Sąskaitos ir jų rūšys

TURINYS

ĮVADAS..............................2
1. Buhalterinės apskaitos sąskaitos..............................3
2. Dvejybinis įrašas buhalterinėse apskaitos sąskaitose...................7
3. Sąskaitų planas..............................9
4. Sąskaitų plano struktūra.................. .................10
5. Pavyzdinis sąskaitų planas................... ...............13
IŠVADOS..............................22
LITERATŪRA..............................23ĮVADAS
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas paajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas, susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams.

1.BUHALTERINĖS APSKAITOS SĄSKAITOS

Konkrečiais pavyzdžiais panagrinėkime, kaip įvairios operacijos veikia balanso straipsnių sumas.
Tarkime, ,,Žilvino” akcinė bendrovė lapkričio mėn. atliko tokias ūkines operacijas:
1) sumokėta 560 Lt už paslaugas, kurios buvo suteiktos ,,Žilvinui” praėjusį mėnesį;
2) už 2400 Lt įsigyta baldų;
3) skolon iš tiekėjų gauta perparduoti skirtų prekių už 4800 Lt;
4) grąžinta bankui paskolos dalis – 3000 Lt;
5) į skolą parduota prrekių už 3700 Lt (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. ,,Žilvino” akcinės bendrovės balanso straipsnių pasikeitimas dėl lapkričio mėn. ūkinių faktų

Turto straipsniai Balanso turto dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pakitimo suma Suma lapkričio 30 d. Nuosavybės straipsniai Balanso nuosavybės dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pa

akitimo suma Suma lapkričio 30 d.
PinigaiPrekėsPirkėjų įsiskolinimasBaldaiPastatai Automobiliai 689060001508404400028000 1) –5602) –2400 4) –30003) +48005) -37005) +37002) +2400 9307100385032404400028000 PaprastosiosakcijosSkolostiekėjamsSkola bankuiSkolosrangovams 700001320120002560 3) +48004) -30001) -560 70000612090002000
Iš viso 85800 87120 85880 87120

Iš pateikto pavyzdžio matome, kad kiekviena operacija keitė turto ir (arba) nuosavybės straipsnius. Taigi balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą po kiekvienos operacijos reikėtų koreguoti. Bet tokių operacijų įmonėse net per vieną dieną būna labai daug: kartais šimtai ar net tūkstančiai. Todėl norint po kiekvienos turėti tikslią informaciją apie įmonės būklę, reikėtų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą perdaryti užregistravus kiekvieną faktą. Be abejo, užtektų tik tam tikrus atskaitomybės straipsnius, o ne perdarinėti visą atskaitomybę. Tačiau ištaisius senas sumas ir vietoj jų įrašius naujas, nebeliktų informacijos apie atitinkamų straipsnių sumas ankstesniais laikotarpiais. Be to, daug kartų taisyta atskaitomybė taptų neįskaitoma. Ši problema išsprendžiama, pasitelkiant į pagalbą daugiau popieriaus. Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriami attskiri popieriaus lapai, vadinami apskaitos registrais. Pavyzdžiui, kiekvienam balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsniui gali būti skirtas atskiras registras. Čia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus per tam tikrą laikotarpį. Apskaitininkai šiuos registrus vadina sąskaitomis. Beje, juos galima vesti nebūtinai popieriuje, galima saugoti ir kitose informacijos laikmenose, pavyzdžiui, kompiuterių atmintyje.
Duomenys į sąskaitas atkeliauja iš pirminių dokumentų, todėl būtų pravartu į jas įrašyti ne tik besikeičiančias turto ar nuosavybės sumas, bet ir žymėti, iš kokių pi

irminių dokumentų jos atkeliamos. Tai padėtų greičiau pasitikrinti, iš kur paimti duomenys, nors ir reikalautų šiek tiek daugiau darbo. Todėl į sąskaitas įrašoma tik suma ir operacijos atlikimo data. Šios informacijos užtenka tam, kad prireikus galima būtų nustatyti pirminį dokumentą ir juo pasinaudoti, tikrinant, ar apskaitos registruose teisingai atspindėtas vienas ar kitas ūkin.is faktas.
Toliau aptarsime buhalterinės apskaitos sąskaitų struktūrą ir duomenų atspindėjimo jose tvarką. Tuo tikslu panagrinėkime vienos turto rūšies, pavyzdžiui, pinigų kitimo atspindėjimą sąskaitoje. Turtas ir nuosavybė gali kisti dviem kryptimis: didėti arba mažėti. Pinigų sąskaitoje pasikeitimai užfiksuoti stulpelyje (žr. 2 lentelę).

2 lentelė
Pinigai

Data Pinigų įplaukos arba išmokos Suma (litais)
Pinigų likutis lapkričio 1 d. 10000
Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d. gautaišmokėtaišmokėtagautagautaišmokėtagautaišmokėta 420028002006003500170089007600
Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900

Taigi lentelėje pateikti duomenys apie pinigų pasikeitimus per mėnesį. Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus ir išleistus pinigus, juolab, kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būna dešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Tam reikia perskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiek patobulinti lentelę: ,,sumos” stulpelį padalyti į dvi dalis ir į vieną rašyti tik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas (pinigų sumažėjimą) (žr. 3 lentelę).
3 lentelė
Pinigai

Data Gauta Išmokėta
Pinigų likutis lapkričio 1 d. 10000
Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d.Iš viso 42006003500890017200 28002001700760012300
Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900
Iš šios lentelės matome, kad per la

apkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta 12300 Lt. išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigų padaugėjo (17200 – 12300 = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnė nei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.
Aptartas lenteles galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiau apskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius registrus. Iš antrosios lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigų suma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. O šie duomenys įmonei labai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų, svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registrai papildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos apskaičiuoti. (žr. 4 lentelę)
4 lentelė
Pinigai

Data Gauta Išmokėta Likutis
Pinigų likutis lapkričio 1 d.lapkričio 3 d.lapkričio 5 d.lapkričio 10 d.lapkričio 16 d.lapkričio 18 d.lapkričio 22 d.lapkričio 23 d.lapkričio 28 d.Iš visoPinigų likutis lapkričio 30 d. 42006003500890017200 28002001700760012300 10000142001140011200118001530013600225001490014900
Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytų duomenų galima be vargo nustatyti pinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienu momentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybės rūšių pakitimus.
Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis ,,gauta” ir ,,išmokėta” tiksliau būtų vadinti ,,įplaukos” ir ,,išlaidos”, kitose – dar kitaip. Tačiau kadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmonei apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis tikslinga įvertinti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje (,,gauta”) sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėje pusėje (,,išmokėta”) –

kreditu (lot credit – jis tiki). Per daugelį metų šių žodžių reikšmės iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį ,,debetas” apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apie kairiąją sąskaitos pusę, o žodį ,,kreditas”, – kad kalbama apie dešiniąją buhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (pavyzdyje – 17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (pavyzdyje – 12300 Lt) – kredito apyvarta. Likutis (pateiktoje Pinigų sąskaitoje lapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900. Lt) neretai dar vadinamas itališku žodžiu saldo (it. Saldo – likutis). Apskaitininkai neretai patys pasirenka sąskaitos formą ir joje atspindimos informacijos kiekį, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienos sąskaitos apskaitos objektas (turto, nuosavybės ar įsipareigojimų rūšis) gali kisti dviem kryptimis – didėti ar mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos forma pateikta 1 schemoje.

Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutis

Debetas Kreditas

1 schema. Sąskaita

Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos. Šiose sąskaitose po kiekvieno įrašo likutis neskaičiuojamas, o jos pačios dar vadinamos T formos sąskaitomis arba lėktuvėliais.

D Sąskaitos pavadinimas K

debeto apyvarta kredito apyvarta

Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas, debeto ir kredito pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir sumažėjimai – fiksuojami skirtingose jos pusėse. Turto padidėjimai registruojami tą turtą atspindinčių sąskaitų debeto pusėse, o sumažėjimai – kredito pusėse. Tokia turto pateikimo sąskaitose tvarka nusistovėjo seniai. Tai tiesiog susitarimo dalykas, kuriame nereikia ieškoti gilesnės prasmės, bet paprasčiausiai reikia prisiminti.
Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama: jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turto apskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti ,,neigiamo turto” (kitaip sakant, jo negali būti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastai būna debetiniai. Tik itin retais atvejais (pavyzdžiui, dėl klaidų apskaitoje) pasitaiko ir vadinamųjų nenormalių, t.y. kreditinių, turto sąskaitų likučių. Taigi turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite. Šių sąskaitų rezultatinės sumos – jų likučiai atspindimi balanso turto dalyje.

D Turto sąskaita K
Likutis laikotarpio pradžioje
Objekto padidėjimai Objekto sumažėjimai
Likutis laikotarpio pabaigoje

Nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų pakitimus sąskaitose būtų galima fiksuoti tokia pat tvarka kaip ir turtą turto sąskaitose (padidėjimus – debete , o sumažėjimus – kredite). Tai susitarimo dalykas. Tačiau šių sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami ne į balanso turto, bet į savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Patogumo dėlei ir likučiai nuosavybės bei įsipareigojimų sąskaitose išvedami ne jų debeto (kaip turto sąskaitose), bet kredito pusėse.

D Nuosavybės sąskaita K

Likutis laikotarpio pradžioje
Objekto sumažėjimai Objekto padidėjimai

Likutis laikotarpio pabaigoje
Taigi nuosavybės sumos nuosavybės sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, negu nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas žymimas nuosavybės sąskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas – debeto pusėje. Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, o nuosavybės sąskaitų ,,normalus” likutis kreditinis. Ir jeigu nuosavybės sąskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra ir atitinkamo įmonės įsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje (dažniausiai kairioje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje (dažniausiai dešiniojoje pusėje) – tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų sumos.
Tokia duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarka atitinka istoriškai susiklosčiusį informacijos judėjimą buhalterinėse sąskaitose. Pradžioje sąskaitos buvo naudojamos ne viso įmonės turto ir jos veiklos rezultatų apskaitai, bet skolų įmonei ir įmonės skolų pasikeitimui kontroliuoti. Iš čia ir kilo sąskaitų dalių pavadinimai. Debete šalia materialiojo turto atspindima didelė dalis ir nematerialiojo – trečiųjų asmenų įsiskolinimai įmonei. Kadangi šios .sumos įrašomos turto sąskaitų debete, jos dar vadinamos debitorinėmis skolomis, o patys skolininkai – debitoriais. Kalbant apie nuosavybės ir įsipareigojimų sąskaitas, pirmiausia reikia pažymėti, kad daugelyje jų atspindimos priešingos turtui įmonės įsiskolinimų sumos. Kadangi jos įrašomos šių sąskaitų kredite, tai ir pačios įmonės skolos vadinamos kreditoriniais įsiskolinimais, o skolintojai – kreditoriais. Šios sąskaitose tuo pačiu būdu kaip įsipareigojimai kreditoriams atspindima ir įmonės savininkų nuosavybė. Tai neprieštarauja jau aprašytai duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarkai, nes vienas svarbiausių bendrųjų apskaitos principų – įmonės principas – reikalauja įmonės savininkų turtą atskirti nuo įmonės turto. Taigi terminas ,,savininkų nuosavybė” apskritai galėtų būti pakeistas sąvoka ,,įmonės įsipareigojimai savininkams”, o pačios nuosavybės atspindėjimo buhalterinėse sąskaitose tvarka iš esmės nesiskiria nuo įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaitos.
Ne mažiau svarbu atskaitomybėje teisingai atspindėti per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtas patirtas pajamas ir jas uždirbant patirtas sąnaudas, kurios daro tiesioginį poveikį įmonės turtui ir savininkų nuosavybei. Palyginus pajamas su sąnaudomis, nustatomas pelnas arba nuostolis: pelnas didina savininkų nuosavybę, o nuostolis – mažina. Taigi ir pajamos didina nuosavybę, todėl jų padidėjimas (uždirbimas) fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimas nuosavybės sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos mažina pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos sąskaitose registruojamos atvirkščiai nei nuosavybės sąskaitų objektai:sąnaudų padidėjimas fiksuojamas sąnaudų sąskaitų debete.
D Sąnaudų sąskaitos K
Objekto padidėjimas Objekto sumažėjimas

D Pajamų sąskaitos K
Objekto sumažėjimas Objekto padidėjimas

Visi duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.

2.DVEJYBINIS ĮRAŠAS BUHALTERINĖSE APSKAITOS SĄSKAITOSE

Įrašų buhalterinės apskaitos sąskaitose taisyklės, kurias privalo kiekvienas buhalteris labai gerai žinoti:
– TURTO ir SĄNAUDŲ sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami šių sąskaitų DEBETE,
– TURO ir SĄNAUDŲ sąskaitų apskaitos objektų SUMAŽĖJIAMI fiksuojami šių sąskaitų KREDITE,
– NUOSAVYBĖS ir ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ bei PAJAMŲ sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami šių sąskaitų KREDITE,
– NUOSAVYBĖS ir ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ bei PAJAMŲ sąskaitų apskaitos objektų SUMAŽĖJIAMI fiksuojami šių sąskaitų DEBETE.

Turtas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta: vienas turtas gali būti uždirbamas ar įsigyjamas kito dėka arba jeigu savininkai įneša papildomai turto į įmonę (tada turtas padidėja dėl to, kad atsiranda nauji įmonės įsipareigojimai savininkams), arba jeigu turtą įmonei skolina tretieji asmenys (tada padidėja įmonės įsipareigojimai jiems) ir pan. Todėl kiekvieną ūkinį faktą ar operaciją reikia registruoti mažiausiai dviejose sąskaitose. Pavyzdžiui, įmonė už 80900 Lt įsigijo laivą ir nedelsdama sumokėjo visą pinigų sumą jo pardavėjui. Vadovaujantis mūsų aprašytomis įrašų buhalterinės apskaitos sąskaitose taisyklėmis, ši operacija sąskaitose turi būti atspindėta taip:

D Pinigai K

Lik. 540600 80900
D Laivai K
80900

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete ir tuo pačiu metu kitos – kredite vadinamas dvejybiniu įrašu, o sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija.
Tam, kad lengviau būtų įsisavinti sąskaitų korespondencijų taisyklę, pateikiama paprasta šių buhalterinės apskaitos procedūrų schema.

2 schema. Sąskaitų korespondencijos taisyklė

3.SĄSKAITŲ PLANAS

Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik užregistruoti visus ūkinius faktus, bet ir pateikti juos tam tikru b.ūdu susistemintus. Sunku net įsivaizduoti, kam galėtų būti panaudotas padrikas bent kiek stambesnės įmonės per vienerius finansinius metus atliktų ūkinių operacijų sąrašas. Tų operacijų gali būti dešimtys ar net šimtai tūkstančių. Todėl toks sąrašas taptų paprasčiausiu apskaitos duomenų kratiniu, kuriame negalėtų susiorientuoti ne tik savininkai ar valdytojai, bet ir patys apskaitininkai. O kiekvienam žmogui konkrečiu momentu reikia tik tam tikros informacijos. Nemaža apskaitos duomenų dalis apskritai neturėtų būti prieinama tiems, kam nebūtina savo pareigoms atlikti (įrengimus prižiūrinčiam inžinieriui nebūtina žinoti, kiek ir už ką įmonei skolingas didžiausias jos pirkėjas. Tačiau šis inžinierius buhalterijoje būtinai domėsis visomis ūkinėmis operacijomis su įrengimais: jų įsigijimu, perleidimu, nusidėvėjimu ir kt.). Taigi visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius.
Duomenų grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei užpildyti, nes atskaitomybės formose – balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir kitose – visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Grupuoti reikia atsakingai ir kruopščiai. Šis apskaitos duomenų sisteminimas, kitaip sakant, jungimas į vienarūšes jų grupes atliekamas buhalterinės apskaitos sąskaitose. Tai reiškia, kad sąskaitų ir duomenų grupių, reikalingų įmonės vidiniams bei išoriniams vartotojams, skaičius turi būti lygus, nes kiekvienai duomenų grupei būdinga įsivesti atitinkamą sąskaitą. Antra vertus, svarbu stebėti, kad šių sąskaitų nebūtų per daug, nes jas pildo kvalifikuoti, todėl gerai apmokami apskaitininkai. Be to, beverčiai duomenys gali užgožti valdymui reikalingą vertingą informaciją. Pavyzdžiui, įsivedus dvi identiškas sąskaitas ,,pajamos”, būtų neaišku, kurioje iš jų registruoti prekių išsiuntimo pirkėjams operaciją. O tikrinant vedamą apskaitą, niekas nežinotų, kurioje sąskaitoje ieškoti prekių pardavimo fakto.
Norėdami išvengti aprašytų nepatogumų, kiekvienos įmonės apskaitininkai parengia visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašą, vadinamą sąskaitų planu. O tam, kad būtų patogiau juo naudotis, visos sąskaitos savo ruožtu jungiamos į tam tikras vienarūšes grupes. Tokių vienarūšių sąskaitų grupių sąrašas vadinamas sąskaitų plano struktūra.
Praktiškai neįmanoma nustatyti vieno sąskaitų plano visoms įmonėms, nes nerastume net ir dviejų visiškai vienodų įmonių, kurių ir veikla būtų tapati. Todėl laisvosios rinkos šalių apskaitą reglamentuojančios institucijos niekuomet ir neskelbia vieno visoms įmonėms privalomo taikyti sąskaitų plano. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, sąskaitų planai nei jų struktūra apskritai nereglamentuojami. Spręsti šiuos klausimus paliekama patiems įmonių apskaitininkams. Tačiau daugelyje šalių vis dėlto galioja tam tikros sąskaitų planų rengimo taisyklės. Jas nustatė ir Lietuvos Respublikos valdžia: 1993 m. gruodžio 16 d. LR finansų ministerija išleido nutarimą Nr. 91N ,,Dėl paaiškinamojo rašto ir sąskaitų plano”. Šiuo raštu buvo paskelbtas pavyzdinis sąskaitų planas, į kurį, rengdami savo įmonių individualius sąskaitų planus, gali orientuotis visi apskaitininkai. Atkreipiame dėmesį, kad jie gali, bet neprivalo šito daryti, nes sąskaitų planas yra tik pavyzdinis, kitaip sakant, tai tam tikras parodomasis sąskaitų plano modelis, kuriuo nebūtina vadovautis, bet jis gali būti taikomas kaip paaiškinamoji ūkinių faktų atspindėjimo apskaitoje priemonė. Naudodama šio pavyzdinio plano sąskaitas, valdžia aiškina įmonių apskaitininkams, kokia tvarka turi būti registruojami ūkiniai faktai. Pavyzdinis sąskaitų planas reikšmingas ir kitais aspektais. Nepriklausomiems auditoriams bei įvairiems kitiems tikrintojams ir ekspertams kur kas lengviau įsigilinti į apskaitos duomenis tos įmonės, kurioje jie tvarkomi tipiniu būdu, labiau nenukrypstant nuo pavyzdinio sąskaitų plano. Be to, jo struktūrą taikančioms įmonėms gerokai paprasčiau įgyvendinti visus valdžios nutarimus bei reik.alavimus apskaitai (jie formuluojami irgi vadovaujantis pavyzdiniu sąskaitų planu), taip pat tobulinti apskaitos organizavimo ir vedimo tvarką įmonėse, nes didžioji dalis mokslinių straipsnių arba publikacijų, kuriose buhalteriai praktikai dalijasi patirtimi, skelbiami remiantis šiuo sąskaitų planu. Tačiau pavyzdinis sąskaitų planas kiekvienoje įmonėje, be abejo, gali ir turi būti išplėstas bei detalizuotas, įvedant tiek naujų sąskaitų, kiek šito reikia kokybiškai konkrečios įmonės apskaitos informacijai formuoti.

4.SĄSKAITŲ PLANO STRUKTŪRA

Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe (žr. 5 lentelę). Pirmojoje ir antrojoje jo klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė: pirmojoje klasėje – materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas, antrojoje klasėje – visas įmonės žinioje esantis trumpalaikis turtas. Trečiosios ir ketvirtosios klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso pirmosios ir antrosios klasių sąskaitose užregistruotas turtas, jose atspindima savininkų nuosavybė, taip pat įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems tretiesiems asmenims: trečiojoje klasėje – įmonės įsipareigojimai savininkams (kapitalas, rezervai ir atidėjimai bei nepaskirstytas įmonės veiklos rezultatas) bei ilgalaikės skolos biudžetui, atsiradusios dėl to, kad valdžia ilgiau nei vieneriems metams atideda mokėjimo terminą, o ketvirtojoje klasėje – įmonės ilgalaikės bei trumpalaikės skolos ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Penktosios ir šeštosios klasių sąskaitos skirtos pajamoms ir sąnaudoms registruoti: penktojoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį (dažniausiai per finansinius metus) uždirbtos pajamos, o šeštojoje klasėje – šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos.
Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė. Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali. Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų planą. Šiam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio sąskaitų plano klasės. Kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas įmonių nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais.
Kai kuriais atvejais įmonių buhalterijos apskaito įmonėje esantį turtą arba įmonės įsipareigojimus (arba įsipareigojimus įmonei), kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu bei nuosavybe. Pavyzdžiui, įmonė gali užstatyti bankui jai priklausantį administracinį pastatą. Viena, dėl to nepasikeis nei įmonės turtas, nei nuosavybė – pastatas lieka įmonės žinioje kaip buvęs. Tačiau, kita vertus, informacija apie patį užstatymo faktą yra labai reikšminga kiekvienam investuotojui ar kreditoriui. Beje, ir pačiai įmonei, kad tiksliai būtų žinoma, koks ilgalaikis turtas ir kam yra užstatytas. Tačiau pastato įkeitimas negali būti atspindėtas nei balanso turto, nei nuosavybės dalyje, nes pats turto užstatymo faktas nekeičia nei įmonės turto, nei nuosavybės ar įsipareigojimų struktūros. Juk įmonė neįsipareigoja parduoti pastato, tik grąžinti skolą (tai ir atsispindi balanse bei sąskaitose), o pastatas tėra įsipareigojimo įvykdymo garantas. Tokiems faktams registruoti skirtos nulinės klasės sąskaitos, dar vadinamos specialiosiomis sąskaitomis. Kitas užbalansinėse sąskaitose atspindimas apskaitos objektų pavyzdys galėtų būti įmonėje atsakingai saugomos prekės. Pavyzdžiui, įmonė, turinti didelius sandėlius, už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės materialines vertybes. Šitokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje klasėje!), nes jis nepereina mūsų nuosavybėn ir neatsiranda koks nors saugančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti kitai įmonei plotą prekėms saugoti. Kita vertus, reikia kur nors užregistruoti saugomas vertybes, atspindėti jų gavimo ir grąžinimo savininkui faktus, nes suteikdama patalpas materialinė.ms vertybėms sandėliuoti, įmonė paprastai prisiima ir įsipareigojimą išsaugoti vertybes. Tai irgi turėtų būti atspindima užbalansinėse nulinės klasės sąskaitose.
Iš lentelės matome, kad sąskaitų plano struktūra tiksliai išreiškia fundamentinę apskaitos lygybę ,,Turtas = Nuosavybė” (žr.5 lentelę).

5 lentelė

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė
Formavimo savikaina, ilgalaikis turtas, po vienerių metų gautinos sumos Trumpalaikis turtas Kapitalas, rezervai ir atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Pajamos Sąnaudos

Septintoji, aštuntoji, devintoji ir nulinė sąskaitų klasės, skirtos įmonės vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

7 klasė 8 klasė 9 klasė 0 klasė
Skirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Skirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Skirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Balanse neatspindimos teisės ir įsipareigojimai

Susipažinę su sąskaitų plano struktūra, galime išnagrinėti ir patį sąskaitų planą. Jame pateikiamas sąrašas sąskaitų, kuriomis dažniausiai remiamasi aiškinant buhalterinės apskaitos pagrindus.
Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kurios nesupratus kartais kyla painiava. Kalba eina apie tai, ką apskritai reikėtų vadinti sąskaita? Pateiktame plane sąskaitomis dažniausiai laikome antrojo ir trečiojo lygio sąskaitas (kitaip sakant, sąskaitas, kurių kodai sudaryti iš dviejų arba trijų numerių). Ketvirtojo ir penktojo lygio sąskaitas paprastai vadiname subsąskaitomis. Šio žodžio priešdėlis sub reiškia žemesnio nei pagrindinio rango sąskaitas (dar vadinamas sintetinėmis), kuriose registruojama labiau negu sintetinėse sąskaitose detalizuota informacija. Dar detalesni duomenys atspindimi analitinėse sąskaitose. Jose registruojami pagal kurį nors požymį labiau neskaidomi duomenys. Toks sąskaitų klasifikavimas į analitines, subsąskaitas ir sintetines sąskaitas labai sąlygiškas. Nesusipažinęs su įmonės sąskaitų planu, niekas negalėtų nurodyti kokia šiuo požiūriu yra viena ar kita sąskaita, nes vienai įmonei tam tikras turtas gali būti itin reikšmingas, kitai – visai nesvarbus, todėl analitiškai net nepaskaitomas. Tad remiantis tik konkrečiomis sąlygomis atspindimų duomenų apimtimi sąskaitas galima priskirti vienai ar kitai grupei. Tai pailiustruosime visiems gerai suprantamu ūkinių prekių parduotuvės pavyzdžiu. Kaip žinote, perparduoti skirtų prekių likučiai jas atspindinčiose (kaip ir visose kitose turtinėse) sąskaitose registruojami tų sąskaitų debete( žr. 3 schemą).

D Muilai K

Likutis 4500
D ,,Vaikiškas” K

Likutis 1000

D Plovimo priemonės K
Likutis 7000
D ,,Rasa” K
Likutis 2000
D ,,Kvapnusis” K

Likutis 1500
D ,,Perlas” K

Likutis 800
D ,,Žolinis” K

Likutis 1700
D Šampūnai K

Likutis 2500

3 schema. Buhalterinės apskaitos sąskaitų klasifikavimas pagal rangus

5.PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

1 KLASĖ FORMAVIMO SAVIKAINA,ILGALAIKIS TURTAS, PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS

10 FORMAVIMO SAVIKAINA

100 Kapitalo pakitimo ir formavimo savikaina

1000 Savikaina

1009 Amortizacija (-)
101 Obligacijų išleidimo savikaina

1010 Savikaina

1019 Amortizacija (-)
102 Kitų formavimo darbų savikaina

1020 Savikaina

1029 Amortizacija (-)
103 Kapitalizuotos palūkanos

1030 Sumokėta suma

1039 Amortizacija (-)
104 Reorganizavimo savikaina

1040 Savikaina

1049 Amortizacija (-)

11 NEMATERIALUS TURTAS

110 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina

1100 Savikaina

1109 Amortizacija (-)
111 Įsigytos teisės

1110 Įsigijimo savikaina

1119 Amortizacija (-)
112 Prestižas

1120 Įsigijimo savikaina

1129 Amortizacija (-)
113 Iš anksto apmokėtos sąnaudos

12 MATERIALUSIS ILGALAIKIS TURTAS

120 Žemė ir pastatai

. 1200 Žemė

12000 Įsisavinta žemė

12001 Neįsisavinta žemė

1201 Pastatai

12010 Įsigijimo savikaina

12011 Perkainojimas

12018 Nusidėvėjimas (-)

12019 Nurašytos sumos (-)
121 Statiniai ir mašinos

1210 Statiniai

12100 Įsigijimo savikaina

12101 Perkainojimas

12108 Nusidėvėjimas (-)

12109 Nurašytos sumos (-)

1211 Mašinos

12110Įsigijimo savikaina

12111 Perkainojimas

12118 Nusidėvėjimas (-)
12119 Nurašytos sumos (-)
122 Transporto priemonės

1220 Įsigijimo savikaina

1221 Perkainojimas

1228 Nusidėvėjimas (-)

1229 Nurašytos sumos (-)
123 Kiti įrengimai, įranga ir įrankiai

1230 Kiti įrengimai

12300 Įsigijimo savikaina

12301 Perkainojimas

12308 Nusidėvėjimas (-)

12309 Nurašytos sumos (-)

1231 Įranga

12310 Įsigijimo savikaina

12311 Perkainojimas

12318 Nusidėvėjimas (-)

12319 Nurašytos sumos (-)

1232 Įrankiai

12320 Įsigijimo savikaina

12321 Perkainojimas

12328 Nusidėvėjimas (-)

12329 Nurašytos sumos (-)

13 IŠPERKAMOSIOS NUOMOS IR PANAŠIOS TEISĖS

130 Žemė ir pastatai

1300 Žemė

1301 Pastatai

13010 Įsigijimo savikaina

13011 Perkainojimas

13018 Nusidėvėjimas (-)

13019 Nurašytos sumos (-)
131 Statiniai ir mašinos

1310 Statiniai

13100 Įsigijimo savikaina

13101 Perkainojimas

13108 Nusidėvėjimas (-)

13109 Nurašytos sumos (-)

1311 Mašinos

13110 Įsigijimo savikaina
13111 Perkainojimas

13118 Nusidėvėjimas (-)

13119 Nurašytos sumos (-)

132 Transporto priemonės

1320 Įsigijimo savikaina

1321 Perkainojimas

1328 Nusidėvėjimas (-)

1329 Nurašytos sumos (-)

14 KITAS MATERIALUS TURTAS

140 Rezervuotas ilgalaikis turtas
141 Gyvenamieji namai
142 Veikloje nenaudojamas ilgalaikis materialus turtas
143 Išnuomotas ilgalaikis turtas

15 NEBAIGTA STATYBA IR IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

16 ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

160 Dalyvavimas kitose įmonėse

1600 Investicijos

1601 Nepareikalautos įmokėti sumos (-)

1602 Vertės padidėjimas

1603 Sumos gautinos iš dalyvavimo susijusių įmonių

1609 Nurašytos sumos (-)
161 Kitas ilgalaikis finansinis turtas
1610 Nuosavos akcijos
1611 Kitos investicijos
1612 Gautinos sumos
1613 Suteiktos piniginės garantijos
1619 Nurašytos sumos (-)

17 PO VIENŲ METŲ GAUTINOS SUMOS

170 Prekybos skolos

1700 Pirkėjai

1701 Išankstiniai apmokėjimai

1702 Abejotinos skolos (-)
171 Kitos gautinos skolos

1710 Kiti skolininkai

1711 Sumos, gautinos į atsiskaitomąją sąskaitą

1712 Abejotino skolos (-)

2 KLASĖ TRUMPALAIKIS TURTAS

20 ATSARGOS

200 Žaliavos

2000 Įsigijimo savikaina

2009 Nurašytos sumos (-)
201 Komplektavimo gaminiai

2010 Įsigijimo savikaina

2019 Nurašytos sumos (-)
202 nebaigta gamyba

2020 Įsigijimo savikaina

2029 Nurašytos sumos (-)
203 Pagaminta produkcija

2030 Įsigijimo savikaina

2039 Nurašytos sumos
204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti

2040 Įsigijimo savikaina

2049 Nurašytos sumos (-)

21 ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PERPARDUOTI

210 Įsigijimo savikaina
219 Nurašytos sumos (-)

22 IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

220 Išankstiniai apmokėjimai
229 Nurašytos sumos (-)

23 NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

230 Savikaina
231 Pripažintas pelnas
239 Nurašytos sumos (-)

24 PREKYBOS SKOLOS

240 Pirkėjai
241 Gauti vekseliai
244 Nefaktūruoti prekių pardavimai
247 Abejotinos skolos (-)
248 Suteiktos piniginės garantijos
249 Nurašytos sumos (-)

25 KITOS PER VIENUS METUS GAUTINOS SUMOS

250 Savininkų skola (nepadengtas kapitalas)
251 Gautinas pridėtosios vertės mokestis
252 Biudžeto skola įmonei
254 Nefaktūruoti kitų prekių. pardavimai
256 Įvairios gautinos sumos
257 Abejotinos skolos (-)
258 Suteiktos piniginės garantijos
259 Nurašytos sumos (-)

26 INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI

260 Nuosavos akcijos
261 Kitos investicijos
262 Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai
263 Terminuoti indėliai
269 Nurašytos sumos (-)

27 PINIGAI BANKUOSE IR KASOJE

270 Pinigų ekvivalentai
271 Sąskaitos bankuose
272 Kasa

29 SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS

290 Sukauptos pajamos
291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos

3 KLASĖ KAPITALAS,REZERVAI IR ATIDĖJIMAI ĮSIPAREIGOJIMAMS IR REKALAVIMAMS PADEGTI, PO VIENŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS

30 KAPITALAS

300 Valstybinis kapitalas
301 Akcinis kapitalas

3010 Paprastosios akcijos

3011 Privilegijuotosios akcijos
302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-)

31 AKCIJŲ PRIEDAI (NOMINALINĖS VERTĖS PERVIRŠIJIMAS)

32 PERKAINOJIMO REZERVAS

320 Materialaus ilgalaikio turto padidėjimas perkainojant
321 Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant

33 REZERVAI

330 Įstatymo numatyti rezervai
331 Nepaskirstytini rezervai
332 Paskirstytini rezervai

34 NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)

340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas
341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis
342 Nepaskirstytasis ankstesnių metų pelnas
343 Nepaskirstytasis ankstesnių metų nuostolis

35 KAPITALO DOTACIJSO IR SUBSIDIJOS

350 Gautos dotacijos ir subsidijos
351 Gautinos dotacijos ir subsidijos
352 Dotacijų ir subsidijų sumos, pervestos į rezultatus(-)

36 ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI

360 Atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams
361 Atidėjimai mokesčiams

3610 Netikėtiems

3611 Kitiems
362 Atidėjimai kapitaliniam remontui ir stambiems priežiūros darbams
363 Atidėjimai kitiems įsipareigojimams ir reikalavimams

37 ATIDĖTI MOKESČIAI

370 Kapitalo subsidijoms
371 Kiti

39 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

4 KLASĖ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

40 ILGALAIKĖS FINANSINĖS SKOLOS

400 Antraeilės skolos

4000 Konvertuojamos

4001 Nekonvertuojamos
401 Neantraeilės skolos

4010 Konvertuojamos

4011 Nekonvertuojamos
402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai
403 Skolos kreditinėms institucijoms
404 Kitos skolos

41 ILGALAIKĖS PREKYBOS SKOLOS

410 Skolos tiekėjams
411 Apmokėtini vekseliai
412 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

42 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

421 Gautos piniginės garantijos
422 Išankstiniai apmokėjimai iš dalyvavimo ryšiais susietų įmonių
423 Išankstiniai apmokėjimai iš kitų įmonių
425 Įsipareigojimai pagal nebaigtas vykdyti sutartis
426 Įvairios kitos mokėtinos sumos

43 ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS

430 Antraeilės skolos

4300 Konvertuojamos

4301 Nekonvertuojamos
431 Neantraeilės skolos

4310 Konvertuojamos

4311 Nekonvertuojamos
432 Išperkamos nuomos ir kiti panašūs įsipareigojimai
433 Skolos kreditinėms institucijoms
434 Kitos skolos
435 Prekybos skolos

4350 Skolos tiekėjams

4351 Išduoti vekseliai
436 Išankstiniai nebaigtų užsakymų apmokėjimai
438 Gautos piniginės garantijos
439 Gautos mokėtinos sumos

44 TRUMPALAIKĖS FINANSINĖS SKOLOS

440 Skolos kreditinėms institucijoms

4400 Skolos su nustatytu grąžinimo laiku

4401 Paprastieji vekseliai
441 Kitos skolos

45 PREKYBOS SKOLOS

450 Skolos tiekėjams
451 Apmokėtini vekseliai

46 AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS

47 MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS

470 Mokėtini mokesčiai

4700 Įvertinti mokėtini mokesčiai

4701 Mokėtinas pridėtosios vertės mokestis

4702 Mokėtini mokesčiai

4703 Išskaičiuoti mokesčiai
471 Mokėtini atlyginimai
472 Mokėtinas socialinis draudimas

48 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

480 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo.

4800 Praėjusių finansinių metų dividendai bei tantjemos

4801 Ataskaitinių finansinių metų dividendai

4802 Ataskaitinių finansinių metų tantjemos

4803 Kitos iš pelno apskirstytos sumos
485 Įsipareigojimai partneriams, akcininkams, direktoriams, menedžeriams
486 Įsipareigojimai dalyvavimo ryšiais susijusiomis įmonėmis
487 Gautos piniginės garantijos
488 Įvairios mokėtinos sumos

49 SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

490 Sukauptos sąnaudos
491 Ateinančių laikotarpių pajamos
492 Pridėtosios vertės mokestis

5 KLASĖ PAJAMOS

50 PARDAVIMAS IR PASLAUGOS

500 Pardavimai

505 Suteiktos paslaugos
507 Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams
509 Diskontai ir nuolaidos (-)

5090 Pardavimų diskontai

5091 Nepasinaudoti pardavimų diskontai

5092 Pardavimų nuolaidos

52 KITOS VEIKLOS PAJAMOS

520 Iš savos gamybos ilgalaikio turto

5200 Skirto naudoti

5201 Skirto perparduoti
521 Iš pirkto perparduoti ilgalaikio turto
523 Pelnas iš turto perleidimo

5230 Ilgalaikio turto

5231 Trumpalaikio turto
524 Komisiniai
526 Nuomos pajamos
527 Nebaigtų vykdyti sutarčių pajamos
528 Įvairios kitos veiklos pajamos

53 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS

530 Kapitalo subsidijų ir dotacijų metinė dalis
531 Kompensacinės sumos
533 Baudos ir delspinigiai už pradelstą pirkėjų įsiskolinimą
534 Diskontai ir nuolaidos (-)
535 Banko palūkanos
536 Valiutos kursų pasikeitimo įtaka

5360 Teigiama valiutos pasikeitimo įtaka ją parduodant

5361 Teigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka
537 Pajamos iš terminuotų indėlių
538 Finansavimas-dotacijos ir subsidijos palūkanoms
539 Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos

54 PAGAUTĖ (YPATINGASIS PELNAS)

540 Ilgalaikio turto nurašytų ir nudėvėtų sumų atstatymai
541 Trumpalaikio turto nurašytų sumų atstatymai
542 Atidėjimų įsipareigojimams ir reikalavimams padengti atstatymai
549 Kitos ypatingosios pajamos

55 PELNO MOKESČIŲ KOREGAVIMAI IR ATIDĖJIMŲ MOKESČIAMS ATSTATYMAI

550 Pelno mokesčių koregavimas
552 Pervedimai iš atidėjimų mokesčiams

59 PELNO PASKIRSTYMO SĄSKAITOS

590 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas
592 Pervedimai iš rezervų
593 Nepaskirstytasis nuostolis
594 Akcininkų įnašai nuostoliams padengti

6 KLASĖ SĄNAUDOS

60 PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA

600 Parduotų prekių savikaina
601 Atliktų darbų savikaina
602 Pirkimai
603 Tiesioginės gamybos išlaidos

6030 Pagrindinės žaliavos

6031 Tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas

6032 Tiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas
604 Netiesioginės gamybos išlaidos

6040 Pagalbinės žaliavos

6041 Pagalbinių darbininkų atlyginimas

6042 Pagalbinių darbininkų socialinis draudimas

6043 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas

6044 Gamybinių pastatų nusidėvėjimas

6045 Netiesioginių paslaugų apmokėjimas
605 Atsargų padidėjimas/sumažėjimas

6050 Žaliavos

6051 Nebaigta gamyba

6052 Gatava produkcija
607 Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams
609 Diskontai ir nuolaidos (-)

6090 Pirkimų diskontai

6091 Pirkimų diskontų praradimas

6092 Pirkimų nuolaidos

61 VEIKLOS SĄNAUDOS

610 Pardavimų sąnaudos

6100 Komisiniai tretiesiems asmenims

6101 pardavimų paslaugos

6102 Skelbimai ir reklama

6103 Kitos pardavimų sąnaudos
611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos

6110 Nuoma

6111 Remontas ir eksploatacija

6112 Mokėjimai tretiesiems asmenims

6113 Su personalu nesusijęs draudimas

6114 Atlyginimas už darbą, socialinis draudimas

6115 Nurašytos sumos bei atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti

61150 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

611500 Formavimo savikainos amortizacija

611501 Nematerialaus turto amorti.zacija

611502 Materialaus turto nusidėvėjimas

61151 Atidėjimai kapitaliniam remontui ir plataus masto eksploatacijai

61152 Atidėjimai kitiems įsipareigojimams ir reikalavimams padengti

6116 Įvairios kitos sąnaudos

62 KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS

620 Savos gamybos ilgalaikio turto savikaina

6200 Skirto naudoti

6201 Skirto perparduoti
621 Perparduoto ilgalaikio turto savikaina
623 Nuostolis dėl turto perleidimo

6230 Ilgalaikio turto

6231 Trumpalaikio turto
624 Veiklos mokesčių sąnaudos

6240 Tiesioginiai mokesčiai ir rinkliavos

6241 Netiesioginiai mokesčiai ir rinkliavos

6242 Vietiniai mokesčiai

6243 Kiti mokesčiai ir rinkliavos
627 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina
628 Įvairios kitos veiklos sąnaudos
629 Kitos veiklos sąnaudos, kapitalizuotos kaip reorganizavimo savikaina (-)

63 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

630 Skolų sąnaudos

6300 Palūkanos, komisiniai bei sąnaudos susiję su palūkanomis

6301 Vertybinių popierių, susijusių su skolomis, išleidimo sąnaudų metinė dalis

6309 Kapitalizuotos palūkanos (-)
631 Abejotinų skolų sąnaudos
633 Nuostolis dėl finansinio turto ir investicijų perleidimo
634 Gautinų sumų diskontai (-)
636 Valiutos kursų pasikeitimo įtaka

6360 Neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka ją parduodant

6361 Neigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka
638 Kitos finansinės sąnaudos

64 NETEKIMAI (YPATINGIEJI PRARADIMAI)

640 Ypatingai nurašytos sumos

6400 Formavimo savikainos

6401 Ilgalaikio nematerialaus turto

6402 Ilgalaikio materialaus turto
641 Finansinio ilgalaikio turto ypatingai nurašytos sumos

6410 Dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių

64100 Investicijos

64101 Gautinos sumos

6411 Kitos investicijos
642 Atidėjimai ypatingiems įsipareigojimams ir reikalavimams padengti
643 Kitos ypatingosios sąnaudos
649 Ypatingos sąnaudos, kapitalizuotos kaip reorganizavimo savikaina (-)

65 PELNO MOKESČIAI

650 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai
651 Praėjusių metų pelno mokesčiai
654 Pervedimai į atidėtus mokesčius

69 PELNO PASKIRSTYMO SĄSKAITOS

690 Praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis
691 Pervedimai į įstatymais numatytus rezervus
692 Pervedimai į kitus rezervus
693 Nepaskirstytasis pelnas
694 Dividendai
695 Išmokos vadovams
696 Kiti paskirstymai

SPECIALIOSIOS SĄSKAITOS

0 KLASĖ BALANSE NEATSPINDĖTOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

00 TREČIŲJŲ ASMENŲ GARANTIJOS, SUTEIKTOS ĮMONĖS VARDU

000 Įmonės kreditoriai, gaunantys garantijas iš trečiųjų asmenų
001 Tretieji asmenys, suteikiantys garantijas įmonės vardu

01 PERSONALINĖS GARANTIJOS, SUTEIKTOS TREČIŲJŲ ASMENŲ VARDU

010 Skolininkai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu
011 Kreditoriai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu
012 Skolininkai dėl kitų personalinių garantijų
013 Kreditoriai dėl kitų personalinių garantijų

02 REALIOS GARANTIJOS, APDRAUSTOS NUOSAVU TURTU

020 Įmonės kreditoriai, realių garantijų savininkai
021 Realios garantijos, suteiktos įmonės vardu
022 Trečiųjų asmenų kreditoriai, realių garantijų savininkai
023 Trečiųjų asmenų realios garantijos

03 GAUTOS GARANTIJOS

030 Indėliai
031 Indėlininkai
032 Gautos garantijos
033 Laiduotojai

04 TRETIESIEMS ASMENIMS PATIKĖTOS ĮMONĖS PREKĖS IR VERTYBĖS

040 Savo vardu laikantys prekes ir vertybes tretieji asmenys
041 Prekės ir vertybės, laikomos trečiųjų asmenų; įmonės rizika

05 ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IR PERLEIDIMO

050 Įsigijimo įsipareigojimai
051 Įsigijimo įsipareigojimų kreditoriai
052 Perleidimo įsipareigojimų skolininkai
053 Perleidimo įsipareigojimai

06 BŪSIMIEJI KOTRAKTAI

060 Pirktinos prekės
061 Pirktinų prekių kreditoriai
062 Parduotinų prekių skolininkai
063 Parduotinos prekės
064 Pirktina valiuta
065 Pirktinos valiutos kreditoriai
066 Parduotinos valiutos skolininkai
067 Pa.rduotina valiuta

07 TREČIŲJŲ ASMENŲ TURTAS ĮMONĖJE

070 Ilgalaikės teisės naudotis turtu
071 Nuomos kreditoriai
072 Pagal konsignacinę sutartį ar pasitikėjimo pagrindu atsakingai saugomas trečiųjų asmenų turtas
073 Prekių bei vertybių savininkai ir konsignatoriai
074 Trečiųjų asmenų rizika saugomas jų turtas
075 Trečiųjų asmenų rizika saugomo turto savininkai

09 ĮVAIRIOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠVADOS
Informacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama sąskaitose, iš kurių galima nustatyti atitinkamų apskaitos objektų būklę. Sąskaitose atsispindi visų apskaitos objektų pasikeitimai per tam tikrą laikotarpį. Kiekvienai įmonei laba svarbu ne tik užregistruoti visus ūkinius faktus, bet ir pateikti juos tam tikru būdu susistemintus. Kiekvienos įmonės apskaitininkai parengia visų toje įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašą, vadinamą sąskaitų planu. Vienarūšių sąskaitų sąrašas vadinamas sąskaitų plano struktūra. Sąskaitų planas yra tik pavyzdinis, kitaip sakant, tai tam tikras parodomasis sąskaitų plano modelis, kuriuo nebūtina vadovautis, bet jis gali būti taikomas kaip paaiškinamoji ūkinių faktų atspindėjimo apskaitoje priemonė. Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.LITERATŪRA
1. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997
2. Jonas Mackevičius. Apskaita. Vilnius, 1994
3. Henry Dauderis. Finansų apskaita:kaip pasirinkti sprendimą. Kaunas, 1993

Leave a Comment