ES biudžetas

Šiaulių Universitetas Socialinių Mokslų Fakultetas Ekonomikos Katedra

Europos Sąjungos biudžetas

Darbą atliko EK 1/3 gr. studentai: Deividas Matiukas Nerijus Mackevičius Andrius Kukta Darbą tikrino: asist. L. Katkevičienė

Šiauliai 2004

TurinysĮvadas 3Europos Sąjungos biudžeto struktūra 4Biudžeto sudarymo principai 4Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas 5Biudžeto valdžia 52004 metų biudžeto analizė 7 Išlaidų analizė 8 Pajamų analizė 17Lietuvos įnašai į ES biudžetą ir iš jo gaunamos lėšos 18Išvados 21Literatūra 22

Įvadas

1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį ,kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo,buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kadši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmoniųsąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimantsprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykiustarp valstybių ir jų piliečių. Europos Sąjungą sudaro 25 valstybių narių; jose gyvena apie 455 mln.Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka. Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos,transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros,regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų irplėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas,kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutųsąjungą. Europos Sąjunga pritraukia vis daugiau narių, nes joje galioja šieprincipai : -ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę irsolidarumą; -įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis,kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijosribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas; -demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisaikonsensas. Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveiktidideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant

užsibrėžtų tikslų. Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad: -po šimtmečius trukusių ginkluotų konfliktų ji užtikrino ilgalaikętaiką; -siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį arvietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas įvienuolika oficialių kalbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopairemiamos ir skatinamos. Dabar rengimo Europos Sąjungos narystei strategija yra prioritetinė.Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija – rūpestingaiparengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją, yragyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Sąjungą. Mūsų darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos biudžetą. Uždaviniai: išanalizuoti Europos Sąjungos biudžeto struktūrą, josudarymo principus ir finansines perspektyvas ateityje.

Europos Sąjungos biudžeto struktūra

Europos Sąjungos biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvienais metaispatvirtina Europos Sąjungos veiklos finansavimą..

PAJAMOS Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą.Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. Ji finansuojama išvalstybių narių jai skiriamų lėšų – „nuosavų išteklių“, kurie negaliviršyti 1,27 proc. Europos Sąjungos BNP. Nuosavus išteklius sudaro: – BNP ištekliai, t. y. kiekvienos valstybės narės įnašas, priklausomainuo tos narės turtingumo; – PVM ištekliai; – Muitų mokesčiai, surenkami taikant bendrąjį muitų tarifą prekybai sutrečiosiomis šalimis; – Žemės ūkio muitai, taikomi žemės ūkio produkcijos įvežimui ištrečiųjų šalių.

IŠLAIDOS Yra du išlaidų tipai: – administracinės išlaidos; – išlaidos veiklai, susijusios su bendrosiomis ES politikomis. Be to, riba tarp privalomųjų išlaidų (PI) ir neprivalomųjų išlaidų(NPI) kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudžetinių įgaliojimų(žr. skyrius Biudžeto sudarymo procedūra ir Europos Sąjungos institucijos): – privalomosios išlaidos (PI) yra tos, kurios susijusios su sutarčių ar

jas plėtojančių teisės aktų taikymu; – šiuo metu didesniąją išlaidų dalį (apie 55 proc.) sudaroneprivalomosios išlaidos (NPI), kurios yra skirtos institucijų išlaikymuiir Europos Sąjungos veikloms.

Biudžeto sudarymo principai

Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos poreikius irpolitikos prioritetus, parengia projektą. Dokumentas pristatomas Tarybai,kuri, po pataisų, jį priima kaip „biudžeto projektą“. Europos Parlamentogalia spręsti priklauso nuo išlaidų tipo. Tvirtinant privalomąsias išlaidas(kurių principus ir dydį nustato sutartys, antrinė teisė, konvencijos,tarptautinės sutartys arba privačiosios teisės kontraktai), EuroposParlamentas tegali siūlyti pataisas Tarybai, ji ir taria paskutinį žodį.Kadangi išlaidos žemės ūkiui laikomos PI, išeina, kad Europos Parlamentasnekontroliuoja apie 45 proc. Europos Sąjungos biudžeto. Tačiau Parlamentasgali pakeisti NPI dalį biudžeto projekte ir turi šiuo klausimu galutinįžodį. Dvi biudžetinės valdžios – Taryba ir Europos Parlamentas – nevisuomet sutaria nustatydamos, kurios išlaidos yra PI, o kurios – NPI.Kiekvienai iš minėtų institucijų apsvarsčius biudžeto projektą du kartus,galutinį biudžetą tvirtina Europos Parlamentas ir biudžeto dokumentąpasirašo Parlamento pirmininkas.

Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas

ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžetoprojektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijųpasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamasEuropos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektąkaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas irgaliausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto variantobalsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisępatvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektasbuvo atmestas 1979 metais).Biudžeto kontrole užsiima Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, kurieatlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos

naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikiaataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų ataskaitos.

Biudžeto valdžia

Europos Parlamentas tvirtina ir kontroliuoja biudžetą. Komisijos parengto išankstinio biudžeto projekto pagrindu Taryba sudaro projektą ir pateikia jį Europos Parlamentui pirmajam svarstymui. Europos Parlamento biudžeto komitetas ir atskiros specializuotos komisijos svarsto biudžeto projektą ir rengia keitimų siūlymus (dėl privalomų išlaidų- daugiausia žemės ūkio srityje ir dėl išlaidų, skirtų tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis vykdymui) ir papildymui (dėl visų kitų išlaidų). Audito Rūmai (angl. Court of Auditors, pranc. Cour des comptes, vok. Rechnungshof)- Europos Sąjungos institucija, atliekanti Europos Sąjungos finansų valdymo kontrolę. Audito Rūmų pirmtake laikytina Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartimi (1957 m.) įsteigta Audito valdyba. Audito Rūmai įsteigti Briuselio sutartimi 1975 m. liepos 22 d. 1992 m. Mastrichto sutartis Rūmams suteikė pagrindinės Europos Sąjungos institucijos statusą. Funkcijos Pagrindinės Audito Rūmų funkcijos yra kontroliuoti visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, kontroliuoti ES biudžetą, visas ES pajamas ir išlaidas. Taip pat Rūmai atlieka konsultanto funkcijas- rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų projektus, nustatant Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo finansinius instrumentus, atsižvelgiama į Rūmų tyrimų rezultatus, ataskaitas ir rekomendacijas. Rūmai turi teisę atlikti visų ES institucijų finansinės veiklos kontrolę, spręsti apie lėšų panaudojimo teisėtumą, savo iniciatyva, bet kurios institucijos ir valstybės narės prašymu atlikti auditą. Kasmet Audito Rūmai parengia metinį pranešimą apie Europos Sąjungos finansinę veiklą. 1997 metų Amsterdamo sutartis numatė Audito Rūmams teisę kelti bylas Teisingumo Teisme ginant savo prerogatyvas bei teisę kontroliuoti Europos Sąjungos fondus, už kuriuos atsako kitos institucijos. Audito Rūmų struktūra Nariai Audito Rūmai sudaryti ir funkcionuoja remiantis kolektyvinės

atsakomybės principu. Pagal 1992 m. Europos Sąjungos sutartį (Mastrichto sutartis), Audito Rūmus sudaro 15 narių, kuriuos šešerių metų kadencijai skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Kiekvienam Audito Rūmų nariui keliami trys reikalavimai: kvalifikacija, nepriklausomybė ir jokios kitos pašalinės veiklos. Kaip taisyklė, Audito Rūmų nariais tampa žmonės su ilgalaike darbine patirtimi bei žiniomis. Nariai privalo būti visiškai nepriklausomi nuo savo vyriausybių atlikdami savo pareigas. Be to, jie privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie nesiderina su jų atliekamomis pareigomis. Pirmininkas Audito Rūmų pirmininką trejų metų kadencijai renka Rūmų nariai. Pirmininko pareigos yra prižiūrėti Rūmų departamentų veiklą, atstovauti Rūmus santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Pirmininkas kaip ir kiti auditoriai gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Nuo 2004 gegužės 7 d. Audito Rūmų pirmininkas yra Juanas Manuelis Fabra Valles, Ispanija.

Audito Rūmų vidaus organizacija Audito rūmai turi visišką organizacinę nepriklausomybę bei atskiras procedūrų taisykles. Audito Rūmus sudaro atskiros Audito Grupės, aprėpiančios skirtingas veiklos sritis. Kiekvienas auditorius atsako už atitinkamą Europos Sąjungos veiklos srities finansinę kontrolę. Rūmų veikla bei sprendimai remiasi kolektyvinės atsakomybės principu. Tai reiškia du dalykus: pirma, auditoriai yra atsakingi Rūmams už savo kuruojamus sektorius, antra, Rūmai sprendžia, kaip įgyvendinti auditorių pateiktas pastabas, pasiūlymus bei atsako už kasmetinių ar specialių pranešimų ir nuomonių priėmimą. Sprendimai priimami balsų dauguma. Audito Rūmuose dirba 500 nuolatinių ir samdomų darbuotojų. Darbinėmis kalbomis laikomos visos 11 oficialių ES kalbų.

2004 metų biudžeto analizė

2003m. Gruodžio 18d. Po antrojo svarstymo parlamente priimtas 2004metųbiudžetas buvo skirtas visoms tuometinėms 15 Sąjungos valstybių narių.Siekiant pritaikyti šį biudžetą 2004 m. Gegužės 1d. įstojančioms dešimčiainaujų valstybių narių, 2004m. Kovo 11d. buvo priimtas patikslintas

biudžetas. Jis buvo taikomas nuo įstojimo dienos. Patikslintame biudžete Nr. 1/2004 griežtai laikomasi 2003 m. Lapkričio24 d. Europos Parlamento ir Tarybos taikinimo susitikime biudžeto valdymoinstitucijos patvirtintų principų, kurie numato: – nustatant įsipareigojamuosius asignavimus 1 išlaidų kategorijoje (žemės ūkis ir kaimo plėtra) vadovaujantis antrojo svarstymo taryboje priimtu sprendimu, o taip pat pataisų raštu Nr. 2/2004; – Pirminio biudžeto projekto sumas 2 išlaidų kategorijoje (struktūrinė veikla) ir 8 išlaidų kategorijoje (Kompensacija) suderinti su Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje priimtu sprendimu; – 3 išlaidų kategoriją (Vidaus politikos sritys) papildyti sumomis plėtrai, kurias numatė Europos Parlamentas pirmajame svarstyme; – visose kitose išlaidų kategorijose laikytis gruodžio mėn. priimto biudžeto, kuriame jau numatytos išsiplėtusiai Sąjungai reikalingos lėšos.

Išlaidų analizė

25 valstybių narių Europos Sąjungos biudžetą sudaro 115434 milijonų eurų, skirtų įsipareigojamiesiems asignavimams ir 99724 milijonų eurų, numatytų mokėtiniems asignavimams. Lyginant su 2003m. biudžetu, mokėtini asignavimai buvo padidinti 7,8 %, tai yra, 4308 milijonais eurų, skirtų įsipareigojimams ir 11830 milijonų eurų, skirtų mokėjimams, mažiau už finansinėje perspektyvoje nustatytą ribą. Visi mokėtini asignavimai sudaro 0,98 % Europos Sąjungos 25 valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų. Bendra mokėtinų asignavimų suma patikslintame biudžete Nr. 1/2004 buvo padidinta 106 milijonais eurų, kuriais yra padengiami visi 1, 2, 3 ir 8 išlaidų kategorijose padaryti pakeitimai.

|  |2003 m. |2004 m. ||Skyriai |Suma (mln. |Procenta|Suma (mln. |Procenta|| |eurų) |i |eurų) |i ||Išlaidos žemės ūkiui |47378 |46,38% |49305 |42,71% ||Išlaidos struktūrinei |33968 |33,25% |41035 |35,55% ||veiklai | | | | ||Vidaus politika |6796 |6,65% |8722 |7,56% ||Išorės reikmės |4972 |4,87% |5082 |4,40% ||Administracinės išlaidos |5211 |5,10% |5983 |5,18% ||Rezervai |434 |0,42% |442 |0,38% ||Pasirengimo narystei |3386 |3,31% |3455 |2,99% ||strategijos įgyvendinimas | | | | ||Kompensacija |- |- |1410 |1,22% ||Iš viso |102145 |100,00% |115434 |100,00% |

1 lentelė. 2003-2004 m. ES biudžetas: išlaidų paskirstymas skyriais

Žemės ūkiui skirti įsipareigojamieji asignavimai siekia 46781 milijonuseurų, tai yra gerokai (2524 milijonais eurų) mažiau nei maksimaliperspektyvoje 1 išlaidų kategorijai nustatyta riba. Įprastiniame pataisųrašte, kuriuo komisija rudenį prieš biudžetinių metų pradžią, atnaujina

biudžeto sąmatą, numatomą žemės ūkiui finansuoti, finansinė prognozė buvosumažinta 1093 milijonais eurų. Tam daugiausia įtakos turėjo 2003 m.vasaros sausra, dėl kurios sumažėjo javų eksportas ir 2003 m. biudžetolėšomis finansuojamas kai kurių tiesioginių išmokų išankstinis išmokėjimasgyvulininkystės sektoriuje. Pataisų rašte taip pat buvo numatyta lėšųnaujoms operacijoms, susijusioms su maisto produktų kokybės gerinimu,gyvulių epidemijos atveju teikiamomis garantijomis ir aplinkos indikatoriųžemės ūkio veikloje tobulinimu. Šių naujų priemonių buvo imtasi,atsižvelgiant į biudžetinės procedūros metu Parlamento pareikštąpageidavimą. Atsižvelgiant į plėtrą, papildomi asignavimai 1a išlaidųpakategoryje (žemės ūkis, išskyrus kaimo plėtrą) siekia 287 milijonus eurų.Šios lėšos pirmiausia skirtos finansuoti rinkos priemones: eksportogrąžinamąsias išmokas ir intervencines priemones. Tiesioginės išmokosnaujoms valstybėms narėms bus pradėtos mokėti palaipsniui ir turės didesnėsįtakos biudžetui tik nuo 2005 m. 1b išlaidų pakategoryje (kaimo plėtra)naujoms valstybėms narėms yra skirta 1733 milijonai eurų įsipareigojamųjųasignavimų. Didžiausia naujovė yra ta, kad pradėti diferencijuotifinansiniai įsipareigojimai, skirti kaimo plėtrai finansuoti per Europosžemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGFL) Garantijų skyrių. 2004 m.valstybėms narėms yra skirti 645 milijonai eurų mokėtinų asignavimų, taipsuteikiant daugiau laiko panaudoti gautas lėšas [pic] [pic] 1 pav.

Struktūrinės veiklos išlaidos siekia 41035 milijonus eurųįsipareigojamiesiems asignavimams. Visi mokėtini asignavimai sudaro 30822milijonus eurų, tai 9,4 % Daugiau lyginant su 2003 m. biudžetu, kuris buvosumažintas 5 milijardais Eurų, priimant patikslintą biudžetą Nr. 6/2003. 15valstybių narių Europos Sąjungoje 2004 m. skirti asignavimai buvo sumažinti12,7 % Lyginant su anksčiau priimtu 2003 m. biudžetu, sustabdžius 1994 –1999 m. struktūrinių fondų programas, tačiau asignavimai, skirti 2000-2006m. programoms didėja, atsižvelgiant į numatomą įgyvendinimą. 15 valstybių

narių Europos Sąjungai skirtos Sanglaudos fondo lėšos buvo nežymiaisumažintos tiek įsipareigojamiesiems asignavimas (-1,9 %), tiek mokėtiniemsasignavimams (-0,3 %). Pataisos rašte Nr. 1/2004 naujoms valstybėms narėmsbuvo numatyti papildomi 6709 milijonai eurų įsipareigojamųjų asignavimų. Išjų 2897 milijonai eurų yra skirti Sanglaudos fondui ir 3812 milijonų eurų –struktūriniams fondams. Paskirstant mokėtinus asignavimus, 1702 milijonaieurų buvo skirta struktūriniams fondams ir 158 milijonai eurų Sanglaudosfondui. [pic] [pic] 2 pav.

Gerokai yra padidinamos 25 valstybių narių Europos Sąjungos išlaidosvidaus politikos srityje, kurios iš viso siekia 8684 milijonus eurųįsipareigojamiesiems asignavimams ir 7510 milijonus eurų mokėtiniemsasignavimams, atitinkamai 26 % ir 21 % daugiau lyginant su 2003 m.biudžetu. Skiriama lėšų suma yra 38 milijonais eurų mažesnė nei finansinėjeperspektyvoje 3 išlaidų kategorijai nustatyta riba. Tai atspindi ESteikiamą pirmenybę kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (+55 %)finansuoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pamatinę programą (+19%), vystyti transporto (+61 %) ir energetikos (+37 %) sritis bei finansuotikovos su sukčiavimu priemones (+67 %). Parlamentas įtraukia naujas sritis,susijusias su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais, ypačskirtais skatinti valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimą,teikti pagalbą teroristinių išpuolių aukoms ir palengvinti mažoms irvidutinėms įmonėms prisitaikyti prie naujos finansinės aplinkos. Naujamepatikslintame biudžete Nr. 1/2004 įsipareigojamieji asignavimai, skirtifinansuoti vidaus politikos sritis, padidinti 1633 milijonais eurų, 904milijonai eurų mokėtinų asignavimų skirta plėtrai. Tai apima tris Europosvadovų tarybos susitikime Kopenhagoje patvirtintas veiksmų kryptis,numatytas stojimo sutarties stojimo akto 34 straipsnyje (pereinamojolaikotarpio plėtros priemonė) ir 35 straipsnyje (Šengeno priemonė) bei priestojimo sutarties pridėtuose 4 ir 9 protokoluose (branduolinė saugaLietuvoje ir Slovakijoje), o taip pat yra atsižvelgiama į prižiūrėtusišlaidų programų referencinius dydžius, dėl kurių buvo susitarta 2003 m.lapkričio mėn. vykusiame taikinimo susitikime. [pic]

[pic] 3 pav.

Pagal gruodžio mėn. priimtą sprendimą Sąjungos išorės veiklai buvo

skirta 5177 milijonai eurų įsipareigojamųjų asignavimų ir 4951 milijonaseurų mokėtinų asignavimų, o tai yra atitinkamai 7,7 % ir 5,5 % daugiau neibuvo numatyta 2003 metų biudžete. Bendra įsipareigojamųjų asignavimų suma95 milijonais eurų viršija maksimalią finansinėje perspektyvoje numatytąribą, dviems biudžeto institucijos padaliniams. 1999 m. gegužės 6 d.nusprendus tarpinstituciniame susitarime numatytą lankstumo priemonępanaudoti Irako atstatymui. Didinant bendrą išorinei pagalbai skirtųasignavimų sumą, sudaroma galimybė patenkinti naujus poreikius,nesumažinant tradicinių prioritetinių sričių finansavimo. Iš kitų naujųfinansuotinų sričių ypač išsiskiria uždavinys atstyti Iraką, kuriam vykdytibe 2003 m. įsipareigotos skirti 40 milijonų sumos yra numatoma 160 milijonųeurų pagal 2003 m. spalio mėn. Madrido konferencijoje duotą pažadą, o taippat skiriant asignavimus humanitarinei pagalbai (apie 100 milijonų eurų2003 m.). Taip pat yra žymiai didinami asignavimai Bendrai užsienio irsaugumo politikai (15 milijonų eurų arba 32 %), kurie pirmiausia yra skirtipolicijos operacijoms vykdyti Bosnijoje ir Hercegovinoje ir buvusiojeJugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Be kitų tradiciškai remiamųprioritetinių sričių 19 % Buvo padidintas finansavimas „Europos iniciatyvaidemokratijai ir žmogaus teisėms įtvirtinti“, bendradarbiavimui sutrečiosiomis Viduržemio jūros šalimis ir su Artimaisiais Rytais skirtiasignavimai padidėjo 12 %, humanitarinei pagalbai ir bendradarbiavimui suAzijos besivystančiomis šalimis – beveik 10 %, bendradarbiavimui su PietųAfrika, Rytų Europos šalimis ir su Centrine Azija – apie 6 %

[pic] 4 pav. 2003 m. gruodžio mėn. priimtame biudžete numatytos Administracinėsišlaidos lieka nepakitusios, kadangi į jas buvo įskaičiuotos dėl plėtrosšios 12,2 %, padidėjusios išlaidos 7,7 % Komisijai ir 20,2 % KitomsSąjungos institucijoms padidinta asignavimų suma bus finansuojamospapildomos 2374 pareigybės (780 iš jų, skirta Komisijai), įsteigtos,siekiant įveikti po Sąjungos plėtros padidėjusį darbo krūvį. Plėtra turėsdidžiausios įtakos vertimo raštu ir žodžiu tarnyboms, regioninės paramosskirstymui naujose valstybėse narėse ir padaliniams, kurie dėl plėtros

turės atlikti daugiau kontrolės ir teisinio pobūdžio funkcijų(konkurencijos, vidaus rinkos, aplinkos apsaugos srityse ir kt.). [pic] [pic] 5 pav. Kaip numatyta lapkričio mėn. susitarime, asignavimai, skirtipasirengimo narystei strategijai įgyvendinti, nesikeičia nuo gruodžio mėn.Jie jau buvo sumažinti 51 % Lyginant su 2003 m., atsižvelgus į 10 valstybiųkandidačių įstojimą į ES. 2004 m. biudžete numatyti 1732 milijonai eurųįsipareigojamųjų asignavimų bus panaudoti finansuoti pasirengimo narysteipriemones Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurių stojimas numatomas 2007 metais,o taip pat Turkija pirmą kartą gaus 250 milijonų eurų sumą. Mokėtiniasignavimai lyginant su 2003 m., beveik nepakis (-0,2 %). Iš jų 2856milijonų Eurų bus skirti padengti valstybėse kandidatėse paskutiniaisiaismetais prisiimtus įsipareigojimus. 8 pozicija buvo sukurta kaip kompensacija, kadangi pagal politinįsusitarimą narystės pradžioje naujųjų valstybių narių įnašas į biudžetą darneturėtų būti ženklus. Patikslintame biudžete Nr. 1/2004 buvo numatyta 1410milijonų eurų, skirtų naujų valstybių narių įmokoms į biudžetą ir biudžetoišmokoms subalansuoti. [pic] [pic] 6 pav.

Pajamų analizė

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimošaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungosteritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visosevalstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (14,4 % visųišteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (73,4 %visų biudžeto lėšų). Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys sutrečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinioprodukto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., oįnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie0,5 %.

[pic]

[pic] 7 pav.

Lietuvos įnašai į ES biudžetą ir iš jo gaunamos lėšos

Biudžetinius Lietuvos ir ES santykius sudarys Lietuvos įmokos į ESbiudžetą ir gaunamos lėšos. Pagrindinės iš ES pervedamos lėšos susideda iš

struktūrinių bei sanglaudos fondų, ISPA, SAPARD ir PHARE lėšų bei lėšų,skirtų išmokoms žemės ūkio subjektams. Šių lėšų panaudojimas yra tikslinisir analogiškai Directoreate General for Economic and Financial Affairstyrimui daroma prielaida, kad šie fondai pasiskirstys taip, jogmaterialinėms investicijoms teks 80% lėšų, o vartojimo išlaidoms – 20%.Darant prielaidą, kad dabartinė stabili finansų padėtis leidžia valstybeipapildomai skolintis be didesnės įtakos šalies rizikos premijai ir toksskolinimas nesąlygoja atitinkamo privataus vartojimo sumažėjimo, laikoma,jog įmokos į ES nesąlygos Vyriausybės ar privataus vartojimo išlaidųsumažėjimo. Taip pat daroma prielaida, kad dabartinė valstybės investicijųprograma ir planuojamos privačios investicijos yra pakankamos ateinančių ESfondų valstybės ir privataus kofinansavimo daliai užtikrinti; kartu taireiškia, jog papildomoms investicijoms ir vartojimo išlaidoms priskiriamatik iš ES gaunamos lėšos be kofinansavimo. Visa tai atitinkamai sąlygos BVPišlaidų struktūros pokyčius, kuriems įvertinti reikalinga informacijapateikta lentelėje.

Iš ES gaunamų lėšų pasiskirstymas pagal veiklas (be kofinansavimo), mln. Lt

|  |2002|2003|2004|2005|2006|2007|2008|2009|2002-200|| |m. |m. |m. |m. |m. |m. |m. |m. |9 m. ||Vyriausybės išlaidų |  |  |625 |639 |659 |712 |770 |832 |4238 ||(be ES fondų lėšų) | | | | | | | | | ||sumažėjimas | | | | | | | | | ||Kofinansavimas |228 |228 |512 |533 |717 |477 |476 |482 |3652 ||Iš viso |228 |228 |1137|1172|1376|1190|1246|1314|7890 |

3 lentelė

Išvados

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinėorganizacija, vienijanti 25 valstybių ir daugiau kaip 455 milijonųgyventojų. 2004 metų ES biudžetas siekė 115434 mln. eurų. Tai valstybiųasociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijosvardan savo piliečių gerovės užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. EuroposSąjunga: • siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; • vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; • vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.

Literatūra

Europos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas.- Vilnius: Eugrimas, 1999.

Europos lėšos ir patirtis – šansas kiekvienam regionui / NevedomskasM., Žygelytė J. – Vilnius, 2000 .

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės / Vilpišauskas R.,Zabotkaitė V. – Vilnius, 2001.

Vilpišauskas R. Integracija Europoje: Baltijos šalys ir EuroposSąjunga. – Vilnius, 2001

Europa nuo A iki Z: Europos integracijos vadovas. V.Veidenferdas,V.Veselsas.- Vilnius: Gironda, 1999, Europos Sąjunga : enciklopedinis žinynas / Gediminas Vitkus. – Vilnius:Eugrimas, 2002.

http://europa.eu.int/:

Preliminary Draft General Budget of the European Commission for theFinancial Year 2005

European Commission report on budgetary and financial management.Financial Year 2003

Preliminary Draft General Budget of the European Commission for theFinancial Year 2004