Šiaulių Universitetas Socialinių mokslų fakultetas Ekonomikos katedra
Kursinis darbas „Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“
Darbą atliko: Nerijus Mackevičius Andrius Kukta Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė
Šiauliai 2004 TURINYSĮvadas 3Finansų maklerių įmonės 4Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS 5Finansų makleriai 8Darbuotojai 10Klientai 10Veiklos sritys 11Finansiniai rodikliai 13FMĮ “Jūsų tarpininkas” 15FMĮ “Finasta” 19FMĮ „Vilfima“ 20Išvados 21LITERATŪRA 22
Įvadas
Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, kąjos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėtisavo investicijas. Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licencijąverstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodamalėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuojainvestuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigųsąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. TarpFMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijospatvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atliekatarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius,atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiekbus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, betgali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuokliento VP portfelio padidėjimo.
Finansų maklerių įmonės
Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją,ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriulicencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisęverstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla arkonsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popieriusklausimais. Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veiklaLietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komerciniųbankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba
departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimopradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas. A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybiniųpopierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis. Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimiFMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriaissavo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jųišplatinimą. C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo įvertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisėsvykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS
|Pavadinimas |Tipas |Licenc. |Licencij|Statusas || | |Kat. |os Nr. | ||AMIS Fin. Consulting AG |Fin. maklerio |C |C101 |Veikianti ||filialas |įmonė | | | ||Baltijos vertybiniai |Fin. maklerio |B |B086 |Veikianti ||popieriai |įmonė | | | ||Diskontas |Fin. maklerio |B |B082 |Veikianti || |įmonė | | | ||Finasta |Fin. maklerio |A |A087 |Veikianti || |įmonė | | | ||Finbaltus |Fin. maklerio |A |A083 |Veikianti || |įmonė | | | ||Finvesta |Fin. maklerio |B |B088 |Veikianti || |įmonė | | | ||G. Steponkaus kontora |Fin. maklerio |B |B084 |Veikianti || |įmonė | | | ||International Market |Fin. maklerio |B |B090 |Apribota ||Investments |įmonė | | |veikla ||Jūsų tarpininkas |Fin. maklerio |B |B091 |Veikianti || |įmonė | | | ||Kapitalo srautai |Fin. maklerio |B |B092 |Veikianti || |įmonė | | | ||Naugvilda |Fin. maklerio |B |B093 |Veikianti || |įmonė | | | ||Spekonis ir Gastonas |Fin. maklerio |B |B095 |Veikianti || |įmonė | | | ||Suprema |Fin. maklerio |B |B096 |Veikianti || |įmonė | | | ||Technologijų valdymo |Fin. maklerio |B |B097 |Panaikinta ||centras |įmonė | | |licencija ||Trigon Capital |Fin. maklerio |B |B098 |Veikianti || |įmonė | | | ||VB Vilfima |Fin. maklerio |C |C099 |Veikianti || |įmonė | | | ||Vivum |Fin. maklerio |B |B100 |Veikianti || |įmonė | | | ||Hansabanko FMS |Banko FM |- |11 |Veikiantis || |padalinys | | | ||Medicinos banko FMS |Banko FM |- |9 |Veikiantis || |padalinys | | | ||NORD/LB Lietuva banko |Banko FM |- |10 |Veikiantis ||FMD |padalinys | | | ||Parex banko FMS |Banko FM |- |17 |Veikiantis || |padalinys | | | ||Sampo banko FMS |Banko FM |- |13 |Veikiantis || |padalinys | | | ||Snoro banko FMS |Banko FM |- |8 |Veikiantis |
| |padalinys | | | ||Šiaulių banko FMS |Banko FM |- |7 |Veikiantis || |padalinys | | | ||Ūkio banko FMD |Banko FM |- |1 |Veikiantis || |padalinys | | | ||Vilniaus banko FMD |Banko FM |- |2 |Veikiantis || |padalinys | | | |Lietuvos centrinio vertybiniu popierių depozitoriumo (LCVPD)paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė “Finasta” tvarkė 6,4 mlrd.litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. “Finasta” pralenkėVilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą,kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertėsportfeliu. Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbianeatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagalnominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yratodel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti“vertingesni” už “Finastos”, nes daugelio jų rinkos kainos viršijanominalią. Nominalia verte “Finastos” portfelis per tris mėnesius padidejo beveik20 procentų. Beje, daugiausia būtent “Lietuvos energijos” ir nuo josatskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leidoVilniuje įsikūrusiai “Finastai” pasiekti tokių rezultatų.
“Turtingiausi” VP saugotojai|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% ||tarpininkai |ja nominalia| || |verte, mln. | || |Lt | ||1 |963 |FMĮ AB “Finasta” |6406,39 |36,4 ||2 |987 |AB “Vilniaus bankas” VP |4702,68 |26,7 || | |apskaitos ir saugojimo | | || | |departamentas | | ||3 |962 |AB banko “Hansabankas” VP |2584,23 |14,7 || | |apskaitos ir saugojimo | | || | |skyrius | | ||4 |983 |AB banko “NORD/LB Lietuva” |867,90 |4,9 || | |FMS | | ||5 |919 |FMĮ UAB “Kapitalo srautai” |415,56 |2,4 ||6 |907 |FMĮ UAB “Suprema” |172,00 |1,0 ||7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 || | |asm.sąskaitų tvarkymo | | || | |skyrius | | ||8 |967 |FM UAB “G.Steponkaus |95,28 |0,5 || | |kontora” | | ||Visi kiti |2230,81 |12,7 ||Viso |17590,37 |100,0 |
Parengta pagal LCVPD duomenis. Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų makleriodepartamentas/skyrius. Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis – “apskaitomų”emitentų skaičius.
Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams,atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų,kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.
Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitospaslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kaibendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik
tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to,paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:metinės ataskaitos ruošimas, esminių įvykių atskleidimas, reorganizavimoprojektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būnakonsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitųtvarkymą. Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą,dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelėssvarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybiniųpopierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento “kokybė”. Norsemitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visasapskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerioįmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamųšaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja ir sumažėjusią riziką dėlklientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus. Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu || |tarpininkas |emitentu skaičius,|| | |2003 09 30** ||1 |Finasta |131 ||2 |Sinkus |130 ||3 |Jungtine maklerio kontora |29 ||4 |Kapitalo srautai |27 ||5 |Jūsų tarpininkas |19 ||6 |Finansų spektras |17 ||7 |Finbaltus |16 ||8 |Spekonis ir Gastonas |16 ||9 |Suprema |15 ||10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 || |ir saugojimo departamentas | ||11 |Vivum |10 ||12 |Naugvilda |8 ||13 |Šiaulių banko FMS |6 ||14 |Baltijos vertybiniai |6 || |popieriai | ||15 |Nord/LB FMD |5 ||16 |Banko Snoras FMS |4 ||17 |”Hansa – LTB” VP apskaitos ir|4 || |saugojimo skyrius | ||18 |Alpha Baltic |4 ||19 |Technologijų valdymo centras |3 ||20 |Ūkio banko FMD |2 ||21 |Finvesta |2 || |IŠ VISO: |467 |** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarkosavo pačių vertybinių popierių apskaitą.
2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniu popierių rinkoje investicines paslaugasteikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansųmaklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – Ckategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansųmaklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai. Pastaruosius trejus metus finansųmaklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas,skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų
žymiai sumažėjo. Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalokoncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat irkvalifikuotus specialistus.|Tarpininko |Tarpinink|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin||kategorija |ų |kų |kų |kų |kų || |skaičius |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|| |1999-12-3|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|| |1 |31 |31 |31 |31 ||A kategorija |5 |2 |3 |3 |2 ||B kategorija |24 |17 |15 |15 |14 ||C kategorija |3 |4 |2 |3 |2 ||KB FMS |11 |10 |8 |9 |9 ||Iš viso |43 |33 |28 |30 |27 |2003 m. del veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsieniovalstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerioįmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją. Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvopanaikintas: per I-ąji ketvirtį panaikinta vienos A ir vienos B kategorijosįmonės licencija, per II-ąji ketvirtį viena C kategorijos įmonės licencija,o per III-iąji ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija,tačiau vietoj pastarosios licencijos buvo išduota pensijų fondų valdymoįmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos del to, kadpatys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelįšiu įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansųmaklerio įmonės. Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Poreorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo procesolicencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta. Komerciniams bankams teisė teikti investicines paslaugas suteikia bankolicencija, jeigu joje ši veikla nera apribota. Vertybinių popierių komisijapateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, ikūrusspecializuoti vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teiktiinvesticines paslaugas.
Finansų makleriai
2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansųmaklerio licenciją: 121 asmuo turejo finansų maklerio generalinė licencija,28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininkolicencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamusfinansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo
panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta del to, kad jieneatvyko i pertestavimo egzaminą, likusiesiems – del profesinės veiklosnutraukimo. Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto irtaip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultantoegzaminą laike 23 pretendentai, iš ju 10 (arba 43,47 proc.) egzaminąišlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.)išlaikė. Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius.Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionaliaspaslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai. Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.|Licencijo|Finansų |Finansų |Finansų |Finansų |Finansų ||s rūšis |maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|| |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|| |1999-12-|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|| |31 |31 |31 |31 |31 ||Generalin|179 |161 |143 |127 |121 ||ė | | | | | ||Konsultan|15 |21 |18 |21 |28 ||to | | | | | ||Prekybini|27 |21 |18 |23 |23 ||nko | | | | | ||Iš viso |221 |203 |179 |171 |172 |Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu2001 m., tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėljiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikytiegzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti„rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamaspagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų makleriolicenciją. Tai galejo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtųįvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantųar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusiosnaujos finansų institucijos – investicijų valdymo imonės – pareikalavoprofesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfeliųvaldytojai, konsultantai ir pan. [pic]
Darbuotojai
2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansųmaklerio įmonių ir 9- iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuosedirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų makleriolicenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KBskyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo229 darbuotojai. Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęsnetolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos
pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc.visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuosekomercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijoslicencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų.Pažymetina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visųdarbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų. [pic]Klientai
2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankųspecializuotuose padaliniuose buvo daugiau nei 126 tūkst. klientų,sudariusių su tarpininkais paslaugų teikimo sutartis. Reikėtu pabrėžti, kadne visi klientai buvo aktyvūs rinkos dalyviai. 2003 m. vertybinių popieriųrinkoje prekiavo ir Biržoje sandorius sudarė maždaug 16,5 tūkst. klientų.Lietuvos fiziniai asmenys bendrame klientų skaičiuje sudarė – 96,9 proc.Nerezidentu dalis buvo labai maža – 1,03 proc.Ataskaitiniais metais didžiausią dalį klientų turėjo komerciniai bankai.Per 2003 m. jų turimų klientų skaičius išaugo 11 proc. (nuo 62 iki 69tūkst.) ir metų pabaigoje siekė daugiau kaip 69 tūkst., o tai sudarė 55proc. bendro klientų skaičiaus. Tuo tarpu A kategorijos FMĮ klientųskaičius metų pabaigoje buvo du kartus didesnis kaip pernai. Šį pokytįdaugiausiai nulėmė B kategorijos AB FMĮ „Sinkus“ klientų perdavimas delįmones reorganizavimo prijungimo būdu AB FMĮ „Finasta“, kuri turi Akategorijos licenciją.Bendra tendencija, jog didžiausia dalis klientų priklauso komerciniamsbankams ir A kategorijos FMĮ, nesikeičia. Daugiau negu 80 proc. klientųpaslaugų teikimo sutartis yra sudarę su įmonėmis, teikiančiomis plačiausiąpaslaugų spektrą. [pic]
Veiklos sritys
Emitentų vertybinių popierių apskaita. Pažymetina, kad nuo 2004 m. sausio 1d. visi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti tvarkytiviešosios apyvartos tarpininkams. 2003 m. pabaigoje iš 719 emitentųtarpininkų teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis naudojosi433, t. y. maždaug 60 proc. emitentų, o 2002 m. iš 851 emitento – 437 t. y.Maždaug 51 proc. nuo bendro emitentų, vertybinių popierių apskaitos
tvarkymą pavedančių viešosios apyvartos tarpininkams, skaičiaus. Pagrindinėsumažėjimo priežastis panaši kaip ir praėjusį laikotarpį: emitentų –tarpininkų klientų likvidavimas ar persitvarkymas į UAB. 2003 m. pabaigojeiš visų 27 viešosios apyvartos tarpininkų vertybinių popierių apskaitątvarkė 18 (2002 m. iš 30-ies – 21). Finansų maklerio imonėms savovertybinių popierių apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pavedęmaždaug 86 proc. visų vertybinių popierių apskaitą tarpininkams perdavusiuemitentų.Tačiau didžiausią rinkos dalį 2003 m. buvo užėmusi viena finansų maklerioįmonė (AB FMĮ „Finasta“). Jos teikiamomis vertybinių popierių apskaitospaslaugomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojosi maždaug 56 proc.visų atskaitingų emitentų. Vertybinių popierių portfelių valdymas. Šią paslaugą 2003 m.pabaigoje teikė penkios finansų maklerio įmonės, du bankai. Jie valdė 167klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė sudarė daugiaunegu 165,5 mln. litų. Atitinkamai 2002 m. pabaigoje tarpininkai valdė 202klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė – 89 mln. litų. [pic]Vidutinė komercinio banko valdomo klientų vertybinių popierių portfeliovertė 2003 m. pabaigoje siekė 5 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerioįmonės – 735 tūkst. litų. Nagrinejant portfelio investavimo strategijas,akivaizdu, kad finansų maklerio įmonės daugiau investuoja i akcijas, okomerciniai bankai portfelius dažniausiai sudaro iš VVP.Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išryškėjo trys vertybinių popieriųvaldymo lyderiai – UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, UAB Sampobankas, AB bankas Snoras. Jie valde 88,7 proc. portfelių vertės, kas sudarė146,8 mln. litų. [pic]Finansiniai rodikliai
2003-ieji finansų maklerio įmonėms buvo sėkmingi – negalutiniaisduomenimis, uždirbta 5,9 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2002 m.įmonės baigė nuostolingai. Dvi A kategorijos, viena C kategorijos ir dešimtB kategorijos licencijas turinčių įmonių 2003 m. baigė pelningai. įmoniųpelnas augo dėl pajamų didėjimo (2003-iaisiais, palyginus su 2002 m.pajamos padidėjo 2,3 karto), dėl padidėjusios vertybinių popieriųapyvartos, dėl klientų skaičiaus augimo. C kategorijos licenciją turinčiosįmonės pelnas išaugo dėl konsultavimo paslaugų skaičiaus ir apimties
padidėjimo, taip pat dėl pajamų padidėjimo (pajamos padidėjo net keturiskartus). [pic]2003 m., lyginant su 2002-aisiais, FMĮ turto valdė 12,6 proc. daugiau . Taidaugiausiai lėmė vienos A kategorijos licenciją turinčios įmonės turtovertės padidėjimas, susijungus dviem FMĮ. Jos turtas, palyginus su 2002 m.,padidėjo 1,5 karto, ilgalaikis turtas padidėjo net 4,8 karto. [pic]Vykdydamos savo veiklą, finansų maklerio įmonės per 2003 m. gavo 224mln.litų pajamų (iš jų 192 mln. litų, t. y. 85,7 proc. – komercinių bankųspecializuoti skyriai). ir patyre 40,3 mln. litų sąnaudų (iš jų 33,5mln.lt, t. y. 83,1 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). 2003 m.tarpininkavimo paslaugų rinkos pasiskirstymas nesikeitė. 95,9 proc. visųper 2003 m. KB specializuotų padalinių gautų pajamų – finansinėsinvesticinės pajamos (iš vertybinių popierių pardavimo ir vertybiniųpopierių palūkanų). Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, kaip ir praėjusįlaikotarpį, konsultavo investuotojus, tvarkė emitentų vertybinių popieriųapskaitq, tarpininkavo vertybinių popierių prekyboje, valdė vertybiniųpopierių portfelius [pic]FMĮ “Jūsų tarpininkas”
2003 metai UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas” (JT) paminėjusiai savo veiklosdešimtmetį buvo įsiminti kaip dar vieni didelio augimo metai. Pernai savoaugimu aplenkęs rinką JT savo centrinės rinkos dalį padidino nuo 6,2 iki9,53 proc. įsitvirtindamas penktojoje vietoje. JT klientų apyvartos biržoscentrinėje rinkoje išaugo 3,62 karto iki 59 mln. litu, tuo tarpu visaNacionalinės vertybinių popierių biržos apyvarta 2003 metais išaugo 2,36karto iki 619 mln. litu. [pic] JT išlaiko savo tikslą kuo daugiau tarpininkavimo paslaugų suteiktiInternetu ir toliau tobulina savo programinę įrangą, siekdama sumažintikaštus ir pasiekti kaip galima geresnį rezultatą. “Jūsų tarpininko” klientų pavedimai yra priimami automatiškai ir įbiržą patenka per 1-2 sekundes po jų gavimo. Tai leido sumažinti sąnaudas,bei eliminuoja žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę. Taip pat patiems aktyviausiems savo klientams “Jūsų tarpininkas” sukūrė
ir pristatė “JT Client” programą leidžiančią realiu laiku stebėti pokyčiusbiržoje. Šios programos dėka JT klientai gali stebėti kursų pokyčiusrytines prekybos metu. Be to, didelio susidomėjimo ir padėku iš klientų buvo sulaukta už “JTClient” programos galimybės informuoti apie esminio įvykio pasirodymąrealiu laiku. Šiuo metu “JT Client” paslauga naudojasi apie 30 proc. JT on-lineklientu, o daugiausiai sutarčių buvo pasirašyta Vilniaus biure, kuris yraįsikūręs biržos pastate. “Jūsų tarpininko” naujų klientų skaičiaus augimas taip pat buvo vienasiš pagrindinių faktorių padėjusių įmonei išauginti savo rodiklius ir baigtimetus su rekordiniu pelnu. [pic] Grafike matomas JT on-line klientų sumažėjimas rugpjūčio mėnesįatspindi JT apribotas klientų teises prekiauti naudojantis klientų zona.Apriboti klientų galimybes JT buvo įpareigota pasibaigus klientųsutuoktinių įgaliojimų laikotarpiui. Pateikę įgaliojimus klientai vėlgalėjo prisijungti prie klientu zonos. “Jūsų tarpininko” pajamos pernai metais padidėjo 2,87 karto iki 0,954mln. litu lyginant su 2002 metu rezultatu (0,331 mln. litu). Pajamųdidėjimas buvo užfiksuotas beveik visose srityse. Sumažėjo tik kitospajamos. Jų gauta 96 proc. mažiau, o pagrindine to priežastis – pajamų išVP saugojimo ir apskaitos sumažėjimas. Konsultavimo paslaugų sumažėjimasbuvo nedidelis ir praktiškai išliko toks pats kaip ir 2002 metais.|Pagrindines veiklos pajamu |2002 m. |2003 m. |Pokytis, % ||pavadinimas | | | ||Emitentu vertybiniu popieriu |52.169,47 |75.043,04 |43,84% ||apskaitos tvarkymas | | | ||Tarpininkavimas NVPB |157.120,04 |499.291,18 |217,78% ||Konsultavimas |33.767,46 |33.450,00 |-0,94% ||Vertybiniu popieriu depozitoriumo |15.644,89 |25.863,20 |65,31% ||paslaugos | | | ||VP portfeliu valdymas |26.867,86 |305.791,90 |1038,13% ||Pajamos už VP pardavimą |6.937,14 |12.766,70 |84,03% ||Kitos pajamos |61.452,14 |2.371,98 |-96,14% ||VISO: |353.959,00 |954.578,00 |169,69% |Kaip ir buvo tikėtasi vertybinių popierių (VP) portfelio valdymopaslauga 2004 metais smarkiai populiarėjo ir metų pabaigoje JT makleriaivaldė 69 patikėtus portfelius, tuo tarpu 2003 pabaigoje jų buvo tik 20.Pajamos už šią paslaugą padidėjo 11,38 karto iki 305 tūkst. litu. Augantklientų apyvartoms biržoje išaugo ir pajamos gautos už tarpininkavimą NVPB.
Jos padidėjo 3,17 karto iki beveik 0,5 mln. litu. [pic] Šiais metais “Jūsų tarpininkas” savo klientams, kurie patys valdo arbayra patikėję savo portfelius makleriams, žada pasiūlyti investiciniusfondus. Fondai turėtų sumažinti sąnaudas kylančias valdant VP portfelius, otai turėtų padidinti investuotojų pelningumą. Be to investuotojai, kuriepasirinks investicinius fondus, galės išvengti 15 proc. fizinių asmenųpajamų mokesčio. Didėjant klientų apyvartoms biržoje akivaizdu, kad padidėjo ir su tuosusijusių išlaidų. Biržos komisinių įmoka išaugo 4,25 karto iki 109 tūkst.litų. Išlaidas taip pat augino ir JT darbuotojų atlyginimai ir socialiniodraudimo įmokos. Per 2003 metus “Jūsų tarpininke” pradėjo dirbti 2 naujidarbuotojai, o kitu darbuotojų atlyginimai padidėjo išaugus darbų srautui.|Pagrindinės veiklos sąnaudų pavadinimas |2002 m. |2003 m. |Pokytis, %||Atlyginimai |55.511,32|173.019,27|211,68% ||Socialinio draudimo įmokos 31% |17.208,53|53.634,73 |211,68% ||Turto nusidėvėjimas |19.533,24|28.824,66 |47,57% ||Biržos nario mokestis |16.000,00|16.000,00 |0,00% ||Neatskaitomas PVM |16.569,09|36.697,40 |121,48% ||Reklama |4.131,40 |7.448,35 |80,29% ||Patalpų nuoma ir telekomunikacijos |33.155,90|42.904,89 |29,40% ||Užsisakyti leidiniai bei duomenų bazės |22.226,00|22.890,00 |2,99% ||Nacionalines finansų makleriu asociacijos |3.000,00 |3.000,00 |0,00% ||nario mokestis | | | ||Biržos komisiniu įmoka |25.735,74|109.519,00|325,55% ||Nuostolis iš VP pardavimo |2.337,12 |10.414,73 |345,62% ||Kitos išlaidos |110.504,0|224.362,27|103,04% || |0 | | ||VISO: |329.131,9|728.715,30|121,41% || |0 | | |
Nuostoliai iš VP pardavimo padidėjo iki 10 tūkst. litų, viena išpriežasčių buvo ta, kad B kategorijos apribojimai neleidžia JT savo varduaktyviai dalyvauti šioje veikloje. “Jūsų tarpininkas” 2004 metais ir toliau stengsis išlaikyti orientacijąi smulkiuosius ir vidutinius biržos dalyvius. Tuo tikslu bendrovė 2003 metųpabaigoje vienašališkai sumažino savo įkainius klientu naudai.
FMĮ “Finasta”
AB FMĮ “Finasta” yra viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančiųfinansų maklerio įmonių Lietuvoje. Įsteigta 1994 metais, kai šalyje dar tikkūrėsi centralizuota vertybinių popierių rinka, “Finasta” aktyviaiprisidėjo prie kapitalo rinkos plėtros. Bendrovė padėjo formuoti santykiustarp šios rinkos dalyviu sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvojeprasidėjo esminis ekonomikos pertvarkymas ir įsibėgėjo privatizacija.
Vienas iš įmonės sėkmingos veiklos garantų – jos darbuotojųprofesionalumas. Šiuo metu AB FMĮ “Finasta” dirba 53 specialistai. Visidarbuotojai yra kvalifikuoti, ne vienerius metus dirbantys šioje srityje.17 darbuotojų turi maklerio licencijas. Jaunas ir energingas kolektyvas yravienas iš FMĮ “Finasta” privalumų. Finansiniai rezultatai Dešimt metu veikianti didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė„Finasta“ per 2003 m. uždirbo 2,961 mln. Lt grynojo pelno – pustrečio kartodaugiau nei 2002 m. (1,132 mln. Lt). Per metus bendroves pajamos išaugodaugiau kaip 49 proc. – nuo 6,3 mln. Lt iki 9,4 mln. Lt. Didelės įtakos tamturėjo 25 proc. padidėjusios pajamos iš komisinių, ir ypatingai – daugiaunei 70 proc. padidėjusios finansinės ir investicinės veiklos pajamos. [pic] AB FMĮ „Finasta“ turtas per 2003 m. padidėjo net 54 proc., nuosavaskapitalas – 32 proc. Didžiausios įtakos šiems pokyčiams turėjo sėkmingą ABFMĮ „Finastos“ veikla bei įmonės plėtra. Įmonės pajamos 2003 m. padidėjo beveik visose veiklos srityse. Didžiąjądalį AB FMĮ „Finasta“ pajamų (58 proc.) sudarė finansinė ir investicinėveikla. Tai ženklus pajamų struktūros pokytis. Visais praėjusiaislaikotarpiais pagrindinis pajamų šaltinis – tarpininkavimas prekiaujantvertybiniais popieriais. Komisiniai 2003 m. užėmė tik antrą vietą pagalgaunamas pajamas. Didžiausią dalį AB FMĮ „Finastos“ išlaidų sudarė finansinės irinvesticinės veiklos sąnaudos. Pusę visu išlaidų sudarė bendrosios iradministracinės bei paslaugų teikimo sąnaudos. Iš viso sąnaudos sudarė 6,7mln. Lt – 15 proc. daugiau nei 2002 m.FMĮ „Vilfima“
VB Vilfima teikia investicinės bankininkystės paslaugas versloklientams. VB Vilfima teikiamų paslaugų paskirtis – atskleisti verslo vertę ir jąrealizuoti. Konsultuoja klausimais, susijusiais su: • verslo pardavimu ar pirkimu; • verslų sujungimu; • nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu; • privatizavimu ir restruktūrizavimu; • verslo vertinimu. Klientams, įvairių verslo sričių įmonėms ir jų savininkams, siūlopatarimus, kaip kurti įmonės strategiją, profesionaliai vertiname jų
verslą, parenkame geriausią verslo finansavimo sandorio struktūrą,organizuojame verslo patikrinimus, parengiame sandorio finansinius irteisinius dokumentus, atstovaujame klientams derybose.Išvados
Norėtume nurodyti, kokiais kriterijais turi vadovautis Lietuvosbendrovė besirinkdama vertybinių popierių emisijos tarpininką ar VPportfelio valdymo įmonę. Skirtume šiuos kriterijus:
1. Reputacija.
2. Patirtis.
3. Kapitalo ištekliai.
4. Ryšiai su kitomis finansinėmis institucijomis.
5. Galimybė tiekti kompleksiškas paslaugas.
6. Orientaciniai tarpininkavimo komisiniai. Tarpininkavimo pirminėje kapitalo rinkoje patirtis rodo, kad 1-4kriterijai tiesiogiai konfrontuoja su 6 kriterijumi. Galioja taisyklė – kuosolidesnis tarpininkas, kuo didesnės jo galimybės, tuo brangesnės jopaslaugos. Šią tendenciją galima apibūdinti kaip kainos – rizikos (kokybės)dilemą.
LITERATŪRA
1. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža http://www.nse.lt2. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas http: // www.csdl.lt3. Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje http:// www.takas.lt4. Lietuvos Finansų Maklerių Asociacija www.lfma.lt