Įmonės finansų konspektai

VP, jų rūšys, vaidmuo
Rinkos sąlygomis fiziniai ir juridiniai asmenys disponuoja įvairiais VP (akcijos, obligacijos, vekseliai, čekiai).
Akcijos – VP, kurie pažymi investuotojo įdėtas lėšas į AB ir suteikia teisę į bendrovės pelno dalį (dividendus) ir dalyvauti bendrovės valdyme.
Obligacija – (terminuotas?) kredito VP, suteikiantis teisę į metines palūkanas bei kitas teises, kurios yra nurodomos obl – oje ar nutarime išleisti šias obl – jas.
Vekselis – VP (dokumentas), kuriuo išrašinėjantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tą padaryti pavedant kitam.
Čekis – VP, tam tiikra teisine forma sudarytas pavedimas bankui besąlygiškai išmokėti jame įrašytą pinigų sumą.
Repas – sutartys dėl VP išpirkimo.
Išvertinės investicinės priemonės:
1) Išankstinis sandėris – šalių tarpusavio sandoris pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus už sandorio sudarymo metu sutartą kainą, datą.
2) Ateities sandėris – standartizuotas sandoris, sudaromas organizuotose biržose pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus ir pan. už sandorio metu sutartą kainą ir datą.
3) Apsikeitimo sandoris – sandoris, leidžiantis šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu, įsipareigojimais.
4) Pasirinkimo sandoris – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ar parduoti saandorio objektą už sutartą kainą ir datą ar iki jos.
a) pasirinkimo parduoti sandoris sukuria jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti sandorio objektą.
b) pasirinkimo pirkti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti sandorio objektą.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra sukurtos VP ri

inkos. Svarbiausias jų uždavinys – užtikrinti galimai pilną ir greitą piniginių santaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkėjui ir pardavėjui (veikia pasiūla ir paklausa). Tuo užtikrinamas laisvas ir greitas kapitalo parsiliejimas į efektyviausias veiklos sritis.
Vertės nustatymas
Likvidacinė vertė – suma pinigų, kurią galima gauti, pardavus dalį įm. turto.
Veikiančios firmos vertė – tokia suma pinigų, kurią galima gauti pardavus įm., kaip veikiantį biznį.
Apskaitinė turto vertė – turto įsigijimo kaštai – susikaupęs nusidėvėjimas. Veikiančios įmonės apskaitinė vertė yra lygi jos savininkų nuosavybės sumai.
Rinkos vertė – turto arba nuosavybės rinkos kaina. Visi finansiniai sandoriai remiasi rinkos verte.
Turto rinkos vertė – diskontuoti būsimų pinigų, kuriuos uždirbs turtas, srautai.
V=C*PVIFAn.k
C – planuojamas pinigų srautas.
Turto rinkos vertė priklauso nuo to, kiek laiko planuojamas naudoti turtas ir kokio pelningumo tikisi investitorius. Rinkos kaina – siūlomos ir pageidaujamos kainos susikirtimo taaškas.
Obligacijų įvertinimas
Bet kokio fin. turto įvertinimas yra paremtas dabartine verte (PV) tų pinigų srautų, kuriuos planuojama uždirbs tas turtas.
Obl. – ilgalaikis obl. išleidusios į apyvartą AB arba vyriausybės įsipareigojimas periodiškai mokėti palūkanas ir gražinti skolos sumą. Obl. savininkui yra sutiekiama teisė gauti nustatyto dydžio periodines palūkanas ir pasibaigus skolos terminui – skolos sumą. Obl. nominali vertė – tokia suma, kurią skolininkas privalės grąžinti ateityje. Kupono tarifas – metinis palūkanų tarifas. Obl. išpirkimo terminas – metas, kada ją išleidusi įmonė skolintojui privalo grąžinti skolą. Obl. rinkos kaina –
jos einamoji kaina, kuria prekiaujama obl.-a rinkoje. Obl. vertė:
V=I*(PVIFAkd.n)+M*(PVIFkd.n)
I – palūkanų suma (M*kd)
Kd – palūkanų tarifas
M – obl. nominali vertė
n – obl. egzistavimo iki išpirkimo laikas
Neapibrėžto laiko obl. vertė:
V=I/kd
Didėjant rinkos palūkanų tarifui, esančių apyvartoje obl.-ų kainos krenta, o mažėjant – kyla. Obl.-ų rinkos vertė visada artėja prie jos nominalios vertės, artėjant jos išpirkimo datai.
Privilegijuotųjų akcijų įvertinimas
Pr. akcijos turi iš anksto nustatytą dividendą. Pr. div. yra labai panašūs į palūkanas, o pr. akcijos yra panašios į niekada neišperkamas obl. Jų vertė:
V=D/kd;
D – dividendų suma;
kd – reikalaujamas pelningumas;
Paprastųjų akcijų vertės nustatymas
V=D*(PVIFAk.n)+P*(PVIFk.n)
k – reikalaujamas pelningumas;
D – dividendas;
P – planuojama akcijos kaina metų pabaigoje;
Paprastųjų akcijų įvertinimo pagrindas yra būsimi dividendai. Kai div. yra didinami stabiliai, akcijos vertė:
V=D/(k-g)
g – div. augimo %;
Reikalaujamas pelningumas (neatsižvelgiant į riziką)
Pirkėjas, svarstydamas pirkti ar ne, yra suinteresuotas sužinoti, koks bus jo uždarbis, t.y. koks VP pelningumas iki pastarojo egzistencijos pabaigos. Bet kokio VP reikalaujamas pelningumas – investitoriaus naudos santykinis rodiklis. Šis rod. suteikia galimybę analizuoti, ly-gint investicijas, ypač kai VP pinigų srautai skiriasi.
Obligacijų pelningumas:
k=(I+(M-V)/n)/((M+V)/2)
Dažniausiai reikalaujamą pelningumą nulemia infliacija ir rizika. Didėjant infliacijai ir rizikai, reikalaujamas peln. taip pat didėja, o kaina mažėja. Jei reikalaujama p norma yra didesnė už obl. kupono tarifą – obl.-a bus parduodama su nominalinės vertės nuolaida. Jei p norma yra mažesnė – su priedu. Jei p norma sutampa su obl. palūkanų ta
arifu – obl. parduodama už nominalinę vertę. Svyruojant palūkanų normai, svyruoja ir obl. kainos. Šitas palūkanų normų pasikeitimo sukeltas obl. kainų svyravimas yra vadinamas palūkanų pelningumo rizika. Pasikeitus palūkanų normai tam tikru dydžiu, obl. kainos pasikeitimo suma priklausys nuo jos išpirkimo termino. Kuo ilgesnis yra išpirkimo laikotarpis, tuo didesnė rizika, kad keisis kainos.
Akcijų pelningumas:
Akcijų pinigų srautas yra laikomas begaliniu. Akcijų pelningumas priklauso nuo jas išleidusių į apyvartą AB dividendų politikos. Gali būti planuojami nekintantys vienodi kasmetiniai dividendai arba kasmet vienodu dydžiu didėjantys dividendai.
Jei div. yra nekintantys:
k=D/P
P – dabartinė akcijos rinkos kaina
Jei div. didėja stabiliai:
k=D/P+g
Reikalaujamas pelningumas (atsižvelgiant į riziką)
Kai rinkoje yra pusiausvyra, VP planuojamas pelningumas yra tiesiai proporcingas sistemingai rizikai. Sist. rizika – rizika, kuri yra veikiama veiksnių, nulemiančių visą rinką. Kuo didesnė sist. riz., tuo didesnio VP pelningumo tikisi investitorius.
Yra 2 investavimo galimybės:

-nerizikingi VP, kurių pelningumas yra iš anksto žinomas;

-paprastųjų akcijų paketas;
BETA – kovariacijos išraiška:
BETAA=KKAM/y²M
KKAM – turto A pelningumo ir rinkos pelningumo kovariacijos koeficientas;

y²M – rinkos paketo pelningumo variacijos koeficientas;
Jeigu BETA yra didesnė už 1, tai šio turto rizika yra didesnė už rinkos riziką. O tas turtas, kurio BETA yra mažesnė už 1, yra mažiau rizikingas už rinkos indeksą.
Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai:

1.Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.

2.Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.

3.Pelningumas už riziką.
Jis apskaičiuojamas sudedant šiuos 3 elementus.
Pinigų laiko vertė – toks pelningumo tarifas, ku
uris būtų uždirbamas įsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos. Kompensuoti infliacijos poveikiui investitorius reikalaus papildomo pelningumo. Kartu jie = nerizikingas pelningumas. Reikalaujamas p:
Rj=i+(Rm-i)*j
Rj – akcijos reikalaujamas pelningumas
i – nerizikingas pelningumas
Rm – planuojamas rinkos paketo pelningumas
j – j akcijos BETA koeficientas
VP portfelis
LR VP komisija nustačius VP portfelio valdymo sudarymo taisykles, kur numatyti portfelio valdymo principai:
1)Klientų interesų viršenybės principas;
2)Konfidencialumo principas;
3)Bešališkas požiūris į klientą;
4)Didžiausia nauda ir mažiausia rizika;
5)Profesionalumo principas;
6)Ekonomiškumas.
Dividendų politika
Div. politika reiškia sprendimą – ar paskirstyti uždirbtą pelną akcininkams, ar jį vėl investuoti į įmonę. Div. politika yra įmonės finansinių sprendimų sudėtinė dalis. Dividendams skiriama pelno dalis – rodiklis, apibūdinantis įmonės vidinio finansavimo strategiją: kokią dalį uždirbto pelno paskirstyti akcininkams ir kokią prijungti prie nepaskirstyto pelno. Div. politika:

1.Likutinių dividendų politika. Div. yra mokami tik tada, kai jiems lieka uždirbto pelno. Akcininkai pritaria, kad uždirbtas pelnas geriau būtų vėl reinvestuojamas į biznį ir uždirbtų didesnį pelningumą negu kad būtų išmokėti dividendai. Tokiu atveju jie gauna papildomas investicijas ir nedidina savo rizikos.

2.Stabilūs arba stabiliai didėjantys dividendai. Anksčiau daugelis firmų nustatydavo tam tikrą metinę vienos akcijos dividendų sumą ir ją išlaikydavo keletą metų. Dabar komp-jos nustato metinį div. augimo procentą. Šis procentas dažniausiai prilygsta infliacijos procentui. Šiuo % stengiamasi kasmet didinti div. sumą. Aišku, stabiliai didėti turi ir komp-jos pelnas.

3.Stabilaus pelno išmokėjimo procento div. politika. Komp-jos gali išmokėti stabilią pelno dalį dividendams (50%). Tačiau pelnas dažnai kinta, todėl l skirtingi div. gali turėti įtakos akcijų kainai.
4.Maži nuolatiniai div. plius Extra div.. Tokia div.politika ypač tinka komp-joms, kur pinigų srautai ir uždirbami pelnai labai skiriasi. Ši politika lanksti kai ir investitoriai gauna bent minimalų dividendą. Kai galima uždirbti pakankamai pinigų, numatomas Extra dividendas.
Dividendų reinvestavimo planai.
Daugelis stambių komp-jų sudaro div. reinvestavimo sąlygas, kad akcininkai galėtų automatiškai reinvestuoti div, kuriuos paverstų div. išmokėjusios komp-jos akcijomis. Yra 2 tokių planų tipai:
1) planai, pagal kuriuos numatomos tik “senos” akcijos, kurios jau yra apyvartoje;
2) planai, pagal kuriuos išleidžiamos į apyvartą naujos akcijos.
Akcijų susmulkinimas – veiksmas, kuriuo padidinamas esančių apyvartoje akcijų skaičius, tam, kad akcijų kaina būtų optimali. Akcijų susmulkinimas paprastai pasirenkamas, kai vyksta staigus kainų kilimas. Norint išlaikyti stabilią akcijų kainą pasirenkami akciniai divi-dendai.
Akcijų išpirkimas:
1.kai korporacija turi pinigų, kuriuos galėtų išdalinti dividendais, bet vietoje dividendų išperka akcijas.
2.kai korporacija prieina išvados, kad jos nuosavybės struktūroje yra per daug savininkų nuosavybės.
Akcijų išpirkimo “+“:
1.išpirkimą investitoriai priima kaip teigiamą komp-jos signalą.
2.akcininkai turi galimybę pasirinkti – parduoti ar ne savo akcijas.
3.div. trumpą laiką “pakimba ore”, kadangi menedžeriai nenori didinti dividendų, jeigu negalima to padidinimo išlaikyti ateityje.
4.išpirkimas leidžia stipriai pakeisti nuosavybės struktūrą.
Akcijų išpirkimo “-“:
1.akcininkai gali būti neabejingi, kiek jiems leidžiama pasirinkti – ar div, ar nuosavybės padidėjimas. O kainos padidėjimo nauda gali būti didesnė tada, kai išmokami div, o ne išperkant akcijas. Div. išmokėti galima tik tada kai yra pinigų, o išpirkti akcijas galima bet kada. Taigi, jeigu komp-ja paskelbia reguliarų priklausomą nuo aplinkybių akcijų išpirkimą, didelę grėsmę gali sukelti susikaupę mokesčiai.
2.korporacijai gali tekti sumokėti per aukštas kainas, kas nenaudinga likusiems akcininkams.
Dividendų išmokėjimo problemos:
1)juridinės. Negalima mokėti div, jeigu tai sumažina įstatinę nuosavybę.
2)mokumo. Negalima mokėti div, jeigu komp-ja yra nemoki. Kuo likvidesnį turtą turi komp-ja, tuo didesnės galimybės išmokėti div.
Vekselių diskontavimas
Vekselis- vp- dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą jame nurodytam asmeniui arba tai padaryti paveda kitam. Vekseliai gali būti 2 rūšių: įsakomieji (tratos), parastieji (solo). Įsakomojo v davėjas pa-veda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Paprastojo v davėjas pats pasižada mokėti jame nurodytą sumą. Lt-je v-liai gali būti naudojami juridinių ir fizinių asmenų skolai už gautas prekes bei suteiktas paslaugas įforminti, apdrausti ban-kų paskoloms jų gavėjų išduodamais vekseliais, bankų kreditui gauti. Kai v-lių turėtojams prireikia grynų pinigų, jie gali pateikti v-lius diskontavimui- parduoti juos už tam tikrą kainą ir gauti piniginių lėšų. Dažniausiai v-lius diskontuoja bankai, bet gali pirkti ir firmos, ben-drovės. Lt-oje bankai diskontuoja tik komercinius v-lius, apiformintus pagal reikalavimus. Bankas neprivalo komentuoti savo atsisakymo diskontuoti v-lio. Kai jis diskontuojamas, bankas iš bendros sumos išskaičiuoja diskonto sumą, kuri yra banko pajamos, gautinos suėjus v-lio mokėjimo terminui. Diskonto daugiklio skaičiavimas:Vn=1:(l+n*i). Diskonto suma, liekanti bankui, yra lygi FV-PV, PV- v-lio patiekėjui mokama suma arba ji lygi FV[(n*i:(l+n*I)]. Lt-oje bankui diskonto suma apskaič: DS= FV* n* i/ 100*360.
Trumpalaikis turtas (TT)
Nuolaidi TT politika pasireiškia palyginti dideliu laikomų pinigų, rinkos vertybinių popierių ir atsargų kiekiu, neatsižvelgiant į realius trumpalaikio finansavimo poreikius, didelis likvidaus turto kiekis tarsi atidedamas juodai dienai. Agresyvi TT politika yra tokia, kuri mini-mizuoja pinigus, vp, atsargas, pirkėjų įsiskolinimą. Sudarydama galimybę investuojant gauti aukščiausią laukiamą pelno normą, tampa didžiausios trumpalaikės rizikos priežastimi. TT valdymas yra dinamiškas procesas, reikalaujantis stebėti pardavimų kitimą. Pagr. TT valdymo problemos:
1.optimalus investicijų į TT lygio nustatymas;
2.kintamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimui reikalingo turto investicijoms parinkimas.
Valdant TT svarbu palaikyti kapitalo, pelningumo ir rizikos santykį. Kai padidėja rizika, gali nebūti galimybės grąžinti skolos, nes įmonei likvidumo rodiklis mažėja. Gali būti sunku išlaikyti augantį pardavimų lygį.
Trumpalaikio turto struktūra:
1)atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys;
2)per 1 metus gautinos sumos(skolos);
3)investicijos ir terminuoti indėliai;
4)grynieji pinigai sąskaitoje ar kasoje;
TT valdymas yra dinamiškas procesas, reikalaujantis stebėti pardavimų kitimą. Pagr. TT valdymo problemos:
1.optimalus investicijų į TT lygio nustatymas;
2.kintamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimui reikalingo turto investicijoms parinkimas.
Valdant TT svarbu palaikyti kapitalo, pelningumo ir rizikos santykį. Kai padidėja rizika, gali nebūti galimybės grąžinti skolos, nes įmonei likvidumo rodiklis mažėja. Gali būti sunku išlaikyti augantį pardavimų lygį.
TT valdymo politika
Pinigų apyvartos ciklas – laiko trukmė nuo faktinių piniginių išlaidų gamybiniams resursams iki pirkėjų įsiskolinimo susidarymo ir likvidavimo, pardavus produktą. Ciklu matuojamas laikotarpis, kurio metu firmos lėšos yra susietos su apyvartiniu kapitalu.
PAC=Ats. apyv. per + Pirk įsisk. apyv. per – Įsisk. tiekėjams likvidavimo periodas
Apyv. kapitalo finansavimo politika:
Konservatyvi TT politika pasireiškia palyginti dideliu laikomų pinigų, rinkos VP ir atsargų kiekiu. Didelis likvidaus turto kiekis tarsi atidedamas juodai dienai.
Agresyvi TT politika yra tokia, kuri min pinigus, VP, atsargas bei pirkėjų įsiskolinimą. Ji tampa didžiausios trumpalaikės rizikos priežastimi.
Nuosaiki politika užima tarpinę padėtį tarp šių dviejų.
Nuolatinės ir laikinos TT dalių finansavimo būdai sudaro firmos TT finansavimo politikos turinį. Finansavimas priklauso nuo pasirinktos strategijos:
-mokėjimo terminų suderinimo arba “pasidengimo” finansavimo str. – nuolatinė TT dalis yra finansuojama iš ilg. kapitalo, o nesavaiminis laikinos turto dalies finansavimas vyksta iš trump. paskolų.
-agresyvi str. – kai firma ilg. kapitalu finansuoja visą savo ilg. turtą, o trump. kreditais – dalį arba visą nuolatinį trum. turtą.
-konservatyvi str. – ilg. kapitalas naudojamas viso arba beveik viso nuolatinio turto, dalies arba visos sezoninės paklausos finansavimui.
Trum. finansavimo naudojimo privalumai: greitas paskolų gavimas, lankstumas, bei žemesni kaštai, lyginant su ilg. paskolom.
Trūkumai: palūkanų normos rizika ir mokėjimo termino rizika.
Atsargų valdymas
Atsargos skirstomos į tris grupes: žaliavos ir medžiagos, nebaigta gamyba ir prekės. Labai svarbu prognozuoti pardavimų apimtį prieš atsargų poreikio lygio nustatymą. Dėl to valdyti atsargas yra sudėtinga. AV susijęs su 3 pagr. klausimais:
-kokio dydžio visų pavadinimų ats. natūrine išraiška turi būti firmos sandėlyje?
-kokia ats. apimtis natūrine išraiška turi būti užsakyta ar pagaminta duotu momentu.
-kokiu momentu reikia užsakyti ar pagaminti atsargas?
Einamosios ats. turi bet kuriuo momentu patenkinti konkretaus pavadinimo atsargų poreikį. Draustinės ats. yra reikalingos netikėtam pardavimų prieaugiui. Faktinį ats. lygį sudaro EA ir DA suma.
Yra 3 su ats. susijusių kaštų grupės:
-ats. laikymo kaštai;
-ats. užsakymo ir gavimo kaštai;
-ats. išsekimo kaštai (susiję su ats. trūkumu);
Į laikymo kaštus įskaitoma: panaudoto kapitalo apimtis, sandėliavimo kaštai, draudimas, nusidėvėjimas. Užsakymo kaštus sudaro užs. pateikimo ir transportavimo kaštai. Ats. išsekimo kaštus sudaro nuostoliai dėl pardavimų sumažėjimo, kliento palankumo praradimo ir ga-mybos planų pažeidimo.
TCC=C*P*A
A=Q/2=(S/N)/2
TOC=F*N=F*(S/Q)
TIC=TCC+TOC
Trumpalaikis finansavimas
Trum. fin. – bet koks įsiskolinimas, kurį reikia padengti per vienerius metus. Pagr. trum. fin šaltiniai:
1)susikaupęs įsiskolinimas – bet kuris nuolat pasikartojantis trum. įsisk., ypač įsiskolinimas pagal darbo užmokestį ir mokesčių mokėjimą.
2)komercinis kreditas (kom. kr.)– skolos tarp firmų. Jos atsiranda parduodant skolon. Pardavėjui šios skolos reiškia pirkėjų įsiskolinimą, o pirkėjui – įsiskolinimą tiekėjams. Kom. kr. – savaiminis finansavimo šaltinis, nes jis atsiranda vykdant paprastas komercines operacijas.
3)trumpalaikės banko paskolos ir komerciniai vekseliai. Kom bankai yra antri pagal svarbą teikiant trum. fin. Trum. banko paskolos paprastai išduodamos 90 dienų. Po to jos turi būti grąžinamos arba atnaujinamos. Aktyviems klientams bankas dažnai suteikia kredito linijas. Tai formalus arba ne susitarimas, kuriuo per numatytą laikotarpį fin institucijos įsipareigoja teikti kreditą iki nustatyto max lėšų limito. Pasirenkant banką ypač svarbu: banko galimybė rizikuoti; banko tarnautojų sugebėjimas teikti patarimus ir info.; banko sugebėjimas teikti pilną prekybinių ir bankinių patarnavimų diapazoną; banko lojalumas klientui ypač sunkiu laikotarpiu;
banko kreditavimo patirtis ir šakos žinojimo laipsnis; max paskola, kurią gali suteikti bankas.
Alternatyvus trum. kapitalo šaltinis yra komercinių vekselių rinka. Taip vadinami didelių, stiprių firmų skoliniai pasižadėjimai be garantijos. Jie pirmiausia parduodami kitoms firmoms, draudimo komp-joms, pensijų fondams, pinigų rinkos savitarpio finansavimo fondams ir bankams kaip tarpininkams. Jų terminas nuo 2 iki 6 mėnesių.
Kapitalo kaštai ir svertinis vidurkis
Vadovai, norėdami minimizuoti kapitalo kaštus, turi sugebėti juos įvertinti. Siekiant priimti teisingus kapitalo įdėjimų planavimo sprendimus, reikia nustatyti kapitalo kaštus. Taip pat nustatytų kapitalo kaštų reikia finansininkams. KK, naudojami kapitalo įdėjimų planavime, turėtų būti apskaičiuoti kaip įvairių, dažniausiai naudojamų, finansavimo šaltinių kaštų svertinis vidurkis. Pagr. kapitalo struktūros sudedamosios dalys yra: skolos, privilegijuotos akcijos, nepaskirstytas pelnas ir naujai išleistos papr. akcijos.
Skolos kaštai – neatsiejami nuo kupono palūkanų normos, pagal kurią mokamos naujos skolos palūkanos.
kd=palūkanos*(1-mokesčiai)
Privilegijuotų akcijų kaštai – investicijos į priv. akcijas pelno norma.
kp=D/P
Nepaskirstyto pelno kaštai – pelno norma, kurios dabartiniai akcininkai pageidauja iš firmos turimų papr. akcijų.
ks=D/P+g
Akcinio kapitalo (naujos ak emisijos) kaštai – nepaskirstyto pelno, įvertinant ir flotacijos išlaidas, kaštai.
kc=D/P(1-F)
KK SVERTINIS VIDURKIS
ka=wd*kd+wp*kp+ws*ks
wd – skola
wp – privalomas akcinis kapitalas
ws – paprastas akcinis kapitalas
santykis, kurio siekiama tarp skolų, privilegijuotų akcijų ir paprasto akcinio kapitalo, kartu su kapitalo komponentų kaštais naudojamas firmos kapitalo kaštų svertinio vidurkio apskaičiavimui (ka). Anksčiau surasti kiekvieno kapitalo komponento kaštai padauginami iš jo da-lies kapitalo struktūroje, gautas atsakymas rodo kapitalo kaštų svertinį vidurkį ir ribinius kaštus.
Ribiniai KK
Ribiniais KK – vėliausiai sukaupto naujo kapitalo kaštai. Vertė lūžio momentu – naujo kapitalo vertė, kuri gaunama iki firmos kapitalo kaštų svertinio vidurkio padidėjimo. Lūžio momentas atsiranda kiekvieną kartą, kai pakyla vieno iš kapitalo komponentų kaštai.skolos kaštai kaštai kd. Nepaskirstyto pelno kaštai- pelno norma, kurios dabartiniai akcininkai pageidauja iš firmos turimų paprastų akcijų. Nepaskirstytam pelnui būtina nustatyti kaštus, kadangi firmos pelnas po mokesčių išskaitymo  jos akcininkams.
Ilgal. turtas (IT), jo struktūra, fin šaltiniai, valdymas
IT struktūra:
-formavimo savikaina;
-nematerialus turtas;
-materialus turtas;
-ilgalaikis finansinis turtas;
-po 1 metų gautinos sumos;
Finansavimo šaltiniai: nuosavos lėšos (akcijos) ir skolintos lėšos (paskolos, obligacijos, lizingas ir įvairios jo rūšys).
IT ir ilgalaikių investicijų valdymas apima
-sprendimą dėl investicijų projekto reikalingumo;
-būsimų pinigų srautų nustatymą;
-projekto pasirinkimo sprendimą iš alternatyvų;
-rizikos nustatymą.
Ilgal. investicijos į IT reiškia, kad dabar išleidžiama didelė suma siekiant naudos ateityje. Tokie savininkų bei vadybininkų sprendimai gali didinti jų turtą, tuo pačiu firmos vertę bei užtikrinti įmonės gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kapitalo investicijų projektai, įvertinimo metodai
Kiekvienam projektui reikalinga atitinkama analizė. Dažnai firmos priskiria projektą kuriai nors vienai klasifikacinei grupei. 1) Gamyboje exploatuojamų priemonių atnaujinimui priskiriamos išlaidos, reikalingos pelningos produkcijos gamybai naudojamų susidėvėjusių ar sugedusių įrengimų pakeitimui. 2) gamybos priemonių atnaujinimas mažinant kaštus- tai išlaidos tinkamų, bet pasenusių įrengimų pakeitimui. 3) Produkto gamybos arba rinkos išplėtimas reikalauja išlaidų produkto gamybos apimties didinimui, pardavimo rinkų, arba paskirs-tymo paslaugų išplėtimui. 4) naujo produkto gamybos arba rinkos išplėtimas reikalauja išlaidų naujo produkto gamybai ir aptarnaujamos geografinės pardavimų rinkos išplėtimui. 5) darbo arba aplinkos apsaugos projektų realizavimas apima išlaidas, kurių reikia vyriausybės nurodymų vykdymui darbo/ aplinkos apsaugos srityje, darbo sutarčių ir draudimo politikos sąlygų tenkinimui. 6) kiti projektai skirti įstaigų pastatams, automobilių stovėjimo aikštelėms. Projektų įvertinimui ir sprendimų- įtraukti juos ar ne į kapitalo įdėjimų sąmatą- priėmi-mui naudojami m-dai: 1) atsipirkimo periodas- laikas, per kurį gaunamos grynosios įplaukos iš investicijų ir padengiamos investicijai skirtos išlaidos. kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo projektas yra geresnis. Trūkumai: šis kriterijus nepaiso pinigų srautų po atsipirkimo periodo ir nepaiso laiko veiksnio, todėl pinigų vertė ir vėlesniais, ir ankstesniais metais yra tokia pati. 2) grynosios esamosios vertės m-du projektai įvertinami skaičiuojant visų būsimų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų pagal ribinius kapitalo kaštus, esmąją vertę. Jei NPV teigiama, projektas turi būti priimtas. Jei neigimas- atmestas. 3) investiciniai projektai vidinės pelno normos (IRR) m-du įvertinami pagal investicijų į turtą pelno normą. Ji apskaičiuojama sudarant tokią diskonto normą, prie kurios būsimųjų įplaukų esamoji vertė tampa lygi projekto būsimų išlaidų esamajai vertei. Projektų, kurių IRR aukštesnė už kapitalo kaštus, realizavimas didina firmos akcijų vertę, tačiau, jei IRR mažesnė už kapitalo skolinimosi kaštus, projekto įgyvendinimas sumažina akcininkų pelną. Geriausias yra tas, kuris maximizuoja firmos vertę ir akcininkų turtą. Projektai gali skirtis dydžiu arba mastu- vieno projekto kaštai didesni už kito kaštus. Jie gali skirtis pinigų srautų struktūra laiko atžvilgiu- kai vieno projekto srautai, lyginant su kito tuo pačiu laiko momentu, yra aukštesni.
Laiko veiksnys
Laiko veiksnį visuomet būtina įvertinti. Reikėtų išskirti tokias jo vartojimo sritis kaip pinigų investavimo įvairiuose VP analizė, komercinių ir hipotekinių paskolų skaičiavimai, kapitalo įdėjimo projektų firmoje pagrindimas. Ši sąvoka svarbi finansų valdyme, investicijose bei pinigų ir kapitalo rinkose.
Perėjimo nuo esamosios vertės prie būsimosios vertės procesas grindžiamas sudėtinių palūkanų skaičiavimu. Tai mokėjimo arba eilės mokėjimų galutinės vertės nustatymo aritmetinis procesas, kai skaičiuojami procentų procentai.
Esamoji vertė yra būsimojo mokėjimo arba eilės mokėjimų diskontuotų pagal atitinkamą diskonto normą, vertė. Po n metų laukiamos sumos esamoji vertė – tai dydis, kuris padidėtų iki būsimosios sumos lygio. Diskontavimas – tai mokėjimo arba būsimųjų pinigų srautų esa-mosios vertės radimo procesas.
Mokėjimus galima suskirstyti į vienkartinius ir periodinius.
Periodiniai mokėjimai – tai pastovios pinigų sumos mokėjimai, atliekant fiksuotais intervalais per apibrėžtą periodų skaičių.
Periodiniai mokėjimai skirstomi į:
-lygių srautų mokėjimai;
-netolygių pinigų srautų mokėjimai;
-begaliniai mokėjimai;
HIPOTEKINIS KREDITAS
Tai paskola, užstačius turtą. H.k. paprastai suteikiamas stambiomis sumomis ilgam laikotarpiui. Pirmiausia vyksta derybos dėl paskolos tarp kreditoriaus ir skolininko. Po to pateikiama paraiška hipotekos įstaigai, kurioje išsiaiškinama, kas yra turto savininkas, ir turto apribo-jimai. Jei dėl to nėra problemų, tai įvertinama turto kaina, sudaroma notaro patvirtinta sutartis ir kreditoriui išduodamas juridinis dokumentas – hipotekos lakštas, o skolininkui suteikiamas kreditas. Hip lakštas yra juridinę galią turintis dokumentas, suteikiantis kreditoriui teisę pretenduoti į įkeistą skolininko turtą tuo atveju, kai jis laiku negrąžina paskolos. Tai pirminė kreditoriaus pinigų apsaugos priemonė. Hipotekos lakštai registruojami apygardos teisme ir informacija apie juos yra vieša. Antraeilis kreditoriaus apsaugos dok yra pasižadėjimo raš-tas (vekselis), kurį surašo pats skolininkas, pasižadėdamas grąžinti skolą. Šis dok gali būti panaudotas tuo atveju, kai lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą, nepadengia skolos balanso, ir kreditorius, remdamasis pasižadėjimo raštu, kreipiasi į teismą dėl visiško nuostolių paden-gimo skolininko sąskaita.
Asmuo, neišmokėjęs pirmosios paskolos, gali sudaryti antrinę hipotekos sutartį su B kreditoriumi, įkeisdamas to paties turto vertės dalį, kuri liko neįkeista A kreditoriui. Antrinės hipotekos sutarties sąlygos griežtesnės: gali būti didesnė palūkanų norma, trumpesnis kreditavi-mo laikotarpis.
Hipotekinis kreditavimas yra sėkmingas tik padedant valstybei. Tokia pagalba gali būti: mokesčių lengvatos, hipotekinių įsipareigojimų valstybinis garantas, paskolų apdraudimas, tikslinių biudžetinių lėšų skyrimas. Pažymėtina, kad kreditoriaus ir skolininko susitarimu sutar-čių sąlygos gali būti keičiamos. Hipotekų lakštai gali būti pardavinėjami hipotekos rinkose.
Dažniausiai hipotekinės paskolos teikiamos būstui įsigyti, kas aktualu ir Lietuvos gyventojams. Valstybė, skatindama ilgalaikių kreditinių lėšų pasiūlą, galėtų sudaryti ekonomines ir juridines sąlygas susiformuoti būsto hipotekinių paskolų rinkai.
Kokius paskolos ir palūkanų grąžinimo būdus numato užsienio šalyse hipoteką reglamentuojantys įstatymai?
Disėjančių mokėjimų paskolos: skolininko išlaidos paskolai pirmuosius 5-10 metų nepaliaujamai auga, o per likusį laikotarpį mokama pastoviais įnašais.
Paskolos su periodiniu įnašų didinimu: šiuo atveju įnašų suma kas 3-5 metai padidinama.
“Lengvatinio” periodo paskolos: Tokioje hipotekoje yra “lengvatinis” periodas, kai mokami tik procentiniai pinigai.
Paskolos su užstato sąskaita: skolininkas hipotekinės operacijos pradžioje į užstato sąskaitą įneša tam tikrą sumą pinigų ir kartu periodiškai moka kreditoriui grąžinamo kredito įnašus. Jei įnašas nepakankamas, tai trūkstamos lėšos nurašomos iš užstato sąskaitos.
Paskolos su periodiškai reguliuojama palūkanų norma: dalyviai kas 3-5 metai peržiūri palūkanų normą ir tokiu būdu adaptuojasi prie pasikeitusių rinkos sąlygų.
Paskolos su keičiama palūkanų norma: norma siejama su vienu iš finansinių rodiklių. Norma dažniausiai peržiūrima kas pusmetį.
Kaip vykdomas hipotekinis kreditavimas Lietuvoje?
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, hipotekinio kreditavimo poreikis labai išaugo. 1992 spalio 6 d. priimtas Hipotekos įstatymas realiai pradėjo veikti tik 1998 metais,nes neveikė hip mechanizmo funkcionavimo sistema. Svarbiausi šios sistemos elementai yra hip įstaigų tinklas, turto vertinimo paslaugų teikimo organizacijos. Vėliau įstatymas 1997-1998 buvo koreguojamas. Pagal įstatymą hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Kai skola laiku negrąžinama, hipotekinis kreditorius turi teisę reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduotas iš viešųjų varžytinių, o iš gautų pinigų sumokėta jam priklausanti suma. Hip įstatymas taikomas tik privačiam turtui. Hipotekos objektas dabar apima ne tik nekilnojamąjį, bet ir kilnojamaąjį turtą. Tai yra gerai, nes asmenys neturintys nekilnojamo turto taip pat turi sąlygas gauti hipotekinį kreditą.
Hipotekos rūšys reglamentuojamos Lietuvoje:
Paprastoji – vienas skolinis įsipareigojimas apsaugomas vienu konkrečiu turtu.
Jungtinė – skolininkas vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą apsaugo vienu metu įkeisdamas kelis savo turto objektus.
Svetimo turto – kai turtą už paskolą įkeičia ne skolininkas, o kitas žmogus.
Maksimalioji – kai susitariama tik dėl max paskolos naudojimo srities.
Bendroji – vienam skoliniam įsipareigojimui apsaugoti įkeičiama keletas atskiriems savininkams priklausančių obkektų.
Hipoteka neįregistruota Hipotekos registre, negalioja. Hipotekos registro funkcija yra juridiškai apsaugoti kreditorių ir investuotojų teises bei skatinti kreditavimo rinkos plėtojimą. Lietuvos Hipotekos registras sudarytas iš 2 dalių: 1.Vietinių hip registrų, kuriuos tvarko Apy-linkių teismų hipotekos skyriai. 2.Centrinio hip registro, kurį tvarko Centrinė hip įstaiga.
Finansinė ataskaitomybė
Fin ataskaitos- analizės info vartotojai gali būti savininkai, kreditoriai, vadybininkai, klientai, darbuotojai. Fin analizės šaltinius galima sugrupuoti: 1) įm buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai 2) šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos info 3) neapyskaitiniai šaltiniai (info, surenkama per apklausas). Lt išoriniams info vartotojams pateikiami tokie fin atskaitomybės dokumentai: a) balansas b) pelno (nuostolių) ataskaita c) pelno paskirstymo ataskaita d) piniginių srautų ataskaita e) paaiškinamasis raštas- sudaro 2 dalys: bendrovės pastabos apie įmonę ir pažymos, kuriose detalizuojamas kai kurių metinės fin atskaitomybės straipsnių turinys. Dėl svarbios fin ataskaitų įtakos analizei, fin analitikui reikėtų gerai suvokti fin ataskaitų tarpusavio ryšį. Pinigų srautų ataskaita paaiškina balanso pakitimus lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia. Pajamų ataskaita detalizuoja nepaskirstyto pelno ataskaitos rodiklius ie teikia info apie gautą pelną ar nuostolį. Balanse duomenys pateikiami tam tikrai datai, o pajamų ataskaitoje- per tam tikrą laikotarpį. Kintamas kapitalas arba grynasis kintamas kapitalas, nes apyvartinių aktyvų suma, viršijanti apyvartinius pasyvus, vadinamas apyvartiniu kapitalu. KK trumpalaikis turtas- trumpalaikiai įsipareigojimai. Pastovus k Nuosavas k+ ilgalaikiai įsipareigojimai. Apyvar-tinio k pakitimo (AK) dalyje rodo bendrą jo pasikeitimą per analizuojamą laikotarpį, (TT-TĮ) dalyje pakitimus apyvartiniuose aktyvuose ir apyvartiniuose pasyvuose, (IĮ+ NK-NT) dalyje- pakitimus pastovaus kapitalo elementuose ir neapyvartiniuose aktyvuose. Fin būklės pakitimų ataskaita sudaroma sau, t.y. vidinės kontrolės atlikimui. Pinigų srautų ataskaitos analizuojamos siekiant įvertinti įmonės nagrinėjamo periodo grynųjų pinigų būklę. Turint tokią info, galima prognozuoti įmonės ateitį, t.y. koks turėtų būti kapitalo bei neapyvartinių aktyvų pakitimas, kiek turėtų pasikeisti pardavimai, kaštai, kokioms ūkinėms operacijoms bus naudojami grynieji pinigai. Jeigu pinigų nepakaktų, vadybininkai iš anksto įvertintų tokią padėtį ir numatytų, kaip išvengti pinigų trūkumo ir su juo susijusių netikėtumų.
Santykinė analizė
Finansų ataskaitos apibūdina firmos fin būklę konkrečiu laiko momentu ir jos veiklą per apibrėžtą laikotarpį. Fin ataskaitų analizė- planinių priemonių, įtakojančių įvykių eigą ateityje, atspirties taškas. Rodikliai: 1)likvidumo 2)turto valdymo 3)skolų valdymo 4)pelningumo 5)rinkos vertės. 1),- padengimo koef- trumpal turtas/ trumpalaikiai įsiskolinimai. Į trump turtą įeina pinigai, rinkos vp, pirkėjų įsiskolinimas ir atsargos. Trump įsiskolinimai- įsiskolinimas tiekėjams, pagal vekselius, susikaupęs įsiskolinimas, ilgalaikės skolos, kurių terminas baigiasi šiais metais. Šis koef parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengto turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kritinio įvertinimo koef (trump turtas- atsargos)/ trumpalaikiai įsiskolinimai- tai firmos sugebėjimas apmokėti trumpalaikius įsiskolinimus ne-parduodant atsargų. 2),- rodiklis parodo, ar kiekvienos turto rūšies, pavaizduotos buhalteriniam balanse, dydis atitinka esamą ar prognozuojamą veiklos apimtį. Atsargų apyvartumas- pardavimai/ atsargos. Jis rodo prekių ir gamybos paslaugų panaudojimą per metus. Kuo jis didesnis, tuo > turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas- pirkėjų įsiskolinimas/ (pardavimai/360),- parodo vid dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas. Turto apyvartumas- viso firmos turto naudojimo efek-tyvumas (pardavimai/ viso turto). Ilgalaikio turto apyvartumas- (pardavimai/ grynasis ilgalaikis turtas). Finansavimo skolomis turi 3 reikšmę: 1) kai limituotos investicijos, o kapitalas didinamas skolomis, savininkai gali išlaikyti savo rankose firmos kontrolę 2) kuo > kapitalas didinamas skolomis, tuo > firmos rizikos tenka kreditoriams 3) jei firmos investicijų, finansuotų iš skolinto kapitalo, pelningumas viršija skolų palūkanas- didėja savininkų kapitalo pelningumas. 3),- skolų ir turto santykis (skolos/ turtas)- kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, savininkai- aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną bei išlaikyti firmos kontrolę. Palūkanų padengimo koef- (pelnas iki palūkanų/ palūkanos)- koks gali būti mini-malus veiklos pelnas, kad firma dar pajėgtų mokėti metines palūkanas. 4),- grynojo pelno marža- kiek pelno tenka vienam pardavimų doleriui (grynasis pelnas/ pardavimai). Turto pajėgumo santykinis rodiklis- firmos turto pelningumą, kuris įvertinamas eliminuojant mokesčių ir finansinio sverto įtaką (pelnas iki palūkanų ir mokesčių/ turtas). Turto pelningumas (grynasis pelnas/ turto)- visų investicijų bendrovėje pelningumas. AK pelningumas- matuojama paprastų akcijų savininkų investicijų pelningumas (grynasis pelnas/ AK). ROE- AK pelnin-gumas, ROE- grynojo pelno marža* turto apyvartumas* kapitalo koef. GP/Ak (x) gryn p/pard (a)*pard/turtas (b)*turtas/Ak (c). kapitalo pelningumą pagal veiksnius įvertinsime taikant eliminavimo būdą: x a*b*c. x0 (šakos) a0*b0*c0; x1 (įm) a1*b1*c1; x x1 (įm)- x0 (šakos). 5),- kainos/ pelno santykis lygus akcijos rinkos kainos ir pelno santykiui, parodo kiek linkę mokėti investuotojai už 1 dol dabartinio pelno. Rinkos vertės- balansinės vertės santykis- akcijos rinkos kaina/ akcijos balansinė vertė. Privalumai ir trūkumai. Fin ataskaitų vartotojai skirstomi į 3 pagr grupes. Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei, kontrolei, tobulinimui. Tie, kurie analizuoja kreditus, santykinius rodiklius nagrinėja norėdami įvertinti įmonės skolų apmokėjimo galimybes. Tie, kurie analizuoja vp, domisi bendrovės veiklos efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo obligacijų palūkanas. Trūkumai- norint atlikti palyginamąją analizę firmose su dideliu padalinių skaičiumi skirtingose šakose, sunku pasirinkti šakų vidurkius sugretinimui. Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniai šakų santykiniai rodikliai, jų skaičiavimą gali paveikti iškraipymai, kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklos apskaitos praktika. Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina fin ataskaitas, santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis yra “geras”, o kuris “blogas”.
Finansų valdymas, prognozavimas
Finansų valdymas suprantamas kaip fin sprendimų procesas. Fin valdymo rezultatai pasireiškia fin rinkose. Svarbiausia fin valdymo veikla- finansiniai sprendimai,- tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų.
Fin sprendimus galima suskirstyti: 1) investavimo- kokį turtą įmonė turi turėti 2) finansavimo- nuosavas ir skolintas kapitalas. Kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas. Užsienio šalyse didesnę reikšmę įgauna įmonių priežiūrinis valdymas. Tai sistema, kuri valdo ir kontroliuoja bendrovės arba padalinio veiklą. Toks valdymas reikšmingas užkertant kelią profesionaliam aplaidumui, sukčiavimui. AB įstatymas dalinai numato priežiūrinio valdymo principus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros o-ja EPPO paskelbė išvadas dėl įmonių priežiūrinio valdymo sistemos: 1) ginti akcininkų teises 2) užtikrinti, kad visi akcininkai, smulkieji ir užsienio, būtų vienodai traktuojami 3) pripažinti įstatymų nustatytas “A interesų” turėtojų teises ir skatinti aktyvų bendradarbiavimą tarp bendrovių ir “A interesų” turėtojų 4) užtikrinti, kad būtų laiku tiksliai atskleisi duomenys apie bendrovę- fin padėtis, veiklos rezultatai, apie akcininkus 5) užtikrinti, kad bendrovė būtų strategiškai valdoma. ES-oje jau reikalaujama gero įmonių priežiūrinio valdymo. Manoma, kad toks valdymas užtikrina verslo sėkmę, leidžia nugalėti konkurentus.
Pardavimų prognozė- pardavimų natūrine ir vertine išraiška prognozė. Ji atliekama remiantis pardavimų apimties praeityje trendais. Antikrizinis įmonių finansinis valdymas- priemonių kompleksas, padedantis normalizuoti ant bankroto ribos esančios įmonės ūkinę finansinę veiklą. Procesas: padėties analizė- finansinės būklės analizė, įmonės fizinės būklės mastų nustatymas, finansinės krizės prognozė, bankroto grėsmės faktorių nustatymas, ir finansiniai sprendimai- vidaus išteklių mobilizavimas (pinigai, kapitalas, turtas), išorinių išteklių pri-traukimas (investitoriai, skolintis), priemonių įmonės finansinei veiklai stabilizuoti realizavimas, efektyvių sanavimo būdų paieškos ir taikymas, įmonės likvidumo procedūrų finansinis aprūpinimas.
RIZIKA
Galima iš anksto priimti sprendimus mažinančius riziką, tačiau jos išvengti neįmanoma. Rizika skatina ūkinę bei finansinę veiklą, o įmonės paprastai kartais būna linkusios labiau rizikuoti, o kartais elgiasi atsargiai. Rizika- pavojus, nuostolių ir netekimų galimybė- tai poten-cialių praradimų dydis, tų praradimų tikimybė, reali rizikos galimybė. Netgi esant geriems sprendimams, galima patirti nuostolius. Visiškai išvengti rizikos negalima, nes siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą. Ūkinių bei finansinių situacijų negali-ma visiškai kontroliuoti, nes jos  nuo daugelio veiksnių, pvz: aplinkos bei politikos poveikis; ekonominė bei finansinė aplinka; veiklos strategija (nedetalūs projektai); organizaciniai veiksniai (darbuotojų kompetencija, produktyvumas, ginčai, streikai). Rizika skirstoma į grupes: 1) grynoji- kai tikimybė gauti tik nuostolį arba nulinį rezultatą. 2) spekuliatyvi- tikimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą. Finansinė rizika priskiriam prie spekuliatyviosios grupės, nes galimas dažnos sprendimo rezultatas yra pajamos arba nuostoliai. Tai būdinga, kai atliekamos operacijos su vp, investuojant kapitalą. finansinė rizika skirstoma: 1) kreditinė- pavojus neatgauti pagrindinių sumų ir procentinių pinigų 2) procentinė- dažniausiai patiria kom bankai, investiciniai fondai, kai pritraukiamų lėšų procentinės normos viršija kreditų procentines normas. 3) Valiutinė rizika- pavojus netekti valiutos, keičiantis vienos valiutos santykio su kita valiuta kursui 4) prarastos finansinės naudos rizika- netiesioginiai finansiniai nuostoliai dėl laiku neįvykdytų tinkamų sprendimų. Veiklos operacijų po-žiūriu, rizika skirstoma: 1) gamybinė- pavojus kompanijai, firmai neįvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartis 2) investicinė- pavojus nuvertėti investiciniam finansiniam portfeliui, sudarytam iš nuosavų ir įsigytų vp 3) rinkos rizika- nepalanki rinkos procentinių normų bei santykių svyravimo nacionaline ir užsienio valiuta galimybė 4) finansinė- pavojus nevykdyti finansinių įsipareigojimų. Finansinė rizika yra nesugebėjimas padengti finansavimo kaštų. Kai firmos finansavimui naudojamos skolintos lėšos, skolų davėjų verslo rizika dažniausiai nepaliečia, nes jiems garantuotas skolų grąžinimas prieš dividendų mokėjimą. Visa verslo rizika tenka akcininkams. Verslo ir finansinė rizika sudaro bendrąją riziką- nesugebėjimas padengti tiek ūkinių, tiek finansinių sąnaudų. Rizikos mažinimo būdai: 1) rizikos paskirstymas tarp veiklos dalyvių. Tarpininkams perduodamos netiesioginės veiklos f-jos, dėl kurių vykdymo jie prisiima riziką. 2) draudimas. Firmai sudarius sutartį su draudimo kompanija, pastarajai perduodama dalis rizikos dėl galimų nuostolių, pavojų, netekimų. 3) firmose sudaromi piniginiai rezerviniai fondai, iš kurių padengiami nedideli nuostoliai. 4) papildomos info gavimas apie veiklos rezultatus ir sprendimų pasirinkimą. Norint sumažinti juridinių asmenų riziką reikia numatyti rizikos pasekmes ir sekti jų pakitimus, nereikėtų rizikuoti dideliais pi-nigais dėl santykinai mažo jų kiekio, negalima rizikuoti labiau nei leidžia nuosavas kapitalas. Galima apskaičiuoti rizikos koeficientą: Kriz= maximaliai galima nuostolių suma/nuosavų finansinių išteklių apimti, įskaitant tiksliai žinomas gautinas lėšas. Pelno norma- tai finan-sinė rizika. Kad galima būtų kiekybiškai nustatyti finansinės rizikos dydį, reikia žinoti tam tikrų atskirų veiksmų pasekmes ir tų pasekmių tikimybę. Objektyvus metodas- remiasi įvykio pasirodymo dažnumu. Pvz., jei kapitalo investavimo į vyriausybės obligacijas baigmė- 5 tūkst litų- įvyksta 90 kartų iš 100 galimų atvejų, tai tokių pajamų gavimo tikimybė 0,9 (90/100). Subjektyvus metodas remiasi subjektyviais kriterijais bei nuomonėmis. Tai gali būti ekspertų vertinimas.
Laipsniškai padengta paskola
Viena iš svarbiausių sričių, kurioje taikomas sudėtinių palūkanų skaičiavimas, yra paskolos. Jos gali būti padengiamos dalimis per tam tikrą laiką. Jeigu paskolą reikia išmokėti periodiškai ir vienodais dydžiais (kas mėnesį, kas ketvirtį), tai ji vadinama laipsniškai padengta paskola. Jeigu išmokų dydis pastovus, tai santykis tarp išlaidų palūkanoms ir išmokų pagrindinės paskolos sumos padengimui keičiasi kiekvienam periode. Tarkim, mašinai įgyti paimta 10 000 dol paskola 5 m su 15 % palūkanų norma. Reikės vykdyti 2,983 dolerių metinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami pagal formulę: PVA= PMT(PVIFA15 proc,5m), kur PVIFA = 3,3522. Pirmaisiais metais palūkanų mokėjimas sudaro 15 proc nuo 10 000 dol sumos, likę dol naudojami paskolos gražinimui arba laipsniškam padengimui. Kitais metais palūka-nos mokamos nuo paskolos likučio. Taip kiekviena išmoka palūkanų dalis bendrame mokėjime mažėja, o laipsniškai padengta paskolos dalis auga.
Įmonės kūrimas Lt ir užsienio sąlygomis
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai: a) fiziniai asmenys, įgiję patentą šio patento galiojimo laikotarpiu b) mikro įmonė- individuali įm, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai c) smulki įmonė- kurioje vidutinis sąrašinis metinių darbuotojų skaičius ne > kaip 9 d) vi-dutinė įmonė- kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne > kaip 49. Ūkio ministerija registruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, Lt bankas registruoja komercinius bankus, kredito įstaigas, vietos savivaldos vykdomosios institucijos registruoja visas kitas įmones. Įmonių rejestre įregistruotos įmonės turi per 5 d nuo teisinio įregistravimo dienos kreiptis į MĮ ir pateikti nustatytos formos prašymą, taip pat duomenų teisingumą patvirtinančius dokumentus, įregistravimo pažymėjimą- 2 kopijas, įregistruotus įstatus- 1 kopiją, vadovo pasą. Kasos pajamų orderis- įmonės kasa priima pinigus pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus ir pinigus- kasininkas. Sąskaita faktūra- išrašo pardavėjas, kuris nėra PVM mokėtojas. Žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitas- naudojamas įforminti žemės ūkio produkcijos pirkimą bei priėmimą saugoti ir perdirbti iš žemės ūkio įmonių ir ūkininkų. Krovinio gabenimo važtaraštis- tai tik krovinio gabenimą patvirtinantis dokumentas, todėl ūkinės operacijos juo nėra grindžiamos ir jis nėra naudojamas atsiskaitymams tarp ūkio subjektų. Apskaitos dokumentai turi juridinę galią tik tuo atveju, kai turi tam tikrus nustatytus privalomus rekvizitus. Buhalterinė apskaita- kad būtų teikiama laiku ir tiksli info ne tik mokesčius skaičiuojamoms tarnyboms, bet ir valstybinei statistikai, patiems savinin-kams, kreditoriams, garantuojama info, reikalinga ūkiniams komerciniams sandoriams sudaryti ir vykdyti. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistema  nuo nuosavybės formos, įmonės rūšies, dydžio, veiklos pobūdžio. Visi šie apskaitos dokumentai turi būti saugomi tam tikrą laiką. Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės apskaitos ypatumai: 1) šios įmonės, kurios nėra PVM mokėtojos, tvarkant apskaitą leidžiama taikyti paprastąjį raštą 2) buhalterinės apskaitos tarnyba neprivaloma 3) juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą ar faktišką įplaukų gavimo momentą. Mokesčiai. Visų mokesčių mokėjimas į Lt nac biudžetą yra reglamentuojamas atskirų mokesčių įstatymų, kur yra apibrėžiama pagr mokesčio elementai- mokesčio subjektas (kas turi mokėti), apmokestinimo objektas, mokesčio tarifai, lengvatos. Šiuo metu VMĮ administruoja šiuos mokesčius: PVM, akcizus, fizinių asmenų pajamų m, juridinių asmenų pelno m, įmonių nekilnojamo turto m, žemės m, mokestį už valstybinius gamtos ištek-lius, naftos ir dujų išteklių m, už aplinkos teršimą, konsulinį, žyminį, prekyviečių, paveldimo ir dovanojamojo turto, privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Juridinių asmenų pelno mokestį moka: 1) juridinio asmens teises turinčios įmonės 2) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla 3) užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje 4) nuolatinės buveinės- užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai, filialai. Pelno mokesčio tarifai: 24 %- Lt juridinių asmenų apmokestinamas pelnas (bendrosios pajamos- realizuotos produkcijos sąn) apmokestinamas taikant 24 % tarifą; nuolatinių buveinių apmokestinamas pelnas ir užsienio valstybių įmonių. 15 %- užsienio valstybių įmonių iš Lt juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo paslaugas, palūkanos už suteiktas paskolas. 10 %- užsienio valstybių įmonių iš Lt juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių gautos pajamos už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais. Apmokestinimas prie pajamų šaltinio reiškia, kad pelno mokestį apskaičiuoja ir sumoka tas LR ūkio subjektas, kuris išmoka užsienio valstybės įmonėms sumas už paslaugas ir teises. 0 %- juridinių asmenų, kurie pasirenka Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str 1 punkte nustatytą investicijos apskaičia-vimo būdą, pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę. Dividendų apmokestinimas. 29 % tarifu yra apmokestinami: LR juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų LR ir užsienio valstybių įmonių; LR ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių per-sonalinių įmonių gaunami iš LR įmonių ir užsienio valstybių įmonių dividendai; užsienio valstybių įmonių iš LR įmonių gaunami dividendai; invalidų visuomeninių o-jų akcinės ir UAB, kurių visos akcijos  invalidų visuomeninės o-joms, kitų rūšių įmonės, kurių steigėjai yra tik invalidų visuomeninės o-jos ir kurios įsteigtos iki 1998m 05 01, pataisos darbų įstaigos, kuriose dirba nuteistieji, sveikatos priežiūros įstaigų darbo terapijos dirbtuvės, kuriose dirba ligoniai, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 %. Patentai. Patento mokesčio dydžiai gali būti mažinami 50 %: fiziniams asmenims, jei jie yra I ar II gr invalidai, senatvės pensininkai; asmenys, kurie vieni augina bent vieną vaiką iki 16 m, sutuoktiniams, auginantiems 3 ir > vaikų iki 16m arba vaiką invalidą; bedarbiams, įregistruotiems į Lt darbo biržą. Duomenys turi būti pateikiami MI: žinios apie vienam Lt ar užsienio ūkio subjekto išmokėtas didesnes kaip 10 000 Lt sumas; žinios apie visas Lt gyventojams, užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės išmokėtas sumas; pažymos apie gyventojams praėjusiais metais išmokėtas pajamas, išskaičiuotus mokesčius ar kitus privalomus mokėjimus, nemokamai išduotą turtą ar suteiktas paslaugas; ataskaitos apie duodamą labdarą ir paramą ir gaunamą labdarą ar paramą bei jų paskirstymą; info apie vp savininko asmeninės vp sąskaitos paskutinės kalendorinių metų dienos pabaigos būklę; duomenys apie gyventojams per metus atliktus veiksmus.

Leave a Comment