki 50 procentų kasmetinio elektros energijos suvartojimoapšvietimui ekonomiją, ir kadangi šiuo metu savivaldybė pilnai padengiaišlaidas gatvių apšvietimui, tokio projekto finansavimui panaudotos

paskolos grąžinimas įmanomas iš sutaupymų. Kokia gauname nauda? Visu pirmaatnaujinami apšvietimo tinklai, sumažėja kasmetinės išlaidos jų remontui ireksploatacijai, apšviečiama daugiau teritorijos, sumažėja transportoavarijų tamsios paros metu skaičius, neteršiama aplinka (gyvsidabrio lempųutilizacija yra brangi ir pavojinga aplinkai). Tai yra tik vienas pavyzdys,kuris aiškiai įrodo, kad komunalinio ūkio infrastruktūros modernizacijaigalima skolintis ir galima paskolą grąžinti, neperkraunant savivaldybėsbiudžeto.  Pagrįstas ir ekonomiškai efektyvus kapitalo investicijų įsavivaldybių komunalinio ūkio infrastruktūros modernizaciją strateginisplanavimas yra pagrindinis faktorius, lementis savivaldybės finansinįstabilumą. Deja Lietuvoje ne tik savivaldybės bet ir valstybės mastusprendimai dėl kapitalo investicijų priimami neišnagrinėjus problemos,nepasikonsultavus su specialistais ir ne atlikus detalios galimybiųanalizės. Pradinė projektų atranka savivaldybės mastu gali būti padarytalabai paprastu būdu: surinkus visą informaciją apie savivaldybeipriklausančių įmonių teikiamų paslaugų kokybę, išlaidų bei pajamųstruktūra, techninę būklę, ir kitus duomenys galima nustatyti investicijųprioritetus. Apsvarsčius tokios analizės santrauką ir išvadas, savivaldybėstaryba turi priimti logišką kapitalo investicijų prioritetus nustatantįsprendimą, atitinkantį nacionalinius prioritetus ir strategijas.  Projektas, identifikuotas kaip prioritetinis turi būti ruošiamas,bendradarbiaujant visiems su juo susijusiems savivaldybės ir įmonėsskyriams. Tik esant tokiam glaudžiam bendradarbiavimui ir gabiam tokioprojekto koordinatoriui, įmanomas sėkmingas jo įgyvendinimas. Benesvarbiausias tokio investicinio projekto paruošimo etapas yra finansavimošaltinio nustatymas. Nesant aiškiam finansuotojui techninės-projektinėsdokumentacijos paruošimas gali būti neefektyvus, kadangi kiekvienas, o ypačužsienio finansuotojas kelia projekto dokumentacijai ir įgyvendinimoprocedūroms savo reikalavimus. 

4.2. Savivaldybių infrastruktūros plėtros projektas

   Galima drąsiai tvirtinti, jog savivaldybių bei savivaldybių įmoniųveikla yra neefektyvi (plačiąja prasme), teikiamų paslaugų kokybėneatitinka ne tik kad europinių standartų, daugeliu atveju ji netenkinaLietuvos Respublikos keliamų standartų, kurie palaipsniui artinami prieEuropos Sąjungos normų.  Pradiniame urbanizacijos etape Lietuvoje buvo sukurta tam tikromissąlygomis veikianti ir i konkrečias apimtis orientuota komunalinių irkitokių paslaugų teikimo infrastruktūra. Atkūrus Lietuvos Respublikosnepriklausomybę, rūpestis už šios infrastruktūros būklę atitekosavivaldybėms, taigi pakitus išorinėms bei vidinėms sąlygoms, sukurtojisistema ėmė neatitikti pasikeitusių sąlygų. Sistema turi keistis, antraipji bus neefektyvi. Tokiu būdu dešimtmečiais neatnaujinamų miestų ir rajonų ūkioinfrastruktūros būklė šiuo metu yra kritiška, ji reikalauja neatidėliotinųinvesticijų, o tam skirtos lėšos yra ribotos, todėl yra svarbu, kadinvesticijos į šią sferą būtų racionaliai planuojamos ir įforminamosinvestitoriui priimtinos projektinės dokumentacijos forma. Savivaldybiųkomunalinio ūkio ekonominės plėtros pagrindas – investicijos. Pagrindinisinvesticijų finan…savimo šaltinis – struktūrinių fondų lėšos, gaunamosįvairių skolų pavidalu.  Kiekviena savivaldybė stengiasi skolintis kuo mažesnėmis palūkanomisir kuo palankiomis sąlygomis, tačiau pasitaiko atveju, kai skolinamasiaplinkosauginiams projektams finansuoti net neatlikus išsamios studijos irnet nenustačius visų savivaldybės investicijų prioritetų. Aplinkosauginiamsprojektams finansuoti, savivaldybės turi jungtis apskrities ar net regionomastu tam kad dalyvauti Europos Sąjungos rengiamos ISPA programos lėšomsgauti, PHARE, Skandinavijos šalių valstybinių organizacijų negrąžintinaiparamai ir lengvatinėms paskoloms gauti. Kas yra svarbu, ruošiant paraiškasISPA programos lėšoms gauti, atskirų savivaldybių aplinkosauginiaiprojektai turi būti ne sudėti kartu, o apjungti ir išsamiai išanalizuotivienoje galimybių studijoje, traktuojančioje šiuos mažus projektus kaipvieną. Kitu projektų finansavimui didelės savivaldybės skolinasi tiesiogiaiiš tarptautinių finansinių institucijų su valstybės garantija. Tuo tarpumažesnėms savivaldybėms, neturinčioms tokio potencialo ir atitinkamųspecialistų, dažnai tenka skolintis Lietuvos komerciniuose bankuose su 10-14 procentų metinių palūkanų, kas aišku ilgalaikių projektų finansavimuiyra nepriimtina. Šios problemos sprendimui šiuo metu Finansų Ministerijabaigia rengti Lietuvos Savivaldybių Infrastruktūros Plėtros Programą, kuribus finansuojama Pasaulio Banko (IBRD) ir Šiaurės Šalių Investicijų Banko

(NIB) konsoliduota 50 milijonų JAV dolerių paskola ir savivaldybių biudžetolėšomis. Numatomas palūkanų dydis – apie 7 procentai metinių palūkanų,paskolų terminas iki 20 metų, numatomas lengvatinis paskolos grąžinimoperiodas. Be to apie 8 milijonai JAV dolerių Skandinavijos šaliųvyriausybių skirtų lėšų bus panaudota negrąžintinai paramai techninės-projektinės dokumentacijos paruošimui ir savivaldybių ir savivaldybeipriklausančių įmonių darbuotojų mokymo programai finansuoti. Ši programaturėtų tapti gera alternatyva mažesnėms savivaldybėms sprendžiant jųinvesticijų į komunalinio ūkio modernizavimą problemas. Ši programa numato paskolų suteikimą šilumos ūkio, geriamojo vandenstiekimo ir valymo, nuotekų surinkimo ir valymo, visuomeninio transporto,kelių, tiltų ir kitos susisiekimo infrastruktūros, kietųjų atliekųsurinkimo ir utilizavimo ir kitoms sritims. Tam, kad miesto/rajonosavivaldybė būtų įtraukta į šią programą, visų pirma turi būti paruoštasmiesto/rajono strateginis investicijų planas. Tuomet, gavus Būsto kreditavimo fondo pritarimą konkrečiaminžineriniam projektui, turėtų būti paruošti tokie dokumentai:  1.      Galimybių studija ir investicinis projektas. 2.      Techninis projektas ir specifikacijos. 3.      Konkursinė dokumentacija pagal Pasaulio banko reikalavimus.  Tiktai paruošus aukščiau išvardintą dokumentaciją bei gavus Finansųministerijos leidimą skolintis lėšas, gali būti pradėtas projekto vykdymas. Projekto finansavimo struktūra yra tokia : 90 procentų finansuojama išpaskolos, 10 procentų iš savivaldybės lėšų.  

4.3. Eksperimentinis energijos taupymo projektas

  Šiuo metu Lietuvoje vykdomas Eksperimentinis energijos taupymoprojektas, kurio tikslas – paremti privačią iniciatyvą taupyti energijąvisuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Projekto finansavimošaltinis yra Pasaulio banko paskola Lietuvos Respublikai Energijos taupymoeksperimentiniam projektui ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Paskolospaskirtis – kredituoti gyvenamųjų namų bei švietimo įstaigų renovavimąturint tikslą taupyti energiją. Paskolos išduodamos daugiabučių namųsavininkų bendrijoms (kredito rizika atitenka LR Vyriausybei); atskirų butųir individualių namų savininkams (kredito rizika atiten…ka projektąkredituojančiam bankui), savivaldybėms. Paskolos suteikiamos laikotarpiui nuo 3 iki 10 metų su išankstiniogrąžinimo teise. Metinis palūkanų dydis yra nustatytas LRV ir fiksuotasvisam paskolos laikotarpiui – 11 procentų.

5. SAVIVALDYBIŲ ĮMONĖS IR JŲ FINANSAI

Savivaldybių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą irlikvidavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teisepriklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarkasavivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtasnuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudojabei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Savivaldybių įmonės turi juridinio asmens statusą, t.y. jos pagalsavo prievoles atsako tik savo nuosavu turtu. Įmonei steigėjas turi teisę nustatyti: 1) privalomus darbus (užduotis); 2) prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimotaisykles; 3) administracijos, kurios darbuotojus skiria steigėjas,pareigybes; 

5.1. Savivaldybės įmonių teisės

Įmonė gali: 1)            užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų; 2)            turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje; 3)            sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis piniginių lėšų; 4)            disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu, o jeigu tai nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, – ir kitu įmonės turtu; 5)            steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį turtą; 6)            nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kada šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba steigėjas; 7)            atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 8)            nustatyti įmonės vidaus struktūrą; 9)            steigėjo leidimu steigti filialus, jungtis į asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus teisėmis, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui; 10)        turėti kitokių, šio įstatymo nenustatytų, civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.  Savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonėssteigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos. 

 5.2. Savivaldybių įmonių finansinė kontrolė

  Savivaldybių įmonių finansinė kontrolė atliekama taip: 1)            Įmonės finansinė veikla kontroliuojama audito tvarka. Metinės veiklos auditas yra privalomas, kitų laikotarpių veiklos

auditas gali būti atliekamas steigėjo arba administracijos iniciatyva. 2)            Auditą gali atlikti auditorius – fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį atestatą, arba audito įmonė, turinti teisę teikti audito paslaugas. 3)            Audito paslaugų sutartis su auditoriais sudaro steigėjas. Jų paslaugos apmokamos iš įmonės lėšų. 4)            Auditorius privalo pateikti įmonės administracijos vadovui ir steigėjui atlikto audito ataskaitas. 5)            Valstybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti įmonės veiklą. Įmonės administracija privalo pateikti auditoriui bei va…lstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus įmonės dokumentus.

5.3. Savivaldybių įmonių kapitalas

  Savivaldybės įmonės kapitalas skirstomas – į savivaldybės irskolintą. Įmonės įstatiniu kapitalu laikomas Lietuvos RespublikosVyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės turimas valstybės arsavivaldybės kapitalas. Įstatinio kapitalo dydis įrašomas įmonėsįstatuose. Įmonė neturi teisės sumažinti įstatinio kapitalo naudodamasavivaldybės kapitalą darbo užmokesčiui, premijoms ar kitoms išmokoms. Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto savivaldybės kapitaloišsaugojimą ir efektyvų naudojimą. Įmonės įstatinis kapitalas gali būti sumažintas tik įstatymų nustatytais atvejais. Įmonė privalo apdrausti turimą savivaldybės kapitalą LietuvosRespublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymųnustatyta tvarka. Įmonei draudžiama investuoti kapitalą kitose įmonėse, jeigu kitiįstatymai ypatingais atvejais nesuteikia įmonei tokių investicijųteisės. Savivaldybės kapitalas įmonėje gali būti didinamas: 1) iš pelno dalies, skirtos įstatiniam kapitalui didinti įmonėsįstatuose nustatyta tvarka; 2) investicijomis iš biudžeto; 3) kitokiais savivaldybės piniginiais ir nepiniginiais(turtiniais) įnašais; 4) kitų subjektų suteikta parama. Savivaldybės įmonės įstatinis kapitalas gali būti sumažintassavivaldybės tarybos sprendimu. Įmonės įstatinis kapitalas, priėmusšioje dalyje nurodytus sprendimus, gali būti mažinamas: 1.             pervedant įmonės lėšų dalį, kuri yra nurodyta sprendime sumažinti įstatinį kapitalą, savivaldybės biudžetą; 2.             perduodant įmonės ilgalaikio materialiojo turto dalį, kuri yra nurodyta sprendime sumažinti įstatinį kapitalą, valstybės institucijai arba savivaldybei ar valstybės arba savivaldybės įmonei. Nutarimas sumažinti įmonės įstatinį kapitalą turi būti viešaipaskelbtas 3 kartus ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arbaraštu įteiktas kiekvienam įmonės kreditoriui.Mažindama įstatinį kapitalą, įmonė privalo suteikti papildomas savoprievolių įvykdymo garantijas kiekvienam to pareikalavusiam savokreditoriui. Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo įmonės įstatų pakeitimairegistruojami Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir neanksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po pirmojo ir 30 dienų – po trečiojoviešo paskelbimo arba 3 mėnesiams po to, kai buvo pranešta visiemskreditoriams bei buvo suteiktos papildomos garantijos jųpareikalavusiems. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik tada, kaiįstatų pakeitimai yra įregistruoti Įmonių rejestre. 

5.4. Savivaldybės įmonės finansai

  Savivaldybės įmonė naudojasi vidiniais ir išoriniais finansiniųišteklių šaltiniais. Vidiniams šaltiniams priskiriamiamortizaciniai atskaitymai ir pelnas. Išoriniams šaltiniamspriskiriamos skolinto kapitalo lėšos, valstybės bei savivaldybės įnašai,taip pat iš kitur gauta finansinė parama. Turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus įmonė nustatoatsižvelgdama į šio turto efektyvumo realų kitimą ir į LietuvosRespublikos Vyriausybės nustatytus minimalius bei maksimaliusekonominius normatyvus. Šiuos normatyvus tvirtina steigėjas. Pirmalaiko nurašius aktyvus (nevisiškai amortizuotus), jųlikutinė dalis priskiriama įmonės nuostoliams. Savivaldybės įmonė privalo sudaryti pelno rezervą. Jis sudaromastaikant ne mažesnius kaip 5 procentų m…etinius atskaitymus iš pelno,kuris liko sumokėjus privalomuosius mokesčius. Rezervas kasmetpapildomas, kol jo dydis pasiekia 1/20 įmonės įstatinio kapitalo. Įmonės ūkinės veiklos nuostoliai ir įsiskolinimai padengiamiiš: a)            įmonės nepaskirstyto pelno; b)           pelno rezervo lėšų; c)            gaunamų dotacijų iš valstybės ar savivaldybės tais atvejais, kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar steigėjas nustato įmonei privalomas užduotis, produkcijos bei paslaugų kainas, įkainius, tarifus.

 

5.5. Pelno paskirstymas

  Savivaldybės įmonės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per2 mėnesius po ūkinių metų pabaigos. Įmonės pelnas skiriamas: 1) įstatymų nustatytiems mokesčiams į biudžetą; 2) draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar

savivaldybės kapitalą; 3) atskaitymams į įmonės pelno rezervą. Likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu skiriama įmonėsįstatiniam kapitalui didinti ir ne mažiau kaip 25 procentai –kitoms reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms priemonėmsfinansuoti bei rezervams sudaryti). Kol įmonė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, ji neturi teisėsnaudoti pelno kitiems tikslams. Premijos įmonės darbuotojams gali būti išmokamos kiekvieną ketvirtį, jeigu gauta pakankamai pelno.Draudžiama iš pelno mokėti premijas darbuotojams, jeigu pernustatytus terminus neatsiskaityta su kreditoriais.

IŠVADOS

Taigi galima padaryti šias išvadas: 1.      Vietos savivalda – “tai Lietuvos Respublikos teritorijosadministracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijųteisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymuslaisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenėsreikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius”. 2.      Įgyvendinus Lietuvoje administracinę-teritorinę reformą,Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į dviejų lygių administraciniusvienetus – apskritis ir savivaldybes. Šiuo metu yra 60 rajonų ir miestųsavivaldybių. 3.      Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos,taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete. 4.      Savivaldybių biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijojeesančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jųnuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijųir kitų joms pagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių. 5.      Šiuo metu Lietuvos savivaldybės gali dalyvauti įvairiuoseprojektuose, kurių rėmuose gali vykdyti švietimo įstaigų beiinfrastruktūros modernizacijos projektus. 6.      Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teisepriklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarkasavivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtasnuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudojabei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. 7.      Savivaldybės įmonė naudojasi vidiniais ir išoriniaisfinansinių išteklių šaltiniais. Vidiniams šaltiniamspriskiriami amortizaciniai atskaitymai ir pelnas. Išoriniamsšaltiniams priskiriamos skolinto kapitalo lėšos, valstybės beisavivaldybės įnašai, taip pat iš kitur gauta finansinė parama.

Literatūra

1. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. – K.: Technologija, 1998. 2. Dėl LRV 1998 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 511 “Dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir t…eikimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo. LRV nutarimas Nr. 743. 1999 m. birželio 9 d. 3. Dėl savivaldybių naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo tvarkos patvirtinimo. LRV nutarimas Nr. 511. 1998 m. balandžio 28 d. 4. Finansų ir investicijų valdymas. http://finansai.tripod.com 5. Kairiūkštis Ž. Projektų atrankos kriterijai ir finansavimo šaltinių nustatymas. http://www.patarejai.lt 6. Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas. 7. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas. 8. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. 9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 10. Šiaulių rajono strateginis investicijų planas. V.: UAB “Verslo patarėjai”, 2000. 11. Vietos savivalda Lietuvoje. Trumpas žinynas savivaldybių darbuotojams. – V.: LII, 1998.