ES struktūriniai fondai

Untitled

Turinys

ANOTACIJA

Rašto darbe aptariami Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. panaudojimo aspektai. Pirmajame skyriuje pristatoma Europos Sąjungos struktūrinė parama, aprašomi jos finansiniai instrumentai – ES struktūriniai fondai bei pateikiamiES struktūrinės paramos tikslai. Šis pirmas skyrius apima teorinę nagrinėjimo dalį. Antrajame skyriuje nagrinėjama labiau praktinė rašto darbo dalis. Visų pirma supažindinama su 2007-2013m. Struktūrine parama Lietuvai, pažymima jos nauda. Tai pat pateikiamas teisinis ES paramos administravimo pagrindas. Galiausiai pereinama prie paramos įsisavinimo 2007-2013 m. programos rezultatų. Pateikiame finansuojamų projektų skaičių, išmokėtų sumų dydžius, paramos effektyvumo įvertinimus. Pabaigoje yra išskiriami teigiami ir neigiami ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo aspektai bei pristatomi pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantys lėšos būtų įsisavinamos skaidriau bei efektyviau.

ĮVADAS

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis, 1992m.). Taip pat siekiama subalansuotos ekonominės ir socialinės pažangos, stiprios visuomeninės ir ekonominės sanglaudos, lygiavertiško tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Visgi praktika rodo, jog ne visos Europos Sąjungos valstybės yra vienodai išsivysčiusios ir pajėgios siekti šių ES tiikslų. Tokiu būdu buvo sukurtas finansinis instrumentas – Europos Sąjungos struktūriniai fondai, skirti regionų išsivystymo skirtumams mažinti ir menkiau išsivysčiusių regionų plėtrai skatinti.

ES struktūrinių fondų panaudojimas Lietuvoje – itin aktuali tema šiuo metu, kuomet po 2008 – 2009m. pasaulinės krizės ekonomika yra sulėtėjusi, egzistuoja pa

akankamai aukštasnedarbo lygis, vis didėjanti socialinė atskirtis. Šias ir kitas problemas gali padėti spręsti net 36 milijardų litų skiriama ES parama 2007 – 2013 metams (iš jų 23 mlrd. litų sudaro Struktūrinė fondų parama). ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Lietuvoje yra svarbus dėl keleto priežasčių. Visų pirma dėl to, jog Europos Sąjungos parama yra didelė savo apimtimi, ji turi žymią įtaką valstybės sektoriaus finansams bei privačiame sektoriuje daromiems sprendimams. Antra – Europos Sąjungos paramos lėšų paskirstymas yra vykdomas per valstybės institucijas. Tai leidžia vykti diskusijoms apie ES lėšų panaudojimo kryptis, jų efektyvumą, galimybę tobulinti ES lėšų panaudojimo procesus siekiant didesnės lėšų įsisavinimo naudos. Tikslingai ją panaudojus, galima pasiekti reikšmingų rezultatų keliant Lietuvos išsivystymo lygį ir lyginant regionų netolygumus, diegiant inovacijasžemės ūkyje, ugdant kvalifikuotus specialistus, investuojant į mokslinius tyyrimus ir geresnę socialinę aplinką. Todėl labai svarbu tinkamai paskirstyti ES struktūrinių fondų lėšas, identifikuoti ir išspręsti šių lėšų panaudojimo problemas, kad mūsų šalis gautų didžiausią galimą ilgalaikę naudą.

Darbo problema: galimasneefektyvus Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimas.

Tikslas: išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą bei jų galimybes Lietuvoje.

Uždaviniai:

Trumpai pristatyti ES struktūrinių fondų paramą.

Įrodyti ES struktūrinės paramos būtinumą Lietuvai.

Išanalizuoti ir tinkamai įvertinti 2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvoje.

Analizės būdai: literatūros šaltinių analizė,statistinių duomenų analizė kaip tyrimo metodas.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama

Kas yr

ra struktūrinė parama

Struktūrinė Europos Sąjungos politika apima regioninę politiką ir kai kuriuos socialinės politikos bei bendrosios žemės ūkio politikos aspektus. Jos tikslas – mažinti ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio atotrūkį tarp ES narių, teikiant finansinę paramą ir koordinuojant regioninę politiką. Struktūrinės paramos poreikis iškilo, į ES 1981 m. įsijungus Graikijai, Ispanijai, ir Portugalijai, kurios buvo daug neturtingesnės nei steigėjų šešetas ar 1973 m. įstojusios Danija bei Didžioji Britanija. Ilgą laiką paramos gavėja buvo ir su pastarosiomis šalimisprisijungusi Airija, kuri dabar laikoma sėkmingu narystės ES galimybių panaudojimo ekonomikos plėtrai ir augimui skatinti pavyzdžiu, tinkančiu ir Lietuvai.

Kitaip sakant, Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. ES socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo raida tiesiogiai siejama su Europos integracijos plėtra.

Kalbant apie Lietuvą, tikimasi, jog panaudodama struktūrinę paramą iki 2015m. Lietuva galėtų pasivyti kai kurių senųjų ES valstybių narių išsivystymo lygį. 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudarė 47 proc. 15 senųjų ES

S šalių narių BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio. Portugalijoje šis rodiklis buvo 65.8 proc., Graikijoje – 77 proc., Ispanijoje – 90.7 proc. O štai Airijos ekonomikos lygis jau viršija Europos šalių vidurkį – šiuo metu Airijoje vienam gyventojui tenka 127.7 proc. ES-15 šalių narių BVP. Taigi Lietuvai ES struktūrinė parama yra visapusiškai naudinga ir būtina siekiant ekonominio išsilyginimo tarp kitų išsivysčiusių ES valstybių.

ES Struktūriniai fondai

ES struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimo priemonė, skirta sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų (arba valstybių). Tik įsteigus Europos sąjungos struktūrinę paramą, buvo skiriami šie struktūriniai fondai: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas ir Sanglaudos fondas. Plačiau bus aptarti šiuo metu (2007-2013m.) pagal remiamas ūkio šakas ir sprendžiamas problemas išskiriami 3 pagrindiniai ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos:

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionussu periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą. Iš ERPF lėšų finansuojama:

tiesioginė pagalba investicijoms į įmones (visų pirma MVĮ), kad būtų kuriamos tvarios darbo vietos;

su moksliniais tyrimais, na

aujovėmis, telekomunikacijomis, aplinka, energija ir transportu susijusi infrastruktūra;

finansinės priemonės (rizikos kapitalo fondai, vietos plėtros fondai ir t. t.), siekiant remti regioninę bei vietos plėtrą ir skatinti miestus bei regionus bendradarbiauti;

techninės pagalbos priemonės.

Europos socialinis fondas (ESF) – remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesiniomokymo sistemų tobulinimą. ESF veikla yra susijusi su konvergencijos bei regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslais. Ji remia valstybių narių veiklą, kuria siekiama:

didinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti: diegti mokymosi visą gyvenimą sistemas, kurti ir platinti naujoviškus darbo organizavimo būdus;

padėti įsidarbinti ieškantiems darbo žmonėms, neveikliems asmenims, moterims ir migrantams;

užtikrinti socialiai pažeidžiamų asmenų socialinę integraciją ir kovoti su diskriminacija darbo rinkoje;

stiprinti žmogiškąjį kapitalą reformuojant švietimo sistemas ir kuriant mokymo įstaigų tinklus.

Sanglaudos fondas (SF) – įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Šis fondas padeda valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui yra mažesnės kaip 90 % Bendrijos BNP vidurkio, mažinti ekonominį bei socialinį atsilikimą ir stabilizuoti ekonomiką. Sanglaudos fondas remia su konvergencijos tikslu susijusią veiklą. Šiam fondui taikomos tokios pačios programavimo, valdymo ir kontrolės taisyklės kaip ir ESF bei ERPF. 2007-2013 m. iš Sanglaudos fondo teikiama parama Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai ir Vengrijai. Ispanija gauna pereinamojo laikotarpio paramą, nes jos BNP vienam gyventojui yra mažesnės už ES-15 BNP vidurkį. Sanglaudos fondas remia veiksmus šiose srityse:

Europiniai transporto tinklai, ypač ES nustatyti visai Europai svarbūs prioritetiniai projektai;

Aplinka: Sanglaudos fondas remia aplinkai naudingus energetikosarba transporto srities projektus, susijusius su energijos efektyvumu, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu, geležinkelių transporto plėtojimu, parama kelių transporto rūšių derinimui, viešojo transporto gerinimu ir t. t.

ES struktūrinės paramos tikslai

Reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu ES struktūrinė parama skiriama šiems prioritetams:

Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau išsivysčiusioms šalims narėms ir regionams. Šiam prioritetui skiriama apie 82 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.

Regioninio konkurencingumo ir užimtumo prioritetas skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioritetą. Šiam prioritetui siūlomaskirti apie 16 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.

Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienų ir tarp šalių narių tam tikrose teritorinėse zonose. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 2,5 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų. Jis pakeistų INTERREG iniciatyvą.

2007-2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.

Lietuvos 2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas

Struktūrinė parama Lietuvai

Kaip jau buvo minėta pirmoje rašto darbo dalyje, Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama skirta finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti tokių mažiau pažengusių regionų, kaip Lietuva, konkurencingumą. Lietuvai naudojant struktūrinių fondų lėšas visų pirma bus siekiama padėti prisitaikyti prie kintančių ekonominių ir socialinių sąlygų, pasiekti senųjų Europos Sąjungos šalių narių ekonominį lygį. Struktūrinių fondų lėšomis taip pat finansuojami projektai, padedantys sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės, veiklos. Be to didinamas krizę patiriančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumas ir padedama joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. „Pagrindinis mūsų šaliai ES paramos tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.“ (Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) direktorius Povilas Česonis,2007m..)

Žvelgiant į praeitį, ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2004-2006 m. buvo teikiama pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD). Investicijų prioritetams įgyvendinti buvo skirta apie 3,09 mlrd. litų ES ir 1,07 mlrd. litų Lietuvos Respublikos lėšų. 2007 m. sausio 1 d. buvo pradėta vykdyti 2007-2013 m. finansinė perspektyva. Kartu prasidėjo ir naujo laikotarpio struktūrinės ES paramos įgyvendinimas Lietuvoje. ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m. yra skiriama iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo bei Sanglaudos fondo ir teikiama pagal du tikslus (plačiau žr. 1.3 „ES struktūrinės paramos tikslai“):

Konvergencijos

Teritorinio bendradarbiavimo

Struktūrinė parama nustatytais metais sudaro 23 mlrd. litų, kas yra penkis kartus didesnė suma lyginant su 2004-2006 m. parama, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36mlrd. litų. (palyginimui – Lietuvos valstybės 2007 m. biudžeto išlaidoms numatoma apie 22 mlrd. litų). Lietuva dar gauna Europos Sąjungos finansinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, taip pat dalyvavimui Europos Bendrijų programose (pvz., kultūros, švietimo ir mokslo bei tyrimų srityse), išorinių ES sienų apsaugai, tranzito į/iš Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti.

Preliminariu nepriklausomų ekspertų vertinimu, efektyviai panaudojus visas 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litųbendrojo vidaus produkto (BVP). Tai smarkiai padidintų dabartines Lietuvos ekonomikos apimtis. Tolimesnėse dalyse aptarsime svarbiausius Lietuvos 2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo aspektus.

Teisinis ES paramos administravimas

Struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programos – programavimo dokumentai, suderinti šalių narių su Europos Komisija, kuriais yra nustatomos remiamos sritys ir paramos sumos. 2007-2013 m. Lietuvoje struktūrinių fondų lėšų panaudojimui parengti keturi pagrindiniai dokumentai: Struktūrinės paramos panaudojimo strategija (dar kitaip vadinama Nacionaline bendrąja strategija) ir trys atskiros veiksmų programos:

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa – ši veiksmų programa atitinka pirmąjį Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti prioritetą „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei“.Įgyvendinant Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą bus siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir tobulinti viešąjį administravimą. Programai skiriama 16% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Paramą teikia Europos socialinis fondas.

Ekonomikos augimo veiksmų programa – Ši veiksmų programa atspindi antrąjį Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti prioritetą „Konkurencinga ekonomika“. Įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą, bus siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį Lietuvos ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Programaiskiriama 45.32% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Ją finansuoja Europos regionų plėtros fondas ir Sanglaudos fondas.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa – Ši veiksmų programa atitinka trečiąjį Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti prioritetą „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“. Įgyvendinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, bus siekiama geriau išnaudoti vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę. Programai tenka 38.68% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą, ją finansuoja Europos regionų plėtros fondas ir Sanglaudos fondas.

Taip pat dar yra išskiriama Techninės paramos veiksmų programa, tačiau ji veikia kaip papildoma programa, skirta visoms teminėms veiksmų programoms administruoti, todėl plačiau jos nenagrinėsime.

Nacionalinė bendroji strategija yra suderinta su atitinkamais strateginiais ES dokumentais: 2005 m. atnaujinta ES Lisabonos strategija, Jungtinėmis ekonomikos ir darbo vietų kūrimo gairėmis (2005-2008 m.) ir Bendrijos strateginėmis gairėmis „Ekonomikos augimą ir darbo vietas remianti politika“ (2007-2013 m.). 2006 m. lapkričio 23 d. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektams pritarė Seimas. 2007 m. rugsėjį programas galutinai patvirtino Europos Komisija.

2.3 Finansinis ES paramos įvertinimas

1 pav. Numatyti projektų finansavimo šaltiniai.

Šaltinis:www.esparama.lt

2007 – 2013 m. programavimo laikotarpyje Lietuvai yra numatyta skirti 23 mlrd. Lt Europos Struktūrinių fondų paramos (91,23% visos skirti paramos). Taip pat, yra numatyta skirti dar 2,2 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų, projektų vykdytojų ir partnerių lėšų įvairiems projektams finansuoti (likusi 8,77% dalis). Todėl galime teigti, kad Lietuvai numatyta suma siekia net 25,6 mlrd. Lt. Daugiausia šių lėšų (51 proc. sumos) Lietuvai skirs Europos regioninės plėtros fondas, tuo tarpu Sanglaudos fondas ir Europos socialinis fondas – atitinkamai 34 proc. ir 15 proc. sumos dalimis. Antrasis Lietuvai skiriamos ES struktūrinių lėšų etapas, vertinant pagal laukiamas lėšas, išsiskirs ženkliai didesniu projektų skaičiumi bei panaudotos paramos sumomis. Panaudotos finansinės paramos suma gali siekti netgi iki 5 proc. šalies metinio BVP (2009 – 2010 m. ES parama sudarė atitinkamaiapie 3 – 4 proc.), o laukiamas projektų skaičius turėtų ženkliai pranokti BDS programos skaičius.

Remiantis Europos Komisijos statistiniais duomenimis (2011 m.) Lietuva yra viena iš greičiausiai ES struktūrinių fondų lėšas įsisavinančių valstybių visoje ES. Pagal EK Biudžeto generalinio direktorato 2011 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvai įvykdytų EK mokėjimų dalis nuo visų jai skirtų ES struktūrinių fondų sudarė apie 23 proc. Lietuvos pasiektą rodiklį pavyko pralenkti tik Airijai bei Estijai, kuriose šis procentas siekė – atitinkamai 30 proc. ir 25 proc. Lyginant su bendruoju lėšų panaudojimo rodikliu, Lietuvos rodiklis buvo bene dvigubai geresnis (žr. 1 lentelėje).

0x01 graphic

1 lentelė. EK įvykdytų mokėjimų dalis nuo visų skirtų ES struktūrinių fondų (%).

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Nors Lietuva pagal šį rodiklį (lėšų įsisavinimo greitis) buvo viena iš lyderiaujančių šalių tarp ES valstybių, tačiau lėšų įsisavinimo greitis nėra pats svarbiausias paramos efektyvumui nustatyti. Reikėtų, taip pat vertinti kiekvienos šalies prioritetų ir veiklos planus bei tikrinti kaip pagal juos yra įsisavinamos lėšos, efektyviai ar ne. Būtent tuomet galima būtų teigti, kad šalis yra viena iš geriausiai parama panaudojančių šalių.

Norime dar kartą priminti, kaip Lietuvoje ES paramos lėšos yra įsisavinamos. Šios patvirtintos schemos principu yra vykdoma finansinės paramos teikimas mūsų šalyje (žr. 2 paveikslėlyje). Paveikslėlyjepavaizduotos keturios kertinės veiksmų programos, kurias sudaro dar 16 veiksmų programos prioritetų, kurių pagalba yra pasirenkami tinkami ES paramai projektai. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa susideda iš 5 prioritetų, Ekonomikos augimo veiksmų – 6 prioritetų, Sanglaudos skatinimo veiksmų – 4 prioritetų, techninės paramos veiksmų – 1 prioritetas.

2 pav. Lietuvoje veikianti ES paramos lėšų įsisavinimo veiksmų programa.

Šaltinis: www.esparama.lt

Taip pat, būtų svarbu paminėti, kad ES lėšos turi įtakos pinigų kiekiui ir kainų lygiui. Paramos panaudojimo prioritetai keičia ekonomikos struktūrą, turi poveikį konkurencijos augimui tarp sektorių ir atskirų bendrovių. Tačiau, vertinant panaudotos paramos sumas pagal makroekonominius rodiklius negalėtume įvertinti gautos naudos visapusiškai. Priežastis paprasta – makroekonominiai rezultataineparodytų ekonominio klimato pasikeitimo procesų, įvykstančių kiekvienoje iš įmonių, taip pat panaudotos paramos efekto šalies makroekonominiuose rodikliuose negalėtume identifikuoti ir tinkamai jį pašalinti lyginant kelių laikotarpių duomenis dėl lėšų pasiskirstymo įvairiapusiškumo.

2.4 ES paramos projektų įvertinimas 2012-10-18 d. duomenimis

Pasinaudoję Europos sąjungos Struktūrinių fondų programos informaciniame puslapyje (www.esparama.lt) patalpintais statistiniais duomenimis, atlikome ES paramos, skirtos 2007-2013 m., analizę ir įvertinimą. Pagal pateiktus duomenis iki šių metų rudens, mes pasirinkome apžvelgti šiuos rodiklius, kurie pasirodė svarbūs vertinant paramos programos efektyvumą: bendrą finansinę paramos būklę pagal metus, finansuojamų projektų skaičių, bendrai išmokėtas lėšas bei lėšas gautas, vertinant jų projektus pagal veiksmų programos klasifikaciją.

Bendra finansinė paramos būklė pagal metus. Šiuo metu ES struktūrinių fondų skiriamos paramos antrasis programavimo etapas (2007 – 2013 m.) yra įpusėjęs. Pateikti projektus bus galima dar šiek tiek daugiau nei vienerius metus, tačiau pagal praėjusių laikotarpių projektams skirtas ir išmokėtas sumas galime susidaryti bendrą vaizdą apie šios programos efektyvumą. Tinklalapyje www.esparama.lt pateiktoje lentelėje yra nurodyti sumų dydžiai panaudoti per kiekvienus metus nuo antrosios programos pradžios (2007 m.) iki šių metų rudens (pastaba: paskutinių metų duomenys nepilni metiniai). Pagal visus apžvelgiamus pagrindinius išmokų rodiklius galime pastebėti ženklų paramos efektyvumoaugimą pastaruosius trejus metus. Vertinant projektams skirtas ir išmokėtas sumas matome kiekvienais metais vyraujanti augimą, todėl matome, kad programa funkcionuoja tinkama linkme ir galime tikėtis optimistinio finansinės paramos efektyvumo varianto (100 proc. paskirtos paramos įsisavinimo). Taip pat, reikėtų išskirti projektų paraiškų teikimo piką 2011 m., kuomet pagal pateiktų projektų prašomą finansavimą buvo peržengta bendra 2007 m. – 2013 m. skirta finansinės paramos suma (2011 m. perviršis sudarė 2,29 mlrd. Lt, o 2012 m. išaugo dar 3,33 mlrd. Lt). Šiuo metu, Lietuva gali pasigirti projektams skirta 22 mlrd. Lt suma, iš kurios projektų vykdytojams yra išmokėta beveik 13,7 mlrd. Lt.

Finansuojami projektai. Paskutiniais duomenimis finansuoti pasirinktų projektų skaičius siekia 6605 skirtingus objektus, iš kurių jau 3593 – buvo sėkmingai įgyvendintiir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos ir žmonių socialinės aplinkos gerinimo. Likusiems 2909 objektams lėšos turėtų būti skirtos artimiausiu metu. Iš Europos sąjungos įgyvendintiems ir įgyvendinamiems projektams finansuoti buvo skirta apie 20 mlrd. Lt, o iš valstybės biudžeto bei projekto vykdytojų ir investuotojų buvo sulaukta apie 2 mlrd. Lt sumos. Taip pat, įvertinus praėjusių laikotarpių finansinių paraiškų skaičius galime pateikti tokią statistiką:

10681 – paraiškos buvo užregistruotos;

6601 – paraiškos yra patvirtintos finansuoti;

613 – paraiškų yra vertinamos;

72 – paraiškos yra įvertintos ir laukia sprendimo dėl finansavimo;

3605 – paraiškos buvo atmestos ir nebus finansuojamos.

Apibendrinus pateiktus duomenis galime teigti, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis paraiškų (33,75%) buvo atmestos, 61% paraiškų buvo patvirtintos finansuoti, o likusi dalis (5,25%) – vertinamos ar laukiančios galutinio sprendimo dėl finansavimo.

Bendrai išmokėtos lėšos. Pagal pateiktus paskutinius finansinius ES paramos mokėjimo duomenis, galime lengvai nustatyti sumas, kurios buvo skirtos jau įgyvendintiems projektams ar šiuo metu įgyvendinamiems. Pirmiesiems buvo išmokėta beveik 5,6 mlrd. Lt, iš kurių ES paramos tiesiogiai pervesti buvo 5,2 mlrd. Lt (22,18% teikiamos paramos sumos). Tuo tarpu įgyvendinamiems projektas išmokėtas sumas ir jų procentinę dalį nuo skiriamos bendros paramos sumos galite pastebėti žemiau (žr. 3 pav.).

3 pav. Įgyvendami projektų vykdytojams išmokėtos lėšos pagal2012-10-18 d. duomenis.

Šaltinis: www.esparama.lt

Galime teigti, kad paskutiniais metais buvo fiksuojamas gana ženklus augimas išmokant projektų finansavimo sumas. Paskutiniais turimais duomenimis, bendrai įgyvendintiems ir įgyvendinamiems projektams finansuoti yra išmokėta daugiau nei pusė numatytos sumos (53,36%). Šį rodiklį pridėjus prie priimtų finansuoti projektų skaičiaus, galime pastebėti, kad lėšų suma sudaro net 86% visos nustatytos ES paramos fondų sumos.

Lėšų pasiskirstymas pagal veiksmų programos klasifikaciją. Didžiausia dalis iš numatytų skirti lėšų pagal patvirtintą ES paramos skyrimo tvarką 2007 – 2013 m. turėtų atitekti Ekonomikos augimo veiksmų programai (44 proc., 11,3 mlrd. Lt) ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programai (41 proc., 10,4 mlrd. Lt). Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programai ir Techninėsparamos veiksmų programoms yra numatyta atitinkamai po 14 proc. ir 1 proc. paramos lėšų. Šiuo metu Ekonomikos augimo veiksmų programos projektams finansuoti yra skirta 9,2 mlrd. Lt (81,6% šiai programai skirtos ES paramos), o Sanglaudos skatinimo programos projektams 9,5 mlrd. Lt (91,5%). Kitoms programoms yra skiriama atitinkamai 3,2 mlrd. Lt ir 179 mln. Lt.

2.5 ES paramos perskirstymas

ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo procesas turi ne vieną rizikos faktorių. Vienas iš didžiausių, vertinant parama iš finansinės pusės, yra paramos lėšų įsisavinimas ne laiku. Norint išvengti galimų nuostolių ir nesklandumų, dažnai yra naudojamas ES struktūrinių fondų paramos perskirstymas tarp skirtingų veiksmų programų priemonių ir prioritetų. Šis būdas galimas ne tik atsiliekant nuo finansavimo terminų, tačiau ir nusprendus, kad kitų veiksmų programų projektai atneštų didesnės naudos ir geresnių rezultatų nei tie, kuriems iš pradžių buvo skirta parama. ES struktūrinių fondų paramos efektyvaus įsisavinimo ir naudingumo rodikliai yra ypač svarbūs vėliau planuojant sekantį programavimo etapą.

ES paramos sumų perskirstymas tarp veiksmų programų ar prioritetinių sričių yra įprastas reiškinys ES šalių praktikoje. ES leidžia sąjungos šalims narėms pačioms apsispręsti dėl lėšų panaudojimo prioritetinių sričių, tačiau turi būti laikomasi kelių pagrindinių finansinės paramos skyrimo principų. Vienas iš jų teigia, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti perskirstytos tarp skirtingų fondų, lėšų judėjimas gali būti vykdomas tik tame pačiamefonde t.y. Sanglaudos fonde, Europos regioninės plėtros fonde ar Europos socialiniame fonde.

0x01 graphic

4 pav. Veiksmų programos, prioritetai ir įvykę perskirstymai po 2008 m. vasario 18 d. nutarimo.

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Pagal aukščiau pateiktą lentelę (žr. 4 pav.) ir joje nurodytas sumas pažymėtas žalia spalva galime matyti, kad lėšų perskirstymas buvo įvykdytas 3 kartus tarp veiksmų programų prioritetų. Raudona spalva yra pažymėtos sumos, kurios buvo nuskaičiuotos iš veiksmų programos prioritetų ir skirtos perskirstymui. Pagal galiojantį finansinės paramos perskirstymo reglamentą, sumas galime perskirstyti tik keičiant galiojantį ES lėšų naudojimo plano iki 2015 m. patvirtintą LR Vyriausybės nutarimą Nr. 110(pastaba: lėšoms įsisavinti yranaudojama taisyklė n+2, t.y. projektų paraiškų teikimo laikotarpis iki 2013 ir dar 2 metus vykdomas paskirtų lėšų išmokėjimas). 2009 m. įvykdyti lentelėje nurodytus pakeitimus buvo pakeistas minėtas nutarimas, kuris vėliau buvo tikslinimas pagal anksčiau minėtą ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planą.

2.6 Įsisavintos ES struktūrinių fondų paramos teigiami ir neigiami aspektai

ES skiriamos paramos lėšos turi daugybę naudingų savybių, kurias galima būtų įvardinti kaip:

Galimybė gauti paramos investuojant ir dalinai ar visiškai pertvarkant valstybės valdomus sektorius (pvz. viešojo administravimo, švietimo, socialinės apsaugos ir kt.) ir gautų lėšų suma sumažinti dabartinių ir ateities mokesčių mokėtojų lėšų poreikį Lietuvoje.

Galimybė kurtis naujiems projektams privačiame sektoriuje, kurie negalėtų atsirasti dėl aukštos projekto kainos ar mažesnio numatomo atsiperkamumo. Ši parama suteikia įmonėms platesnes galimybes surasti reikiamų lėšų, investuoti ir didinti bendrovės efektyvumą, produktyvumą, skatinti darbuotojų ugdymą.

Galimybė padidinti šalies konkurencingumą tiek ES, tiek pasauliniu lygmeniu. Tikslingai panaudota parama ir augantis privataus sektoriaus produktyvumas bei teisingai pertvarkytas viešasis sektorius gali tapti šalies ūkio augimo veiksniais ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų.

Galimybė lėšas panaudoti įgyvendinant privalomus ES reikalavimus. Sąjungos šalys narės privalo laikytis tam tikrų įsipareigojimų (pvz. aplinkosauginių,atsinaujinančios energijos naudojimo ir pan.), kurių įgyvendinimas gali būti brangus. Pasinaudojus finansine parama gali būti sumažinta šių projektų reikiamų lėšų suma ir reikalavimai greičiau pritaikyti šalies ūkyje ir visuomenėje.

Kita vertus, vis dažniau pasigirsta neigiamų atsiliepimų apie ES paramos fondų lėšų panaudojimą mūsų šalyje. Dažna to priežastis gali būti netinkamas ES paramos projektų įvertinimas ar per maža lėšų įsisavinimo kontrolė paskyrus šias lėšas ir vystant projektą. Įvertinus 2004-2006 m. ir antrojo ES paramos skyrimo etapo neigiamus atgarsius, galėtume išskirti šiuos pagrindinius veiksnius dėl kurių kyla pasipiktinimai ir augantis nepasitikėjimas lėšas skirstančia organizacija:

viešojo sektoriaus investicijų efektyvumo pasikeitimas;

konkurencijos iškraipymas ir privačių investicijųišstūmimas;

poveikis infliacijai;

paramos kapitalizavimas;

mažesnis valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas;

privataus sektoriaus motyvacijos iškraipymas, išteklių nukreipimas į neproduktyvią veiklą;

prielaidos korupcijai ir piktnaudžiavimui.

2.7 Principai pagal kuriuos turėtų vykti lėšų panaudojimas ir perskirstymas

Norint išvengti neigiamų pasekmių įgyvendinant 2007-2013 m. likusio laikotarpio projektus, lėšų perskirstymo atvejus bei mąstant apie sekančio paramos įgyvendinimo etapą (po 2013 m.) reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos kelis svarbius principus prieš nusprendžiant dėl projekto finansavimo. Nors vadovaujantys šiais toliau nurodytais principais būtų atsisakytą daugelio šiomis dienomis vykdomų projektų, tačiau būtų panaikintos neigiamos pasekmės įsisavinant paramą. Pagrindiniai principai:

Finansuoti ne verslo projektus, o tik tai, kas laikoma viešosioms gėrybėmis (šiandien – visų pirma švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra).

Kur įmanoma ES teikiamą paramą skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos.

Finansavimu būtina kiek įmanoma mažiau iškraipyti konkurenciją. Privalu užtikrinti, jog ES lėšomis būtų finansuojami valstybiniai projektai, kurie tiesiogiai nekonkuruoja su privataus sektoriaus projektais.

ES lėšomis vykdomi projektai negali įtvirtinti ar išplėsti valdžios kaip paslaugos teikėjos betkuriame sektoriuje vaidmens, t.y. ES lėšomis neturėtų būti remiamos valstybės įmonės, tiesiogiai konkuruojančios su privačiu sektoriumi.

ES lėšos neturi daryti įtakos biudžeto lėšų panaudojimo kryptims ir prioritetams, t.y. galimybė

panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas neturi keisti valstybės siekiamų tikslų bei keisti valstybės biudžeto struktūrą.

Naudoti ES lėšas Lietuvai privalomų ES reikalavimų tenkinimui ir taip mažinti šių reikalavimų

naštą.

IŠVADOS

Taigi išanalizavę2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvoje priėjome tokių išvadų:

Europos Sąjungos struktūriniai fondai – svarbus finansinis instrumentas, skirtas tokių mažiau išsivysčiusių regionų kaip Lietuva ekonominiams ir socialiniamsskirtumams mažinti.

Lietuvos ekonomika ir socialinė padėtis žymiai skiriasi nuosenųjų ES valstybių narių išsivystymo lygio, todėl ES struktūrinė parama mūsų šaliai yra tiesiog būtina, siekiant pakelti Lietuvos išsivystymo lygį ir išlyginti regionų netolygumus.

Šiuo metu Ekonomikos augimo veiksmų programos projektams finansuoti yra skirta 9,2 mlrd. Lt (81,6% šiai programai skirtos ES paramos), o Sanglaudos skatinimo programai – 9,5 mlrd. Lt (91,5%). Kitoms programoms, žmogiškųjų išteklių plėtros ir techninės paramos programoms yra skirta atitinkamai: 3,2 mlrd. Lt ir 179 mln. Lt.

Paskutiniais duomenimis finansuoti pasirinktų projektų skaičius siekia 6605 skirtingus objektus, iš kurių jau 3593 – buvo sėkmingai įgyvendinti ir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos ir žmonių socialinės aplinkos gerinimo. Likusiems 2909 objektams lėšos turėtų būti skirtos artimiausiu metu.

Paskutiniais turimais duomenimis, bendrai įgyvendintiems ir įgyvendinamiems projektams finansuoti yra išmokėta daugiau nei pusė numatytos sumos (53,36%). Šį rodiklį pridėjus prie priimtų finansuoti projektų skaičiaus, galime pastebėti, kad lėšų suma sudaro net 86% visos nustatytos ES paramos fondų sumos. Nors tai yra beveik 90% visos numatytos skirti paramos, tačiau numatyti lėšų skyrimo dydžiai atsilieka nuo 2007-2013 m. veiksmų programos nutarime nurodytų metinių įsisavinimo tempų.

Pagal paramos įsisavinimo greitį Lietuva yra tarp pirmaujančių ES narių (užima 3 vietą), tačiau pagal paskutinius duomenis ir ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimo veiksmų programą mūsų šalisnegali pasigirti pačiu efektyviausiu paramos panaudojimu.

Norint išvengti neefektyvaus finansinės paramos panaudojimo Lietuva turėtų griežčiau vertinti finansavimo prašančias įmones, jų siūlomų projektų įgyvendinimo strategijas, taip pat atsižvelgti į skaidresnį ES paramos skyrimo proceso užtikrinimą.

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti. LR finansų ministerija: 2007m., 48-49psl.

http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/lietuva-europos-sajungoje/es-strukturine-parama/[žiūrėta 2012-10-15]

http://www.francais.ktu.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=8&lang=lt [žiūrėta 2012-10-16]

http://www.kvalitetas.lt/lt/visi-straipsniai/70 [žiūrėta 2012-10-16]

http://www.livadis.lt/livadis/user_dir/File/VTA9_final.pdf [žiūrėta 2012-10-16]

http://www.esparama.lt/barometras [žiūrėta 2012-10-17]

http://www.lrinka.lt/ [žiūrėta 2012-10-16]

http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=39 [žiūrėta 2012-10-16]

Leave a Comment