TURINYS
ĮVADAS 31. OBLIGACIJOS 42. OBLIGACIJŲ RŪŠYS 42.1. Obligacijų tipai 73. REITINGAI IR RIZIKA 94. PAPRASTOSIOS AKCIJOS 94.1. Paprastųjų akcijų savybės 94.2. Paprastųjų akcijų grupės ir jų naudojimo būdai 104.3. Privilegijuotos akcijos 115. KITI VERTYBINIAI POPIERIAI 115.1. Vekselis 115.2. Opcionai 115.3. Varantai 125.4. Forvardai ir fjūčersai 12IŠVADOS 14LITERATŪRA 15ĮVADASPiniginių – kreditinių santykių sistemoje ypatingą vietą užima operacijos su vertybiniais popieriais, duodančiais fiksuotas einamąsias pajamas palūkanų, o kartais ir dividendų pavidalu. Tokiems popieriams visų pirma priklauso obligacijos, vekseliai, akcijos, čia galima priskirti ir privilegijuotas akcijas, ir kitos įsipareigojimų rūšys.
Referato tikslas – išanalizuoti vertybinių popierių tipus, charakteristikas, jų naudą.
Uždaviniai:1. apibūdinti, kas yra obligacijos;2. aptarti obligacijų rūšis ir tipus;3. išanalizuoti obligacijų reitingus bei riziką;4. informuoti jus apie akcijas;5. aptarti kitus vertybinius popierius;
Darbo metodas – mokslinės literatūros apžvalga.1. OBLIGACIJOSObligacijos gali būti apibūdintos kaip ilgalaikiai skolos instrumentai, reiškiantys sutartinį emitento įsipareigojimą. Priklausomai nuo emitento, yra įvairių skirtingų charakteristikų obligacijų. Šioje dalyje apibendrinsiu pačius paprasčiausius obligacijų pirkimo ir pardavimo veiksmus.Obligacijų pirkėjas, sumokėdamas už obligaciją (tik pirminėje rinkoje, antrinėje rinkoje lėšos nepatenka emitentui, tiesiog vienas investuotojas parduoda skolos pretenziją kitam investuotojui) skolina pinigus emitentui, kuris įsipareigoja grąžinti skolą (nominalą) nustatytu laiku ir mokėti už ją nustatytas palūkanas. Tradicinės obligacijos dar vadinamos fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais, nors dabartiniame pasaulyje egzistuoja įvairių charakteristikų obligacijos, mokančios palūkanas. Pirkdamas fiksuotų palūkanų obligacija, investuotojas žino, kokius pinigų srautus jis gaus, jei laikys obligaciją iki galiojimo pabaigos. Tačiau jei investuotojas nuspręs parduoti obligaciją prieš laiką, tai jo gauta suma priklausys nuo tuo metu esančios obligacijos kainos. Tokiu būdu, obligacijos savininko pinigų srautas priklauso nuo įsipareigojimų nevykdymo ir palūkanų normos rizikos. Nesugebėjimas laiku sumokėti palūkanų ar nominalo laikomas įsipareigojimų nevykdymu. Jei skubiai nesumokama arba savanoriškai nesusitariama su obligacijos savininku, emitentui gali būti skelbiamas bankrotas. (Gitanas Kancerevičius “Finansai ir investicijos” Kaunas 2004, psl. 445)
2. Obligacijų rūšys Svarbią reikšmę obligacijoms turi išankstinio obligacijos išpirkimo numatymas arba nenumatymas. Yra trys išankstinio išpirkimo sąlygos atvejai: 1. turinčios išankstinio išpirkimo teisę – atšaukiamosios obligacijos; 2. neturinčios išankstinio išpirkimo teisės, t.y. emitentui negalima obligacijos išpirkti ankščiau nustatyto išpirkimo termino, – neatšaukiamos obligacijos;3. su atidėta išankstinio išpirkimo teise, t.y. obligacijos negali būti išpirktos, nepraėjus nustatytam terminui, o praėjus šiam terminui jos tampa turinčiomis išankstinio išpirkimo teisę Paprastai emitentai nori turėti išankstinio išpirkimo teisę, kadangi, kritus bendram rinkos palūkanų normos lygiui žemiau už kupono palūkanų normą, jie gali išpirkti einamosios emisijos obligacijas ir išleisti naują žemesnės kupono palūkanų normos emisiją.Emitento turima išankstinio išpirkimo teisė mažina obligacijos kokybę, nes investuotojui padidėja neapibrėžtumo laipsnis. Dėl obligacijų išankstinio išpirkimo investuotojas iš savo investicijų gauna mažesnę, negu buvo numatęs, pelno normą.Siekiant iš dalies kompensuoti investuotojo nuostolius, taikoma išankstinio išpirkimo premija, kuri pridedama kiekvienai obligacijai ir išmokama investuotojui kartu su nominalu jos išankstinio išpirkimo momentu. Šių dviejų dydžių suma išreiškia išankstinio išpirkimo kainą ir lygi sumai, kurią emitentas turi išmokėti išpirkdamas obligacijas anksčiau nustatyto išpirkimo termino. Paprastai išankstinio išpirkimo premija vidutiniškai lygi metinei palūkanų normai (jeigu atšaukiama, likus daug laiko iki išpirkimo datos), o artėjant išpirkimo datai ji mažėja.Vietoj išankstinio išpirkimo teisės kai kurios obligacijos gali turėti specifinę refinansavimo sąlygą, kuri skiriasi nuo išankstinio išpirkimo teisės tuo, kad, esant šiai sąlygai, draudžiamas išankstinis išpirkimas žemesnės kupono palūkanų normos obligacijomis (refinansavimas). Šis skirtumas turi labai didelę reikšmę, kadangi emitentas gali išpirkti obligacijas anksčiau laiko, tik turėdamas laisvų piniginių lėšų.
Dar viena investuotojui svarbi sąlyga yra išpirkimo fondas. Esant šiai sąlygai, emitentas įsipareigoja kiekvienais metais išpirkti tam tikrą nustatytą emisijos dalį. Išpirkimo fondas nustato kasmetinių išmokų grafiką ir nurodo nominalų sumą, kurią reikia kasmet padengti. Išpirkimo fondo reikalavimai paprastai ima veikti, praėjus 1-5 metams po emisijos, ir galioja visą likusį laiką, iki bus padengta visa skolos suma arb…a didžioji jos dalis. Tam tikra dalis, neišpirkta atėjus išpirkimo terminui (nuo 10 iki 25 %), bus padengta vienkartinės išmokos pavidalu. Obligacijoms su išperkamuoju fondu taip pat naudojama išankstinio išpirkimo premija, tik ji šiuo atveju simbolinė ir tesiekia 1 % nominalo. Obligacijos gali skirtis ir garantijų sąlygomis. Priklausomai nuo požiūrio į reikalavimus emitento turtui skiriamos vyresnės ir jaunesnės obligacijos. Vyresnės obligacijos – tai užtikrinti vertybiniai popieriai, kadangi jie paremti juridiškai pagrįsta reikalavimų emitento turtui teise (užstato pavidalu). Tokioms obligacijoms priklauso obligacijos su nekilnojamojo turto užstatu, obligacijos su finansiniu užstatu (užtikrintos kitų kompanijų vertybiniais popieriais, kuriais disponuoja emitentas, bet juos valdo patikėjimo teise trečioji šalis); įrengimų pirkimo sertifikatai, užtikrinti specifinėmis įrengimų rūšimis; obligacijos su kombinuotu užstatu.Jaunesnėms obligacijoms garantas yra tik emitento pasižadėjimas mokėti palūkanas ir grąžinti pagrindinę paskolos sumą pagal numatytą grafiką. Yra kelios jaunų obligacijų klasės; jų žinomiausios – neužtikrintos obligacijos; antrojo laipsnio neužtikrintos obligacijos, kur numatomi antro laipsnio reikalavimai emitento pelnui. Pačios jauniausios yra pelno obligacijos, pagal kurias palūkanos bus išmokėtos tik tuomet, jei emitentas turės pakankamą pelno sumą, tačiau nėra jokių juridinių teisių reikalauti palūkanų išmokėjimo nustatytu laiku ar reguliariai, jeigu reikalinga pelno suma nebus gauta.Nepriklausomai nuo kitų ypatybių obligacija gali būti vardinė, arba pareiškėjo. Vardinės obligacijos paprastai išleidžiamos konkretiems savininkams, ir emitentas oficialiai registruoja jų savininkus. Tuo tarpu pateikėjo obligacijų turėtojai laikomi jų savininkais, o emitentas savininkų oficialiai neregistruoja.Priklausomai nuo palūkanų išmokėjimo metodo ir paskolos padengimo būdų išskiriamos keturios obligacijų rūšys :1. obligacijos,pagal kurias nustatytas tik palūkanų išmokėjimas bei nurodyta jų išpirkimo galimybė nenustatant išpirkimo termino. Tokios obligacijos – tai paskolos be nustatymo termino;2. obligacijos, pagal kurias neišmokamos palūkanos, vadinamos nulinio kupono obligacijomis;3.