TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………..21. Buhalterinės apskaitos sąskaitos………………………………………………………………………………32. Dvejybinis įrašas buhalterinėse apskaitos sąskaitose…………………………………………………73. Sąskaitų planas………………………………………………………………………………………………………..94. Sąskaitų plano struktūra……………………………………………… ………………………………………..105. Pavyzdinis sąskaitų planas………………………………………………… …………………………………..13IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..22LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………..23ĮVADASKiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas, susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams.
1.BUHALTERINĖS APSKAITOS SĄSKAITOS
Konkrečiais pavyzdžiais panagrinėkime, kaip įvairios operacijos veikia balanso straipsnių sumas.Tarkime, ,,Žilvino” akcinė bendrovė lapkričio mėn. atliko tokias ūkines operacijas:1) sumokėta 560 Lt už paslaugas, kurios buvo suteiktos ,,Žilvinui” praėjusį mėnesį;2) už 2400 Lt įsigyta baldų;3) skolon iš tiekėjų gauta perparduoti skirtų prekių už 4800 Lt;4) grąžinta bankui paskolos dalis – 3000 Lt;5) į skolą parduota prekių už 3700 Lt (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. ,,Žilvino” akcinės bendrovės balanso straipsnių pasikeitimas dėl lapkričio mėn. ūkinių faktų
Turto straipsniai Balanso turto dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pakitimo suma Suma lapkričio 30 d. Nuosavybės straipsniai Balanso nuosavybės dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pakitimo suma Suma lapkričio 30 d.PinigaiPrekėsPirkėjų įsiskolinimasBaldaiPastatai Automobiliai 689060001508404400028000 1) –5602) –2400 4) –30003) +48005) -37005) +37002) +2400 9307100385032404400028000 PaprastosiosakcijosSkolostiekėjamsSkola bankuiSkolosrangovams 700001320120002560 3) +48004) -30001) -560 70000612090002000Iš viso 85800 87120 85880 87120
Iš pateikto pavyzdžio matome, kad kiekviena operacija keitė turto ir (arba) nuosavybės straipsnius. Taigi balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą po kiekvienos operacijos reikėtų koreguoti. Bet tokių operacijų įmonėse net per vieną dieną būna labai daug: kartais šimtai ar net tūkstančiai. Todėl norint po kiekvienos turėti tikslią informaciją apie įmonės būklę, reikėtų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą perdaryti užregistravus kiekvieną faktą. Be abejo, užtektų tik tam tikrus atskaitomybės straipsnius, o ne perdarinėti visą atskaitomybę. Tačiau ištaisius senas sumas ir vietoj jų įrašius naujas, nebeliktų informacijos apie atitinkamų straipsnių sumas ankstesniais laikotarpiais. Be to, daug kartų taisyta atskaitomybė taptų neįskaitoma. Ši problema išsprendžiama, pasitelkiant į pagalbą daugiau popieriaus. Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriami atskiri popieriaus lapai, vadinami apskaitos registrais. Pavyzdžiui, kiekvienam balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsniui gali būti skirtas atskiras registras. Čia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus per tam tikrą laikotarpį. Apskaitininkai šiuos registrus vadina sąskaitomis. Beje, juos galima vesti nebūtinai popieriuje, galima saugoti ir kitose informacijos laikmenose, pavyzdžiui, kompiuterių atmintyje.Duomenys į sąskaitas atkeliauja iš pirminių dokumentų, todėl būtų pravartu į jas įrašyti ne tik besikeičiančias turto ar nuosavybės sumas, bet ir žymėti, iš kokių pirminių dokumentų jos atkeliamos. Tai padėtų greičiau pasitikrinti, iš kur paimti duomenys, nors ir reikalautų šiek tiek daugiau darbo. Todėl į sąskaitas įrašoma tik suma ir operacijos atlikimo data. Šios informacijos užtenka tam, kad prireikus galima būtų nustatyti pirminį dokumentą ir juo pasinaudoti, tikrinant, ar apskaitos registruose teisingai atspindėtas vienas ar kitas ūkin…is faktas.Toliau aptarsime buhalterinės apskaitos sąskaitų struktūrą ir duomenų atspindėjimo jose tvarką. Tuo tikslu panagrinėkime vienos turto rūšies, pavyzdžiui, pinigų kitimo atspindėjimą sąskaitoje. Turtas ir nuosavybė gali kisti dviem kryptimis: didėti arba mažėti. Pinigų sąskaitoje pasikeitimai užfiksuoti stulpelyje (žr. 2 lentelę). 2 lentelėPinigai
Data Pinigų įplaukos arba išmokos Suma (litais)Pinigų likutis lapkričio 1 d. 10000Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d. gautaišmokėtaišmokėtagautagautaišmokėtagautaišmokėta 420028002006003500170089007600
Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900Taigi lentelėje pateikti duomenys apie pinigų pasikeitimus per mėnesį. Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus ir išleistus pinigus, juolab, kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būna dešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Tam reikia perskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiek patobulinti lentelę: ,,sumos” stulpelį padalyti į dvi dalis ir į vieną rašyti tik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas (pinigų sumažėjimą) (žr. 3 lentelę).3 lentelėPinigai
Data Gauta IšmokėtaPinigų likutis lapkričio 1 d. 10000Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d.Iš viso 42006003500890017200 28002001700760012300Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900Iš šios lentelės matome, kad per lapkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta 12300 Lt. išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigų padaugėjo (17200 – 12300 = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnė nei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.Aptartas lenteles galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiau apskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius registrus. Iš antrosios lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigų suma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. O šie duomenys įmonei labai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų, svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registrai papildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos apskaičiuoti. (žr. 4 lentelę)4 lentelė Pinigai
Data Gauta Išmokėta LikutisPinigų likutis lapkričio 1 d.lapkričio 3 d.lapkričio 5 d.lapkričio 10 d.lapkričio 16 d.lapkričio 18 d.lapkričio 22 d.lapkričio 23 d.lapkričio 28 d.Iš visoPinigų likutis lapkričio 30 d. 42006003500890017200 28002001700760012300 10000142001140011200118001530013600225001490014900Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytų duomenų galima be vargo nustatyti pinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienu momentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybės rūšių pakitimus.Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis ,,gauta” ir ,,išmokėta” tiksliau būtų vadinti ,,įplaukos” ir ,,išlaidos”, kitose – dar kitaip. Tačiau kadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmonei apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis tikslinga įvertinti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje (,,gauta”) sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėje pusėje (,,išmokėta”) – kreditu (lot credit – jis tiki). Per daugelį metų šių žodžių reikšmės iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį ,,debetas” apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apie kairiąją sąskaitos pusę, o žodį ,,kreditas”, – kad kalbama apie dešiniąją buhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (pavyzdyje – 17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (pavyzdyje – 12300 Lt) – kredito apyvarta. Likutis (pateiktoje Pinigų sąskaitoje lapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900… Lt) neretai dar vadinamas itališku žodžiu saldo (it. Saldo – likutis). Apskaitininkai neretai patys pasirenka sąskaitos formą ir joje atspindimos informacijos kiekį, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienos sąskaitos apskaitos objektas (turto, nuosavybės ar įsipareigojimų rūšis) gali kisti dviem kryptimis – didėti ar mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos forma pateikta 1 schemoje.
Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutis Debetas Kreditas
1 schema. Sąskaita
Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos. Šiose sąskaitose po kiekvieno įrašo likutis neskaičiuojamas, o jos pačios dar vadinamos T formos sąskaitomis arba lėktuvėliais.
D Sąskaitos pavadinimas K debeto apyvarta kredito apyvarta
Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas, debeto ir kredito pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir sumažėjimai – fiksuojami skirtingose jos pusėse. Turto padidėjimai registruojami tą turtą atspindinčių sąskaitų debeto pusėse, o sumažėjimai – kredito pusėse. Tokia turto pateikimo sąskaitose tvarka nusistovėjo seniai. Tai tiesiog susitarimo dalykas, kuriame nereikia ieškoti gilesnės prasmės, bet paprasčiausiai reikia prisiminti.
Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama: jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turto apskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti ,,neigiamo turto” (kitaip sakant, jo negali būti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastai būna debetiniai. Tik itin retais atvejais (pavyzdžiui, dėl klaidų apskaitoje) pasitaiko ir vadinamųjų nenormalių, t.y. kreditinių, turto sąskaitų likučių. Taigi turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite. Šių sąskaitų rezultatinės sumos – jų likučiai atspindimi balanso turto dalyje.D Turto sąskaita KLikutis laikotarpio pradžioje Objekto padidėjimai Objekto sumažėjimaiLikutis laikotarpio pabaigoje
Nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų pakitimus sąskaitose būtų galima fiksuoti tokia pat tvarka kaip ir turtą turto sąskaitose (padidėjimus – debete , o sumažėjimus – kredite). Tai susitarimo dalykas. Tačiau šių sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami ne į balanso turto, bet į savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Patogumo dėlei ir likučiai nuosavybės bei įsipareigojimų sąskaitose išvedami ne jų debeto (kaip turto sąskaitose), bet kredito pusėse.
D Nuosavybės sąskaita K Likutis laikotarpio pradžiojeObjekto sumažėjimai Objekto padidėjimai Likutis laikotarpio pabaigojeTaigi nuosavybės sumos nuosavybės sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, negu nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas žymimas nuosavybės sąskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas – debeto pusėje. Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, o nuosavybės sąskaitų ,,normalus” likutis kreditinis. Ir jeigu nuosavybės sąskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra ir atitinkamo įmonės įsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje (dažniausiai kairioje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje (dažniausiai dešiniojoje pusėje) – tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų sumos.Tokia duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarka atitinka istoriškai susiklosčiusį informacijos judėjimą buhalterinėse sąskaitose. Pradžioje sąskaitos buvo naudojamos ne viso įmonės turto ir jos veiklos rezultatų apskaitai, bet skolų įmonei ir įmonės skolų pasikeitimui kontroliuoti. Iš čia ir kilo sąskaitų dalių pavadinimai. Debete šalia materialiojo turto atspindima didelė dalis ir nematerialiojo – trečiųjų asmenų įsiskolinimai įmonei. Kadangi šios …sumos įrašomos turto sąskaitų debete, jos dar vadinamos debitorinėmis skolomis, o patys skolininkai – debitoriais. Kalbant apie nuosavybės ir įsipareigojimų sąskaitas, pirmiausia reikia pažymėti, kad daugelyje jų atspindimos priešingos turtui įmonės įsiskolinimų sumos. Kadangi jos įrašomos šių sąskaitų kredite, tai ir pačios įmonės skolos vadinamos kreditoriniais įsiskolinimais, o skolintojai – kreditoriais. Šios sąskaitose tuo pačiu būdu kaip įsipareigojimai kreditoriams atspindima ir įmonės savininkų nuosavybė. Tai neprieštarauja jau aprašytai duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarkai, nes vienas svarbiausių bendrųjų apskaitos principų – įmonės principas – reikalauja įmonės savininkų turtą atskirti nuo įmonės turto. Taigi terminas ,,savininkų nuosavybė” apskritai galėtų būti pakeistas sąvoka ,,įmonės įsipareigojimai savininkams”, o pačios nuosavybės atspindėjimo buhalterinėse sąskaitose tvarka iš esmės nesiskiria nuo įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaitos.Ne mažiau svarbu atskaitomybėje teisingai atspindėti per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtas patirtas pajamas ir jas uždirbant patirtas sąnaudas, kurios daro tiesioginį poveikį įmonės turtui ir savininkų nuosavybei. Palyginus pajamas su sąnaudomis, nustatomas pelnas arba nuostolis: pelnas didina savininkų nuosavybę, o nuostolis – mažina. Taigi ir pajamos didina nuosavybę, todėl jų padidėjimas (uždirbimas) fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimas nuosavybės sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos mažina pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos sąskaitose registruojamos atvirkščiai nei nuosavybės sąskaitų objektai:sąnaudų padidėjimas fiksuojamas sąnaudų sąskaitų debete.D Sąnaudų sąskaitos KObjekto padidėjimas Objekto sumažėjimas
D Pajamų sąskaitos KObjekto sumažėjimas Objekto padidėjimas
Visi duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.
2.DVEJYBINIS ĮRAŠAS BUHALTERINĖSE APSKAITOS SĄSKAITOSE
Įrašų buhalterinės apskaitos sąskaitose taisyklės, kurias privalo kiekvienas buhalteris labai gerai žinoti:– TURTO ir SĄNAUDŲ sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami šių sąskaitų DEBETE,– TURO ir SĄNAUDŲ sąskaitų apskaitos objektų SUMAŽĖJIAMI fiksuojami šių sąskaitų KREDITE,– NUOSAVYBĖS ir ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ bei PAJAMŲ sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami šių sąskaitų KREDITE,– NUOSAVYBĖS ir ĮMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ bei PAJAMŲ sąskaitų apskaitos objektų SUMAŽĖJIAMI fiksuojami šių sąskaitų DEBETE.
Turtas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta: vienas turtas gali būti uždirbamas ar įsigyjamas kito dėka arba jeigu savininkai įneša papildomai turto į įmonę (tada turtas padidėja dėl to, kad atsiranda nauji įmonės įsipareigojimai savininkams), arba jeigu turtą įmonei skolina tretieji asmenys (tada padidėja įmonės įsipareigojimai jiems) ir pan. Todėl kiekvieną ūkinį faktą ar operaciją reikia registruoti mažiausiai dviejose sąskaitose. Pavyzdžiui, įmonė už 80900 Lt įsigijo laivą ir nedelsdama sumokėjo visą pinigų sumą jo pardavėjui. Vadovaujantis mūsų aprašytomis įrašų buhalterinės apskaitos sąskaitose taisyklėmis, ši operacija sąskaitose turi būti atspindėta taip:
D Pinigai K Lik. 540600 80900D Laivai K80900
Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete ir tuo pačiu metu kitos – kredite vadinamas dvejybiniu įrašu, o sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija. Tam, kad lengviau būtų įsisavinti sąskaitų korespondencijų taisyklę, pateikiama paprasta šių buhalterinės apskaitos procedūrų schema.
2 schema. Sąskaitų korespondencijos taisyklė
3.SĄSKAITŲ PLANAS
Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik užregistruoti visus ūkinius faktus, bet ir pateikti juos tam tikru b…ūdu susistemintus. Sunku net įsivaizduoti, kam galėtų būti panaudotas padrikas bent kiek stambesnės įmonės per vienerius finansinius metus atliktų ūkinių operacijų sąrašas. Tų operacijų gali būti dešimtys ar net šimtai tūkstančių. Todėl toks sąrašas taptų paprasčiausiu apskaitos duomenų kratiniu, kuriame negalėtų susiorientuoti ne tik savininkai ar valdytojai, bet ir patys apskaitininkai. O kiekvienam žmogui konkrečiu momentu reikia tik tam tikros informacijos. Nemaža apskaitos duomenų dalis apskritai neturėtų būti prieinama tiems, kam nebūtina savo pareigoms atlikti (įrengimus prižiūrinčiam inžinieriui nebūtina žinoti, kiek ir už ką įmonei skolingas didžiausias jos pirkėjas. Tačiau šis inžinierius buhalterijoje būtinai domėsis visomis ūkinėmis operacijomis su įrengimais: jų įsigijimu, perleidimu, nusidėvėjimu ir kt.). Taigi visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius.Duomenų grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei užpildyti, nes atskaitomybės formose – balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir kitose – visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Grupuoti reikia atsakingai ir kruopščiai. Šis apskaitos duomenų sisteminimas, kitaip sakant, jungimas į vienarūšes jų grupes atliekamas buhalterinės apskaitos sąskaitose. Tai reiškia, kad sąskaitų ir duomenų grupių, reikalingų įmonės vidiniams bei išoriniams vartotojams, skaičius turi būti lygus, nes kiekvienai duomenų grupei būdinga įsivesti atitinkamą sąskaitą. Antra vertus, svarbu stebėti, kad šių sąskaitų nebūtų per daug, nes jas pildo kvalifikuoti, todėl gerai apmokami apskaitininkai. Be to, beverčiai duomenys gali užgožti valdymui reikalingą vertingą informaciją. Pavyzdžiui, įsivedus dvi identiškas sąskaitas ,,pajamos”, būtų neaišku, kurioje iš jų registruoti prekių išsiuntimo pirkėjams operaciją. O tikrinant vedamą apskaitą, niekas nežinotų, kurioje sąskaitoje ieškoti prekių pardavimo fakto.Norėdami išvengti aprašytų nepatogumų, kiekvienos įmonės apskaitininkai parengia visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašą, vadinamą sąskaitų planu. O tam, kad būtų patogiau juo naudotis, visos sąskaitos savo ruožtu jungiamos į tam tikras vienarūšes grupes. Tokių vienarūšių sąskaitų grupių sąrašas vadinamas sąskaitų plano struktūra.
Praktiškai neįmanoma nustatyti vieno sąskaitų plano visoms įmonėms, nes nerastume net ir dviejų visiškai vienodų įmonių, kurių ir veikla būtų tapati. Todėl laisvosios rinkos šalių apskaitą reglamentuojančios institucijos niekuomet ir neskelbia vieno visoms įmonėms privalomo taikyti sąskaitų plano. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, sąskaitų planai nei jų struktūra apskritai nereglamentuojami. Spręsti šiuos klausimus paliekama patiems įmonių apskaitininkams. Tačiau daugelyje šalių vis dėlto galioja tam tikros sąskaitų planų rengimo taisyklės. Jas nustatė ir Lietuvos Respublikos valdžia: 1993 m. gruodžio 16 d. LR finansų ministerija išleido nutarimą Nr. 91N ,,Dėl paaiškinamojo rašto ir sąskaitų plano”. Šiuo raštu buvo paskelbtas pavyzdinis sąskaitų planas, į kurį, rengdami savo įmonių individualius sąskaitų planus, gali orientuotis visi apskaitininkai. Atkreipiame dėmesį, kad jie gali, bet neprivalo šito daryti, nes sąskaitų planas yra tik pavyzdinis, kitaip sakant, tai tam tikras parodomasis sąskaitų plano modelis, kuriuo nebūtina vadovautis, bet jis gali būti taikomas kaip paaiškinamoji ūkinių faktų atspindėjimo apskaitoje priemonė. Naudodama šio pavyzdinio plano sąskaitas, valdžia aiškina įmonių apskaitininkams, kokia tvarka turi būti registruojami ūkiniai faktai. Pavyzdinis sąskaitų planas reikšmingas ir kitais aspektais. Nepriklausomiems auditoriams bei įvairiems kitiems tikrintojams ir ekspertams kur kas lengviau įsigilinti į apskaitos duomenis tos įmonės, kurioje jie tvarkomi tipiniu būdu, labiau nenukrypstant nuo pavyzdinio sąskaitų plano. Be to, jo struktūrą taikančioms įmonėms gerokai paprasčiau įgyvendinti visus valdžios nutarimus bei reik…alavimus apskaitai (jie formuluojami irgi vadovaujantis pavyzdiniu sąskaitų planu), taip pat tobulinti apskaitos organizavimo ir vedimo tvarką įmonėse, nes didžioji dalis mokslinių straipsnių arba publikacijų, kuriose buhalteriai praktikai dalijasi patirtimi, skelbiami remiantis šiuo sąskaitų planu. Tačiau pavyzdinis sąskaitų planas kiekvienoje įmonėje, be abejo, gali ir turi būti išplėstas bei detalizuotas, įvedant tiek naujų sąskaitų, kiek šito reikia kokybiškai konkrečios įmonės apskaitos informacijai formuoti.4.SĄSKAITŲ PLANO STRUKTŪRA
Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe (žr. 5 lentelę). Pirmojoje ir antrojoje jo klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė: pirmojoje klasėje – materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas, antrojoje klasėje – visas įmonės žinioje esantis trumpalaikis turtas. Trečiosios ir ketvirtosios klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso pirmosios ir antrosios klasių sąskaitose užregistruotas turtas, jose atspindima savininkų nuosavybė, taip pat įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems tretiesiems asmenims: trečiojoje klasėje – įmonės įsipareigojimai savininkams (kapitalas, rezervai ir atidėjimai bei nepaskirstytas įmonės veiklos rezultatas) bei ilgalaikės skolos biudžetui, atsiradusios dėl to, kad valdžia ilgiau nei vieneriems metams atideda mokėjimo terminą, o ketvirtojoje klasėje – įmonės ilgalaikės bei trumpalaikės skolos ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Penktosios ir šeštosios klasių sąskaitos skirtos pajamoms ir sąnaudoms registruoti: penktojoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį (dažniausiai per finansinius metus) uždirbtos pajamos, o šeštojoje klasėje – šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos.Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė. Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali. Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų planą. Šiam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio sąskaitų plano klasės. Kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas įmonių nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais.Kai kuriais atvejais įmonių buhalterijos apskaito įmonėje esantį turtą arba įmonės įsipareigojimus (arba įsipareigojimus įmonei), kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu bei nuosavybe. Pavyzdžiui, įmonė gali užstatyti bankui jai priklausantį administracinį pastatą. Viena, dėl to nepasikeis nei įmonės turtas, nei nuosavybė – pastatas lieka įmonės žinioje kaip buvęs. Tačiau, kita vertus, informacija apie patį užstatymo faktą yra labai reikšminga kiekvienam investuotojui ar kreditoriui. Beje, ir pačiai įmonei, kad tiksliai būtų žinoma, koks ilgalaikis turtas ir kam yra užstatytas. Tačiau pastato įkeitimas negali būti atspindėtas nei balanso turto, nei nuosavybės dalyje, nes pats turto užstatymo faktas nekeičia nei įmonės turto, nei nuosavybės ar įsipareigojimų struktūros. Juk įmonė neįsipareigoja parduoti pastato, tik grąžinti skolą (tai ir atsispindi balanse bei sąskaitose), o pastatas tėra įsipareigojimo įvykdymo garantas. Tokiems faktams registruoti skirtos nulinės klasės sąskaitos, dar vadinamos specialiosiomis sąskaitomis. Kitas užbalansinėse sąskaitose atspindimas apskaitos objektų pavyzdys galėtų būti įmonėje atsakingai saugomos prekės. Pavyzdžiui, įmonė, turinti didelius sandėlius, už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės materialines vertybes. Šitokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje klasėje!), nes jis nepereina mūsų nuosavybėn ir neatsiranda koks nors saugančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti kitai įmonei plotą prekėms saugoti. Kita vertus, reikia kur nors užregistruoti saugomas vertybes, atspindėti jų gavimo ir grąžinimo savininkui faktus, nes suteikdama patalpas materialinė…ms vertybėms sandėliuoti, įmonė paprastai prisiima ir įsipareigojimą išsaugoti vertybes. Tai irgi turėtų būti atspindima užbalansinėse nulinės klasės sąskaitose.
Iš lentelės matome, kad sąskaitų plano struktūra tiksliai išreiškia fundamentinę apskaitos lygybę ,,Turtas = Nuosavybė” (žr.5 lentelę).5 lentelė
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasėFormavimo savikaina, ilgalaikis turtas, po vienerių metų gautinos sumos Trumpalaikis turtas Kapitalas, rezervai ir atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Pajamos Sąnaudos
Septintoji, aštuntoji, devintoji ir nulinė sąskaitų klasės, skirtos įmonės vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms (žr. 6 lentelę).
6 lentelė
7 klasė 8 klasė 9 klasė 0 klasėSkirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Skirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Skirta vidinės (menedžmento) apskaitos sąskaitoms Balanse neatspindimos teisės ir įsipareigojimai
Susipažinę su sąskaitų plano struktūra, galime išnagrinėti ir patį sąskaitų planą. Jame pateikiamas sąrašas sąskaitų, kuriomis dažniausiai remiamasi aiškinant buhalterinės apskaitos pagrindus.Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kurios nesupratus kartais kyla painiava. Kalba eina apie tai, ką apskritai reikėtų vadinti sąskaita? Pateiktame plane sąskaitomis dažniausiai laikome antrojo ir trečiojo lygio sąskaitas (kitaip sakant, sąskaitas, kurių kodai sudaryti iš dviejų arba trijų numerių). Ketvirtojo ir penktojo lygio sąskaitas paprastai vadiname subsąskaitomis. Šio žodžio priešdėlis sub reiškia žemesnio nei pagrindinio rango sąskaitas (dar vadinamas sintetinėmis), kuriose registruojama labiau negu sintetinėse sąskaitose detalizuota informacija. Dar detalesni duomenys atspindimi analitinėse sąskaitose. Jose registruojami pagal kurį nors požymį labiau neskaidomi duomenys. Toks sąskaitų klasifikavimas į analitines, subsąskaitas ir sintetines sąskaitas labai sąlygiškas. Nesusipažinęs su įmonės sąskaitų planu, niekas negalėtų nurodyti kokia šiuo požiūriu yra viena ar kita sąskaita, nes vienai įmonei tam tikras turtas gali būti itin reikšmingas, kitai – visai nesvarbus, todėl analitiškai net nepaskaitomas. Tad remiantis tik konkrečiomis sąlygomis atspindimų duomenų apimtimi sąskaitas galima priskirti vienai ar kitai grupei. Tai pailiustruosime visiems gerai suprantamu ūkinių prekių parduotuvės pavyzdžiu. Kaip žinote, perparduoti skirtų prekių likučiai jas atspindinčiose (kaip ir visose kitose turtinėse) sąskaitose registruojami tų sąskaitų debete( žr. 3 schemą).
D Muilai K Likutis 4500 D ,,Vaikiškas” K Likutis 1000
D Plovimo priemonės KLikutis 7000 D ,,Rasa” KLikutis 2000 D ,,Kvapnusis” K Likutis 1500 D ,,Perlas” K Likutis 800 D ,,Žolinis” K Likutis 1700 D Šampūnai K Likutis 2500
3 schema. Buhalterinės apskaitos sąskaitų klasifikavimas pagal rangus
5.PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
1 KLASĖ FORMAVIMO SAVIKAINA,ILGALAIKIS TURTAS, PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS
10 FORMAVIMO SAVIKAINA
100 Kapitalo pakitimo ir formavimo savikaina 1000 Savikaina 1009 Amortizacija (-)101 Obligacijų išleidimo savikaina 1010 Savikaina 1019 Amortizacija (-)102 Kitų formavimo darbų savikaina 1020 Savikaina 1029 Amortizacija (-)103 Kapitalizuotos palūkanos 1030 Sumokėta suma 1039 Amortizacija (-)104 Reorganizavimo savikaina 1040 Savikaina 1049 Amortizacija (-)
11 NEMATERIALUS TURTAS
110 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina 1100 Savikaina 1109 Amortizacija (-)111 Įsigytos teisės 1110 Įsigijimo savikaina 1119 Amortizacija (-)112 Prestižas 1120 Įsigijimo savikaina 1129 Amortizacija (-)113 Iš anksto apmokėtos sąnaudos
12 MATERIALUSIS ILGALAIKIS TURTAS
120 Žemė ir pastatai … 1200 Žemė 12000 Įsisavinta žemė 12001 Neįsisavinta žemė 1201 Pastatai 12010 Įsigijimo savikaina 12011 Perkainojimas 12018 Nusidėvėjimas (-) 12019 Nurašytos sumos (-)121 Statiniai ir mašinos 1210 Statiniai 12100 Įsigijimo savikaina 12101 Perkainojimas 12108 Nusidėvėjimas (-) 12109 Nurašytos sumos (-) 1211 Mašinos 12110Įsigijimo savikaina 12111 Perkainojimas 12118 Nusidėvėjimas (-)12119 Nurašytos sumos (-)122 Transporto priemonės 1220 Įsigijimo savikaina 1221 Perkainojimas 1228 Nusidėvėjimas (-) 1229 Nurašytos sumos (-)123 Kiti įrengimai, įranga ir įrankiai 1230 Kiti įrengimai 12300 Įsigijimo savikaina 12301 Perkainojimas 12308 Nusidėvėjimas (-) 12309 Nurašytos sumos (-) 1231 Įranga 12310 Įsigijimo savikaina 12311 Perkainojimas 12318 Nusidėvėjimas (-) 12319 Nurašytos sumos (-) 1232 Įrankiai 12320 Įsigijimo savikaina 12321 Perkainojimas 12328 Nusidėvėjimas (-) 12329 Nurašytos sumos (-)
13 IŠPERKAMOSIOS NUOMOS IR PANAŠIOS TEISĖS
130 Žemė ir pastatai 1300 Žemė 1301 Pastatai 13010 Įsigijimo savikaina 13011 Perkainojimas 13018 Nusidėvėjimas (-) 13019 Nurašytos sumos (-)131 Statiniai ir mašinos 1310 Statiniai 13100 Įsigijimo savikaina 13101 Perkainojimas 13108 Nusidėvėjimas (-) 13109 Nurašytos sumos (-) 1311 Mašinos 13110 Įsigijimo savikaina13111 Perkainojimas 13118 Nusidėvėjimas (-) 13119 Nurašytos sumos (-) 132 Transporto priemonės 1320 Įsigijimo savikaina 1321 Perkainojimas 1328 Nusidėvėjimas (-) 1329 Nurašytos sumos (-)
14 KITAS MATERIALUS TURTAS
140 Rezervuotas ilgalaikis turtas141 Gyvenamieji namai142 Veikloje nenaudojamas ilgalaikis materialus turtas143 Išnuomotas ilgalaikis turtas
15 NEBAIGTA STATYBA IR IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI
16 ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS
160 Dalyvavimas kitose įmonėse 1600 Investicijos 1601 Nepareikalautos įmokėti sumos (-)
1602 Vertės padidėjimas 1603 Sumos gautinos iš dalyvavimo susijusių įmonių 1609 Nurašytos sumos (-)161 Kitas ilgalaikis finansinis turtas1610 Nuosavos akcijos1611 Kitos investicijos1612 Gautinos sumos1613 Suteiktos piniginės garantijos1619 Nurašytos sumos (-)
17 PO VIENŲ METŲ GAUTINOS SUMOS
170 Prekybos skolos 1700 Pirkėjai 1701 Išankstiniai apmokėjimai 1702 Abejotinos skolos (-)171 Kitos gautinos skolos 1710 Kiti skolininkai 1711 Sumos, gautinos į atsiskaitomąją sąskaitą 1712 Abejotino skolos (-)
2 KLASĖ TRUMPALAIKIS TURTAS
20 ATSARGOS
200 Žaliavos 2000 Įsigijimo savikaina 2009 Nurašytos sumos (-)201 Komplektavimo gaminiai 2010 Įsigijimo savikaina 2019 Nurašytos sumos (-)202 nebaigta gamyba 2020 Įsigijimo savikaina 2029 Nurašytos sumos (-)203 Pagaminta produkcija 2030 Įsigijimo savikaina 2039 Nurašytos sumos204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 2040 Įsigijimo savikaina 2049 Nurašytos sumos (-)
21 ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PERPARDUOTI
210 Įsigijimo savikaina219 Nurašytos sumos (-)
22 IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI
220 Išankstiniai apmokėjimai229 Nurašytos sumos (-)
23 NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
230 Savikaina231 Pripažintas pelnas239 Nurašytos sumos (-)
24 PREKYBOS SKOLOS
240 Pirkėjai241 Gauti vekseliai244 Nefaktūruoti prekių pardavimai247 Abejotinos skolos (-)248 Suteiktos piniginės garantijos249 Nurašytos sumos (-)
25 KITOS PER VIENUS METUS GAUTINOS SUMOS
250 Savininkų skola (nepadengtas kapitalas)251 Gautinas pridėtosios vertės mokestis252 Biudžeto skola įmonei254 Nefaktūruoti kitų prekių… pardavimai256 Įvairios gautinos sumos257 Abejotinos skolos (-)258 Suteiktos piniginės garantijos259 Nurašytos sumos (-)
26 INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI
260 Nuosavos akcijos261 Kitos investicijos262 Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai263 Terminuoti indėliai269 Nurašytos sumos (-)
27 PINIGAI BANKUOSE IR KASOJE
270 Pinigų ekvivalentai271 Sąskaitos bankuose272 Kasa
29 SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS
290 Sukauptos pajamos291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos
3 KLASĖ KAPITALAS,REZERVAI IR ATIDĖJIMAI ĮSIPAREIGOJIMAMS IR REKALAVIMAMS PADEGTI, PO VIENŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS
30 KAPITALAS
300 Valstybinis kapitalas301 Akcinis kapitalas 3010 Paprastosios akcijos 3011 Privilegijuotosios akcijos302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-)
31 AKCIJŲ PRIEDAI (NOMINALINĖS VERTĖS PERVIRŠIJIMAS)
32 PERKAINOJIMO REZERVAS
320 Materialaus ilgalaikio turto padidėjimas perkainojant321 Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant
33 REZERVAI
330 Įstatymo numatyti rezervai331 Nepaskirstytini rezervai332 Paskirstytini rezervai
34 NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)
340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų nuostolis342 Nepaskirstytasis ankstesnių metų pelnas343 Nepaskirstytasis ankstesnių metų nuostolis
35 KAPITALO DOTACIJSO IR SUBSIDIJOS
350 Gautos dotacijos ir subsidijos351 Gautinos dotacijos ir subsidijos352 Dotacijų ir subsidijų sumos, pervestos į rezultatus(-)
36 ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI
360 Atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams361 Atidėjimai mokesčiams 3610 Netikėtiems 3611 Kitiems362 Atidėjimai kapitaliniam remontui ir stambiems priežiūros darbams363 Atidėjimai kitiems įsipareigojimams ir reikalavimams
37 ATIDĖTI MOKESČIAI
370 Kapitalo subsidijoms371 Kiti
39 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ
4 KLASĖ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
40 ILGALAIKĖS FINANSINĖS SKOLOS
400 Antraeilės skolos 4000 Konvertuojamos 4001 Nekonvertuojamos401 Neantraeilės skolos 4010 Konvertuojamos 4011 Nekonvertuojamos402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai403 Skolos kreditinėms institucijoms404 Kitos skolos
41 ILGALAIKĖS PREKYBOS SKOLOS
410 Skolos tiekėjams411 Apmokėtini vekseliai412 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis
42 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
421 Gautos piniginės garantijos422 Išankstiniai apmokėjimai iš dalyvavimo ryšiais susietų įmonių423 Išankstiniai apmokėjimai iš kitų įmonių425 Įsipareigojimai pagal nebaigtas vykdyti sutartis426 Įvairios kitos mokėtinos sumos
43 ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS
430 Antraeilės skolos 4300 Konvertuojamos 4301 Nekonvertuojamos431 Neantraeilės skolos 4310 Konvertuojamos 4311 Nekonvertuojamos432 Išperkamos nuomos ir kiti panašūs įsipareigojimai433 Skolos kreditinėms institucijoms434 Kitos skolos435 Prekybos skolos 4350 Skolos tiekėjams 4351 Išduoti vekseliai436 Išankstiniai nebaigtų užsakymų apmokėjimai438 Gautos piniginės garantijos439 Gautos mokėtinos sumos
44 TRUMPALAIKĖS FINANSINĖS SKOLOS
440 Skolos kreditinėms institucijoms 4400 Skolos su nustatytu grąžinimo laiku 4401 Paprastieji vekseliai441 Kitos skolos
45 PREKYBOS SKOLOS
450 Skolos tiekėjams451 Apmokėtini vekseliai
46 AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS
47 MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS
470 Mokėtini mokesčiai 4700 Įvertinti mokėtini mokesčiai 4701 Mokėtinas pridėtosios vertės mokestis 4702 Mokėtini mokesčiai 4703 Išskaičiuoti mokesčiai471 Mokėtini atlyginimai472 Mokėtinas socialinis draudimas
48 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
480 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo… 4800 Praėjusių finansinių metų dividendai bei tantjemos 4801 Ataskaitinių finansinių metų dividendai 4802 Ataskaitinių finansinių metų tantjemos 4803 Kitos iš pelno apskirstytos sumos485 Įsipareigojimai partneriams, akcininkams, direktoriams, menedžeriams486 Įsipareigojimai dalyvavimo ryšiais susijusiomis įmonėmis487 Gautos piniginės garantijos488 Įvairios mokėtinos sumos
49 SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS
490 Sukauptos sąnaudos491 Ateinančių laikotarpių pajamos492 Pridėtosios vertės mokestis
5 KLASĖ PAJAMOS
50 PARDAVIMAS IR PASLAUGOS
500 Pardavimai
505 Suteiktos paslaugos507 Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams509 Diskontai ir nuolaidos (-) 5090 Pardavimų diskontai 5091 Nepasinaudoti pardavimų diskontai 5092 Pardavimų nuolaidos
52 KITOS VEIKLOS PAJAMOS
520 Iš savos gamybos ilgalaikio turto 5200 Skirto naudoti 5201 Skirto perparduoti521 Iš pirkto perparduoti ilgalaikio turto523 Pelnas iš turto perleidimo 5230 Ilgalaikio turto 5231 Trumpalaikio turto524 Komisiniai526 Nuomos pajamos527 Nebaigtų vykdyti sutarčių pajamos528 Įvairios kitos veiklos pajamos
53 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS
530 Kapitalo subsidijų ir dotacijų metinė dalis531 Kompensacinės sumos533 Baudos ir delspinigiai už pradelstą pirkėjų įsiskolinimą534 Diskontai ir nuolaidos (-)535 Banko palūkanos536 Valiutos kursų pasikeitimo įtaka 5360 Teigiama valiutos pasikeitimo įtaka ją parduodant 5361 Teigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka537 Pajamos iš terminuotų indėlių538 Finansavimas-dotacijos ir subsidijos palūkanoms539 Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos
54 PAGAUTĖ (YPATINGASIS PELNAS)
540 Ilgalaikio turto nurašytų ir nudėvėtų sumų atstatymai541 Trumpalaikio turto nurašytų sumų atstatymai542 Atidėjimų įsipareigojimams ir reikalavimams padengti atstatymai549 Kitos ypatingosios pajamos
55 PELNO MOKESČIŲ KOREGAVIMAI IR ATIDĖJIMŲ MOKESČIAMS ATSTATYMAI
550 Pelno mokesčių koregavimas552 Pervedimai iš atidėjimų mokesčiams
59 PELNO PASKIRSTYMO SĄSKAITOS
590 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas592 Pervedimai iš rezervų593 Nepaskirstytasis nuostolis594 Akcininkų įnašai nuostoliams padengti
6 KLASĖ SĄNAUDOS
60 PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA
600 Parduotų prekių savikaina601 Atliktų darbų savikaina602 Pirkimai603 Tiesioginės gamybos išlaidos 6030 Pagrindinės žaliavos 6031 Tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas 6032 Tiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas604 Netiesioginės gamybos išlaidos 6040 Pagalbinės žaliavos 6041 Pagalbinių darbininkų atlyginimas 6042 Pagalbinių darbininkų socialinis draudimas 6043 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 6044 Gamybinių pastatų nusidėvėjimas 6045 Netiesioginių paslaugų apmokėjimas605 Atsargų padidėjimas/sumažėjimas 6050 Žaliavos 6051 Nebaigta gamyba 6052 Gatava produkcija607 Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams609 Diskontai ir nuolaidos (-) 6090 Pirkimų diskontai 6091 Pirkimų diskontų praradimas 6092 Pirkimų nuolaidos
61 VEIKLOS SĄNAUDOS
610 Pardavimų sąnaudos 6100 Komisiniai tretiesiems asmenims 6101 pardavimų paslaugos 6102 Skelbimai ir reklama 6103 Kitos pardavimų sąnaudos611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos 6110 Nuoma 6111 Remontas ir eksploatacija 6112 Mokėjimai tretiesiems asmenims 6113 Su personalu nesusijęs draudimas 6114 Atlyginimas už darbą, socialinis draudimas 6115 Nurašytos sumos bei atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti 61150 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 611500 Formavimo savikainos amortizacija 611501 Nematerialaus turto amorti…zacija 611502 Materialaus turto nusidėvėjimas 61151 Atidėjimai kapitaliniam remontui ir plataus masto eksploatacijai 61152 Atidėjimai kitiems įsipareigojimams ir reikalavimams padengti 6116 Įvairios kitos sąnaudos
62 KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS
620 Savos gamybos ilgalaikio turto savikaina 6200 Skirto naudoti 6201 Skirto perparduoti621 Perparduoto ilgalaikio turto savikaina623 Nuostolis dėl turto perleidimo 6230 Ilgalaikio turto 6231 Trumpalaikio turto624 Veiklos mokesčių sąnaudos 6240 Tiesioginiai mokesčiai ir rinkliavos 6241 Netiesioginiai mokesčiai ir rinkliavos 6242 Vietiniai mokesčiai 6243 Kiti mokesčiai ir rinkliavos627 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina628 Įvairios kitos veiklos sąnaudos629 Kitos veiklos sąnaudos, kapitalizuotos kaip reorganizavimo savikaina (-)
63 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
630 Skolų sąnaudos 6300 Palūkanos, komisiniai bei sąnaudos susiję su palūkanomis 6301 Vertybinių popierių, susijusių su skolomis, išleidimo sąnaudų metinė dalis 6309 Kapitalizuotos palūkanos (-)631 Abejotinų skolų sąnaudos633 Nuostolis dėl finansinio turto ir investicijų perleidimo634 Gautinų sumų diskontai (-)636 Valiutos kursų pasikeitimo įtaka 6360 Neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka ją parduodant 6361 Neigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka638 Kitos finansinės sąnaudos
64 NETEKIMAI (YPATINGIEJI PRARADIMAI)
640 Ypatingai nurašytos sumos 6400 Formavimo savikainos 6401 Ilgalaikio nematerialaus turto 6402 Ilgalaikio materialaus turto641 Finansinio ilgalaikio turto ypatingai nurašytos sumos 6410 Dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių 64100 Investicijos 64101 Gautinos sumos 6411 Kitos investicijos642 Atidėjimai ypatingiems įsipareigojimams ir reikalavimams padengti643 Kitos ypatingosios sąnaudos649 Ypatingos sąnaudos, kapitalizuotos kaip reorganizavimo savikaina (-)
65 PELNO MOKESČIAI
650 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai651 Praėjusių metų pelno mokesčiai654 Pervedimai į atidėtus mokesčius
69 PELNO PASKIRSTYMO SĄSKAITOS
690 Praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis691 Pervedimai į įstatymais numatytus rezervus692 Pervedimai į kitus rezervus693 Nepaskirstytasis pelnas694 Dividendai695 Išmokos vadovams696 Kiti paskirstymai
SPECIALIOSIOS SĄSKAITOS
0 KLASĖ BALANSE NEATSPINDĖTOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
00 TREČIŲJŲ ASMENŲ GARANTIJOS, SUTEIKTOS ĮMONĖS VARDU
000 Įmonės kreditoriai, gaunantys garantijas iš trečiųjų asmenų001 Tretieji asmenys, suteikiantys garantijas įmonės vardu
01 PERSONALINĖS GARANTIJOS, SUTEIKTOS TREČIŲJŲ ASMENŲ VARDU
010 Skolininkai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu011 Kreditoriai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu012 Skolininkai dėl kitų personalinių garantijų
013 Kreditoriai dėl kitų personalinių garantijų02 REALIOS GARANTIJOS, APDRAUSTOS NUOSAVU TURTU
020 Įmonės kreditoriai, realių garantijų savininkai021 Realios garantijos, suteiktos įmonės vardu022 Trečiųjų asmenų kreditoriai, realių garantijų savininkai023 Trečiųjų asmenų realios garantijos
03 GAUTOS GARANTIJOS
030 Indėliai031 Indėlininkai032 Gautos garantijos033 Laiduotojai
04 TRETIESIEMS ASMENIMS PATIKĖTOS ĮMONĖS PREKĖS IR VERTYBĖS
040 Savo vardu laikantys prekes ir vertybes tretieji asmenys041 Prekės ir vertybės, laikomos trečiųjų asmenų; įmonės rizika
05 ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IR PERLEIDIMO
050 Įsigijimo įsipareigojimai051 Įsigijimo įsipareigojimų kreditoriai052 Perleidimo įsipareigojimų skolininkai053 Perleidimo įsipareigojimai
06 BŪSIMIEJI KOTRAKTAI
060 Pirktinos prekės061 Pirktinų prekių kreditoriai062 Parduotinų prekių skolininkai063 Parduotinos prekės064 Pirktina valiuta065 Pirktinos valiutos kreditoriai066 Parduotinos valiutos skolininkai067 Pa…rduotina valiuta
07 TREČIŲJŲ ASMENŲ TURTAS ĮMONĖJE
070 Ilgalaikės teisės naudotis turtu071 Nuomos kreditoriai072 Pagal konsignacinę sutartį ar pasitikėjimo pagrindu atsakingai saugomas trečiųjų asmenų turtas073 Prekių bei vertybių savininkai ir konsignatoriai074 Trečiųjų asmenų rizika saugomas jų turtas075 Trečiųjų asmenų rizika saugomo turto savininkai
09 ĮVAIRIOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠVADOSInformacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama sąskaitose, iš kurių galima nustatyti atitinkamų apskaitos objektų būklę. Sąskaitose atsispindi visų apskaitos objektų pasikeitimai per tam tikrą laikotarpį. Kiekvienai įmonei laba svarbu ne tik užregistruoti visus ūkinius faktus, bet ir pateikti juos tam tikru būdu susistemintus. Kiekvienos įmonės apskaitininkai parengia visų toje įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašą, vadinamą sąskaitų planu. Vienarūšių sąskaitų sąrašas vadinamas sąskaitų plano struktūra. Sąskaitų planas yra tik pavyzdinis, kitaip sakant, tai tam tikras parodomasis sąskaitų plano modelis, kuriuo nebūtina vadovautis, bet jis gali būti taikomas kaip paaiškinamoji ūkinių faktų atspindėjimo apskaitoje priemonė. Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.LITERATŪRA1. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 19972. Jonas Mackevičius. Apskaita. Vilnius, 19943. Henry Dauderis. Finansų apskaita:kaip pasirinkti sprendimą. Kaunas, 1993