Finansu konspektu santrauka

Obligacijos-VP,liudijantys apie tai, kad jos savininkas suteikia pa-skolą šio popieriaus išleidėjui. Ob-ligacijas gali išleisti vyriausybė, savivaldybės,bankai, finansinės in-stitucijos ar atskiros firmos.Obli-gacijos skirstomos pagal: 1.termi-ną:-su tam tikra apmokėjimo ter-minui skirta data;-be fiksuoto ter-mino.2.pajamų išmokėjimo meto-dą;3.apdraudimo terminą:-valstybi-nės obligacijos,apdraustos vyriau-sybės garantija;-privačių koorpu-racijų obligacijos be specialaus dr-audimo.4.nominalo apmokėjimo metoda:-obligacijos su daliniu ap-mokėjimu;-teminuotos obligacijos, apmokamos vienkartiniu mokėji-mu;-obligacijos su nuosekliu fik-suotos dalies apmokėjimu.
Obligacijų reitingai.obligacijos susijusius su rizika.Jų kokybę ver-tina specialios agentūros.Jos obli-gacijas priskiria tam tikrai VP ka-tegorijai pagal palūkanų ir išpirki-mo kainos išmokėjimo patikimu-mo laipsnį.Tokia operacija vaadina-ma reitingu.Žinomiausios 2 JAV a-gentūros:”Standart&Poors” ir “Moodays”.Jos visos obligacijos skirstomos į 9 kategorijas. Obli-gacijų priskyrimas vienai ar kitai kategorija nėra tikslus.A kategori-jos-staigios;B-mažiau pelningos,C-prastos.
Vekseliai ir jų rūšys.Vekselis-VP, kuriuo jį išrašęs asmuo be jokių są-lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netie-siogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats ar įsako tai padaryti kitam. Vekse-liai gali būti įsakomieji arba papra-stieji.Abiejuose vekselių rūšyse turi būti nurodyta: 1.žodžiai ”įsa-komasis vekselis” arba “paprasta-sis vekselis”; 2.mokėjimo terminas ir vieta; 3.išrašymo vieta ir data; 4.išrašančiojo asmens parašas; 5.pavadinimas ar pavardė,vardas kuriam turi būūti sumokėta; 6.besą-lygiškas įsipareigojimas ar įsaky-mas sumokėti nurodytą sumą. Do-kumentas, kuriame nėra nors vieno iš tų rekvizitų, nėra vekselis. Įsa-komasis vekselis gali būti išrašy-tas apmokėti:-jį pateikus;-per tam tikrą laiką po pateikimo;-nustatytą dieną;-per tam tikrą laiką nuo išra-šymo dienos.Vekseliai kuriuose nurodyti ki

itokie mokėjimo termi-nai yra negaliojantys.Vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui per metus nuo išrašymo dienos. Vek-selio neapmokėjimas turi būti pa-tvirtintas oficialiu aktu,kuris vadi-namas protestu.Vekselius protes-tuoja notarai ar vyriausybės nusta-tytos institucijos nustatyta tvarka. Vekselius protestui pateikia jų tu-rėtojai ar įgalioti asmenys. Notarai įformina 4 rūšių protestus:-dėl atsisakymo apmokėti vekselį;-dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;-dėl akcepto datos nenuro-dymo įsakomajame vekselyje;-dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vek-selį ir nurodyti vizos dalį.
LB valdybos f-jos:rengia ir teikia seimui tvirtinti valdymo išlaidų ir pajamų metinę samatą;išduoda ir atšaukia užduotas licenzijas ban-kams ir kitoms kredito įstaigoms; sprendžia LB turto ir lėšų naudoji-mo klausimus;tvirtina LB etatų są-rašą,struktūrą;nustato ir tvirtina pi-nigų politikos metodus ir formas; steigia ir likviduoja LB skyrius, filialus ir kitus įstaigas;sprendžia klausimus dėl LB dalyvavimo už-sienio ir tarptautinėse organizaci-jose;

Kelionės čekis.Jie iš daalies yra pa-našūs į grynuosius pinigus ir yra patogesni už grynuosius vykstant į užsienį, nes:1.pametę kelionės če-kius, klientai gali juos atgauti;2.ga-li būti įvairia valiuta;3.į valiutą keičiami palankesniu kursu,nei grynieji;4.prireikus juos galima vi-sada iškeisti į grynuosius pinigus bankuose ar specializuotose finan-sų įstaigose.

Čekis –VP,teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad šis išmokėtų ar pervestų, čeky-je nurodytą sumą.Čekyje turi atsi-spindėti šie rekvizitai: 1.parašytas žodis”čekis.2.įrašytas banko pava-dinimas;3.mokėjimo vieta; 4.čekio išrašymo vieta ir data; 5.čekio da-vėjo parašas; 6.besąlygiškas pave-dimas sumokėti čekyje nurodytą sumą. Dokumentas, kuriame nėra nors vi

ieno rekvizito, neturi čekio galios, bet galimos išimtys-jei nėra mokėjimo vietos nurodymo, čekis mokėtinas ten kur yra bankas. Lie-tuvos komerciniuose bankuose naudojamos 2 vardinių banko čekių rūšys:-indosuojami(su per-davimo įrašu čekio antroje pusėje) ir paprastieji (kurie yra neindosuo-jami).Fiziniai asmenys daugiau naudoja paprastuosius čekius,o in-dosuojamuosius-juridiniai asmenys tarpusavio atsiskaitymuose. Taip pat naudojami skiriamieji (pažymi-mas dviem lygiagrečiomis įstrižo-mis linijomis pirmoje čekio pusėje) ir atsiskaitomieji. Skiriamųjų čekių privalumas-čekio suma neišmoka-ma grynaisiais, trūkumas-sulėtėja pinigų išgryninimo procesas. Če-kio pateikėjas pinigus gali pasiimti tik iš savo sąskaitos. Atsiskaito-mieji čekiai patogūs įmonėms vy-kdant tarpusavio atsiskaitymus, nes pinigai iškart pervedami iš sąskai-tos į sąskaitą. Atsiskaitomieji če-kiai yra 4 rūšių:1.banko neakcep-tuoti-juos naudoja finansų įstaigos sugrąžinti įmonėms jų permokėtas į biudžetą sumas.2. banko akcep-tuoti-naudoja biudžetinės organizacijos atsiskaitant su vietiniais tiekėjais3.limituotos če-kių knygelės skirtos apmokėti už prekes ir paslaugas jų tiekėjams 4.ne-limituotos knygelės.Čekiai taip pat gali būti perleidžiami. Lietuvoje nau-dojamas vardinis indosamentas, kai čekio savininkas pasirašo kitoje če-kio pusėje ir parašo konkretų asmenį, kuris turi gauti čekyje nurodytą su-ma.Čekiai taip pat gali būti laiduoja-mi,kai trečias asmuo įsipareigoja so-lidariai taip pat,kaip ir tas,kuris išrašė čekį.
Banko mokėjimo kortelės (MK). MK- tai plastikinė elektroninė mo-kėjimo priemonė, kuri atsoja gry-nuosius ir leidžia saugiau, ekono-miškiau ir patogiau jais naudotis. MK skirstomos pagal:technologi-ją;paskirtį;funkcijas.Pagal teikia-mas paslaugas kortelės gali būti: 1.banko kredito kortelės-naudoja-mos įvairioms prekėms ap
pmokėti:-prekės ir paslaugos pirkimas su nuolaida;-pasiimti grynuosius iš bankomato;-nemokamas draudi-mas įsigyta kortele;2.Banko debeto kortelė-prekėms ir paslaugoms ap-mokėti, pasiimti grynuosius pini-gus iš bankomato. Šios kortelės sa-vybė-galima apmokėti sumą,ne di-desnę nei yra kortelės sąskaitoje. 3.Mažmeninės prekybos kredito kortelės naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti. Savybė-nuolaidos apmokant už prekes ir paslaugas.Pagal informa-cijos saugojimo būdą, kortės skir-stomos įkorteles su megnetine juo-stele, mikroprocesorinės ir optines.
Tarptautiniai atsiskaitymai vyk-sta per Lietuvos banko atsiskaity-mo ir apskaitos centrą (AC).AC f-jos:1.teikia įvairias konsultacijas mokėjimo ir atsiskaitymų klausi-mais;2.atidaro kliringo sąskaitas LB,finansinio maklerių įmonėms ir pas jas vykdo atsiskaitymus už vertybinius popierius; 3.atlieka at-siskaitymus nacionaline valiuta tarp Lietuvoje veikiančių komerci-nių bankų ir jų filijalų;atlieka LB vienos naktie paskolų suteikimą; nagrinėja bankų pretenzijas ir prii-ma sprendimus; kontroliuoja tarp-bankinius atsiskaitymus.AC suda-ro šie padaliniai:-techninio aptar-navimo skyrius;-mokėjimo ir atsis-kaitymų skyrius;-kompiuterinio ti-nklo diegimo ir aptarnavimo sky-rius;-informacinių eksploatavimo skyrius.

Elekroninė bankininkystė.EB si-stemos lygiai:1.pirmo lygio-palai-ko ir vykdo keitimąsi nejautria pa-žeidimams informacija tarp finan-sų institucijų ir jų klientų;2.antro lygio-suteikia klientui galimybę perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai naudojantis elekroniniu paštu;3.trečio lygio-įgaliną vykdyti finansines operaci-jas elektroninėmis priemonėmis.
Visa informacija yra perduodama kompiuterio tinklais-tai yra nesugi priemonė.Siekiant užtikrinti saugu-mą perduodama informacija yra ši-fruojama-naudojamas skaitmeninis parašas,reikalujamas patvirtinimo kodas.Telebankas-modernus ir pa-tikimas būdas tvarkyti sąskaitas, gauti informaciją ir atlikti operaci-jas.klientas bet kuriuo metu gali perduoti į banką vi

ietinius ir tarp-tautinius pavedimus, prašymus iš-leisti banko čekius,prašymus pirkti ar parduoti valiutą ir pan. Teleban-ko paslaugomis gali naudotis visos įmonės ir fiziniai asmenys.
Pagrindiniai euro pranašumai. 1.įvedus eurą išnyksta pinigų keiti-mo kaštai;2.išnyksta valiutų kurso svyravimo rizika.3.euro įvedimas ir cirkuliacija sumažina infliaciją euro zonoje; 4.euras padėjo sukurti didelę ir likvidžią kapitalo rinką,tai padeda pritraukti investuotojus ir paskolų gavėjus;5.euras iš karto ta-po svarbia valiuta tarptautinėje prekyboje ir finansiniams sando-riams vykdyti.
Europos pinigų institutas(EPI). 1997 m. buvo įsteigtas EPI-tai lai-kina institucija,kuri atliko Europos banko vaidmenį.EPI veiklos kry-ptys:1.šalių narių centrinių bankų bendradarbiavimas;2.pinigų ir va-liutų keitimo kursų politikos koor-dinavimas;3.Europos pinigų siste-mos techninis administravimas; 4.konvergencijos reikalavimų ko-ntrolė.Nuo 1999 m.pradžios buvo prieita prie 3 europos valiutių są-jungos įgyvendinimo etapo:-juri-diniai ir fiziniai asmenys galėjo laisvai pasirinkti ką naudoti san-doriuose, eurą ar nacionalinę va-liutą;-pradėtas praktinis euro įve-dimas;-dižiosios kompanijos pra-dėjo vykdyti verslo apskait eurais; -nacionalinės valiutos funkciona-vo kaip euro išraiška.Ketvirtas eu-ro įvedimo eta-pas nuo 2002 01 01-07 01:-įvedami euro banknotai ir monetos;-nacionaliniai pinigai išimami iš apyvartos.Pagrindiniai euro įvedimo principai: 1.sando-rių tęstinimo principas-euro įvedi-mas neįpareigoja keisti sandorių ar jų sąlygas;2.principas “Rex mo-netae”- jokia šalis negali leisti įs-tatymų susijusių su kitos valstybės valiuta.3.principas naprivaloma/ nedraužiama-leidžia sandorio ša-lims laisvai pasirinkti nacionalines valiutas,rengiant naujus teisinius dokumentus.
Kitame etape sukurta Europos ce-ntrinių bankų sistema,kurią sudarė ECB ir 15ES narių centriniai ban-kai.ECBS f-jos:-stabilių pinigų iš-leidimas į apyvartą;-užsienio va-liutų keitimo operacijų vykdymas; -patikimas mokėjimų sistemos skatinimas;-valstybės narių valiu-tos rezervų valdymas.

Kredito unija-tai grupė žmonių, kuriuos vienija kažkoks tai požy-mis(gyvenamoji vieta, profesija, mokymosi įstaiga, darbovietė ir pan.),bendrai taupantys ir iš sutau-pytų lėšų išduodantys paskolas tik savo kredito unijos nariams. Ank-sčiau kredito unijos paprastai bu-vo vadinamos žmonių arba ben-druomenininiais bakais, smulkaus kredito draugijomis.Kredito unijos vadovaujasi Kredito unijų įstaty-mu,licenciją veiklai suteikia ir jas prižiūri Lietuvos bankas. Pagrin-diniai kredito unijos principai: 1.Kredito unijos nariais gali būti žmonės,atitinkantys bendrą susi-būrimo į kredito uniją kriterijų:-darbas toje pačioje įstaigoje;-gy-venimas toje pačioje vietovėje;-profesinis bendrumas;-priklausy-mas tam pačiam formaliam asme-nų junginiui.2.Yra dviejų tipų na-rystė: tikroji ir asocijuota(jei žmo-gus neatitinka kredito unijoje nus-tatyto kriterijaus, tačiau gyvena, mokosi arba dirba toje seniūnijoje, kur yra įsikūrusi kredito unija, gali tapti asocijuotu nariu. Galės nau-dotis visomis kredito unijos pas-laugomis, tačiau negalės balsuoti visuotiniame narių susirinkime ir būti išrinkti į kredito unijos valdy-mo organų narius.Taigi,jei žmog-us nori naudotis kredito unijos pa-slaugomis,tačiau neatitinka nusta-tyto kriterijaus,reikia tapti asoci-juotu nariu).3.Nariais gali tapti ir kai kurie juridiniai asmenys; 4.Na-rystė kredito unijoje yra atvira ir savanoriška;5.Kredito unija yra valdoma kooperatiniu demokrati-niu principu:1 narys-1 balsas; 6.Kredito unija įsteigiama ir val-doma ne aklo pelno siekimui, kre-dito unija yra skirta tenkinti savo narių finansinius poreikius. Susidaręs “likutis” yra paskirsto-mas nariams pagal kooperatyvo principus.7.Kredito unija priima indėlius, išduoda paskolas ir teikia kitas paslaugas tik savo nariams pačiomis palankiausiomis sąlygo-mis.Kredito unijų tikslas:yra su-teikti nariams reikalingas finansi-nes paslaugas palankesnėmis,nei bankuose sąlygomis,vystyti ir re-mti verslus bendruomenėse,skati-nti žmones taupyti,išmintingai sk-olintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį.Požiūris į pelną. Bankai yra pelno siekiančios kredito įstai-gos,kurios dirba tam,kad uždirbtų kuo didesnį pelną. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos au-kštesnes indėlių ir patrauklias pas-kolų palūkanas.Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirsto-mas visiems jos nariams pagal a-pyvartą,o ne keliems pajininkams, pagal turimą pajų skaičių. Bendr-uomeniškumas. Kredito unijos na-rių sukaupti pinigai neišeina iš be-ndruomenės-paskolos teikiamos tik kredito unijų nariams-tai padeda vystyti kaimų,miestelių bendruo-menių ekonomiką.Žmonės pradeda ir plečia verslus,sukuria naujas darbo vietas,prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliau-ja,kaip bankuose į kitas šalis.KU valdymo organai: visuotinis narių susirinkimas;stebėtojų tarnyba;val-dyba;paskolų komitetas.Ku kapita-las negali būti mažesnis kaip 15000 Lt.

VMI-finansų ministerijos struktū-rinis padalinys,turi juridinio asme-ns teises.Struktūra:personalo sky-rius;finansų skyrius;kovos su koru-pcija skyrius;vidaus audito tarny-ba;mokesčių analizės skyrius; juri-dinis skyrius;PVM skyrius; akcizų administravimo skyrius. Uždavi-niai:užtikrina informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą ir saugumą;kontroliuoja mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn; užtikrina mokesčių ir kitų įmokų surinkimą;kontroliuoja mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn; be to,organizuoja konfiskuoto, esa-nčio be šeimininko,valstybės pa-veldėto,į valstybės pajamas perd-uoto ir paimto turto bei lobių aps-kaitą, įkainojimą bei realizavimą. Funkcijos:grąžina permokas, vyk-do vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir atskai-tymų į jos biudžetą bei fondus len-gvatų teikimo;tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldy-bės) biudžetą bei fondus apskai-čiavimą, mokėjimą,išieško laiku nesumokėtus mokesčius, delspini-gius,baudas,paskirtas mokesčių mokėtojams pagal mokesčių įstaty-mus;leidžia teisės aktus arba rengia jų projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti;teikia Finansų minis-terijai pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų, kitų teisės aktų,apmokes-tinimo tvarkos tobulinimo bei mo-kesčių administravimo gerinimo; Valstybinė mokesčių inspekcija konsultuoja mokesčių mokėtojus, visose valstybinėse mokesčių ins-pekcijose veikia mokesčių mokė-tojų švietimo bei konsultavimo skyriai.Mokesčio administratoriaus pareigūnai turi teisę gauti iš įmo-nių, įstaigų,organizacijų ir kitų as-menų, įskaitant bankus ir kitas kre-dito bei finansų įstaigas reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus,ko-mpiuterinių laikmenų duomenis (kopijas)apie juridinio ar fizinio asmens turtą bei pajamas.Pateikę pažymėjimą ir norėdami nustatyti, kaip asmuo vykdo mokesčių prie-voles,tikrinti veiklai naudojamus materialinius išteklius bei pagami-ntą produkciją.Ginčo ir ne ginčo tvarka gali išieškoti iš juridinių ir fizinių asmenų laiku nesumokėtus mokesčius ir įstatymo numatytus delspinigius,baudas bei kitas biu-džetams priklausančias sumas. Tu-ri teisę surašyti administracinių tei-sės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos mokesčių administratoriaus kompetencijai.
Centrinis bankas(CB) ir jo f-jos. Kiekvienoje šalyje yra savas CB-valstybinis CB.CB įgyvendina du pagrindinius uždavinius: 1.turi užtikrinti ekonominės raidos toly-gumą;2.užtikrinti žemą infliacijos lygį ir kartu neleisti žymiai kilti nedarbo lygiui.Banko f-jos. 1.ba-nkų bankas.CB priima indėlius iš komercinių bankų ir skolina jiems pinigus;2.monetarinės politikos stabilumo kontrolėkontroliuoja pi-nigų kiekį,kuris cirkuliuoja apy-vartoje;3.valstybės bankas; 4.va-liutos emisija-bankas užsiima pi-nigų kūrimu,spausdinimu bei iš-leidimu ir išėmimu iš apyvartos; 5užsienio valiutų rezervo tvarky-mas.Pagrindinė centrinio banko f-ja-kontroliuoti ir reguliuti pinigų pasiūlą šalyje.Šiuo tikslu jis nau-doja 3 pagrindines priemones:-re-zervų reglamentavimą;-atviros rinkos operacijas;-diskonto normą.Rezervų norma yra pri-valoma čekinių depozitų sumos dalis,kurią bankai turi laikyti at-sargoje. Atviros rinkos operaci-jos-tai vyriausybės vertybinių po-pierių pirkimas ir pardavimas rin-koje.CB gali 2 būdais reguliuoti kiekį,kurį skatina komerciniams bankams: 1.CB keičia diskonto normą. Kuo didesnė diskonto nor-ma, tuo mažiau komerciniai ban-kai skolinasi iš CB;2.CB gali pa-prasčiausiai atsisakyti skolinti bankams

Europos monetarinė sistema.Sie-kiant įvesti bendrą piniginį vienetą, buvo sukurtas ECU.ECU f-jos: centrinių bankų tarpusavio atsis-kaitymo vienetas; valiutų kurso nuokrypio indikatorius; valiutų keitimo priemonė.ECU buvo ES šalių valiutų krepšelis, kurį sudarė: markė,svaras sterlingas, prancūzi-jos frankas, italijos lyra,olandijos guldenas, belgijos frankas ir kt. ECU buvo naudojamas tik su gry-naisiais nesusijusiose operacijose. Europos valiutų sąjunga įsteigta 1991 12 10,Olandijoje. Reikalavi-mai ES valiutų narėms:palūkanų normos stabilumas-negali būti di-desnis kaip 2% už ES šalių turinčių mažiausią infliaciją,palūkanų nor-ma;valstybės finansai-biudžeto de-ficitas negali būti didesnis kaip 3% nuo BVP vyriausybės skolos ir BVP santykis negali būti didesnis kaip 60%;keitimo kurso stabilumas -valiuta gali svyruoti nuo 2,25% iki 15%.
Finansų ministerija(FM)-vado-vaujanti finansų institucija, įgyven-dinanti valstybės finansų politiką. Struktūra: valstybės skolos valdy-mo departamentas; teisės departa-mentas; vadovybė; biudžeto depa-rtamentas;finansų rinkos departa-mentas;mokesčių departamentas; fiskalinės politikos departamentas; nacionalinio fondo departamentas; finansinės paramos departamentas; informacinių technologijų depar-tamentas. Svarbiausi FM uždavi-niai:rengti LR valstybės biudžeto vykdymo apskaitą;rengti pasiūly-mus dėl fiskalinės politikos tikslų bei įgyvendinimo priemonių; įgy-vendinti mokesčių įstatymus; val-dyti valstybės biudžeto ir vyriau-sybės disponuojamus pinigų ištek-lius ir valstybės skolą.FM f-jos: rengia ir tvirtina finansinės atskai-tomybės formas;įgyvendina valsty-bės finansų politiką;organizuoja įmonių,gyventojų skundų, pasiūly-mų nagrinėjimą ir imasi reikiamų priemonių;apskaito fondus, kaupia, apdoroja informaciją;tvarko valsty-bės skolos apskaitą;vykdo lėšų per-vedimus valstybės reikmėms;
atlieka auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą.
LB kapitalas,pajamos ir išlaidos. LB kapitalas yra 50000000 Lt.Jis formuojamas iš valstybės lėšų ban-ko ir pelno atskaitymo.Banko pa-jamas sudaro:pajamos gautos už pinigų leidimą;palūkanos gautos už kituose bankuose laikomus in-dėlius ir bankams išduotas pasko-las;pajamos gautos už operacijas užsienio valiuta, už išduotas garan-tijas.LB išlaidas sudaro:išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; pa-lūkanos išmokėtos už užsienio pas-kolas;išlaidos susijusios su pinigų gamyba;turto amortizacijos ir eks-ploatacijos išlaidos;personalo išlai-dos;;palūkanos mokamos už kredi-to įstaigų depozitus laikomus LB.
LB f-jos:saugo užsienio valiutą; re-gistruoja komercinius bankus;gali tvarkyti valdžios ir valdymo ins-titucijų sąskaitas;organizuoja ban-ko informacinę sistemą;nustato ap-skaitos ir atskaitomybės sistemą bankams;sudaro LR mokėjimų balansą;

VP padėtis tarp kitų rinkų.VP rinka- vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.VP rinka nuo kitų rinku skiriasi dalyvių sudėtimi, savo preke-VP, reguliavimo taisyklėmis ir funkcionavimo tvarka.VP rinka yra susijusi su tokiomis rinkos rūšimis: naujų prekių ir paslaugų rinka;žemės ir gamtos išteklių rinka;darbo rinka;investicinių išteklių rinka;kapitalo rinka;pinigų rinka; gamyboje sukauptų išteklių rinka.VP rinkos pagalba ekonomikoje perskirstomos piniginės santaupos.VP rinka susijusi su biudžeto ir kredito rinka –jos ne tik papildo viena kitą, bet ir tarpusavyje konkuruoja.VP rinka dar vadinama fondų rinka.
VP paskirtis,rūšys ir suteikiamos teisės.VP laikoma:-palūkanų normos, akcijų apsikeitimo sandoriai;-AB akcijos bei depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;-skolos vertbiniai popieriai (obligacijos,vekseliai ir pan);-pinigų rinkos priemonės;-VP, kurie suteikia teisę įsigyti kitus VP (AB akcijas, skolos VP);-būsimieji palūkanų normos sandoriai;-finansiniai būsimieji sandoriai, kurie suteikia teisę gauti tik pinigų.
VP-juridiniai dokumentai,kurie liudija jų savininkų teisę į pelną ir turtą.
Organizacinė VP rinkos schema.
LR vyriausybė

VP rinka

Nacionalinė VP rinka

Finansų maklerių įmonės

Emitentai Investuotojai
Investuotojas-asmuo, turintis teisę į VP ar ketinantis jų įsigyti.Emitentas-juridinis asmuo, siūlantis leisti ar leidžiantis savo VP.Finansų maklerio įmonė-įmonė, turinti teisę verstis investicinėmis paslaugomis. Profesionalus investuotojas- pensijų fondo ar investicinio fondo valdymo įmonė,draudimo įmonė ar kitas asmuo, kurį VP komisija pripažino profesionaliu investuotoju.VP komisija-VP rinkos priežiūros ir reguliavimo institucija. Ji atstovauja investuotojų interesams ir užtikrina normalų VP rinkos veikimą.
Nacionalinė VP birža- pelno nesiekianti organizacija,kurios pajamos ir pelnas skiriamos veiklai ir plėtrai užtikrinti.Jos f-jos:-teikia VP prekybos informaciją; -rengia ir konsultuoja VP rinkos specialistus;-organizuoja VP prekybą; -balansuoja VP pasiūlą ir paklausą.
Akcijos ir jų rūšys.Akcijos- investicijų VP,pažymintys jų savininkų dalyvavimą įmonės kapitale ir suteikiantys turtines ir asmenines neturtines teises.Akcijos nominali vertė turi būti nurodyta litais,be centų.Akcijos skirstomos pagal:
1.suteikiamas teises:

-paprastosios(jos suteikia balsavimo teisę akcininkų susirinkimuose)

-privilegijuotosios(nesuteikia balsavimo teisės)

-specialiosios(valstybės turimos akcijos)

-darbuotojų
2.disponavimo būdą:

-vardinės(savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo)

-pareikštinės(būna tik AB)
3.formą:

-materialiosios

-nematerialiosios(būna tik AB)
4.statusą:

-neišleistos

-išleistos

-supirktos savo įmonės akcijos
5.apmokėjimą:

-apmokėtos

-neapmokėtos

-nepareikalautos

-pareikalautos.
Obligacijos-VP,liudijantys apie tai, kad jos savininkas suteikia paskolą šio popieriaus išleidėjui. Obligacijas gali išleisti vyriausybė, savivaldybės, bankai, finansinės institucijos ar atskiros firmos.
Obligacijos skirstomos pagal:
1.terminą:

-su tam tikra apmokėjimo terminui skirta data

-be fiksuoto termino
2.pajamų išmokėjimo metodą
3.apdraudimo terminą:

-valstybinės obligacijos,apdraustos vyriausybės garantija

-privačių koorpuracijų obligacijos be specialaus draudimo
4.nominalo apmokėjimo metoda:

-obligacijos su daliniu apmokėjimu

-teminuotos obligacijos,apmokamos vienkartiniu mokejimu

-obligacijos su nuosekliu fiksuotos dalies apmokėjimu.
Obligacijų reitingai.obligacijos susijusius su rizika.Jų kokybę vertina specialios agentūros.Jos obligacijas priskiria tam tikrai VP kategorijai pagal palūkanų ir išpirkimo kainos išmokėjimo patikimumo laipsnį.Tokia operacija vadinama reitingu.Žinomiausios 2 JAV agentūros:”Standart&Poors” ir “Moodays”.Jos visos obligacijos skirstomos į 9 kategorijas.Obligacijų priskyrimas vienai ar kitai kategorija nėra tikslus.A kategorijos-staigios;B-mažiau pelningos,C-prastos.

Vekseliai ir jų rūšys.Vekselis-VP,kuriuo jį išrašęs asmuo be jokių sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats ar įsako tai padaryti kitam.Vekseliai gali būti įsakomieji arba paprastieji.Abiejuose vekselių rūšyse turi būti nurodyta:
1.žodžiai”įsakomasis vekselis” arba “paprastasis vekselis”;2.mokėjimo terminas ir vieta;3.išrašymo vieta ir data;4.išrašančiojo asmens parašas;5.pavadinimas ar pavardė,vardas kuriam turi būti sumokėta;6.besąlygiškas įsipareigojimas ar įsakymas sumokėti nurodytą sumą.
Dokumentas,kuriame nėra nors vieno iš tų rekvizitų, nėra vekselis.
Įsakomasis vekselis gali būti išrašytas apmokėti:-jį pateikus;-per tam tikrą laiką po pateikimo;-nustatytą dieną;-per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos.Vekseliai kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai yra negaliojantys. Vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui per metus nuo išrašymo dienos.Vekselio neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu,kuris vadinamas protestu. Vekselius protestuoja notarai ar vyriausybės nustatytos institucijos nustatyta tvarka.vekselius protestui pateikia jų turėtojai ar įgalioti asmenys. Notarai įformina 4 rūšių protestus:
-dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
-dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
-dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
-dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos dalį.
Čekis –VP,teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad šis išmokėtų ar pervestų, čekyje nurodytą sumą.Čekyje turi atsispindėti šie rekvizitai.1.parašytas žodis”čekis. 2.įrašytas banko pavadinimas; 3. mokėjimo vieta;4.čekio išrašymo vieta ir data; 4.čekio davėjo parašas; 5.besąlygiškas pavedimas sumokėti čekyje nurodytą sumą. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno rekvizito, neturi čekio galios, bet galimos išimtys-jei nėra mokėjimo vietos nurodymo, čekis mokėtinas ten kur yra bankas.
Lietuvos komerciniuose bankuose naudojamos 2 vardinių banko čekių rūšys:-indosuojami(su perdavimo įrašu čekio antroje pusėje) ir paprastieji (kurie yra neindosuojami).Fiziniai asmenys daugiau naudoja paprastuosius čekius, o indosuojamuosius-juridiniai asmenys tarpusavio atsiskaitymuose. Taip pat naudojami skiriamieji(pažymimas dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmoje čekio pusėje) ir atsiskaitomieji. Skiriamųjų čekių privalumas-čekio suma neišmokama grynaisiais, trūkumas-sulėtėja pinigų išgryninimo procesas. Čekio pateikėjas pinigus gali pasiimti tik iš savo sąskaitos. Atsiskaitomieji čekiai patogūs įmonėms vykdant tarpusavio atsiskaitymus,nes pinigai iškart pervedami iš sąskaitos į sąskaitą. Atsiskaitomieji čekiai yra 4 rūšių:
1.banko neakceptuoti-juos naudoja finansų įstaigos sugrąžinti įmonėms jų permokėtas į biudžetą sumas.
2.banko akceptuoti-naudoja biudžetinės organizacijos atsiskaitant su vietiniais tiekėjais
3.limituotos čekių knygelės-skirtos apmokėti už prekes ir paslaugas jų tiekėjams
4.nelimituotos knygelės
Čekiai taip pat gali būti perleidžiami. Lietuvoje naudojamas vardinis indosamentas, kai čekio savininkas pasirašo kitoje čekio pusėje ir parašo konkretų asmenį, kuris turi gauti čekyje nurodytą suma.Čekiai taip pat gali būti laiduojami, kai trečias asmuo įsipareigoja solidariai taip pat,kaip ir tas,kuris išrašė čekį.
Kelionės čekis.Jie iš dalies yra panašūs į grynuosius pinigus ir yra patogesni už grynuosius vykstant į užsienį, nes:
1.pametę kelionės čekius, klientai gali juos atgauti;2.gali būti įvsiria valiuta;
3.į valiutą keičiami palankesniu kursu,nei grynieji;4.prireikus juos galima visada iškeisti į grynuosius pinigus bankuose ar specializuotose finansų įstaigose.
Banko mokėjimo kortelės(MK).MK- tai plastikinė elektroninė mokėjimo priemonė, kuri atsoja grynuosius ir leidžia saugiau,ekonomiškiau ir patogiau jais naudotis.MK skirstomos pagal:
Technologiją;paskirtį;funkcijas.
Pagal teikiamas paslaugas:
1.banko kredito kortelės-naudojamos įvairioma prekėms apmokėti;

-prekės ir paslaugos pirkimas su nuolaida

-pasiimti grynuosius iš bankomato

-nemokamas draudimas įsigyta kortele
2.Banko debeto kortelė-prekėms ir paslaugoms apmokėti, pasiimti grynuosius pinigus iš bankomato. Šios kortelės savybė-galima apmokėti sumą, ne didesnę nei yra kortelės sąskaitoje.
3.Mažmeninės prekybos kredito kortelės naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti.Savybė-nuolaidos apmokant už prekes ir paslaugas.
Pagal informacijos saugojimo būdą, kortės skirstomos įkorteles su megnetine juostele,mikroprocesorinės ir optines.

Tarptautiniai atsiskaitymai vyksta per Lietuvos banko atsiskaitymo ir apsaitos centrą(AC).AC f-jos:
1.teikia įvairias konsultacijas mokėjimo ir atsiskaitymų klausimais;
2.atidaro kliringo sąskaitas LB,finansinio maklerių imonėms ir pas jas vykdo atsiskaitymus už vertybinius popierius;
3.atlieka atsiskaitymus nacionaline valiuta tarp Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir jų filijalų;atlieka LB vienos naktie paskolų suteikimą;nagrinėja bankų pretenzijas ir priima sprendimus;kontroliuoja tarbankinius atsiskaitymus.
AC sudaro šie padaliniai:
-techninio aptarnavimo skyrius;
-mokėjimo ir atsiskaitymų skyrius;
-kompiuterinio tinklo diegimo ir aptarnavimo skyrius;
-informacinių eksplotavimo skyrius.
Elekroninė bankininkystė.EB sistemos lygiai:
1.pirmo ligio-palaiko ir vykdo keitimąsi nejautria pažeidimams informacija tarp finansų institucijų ir jų klientų;
2. antro lygio-suteikia klientui galimybę perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai naudojantis elekroniniu paštu;
3.trečio lygio-įgaliną vykdyti finansines operacijas elektroninėmis priemonėmis.
Visa informacija yra perduodama kompiuterio tinklais-tai yra nesugi priemonė.Siekiant užtikrinti saugumą perduodama informacija yra šifruojama- naudojamas skaitmeninis parašas, reikalujamas patvirtinimo kodas.
Telebankas-modernus ir patikimas būdas tvarkyti sąskaitas,gauti informaciją ir atlikti operacijas.klientas bet kuriuo metu gali perduoti į banką vietinius ir tarptautinius pavedimus, prašymus išleisti banko čekius, prašymus pirkti ar parduoti valiutą ir pan.tele banko paslaugomis gali naudotis visos įmonės ir fiziniai asmenys.
Pagrindiniai euro pranašumai. 1.įvedus eurą išnyksta pinigų keitimo kaštai;2.išnyksta valiutų kurso svyravimo rizika.3.euro įvedimas ir cirkuliacija sumažina infliaciją euro zonoje; 4.euras padėjo sukurti didelę ir likvidžią kapitalo rinką,tai padeda pritraukti investuotojus ir paskolų gavėjus;5.euras iš karto tapo svarbia valiuta tarptautinėje prekyboje ir finansiniams sandoriams vykdyti.
Europos pinigų institutas(EPI).1997 m. buvo įsteigtas EPI-tai laikina institucija,kuri atliko Europos banko vaidmenį.EPI veiklos kryptys:1.šalių narių centrinių bankų bendradarbiavimas;
2.pinigų ir valiutų keitimo kursų politikos koordinavimas;3.europos pinigų sistemos techninis administravimas; 4.konvergencijos reikalavimų kontrolė.
Nuo 1999 m.pradžios buvo prieita prie 3 europos valiutių sąjungos įgyvendinimo etapo:-juridiniai ir fiziniai asmenys galėjo laisvai pasirinkti ką naudoti sanduoriuose,eurą ar nacionalinę valiutą; -pradėtas praktinis euro įvedimas;-dižiosios kompanijos pradėjo vykdyti verslo apskait eurais;-nacionalinės valiutos funkcionavo kaip euro išraiška.
Ketvirtas euro įvedimo etapas nuo 2002 01 01-07 01:-įvedami euro banknotai ir monetos;-nacionaliniai pinigai išimami iš apyvartos.
Pagrindiniai euro įvedimo principai:
1.sandorių tęstinimo principas-euro įvedimas neįpareigoja keisti sandorių ar jų sąlygas;2.principas “Rex monetae”- joka šalis negali leisti įstatymų susijusių su kitos valstybės valiuta.3.principas naprivaloma/nedraužiama-leidžia sandorio šalims laisvai pasirinkti nacionalines valiutas,rengiant naujus teisinius dokumentus.
Kitame etape sukurta Europos centrinių bankų sistema,kurią sudarė ECB ir 15ES narių centriniai bankai.ECBS f-jos:
-stabilių pinigų išleidimas į apyvartą;
-užsienio valiutų keitimo operacijų vykdymas;-patikimas mokėjimų sistemos skatinimas;-valstybės narių valiutos rezervų valdymas.
Banko pajamos ir išlaidos išleidžiant korteles.Bankas gauna pajmas iš: kortelės išleidimo mokesčio; palūkanų už paskolą;kasmetinio sąskaitos aptarnavimo mokesčio;komisinių už grynųjų pinigų išdavimą;įrengimų nuomos ar pardavimų;baudų už limito viršijimą ir kitus pažeidimus.
Banko išlaidos MK programai realizuoti:
mokėjimo sistemos stojimo mokestis; išlaidos kortelių skyriaus darbuotojų atlyginimams;išlaidos konsultacijoms; kortelių ir įrangos joms aptarnauti įsigijimo išlaidos;išlaidos dėl kortelių beviltiškų skolų nurašymo ir sankcionuotų kortelių naudojimui.

Leave a Comment