Prekyba ateities sandoriais

Untitled

TURINYS

ĮVADAS

Rizika šiuolaikinėje pasaulinėje finansų rinkoje pasireiškia vis aktyviau. Tai labai pavojinga finansų rinkos dalyviams, kadangi dėl to gali būti patiriama daug nuostolių bei prieinama prie įmonių bankroto. Ekonomikos ir finansų rinkos globalizacija, mokslinis techninis progresas, agresyvesni kainų pokyčiai žaliavų rinkose paskatino norą suvaldyti šiąriziką. Tai galima padaryti naudojant įvairias finansines priemones bei instrumentus. Kaip viena tokių galėtų būti išvestinių finansinių priemonių panaudojimas. Lietuvoje šių priemonių taikymas nėra labai populiarus, tačiau didžiosiose pasaulio biržose kasmet auga išvestinių finansinių priemonių pagrindu sudaromų sandorių apimtys. Ateities sandoriai – laikomi vieni iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų išvestinių finansinių priemonių. Šie sandoriai gali būti sudaromi tiek prekėms, tiek finansiniam turtui ir padeda valdyti nuostolius, kylančius dėl neigiamų kainų pokyčių.

Kadangi ateities sandoriai dėl savo griežtų standartizavimo taisyklių yra laikomi ypatingai veiksminga priemone siekiant apsidrausti, visiems finansų rinkos dalyviams būtina susipažinti su jų ypatumais bei veikimo mechanizmu. Dėl šios priežasties temos nagrinėjimas yra labai aktualus. Tai padarius, prekybą ateities sandoriais bus galima panaudoti kaip finansinės gerovės užtikrinimo garantą.

Darbo objektas – ateities sandoriai.

Darbo tikslas – išanalizuoti ateities sandorių esmę bei veikimo principą.

Uždaviniai:

Pateikti ateities sandorių sampratą (ištakos, sąvoka bei ypatumai, veikimo mechanizmas, klasifikacija)

Palyginti ateities sandorius su išankstiniais sandoriais.

Apžvelgti ateities sandorių pasaulinės rinkos analizę.

IŠVESTINIAI FINANSINIAI INSTRUMENTAI

Efektyvesniam rizikos valdymo modeliui įgyvendintiatsirado išvestiniai finansiniai instrumentai, įtvirtinę absoliučios grąžos investavimo filosofiją. Šie instrumentai, dažnai dar vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais, kurie labai pagyvina visą vertybinių popierių rinką, suteikia jai daugiau mobilumo,lankstumo įvairumo. Taip pat sandoriai su išvestiniais vertybiniais popieriais suteikia daugiau galimybių manevruoti nei sandoriai su tikraisiais vertybiniais popieriais, įgalina smarkiai sumažinti investuotojo riziką ir padidinti rinkos likvidumą.

Pagal Lietuvos banko apibrėžimą, išvestiniai finansiniai instrumentai(angl. derivatives, derivative securities) – sandoriai, sudaromi vieno ar daugiau pirminių finansinių instrumentų (akcijos, jų paketai, akcijų indeksai, fiksuotos palūkanų normos vertybiniai popieriai, nacionalinė ir užsienio valiuta, palūkanas kaupiantys instrumentai (indėliai ar paskolos)) pagrindu, kai išvestiniųfinansinių instrumentų objekto ateities kaina išvedama iš pirminių instrumentų objekto kainos, esančios rinkoje sandorio sudarymo metu priklausomai nuo pinigų laiko vertės (palūkanų normos) ir opcionų atveju, numatomo kainų pokyčio. Kitaip sakant, tai instrumentai kurių pinigų srautai visiškai priklauso nuo kito, pirminio, paprastesnio finansinio instrumento arba turto vertės. Instrumentas ar turtas, nuo kurio priklauso išvestinio instrumento vertė, arba kuriuo remiantis sukurtas išvestinis instrumentas, vadinamas pirminiu arba baziniu (angl. underlying security, underlying assets). Išvestiniai instrumentai gali būti biržiniai ir užbiržiniai.

Lietuvoje išvestinės finansinės priemonės nėra populiarios ir dar retai kur naudojamos, tačiau pasaulyje jos gan gausiai paplitusios. Išskiriamos šios pagrindinės išvestinės finansinės priemonės :

Apsikeitimo sandoriai, arba svopai (angl. swaps). Tai susitarimas tarp dviejų šalių apsikeisti tam tikram laikui pinigų srautais. Pagrindiniai yra valiutos ir palūkanų normos apsikeitimo sandoriai. Apsikeitimo sandoriai yra nestandartiniai, užbiržiniai instrumentai.

Pasirinkimo sandoriai, arba opcionai (angl. options), numato teisę pasirinkti. Tai sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje. Visi pasirinkimo sandoriai skiriami į teisę pirkti ir teisę parduoti.

Išankstiniai sandoriai, arba forvardai (angl. forwards). Tai susitarimas pagal kurįsandorio šalys susitaria pirkti – parduoti apibrėžtą pagrindinę priemonę (akciją, valiutą, žaliavą ir pan.) už iš anksto sutartą kainą, tačiau atsiskaityti ateityje. Atsiskaitymas pagal išankstinį sandorį yra privalomas. Jeigu pagrindinė priemonė yra pristatoma, tada sumokama pilna sutarta kaina. Jeigu pagrindinė priemonė nepristatoma, sumokamas sutartos ir rinkos kainų skirtumas. Išankstiniai sandoriai yra nestandartizuoti, nelikvidūs instrumentai.

Ateities sandoriai, arba fjučeriai (angl. futures). Tai įsipareigojimas pirkti ar parduoti tam tikrą kiekį turto (fizinio ar finansinio) nustatyta kaina tam tikrą nustatytą dieną ateityje. Ateities sandoris atitinka išankstinį savo esme, bet yra standartizuotas, jais prekiaujama tik biržose. Šio sandorio vykdymą garantuoja atsiskaitymų rūmai.

Pagrindinis išvestinių finansinių priemonių bruožas yra tai,jog jos labai populiarios tarp įmonių ir investuotojų, nes padeda valdyti riziką mažais sandorių kaštais ir apsaugo nuo kardinalių kainų pokyčių. Bankams naudojant šias priemones taip pat suteikiama galimybė lanksčiau išnaudoti kapitalo bazę, nes išvestiniai instrumentai dažniausiai yra nebalansinės operacijos, kurių, kaip kitų tradicinių balanse fiksuojamų skolinimo operacijų, ne taip smarkiai varžo kapitalo pakankamumo reikalavimai. Tarptautinio valiutos fondo tyrimai paskutiniame XX a. dešimtmetyje parodė, kad tradicinę banko veiklą vis labiau išstumia „kita veikla” (t.y. nebalansinės operacijos), per metus išauganti maždaug po 6 proc., lyginant su kitu bankų turtu. 1998 metais šie straipsniai sudarė apie 37 proc. tarptautinių bankų turto.

Kadangi ateities sandoriai yra seniausia išvestinių finansinių priemonių grupė, toliau bus nagrinėjami būtent šio tipo sandoriai.

ATEITIES SANDORIŲ SAMPRATA

2.1 Ateities sandorių ištakos

Ateities sandoriai yra palyginti nauji finansiniai instrumentai. Šių laikų ateities sandorių rinka (angl. futures market) prasidėjo gana kukliai. Jais prekiauti buvo pradėta XVIII amžiuje Japonijoje. Visų pirma ateities sandoriai buvo pradėti naudoti ryžių ir šilko prekyboje. Taip buvo iki XIX amžiaus 5 – ojo dešimtmečio, kuomet Jungtinėse Amerikos Valstijose ateities sandoriai buvo pradėti naudoti perkant ir parduodant tokias prekes kaip vilna, kukurūzai ir kviečiai.

XIX amžiaus viduryje, buvo sukurta centrinėprekyvietė. Ūkininkai čia galėjo pristatyti ir parduoti savo prekes. Parduoti jau buvo įmanoma dviem būdais:

Pristatant prekes iš karto – neatidėliotina prekyba (angl. spot trading);

Pristatant prekes ateityje (angl. forward delivery).

Pastarieji sandoriai – išankstiniai sandoriai (angl. forward contracts) – buvo šiandieninių ateities sandorių (angl. futures contracts) pirmtakais.

Konkrečių prekių ateities sandoriais reguliuojamose rinkose – biržose prekiaujama nuo XIX amžiaus. Tada miltų parduotuvėje South Water Street susirinkę 88 pirkliai nutarė įsteigti Čikagos Prekybos Rūmus.1848 metais Čikagoje ėmė veikti grūdų ateities sandorių birža. Tokio tipo prekyba reikalavo gausybės specializuotų žinių, todėl dabar jau taikoma ne taip dažnai. 1919 m. buvo įkurta Čikagos prekių birža, kad patenkintų fermerių ir žemės ūkio produktų vartotojų poreikius. 1972 m. Čikagosprekių birža įsteigė tarptautinės pinigų rinkos padalinį (angl. International Monetary Market (IMM)), kuriame sudaromi ateities sandoriai kai kuriems trumpalaikiams vertybiniams popieriams, auksui, užsienio valiutai ir kt.

Šiandieninė ateities sandorių rinka yra globali prekyvietė. Joje prekiaujama ne tik žemės ūkio produktais, bet ir valiutomis bei finansinėmis priemonėmis tokiomis kaip valstybės obligacijos ir vertybiniai popieriai. Ši rinka yra vieta, kur susitinka ūkininkai, eksportuotojai, importuotojai, gamintojai ir spekuliantai. Šiuolaikinių modernių technologijų dėka prekių, esančių kitame žemyne, kainas gali matyti būdamas bet kurioje pasaulio vietoje

Finansinių ateities sandorių istorija yra labai trumpa. Pamatus jai padėjo Čikagos Prekių Birža (CME). Jos iniciatyva 1972 metais buvo atidaryta Tarptautinė Valiutų Rinka (IMM). Šis valiutinių ateities sandorių sukūrimas yra svarbus etapas, kadangi nuo jo prasidėjo ateities sandorių išėjimas iš žemės ūkio srities ir atėjimas į pasaulinę finansų sritį. Jis labai pakeitė šių sandorių kryptį ir istoriją. Vis dėlto reikia pasakyti, jog finansinių ateities sandorių nebūtų be jų konceptualios pradžios.

1975m. pasirodė palūkanų normos ateities sandoriai. Prekyba JAV trumpalaikių iždo vekselių ateities sandoriais prasidėjo 1976 metų sausį. Tai buvo svarbiausia ateities sandorių rinkos revoliucijos, kuri prasidėjo valiutiniais sandoriais, stadija. Per pirmus penkis gyvavimo metus JAV trumpalaikių iždo vekselių ateities sandoriai tapo populiariausi – 1981 metais buvo atlikta daugiau nei 5,6 milijono operacijų.

Trečiąja finansinių ateities sandorių rūšimi- akcijų indeksų ateities sandoriais pradėta prekiauti palyginti nesenai, tik 1982 metais.

Finansinių ateities sandorių sėkmė paskatino susidomėjimą jais ir kituose pasaulio kontinentuose. Šie ateities sandoriai paplito visame pasaulyje. 1979 metais buvo atidaryta birža Australijoje, 1982 metais tai įvyko Londone bei kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose. Visa tai rodo, jog prekyba ateities sandoriais praktiškai įmanoma bet kurioje pasaulio šalyje.

Taigi, kaip matome, ateities sandoriai praėjo ilgą ir ganėtinai įdomų kelią, kol tapo plačiai pasaulyje naudojamomis finansinėmis priemonėmis. Na o išskirtinis finansinių ateities sandorių populiarumas ir sėkmė, pradedant nuo jų sukūrimo, pasireiškia per jų unikalią savybę valdyti riziką. Tai itin svarbu šiuolaikiniame versle, kadangi jie neleidžia patirti nuostolių ten, kur galima pasiekti pelną.

2.2Ateities sandorių sąvoka bei ypatumai

Tam, jog būtų galima paprasčiau suprasti ateities sandorių rinkos veikimą, būtina išsiaiškinti šių sandorių sąvoką bei ypatumus. Tradiciškai įprasta ateities sandorius charakterizuoti kaip standartizuotus prekybos susitarimus, kuriuose sutariama pirkti arba parduoti nustatytą produktą konkrečią datą ateityje. Nustatyta sandorio kaina yra ta kaina, kuria kaip tikimasi bus ateityje, jo vykdymo metu. Ateities sandoriai – tai išvestiniai kapitalo rinkos instrumentai. Jie gali būti sudaromi konkrečiomis prekėms ar bet kokiam abstrakčiam turtui – trumpalaikėms palūkanų normoms, akcijų kainų indeksams, valiutų kursams, eurodolerių depozitams ir kt.

Kadangi ateities sandoris yra įsipareigojimas pirkti ar parduoti tam tikrą turtą nustatytą dieną ateityje, tai sandorio sudarymo metu prekė nėra perkama ar parduodama ir pinigai nėra sumokami. Pirkėjas ir pardavėjas tik susitaria pirkti ir parduoti turtą tam tikrą dieną ateityje už tam tikrą kainą, kuri nustatoma sandorio sudarymo metu (Juozapavičienė A. Išvestiniai instrumentai tarptautinėse finansų rinkose. Kaunas, 2006)

Toliau pateikiu dar poros mokslininkų apibrėžimus, kaip jie supranta ateities sandorius, siekiant dar geriau suprasti šių sandorių esmę. Pavyzdžiui, D.Winstone mano, jog ateities sandoriai dažniausiai apibrėžiami tokiais pagrindiniais dviem teiginiais:

Ateities sandoris – tai teisėtas standartizuotas susitarimas pirkti arba parduoti nurodytąturtą fiksuotu laiku ateityje ir sutarta kaina.

Ateities sandoris – tai pardavėjo sutikimas pristatyti sutartą kiekį konkrečių prekių į išankstonumatytą vietą, konkrečią datą ir už sutartą kainą. Pirkėjo įsipareigojimai yrapriešingi, t.y. priimti pristatytas prekes.

Na o FJ.Fobozzi teigia jog ateities sandoris – tai susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kai:

pirkėjas sutinka pirkti kažką sutarta kaina nurodytu laiko momentu ateityje;

pardavėjas sutinka parduoti kažką sutarta kaina nurodytu laiko momentu ateityje.

Kaip matome iš šių dviejų mokslininkų pateiktų ateities sandorių apibrėžimų, ateities sandoriai būtinai paliečia du dalyvius (pirkėją ir pardavėją) bei ateities rinką. Bendriausią ateities sandorio veikimo schemą būtų galima pailiustruoti taip: (žr. 1 pav.).

1 pav. Supaprastinta ateities sandorio veikimo schema

Šiame paveiksle galime matyti, kaip veikia ateities sandorių rinka. Nors jis ir neatspinditikrojo ir gan sudėtingo ateities sandorių rinkos funkcionavimo mechanizmo, tačiau leidžia bendrai suprasti ateities sandorių veikimo principą. Ateities sandorio pirkėjas įsipareigoja sandorio pardavėjui sumokėti tam tikrą pinigų sumą atėjus nustatytam pristatymo terminui. Tuo tarpu sandorio pardavėjas, atėjus šiam laikui, įsipareigoja pristatyti bazinį turtą. Visgi reikia pabrėžti, jog fizinis pristatymas ateities sandorių rinkoje retai kada pasitaiko – dažniausiai sandorio pusės atsisako savo pozicijų. Detalesnis šių sandorių mechanizmas bus aptartas sekančiame skyriuje.

Ateities sandorių rinkoje galima užimti trumpąją ir ilgąją pozicijas:

trumpoji pozicija (pardavėjo) reiškia įsipareigojimą parduoti turtą atėjus sandorio vykdymo dienai;

ilgoji pozicija (pirkėjo) reiškia įsipareigojimą pirkti turtą atėjus sandorio vykdymo dienai.

Ateities sandorio pirkėjas visada prisiima pirkėjo, ilgas pozicijas (angl. long position), o pardavėjas prisiima pardavėjo, trumpas pozicijas (angl. short position). Nepadengtas pardavimas (angl. short sale) ateities sandoriams reiškia tik tiek, kad parduotas dar nenupirktas kontraktas.

Vienas pagrindinių bruožų, skiriančių ateities sandorius nuo kitų išvestinių finansinių priemonių yra standartizacija. Tai reiškia, kad paprastai jais prekiaujama laikantis tam tikros biržos taisyklių. Dėl standartizacijos išnyksta lankstumas, bet atsiranda vieningumas, likvidumas – įgytą sandorį bet kada galima parduoti biržoje tuo metu vyraujančia kaina. Be to šių sandorių aiškumą ir apmokėjimą garantuoja patvirtinti atsiskaitymų rūmai, dar kitaip vadinami kliringo namais.Tai labai palengvina prekybą tarp nepažįstamų žmonių, tuo būdu mažindami aukštas kolegų paieškos sąnaudas bei riziką, kuri egzistuoja daugelyje be tarpininko veikiančių rinkų.

Taip pat ateities sandoriai turi šiuos, tik jiems būdingus bruožus:

Sandoriais biržoje prekiaujama atvirai tam tikroje biržos patalpų dalyje (amer. pit) arba elektroninėje aplinkoje kompiuterinių tinklų pagalba.

Pagrindinė ateities sandorių rinkos ekonominė funkcija yra kainos apsauga arba apsidraudimas nuo rizikos. Apsidraudėjai (angl. hedgers) naudoja ateities sandorius tam, kad pašalintų kainos pokyčio riziką, kuri iškyla jų įmonėse kasdien atliekant operacijas su pinigais ar prekėmis.

Spekuliantai, kita rūšis ateities sandorių rinkos dalyvių, savo noru prisiimantys riziką, kurią apsidraudėjai nori nusimesti. Tokiu būdu jie tikisi pelno dėl palankaus kainų pokyčio.

Ateitiessandorių atsiskaitymo rūmai (kliringo namai) leidžia nutraukti sandorį. Dauguma investuotojų dažniausiai uždaro savo poziciją, nelaukdami tam tikro sandorio pristatymo dienos (kuomet vykdomas fiziškas prekės pristatymas pirkėjui ar priėmimas iš pardavėjo).

Pasibaigus nenutraukto sandorio terminui yra pristatomi grynieji pinigai arba atskirame sandoryje numatyta prekė

Kitaip sakant, ateities sandorių terminai ir sąlygos yra svarbios apsisaugojimo priemonės nuo perpildymo ir sukčiavimo, rinkos manipuliavimo, apribojimų, monopolijos, kas neigiamai veikia rinkos vientisumą ir ekonominę sanglaudą. Be to būtina pažymėti, kad ateities sandoriai atlieka 2 pagrindines funkcijas: leidžia investuotojams apsidrausti nuo rizikos, susijusios su kainos kitimu bei suteikia galimybę biržos spekuliantams gauti iš to pelną.

Įdomu tai, kad mažiau nei 3% visų ateities sandorių yra fiziškai išpildomi. Atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad dauguma investuotojų dažniausiai uždaro savo poziciją, nelaukdami tam tikro sandorio pristatymo dienos (kuomet vykdomas fiziškas prekės pristatymas pirkėjui ar priėmimas iš pardavėjo). Viso pristatymo proceso aprašymas yra kiekvieno sandorio sudedamoji dalis, kuri yra labai tiksliai apibūdinama. Skirtumas tarp pirkimo/pardavimo kainos ir pozicijos uždarymo kainos tampa investuotojo pelnu arba nuostoliu. Prieš pasibaigiant ateities sandoriui jo kaina gali būti aukštesnė ar žemesnė nei grynoji bazinio aktyvo, indekso reikšmės ar prekės kaina, tačiau artėjant pristatymo momentui ateities sandorio kaina turi būti lygi grynajai kainai. Kitu atveju tarp bazinio aktyvo ir ateitiessandorių rinkų gali įsiterpti arbitražas. Skirtumas tarp ateities sandorio ir grynosios kainos yra vadinamas baze. Bazė gali būti ir neigiama, ir teigiama,. Kadangi sandorio pasibaigimo momentu jo ir bazinio aktyvo grynoji – pradinė kainos turi sutapti, todėl pristatymo dieną bazė visada bus lygi nuliui.

Kaip ir bet kuris finansinis instrumentas, ateities sandoriai taip pat turi savo privalumus bei trūkumus. Pagrindinės šių išvestinių finansinių priemonių teigiamos savybės būtų tokios:

patogiai organizuota prekyba;

tiksliai apibrėžtos sandorių vykdymo taisyklės;

nedidelis „siūlomų ir prašomų“ kainų skirtumas (angl. bid-ask spread);

rinkos skaidrumas;

maži transakcijų kaštai;

minimali, palyginti su panašiais sandoriais, rizika.

Visgiateities sandoriai turi ir trūkumų, kurių svarbiausi yra šie:

ribotosbiržos prekybos valandos;

biržos kliento sąskaitoje kasdien nustatomas dienos pelnas ar nuostolis (t.y. vykdomas suderinimas su rinka);

sandorių nelankstumas apimties ir galiojimo trukmės atžvilgiu;

bazės rinka.

Apibendrinant , dar kartą būtina pabrėžti, kad ateities sandorių rinka yra ta vieta, kur susitinka tie, kurie nori apsisaugoti nuo rizikos. Na o šiems sandoriams būdingos charakteristikos yra garantas, kad sandoris yra teisėtas ir būtinai įvyks. Taip pat derėtų prisiminti, kad pagrindinės dvi ateities sandorių funkcijos yra galimybė apsidrausti bei užsidirbti atliekant spekuliavimo veiksmus.

Toliau bus aptariamas prekybos ateities sandoriais mechanizmas.

2.3 Ateities sandorių rinkos funkcionavimo mechanizmas

Ateities sandorių rinkos mechanizmas yra gan sudėtingas procesas. Šiems sandoriams yra būdingos tam tikros procedūros ir taisyklės, kurios padeda valdyti prekybos procesą. Tam, kad būtų paprasčiau suvokti ateities sandorių veikimo principą, reikia aptarti jų rinkos funkcionavimo komponentus: biržas ir kliringo įstaigą, kainas, sandorių pozicijos atidarymą, maržą, pozicijos uždarymą bei pristatymą.

Ateities sandoriai – biržiniai išvestiniai finansiniai instrumentai, todėl jų prekyba vyksta tik specializuotose biržose. Jos užtikrina prekybos organizavimą, nustato taisykles, reguliuoja biržos narių elgesį. Biržų veikla finansuojama iš jos narių mokesčių ir iš mokesčių už suteiktas paslaugas klientams. Narystė biržoje kainuoja, ir jomis prekiaujama, kaip bet kuria kita preke. Iki 1998 metų didžiausia pasaulio ateities sandorių biržabuvo CBOT (Čikagos prekybos rūmai). Šiuo metu ateities sandoriais prekiaujama daugelyje pasaulio biržų, pavyzdžiui COMEX ir NYMEX (Niujorko prekių birža), CME (Čikagos prekių birža), LIFFE (Londono tarptautinė finansinių ateities ir pasirinkimo sandorių birža), LME (Londono metalų birža), IPO (Tarptautinė naftos birža) ir kt. Jų galima priskaičiuoti daugiau kaip 150. Kaip matome, ateities sandorių rinka yra centrinė prekyvietė, kur gali veikti pirkėjai ir pardavėjai iš viso pasaulio.

Biržos nariai dažniausiai yra atskiri individai, nors jie gali atstovauti ir konkrečioms bendrovėms. Biržos narių skaičius yra ribotas. Jie gali prekiauti savo sąskaita arba būti kitų biržos narių agentai. Gali būti tokios biržos narių rūšys:

biržos prekiautojai (angl. floor traders), kurie prekiauja savo sąskaita;

biržos brokeriai (angl. floor brokers) arba pavedimųbrokeriai (angl. commission brokers) dažnai veikia kaip agentai`

ateities sandorių pavedimų prekiautojai (angl. futures commission merchants) veikia kaip agentai plačiajai visuomenei ir už tai gauna komisinį atlygį.

Biržos klientas gali atidaryti ateities sandorio poziciją, kreipdamasis į ateities sandorių pavedimą prekiautoją, kuris gali veikti per biržos brokerį. (Juozapavičienė A. Išvestiniai instrumentai tarptautinėse finansų rinkose. Kaunas, 2006)

Išskiriami du pagrindiniai biržų tipai:

„Atviro šaukimo“ (fizinis pastatas)

„elektroninė“ (kompiuterinė).

„Atviro šaukimo”biržojeyra prekybos aukštas, kuris yra suskirstytas į plotus (angl. pits). Kiekvienas plotas yra skirtas konkrečiai prekei, kuria prekiaujama biržoje. Dažniausiai šio tipo biržoje prekyba sandoriais vyksta taip: norėdamas pirkti ar parduoti ateities sandorį, klientas skambina brokeriui, kuris užfiksuoja pavedimo laiką ir parengia pavedimą bei pateikia jį į biržos prekybos salės postą. Klerkas gautą pavedimą performuoja biržos pavedimą ir pateikia prekybos salės brokeriui, kad jis jį atliktų. Kartais klerkas pasinaudoja rankų signalais informuoti brokerį apie gautą pavedimą. Dažniausiai stambius pavedimus klientai pateikia tiesiogiai biržos brokerio postui. Prekybos salės prekiautojas stovi prekybos plotų vietoje ir skelbia garsiai apie gautą pavedimą kitiems prekiautojams, kurie atsako siūlydami kainą, dažnai ne tik balsu, bet ir rankų signalais. Sutarus dėl sandorio, abu prekiautojai pasižymi apie sandorį ir jo detales, o dienos pabaigoje kliringo institucija surenkainformaciją apie sandorius ir užtikrina, kad pagal sandorius būtų atsikaityta be klaidų. (Kancerevyčius G. Finansai ir investicijos. Kaunas, 2006.)

Šiais laikais vis mažiau naudojama prekyba balsu – jos vietą užima modernesnės elektroninės prekybos sistemos. Elektroninė biržaneturi fizinio pavidalo, čia prekyba vyksta internetu. Kaip ir atviro šaukimo biržose, prekybą čia gali vykdyti tik nariai. Narystė yra ribota ir gali būti perkama arba parduodama. Didžiausia tarptautinė ateities sandorių elektroninė sistema yra Globex, kurią sukūrė Reuters agentūra. Globex galima prekiauti net ir tada, kai visos kitos biržos yra uždarytos – virtualioje aplinkoje prekyba vyksta visą parą. Išskiriami šie pagrindiniai elektroninės prekybos privalumai:

Sudaro sąlygas prekiauti net ir esant dideliam atstumui.

Efektyviau tikrinama ir valdoma prekyba.

Pagreitinama užsakymovykdymo sparta ir pati prekyba.

Greičiau renkama ir pateikiama statistinė informacija.

Svarbūs prekybai yra kliringo namai (angl. clearing house) dar kitaip vadinami atsiskaitymų rūmais. Jų nederėtų tapatinti su birža, nes birža yra fizinė vieta, kurioje susitinka pirkėjai ir pardavėjai, o atsiskaitymų rūmai gali egzistuoti biržos viduje, kartais ir kaip jos padalinys. Operacijos po pirmo sandorio vykdomos per atsiskaitymų rūmus , o ne tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tai reiškia, kad atsiskaitymų rūmai, o ne kitas investuotojas iš tiesų yra antroji sandorio pusė. Ši institucija užtikrina, kad abi pusės įvykdys savo susitarimą. Sandorio šalims nebereikia rūpinti viena kitos patikimumu, dažnai jos net nežino viena kitos. Taigi atsiskaitymų rūmai užtikrina apmokėjimą reikiamu laiku ir sandorio atlikimą negalint įvykdyti įsipareigojimų sandorio partneriui, taip pat garantuoja rinkos likvidumą. Atsiskaitymų rūmų žlugimas sugriautų ateities sandorių rinką.

Ateities sandoriuose labai daug dėmesio skiriama kainos suderėjimui. Skirtumas, kuris atsiranda tarp galutinės kainos ir sutartos kainos yra apskaičiuojamas ir išmokamas kasdien, o ne sutarto laikotarpio pabaigoje. Jei ateities sandorio kaina pakyla, tai ilgalaikės pozicijos turėtojas (pirkėjas) gauna tą skirtumą. Jei ateities sandorio kaina nukrenta, pirkėjas patiria nuostolių, kurie sudaro kainos pakitimo skirtumą. Šitas procesas vadinamas susiderinimu su rinka (angl. marking to market).

Kalbant biržos sąvokomis ateities sandorio pirkimas yra vadinamas „ilgosios pozicijos atidarymu“, o pardavimas – „trumposios pozicijos atidarymu“. Jei perkamas ateities sandoris,tai atidaroma ilgoji pozicija rinkoje. Tokiu atveju tikimasi kad kaina ateityje kils ir, jeigu taip nutiks, bus uždirbama pinigų. Trumpoji pozicija priklauso pardavėjui. Tokiu būdu parduodamas ateities sandoris tikintis, kad kaina nukris. Jei taip nutinka, taip pat bus uždirbami pinigai. Analogiškai būnant ilgoje pozicijoje, kai rinkos kaina krenta, prarandami pinigai. O esant trumpoje pozicijoje, kai rinkos kaina kyla pinigai taip pat prarandami. Esmė yra pasirinkti teisingą poziciją: ilgą – kai rinkos kaina kyla ir trumpą – kai rinkos kaina krenta.

Analizuojant ateities sandorių vykdymo mechanizmą, būtina aptarti maržą. Marža yra tarsi garantinis indėlis arba užstatas, kurį skiria sandorininkas užtikrinti kontrakto įvykdymui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad sandorio įsipareigojimai būtų vykdomi. Tai nėra išankstinis apmokėjimas, o tik garantas. Ateities sandorių biržos nustato minimalius maržinio indėlioreikalavimus, paprastai nuo 2 iki 20 proc. sandorio vertės, tačiau brokerių firmos gali reikalauti didesnio įnašo. Ateities sandorių rinkoje gali būti: pradinė marža (angl. initial margin) ir mažiausia marža (angl. maintenance margin). Pradinė marža – tai kontrakto sąlygose nurodyta mažiausia suma, kurią investuotojas privalo sukaupti maržinėje sąskaitoje, norėdamas prekiauti ateities sandorių kontraktais. Mažiausia marža – ateities sandoriuose yra maržinė priemonė, kai nedidelis pradinis užstatas leidžia sudaryti žymiai didesnių sumų sandorius. Investuotojai privalo sąskaitoje palaikyti pinigų sumą, ne mažesnę kaip mažiausia marža. Jeigu sąskaitos likutis tampa mažesnis, klientui pateikiamas reikalavimas papildyti sąskaitą arba uždaryti tam tikras pozicijas.

Paskutinis ateities sandorių mechanizmo veikimo etapas yra sandorio pozicijos uždarymas ir pristatymas. Kadangi ateities sandorių tikslas nėra įgyvendinti sandorį, tai kai kainos pasiekia norimą ribą, sandorį galima nutraukti. Jeigu sandoris nėra nutraukiamas, kiekvienos dienos pabaigoje ateities sandoriai yra perrašomi naujomis ateities kainomis. Esant nepalankioms sąlygoms, kai kaina nukrenta, vietoj sandorio nutraukimo galima imtis atvirkštinės prekybos, t.y. atidaryti ateities sandorį tai pačiai prekei ar turtui, tik priešingose pozicijose. Ateities sandoriai turi apibrėžtą pristatymo ar sandorio išpildymo terminą, todėl atėjus šiam laikui viena iš sandorio pusių , norinti priimti ar pristatyti pristatymą nustatyta tvarka, informuoja biržos atsiskaitymų rūmus apie pasiruošimą išpildyti savo pareigas.Tada atsiskaitymų rūmai atrenka dalyvį iš priešingossandorio pozicijos ir praneša jam apie būtinumą pristatyti ar priimti prekę.

Pabaigoje reikia pažymėti, kad ateities sandorių rinkoje bet kada galima laisvai iš jos išeiti. Tokiu būdu pozicija yra uždaroma įvykdant atvirkštinį sandorį.

Akcijų indekso „OMX 30 Index“ ateities sandorio pavyzdys (1 lentelė):

Jūs nusipirkote „OMX 30 Index“ ateities sandorį tikėdamiesi akcijų indekso kilimo. Akcijų indeksui pakilus 10% jūs uždirbote 50% nuo investuotos sumos (garantinis užstatas buvo 20 000 SEK, o pelnas 10 000 SEK). Tačiau jūsų nuostolis akcijų indeksui smukus 10% taip pat bus 50% nuo jūsų investuotos sumos (garantinis užstatas buvo 20 000 SEK, o nuostolis 10 000 SEK). Pelnas ir nuostolis iš ateities sandorio yra neriboti.

1 lentelė

Akcijų indekso „OMX 30 Index“ ateities sandoriopavyzdys

Šaltinis: www.swedbank

2.4 Ateities sandorių klasifikacija

Galima būtų išskirti ateities sandorių 2 tipus: finansinius ateities sandorius, kurių objektais yra finansinės priemonės, ir prekių ateities sandorius, kurių objektai yra realios prekės (žr. 2 lentelė).

2 lentelė

Ateities sandorių objektai

2 lentelė parodo, kad ateities sandorių rinkoje prekiauti praktiškai galima bet kuo: nuo vertybinių popierių iki apelsinų sulčių. Ateities sandorio objekto pasirinkimas priklauso nuo žmogaus siekiamo tikslo.

Tuo tarpu Kancerevyčius savo knygoje išskiria keturias finansinių ateities sandorių grupes:

Valiutos ateities sandoriai (angl. FX futures);

Akcijų indeksų ateities sandoriai (angl. (stock) index futures);

Palūkanų normos ateities sandoriai (angl. interest rate futures).

Žaliavinių arba biržinių prekių sandoriai (angl. commodity futures).

Valiutos ateities sandoriai– prekyba valiutos ateities sandoriais prasidėjo po Breton Vudso sistemos žlugimo, 1972m. Valiutos ateities sandoriai yra listinguojami visomis pagrindinėms valiutoms. Kontraktų terminai baigiasi kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.Sandoris paprastai baigiasi termino mėnesio trečią trečiadienį.

Akcijų indeksų ateities sandoriai – akcijų indeksų ateities sandoriais JAV imta prekiauti nuo 1982 metų. Svarbiausios biržos yra JAV Main Market Index (MMI) ateities sandoriai, NYSE Index ateities sandoriai, Standard&Poor’s 500 Index ateities sandoriai ir Japonijos Nikkei Index ateities sandoriai. Lietuvoje šio tipo sandoriais galima prekiauti NASDAQ OMX Vilnius biržoje, kurioje akcijų indeksų ateities sandoriai yra susieti su OMX Baltic 10 indeksu (tai yra prekybinis indeksas, kurį sudaro 10 pačių likvidžiausių Baltijos šalių bendrovių, kurių akcijomis yra aktyviai prekiaujama kiekvieną dieną Vilniaus, Talino ir Rygos vertybinių popierių biržose).

Palūkanų normos ateities sandoriai – pirmą kartą palūkanų normos ateities sandoriais pradėta prekiauti 1975 metais spalio 20 dieną. Palūkanų normos ateities sandoriai leidžia obligacijų ir kito finansinio turto, kurį veikia palūkanų normos nepastovumas, savininkams perkelti riziką. Šio tipo ateities sandoriai gali būti dviejų rūšių: trumpalaikių instrumentų ir vidutinio bei ilgo galiojimo laiko instrumentų ateities sandoriai. Jie turi daugiausia rūšių iš visų ateities sandorių grupių ir sudaro apie pusę visos ateities sandorių rinkos.

Žaliavinių arba biržinių prekių sandoriai- kaip jau buvo anksčiau minėta,seniausia ateities sandorių grupė yra žaliavinių arba biržinių prekių sandoriai, atsidarę XIX a. Žaliavinė prekė – prekė, kuri naudojama pramonėje arba prekyboje ir kuri gali būti transportuojama. Prekių ateities sandoriai skirstomi dar į tris grupes:

Žemėsūkio prekės: grūdai, gyvuliai, aliejiniai augalai, pluoštai, maisto prekės (kava, cukrus, kakava, kt.);

Metalai: baziniai (varis, geležis), strateginiai (titanas, cinkas), brangieji (auksas, sidabras, platina);

Energetiniai ištekliai: žalia nafta, naftos produktai, dujos.

Literatūroje išskiriama apie 50 rūšių ateities kontraktų, bet vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda nauji kontraktai. Kiekvienai prekei yra keletas skirtingų charakteristikų, ir atitinkamai ir ateities kontraktų. Nors prekyba finansiniais ateities sandoriais prasidėjo žymiai vėliau, tačiau šiandien šio tipo sandoriai savo apimtimis viršija prekių ateities sandorius. Jie sudaro 2/3 visų ateities sandorių. Finansinių ateities sandorių kategorijoje labiausiai paplitę valiutų kursų ateities sandoriai bei palūkanų normų ateities sandoriai.

ATEITIES SANDORIŲ IR IŠANSKTINIŲ SANDORIŲ PALYGINIMAS

Labai dažnai išankstiniai sandoriai ir ateities sandoriai yra maišomi, kadangi jie priklauso tai pačiai išvestinių finansinių priemonių grupei. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti esminius šių sandorių skirtumus. Išankstinių ir ateities sandorių palyginimą pateikiu 3 lentelėje.

3 lentelė

Išankstinių ir ateities sandorių rinkų palyginimas

Kaip matome iš lentelėje pateiktos informacijos, ateities sandoriai yra labiau formalizuoti ir standartizuoti, o išankstinis sandoris yra mažiau formalus, čia pagrindinės sąlygos nustatomos derybų tarp pirkėjo ir pardavėjo metu. Išankstinį sandorį galima apibūdinti kaip paprastą pirkimo ir pardavimo nebiržinėje rinkoje sutartį, kuri bus vykdoma ateityje. Šio sandorio nereguliuoja ir neadministruoja jokios institucijos, juose neįsiterpia atsiskaitymų rūmai. Tuo tarpu ateities sandorių dalyviams nereikia rūpintis dėl kredito rizikos – ją prisiima atsiskaitymų rūmai.

ATEITIES SANDORIŲ RINKOS ANALIZĖ

Šiame skyriuje pateiksiu trumpą ateities sandorių statistinių duomenų analizę. Kadangi Lietuvoje tokios informacijos neradau, naudosiu duomenimis, kuriuos aptikau BIS (TarptautinioAtsiskaitymų Banko) interneto svetainėje. BIS šiuos duomenis gauna iš tarptautinių bankų. Remiantis jų pateikiama informacija, galima pavaizduoti ateities sandorių apyvartą pagal sandorių kiekį ir sumą. (žr. 2 pav.).

2010m. apyvarta pagal ateities sandorio tipą

2 pav. 2010m. apyvarta pagal ateities sandorių tipą

Šaltinis: www.bis.org/

Iš 2 paveikslo matyti, kad remiantis tarptautinių bankų duomenimis, labiausiai pasaulyje prekiaujama palūkanų normos ateities sandoriais. 2010m. 2 ketvirčio apyvarta sudarė beveik 422 milijonus sandorių. Tuo tarpu akcijų indekso ateities sandoriai nėra tokie populiarūs, jų apyvarta kiekvieną ketvirtį praktiškai per pus mažesnė nei palūkanų normos ateities sandorių. Pavyzdžiui 2 ketvirtyje ji sudarė 176 mln. sandorių.

Bendra 2010m. ateities sandorių apyvarta pagal sandorių tipą (mln.)

3 pav. Bendra 2010m. ateities sandorių apyvarta pagal sandorių tipą (mln.)

Šaltinis: www.bis.org/

3 paveikslas parodo ateities sandorių pagal jų objektą populiarumą. Aiškūs lyderiai yra palūkanų normos ateities sandoriai, kurių per 2010m. buvo parduota net 1573,5 mln. Akcijų indekso ir valiutinių ateities sandorių apyvarta atitinkamai sudarė 725,2 ir 58,2 mln. sandorių.

Finansinių ateities sandorių rinkos apyvarta 2010m. pagal sandorių skaičių (mln.)

4pav. Finansinių ateities sandorių rinkos apyvarta 2010m. pagal sandorių skaičių (mln.)

Šaltinis: www.bis.org/

4 paveikslai iliustruoja 2010m. finansinių ateities sandorių apyvartos pokyčius. Kaip matome, metų pradžioje prekiautojai buvo kur kas pasyvesnis nei metų viduryje, kai apyvarta padidėjo. Tačiau metams einant į pabaigą apyvarta vėl krito ir beveik pasiekė tą lygį, kuris buvo metų pradžioje.

IŠVADOS

Taigi išnagrinėjus prekybą ateities sandoriais priėjau tokių išvadų:

Ateities sandoriai – tai sandoriai, pagal kuriuos šalys įsipareigoja pirkti arba parduoti standartinį tam tikros prekės arfinansinio instrumento kiekį sutartą ateities dieną už sutartą kainą. Jų 2 pagrindinės funkcijos: leidžia investuotojams apsidrausti nuo rizikos, susijusios su kainos kitimu bei suteikia galimybę biržos spekuliantams gauti iš to pelną.

Nors ateities sandoriai yra gan jauna išvestinių finansinių priemonių rūšys, šiandien pasaulinėje rinkoje jie tampa vis populiaresni. Pagrindinė to priežastis – puiki priemonė apsidrausti nuo prekių ar finansinių instrumentų kainų nestabilumo.

Ateities sandorių rūšių yra gana nemažai ir visos jos yra skirstomos pagal sandoryje esančius objektus (pvz., akcijų indekso, valiutos, metalų, aukso ar naftos ateities sandoriai).

Pagrindinė ateities sandorių išskiriamoji ypatybė, tai jog jie lyginant su kitomis išvestinėmis priemonėmis yra kur kas labiau standartizuoti. Paprastai jais prekiaujama laikantis tam tikros biržos taisyklių.

Ateities sandorių prekybos mechanizmas yra gan sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja biržos pirkėjai, pardavėjai bei tarpininkai, o pagrindinį vaidmenį atlieka birža ir atsiskaitymų rūmai. Birža – centrinė prekybos vieta. Ji atlieka labai svarbią funkciją – rinkos dalyviams yra pagrindinė kainų rizikos valdymo priemonė. Prekybos operacijos yra vykdomos per biržai priklausančius narius. Tuo tarpu atsiskaitymų rūmai prižiūri ir patvirtina visus sandorius kasdien sudaromus biržoje bei prisiima antros sandorio pusės funkciją.

Ateities sandorių palyginimas su išankstiniais sandoriais padėjo suvokti pagrindinius jų skirtumus ir leido įrodyti, jog tai nėra tapatūs sandoriai.

Atlikus ateities sandorių statistinių duomenų analizę paaiškejo,jog labiausiai pasaulyje prekiaujama palūkanų normos ateities sandoriais.

LITERATŪRA

Kancerevyčius G. Finansai ir investicijos. Kaunas, 2006.

Juozapavičienė A. Išvestiniai instrumentai tarptautinėse finansų rinkose. Kaunas, 2006.

Winstone D. Financial Derivatives: Hedging with Futures, Fonvards, Options &Swaps.Chapman & Hali, 1995.

Foundation of Financial Markets and Institutions/ Fobozzi F. J., Modigliani F., Jones F. J.,Ferri M.C. Prentice Hall, 2002.

http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems/ifp_ateities_sandoriai

http://www.dnb.lt/Dokumentai/finansini%C5%B3%20priemoni%C5%B3%20rizikos%20apra%C5%A1ymas_2011.11.07.pdf

http://www.nasdaqomxbaltic.com/?id=2009099.

http://zinom.lt/ateities-sandoriai/.

http://www.elegancija.eu/kai-pirstai-uzdirba-milijonus/

http://www.bis.org/

16