Kainodaros organizavimas UAB „Komora” (kompiuteriais prekiaujanti imone)

Įvadas

Kaina yra įtakos rinkos įvykiams priemonė. Kainos pagrindu vyksta prekių mainai, todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainos svyravimus nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia didinti, ar mažinti.

Įmonei dirbant rinkos sąlygomis, kaina yra vienas iš jos bendrosios politikos elementų. Tai svarbus kiekvienos firmos rodiklis, nes pagrindinė jos funkcija – garantuoti įplaukas iš prekių pardavimo. Be to, kaina labai svarbi ir prekių vartotojams, todėl ji nulemia santykius tarp firmos bei prekių rinkos.

Kainodara lemia įmonės galimybę įsiskverbti į rinką ir užtikrinti pelningą jos veiklą. Kainodaros politikos formavimas įmonėje apima veiksmus, kuriuos galima suskirstyti į šias dalis: kainodaros tikslų nustatymą, įtakojančių veiksnių nagrinėjimą, kainos nustatymo metodų ir kainodaros strategijos pasirinkimą. Sėkmingai kainodaros strategijai užtikrinti reikia atlikti konkurentų veiklos analizę bei nustatyti įmonės pozicijas rinkoje.

Savo darbe nagrinėju UAB ,,Komora” kainodaros organizavimą, pateikiu teorinę medžiagą apie kainų strategijas, taip pat apie kainų politikos formavimą.

Praktinėje dalyje pateiksiu duomenis apie įmonės veiklos organizavimo formą, jos komercinės-ūkinės veiklos aprašymą. Be to pabandysiu aprašyti bei apskaičiuoti UAB ,,Komora” prekių kainos nustatymo principus, kaip pavyzdžiui, produkto kainos kalkuliavimas, produkto pardavimo vartotojui kainos nustatymas, optimalaus kainų lygio nustatymas. Darbe taip pat trumpai pateiksiu UAB ,,Komora” kainodaros strategiją, taikomas kainų nuolaidas ir pan.

Šio kursinio projekto tikslas yra išsiaiškinti bendrovės kainodaros proceso organizavimo ypatumus, nustatyti, kaip įmonėje formuojama produkcijos kaina ir žinoma išanalizuoti teorinius kainodaros aspektus.

I. Teorinė dalis

1.1 Veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti, nustatant kainas

1pav. Veiksniai, darantys įtaką kainodaros sprendimams.

Vidiniai veiksniai:

1.Rinkodaros tikslai.

Prieš nustatydama kainą, bendrovė privalo apsispręsti dėl savo produkto strategijos. Jei tikslinė rinka bei prekės pozicionavimas buvo parinkti kruopščiai, tuomet bendrovė neturės vargo nustatydama rinkodaros komplekso strategiją, taip pat ir kainą.

Kuo aiškiau firma mato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti kainas. Bendrųjų tikslų pavyzdžiai yra bendrovės išlikimas, esamo laikotarpio pelno maksimizavimas, rinkos dalies maksimizavimas ir lyderystė rinkoje pagal produkto kokybę.

Taigi, kainodara gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, kad būtų pasiekti bendrovės tikslai įvairiuose komercinės politikos lygiuose.

2.Rinkodaros komplekso strategija

Kad rinkodaros programa būtų nuosekli ir efektyvi, sprendimai dėl kainos turi būti derinami su produkto dizainu, paskirstymo ir rėmimo sprendimais.

Dažnai bendrovės pirmiausia nusprendžia dėl savo produkto kainos, o po to ja grindžia visus kitus su rinkodaros komplekso elementais siejamus sprendimus. Šiuo atveju kaina yra gyvybiškai svarbus produkto pozicionavimo veiksnys, lemiantis produkto rinką, konkurencijos lygį bei paties produkto savybes. Planuojama kaina nustato, kokias produkto savybes bus galima pasiūlyti ir kokios bus gamybos sąnaudos.

Taigi, nustatydamas kainas, pardavėjas privalo apsvarstyti visą rinkodaros kompleksą. Jei pozicionuojant produktą, kaina neturi lemiamo vaidmens, tuomet ją stipriai paveiks sprendimai dėl kokybės, pardavimų rėmimo ir paskirstymo. Jei kaina yra lemiamas pozicionavimo veiksnys, tuomet ji smarkiai veiks sprendimus dėl likusių rinkodaros komplekso elementų. Daugeliu atveju bendrovės, kurdamos rinkodaros programą, apsvarsto visus rinkodaros komplekso sprendimus kartu.

3.Sąnaudos.

Nuo sąnaudų priklauso, kokią savo produkto kainą nustatys bendrovė. Ji siekia nustatyti tokią kainą, kuri padengtų gamybos, paskirstymo ir produkto pardavimo sąnaudas ir duotų pakankamai pelno už bendrovės pastangas ir riziką. Bendrovės sąnaudos gali būti svarbus kainodaros strategijos elementas. Daug kompanijų siekia dirbti kuo mažesnėmis sąnaudomis, nes jos lemia didesnius pardavimus ir didesnį pelną.

4.Organizaciniai sprendimai.

Bendrovės vadovai privalo nuspręsti, kas jų organizacijoje turėtų nustatinėti kainas. Kainodaros veikla gali būti vykdoma įvairiais būdais.

Mažose bendrovėse kainas dažniau nustato aukščiausio rango vadovybė, o ne rinkodaros ir pardavimų skyriai. Didelėse bendrovėse kainodara paprastai užsiima padalinių arba prekių grupių vadovai. Bet kuriais atvejais aukščiausio lygio vadovai apibrėžia kainodaros tikslus bei politiką ir dažnai patvirtina kainas, kurias siūlo žemesnio rango vadovai ar pardavėjai. Kainodarai įtakos gali turėti ir pardavimų vadybininkai, gamybos, finansų skyrių vadovai ir buhalteriai.

Išoriniai veiksniai:

1.Rinka ir paklausa

Sąnaudos nustato apatines kainų ribas, o rinka ir paklausa –

viršutines jos ribas. Ir vartotojai, ir verslo rinkos pirkėjai pasveria produkto ar paslaugos kainą ir gaunamą naudą juos įsigijus. Taigi, prieš nustatydamas kainą, pardavėjas privalo įvertinti santykį tarp kainos ir produkto paklausos.

Ar produkto kaina yra priimtina, sprendžia vartotojas. Nustatydama kainą, bendrovė turi apsvarstyti, kaip vartotojai suvokia kainą ir kaip tai veikia jų sprendimus pirkti. Efektyvi, į pirkėją orientuota kainodara turi būti paremta įsigyjamos prekės vertės suvokimu. Ši vertė gali būti tikra ir įsivaizduojama.

Taigi bendrovei dažnai būna sudėtinga įvertinti privalumus, kuriuos vartotojai sieja su jos produktu…. Tačiau vartotojai sprendžia apie prekės kainą, remdamiesi būtent šiais privalumais. Jei vartotojai mano, kad kaina yra didesnė už produkto vertę, jie produkto nepirks. Jei vartotojai suvokia, kad produkto kaina yra mažesnė už vertę, jį pirks, tačiau pardavėjas praras palankią galimybę gauti didesnį pelną.

Todėl pardavėjai privalo pasistengti suprasti priežastis, kodėl vartotojai perka produktą, ir nustatyti kainą pagal jų produkto vertės suvokimą. Kadangi vartotojai skirtingai vertina kiekvieną produkto savybę, pardavėjai dažnai kuria skirtingas kainodaros strategijas įvairiems vartotojų segmentams. Už skirtingas kainas jie siūlo skirtingus produkto savybių variantus.

2.Konkurencija

Dar vienas išorinis veiksnys, turintis įtakos bendrovės kainodarai, yra konkurentų sąnaudos, kainos bei galimos reakcijos į bendrovės veiksmus, susijusius su kainodara. Be to, bendrovės sprendimai dėl kainodaros gali turėti įtakos konkurencijos pobūdžiui. Jei įmonė imsis aukštų kainų politikos, ši gali pritraukti ir konkurentus. Tačiau mažos kainos gali pristabdyti ar išstumti konkurentus iš rinkos. Kai bendrovė susipažįsta su savo konkurentų kainomis ir pasiūlymais, ji gali pradėti vykdyti savo kainodaros veiklą.

3.Kiti aplinkos veiksniai.

Nustatydama kainas, bendrovė privalo apsvarstyti ir kitus išorinės aplinkos veiksnius. Ekonominės sąlygos gali turėti didžiulės įtakos bendrovės kainodaros strategijoms. Kainodaros sprendimus veika tokie ekonominiai veiksniai, kaip gamybos pakilimas ir nuosmukis, infliacija ir palūkanų normos, nes jie lemia produkto gamybos sąnaudas, ir vartotojų suvokimą apie produkto kainą bei vertę. Bendrovė privalo pamastyti apie tai, kokią įtaką kainos darys kitiems jos rinkodaros aplinkos dalyviams.

Kaip į įvairias kainas sureaguos prekybos tarpininkai? Bendrovei reikia nustatyti tokias kainas, kurios leistų rinkos tarpininkams gauti pakankamai pelno, kad jie remtų jos produktų pardavimus ir efektyviai juos pardavinėtų. Daug įtakos kainodaros sprendimams daro ir vyriausybė.

Galiausiai reikia atsižvelgti ir į socialinius veiksnius. Bendrovė, formuodama kainas, savo trumpalaikių pardavimų, rinkos dalies ir pelno tikslus turėtų užsibrėžti, paisydama socialinių reiškiniu. 1.2.

Kainodaros tikslai

Kainodaros politikos pirminėje formavimo stadijoje įmonė turi nusistatyti prioritetinius tikslus, kurių siekimas lemtų tolimesnių strateginių veiklos krypčių pasirinkimą. Neretai kainodaros tikslai suprantami siauraja prasme ir apsiribojama pelno siekimo deklaravimu.

Tačiau aštrėjančios konkurencijos sąlygomis įmonės vis mažiau turi galimybių laisvai nustatinėti kainas ir turi atsižvelgti į padėtį rinkoje.

Verslo aplinkos sąlygų pasikeitimai paskatino įmones kelti naujus tikslus, susijusius su kainodara. Apibendrintai galima išskirti tris pagrindines kainodaros tikslų grupes:

Tikslai susiję su pelnu. Su pelnu yra susiję tokie tikslai, kaip pelno maksimizavimas, ilgalaikio pelningumo užtikrinimas ir užsibrėžto investicinio kapitalo pelno grąžos gavimas.

Maksimalaus pelno gavimo modelį propaguoja ekonomistai. Praktikoje jį sunku įgyvendinti, nes modelyje yra fiksuojami stabilūs aplinkos veiksniai ir neįvertina konkurencijos. Praktikai šį pelno gavimo variantą įvardina kaip galimybę susikurti monopolistinę konkrečios prekės atžvilgiu situaciją ir nustatyti didžiausiai įmanomas kainas maksimizuojant pelną. Tokią situaciją galima pasiekti gaminant, pavyzdžiui, prestižines prekes. Be finansinių tikslų, kai siekiama gauti kuo didesnį pelną, įmonės sprendžia veiklos tęstinumo uždavinius. Kainodaros politikos atžvilgiu tai reikštų galimybę gauti pelną ateityje, nebūtinai maksimalų, nes retai ilgame laikotarpyje aštrėjant konkurencijai įmonėms pavyksta išlikti rinkos dominuojančiu lyderiu, palaikančiu aukštą veiklos pelningumo lygį.

Tikslai susiję su pardavimų apimtimis. Kainodaros tikslų formavimui turi įtakos bendri įmonės tikslai, pavyzdžiui, siekimas didinti užimamą rinkos dalį ir taip stiprinti rinkos pozicijas. Įmonei svarbu užtikrinti ne tik fizinį pardavimų augimą, bet garantuoti ir reikiamą pardavimų tempų augimą. Siekimas parduoti kuo daugiau prekių nustatant žemiausias kainas būdingas gamybinės orientacijos įmonėms.

Tikslai, orientuoti į konkurenciją. Jie nukreipti į kainos stabilizavimą arba jos pozicionavimą konkurentų atžvilgiu. Įmonė siekia rasti savo nišą rinkoje specializacijos pagalba arba pasirenka “prisitaikymo” politiką, kai norima išvengti nepalankių visiems rinkos dalyviams staigių kainų svyravimų. Keliami kainodaros tikslai turi leisti įmonei sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Kartu su išvardintomis pagrindinėmis kainodaros tikslų grupėmis įmonės gali kelti ir kitus kainodaros tikslus. Tai tikslai, susiję su prestižu.

Čia siekiama suformuoti tam tikrą vartotojų požiūrį į įmonės prekes bei pačią įmonę pasitelkus kainą. Vienu atveju gali būti nustatyta pabrėžtinai žema, kitais – ypač aukšta kaina. Visada tokie veiksmai papildomi kitomis marketingo priemonėmis, ypač reklama. Galimas kainodaros tikslas – užimti kokybės lyderio pozicijas. Keliamas tikslas, kad prekės kokybė rinkoje būtų aukščiausia. Paprastai tai susiję su aukšta kaina, nes tenka padengti visas atliktų tyrimų išlaidas, investicijas į pardavimų palaikymą ir išskirtinumo įvaizdžio formavimą.

Rinkoje pasireiškia stipri konkurencija, todėl gali būti keliami kainodaros tikslai, parodantys įmonės rūpestį išgyventi. Dažnai keičiasi vartotojų poreikiai, įmonė turi nustatyti žemas kainas, tikėdamasi geranoriškos vartotojų reakcijos. Tačiau kritikai pastebi, kad taip įmonė gali elgtis trumpą laikotarpį, nes generuojamas mažas pelnas neleidžia plėsti verslo, apribojamos galimybės vystytis remiantis vidiniais resursais. Ilgainiui remiantis šiais tikslais įmonė gali prarasti savarankiškumą priimant sprendimus, nes konkurentai dėl didėjančios rinkos galios pradės diktuoti “žaidimo” rinkoje taisykles. 1.3.

Kainodaros metodai

Rinkos ekonomikoje taikomi įvairūs kainodaros metodai. Tai lemia įvairios priežastys: prekės pobūdis, t.y. plataus vartojimo ar gamybinės –

techninės paskirties prekė; prekės naujumas; vienarūšė ar diferencijuota pagal kokybines savybes prekė; turinti vieną pirkėjų rinką ar keletą tos rinkos sektorių; prekės gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kurį ji nori įgyvendinti, pasirinkdama kainą; rinkos struktūra, kurioje dirba firma;

vyriausybinė kainų politika ir pan.

Kainą firmos suvokia kaip kintamą veiksnį, todėl jos lygis nustatomas labai atsargiai. Spręsdama kainų politikos problemą, firma remiasi šiais trimis samprotavimais (žr.2 pav.).

2 pav. Pagrindinių samprotavimų, į kuriuos atsižvelgia firma nustatydama kainas, modelis.

|Jeigu kaina |Galima kaina |Jeigu kaina |

|bus per žema,| |per |

|tai gauti | |aukšta, tai |

|pelną, esant | |formuoti |

|tokiai | |paklausą, |

|kainai, | |esant tokiai |

|neįmanoma | |kainai, |

| | |neįmanoma |

| |Produkcijos |Konkurentų |Unikalusis | |

| |kaštai |kainos ir |prekės | |

| |(savikaina) |prekių |vertingumas | |

| | |pakaitalų | | |

| | |kainos | | |

Minimalią kainą lemia gamybos kaštai (produkcijos savikaina), maksimalią – firmos prekės unikalusis vertingumas. Konkurentų ir prekių pakaitalų kainos lemia vidutinį kainų lygį. Apibendrintu pavidalu kainų apskaičiavimo metodika pateikiama 3 pav..

3 pav. Kainos apskaičiavimo modelis

Firma, pasirikdama vieną ar kitą kainos apskaičiavimo metodą, atsižvelgia bent į vieną iš anksčiau nurodytų trijų samprotavimų ir tikisi, kad būtent pasiriktasis metodas padės jai teisingai nustatyti prekės kainą. 1.3.1.

Kainos nustatymas kaštų pagrindu

Seniausia ir tradicinė kainodaros strategija yra pagrįsta kainos sudarymu pagal kaštus. Šiuo atveju prie visų kaštų yra pridedamas norimas gauti pelnas – suma ar procentas.

Pagrindinis šio būdo privalumas slypi jo paprastume. Kainos pagrindas yra bazinės sąnaudos produkcijos vienetui, prie kurių pridedama suma neįskaitytoms išlaidoms padengti ir pelnui sudaryti. Šis metodas ginamas argumentu, kad juo nustatoma ta kainos riba, už kurią žemesnė ji gali būti tik išimtinais atvejais ir ribotam laikui. Jis garantuoja optimalias, bet ne maksimalias įplaukas. Be to, jis atspindi didesnę orientaciją į gamybą ir mažesnę į paklausą rinkoje.

Kainos nustatymas šiuo metodu taip pat gali būti suskirstytas į:

▪ Visuminių kaštų metodą – naudojant visas sąnaudas kainai nustatyti, prie kintamų sąnaudų pridedamos pastoviosios išlaidos, proporcingai indėliams, kuriuos atskiri kintami kaštai įneša šį gaminį gaminant;

▪ Tiesioginių sąnaudų metodas – įvertinamos tik tiesiogiai su gamyba susijusios sąnaudos. Šis metodas atskiria kintamus gamybos kaštus nuo pastoviųjų. 1.3.2.

Kainos nustatymas vertės pagrindu

Čia taip pat galima išskirti keletą metodų:

Kainos nustatymas nenuostolingumo būdu.

Nenuostolingumą naudoja įmonės, kurios pradeda vertinti rinkos veiksniu. Jis leidžia palyginti pelną, kuris gaunamas esant įvairioms kainoms. Padeda įmonei, kuri jau nusistatė pelno normą, parduoti prekę tokia kaina, kuri, esant kažkokiam gamybos dydžiui, padėtų šį pelną gauti.

Kainos nustatymas pusiausvyros būdu.

Ieškoma kainos, kuri būtų optimalus balansas tarp to, kiek už prekę norėtų mokėti pirkėjas ir firmos sąnaudų prekei pagaminti. Kainos nustatymas pirmiausiai remiasi paklausa o tik po to pasiūla.

Kainos nustatymas orientuojantis į paklausą.

Yra remiamasi prekės paklausos lygio tyrimais ir ta verte, kurią ši prekė turi vartotojui. Gamybos kaštai yra tik ribojantis veiksnys, kai norima nustatyti ar bus gautas pelnas pardavus prekę už paklausos lygį atitinkančią kainą.

Kainos nustatymas orientuojantis į konkurencijos lygį.

Šiuo atveju, kainos nustatomos šiek tiek aukštesnės ar žemesnės už konkurentų kainas. Nesiekiama palaikyti pastovų santykį tarp kainų ir sąnaudų ar paklausos. Gali būti palikta ta pati kaina sąnaudoms pasikeitus, vien dėl to kad konkurentai kainų nekeičia. Ir atvirkščiai – kainos keičiamos, kai jas keičia konkurentai, nors jos pačios sąnaudos ar paklausa išliko tokio pačio lygio. 1.3.3.

Optimalus kainų lygio nustatymas

Modelį optimaliam kainų lygiui nustatyti parengė Robertas Veinbergas

(R.Waynberg). Optimali kaina yra tokia, kuri garantuoja maksimalų pelną.

Naudojant šį būdą pirmiausiai surenkama informacija apie kaštus, kainas ir paklausą bei parengiami keli elgsenos variantai. 1.3.4.

Paslaugų kainos

Kainos paslaugoms nustatomos analogiškai prekių kainoms. Tikslas –

nustatyti tokią kainą, kad ji būtų mažesnė už kliento gaunamą vertę ar naudą. Drauge kainos priklauso ir nuo konkurencijos.

Priedas už specializuotas paslaugas skiriamas nepriklausomai nuo to, ar jų vertė yra didesnė ar mažesnė, lyginant su paprastų paslaugų tarifais.

Klientai aukštai vertina specialias žinias ir specifines technines paslaugas. Jie pasiruošę už jas daugiau mokėti, nes įsitikinę, kad įsigyja retai apsitaikančias paslaugas, reikalingas jų specifinės problemoms išspręsti. Tarifai nustatomi pagal laiką paslaugai įvykdyti ir bendrą laiką (marketingas, kanceliarinis darbas, prastovos tarp klientų aptarnavimo). 1.4.

Optimalaus kainų lygio skaičiavimas

Pagal optimalaus kainų lygio modelį apskaičiuojame įvairius kainų variantus, įvertiname įvairių bendrųjų kaštų produkcijos gamyboje realizavimo variantus. Firma analizuoja santyki tarp pardavimo ir kainos.

Nustatoma tokia kaina, kad būtų gautas didžiausias pelnas. Nustatyta žemesnė ar aukštesnė už optimalią kainą, mažina bendrąjį pelną.

Kainos ir paklausos tarpusavio ryšys gali būti išreškiamas lygtimi:

u=a+bp, čia a ir b – koeficientai, p – kaina (nepriklausomas kintamasis)

Kaštai išreškiami taip:

C=Cp+Cku , čia Cp – pastovieji kaštai,

Ck – kintamieji kaštai, u – pardavimo apimtys.

Taikant mažiausių kvadratų metodą, reikia nustatyti koeficientus a ir b.

(u = an+b(p (up = a(p+b(p2

kai n – narių skaičius eilutėje.

Pelnas apskaičiuojamas:

P = S+C,

čia S – įplaukos vertinė išraiška,

C – bendra kaštų suma.

Pardavimo apimtys vertine išraiška bus:

S = up.

Galutiniam apskaičiavimui naudojamos lygtys:

U = a+bp,

C = Cp+Cku

Nustatomos kainos (p) ir pardavimo apimtys, atitinkančios tas kainas (u).

Nustatomi bendrieji kaštai(pastovieji ir kintamieji). Tuomet mažiausių kvadratų metodu išsprendžiamas uždavinys, iš kurio gaunami koeficientai a ir b.

Tuomet pagal anksčiau nurodytas formules skaičiuojamas produktų prekių kiekis, esant tam tikrai kainai, o taip pat pajamos iš pardavimų, visi kaštai ir pelnas. Iš čia išrenkama kaina, esant kuriai pelnas yra didžiausias.

Taip pat optimalią kainą galima apskaičiuoti pasinaudojant sekančia formule:

P = Ck/2-b/2e, kai

P – optimali gaminio kaina,

Ck – kintamieji gamybos kaštai, b – koeficientas, kai priklausomybės linija tiesinė, e – nukrypimas paklausos nuo kainos linijos, tai yra paklausos reakcija į kainą. 1.5.

Komercinio kontrakto samprata

Kontraktas yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Dviejų ar keleto šalių užsienio prekybos sandoriai įforminami kontraktu, kuris paprastai sudaromas raštu. Santykiai, kylantys iš kontrakto, vadinami kontraktiniais, o šalių įsipareigojimai-

įsipareigojimais pagal šį kontraktą.

Tarptautiniu kontraktu suprantamas sandoris tarp 2 ar keleto šalių, esančių skirtingose valstybėse, tiekti nustatytą kiekį prekių ir/arba paslaugų pagal šių šalių suderintas sąlygas.

Šalių susitarimai įforminami raštu dokumente, kurie įvairiose šalyse gali būti įvardijami skirtingai: “kontraktas” (angl. contarct), “susitarimas” (angl. agreement), bendrasis kontraktas (angl. general agreement). Taip pat gal būti naudojamas terminas “sutartis” (angl.

contract). Atsižvelgiant į objektą, taip pat kitas sąlygas, yra skirtingų rūšių kontraktai, besiskiriantys forma ir turiniu. Bendrosios kontraktų sudarymo taisyklės atsispindi įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose (susitarimuose, konvencijose, taisyklėse), taip pat daugybėje metodinių dokumentų.

Kontraktai gali būti konsensualūs (sudarant tokius kontraktus pakanka šalių susitarimo) ir realūs (juos sudarant ir vykdant reikia atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., gauti banko garantiją, kreditą, paskolą, turtą ar pan.). 1.5.1.

Kontraktų rūšys

Yra skiriamos kelios pirkimo – pardavimo kontraktų rūšys:

1. Vienkartinio tiekimo kontraktai- vienkartinis susitarimas (sandoris), kuris numato prekių kiekio pateikimą tam tikrai datai. Prekės pateikiamos vieną arba kelis kartus per nustatytą laiką. Įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, juridiniai santykiai tarp šalių nutraukiami. Skiriamos tokios vienkartinių kontraktų rūšys:

▪ trumpais tiekimo terminais, būdingi žaliavinių prekių tiekimui; terminai gali būti nustatomi konkrečiai datai ar laikotarpiui ir be konkrečių terminų (nedelsiant, po derliaus nuėmimo, prasidėjus navigacijai);

▪ ilgais tiekimo terminais, būdingi komplektiniams ir sudėtingiems įrengimų tiekimams, laivams, tiekimo terminai

– 3…5 ir daugiau metų.

2. Kontraktai su periodiniais tiekimais numato reguliarų (periodinį) tam tikro prekių kiekio, prekių partijos tiekimą per visą numatytą kontrakto sąlygomis laiką, kuris gali būti trumpas

– trumpalaikis kontraktas, paprastai vieneri metai, ir ilgalaikis – nuo 5 iki 10, o kartais net iki 20 metų.

3. Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti skiriasi savo įvairove, sudėtingu turiniu, daugybe skirtingų sąlygų, pirkėjų ir pardavėjų įsipareigojimų formulavimų subtilybėmis.

Ilgalaikiai kontraktai paprastai sudaromi tiekti žaliavas ir pusfabrikačius, anglį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, celiuliozės ir popieriaus produkciją.

Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti numato ryšius tarp įrengimo eksportuotojo ir pirkėjo importuotojo, taip pat tarp specializuotų firmų -subtiekėjų, dalyvaujančių tiekiant tokius komplektus.

Priklausomai nuo apmokėjimo už prekes formos, skiriami kontraktai apmokami pinigais ir visiškai (ar iš dalies) apmokami prekėmis. Dabartiniu metu plačiai paplitę mišrios formos apmokėjimo formos kontraktai. 1.5.2.

Kontrakto struktūra ir turinys

Sudarant kontraktus, dažnai naudojamasi tipiniais kontraktais.

Tipinis kontraktas- tai pagal nustatytas taisykles parengtas dokumentas, kuriame pateikti konkrečios sutarties sąlygų pavyzdiniai formulavimai. Tipinis kontraktas neturi juridinės galios ir susitariančios šalys neprivalo griežtai laikytis jo turinio. Svarbiausia tipiniame kontrakte yra tai, kad jis padeda suformuluoti būtinas kontrakto sąlygas sugaištant kuo mažiau laiko. Kiekvienas sandoris sudaromas konkrečioje, dažnai net unikalioje situacijoje. Todėl suprantama, kad tipinis kontraktas negali numatyti visų niuansų. Taigi tipinis kontraktas yra tik gairės, padedančios sudaryti realios sutarties dokumentus.

Praktinėje verslo veikloje žinoma nemažai užsienio prekybos sutarčių rūšių. Daugiausia paplitusi tarptautinė pirkimo pardavimo sutartis. Kita, mažiau paplitusi,- tarptautinė barterinių mainų sutartis. Gana dažnai tarptautinės prekybos praktikoje naudojama tarpininkavimo arba atstovavimo sutartis.

Kontraktą paprastai sudaro:

▪ preambulė;

▪ kontrakto dalykas (objektas);

▪ prekės kokybės nustatymo būdas;

▪ kaina ir bendra kontrakto suma;

▪ prekių pristatymo terminai;

▪ mokėjimo sąlygos;

▪ prekių įpakavimas ir markiravimas;

▪ pardavėjo garantijos ir sankcijos;

▪ draudimas;

▪ fors mažoro išlyga;

▪ arbitražas;

▪ kitos sąlygos.

Preambulė

Kontrakto tekstas paprastai pradedamas preambule, kurioje nurodomi jį sudarančių šalių detalūs juridiniai adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas; asmens, atstovaujančio juridinį asmenį, pavardė ir vardas, pareigos; sąskaitos banke numeris ir kiti banko rekvizitai). Preambulėje taip pat nurodomas kontrakto registravimo numeris, jo pasirašymo data ir vieta.

Kontrakto dalykas

Šiame kontrakto skyriuje nurodoma sandorio rūšis (pirkimas-

pardavimas, lizingas, ranga ar kt.). Čia taip pat nurodomos ir bazinės kontrakto sąlygos, prekės pavadinimas ir kiekis, pavyzdžiui “<…>Pardavėjas pardavė, o Pirkėjas nupirko FOB Klaipėdos jūrų uoste vieną automobilį

“Rover” <…>”.

Prekės kokybės nustatymo būdas

Prekės kokybė- tai visuma parametrų, iš kurių sprendžiama, ar prekė tenkina pirkėjo reikalavimus. Kokybė gali būti nustatoma tokiais būdais:

▪ iš kontrakte nurodyto standarto ar techninių sąlygų;

▪ iš kokybės sertifikatų;

▪ iš daiktinių pavyzdžių. Kontrakto šalys suderina ir patvirtina prekės etaloną. Kontrakte nurodoma pasirinkto etalono pavyzdžių skaičius ir prekių kokybės palyginimo su etalonu tvarka. Paprastai atrenkami 3 pavyzdžiai: vienas paliekamas pirkėjui, vienas-

pardavėjui ir dar vienas – nepriklausomai organizacijai (pvz.,

Prekybos ir pramonės rūmams). Kontrakte fiksuojamas pavyzdžio saugojimo laikas;

▪ apžiūrint prekes. Šis būdas taikomas parduodant prekes aukcionuose ir iš sandėlių;

▪ iš kitų požymių, pvz., iš produkcijos specifikacijų, sudėties ir pan.

Kaina ir bendra kontrakto suma

Kontrakto šalių susitarimu prekės kaina fiksuojama kontrakto tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta ar trečios šalies valiuta.

Atsiskaitymams tarp pardavėjo ir pirkėjo gali būti pasirenkama ir kita valiuta, t.y. nebūtinai ta, kuri užfiksuota kontrakte. Esant nestabilioms valiutoms, kainos fiksuojamos stabilia valiuta, o mokėjimai- dažniausiai šalies importuotojos valiuta.

Prekės pateikimo terminai

Pateikimo terminas- laiko periodas (kalendorinė data), per kurį pardavėjas turi pateikti prekes į kontrakte numatytus geografinius punktus.

Paprastai kontrakte nurodoma konkreti kalendorinė data.

Mokėjimo sąlygos

Šiame kont…rakto skyriuje šalys fiksuoja susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymo formos ir tvarkos bei mokėjimo įvykdymo garantijų.

Atsiskaitymo formos gali būti labai įvairios. Dažniausiai naudojamos šios: atsiskaitymas banko pervedimu; čekiais; akredityvinis atsiskaitymas;

atsiskaitymas inkaso; atsiskaitymas kreditan

Prekių įpakavimas ir markiravimas

Prekių įpakavimo reikalavimai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius.

Bendruosius prekės įpakavimo reikalavimus sąlygoja pardavėjo įsipareigojimai garantuoti prekių saugumą jas transportuojant. Pagal

INCOTERMS sąlygas prekės pirkėjui turi būti pristatytos tokiame įpakavime, kuris leistų prekes transportuoti jūrų ir vidaus vandenų transportu.

Pardavėjas privalo atsakyti už prekių sugadinimą, jeigu tai atsitiko dėl netinkamo jų įpakavimo.

Prekės markiravimas yra svarbus tarptautinių sutarčių elementas, kuris atlieka tokias funkcijas:

▪ nurodo kaip transportuotojas turi elgtis su prekėmis;

▪ informuoja apie pavojus, kurie gali iškilti netinkamai elgiantis su kroviniu;

▪ suteikia informaciją apie pirkėją, pardavėją, kontrakto numerį, įpakavimo vieneto numerį, paskirties punktą, prekės gabaritus, partijos dydį, pakrovimo ir iškrovimo instrukcijas (“viršus”, “apačia”, “nemėtyti” ir kt.).

Garantijos

Kontraktuose pardavėjas įtvirtina garantijas pirkėjui. Pardavėjas garantuoja prekių atitikimą techninėms kontrakto sąlygoms, nacionaliniams ar tarptautiniams standartams. Jei prekės neatitinka techninių kontrakto sąlygų, pirkėjas per garantinį laiką gali pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl prekių kokybės. Tokiu atveju pardavėjas turi pašalinti atsiradusius prekės defektus arba pakeisti defektinę prekę kita.

Draudimas

Šiame skyriuje aptariamos keturios pagrindinės draudimo sąlygos: kas draudžiama (kokia prekė); kokia rizika apdraudžiama; kas apdraudžia; kieno naudai draudžiama.

Fors mažorinė išlyga (nenugalimos jėgos aplinkybės)

Kontrakto įvykdymui gali turėti įtakos iš anksto nenumatytos aplinkybės, atsiradusios dėl nenumatytų ir neįveikiamų ypatingų aplinkybių.

Tokios aplinkybės vadinamos fors mažorine išlyga. Tai blokada; gaisras, potvynis, streikai, sukilimai, audros, žemės drebėjimai ir pan. aplinkybės.

Kai kurių valstybių teisėje (Britanijos) joms nepriskiriamos aplinkybės, priklausančios nuo žmogaus veiklos (karas, streikas).

Arbitražas

Arbitražas- specialus organas turtiniams ir neturtiniams ginčams spręsti. Arbitražiniai teismai yra dviejų rūšių:

▪ pastoviai veikiantis arbitražas, kuriuose ginčai sprendžiami pagal juose galiojančius reglamentus. Toks arbitražas paprastai veikia prie prekybinių rūmų, biržų, prekybos ir pramonės asociacijų;

▪ “ad hoc” arbitražas, kurie sudaromi pagal konkretų kontraktą iškilusiems ginčams spręsti.

Kitos sąlygos

Šiame kontrakto skyriuje gali būti aptartos įvairios papildomos sąlygos, pvz., kontrakto sąlygų pakeitimo ar papildymo tvarka, pasirašytinų kontrakto egzempliorių skaičius, kontrakto apimtis puslapiais bei kiti svarbūs patikslinimai.

UAB ,,Komora”

2.1 UAB ,,Komora” teisinė veikos organizavimo forma

Lietuvos įmonė ,,Komora” įregistruota kaip uždaroji akcinė bendrovė, įkurta 2000 metais.

Uždaroji akcinė bendrovė – tai juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra suskirstytas į dalis, vadinamas akcijomis. Jos veikla atskirta nuo savininkų veiklos. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Šios bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai. Įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų ir joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų.

Įmonės veiklą reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisiniai aktai:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija;

• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;

• Lietuvos Respublikos bendrasis įmonių įstatymas;

• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas;

• Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas;

• Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas

• Kiti įstatyminiai ir teisiniai aktai, reglamentuojantys specifinius klausimus. 2.2.

UAB ,,Komora” ūkinė – komercinė veikla

Kaip jau buvo paminėta įmonė įkurta 2000 metais, tai yra beveik prieš ketverius metus. O tai reiškia, kad įmonė yra dar labai jauna. Įmonėje dirba penki darbuotojai: direktorius, vadybininkas, buhalterė ir du technikos specialistai. Tačiau įmonė planuoja netolimoje ateityje plėstis, persikelti į didesnes patalpas, priimti dar vieną vadybininką, finansininką ir du kompiuterių specialistus.

Dabar uždaroji akcinė bendrovė ,,Komora” yra viena iš daugelio kompiuterių prekyba užsiimančių įmonių, užimanti tik nedidelę rinkos dalį, aptarnaujanti ir privačius asmenis, ir įmones.

UAB “Komora” prekiauja naujais ir naudotais kompiuteriais, jų dalimis, programine įranga. Bendrovė užtikrina garantinį aptarnavimą ir teikia kompiuterių servisą, prižiūri telekomunikacinius tinklus. Kompiuterių servisas atliekamas pagal sutartis.

Prekes, kuriomis prekiauja UAB ,,Komora”, bendrovė dažniausiai atsiveža savo transportu ir klientam, pagal pageidavimą, pristato taip pat savo transportu. Jei reikia, kompiuterių specialistai atvažiuoja į kliento namus ir įstaigą ir atlieka kompiuterių servisą. 2.3.

Rinka, kurioje veikia UAB ,,Komora”

2.3.1 UAB ,,Komora” produktų realizavimo rinkų analizė

Uždaroji akcinė bendrovė ,,Komora” komplektuoja ir prekiauja tokiomis prekėmis:

|Stalo kompiuteriai | |

|Nešiojami kompiuteriai | |

|Vidinės detalės: |Kietieji diskai |

| |Aušintuvai |

| |Procesoriai |

| |Operatyvioji atmintis |

| |Motininės plokštės |

| |Vaizdo plokštės |

|Komponentai: |Spausdintuvai |

| |Klaviatūros |

| |Pelytės |

|Papildoma įranga: |Projektoriai |

| |Skaneriai |

| |FDD |

| |Modemai |

| |UPS |

| |Tinklas |

| |Priedai |

|Multimedia: |Garsiakalbiai |

| |CD įrenginiai |

| |Garso plokštės |

| |Informacijos laikmenos |

|Korpusai | |

|Monitoriai | |

|Kabeliai | |

UAB ”Komora” prekių realizavimo rinkas būtų galima iškirti į du segmentus:

• Juridiniai asmenys;

• Privatūs vartotojai, perkantys prekes asmeniniam naudojimui.

UAB “Komora”, prekiaudama su kitomis įmonėmis, kurios perka didesniais kiekiais, taiko įvairias nuolaidų sistemas, priklausančias nuo kiekio, mokamos pinigų sumos ir kt. Su tam tikromis įmonėmis bendrovė yra sudariusi ilgalaikes sutartis dėl pastovaus techninio aptarnavimo ir nuolatinio įrangos atnaujinimo.

Privatiems asmenims įmonė nuolatos siūlo įvairias ypatingų pasiūlymų programas, kai jie tam tikru laikotarpiu gali nusipirkti prekes su nuolaidomis ir kitomis lengvatomis.

UAB ,,Komora” užsiima tik mažmenine kompiuterių ir jų aksesuarų prekyba, todėl ji savo rinkos neskirsto į didmeninę ir mažmeninę rinkas. 2.3.2.

UAB ,,Komora” konkurentai

Lietuvoje yra daugiau nei 400 įmonių prekiaujančių kompiuteriais ir jų priedais, o dauguma šių bendrovių yra labai mažos tokios kaip UAB

,,Komora”. Vien tik Vilniuje, kur yra įsikūrusi UAB ,,Komora” yra virš 100

įmonių (prekiaujančių kompiuteriais ir jų priedais), kurios yra užsiregistravusios Lietuvos įmonių kataloge.

Pagrindiniai konkurentai įsikūrę Vilniuje yra:

• UAB Aseta

• UAB Adekoma

• IĮ Aureolė

• UAB Elfortis

• UAB Elneta

• UAB Gintema

• UAB Intac LIT

• UAB Kompsis

• Labbis & Co

• Okto Piligrimo Kompiuteriai

• UAB Ralinga

• Sonex CO

• UAB Sisneta

• UAB Skaidula

• UAB Vilfonika

Kaip jau minėjau, įmonių prekiaujančių kompiuteriais ir jų priedais yra labai daug visoje Lietuvoje, tačiau besivystant informacinei visuomenei ir sparčiai plečiantis informacinių technologijų panaudojimui, poreikis kompiuteriams nuolatos didėja. Jau dabar daugelis žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio, interneto, mobilaus telefono ir panašiai.

Taigi, nors konkurentų nėra mažai, tačiau imonė yra perspektyvi ir tikisi jog jos pelnas didės. 2.4.

UAB ,,Komora” prekių kainų nustatymo principai

2.4.1 Gaminio kainos kalkuliavimas

1 lentelė.1 kompiuterio kainos elementai ir kainos kalkuliacija.

|Eilės |Kainos elementų pavadinimas |Lt | Lyg.|

|Nr. | | |svori|

| | | |s |

| | | |kaino|

| | | |je |

|1 |Detalės:|Pagr. plokštė Asus A7V8X-X |200,51|14,76|

| | |Procesorius Intel325 celeron |320,25|23,58|

| | |Op.atmintis 256Mb DDR400 PUI |135,36|9,97 |

| | |Kietasis diskas 80.0GB SP0812C |248,93|18,33|

| | |Diskasukis 3,5″ Mitsumi juodas |18,65 |1,37 |

| | |Korpusas Q-TEC PSU ATX 300W |109 |8,02 |

| | |Vaizdo plokštė Asus A9200SE |205,7 |15,14|

| |Detalės iš viso |1238,4|91,17|

|2 |Darbo užmokestis 2 žm. val. * 4,5 Lt |9 |0,66 |

|3 |Pastoviosios išlaidos (pridėtinės): 50% |4,5 |0,33 |

| |nuo darbo užmokesčio | | |

|4 |Socialinis draudimas: 31 % nuo darbo |2,79 |0,21 |

| |užmokesčio | | |

|5 |Energija ir kitos pagalbinės medžiagos |3 |0,22 |

|6 |Gaminio savikaina |1257,6|92,59|

| | |9 | |

|7 |Pelnas 8% |100,62|7,41 |

|8 |Neto kaina |1358,3|100 |

| | |1 | |

|9 |PVM (18% nuo sukurto produkto) |21,58 | |

| |(1358,31-1238,4)*0,18 | | |

|10 |Produkto bruto kaina |1379,8| |

| | |9 | |

|11 |EXW kaina |1379,8| |

| | |9 | | 2.4.2.

Produkto pardavimo vartotojui kainos nustatymas

2 lentelė. Komercinė garso kolonėlių Creative Inspire 2.1 G380 kainos kalkuliacija

|Eil.Nr|Kainos elementai |Lt. |Lyg.svoris, % |

|. | | |kainoje |

|1 |Kainoraštinė pirkimo kaina |149 |87,02 |

|2 |Pardavėjo apimties nuolaida|-14,9 |-8,70 |

| |10% | | |

|3 |Skonto nuolaida 2% |-2,68 |-1,57 |

|4 |Prekių pirkimo išlaidos 3% |3,94 |2,30 |

|5 |Prekių įsigijimo kaina |135,36 |79,05 |

|6 |Pastoviosios išlaidos 15% |20,3 |11,86 |

|7 |Prekės savikaina |155,66 |90,91 |

|8 |Pelnas 10% |15,57 |9,09 |

|9 |Neto kaina |171,23 |100 |

|10 |PVM 18% |4,00 | |

|11 |Bruto pardavimo kaina |175,23 | | 2.4.3.

Optimalaus kainų lygio nustatymas

Optimaliam kainų lygiui nustatyti pasirinkau vidutiniškos kokybės kompiuterio kainą, siekdama nustatyti, kokia kaina bus optimali jį parduodant, tai yra esant kokiai kainai pelnas, gaunamas iš šio kompiuterio pardavimo, būtų didžiausias.

Pasirenku kelias kainas, esant kurioms yra skirtinga paklausa šiai prekei:

3 lentelė. Gaminio kaina ir gaminio paklausa.

|Kaina (p), |Paklausa, |

|Lt. |vnt. |

| |(įvertinta) |

|1000 |55 |

|1100 |50 |

|1200 |45 |

|1300 |40 |

|1400 |35 |

|1500 |30 |

|1600 |25 |

Kaštai, kuriuos patiria firma:

• Pastovieji kaštai – 16 000 Lt.

• Kintamieji kaštai – 35 Lt/vienam kompiuteriui.

4 lentelė. Duomenų skaičiavimas.

|N |p |u |up |P2 |n |

|1 |1000 |55 |55000 |1000000 | |

|2 |1100 |50 |55000 |1210000 | |

|3 |1200 |45 |54000 |1440000 | |

|4 |1300 |40 |52000 |1690000 | |

|5 |1400 |35 |49000 |1960000 | |

|6 |1500 |30 |45000 |2250000 | |

|7 |1600 |25 |40000 |2560000 | |

|Suma:|9100 |280 |2548000 |82810000 |n = 7 |

Skaičius įrašau į lygtis:

(u = an+b(p (up = a(p+b(p2

Gaunu sekančias lygtis:

280 = 7a + 9100b

2548000 = 9100a + 82810000b

Iš čia gaunu koeficientus:

a = 274;

b = -0,18.

5 lentelė. Iš lygties u = a + bp apskaičiuotos u, esant įvairioms kainoms

|Eil.Nr|Kaina |Pardavimų apimtys |Visi kaštai|Pelnas |

|. |(p), Lt. | |(c), Lt |(P), Lt |

| | | |C=Cp+Cku |P=S-C |

| | |Parduotų|Pajamos iš| | |

| | |prekių |pardavimų | | |

| | |kiekis |(S) | | |

| | |(u) | | | |

|1 |400 |202 |80800 |23070 |57730 |

|2 |500 |184 |92000 |22440 |69560 |

|3 |600 |166 |99600 |21810 |77790 |

|4 |700 |148 |103600 |21180 |82420 |

|5 |800 |130 |104000 |20550 |83450 |

|6 |900 |112 |100800 |19920 |80880 |

|7 |1000 |94 |94000 |19290 |74710 |

|8 |1100 |76 |83600 |18660 |64940 |

|9 |1200 |58 |69600 |18030 |51570 |

|10 |1300 |40 |52000 |17400 |34600 |

|11 |1400 |22 |30800 |16770 |14030 |

|12 |1500 |4 |6000 |16140 |-10140 |

Duomenis yra pavaizduoti grafike:

[pic]

Kad gaučiau tikslią optimalią kainą, skaičiuoju pagal Vainbergo formulę:

[pic]

p = 35 / 2 – 274 / 2 (-0,18) = 778,6 Lt.

Taigi, paskaičiuota optimali kaina sutampa su kaina, kuria įmonė parduoda nurodytą prekę, reiškia, ji iš pardavimų gauna didžiausią pelną (mano atveju – 83450Lt). 2.5.

UAB ,,Komora” kainodaros strategija

UAB ,,Komora” visas prekes ir komplektuojančias detales įsigyja tiesiai iš užsienio gamintojų. Įmonės vadybininkas kas mėnesį vyksta į užsienio šalis, sudaro kontraktus ir užsako prekes, taip pat jas atsiveža.

Tai leidžia sumažinti išlaidas. Tačiau įmonė nesiekia parduoti savo prekių mažesnėmis kainomis, nei konkurentai. Taip pat įmonė stengiasi konkuruoti didindama prekių asortimentą ir lengvindama mokėjimo sąlygas.

Įmonė, nustatydama savo prekių kainas, atsižvelgia į tai, kokios yra konkurentų panašių prekių kainos. Kaina gali būti nustatoma šiek tiek mažesnė ar aukštesnė. Tokiu būdu išvengiama ,,kainų kovos”, kuomet įmonės –

konkurentės, siekdamos pritraukti pirkėjus, mažina kainas, o kitos įmonės, nenorėdamos pirkėjų prarasti, priverstos daryti tą patį. Tuomet nukenčia įmonės gaunamos pajamos.

Taip pat UAB ,,Komora” laikosi psichologinės kainodaros, kai dauguma kainų yra nesuapvalintos, besibaigiančios 99 ar 95. Manoma, kad toks kainos sumažinimas pritraukia pirkėjus, sudarydamas žemesnės kainos įspūdį.

Įmonėje pastoviai veikia ypatingų pasiūlymų programa, kada kompiuterius, jų detales ir įvairius priedus galima įsigyti specialiomis, sumažintomis kainomis.

Įmonė aptarnauja privačius ir juridinius asmenis. Kai prekes perka įmonės ir perka didesniais kiekiais, taikomos nuolaidos, priklausančios nuo kiekio. 2.6.

Pirkimo pasiūlymo (ofertos) formavimas

OFERTA (paprastoji) Nr. 0217995/2366/10/2004/10

Pirkėjui IĮ

”Ietigalis”

(pirkėjo pavadinimas)

Inkaro g. 51,

Vilnius (pirkėjo adresas)

Firma UAB “Komora”

(pardavėjo firmos pavadinimas)

A. Strazdo g.16,

Vilnius (firmos adresas)

Siūlome jums įsigyti kompiuterių toliau nurodytomis kainomis ir tvarka.

|Prekės pavadinimas |Mato|1 vnt. |Kiekis|Transportas|

| |vnt.|kaina, |, vnt.| |

| | |Lt | | |

|Kompiuteris Vectron C 2.4 |Vnt.|1349 |3 |Pardavėjo |

| | | | |transportas|

|Pagrindinė plokštė: P4I45E R3.0 | | | |UAB |

|i845E,S478 FSB5333 HT 2DDR333 AGP4x 4xPCI | | | |“Komora” |

|LAN Audio5.1 USB2.0 4+2ports ATX | | | | |

|[pic]Procesorius: Celeron 2.4 GHz/ 400MHz | | | | |

|Kietas diskas: 80,0GB FDB RPM7200/BUF 2M | | | | |

|Atmintis: DDR 256MB, 400MHz 32×8 CL2.5 | | | | |

|Vaizdo plokštė: GeForce FX5200 64MB | | | | |

|TV-out, AGP 8X | | | | |

|CD-RW įrenginys: 32x52x52x + Nero burning | | | | |

|rom | | | | |

|Klaviatūra: Unitek, PS/2 KB-1307 | | | | |

|Pelė: Chic Scrolling, 3bt, PS/2 | | | | |

|Korpusas: ATX6091-I 300W, 2xUSB | | | | |

|Kaupiklis: 80GB, 7200rpm, 2MB 9ms/BUF | | | | |

|2M/UDMA 100 | | | | |

Pristatymo sąlygos. Per keturias darbo dienas užsakytas prekes pardavėjas pristato suderintu grafiku ir adresais. Pristatytas prekes pardavėjas iškrauna pristatymo vietoje savo jėgomis. Produkcijos transporto išlaidos priskiriamos pardavėjui.

Pardavėjas įsipareigoja pristatyti pirkėjui prekes pirmiau nurodytomis kainomis.

Pirkėjo atstovas gavimo vietoje patikrina gautų prekių kiekį ir priima jas, pasirašydamas krovinio sąskaitoje ir patvirtindamas įmonės antspaudu.

Priėmus prekes pretenzijos dėl prekių kiekio nepriimamos.

Pirkėjas atsiskaito už prekes per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo.

Kokybė ir kiekis. Pardavėjas garantuoja parduodamų prekių kokybę kokybės sertifikatu, nurodomu sąskaitoje ir išduodamu pagal pareikalavimą.

Oferta gali būti traktuojama kaip pasiūlymas sudaryti kontraktą, jei

Jus sutinkate su pasiūlymo sąlygomis ir kaina. Kontraktas gali būti sudarytas tik Jūsų (pirkėjo) konkretaus užsakymo pagrindu ir esant oficialiam firmos akceptui.

Firmos UAB “Komora” direktorius Darius

Palekas .

(parašas)

Data 2004-10-10 2.7.

Pirkimo (pardavimo) kontrakto sudarymas

PIRKIMO PARDAVIMO KONTRAKTAS

Preambulė

Vieta

Data

Vilnius

2004 10 10.

UAB „Komora“

(pardavėjo firmos pilnas juridinis pavadinimas, kodas)

toliau – Pardavėjas

___________________________Direktorius Darius Palekas______

(pardavėjo įgalioto atstovo pareigos, vardas, pavardė)

Įgaliojimas Nr. 174875531, 2004 10 10__,galiojantis iki___2004 11 10______________________

(data) (data)

_ ______________ IĮ ”Ietigalis”, Inkaro g. 51,

Vilnius

(pirkėjo firmos pilnas juridinis adresas, kodas)

Įgaliojimas Nr. 185734597,_2004 10 22, galiojantis iki_2004 11 22__

(data)

(data)

1. Kontrakto objektas

▪ Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas pirkti 2 kompiuterius

DURON 1,6 MHz, kurių numeris kataloge 007 ir apmokėti už prekes pagal

Pardavėjo specifikaciją, kuri yra neatskiriama kontrakto dalis.

2. Kainos ir kontrakto bendra vertė

▪ Kontrakto bendra vertė yra tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuoni litai. Transporto išlaidas sumoka pardavėjas.

3. Mokėjimo sąlygos

▪ Apmokėjimas už pristatytas prekes atliekamas per 30 dienų iš pardavėjo gavus sąskaitas – faktūras.

▪ Mokėjimo valiuta – litai.

▪ Uždelsus apmokėjimą ne dėl pardavėjo kaltės ir ne dėl priežasties, atleidžiančios pirkėją nuo atsakomybės, pardavėjas gali pasirinkti: ar palikti kontraktą toliau galioti arba jį nutraukti, tačiau apie savo sprendimą telefaksu turi pranešti pirkėjui per 15 kalendorinių dienų nuo kontrakto nutraukimo datos.

4. Garantijos

▪ Pardavėjas garantuoja, kad prekės atitinka visus kokybės standartus.

▪ Garantijos laikas – 1 metai nuo prekių pardavimo dienos.

▪ Jeigu garantijos laikotarpiu paaiškės paslėpti prekių trūkumai ar jos kitaip neatitiks Kontrakto sąlygų, pardavėjas privalo savo sąskaita pirkėjo nurodymu per 15 dienų pakeisti prekes naujomis.

5. Galimų ginčų reguliavimo tvarka

▪ Šalys bandys susitarti dėl visų ginčų, kurie gali kilti dėl šio kontrakto.

▪ Šalys įsipareigoja vykdyti teismo sprendimus, jeigu nepavyktų šalims susitarti.

6. Kontrakto įsigaliojimas

▪ Kontraktas įsigalioja, kai jį patvirtina pardavėjo ir pirkėjo šalių kompetentingos institucijos.

7. Kontrakto pakeitimai ir papildymai

▪ Kontrakto pakeitimai ir papildymai gali būti atlikti tik raštu.

Raštiška forma laikomi ir visi sprendimai, pateikti telegramomis ir faksogramomis.

8. Baigiamosios nuostatos

▪ Visas iki tol buvęs susirašinėjimas ir šalių dokumentai netenka juridinės galios nuo šio kontrakto pasirašymo momento.

▪ Kontrakto priedai ir protokolai, sudaryti po kontrakto sudarymo, atsižvelgiant į jų turinį gali papildyti arba pakeisti atskirų kontrakto punktų turinį, jeigu juos pasirašo abiejų šalių įgaliotieji asmenys.

▪ Šis kontraktas sudarytas dviem identiškais egzemplioriais lietuvių kalba. Kiekviena šalis turi po vieną kontrakto egzempliorių.

9. Kontrakto įsigaliojimas

▪ Kontraktas įsigalioja nuo jo pasirašymo datos.

Pirkėjas Pardavėjas

IĮ ”Ietigalis”, UAB “Komo…ra”

Inkaro g. 51, Vilnius A. Strazdo g.16,

Vilnius

Direktorius . . Ernestas Ridlas

Direktorius . . Darius Palekas (pareigos) (parašas) (vardas, pavardė) (pareigos)

(parašas) (vardas, pavardė)

A.V

A.V. Išvados ir pasiūlymai

❖ Kaina rinkoje yra svarbiausias įmonės veiklą apibūdinantis rodiklis, nes teisinga kainodaros metodika ir protinga taktika, nuosekli ir pagrįsta kainodaros strategija yra būtini veiksniai, kad įmonė galėtų sėkmingai veikti.

❖ Kainodara lemia įmonės galimybę įsiskverbti į rinką ir užtikrinti pelningą jos veiklą. Sėkmingai kainodaros strategijai užtikrinti reikia atlikti konkurentų veiklos analizę bei nustatyti įmonės pozicijas rinkoje.

❖ Pagrindiniai tikslai, į kuriuos įmonė turi atsižvelgti ir jų siekti pasirenkant kainoaros strategiją, yra:

▪ Įmonės gyvavimo užtikrinimas;

▪ Pelno maksimizavimas;

▪ Apyvartos didinimas;

▪ Rinkos dalies didinimas.

Išanalizavusi kainodaros procesą UAB ,,Komora”, pastebėjau, kad:

❖ UAB ,,Komora”, nustatydama savo kainas, orientuojasi į mažmeninę prekybą ir privačius asmenis, kurie jų prekes naudoja asmeniniams tikslams.

❖ Įmonė veikia monopolinės konkurencijos sąlygomis, todėl nustatant kainas turi atsižvelgti į konkurentų nustatytas kainas analogiškoms prekėms, nes nustačius mažesnę nei pas konkurentus kainą, vyksta ,,kainų kova”, kuomet įmonė stengiasi parduoti prekes pigiau, nei konkurentai, dėl to kainos krenta, ir automatiškai įmonė praranda savo pelno dalį.

❖ Taip pat yra atsižvelgiama į optimalią prekių kainą, tai yra kaina koreguojama, atsižvelgiant į paklausą.

❖ Kadangi įmonė dirba pelningai ir sugeba konkuruoti tarp daugybės panašių įmonių, taip pat ruošiasi plėsti savo veiklą, galima teigti jog ji pasirinko teisingą kainodaros strategiją.

Tačiau būtina nuolatos stebėti rinkos pokyčius ir operatyviai į juos reaguoti.

Literatūra

1. P.Kotler,G.Armstrong. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.

2. V. Bagdonas. Kainodara ir kontraktai.- Vilnius, 2002.

3. R.Virvilaitė. Marketingas. Kaunas: Technologija, 1997.

4. M .Čeikauskaitė. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriais.-

Vilnius, 1995

5. http://www.imones.lt

Vidiniai veiksniai:

1. Rinkodaros tikslai;

2. Rinkodaros komplekso strategija;

3. Sąnaudos;

4. Kainodaros organizavimas.

Išoriniai veiksniai:

1. Rinkos ir paklausos pobūdis;

2. Konkurencija;

3. Kiti aplinkos veiksniai (ekonomika, prekybos tarpininkai, vyriausybė).

Kainodaros sprendimai

Kainodaros uždavinio iškėlimas

Paklausos nustatymas

Konkurentų prekių ir kainų analizė

Gamybos kaštų įvertinimas

Atsižvelgimas į papildomus veiksnius

Kainodaros metodo parinkimas

Pradinės kainos apskaičiavimass

Galutinės kainos nustatymas