Liuksemburgo mokesčių sistema

TURINYSĮVADAS 31. VALSTYBĖS VALDYMO FORMA 52. EKONOMIKOS IŠSIVYSTYMO LYGIS 62.1. Ekonomika 62.2. Bankai 62.3. Komercija ir prekyba 73. VALSTYBĖS MOKESČIŲ SISTEMA 83.1. Tiesioginiai mokesčiai 83.2. Netiesioginiai mokesčiai 10IŠVADOS 12LITERATŪRA 13ĮVADASOficialus pavadinimas – Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (Grand – Duche de Luxembourg; Grossherzogtum Luxemburg; Grousherzogdem Lёtzebuerg). Sostinė – Liuksemburgas (Luxembourg; Luxemburg) kartais vadinama “kosmopolitiškiausia Europos sostine”.Geografiniai duomenys . Tai nedidelė valstybė tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kuri neturi tiesioginio išėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Olandiją į Šiaurės jūrą); šalies ilgis iš šiaurės į pietus 82 km, plotis iš vakarų į rytus 56 km; priskiriama Vakarų Europai. Ilgiausia upė Liuksemburgo teritorijoje Zaueris (Sauer) 85 km, svarbiausia upė – Mozelis; aukščiausia kalva Huldanžas (Huldange) 559 m.Plotas – 2586 km2, iš jo proc.: Eslingas (Osling) 35 – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis šiaurėje ir Gutlandas 65 – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose. Miškai užima 35, pievos ir ganyklos 27, dirbamoji žemė 22 proc. šalies teritorijos.Švietimas. Liuksemburgas turi trijų pakopų mokyklų sistemą (vaikų darželis, pradinė mokykla, vidurinė mokykla). ‘Centre universitaire’ siūlo vienų metų tam tikrų dalykų(pvz.: kalbos, ekonomika, verslas, teisė, socialiniai mokslai, fizika ir chemija) kursus. Taip pat yra galimybė pratęsti mokslą dar dviem semestrams bei mokytis mokytojų ruošimo koledže ar muzikos ir vaidybos konservatorijoje.Šiuo metu Liuksemburgo piliečiai turi vykti į užsienį (pvz.: į Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Austriją ir Didžiąją Britaniją) kad išlaikyti savo kvalifikaciją. Dabar yra apie 3200 Liuksemburgo studentų studijuojančių užsienyje. Maždaug 22 % šių studentų yra priimti į Vokietijos aukštąsias mokyklas (konkrečiai į technologijos bei gamtos mokslus). 37 % studijuoja Belgijoje, 25 % – Prancūzijoje.Nepaisant to, Liuksemburgas susiduria su sunkumais pripažįstant kai kurias užsienio kvalifikacijas, ypač tokių diplomuotų specialistų iš Vokietijos technologijų koledžų kurie neturi pavyzdžiui Europos Sąjungos Architektų Direktyvos reikalaujamos keturių metų praktinės patirties. Liuksemburgas turi vieną technologijų koledžą – ‘Institut Supérieur de Technologie’. Nuo 1999 metų Liuksemburge yra atskira Nacionalinė Švietimo, Profesionalaus Treniravimo ir Sporto Ministerija, vadovaujama ministro Anne Brasseur. 11.3% nacionalinio yra skiriama švietimui; daugiau yra skiriama tik socialiniams reikalams.

Kalba. Liuksemburgiečiai, kaip ir belgai, pasižymi puikiu kalbų mokėjimu. Nuo vaikystės mokomasi vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių (gimtoji) kalbų, vėliau pasirinktinai anglų, olandų, ispanų ar italų. Prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbos yra oficialios. Vokiečių kalba vartojama spaudoje ir religinėse apeigose, prancūzų – teismuose, aukštosiose mokyklose ir literatūroje. Germanų kilmės ..Letzebuergesch” kalba oficialų statusą įgijo 1984 metais. Religijos. Iš esmės visuomenę sudaro pasauliečiai, tačiau daugiau nei 90% gyventojų yra nominalieji katalikai. Likusioji dalis – protestantai ar žydai, arba neišpažįstantieji jokios religijos. Daugelis krikščionių bažnyčią lanko nereguliariai. Socialinis aprūpinimas. Visuomenės sveikatos palaikymo standartai aukšti, nesunkiai prieinamos lengvatos, dėl socialinio privalomo draudimo sistemos pacientų medicininė apžiūra kainuoja nedaug. Privatus draudimas taip pat padengia nemažą dalį išlaidų. Dideliuose miestuose yra ligoninės, na, o vietines reikmes tenkina klinikos.1. VALSTYBĖS VALDYMO FORMALiuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė – konstitucinė, paveldimoji monarchija. Konstitucija paskelbta 1868m. ir vėliau taisyta (ypač 1919m.). Ji suteikia vyriausybei demokratinio valdymo teisę su galinga, teisėta įstatymų leidžiamąja valdžia. Vieneri parlamento rūmai sudaryti iš 60 deputatų, perrenkamų kas penkerius metus iš kandidatų, atstovaujančių visuotinius rinkimus. Balsuoti galima sulaukus 18 metų. Monarchas (Didysis Kunigaikštis arba Kunigaikštienė) turi konstitucinę teisę rinkti vyriausybę, kuri sudaryta iš premjer ministro, vadovaujančio vyriausybei, ir trijų ministrų. Valstybės konsulą visam gyvenimui išrenka monarchas, turintis teisę patarti. Pagrindinės partijos yra trys: Krikščionių Socialistų, Social Darbininkų ir Demokratų arba Liberalų partijos. Liuksemburgas yra padalintas į 12 kantonų, kurių kiekvienas dar padalytas į bendruomenes. Liuksemburgas išlaiko mažą savanorių armiją, kurią sudaro apie 768 kareiviai. Gynybinės išlaidos sudaro apie 2% visų vyriausybės išlaidų. Liuksemburgas yra JT, NATO, ES, Vakarų Europos Sąjungos, Beneliukso Ekonominės Sąjungos, Saugos ir Europos Bendradarbiavimo Organizacijos (Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE)), Europos Tarybos (Council of Europe (CE)) ir Ekonomikos Bendradarbiavimo ir Vystymo Organizacijos (Organization for Economic Cooperation and Development (OECD)) narys.2. EKONOMIKOS IŠSIVYSTYMO LYGIS
2.1. EkonomikaLiuksemburgas yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, o jo žmogaus pajamų dydį pralenkia tik Šveicarija. 1998m. bendras nacionalinis produktas buvo įvertintas 19,239 JAV $, tai yra 45,100 JAV $ vienam Liuksemburgo gyventojui. Metinio nacionalinio biudžeto pajamos 1997m. buvo įvertintos 5,460 milijonų JAV $; išlaidos – 5,440 milijonų JAV $ .Liuksemburgo klestėjimas natūraliai paremtas geležies ir plieno pramone, kuri buvo pradėta vystyti 1880m., kai buvo rasti didžiuliai geležies rūdos ištekliai Liuksemburgo pietvakariuose. Nors geležies rūdos ištekliai jau ilgai eksploatuojami, geležies ir plieno pramonė išliko svarbi, sudaranti apie 30% visos gaminamos produkcijos (1994 m.). Nuo 1970m., kai pasaulinės plieno kainos ėmė kristi ir geležies rūdos ištekliai buvo smarkiai sumažėję, Liuksemburgo ekonomikos augimas ėmė priklausyti nuo kitų pramonės šakų: chemijos, tekstilės, plastiko, maisto vystymosi, o taip pat ir bankų bei finansinio aptarnavimo sektorių augimo. Jų pajamos sudaro 102% bendro vidaus produkto ir 69% apmokamo darbo vidurkio (1990 m.).Žemdirbystės įnašas į ekonomiką sudaro 0,8% bendro vidaus produkto. Kviečiai ir miežiai yra pagrindinė čia auginamų javų rūšis. Šalia jų dar auginami vynuogynai vyno gamybai – tai viena iš svarbiausių veiklų, vystomų Mozelio upės slėnyje. Ši upė sudaro Liuksemburgo pietinę ribą su Vokietija.2.2. BankaiLiuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelis pasaulio miestų gali pasigirti tokia bankų ir kitų finansinių institucijų gausa: 1995 m. čia buvo 7 tūkst. holdingo kompanijų, 900 investicijų fondų ir 222 bankai. Kitaip tariant, 2000 gyventojų teko po vieną banką. Bankai sukuria 15% Liuksemburgo BVP (bendras vidaus produktas). Nuo 1968 m. čia įsikūręs Europos investicijų bankas – ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus, kad užtikrintų subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, tolygią regionų raidą.2.3. Komercija ir prekybaLiuksemburgas intensyviai vysto prekybą su Belgija,Vokietija ir Prancūzija. Eksportas su šiomis šalimis sudaro beveik 60%, o importas – apie 80%. Nedidelė Liuksemburgo ekonomikos apimtis bei priklausomybė nuo importuojamos neišdirbtos produkcijos sąlygojo šalies integraciją į Europos ekonomiką. 1921m. Liuksemburgas įstoja į ekonominę sąjungą su Belgija. Iki 1990m. šios dvi šalys turėjo dvigubą mokėjimo sistemą – Belgijos frankai iki įstojimo į Europos sąjungą buvo legali oficiali valiuta šalia Liuksemburgo franko (41,17 frankų lygu 1 JAV $, 2000m.). 1948m. buvo įsteigta muito sąjunga tarp Belgijos bei Olandijos ir ši sutartis tęsėsi iki 1958m. 1960m. ši Beneliukso Ekonominė Sąjunga (Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga) tapo efektyvi, paremta laisvais darbo, kapitalo, paslaugų mainais tarp šių trijų šalių. Liuksemburgas buvo vienas iš pirmųjų Europos Ekonomikos Bendrijos narių (dabar ES) ir 1980m. pradėjo tarpininkauti pasirašant sutartis dėl glaudesnio Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo. 1999m. Liuksemburge įvestas Euras, tačiau visiškai nacionalinę valiutą jis pakeitė tik per tris metus po jo įvedimo.3. VALSTYBĖS MOKESČIŲ SISTEMA
3.1. Tiesioginiai mokesčiaiFizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinamos visos Liuksemburgo rezidentų pajamos, gautos bet kurioje pasaulio šalyje. Nerezidentų apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis Liuksemburge. Jei asmuo veikia per nuolatinį subjektą (rezidentą), tai jis laikomas rezidentu. Subjektas laikomas rezidentu, jei 90 proc. visų savo pajamų gauna Liuksemburge, arba jis išgyveno Liuksemburge 6 mėn. Apmokestinamoms pajamoms taip pat priskiriamos išmokos direktoriams (director fees), autoriniai honorarai, pensijos, pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, pajamos iš investicijų, pajamos, gautos iš prekybos arba vertimosi laisvąja profesija.Mokesčio tarifas: 0-38 proc. priklausomai nuo mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų. Vaikų turintys asmenys arba šeimos moka mažesnius mokesčius. Visi mokėtojai, priklausomai nuo jų šeimyninės padėties, yra skirstomi į tris kategorijas:1. Nerezidentai (jiems apmokestinimas negali būti mažesnis nei 15 proc), vieniši asmenys be vaikų, bei asmenys, kurie nepatenka į žemiau nurodytųjų 1a arba 2 pozicijų kategoriją. Jei šios kategorijos asmenys uždirba 30 tūkst. eurų per metus, jų pajamų mokestis siekia 14 proc.la. Našliai ir našlės, asmenys, sulaukę 64 metų, asmenys, auginantys vaikus. Šių kategorijų asmenys, uždirbantys 30 tūkst. eurų per metus, moka 10 proc, o turintys 2 vaikus – 4 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį.2. Vedusios poros, mažiau kaip 3 metus išsiskyrusios poros. Šios kategorijos asmenys, uždirbantys 30 tūkst. eurų per metus, moka 4 proc, o turintys vieną vaiką- 1 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį.Fizinių asmenų pajamų mokestis mokamas kas ketvirtį. Darbuotojų įmokas sumoka darbdavys. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais. Vedę asmenys yra apmokestinami bendrai visoms pajamų rūšims.Lengvatos: neapmokestinamas minimumas yra 9850 eurų per metus vienam asmeniui ir 19550 eurų per metus vedusioms poroms. Taikomos ir kitos lengvatos.Bendrovių pelno mokestį (Impot sur le revenu des collectivites) reziduojančios įmonės moka nuo bendrų visose šalyse gaunamų pajamų. Finansinio holdingo kompanijos, žemės ūkio kooperatyvai, investiciniai fondai šio mokesčio nemoka. Dividendai apmokestinami kaip ir kitos pajamos, tačiau 50 proc. reziduojančių įmonių dividendų, gautų iš reziduojančių įmonių, neapmokestinami. Dividendai visiškai neapmokestinami, jeigu:
 gavėjas y,ra Liuksemburge reziduojanti įmonė arba įmonės filialas iš šalies, su kuria pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis; gavėjui priklauso mažiausiai 10 proc. dividendus mokančios kompanijos akcinio kapitalo dalis, arba akcijos buvo įsigytos mažiausiai už 1,2 mln. eurų; taikomas 12 mėn. investavimo įmonėje (akcijų holdingas, share holding) terminas.Tarifas: 20 proc. mokestis taikomas pelnui iki 10 tukst. eurų, o 22 proc. mokestis – pelnui, didesniam kaip 15 tūkst. eurų. Galutinis pelno mokestis įmonėms, sudėjus visus įmonės mokamus mokesčius, yra 30,38 proc. Nerezidentai, užsiimantys verslu per nuolatines buveines, yra apmokestinami kaip ir vietos subjektai, tik jiems taikomas apmokestinimo minimumas yra 15 proc.Paprastai mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais, nebent kitaip numatyta įmonės steigimo sutartyje. Kasmetinės mokesčių deklaracijos turi būti pateiktos iki kiekvienų metų kovo 31d. Terminas gali būti pratęstas mokėtojo prašymu. Pavėlavus pateikti dokumentus bauda gali siekti 10 proc. mokesčių sumos.Grynojo turto mokesčiu (Impot sur la fortune) apmokestinamas visame pasaulyje turimas rezidentų grynasis turtas (žemės ūkio ir kitos paskirties žemė, nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, pinigai, išskaičius įsiskolinimus). Akcijos ir vertybiniai popieriai įvertinami rinkos verte. Turto vertė apskaičiuojama kas 3 metai. Mokesčio tarifas 0,5 proc. turto vertės.Mokestis mokamas kasmet. Mokestį moka ir fiziniai asmenys, ir įmonės. Reziduojančioms šeimoms kiekvienam asmeniui neapmokestinama po 2,5 tūkst. eurų.Paveldėjimo mokesčiu apmokestinamas turtas, kurį mirdama…s paliko asmuo, nuolat gyvenęs Liuksemburge. Gali būti netaikoma nekilnojamajam turtui, esančiam užsienyje. Mokestį moka paveldėtojas, tarifu 0-48 proc. paveldimo turto rinkos vertės.Dovanojimo mokesčiu apmokestinamos dovanos ir aukos. Jos turi būti registruojamos. Moka Liuksemburge gyvenantis turto gavėjas. Dovanojimo mokesčio dydis priklauso nuo dovanotojų giminystės ryšio, tarifas 1,8-14,4 proc. dovanos arba aukos vertės.
Kapitalo prieaugio mokestis taikomas kapitalo prieaugiui. Jis laikomas paprastomis verslo pajamomis ir apmokestinamas taip pat kaip bendrovių pelno mokestis. Kapitalo prieaugis iš akcijų pardavimo gali būti neapmokestinamas, jeigu yra visos šios sąlygos: 12 mėn. akcijų holdingo terminas prieš parduodant; akcijos sudaro mažiausiai 10 proc. dukterinės įmonės kapitalo; dukterinė įmonė yra reziduojanti ir visiškai apmokestinama Liuksemburge, arba nereziduojanti įmonė, tačiau mokanti mokesčius, prilygintus Liuksemburgo pelno mokesčiui.Socialinės įmokos. Darbdavys moka: pensijos draudimą – 8 proc. atlyginimo; ligos draudimą – 2,65 proc. atlyginimo; nelaimingų atsitikimų draudimą – 0,67—6 proc. atlyginimo; sveikatos darbe mokestį – 0,11 proc. atlyginimo; mokestį nedarbo fondui – 4 proc. pelno mokesčio sumos. Darbuotojas moka: pensijos draudimą – 8 proc. atlyginimo; ligos draudimą – 2,65 proc. atlyginimo; nedarbo draudimą – 2,5 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos. Savarankiškai dirbantys asmenys moka mokesčius kas ketvirtį dalimis, kurias nustato mokesčių inspekcija.Savivaldos mokesčiais (Impot commercial communal) apmokestinamas įmonės pelnas. Tarifas: 7-12 proc.3.2. Netiesioginiai mokesčiaiPridėtinės vertės mokesčiu (Taxe sur la valeur ajoutee) apmokestinamos prekės ir paslaugos, parduodamos Liuksemburge. Įmonė turi registruotis kaip PVM mokėtoja, jeigu jos apyvarta didesnė nei 10 tūkst. eurų.Mokesčio tarifai: standartinis PVM 15 proc. ir yra mažiausias ES šalyse; 12 proc. PVM taikomas bešviniam benzinui, reklaminei spaudai, kelionių agentūrų paslaugoms, reklamai, meno kūriniams, tabako gaminiams, alui; 6 proc. – dujoms, elektrai, dyzeliniam kurui; 3 proc. – maisto produktams, vaistams, knygoms, periodiniams leidiniams, keleiviniam transportui, sporto paslaugoms; 0 proc. – bankinėms, draudimo, holdingo operacijoms.Žyminiu mokesčiu (Taxe d’abonnemeni) apmokestinama kai kurių rūšių įmonių akcijos ir turtas. Finansinio holdingo kompanijos moka 0,2 proc. dydžio mokestį nuo kompanijos akcijų rinkos vertės. Investiciniai fondai moka mokestį nuo fondo turto {totai net assets), įvertinamo kas ketvirtį: instituciniai fondai (instutional funds) ir piniginiai fondai (monetary fiinds) apmokestinami 0,01 proc. dydžio mokesčiu, kiti fondai – 0,06 proc.
Akcizai taikomi mineraliniam kurui, alkoholiniams gėrimams, kavai, tabako gaminiams.

Pelno išvežimo reguliavimas. Liuksemburge pinigų srautų į šalį ir iŠ šalies judėjimo monitoringą vykdo Liuksemburgo centrinis bankas. Visus į šalį ateinančius ir iš šalies išeinančius fondus turi lydėti atitinkama dokumentacija. Tačiau ši kontrolė neturi realaus poveikio laisvam kapitalo judėjimui, yra daugiau formali. Pelnas,, palūkanos ir dividendai gali būti išmokami užsienio piliečiams be jokių apribojimų. Kapitalo ir pelno judėjimas yra ribojamas tik su šalimis, kurioms Jungtinės Tautos taiko sankcijas, pavyzdžiui, Iraku.Dvigubo apmokestinimo išvengimas. Kol kas Lietuva ir Liuksemburgas nėra pasirašę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, todėl reikia laikytis tiek Lietuvos, tiek Liuksemburgo įstatymų, reglamentuojančių apmokestinimą. Liuksemburgo rezidentų užsienyje gautoms pajamoms, kurios buvo apmokestintos Liuksemburgo pajamų mokestį atitinkančiu mokesčiu ir nebuvo nuo mokesčių atleistos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi, yra suteikiami mokestiniai kreditai.Lietuvos Respublika ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominė sąjunga yra sudariusios sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (įsigaliojo 1999 09 06). Šia sutartimi Lietuva ir Liuksemburgas įsipareigojo investuotojams taikyti didžiausio palankumo režimą.IŠVADOSLiuksemburgo didžioji hercogystė yra mažiausia Europos Sąjungos valstybė. Jos plotas – 2,586 tūkst. kv. km. Ji ribojasi su Belgija, Prancūzija ir Vokietija. Gyventojų skaičius 2002 m. – 445 tūkst., o prieaugis – 1,27 procLiuksemburgas padalintas į tris administracinius vienetus: Diekirch, Grevenmacher, Luxembourg. Šiuo metu Liuksemburge yra įsikūrusios daugelis ES institucijų (Europos Teisingumo teismas, Audito rūmai ir kt.).Liuksemburgas patrauklus investuotojams dėl keleto priežasčių. Visų pirma šalies geografinė padėtis patogi naudotis Europos oro linijomis, keliais ir kanalais. Be to, stabili Liuksemburgo ekonomika pasižymi subalansuotu; augimu, žema infliacija ir mažu nedarbo lygiu (2,6 proc). Pastaruosius 15 metų! Liuksemburgo BVP kasmet didėjo apie 6 proc.LITERATŪRA 1. Stačiokas R. Apmokestinimas ir mokesčiai Europos Sąjungoje. Kaunas 2003 m.

2. http://www.biblioteka.lt