Maklerių įmonės Lietuvoje

Turinys

Įvadas
Finansų maklerių įmonės
Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS
Finansų makleriai
Darbuotojai
Klientai
Veiklos sritys
Finansiniai rodikliai
FMĮ “Jūsų tarpininkas”
FMĮ “Finasta”
FMĮ „Vilfima“
Išvados
Literatūra

Šiaulių Universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Kursinis darbas

„Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“

Darbą atliko: Nerijus Mackevičius

Andrius Kukta

Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė

Šiauliai

2004

Įvadas

Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, ką jos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėti savo investicijas.

Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licenciją verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp

FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijos patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atlieka tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius, atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek bus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.

Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet gali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuo kliento VP portfelio padidėjimo.

Finansų maklerių įmonės

Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriu licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popierius klausimais.

Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla

Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas.

A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis.

Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi

FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų išplatinimą.

C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS

| | |Kat. |os Nr. | |

|FMD |padalinys | | | |

Lietuvos centrinio vertybiniu popierių depozitoriumo (LCVPD)

paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė „Finasta” tvarkė 6,4 mlrd.

litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. „Finasta” pralenkė

Vilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą, kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertės portfeliu.

Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbia neatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagal nominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yra todel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti „vertingesni” už „Finastos”, nes daugelio jų rinkos kainos viršija nominalią.

Nominalia verte „Finastos” portfelis per tris mėnesius padidejo beveik

20 procentų. Beje, daugiausia būtent „Lietuvos energijos” ir nuo jos atskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leido

Vilniuje įsikūrusiai „Finastai” pasiekti tokių rezultatų.

„Turtingiausi” VP saugotojai

|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% |

|tarpininkai |ja nominalia| |

| |verte, mln. | |

| |Lt | |

|1 |963 |FMĮ AB „Finasta” |6406,39 |36,4 |

|2 |987 |AB „Vilniaus bankas” VP |4702,68 |26,7 |

|3 |962 |AB banko „Hansabankas” VP |2584,23 |14,7 |

|4 |983 |AB banko „NORD/LB Lietuva” |867,90 |4,9 |

| | |FMS | | |

|5 |919 |FMĮ UAB „Kapitalo srautai” |415,56 |2,4 |

|6 |907 |FMĮ UAB „Suprema” |172,00 |1,0 |

|7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 |

|8 |967 |FM UAB „G.Steponkaus |95,28 |0,5 |

|Visi kiti |2230,81 |12,7 |

|Viso |17590,37 |100,0 |

Parengta pagal LCVPD duomenis.

Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų maklerio departamentas/skyrius.

Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis – „apskaitomų”

emitentų skaičius.

Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams, atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų, kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.

Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitos paslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kai bendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to, paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:

metinės ataskaitos ruošimas, esminių įvykių atskleidimas, reorganizavimo projektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būna konsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitų tvarkymą.

Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą, dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelės svarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybinių popierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento „kokybė”.

Nors emitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visas apskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerio įmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamų šaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja ir sumažėjusią riziką dėl klientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus.

Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai

|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu |

| |tarpininkas |emitentu skaičius,|

| | |2003 09 30** |

|1 |Finasta |131 |

|2 |Sinkus |130 |

|3 |Jungtine maklerio kontora |29 |

|4 |Kapitalo srautai |27 |

|5 |Jūsų tarpininkas |19 |

|6 |Finansų spektras |17 |

|7 |Finbaltus |16 |

|8 |Spekonis ir Gastonas |16 |

|9 |Suprema |15 |

|10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 |

| |ir saugojimo departamentas | |

|11 |Vivum |10 |

|12 |Naugvilda |8 |

|13 |Šiaulių banko FMS |6 |

|14 |Baltijos vertybiniai |6 |

| |popieriai | |

|15 |Nord/LB FMD |5 |

|16 |Banko Snoras FMS |4 |

|17 |”Hansa – LTB” VP apskaitos ir|4 |

| |saugojimo skyrius | |

|18 |Alpha Baltic |4 |

|19 |Technologijų valdymo centras |3 |

|20 |Ūkio banko FMD |2 |

|21 |Finvesta |2 |

| |IŠ VISO: |467 |

** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarko savo pačių vertybinių popierių apskaitą.

2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniu popierių rinkoje investicines paslaugas teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansų maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – C

kategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansų maklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai. Pastaruosius trejus metus finansų maklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas, skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų žymiai sumažėjo. Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalo koncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat ir kvalifikuotus specialistus.

|kategorija |ų |kų |kų |kų |kų |

| |1999-12-3|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |1 |31 |31 |31 |31 |

|A kategorija |5 |2 |3 |3 |2 |

|B kategorija |24 |17 |15 |15 |14 |

|C kategorija |3 |4 |2 |3 |2 |

|KB FMS |11 |10 |8 |9 |9 |

|Iš viso |43 |33 |28 |30 |27 |

2003 m. del veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsienio valstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerio įmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją.

Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvo panaikintas: per I-ąji ketvirtį panaikinta vienos A ir vienos B kategorijos įmonės licencija, per II-ąji ketvirtį viena C kategorijos įmonės licencija, o per III-iąji ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija, tačiau vietoj pastarosios licencijos buvo išduota pensijų fondų valdymo įmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos del to, kad patys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelį šiu įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansų maklerio įmonės. Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Po reorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo proceso licencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta.

Komerciniams bankams teisė teikti investicines paslaugas suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nera apribota. Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, ikūrus specializuoti vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teikti investicines paslaugas.

Finansų makleriai

2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansų maklerio licenciją: 121 asmuo turejo finansų maklerio generalinė licencija,

28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininko licencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003

m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamus finansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta del to, kad jie neatvyko i pertestavimo egzaminą, likusiesiems – del profesinės veiklos nutraukimo.

Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir taip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultanto egzaminą laike 23 pretendentai, iš ju 10 (arba 43,47 proc.) egzaminą išlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.)

išlaikė.

Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius.

Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionalias paslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai.

Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

| |1999-12-|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |31 |31 |31 |31 |31 |

|Generalin|179 |161 |143 |127 |121 |

|ė | | | | | |

|Konsultan|15 |21 |18 |21 |28 |

|to | | | | | |

|Prekybini|27 |21 |18 |23 |23 |

|nko | | | | | |

|Iš viso |221 |203 |179 |171 |172 |

Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu

2001 m., tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėl jiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikyti egzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti „rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamas pagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų maklerio licenciją. Tai galejo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtų įvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų ar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusios naujos finansų institucijos – investicijų valdymo imonės – pareikalavo profesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfelių valdytojai, konsultantai ir pan.

[pic]

Darbuotojai

2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansų maklerio įmonių ir 9- iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuose dirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų maklerio licenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KB

skyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo

229 darbuotojai. Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęs netolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc.

visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuose komercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijos licencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų.

Pažymetina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visų darbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų.

[pic]

Klientai

2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankų specializuotuose padaliniuose buvo daugiau nei 126 tūkst. klientų, sudariusių su tarpininkais paslaugų teikimo sutartis. Reikėtu pabrėžti, kad ne visi klientai buvo aktyvūs rinkos dalyviai. 2003 m. vertybinių popierių rinkoje prekiavo ir Biržoje sandorius sudarė maždaug 16,5 tūkst. klientų.

Lietuvos fiziniai asmenys bendrame klientų skaičiuje sudarė – 96,9 proc.

Nerezidentu dalis buvo labai maža – 1,03 proc.

Ataskaitiniais metais didžiausią dalį klientų turėjo komerciniai bankai.

Per 2003 m. jų turimų klientų skaičius išaugo 11 proc. (nuo 62 iki 69

tūkst.) ir metų pabaigoje siekė daugiau kaip 69 tūkst., o tai sudarė 55

proc. bendro klientų skaičiaus. Tuo tarpu A kategorijos FMĮ klientų skaičius metų pabaigoje buvo du kartus didesnis kaip pernai. Šį pokytį daugiausiai nulėmė B kategorijos AB FMĮ „Sinkus“ klientų perdavimas del įmones reorganizavimo prijungimo būdu AB FMĮ „Finasta“, kuri turi A

kategorijos licenciją.

Bendra tendencija, jog didžiausia dalis klientų priklauso komerciniams bankams ir A kategorijos FMĮ, nesikeičia. Daugiau negu 80 proc. klientų paslaugų teikimo sutartis yra sudarę su įmonėmis, teikiančiomis plačiausią paslaugų spektrą.

[pic]

Veiklos sritys

Emitentų vertybinių popierių apskaita. Pažymetina, kad nuo 2004 m. sausio 1

d. visi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti tvarkyti viešosios apyvartos tarpininkams. 2003 m. pabaigoje iš 719 emitentų tarpininkų teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis naudojosi

433, t. y. maždaug 60 proc. emitentų, o 2002 m. iš 851 emitento – 437 t. y.

Maždaug 51 proc. nuo bendro emitentų, vertybinių popierių apskaitos tvarkymą pavedančių viešosios apyvartos tarpininkams, skaičiaus. Pagrindinė sumažėjimo priežastis panaši kaip ir praėjusį laikotarpį: emitentų –

tarpininkų klientų likvidavimas ar persitvarkymas į UAB. 2003 m. pabaigoje iš visų 27 viešosios apyvartos tarpininkų vertybinių popierių apskaitą tvarkė 18 (2002 m. iš 30-ies – 21). Finansų maklerio imonėms savo vertybinių popierių apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pavedę maždaug 86 proc. visų vertybinių popierių apskaitą tarpininkams perdavusiu emitentų.

Tačiau didžiausią rinkos dalį 2003 m. buvo užėmusi viena finansų maklerio įmonė (AB FMĮ „Finasta“). Jos teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojosi maždaug 56 proc.

visų atskaitingų emitentų.

Vertybinių popierių portfelių valdymas. Šią paslaugą 2003 m.

pabaigoje teikė penkios finansų maklerio įmonės, du bankai. Jie valdė 167

klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė sudarė daugiau negu 165,5 mln. litų. Atitinkamai 2002 m. pabaigoje tarpininkai valdė 202

klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė – 89 mln. litų.

[pic]

Vidutinė komercinio banko valdomo klientų vertybinių popierių portfelio vertė 2003 m. pabaigoje siekė 5 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerio įmonės – 735 tūkst. litų. Nagrinejant portfelio investavimo strategijas, akivaizdu, kad finansų maklerio įmonės daugiau investuoja i akcijas, o komerciniai bankai portfelius dažniausiai sudaro iš VVP.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išryškėjo trys vertybinių popierių valdymo lyderiai – UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, UAB Sampo bankas, AB bankas Snoras. Jie valde 88,7 proc. portfelių vertės, kas sudarė

146,8 mln. litų.

[pic]

Finansiniai rodikliai

2003-ieji finansų maklerio įmonėms buvo sėkmingi – negalutiniais duomenimis, uždirbta 5,9 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2002 m.

įmonės baigė nuostolingai. Dvi A kategorijos, viena C kategorijos ir dešimt

B kategorijos licencijas turinčių įmonių 2003 m. baigė pelningai. įmonių pelnas augo dėl pajamų didėjimo (2003-iaisiais, palyginus su 2002 m.

pajamos padidėjo 2,3 karto), dėl padidėjusios vertybinių popierių apyvartos, dėl klientų skaičiaus augimo. C kategorijos licenciją turinčios įmonės pelnas išaugo dėl konsultavimo paslaugų skaičiaus ir apimties padidėjimo, taip pat dėl pajamų padidėjimo (pajamos padidėjo net keturis kartus).

[pic]

2003 m., lyginant su 2002-aisiais, FMĮ turto valdė 12,6 proc. daugiau . Tai daugiausiai lėmė vienos A kategorijos licenciją turinčios įmonės turto vertės padidėjimas, susijungus dviem FMĮ. Jos turtas, palyginus su 2002 m., padidėjo 1,5 karto, ilgalaikis turtas padidėjo net 4,8 karto.

[pic]

Vykdydamos savo veiklą, finansų maklerio įmonės per 2003 m. gavo 224

mln.litų pajamų (iš jų 192 mln. litų, t. y. 85,7 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). ir patyre 40,3 mln. litų sąnaudų (iš jų 33,5

mln.lt, t. y. 83,1 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). 2003 m.

tarpininkavimo paslaugų rinkos pasiskirstymas nesikeitė. 95,9 proc. visų per 2003 m. KB specializuotų padalinių gautų pajamų – finansinės investicinės pajamos (iš vertybinių popierių pardavimo ir vertybinių popierių palūkanų). Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, kaip ir praėjusį laikotarpį, konsultavo investuotojus, tvarkė emitentų vertybinių popierių apskaitq, tarpininkavo vertybinių popierių prekyboje, valdė vertybinių popierių portfelius [pic]

FMĮ “Jūsų tarpininkas”

2003 metai UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas” (JT) paminėjusiai savo veiklos dešimtmetį buvo įsiminti kaip dar vieni didelio augimo metai. Pernai savo augimu aplenkęs rinką JT savo centrinės rinkos dalį padidino nuo 6,2 iki

9,53 proc. įsitvirtindamas penktojoje vietoje. JT klientų apyvartos biržos centrinėje rinkoje išaugo 3,62 karto iki 59 mln. litu, tuo tarpu visa

Nacionalinės vertybinių popierių biržos apyvarta 2003 metais išaugo 2,36

karto iki 619 mln. litu.

[pic]

JT išlaiko savo tikslą kuo daugiau tarpininkavimo paslaugų suteikti

Internetu ir toliau tobulina savo programinę įrangą, siekdama sumažinti kaštus ir pasiekti kaip galima geresnį rezultatą.

“Jūsų tarpininko” klientų pavedimai yra priimami automatiškai ir į biržą patenka per 1-2 sekundes po jų gavimo. Tai leido sumažinti sąnaudas, bei eliminuoja žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę.

Taip pat patiems aktyviausiems savo klientams “Jūsų tarpininkas” sukūrė ir pristatė “JT Client” programą leidžiančią realiu laiku stebėti pokyčius biržoje. Šios programos dėka JT klientai gali stebėti kursų pokyčius rytines prekybos metu.

Be to, didelio susidomėjimo ir padėku iš klientų buvo sulaukta už “JT

Client” programos galimybės informuoti apie esminio įvykio pasirodymą realiu laiku.

Šiuo metu “JT Client” paslauga naudojasi apie 30 proc. JT on-line klientu, o daugiausiai sutarčių buvo pasirašyta Vilniaus biure, kuris yra įsikūręs biržos pastate.

“Jūsų tarpininko” naujų klientų skaičiaus augimas taip pat buvo vienas iš pagrindinių faktorių padėjusių įmonei išauginti savo rodiklius ir baigti metus su rekordiniu pelnu.

[pic]

Grafike matomas JT on-line klientų sumažėjimas rugpjūčio mėnesį atspindi JT apribotas klientų teises prekiauti naudojantis klientų zona.

Apriboti klientų galimybes JT buvo įpareigota pasibaigus klientų sutuoktinių įgaliojimų laikotarpiui. Pateikę įgaliojimus klientai vėl galėjo prisijungti prie klientu zonos.

“Jūsų tarpininko” pajamos pernai metais padidėjo 2,87 karto iki 0,954

mln. litu lyginant su 2002 metu rezultatu (0,331 mln. litu). Pajamų didėjimas buvo užfiksuotas beveik visose srityse. Sumažėjo tik kitos pajamos. Jų gauta 96 proc. mažiau, o pagrindine to priežastis – pajamų iš

VP saugojimo ir apskaitos sumažėjimas. Konsultavimo paslaugų sumažėjimas buvo nedidelis ir praktiškai išliko toks pats kaip ir 2002 metais.

|Pagrindines veiklos pajamu |2002 m. |2003 m. |Pokytis, % |

|Emitentu vertybiniu popieriu |52.169,47 |75.043,04 |43,84% |

|Tarpininkavimas NVPB |157.120,04 |499.291,18 |217,78% |

|Konsultavimas |33.767,46 |33.450,00 |-0,94% |

|Vertybiniu popieriu depozitoriumo |15.644,89 |25.863,20 |65,31% |

|VP portfeliu valdymas |26.867,86 |305.791,90 |1038,13% |

|Pajamos už VP pardavimą |6.937,14 |12.766,70 |84,03% |

|Kitos pajamos |61.452,14 |2.371,98 |-96,14% |

|VISO: |353.959,00 |954.578,00 |169,69% |

Kaip ir buvo tikėtasi vertybinių popierių (VP) portfelio valdymo paslauga 2004 metais smarkiai populiarėjo ir metų pabaigoje JT makleriai valdė 69 patikėtus portfelius, tuo tarpu 2003 pabaigoje jų buvo tik 20.

Pajamos už šią paslaugą padidėjo 11,38 karto iki 305 tūkst. litu. Augant klientų apyvartoms biržoje išaugo ir pajamos gautos už tarpininkavimą NVPB.

Jos padidėjo 3,17 karto iki beveik 0,5 mln. litu.

[pic]

Šiais metais “Jūsų tarpininkas” savo klientams, kurie patys valdo arba yra patikėję savo portfelius makleriams, žada pasiūlyti investicinius fondus. Fondai turėtų sumažinti sąnaudas kylančias valdant VP portfelius, o tai turėtų padidinti investuotojų pelningumą. Be to investuotojai, kurie pasirinks investicinius fondus, galės išvengti 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Didėjant klientų apyvartoms biržoje akivaizdu, kad padidėjo ir su tuo susijusių išlaidų. Biržos komisinių įmoka išaugo 4,25 karto iki 109 tūkst.

litų. Išlaidas taip pat augino ir JT darbuotojų atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos. Per 2003 metus “Jūsų tarpininke” pradėjo dirbti 2 nauji darbuotojai, o kitu darbuotojų atlyginimai padidėjo išaugus darbų srautui.

|Pagrindinės veiklos sąnaudų pavadinimas |2002 m. |2003 m. |Pokytis, %|

|Atlyginimai |55.511,32|173.019,27|211,68% |

|Socialinio draudimo įmokos 31% |17.208,53|53.634,73 |211,68% |

|Turto nusidėvėjimas |19.533,24|28.824,66 |47,57% |

|Biržos nario mokestis |16.000,00|16.000,00 |0,00% |

|Neatskaitomas PVM |16.569,09|36.697,40 |121,48% |

|Reklama |4.131,40 |7.448,35 |80,29% |

|Patalpų nuoma ir telekomunikacijos |33.155,90|42.904,89 |29,40% |

|Užsisakyti leidiniai bei duomenų bazės |22.226,00|22.890,00 |2,99% |

|Nacionalines finansų makleriu asociacijos |3.000,00 |3.000,00 |0,00% |

|Biržos komisiniu įmoka |25.735,74|109.519,00|325,55% |

|Nuostolis iš VP pardavimo |2.337,12 |10.414,73 |345,62% |

|Kitos išlaidos |110.504,0|224.362,27|103,04% |

| |0 | | |

|VISO: |329.131,9|728.715,30|121,41% |

| |0 | | |

Nuostoliai iš VP pardavimo padidėjo iki 10 tūkst. litų, viena iš priežasčių buvo ta, kad B kategorijos apribojimai neleidžia JT savo vardu aktyviai dalyvauti šioje veikloje.

“Jūsų tarpininkas” 2004 metais ir toliau stengsis išlaikyti orientaciją i smulkiuosius ir vidutinius biržos dalyvius. Tuo tikslu bendrovė 2003 metų pabaigoje vienašališkai sumažino savo įkainius klientu naudai.

FMĮ “Finasta”

AB FMĮ „Finasta” yra viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančių finansų maklerio įmonių Lietuvoje. Įsteigta 1994 metais, kai šalyje dar tik kūrėsi centralizuota vertybinių popierių rinka, „Finasta” aktyviai prisidėjo prie kapitalo rinkos plėtros. Bendrovė padėjo formuoti santykius tarp šios rinkos dalyviu sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje prasidėjo esminis ekonomikos pertvarkymas ir įsibėgėjo privatizacija.

Vienas iš įmonės sėkmingos veiklos garantų – jos darbuotojų profesionalumas. Šiuo metu AB FMĮ “Finasta” dirba 53 specialistai. Visi darbuotojai yra kvalifikuoti, ne vienerius metus dirbantys šioje srityje.

17 darbuotojų turi maklerio licencijas. Jaunas ir energingas kolektyvas yra vienas iš FMĮ “Finasta” privalumų.

Finansiniai rezultatai

Dešimt metu veikianti didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė

„Finasta“ per 2003 m. uždirbo 2,961 mln. Lt grynojo pelno – pustrečio karto daugiau nei 2002 m. (1,132 mln. Lt). Per metus bendroves pajamos išaugo daugiau kaip 49 proc. – nuo 6,3 mln. Lt iki 9,4 mln. Lt. Didelės įtakos tam turėjo 25 proc. padidėjusios pajamos iš komisinių, ir ypatingai – daugiau nei 70 proc. padidėjusios finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

[pic]

AB FMĮ „Finasta“ turtas per 2003 m. padidėjo net 54 proc., nuosavas kapitalas – 32 proc. Didžiausios įtakos šiems pokyčiams turėjo sėkmingą AB

FMĮ „Finastos“ veikla bei įmonės plėtra.

Įmonės pajamos 2003 m. padidėjo beveik visose veiklos srityse. Didžiąją dalį AB FMĮ „Finasta“ pajamų (58 proc.) sudarė finansinė ir investicinė veikla. Tai ženklus pajamų struktūros pokytis. Visais praėjusiais laikotarpiais pagrindinis pajamų šaltinis – tarpininkavimas prekiaujant vertybiniais popieriais. Komisiniai 2003 m. užėmė tik antrą vietą pagal gaunamas pajamas.

Didžiausią dalį AB FMĮ „Finastos“ išlaidų sudarė finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Pusę visu išlaidų sudarė bendrosios ir administracinės bei paslaugų teikimo sąnaudos. Iš viso sąnaudos sudarė 6,7

mln. Lt – 15 proc. daugiau nei 2002 m.

FMĮ „Vilfima“

VB Vilfima teikia investicinės bankininkystės paslaugas verslo klientams.

VB Vilfima teikiamų paslaugų paskirtis – atskleisti verslo vertę ir ją realizuoti.

Konsultuoja klausimais, susijusiais su:

• verslo pardavimu ar pirkimu;

• verslų sujungimu;

• nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu;

• privatizavimu ir restruktūrizavimu;

• verslo vertinimu.

Klientams, įvairių verslo sričių įmonėms ir jų savininkams, siūlo patarimus, kaip kurti įmonės strategiją, profesionaliai vertiname jų verslą, parenkame geriausią verslo finansavimo sandorio struktūrą, organizuojame verslo patikrinimus, parengiame sandorio finansinius ir teisinius dokumentus, atstovaujame klientams derybose.

Išvados

Norėtume nurodyti, kokiais kriterijais turi vadovautis Lietuvos bendrovė besirinkdama vertybinių popierių emisijos tarpininką ar VP

portfelio valdymo įmonę. Skirtume šiuos kriterijus:

1. Reputacija.

2. Patirtis.

3. Kapitalo ištekliai.

4. Ryšiai su kitomis finansinėmis institucijomis.

5. Galimybė tiekti kompleksiškas paslaugas.

6. Orientaciniai tarpininkavimo komisiniai.

Tarpininkavimo pirminėje kapitalo rinkoje patirtis rodo, kad 1-4

kriterijai tiesiogiai konfrontuoja su 6 kriterijumi. Galioja taisyklė – kuo solidesnis tarpininkas, kuo didesnės jo galimybės, tuo brangesnės jo paslaugos. Šią tendenciją galima apibūdinti kaip kainos – rizikos (kokybės)

dilemą.

Literatūra

1. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža http://www.nse.lt

2. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas http: // www.csdl.lt

3. Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje http:// www.takas.lt

4. Lietuvos Finansų Maklerių Asociacija www.lfma.lt

Įvadas

Finansų maklerių įmonės

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS

Finansų makleriai

Darbuotojai

Klientai

Veiklos sritys

Finansiniai rodikliai

FMĮ “Jūsų tarpininkas”

FMĮ “Finasta”

FMĮ „Vilfima“

Išvados

Literatūra

Panašūs darbai

Įmonių finansai

Finansų rinkos

Finansinė ir valdymo apskaita

apskaita

Finansinės būklės bei veiklos analizė

Finansinės analizės konspektas