VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Buhalterinės apskaitos katedros
Nuolatinių studijų skyriaus
II kurso XXXXX grupės studento
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
PAJAMŲ NATŪROS APMOKESTINIMAS, JO PROBLEMOS
Mokeščių ir jų valdymo projektinis darbas
Darbo vadovas (-ė) lekt. XXXXX
Įvertinimas
Vilnius
2015
TURINYS
ĮVADAS 3
1.PAJAMŲ NATŪRA APIBRĖŽIMAS 4
1.1. Pajamų natūros taikymas pagal GPMĮ 9 str. Nuostatus 4
2.Pajamų, gautų natūra, apmokestinimas 12
2.1.Pajamų, gautų natūra, įvertinimas 12
2.2. Pajamų natūros dydžio apskaičiavimas 13
II.3.Tikrosios rinkos kainos nustatymas 16
3.Pajamų natūros apmokestinimo problemos 18
IŠVADOS 19
Literatūra 20
PRIEDAI 21
1 Priedas Vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje 22
ĮVADAS
Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Mokesčiai yra proporciniai ir progresiniai. Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie santykinai didėja didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nuo algos. Šis mokestis skaičiuojamas nustatytu tarifu nuo sumos, viršijančios nustatytą minimumą. Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, mokami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės. Tokių mokesčių pavyzdžiu gali būti atskaitymai SODRAI, pajamų mokestis, mokamas darbdavio nuo darbuotojo atlyginimo, žemės mokestis, mokamas nuo jos vertės ir pan.
Pajamos (Gyventojų pajamų mokščio įstatymas (toliau GPMĮ) 2 str. 14 d.) – tai pozityviosios pajamos laikomos pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises itt.
Darbo tikslas – išsiaiškinti pajamų natūros apmokestinimą ir problemas.
Darbo uždaviniai:
Pajamų natūros apibrėžimas ir pripažinimas
Pajamų, gautų natūrą, apmokestinimas
Pajamų natūros apmokestinimo problemos
PAJAMŲ NATŪRA APIBRĖŽIMAS
Pajamų natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautos nuosavybėn arba nauduoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, tai pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPMĮ nuostatas, būtų priskiriamas pajamomis. Taigi pajamų natūra – ne pajamų rūšis, o pajamų gavimo forma. Taip yra interpretuojama Lietuvos Respublikos Gyventojų Pajamų Mokeščio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.Siekiant pripažinti pajamu natūra, būtina nustatyti siekį suteikti ar gauti ekonominę naudą.
1 pav. pajamų, gautų natūra, pripažinimas
Specialiosios nuostatos dėl pajamų natūra yra nustatytos GPMĮ 9 straipsnyje.
Pajamų natūros taikymas pagal GPMĮ 9 str. Nuostatus
9 straipsnis. Pajamos natūra
GPMĮ 9 str. 1 dalis
1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama:
1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 eurų;
Pavyzdys :
Gyventojas televizijos žaidime laimėjo prizą – automobilį, kurio rinkos kaina – 20 000 Eur. Kadangi šio laimėjimo vertė yra didesnė kaip 100 Eur, laimėto automobilio vertė pripažįstama pajamomis natūra ir yra pajamų mokesčio objektas.
Gyventojas, nusipirkęs loterijos bilietą, laimėjo 85 Eur vertės kavos mašinėlę. Laimėjimas nepripažįstamas pajamomis, gautomis natūra, ir nėra pajamų mokesčio objektas
2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
Pavyzdys:
Darbdavys gydymo įstaigai sumokėjo už vidaus tarnybos sistemos pareigūno, sužaloto einant pareigas, gydymą ir sveikatos reabilitaciją.
Už gydymo ir reabilitacijos paslaugas sumokėta suma nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nes tokiais atvejais paslaugų apmokėjimą nustato Vidaus reikalų tarnybos statutas.
Darbdavys darbuotojus apdraudė papildomu sveikatos draudimu, t. y. darbdavys gyventojams sumoka už teisę gauti gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugas.
Darbdavio už kiekvieną gyventoją sumokėta sveikatos draudimo įmokos suma pripažįstama kiekvieno gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nes teisės aktuose nenustatyta tokiais atvejais sumokėti už gydymo paslaugas.
Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 14 punktą nuo 2010 m. sausio 1 d. tokios įmokos gali būti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
Pavyzdys:
UAB „Saulė“ darbuotojams perdavė naudoti kostiumus (uniformas) ir nešiojamuosius kompiuterius.
Kadangi šis turtas – drabužiai ir kompiuteriai – darbuotojų nuosavybėn neperduodami, o naudojami tik jų darbo funkcijoms atlikti, nelaikoma, kad darbuotojai gavo pajamų natūra
4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
Pavyzdys:
UAB „Naras“ už gyventojo studijas aukštesniajai mokyklai sumokėjo 450 Eur ir 65 Eur įmoką už jo pragyvenimą mokymo įstaigos bendrabutyje.
Gyventojo pajamomis natūra nepripažįstama tik už studijas sumokėta 450 Eur suma.
5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Pavyzdys:
Įmonė savo darbuotojui jubiliejaus proga įteikė dovaną ir savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, VSD bei PSD įmokas, apskaičiuotas nuo dovanos vertės.
Sumokėti mokesčiai nėra darbuotojo natūra gautos pajamos
Kitais, GPMĮ 9 str. neįvardintais atvejais, konkretaus gyventojo nauda gali būti pripažįstama pajamomis natūra ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka, t. y.:
kai pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį gauta nauda laikoma pajamomis, pavyzdžiui, pajamomis laikomi įvairių renginių metų individualiai gyventojams teikiami prizai, dovanos ir kita individualiai identifikuojama nauda;
kai atitinka GPMĮ 2 str. 15 dalies pajamų natūra sąvoką, pavyzdžiui, pajamomis laikoma gauta nauda, jei kainos nuolaida suteikiama ne visiems gyventojams, o tik įmonės darbuotojams, t. y. konkretiems gyventojams dėl tam tikrų interesų (darbo santykių);
kai pagal GPMĮ 17 str. nepriskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Pajamų, gautų natūra, nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiškojo bendravimo atvejais, kai tai yra pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas.
Pavyzdžiui, pajamomis natūra nelaikoma:
gėlių puokštė;
įrėmintas padėkos raštas jubiliejaus proga;
garbės nariui įteiktas įmonės ženklelis ir pan.
nes šiais atvejais nėra siekio duoti asmeniui ekonominės naudos.
Pajamomis natūra nelaikoma nauda, gauta apmokėjus:
skiepus, kai tai privalu pagal darbo pobūdį, (pvz., skiepijami miškininkai, lauko darbininkai, klientus aptarnaujantys darbuotojai ir pan.);
Pavyzdys:
UAB „Laps“ apmokėjo (įstaigai arba įmonei) už darbuotojų, kurie nuolat bendrauja su klientais, paskiepijimą nuo gripo ir išdalino jiems antivirusinius vaistus.
Šiuo atveju skiepijimas yra susijęs su darbo funkcijų ypatumais, todėl įmonės patirtos išlaidos nėra darbuotojo pajamos ir nelaikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra.
kvalifikacijos kėlimo kursus, kai tai reikalinga įmonės teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;
Kvalifikacijos kėlimo kursai, seminarai ir panašūs renginiai, už kuriuos apmoka darbdavys, kai tai reikalinga įmonės teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti, nėra gyventojo pajamos natūra, nes nėra pagrindo laikyti, kad kvalifikaciją tobulinęs darbuotojas gavo asmeninės naudos. Todėl įmonės, išsiuntusios darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus, patirtos išlaidos nėra darbuotojo pajamos ir negali būti laikomos gyventojo pajamomis, gautomis natūra. Pajamomis natūra galėtų būti pripažinta tik tokia nauda, kuri negali būti susieta su darbuotojo darbinėmis funkcijomis.
reklaminių akcijų metu su nuolaida įsigijus turtą, kai nuolaidos taikomos visiems gyventojams ir pan
Pajamomis natūra nelaikoma nauda, gauta apmokėjus reklaminių akcijų metu su nuolaida įsigijus turtą (t. y. kai nuolaidos taikomos visiems gyventojams ir pan.). Tačiau pajamomis, gautomis natūra pripažįstama gyventojo gauta nauda, jeigu lengvatinės prekių (produkcijos) ar paslaugų įsigijimo sąlygos nustatytos tik konkretiems gyventojams ir šių prekių ar paslaugų tokiomis palankiomis sąlygomis jie negalėtų įsigyti niekur kitur, t. y. prekės įsigijamos su specialiai darbuotojams nustatyta nuolaida.
Pavyzdys:
Įmonė prekiauja butais ir rengia akcijas, kurių metu perkantiems butus taiko buto kainos nuolaidą, lygią pirkėjo būsto paskolos draudimui, privalomam, imant paskolą. Įmonė tiesiogiai sumoka draudimo kompanijai įmoką už būsto paskolos draudimą.
Ar atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį?
Pagal GPMĮ 2 str. 15 d. pajamų natūra neatsiranda, nes akcijoje gali dalyvauti visi norintys gyventojai.
Prekybos įmonės vadovas leidžia savo darbuotojams nusipirkti savo gaminamų prekių ar įsigyti teikiamų paslaugų pigiau nei siūloma rinkoje.
Ar atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį?
Pagal GPMĮ 2 str. 15 d., skirtumas tarp darbdavio nustatytos lengvatinės ir rinkoje galiojančios prekių (paslaugų) kainos laikomas natūra gautomis pajamomis, nes lengvata taikoma ne visiems gyventojams, o tik darbuotojams. Tokios pajamos apmokestinamos kartu su darbo užmokesčiu.
Pavyzdys:
Įmonė, nuomojanti patalpas iš gyventojo, kas mėnesį moka po 800 Eur nuompinigių ir sumoka pagal gyventojo vardu išrašytas komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas už komunalinius paslaugas.
Ar įmonės gyventojo vardu sumokėtos sumos už komunalinius patarnavimus laikomos jo natūra gautomis pajamomis?
Komunalinėmis paslaugomis naudojasi įmonė, todėl gyventojas asmeninės naudos negauna ir patalpų nuomos įmonei laikotarpiu pajamų natūra neatsiranda.
Jei dalį patalpų gyventojas naudotų savo reikmėms, komunalinių patarnavimų išlaidų dalis, proporcinga gyventojo užimamam plotui – būtų pajamos natūra, kurios apmokestinamos kaip nuomos pajamos
GPMĮ 9 str. 2 dalis
Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos GPMĮ 8 str. nustatyta tvarka:
kai pajamos gaunamos bet kokia forma ;
kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui;
apmokėjus nuomojamo turto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos išlaidas, kai turtas grąžinamas gyventojui.
Pavyzdys:
Įmonė savo darbuotojui jubiliejaus proga įteikia 500 Eur vertės kuponą, suteikiantį teisę metų eigoje jam patogiu laiku iš kelionių agentūros įsigyti išvyką į pasirinktą užsienio šalį.
Ar ši dovana gali būti apmokestinama pajamų mokesčiu?
Tokia darbuotojo gauta nepiniginė dovana priskiriama pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir pajamos laikomos gautomis kupono įteikimo momentu (gauta dovana su jos realizavimu, panaudojimu ar pan. nesiejama).
Pagal GPMĮ 9 str. – pajamos, nepriklausomai nuo dovanos vertės (dovana skirta darbuotojui).
Pagal GPMĮ 22 str. – tai A klasės išmoka.
Pagal GPMĮ 8 str. – pajamų gavimo momentas – kupono įteikimo momentas (nesiejama su darbuotojo kupono panaudojimo laiku).
Darbuotojo dovana – su darbo santykiais susijusios pajamos, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
UAB „Šopik“ apmoka akcininko kelionės bilietus į naujo įmonės padalinio atidarymą užsienio šalyje.
Ar nuo bilietų vertės reikia apskaičiuoti pajamų mokestį?
Nauda, gauta natūra, atitinka GPMĮ 2 str. 15 dalies sąlygas;
GPMĮ 2 str.14 d. 5 punktas (pajamų apibrėžimo išimtis) netaikomas, nes akcininko vykimas į renginį negali būti vertinamas kaip su darbo santykiais susijusių funkcijų atlikimas (jis tiesiogiai įmonės valdyme nedalyvauja);
Akcininko neatlygintinai gautas kelionės bilietas pagal esmę – natūra gauta dovana, jei > 100 Eur, apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Pajamomis natūra pripažįstama gauta nauda:
kai darbuotojai asmeniniais tikslais naudoja įmonės turtą;
Nauda, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pripažįstama pajamomis natūra. Tačiau automobilio laikymas prie namų, atliekant tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti išvykimo į darbą bet kuriuo paros metu, taip pat važinėjimas automobiliu tik į darbą ir iš darbo nėra laikoma automobilio naudojimu asmeniniais tikslais.
Kai gyventojas asmeninį automobilį nuomoja ar pagal panaudos sutartį perduoda įmonei naudoti darbo reikalais ir tas gyventojas turi galimybę šį automobilį naudoti taip pat asmeniniais tikslais (po darbo, laisvadieniais ir pan.), laikoma, kad šio gyventojo pajamos natūra yra įmonės apmokėtų automobilio eksploatavimo, remonto, draudimo išlaidų dalis, proporcingai tenkanti naudojant automobilį ne darbo reikalais. Pats automobilio naudojimas nelaikomas gyventojo pajamomis, gautomis natūra.
Pavyzdys:
Darbuotojas pagal panaudos sutartį perleidžia įmonei naudoti darbo laiku savo automobilį. Po darbo ir savaitgaliais automobilis naudojamas darbuotojo asmeniniais tikslais. Už degalus atsiskaitoma įmonės kortele. Ar laikoma, kad darbuotojas gauna pajamų natūra?
Automobilio naudojimas – ne pajamos, nes darbo laiku jį naudoja įmonė (nėra asmeninės naudos), o ne darbo laiku – savo automobilį naudoja pats gyventojas. Tačiau gyventojo pajamomis natūra, kurios apmokestinamos kartu su darbo užmokesčiu, pripažįstama:
įmonės kortele apmokėtų degalų išlaidų suma, sunaudota gyventojo važiavimams asmeniniais tikslais;
įmonės apmokėtų eksploatavimo, remonto, draudimo ir kt. išlaidų dalis, proporcinga automobilio asmeninio naudojimo laikui;
darbuotojų maitinimas, laisvalaikio, pramogų apmokėjimas.
UAB „Upsas“ apmokėjo darbuotojo lankymosi laisvalaikiu baseine abonementą. Už suteiktas paslaugas įmonė apmokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą – 50 Eur (įskaitant PVM).
Darbdavio patirtų išlaidų suma – 50 Eur, laikoma darbuotojo pajamomis, gautomis natūra.
Pagal GPMĮ 9 str. 5 dalį, tais atvejais, kai gyventojas (pajamų natūra gavėjas) pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė.
Pavyzdys:
UAB „Sapnas“ direktoriui nuomoja gyvenamąjį būstą ir už nuomą kas mėnesį moka 500 Eur direktorius įmonei už pragyvenimą kas mėnesį sumoka 80 Eur, o patalpų išlaikymo išlaidas apmoka pats direktorius.
Tokiu atveju, direktoriaus pajamas natūra sudaro 420Eur (500 – 80Eur) per mėnesį. Jos apmokestinamos kartu su darbo užmokesčiu.
UAB „Šalčininkų Autobusų Parkas“ turistinėje firmoje nuperka (apmoka) poilsinius kelialapius. Vieno kelialapio kaina 1 000 Eur
Kiekvienas darbuotojas už kelialapį sumokėjo 50 proc. kainos.
Kiekvieno darbuotojo pajamomis natūra, įvertinus jas darbdavio patirtomis išlaidomis kelialapiams įsigyti, laikoma 1 000 Eur suma.
Kadangi gyventojas atlygino dalį dovanų gauto turto vertės, todėl, vadovaujantis GPMĮ 9 str. 5 dalimi, jo sumokėta suma yra mažinama pajamų natūra vertė ir gyventojo gauta nauda yra pajamų natūra davėjo už kelialapį sumokėtos sumos ir gyventojo apmokėtos kelialapio sumos skirtumas – 1 500 Eur.
Pagal GPMĮ 9 str. 6 dalį, jei pajamų natūra davėjas ir gyventojo darbdavys (asmuo, su kuriuo gyventojas yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais) yra susiję asmenys, tuomet ne iš darbdavio, bet iš su darbdaviu susijusio asmens gautos pajamos natūra yra laikomos gyventojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Pavyzdys:
Vokietijos bendrovė, kontroliuojanti 90 proc. Lietuvos įmonės akcijų, skatindama savo grupės Lietuvoje darbuotojus, įteikia įmonės darbuotojams dovanas (pajamos natūra).
Pajamų natūra davėja yra laikoma Vokėtijos bendrovė, o Lietuvos įmonės darbuotojų gauta nauda pripažįstama su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Kadangi pajamos, gautos ne iš Lietuvos vieneto priskiriamos B klasei, todėl šiuo atveju mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pajamų mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir susimoka patys Lietuvos įmonės darbuotojai.
Tuo atveju, kai pajamų natūra gyventojas gauna iš su darbdaviu susijusio Lietuvos vieneto, pajamų mokestį, kaip nuo A klasės pajamų, apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų natūra davėjas – su darbdaviu susijęs Lietuvos vienetas.
Pagal GPMĮ 9 str. 7 dalį, kai pajamas natūra darbdavys suteikia ne tiesiogiai savo darbuotojui, o jo šeimos nariui (t. y. darbuotojo sutuoktiniui, vaikui ar įvaikiui), laikoma, kad pajamų natūra gavėju yra ne faktiškai naudą gaunantis gyventojas, darbuotojo sutuoktinis, vaikas (įvaikis), o pats atitinkamas pajamas suteikiančio asmens darbuotojas.
Tokios gyventojo (darbuotojo) gautos pajamos natūra pripažįstamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. GPM iš A klasės pajamų apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų natūra davėjas – darbdavys.
Pavyzdys:
UAB „Bliudelis“ darbuotojas vyksta į komandiruotę. Įmonė sumoka už darbuotojo ir kartu su juo vykstančio sutuoktinio kelionės bilietus ir apgyvendinimą.
Komandiruočių atveju įmonės nupirkta kelionė darbuotojo sutuoktiniui (jo šeimos nariui) laikoma darbuotojo pajamomis natūra ir sumokėta suma apmokestinama kaip darbo užmokestis.
Bankas apdovanojo savo darbuotojų vaikus, baigusius mokslo metus geriausiais pažymiais, ir įteikė jiems prekybos centro dovanų kuponus.
Šių dovanų kuponų vertė pripažįstama darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
UAB „Žvaigždė“ šventės proga savo darbuotojams, jų pilnamečiams ir nepilnamečiams vaikams bei sutuoktiniams padovanojo dovanų.
Darbuotojams ir jų šeimų nariams įteiktos dovanos (jeigu galima nustatyti kiekvieno konkretaus asmens gautą naudą) yra pripažįstamos darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Pajamų, gautų natūra, apmokestinimas
Pajamos, gautos natūra, apmokestinamos taip pat, kaip gautos pinigais:
•taikomi GPMĮ 6 str. nustatyti tarifai;
Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų.
•atsižvelgiama į GPMĮ 17 str. nuostatas dėl priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms;
•pagal GPMĮ 22 str. nuostatas priskiriamos A ar B klasei;
•pajamų mokestis apskaičiuojamas, sumokamas ir deklaruojamas GPMĮ 23, 24, 27, 33 str. nustatyta tvarka
Pajamų, gautų natūra, įvertinimas
Pagal 2009-05-19 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-162 „Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) natūra gautų pajamų dydis nustatomas:
2 punktas. Pagal pajamų davėjo šiam turtui įsigyti patirtas išlaidas (išskyrus atvejus, nurodytus 3–6 punktuose).
Pavyzdys:
UAB „Baldai“ išsinuomojo butą, kuriame gyvena įmonės darbuotojas. Įmonė už buto nuomą kiekvieną mėnesį moka 270 Eur nuompinigių, be to, buto savininkui sumoka 130 Eur buto eksploatacinių išlaidų. Darbuotojas už gyvenamąjį plotą nemoka.
Šio darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, laikomos jo naudai įmonės patirtos išlaidos – 400 Eur
3 punktas. Jeigu perleidžiamas ilgalaikis turtas (nurodytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo I priedėlyje) arba pajamų natūra davėjo išlaidos neatspindi paties pagaminto perleidžiamo nuosavybėn turto ar teikiamų paslaugų tikrosios rinkos kainos, taip pat kitais tvarkos apraše nustatytais atvejais, gyventojo gauta nauda įvertinama pagal tikrąją rinkos kainą, buvusią pajamų gavimo momentu
4 punktas. Naudojantis turtu asmeniniais tikslais, gyventojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos šio turto nuomos tikrąja rinkos kaina už naudojimo laiką.
Pavyzdys:
UAB „Bustas“ nuosavybės teise turi gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena įmonės darbuotojai. Už naudojimąsi patalpomis darbuotojai moka mažesnę kainą nei tikroji turto nuomos rinkos kaina.
Tarkime, kad dviejų kambarių buto nuomos tikroji rinkos kaina – 300 Eur. Darbuotojas tokiomis patalpomis naudojasi ir moka 100 Eur.
Pajamų natūros dydžio apskaičiavimas
Vadovaujantis GPMĮ 9 str. 5 dalimi, gyventojo gauta nauda yra mažinama jo sumokėta suma – 100 Eur, todėl gautą naudą už suteiktą jam naudotis lengvatine kaina butą sudaro turto nuomos tikrosios rinkos kainos ir gyventojo sumokėtos sumos skirtumas, t. y. 200 Eur (300 – 100).
Jeigu patalpos naudojamos ne visą mokestinio laikotarpio mėnesį, gyventojui faktiškai tenkanti nauda apskaičiuojama proporcingai naudojimosi tuo turtu laikotarpiui
Pavyzdys:
Įmonė komercijos direktoriui skiria lengvąjį automobilį, kuriuo jis gali naudotis neribotą laiką (tiek darbo, tiek asmeninėms reikmėms).
Gyventojo ir įmonės sutarimu gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tvarkos Aprašo 4 punktą, t. y. pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 520 Eur per mėnesį.
Nustatoma, kad darbuotojas per mėnesį automobilį darbo reikmėms naudojo 70 proc., o asmeninėms reikmėms – 30 proc. viso naudojimo laiko.
Darbuotojo natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną apskaičiuojamos pagal tvarkos Aprašo 4 punktą:
520 Eur x 30 proc. = 156 Eur.
Ši suma priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinama ta pačia tvarka.
5 punktas. Naudojant automobilį asmeniniais tikslais, per mėnesį gyventojo natūra gauta nauda gali būti įvertinama 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną arba tą mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo, neatsižvelgiant į tai, kurią mokestinio laikotarpio mėnesio dalį gyventojas faktiškai naudojosi šiuo automobiliu.
Svarbu. Laikoma, kad ši vertė apima visą gyventojo gaunamą naudą, susijusią su automobilio naudojimu asmeniniais tikslais, įskaitant pajamų natūra davėjo išlaidas gyventojo asmeniniais tikslais sunaudotiems degalams
Naudojant automobilį asmeniniais tikslais, per mėnesį gyventojo natūra gauta nauda gali būti įvertinama 0,70 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos, jeigu pajamų natūra davėjas sunaudotų degalų išlaidų neapmoka.
Svarbu. Pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu pasirinktas būdas, įvertinti natūra gautas pajamas, tą mokestinį laikotarpį negali būti keičiamas.
Nors ir pasirenkama pajamas natūra vertinti Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka, tuo atveju, kai darbuotojas visą mėnesį sirgo, atostogavo, buvo komandiruotėje ar pan. (pvz., automobilis buvo remontuojamas), laikoma, kad gyventojas pajamų natūra negavo, jeigu tuo metu automobiliu faktiškai nesinaudojo.
Tvarkos apraše įtvirtina galimybė pajamų natūra davėjui ir pajamų natūra gavėjui abipusiu sutarimu pasirinkti vieną iš gautos naudos įvertinimo būdų
Pavyzdys:
Įmonė, leidusi darbuotojui tarnybinį automobilį naudoti ir asmeniniais tikslais, apskaičiavo, kad liepą darbuotojas asmeniniais tikslais juo naudojosi 30 proc. (9 dienas per mėnesį, arba 9/30 x 100 proc.). Sakykim, automobilio nuomos rinkos kaina paskutinę mėnesio dieną buvo 900 Eur. Įmonė apskaičiavo, kad už asmeniniais tikslais naudotą automobilį darbuotojo pajamos natūra bus 270 Eur(900 Eur x 30 proc.). Nuo šios sumos 24 proc. (15 proc. GPM + 6 proc. PSD + 3 proc. VSD) arba 65 Eur mokesčių turėtų sumokėti darbuotojas. Darbdavys turės sumokėti 31,18 proc. (30,98 proc. VSD + 0,2 proc. GFĮ) arba 84,18 Eur mokesčių.
Įmonė pasirinko būdą, nustatantį fiksuotą pajamų natūra sumą. Įmonė įvertino, jog 2015m. gruodžio 1 d. tarnybinio automobilio rinkos vertė buvo 58 790 Eur (Priedas Nr.1), tai už 2015m. gruodį darbuotojo pajamos natūra būtų 440,93 Eur (58 790 Eur x 0,75 proc.). Nuo šios sumos 24 proc. mokesčių (15 proc. GPM + 6 proc. PSD + 3 proc. VSD) arba 105,82 Eur turėtų sumokėti darbuotojas. Darbdavys turėtų sumokėti 31,08 proc. (31,18 proc. VSD + 0,2 proc. GFĮ) arba 137,48 Eur mokesčių.
6 punktas. Gavus naudos dėl patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens lėšomis, nauda vertinama pagal turto pagerinimo vertę (vertės padidėjimą) turto grąžinimo momentu ir apskaičiuojama pagal nuomininko patirtas išlaidas ir atsižvelgiant į grąžinamo turto būklę grąžinimo momentu.
Pavyzdys:
UAB „Raktas“ (toliau UAB) atliko pagal nuomos sutartį iš gyventojo išsinuomotų patalpų kapitalinį remontą: pakeitė susidėvėjusias konstrukcijas, iš dalies pakeitė fasado išvaizdą (papildomai įrengė balkoną, pakeitė išorės apdailą), pakeitė susidėvėjusią statinio inžinerinę sistemą ir atliko kitus kapitalinio remonto darbus.
UAB kapitalinio remonto išlaidos yra 10 000 Eur. Įvertinusi turto pagerinimo vertės nusidėvėjimą, UAB nustatė, kad grąžinimo momentu turto pagerinimo vertė sudaro 6 000 Eur (atskaičius amortizaciją).
Ši suma yra priskiriama gyventojo pajamoms natūra ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinama kaip su turto nuoma susijusios pajamos.
7 punktas. Kai gyventojas moka lengvatines (arba iš viso nemoka) palūkanas už paskolą (kreditą), nauda įvertinama, kaip skirtumas tarp palūkanų tikrosios rinkos kainos ir faktiškai mokamų palūkanų sumos.
Apmokestinama tik nuo 2010 m. sausio 1 d. gyventojo gauta nauda, mokant lengvatines palūkanas ar jų išvis nemokant, pagal iki 2010 m. sausio 1 d. sudarytas paskolų ir kredito sutartis ir po 2009 m. sausio 1 d. darbdavio suteiktą paskolą ar kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti
Pavyzdys:
AB „Tadenata“ 2015 m. sausio 1 d. įmonėje nedirbančiam akcininkui suteikė lengvatinių palūkanų paskolą.
Pajamos natūra – skirtumas tarp paskolos palūkanų tikrosios rinkos kainos ir faktiškai mokamų palūkanų sumos.
Svarbu. Kadangi dėl palūkanų dydžio tariamasi paskolos suteikimo metu, o sutarties galiojimo metu palūkanų rinkos kaina gali svyruoti, natūra gautos pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp paskolos suteikimo momentu (2015-01-01) buvusių rinkos palūkanų ir faktiškai (ne) mokamų palūkanų, o jei rinkoje palūkanos krito – skirtumas tarp pajamų pripažinimo momentu esančių palūkanų ir (ne) mokamų palūkanų.
Paskolos suteikimo momentu palūkanų tikroji rinkos kaina – 11 proc. Įmonė suteikė gyventojui paskolą su 6 proc. palūkanomis. Gyventojas paskolos dalį grąžina paskutinę metų darbo dieną. Šią dieną palūkanų tikroji rinkos kaina – 12 proc.
Natūra gaunamos pajamos apskaičiuojamos paskolos grąžinimo dieną: 11 proc. – 6 proc. = 5 proc.
Kitą paskolos dalį gyventojas grąžina kitų metų paskutinę metų dieną. Šia dieną palūkanų tikroji rinkos kaina – 7 proc.
Pajamos natūra = 7 – 6 = 1 proc
Svarbu. Gyventojo gaunama nauda apskaičiuojama lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu, jei palūkanos nemokamos – paskolos grąžinimo momentu, jei paskola negrąžinama – paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Gyventojas gavo beprocentinę paskolą – 6 000 Eur ketveriems metams.
Pirmaisiais metais paskolos negrąžino, antraisiais metais liepos 1 d. grąžino 2 500 Eur, trečiaisiais metais – negrąžino, ketvirtaisiais – likusią sumą – 3 500 Eur.
Naudos dydžio nustatymas
•pirmaisiais metais: paskutinę metų dieną apskaičiuojama palūkanų suma tikrąja rinkos kaina nuo visos paskolos sumos (6 000 Eur);
•antraisiais metais: paskolos grąžinimo momentu naudos dydis, susidaręs iki liepos 1 d., apskaičiuojamas nuo 6 000 Eur. Paskutinę šių metų dieną gyventojo nauda, susidariusi nuo liepos 2 d. iki paskutinės metų dienos, apskaičiuojama nuo 3 500 Eur sumos (6 000 – 2 500);
•trečiaisiais metais – paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – nuo negrąžintos paskolos dalies – 3 500 Eur;
•ketvirtaisiais metais – paskolos grąžinimo dieną iki paskolos grąžinimo susidariusią naudą, skaičiuojant rinkos palūkanas nuo 3 500 Eur.
8 punktas. Kai pajamų natūra davėjas pagal GPMĮ yra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, nuo gyventojo natūra gautų pajamų, pajamų natūra davėjo į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis jam kompensuojamas gyventojo ir pajamų natūra davėjo susitarimu
Tikrosios rinkos kainos nustatymas
Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
GPMĮ nenustato tikrosios rinkos kainos nustatymo taisyklių. Tai turi būti ekonomiškai pagrįsta kaina, dėl kurios susitartų nepriklausomi asmenys.
Mokesčių administratorius deklaruojamą tikrąją rinkos kainą laiko teisinga, kol nėra nustatoma kitaip
Pavyzdžiui, tikroji rinkos kaina gali būti nustatoma pagal tuo metu atliktą perkamų ar parduodamų automobilių kainų analizę, besispecializuojančių juridinių asmenų skelbiamų normų analizę (pvz., draudimo įmonių nustatytos vertės automobilio draudimui), bankų skelbiamos paskolų palūkanų normos ir kt
Pajamų natūros apmokestinimo problemos
Šiom dienom su pajamų gautų natūra problemom sunku susidurt bet prieš tai galiojęs įstatymas turėjo tam tikru nesklandumu su apmokestinimu. 1991 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 6 straipsnyje numatyta, kad į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį gautos su darbo santykiais susijusios pajamos pinigais ir natūra, išvardytos šiame straipsnyje. Tuometis reglamentavimas kėlė problemą, nes nebuvo aišku, ar toks sąrašas buvo baigtinis, ar galima buvo prie gautinos pajamų naturos pridėt ir kitas pajamas.
IŠVADOS
Apibendrinant, pajamų natūra – pajamų gavimo forma o apibrėžiant iš GPMĮ 2 str. 15 d. tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautos nuosavybėn arba nauduoti turtas arba gautos paslaugos, tai pat kita gauta nauda kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPMĮ nuostatas, būtų priskiriamas pajamomis.
Pajamų natūra pripažįstama kai:
pajamos bet kokia forma gaunamos;
kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui;
apmokėjus nuomojamo turto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos išlaidas, kai turtas grąžinamas gyventojui;
kai darbuotojai asmeniniais tikslais naudoja įmonės turtą;
jei pajamų natūra davėjas ir gyventojo darbdavys, yra susiję asmenys, tuomet ne iš darbdavio, bet iš su darbdaviu susijusio asmens gautos pajamos natūra yra laikomos gyventojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis;
Kitais atvejais.
Gautinos pajamų natūra apmokestinama kai yra perleidžiamas ilgalaikis turtas, naudojantis turtu asmeninais tikslais, naudojant transporto priemonę (automobilį) asmeniniais reikalais, gavus naudos dėl patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens lėšomis, kai gyventojas moka lengvatines palūkanas už paskolą (kreditą) ir kai pajamų natūra davėjas pagal GPMĮ yra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį
Apibendrinus analizuotų teisės aktų keitimus, daroma išvada, kad pajamų natūra samprata keičiasi, o būtent turinio požiūriu ji platėja: iš pradžių buvo numatomi baigtiniai sąrašai išmokų, laikytų pajamomis natūra, vėliau šis sąrašas plečiamas, kol galiausiai buvo atsisakyta sąrašo ir parodyta kas yra nepriskiriama pajamų natūrai. Toks reglamentavimas vėlgi susidūria su problema, jog tuomet beveik visur galima įžvelgti naudą ir teigti, kad tai pajamos natūra Vis dėlto, kaip minėta, GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje numatyta pajamų natūra sąvoka, kuri parodo kas yra nepriskiriama natūrai, tačiau vėlgi būtina pabrėžti, remiantis šia sąvoka, kokios sąlygos būtinos, kad atitinkama nauda būtų laikoma pajamomis natūra, ir kokia šių sąlygų priklausomybė. O tai jau galima pasakyti, išanalizavus mokeščių aktus bei teisines situacijas.
Literatūra
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas [interaktyvus]. Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimas, 2003. [žiūrėta 2015 m. gruodžio 6 d.]. Priega per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=171369&Condition2=
Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-162 „Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo
Pajamos natūra [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga prie interneto: <https://www.vmi.lt/cms/leidiniai1/-/asset_publisher/oIaR039PBZiO/content/id/5619>
Gyventoji pajamų natūra pripažinimas (2 dalis) [interaktyvus]. Mokeščių žinios, 2014, Nr.. 22 (870). [žiūrėta 2015 m. gruodžio 6 d.] Prieiga per internetą : <http://www.mzinios.lt/lt/2014-0613/straipsniai/mokesciai/gyventojo_pajamu_natura_pripazinimas_2_dalis.html>
BILKŠTYTĖ, Rūta. Darbuotojų skiepijimas – pajamos natūra? Apskaitos, Audito ir Mokeščių Aktualijos. 2013 m. spalio 14 d., p. 13, ISSN 1392-4087.
BILKŠTYTĖ, Rūta. Ar susijosios įmonės dovana darbuotojui – pajamos natūra? Apskaitos, Audito ir Mokeščių Aktualijos. 2013 m. spalio 21 d., p. 9, ISSN 1392-4087.
ENDRIJAITIS, Martynas. Pajamų natūra apmokestinimo problemos [interaktyvus]. Teisė-Mokslo žurnalai, 2011, Nr. 1, p. 73-90. [žiūrėta 2015 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/download/134/102 >
PRIEDAI
1 Priedas Vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje