Vilniaus universitetoKauno humanitarinis fakultetasVerslo ekonomikos ir vadybos katedra
Darbo ekonomikos referatas
Darbo biržos veikla Lietuvoje
Tikrino: lekt R.Matiušaitytė
Kaunas 2003
Turinys
ĮVADAS 3DARBO BIRŽOS VEIKLA LIETUVOJE 4DARBO BIRŽA ATVIRA VISIEMS 4PAGRINDINĖS DARBO BIRŽOS FUNKCIJOS 4REGISTRACIJA DARBO BIRŽOJE 5DARBO BIRŽOS INFORMACINĖ SISTEMA 6DARBO BIRŽOS PASLAUGOS 7PROFESINIS MOKYMAS 7SAVO VERSLO ORGANIZAVIMAS 8VIEŠIEJI DARBAI 9DARBO KLUBAI 10REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA 10DARBO RINKOJE PAPILDOMAI REMIAMŲ BEDARBIŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS 11DARBAS UŽSIENYJE 12LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLA 2002 METAIS 12IŠVADOS 39INFORMACIJOS ŠALTINIAI 40
ĮVADAS
1991 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kartu atsirado ir nedarbo problema. Šiai problemai spręsti buvo įkurta Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. LDB sudaro respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos. Ši institucija savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. „Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, taip pat aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas (profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, savo verslo organizavimą, įdarbinimo į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, naujų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą), moka bedarbiams pašalpas“.[www.ldb.lt] Respublikinės Lietuvos darbo biržos adresas:Geležinio Vilko 3a, LT – 2600 Vilnius, Lietuva, tel.: +370 5 2360770,faks.: +370 5 2360788, e. paštas: info@ldb.lt Kodas: 9076661 [www.ldb.lt]
DARBO BIRŽOS VEIKLA LIETUVOJE
Lietuvos darbo birža – tai valstybinė institucija, kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos dalyviams: bedarbiams, ieškantiems darbo, dirbantiems asmenims, kurie nori keisti darbą, darbdaviams.
DARBO BIRŽA ATVIRA VISIEMS
„Darbo birža atvira visiems šalies gyventojams, ieškantiems darbo ir besidomintiems situacija darbo rinkoje. Išplėstas atviro informavimo ir tiesioginių paslaugų tinklas sudaro galimybes klientams savarankiškai pasinaudoti informacija apie laisvas darbo vietas, įsidarbinimo galimybes, sutrumpinti darbo paieškos kelią. Be registracijos gyventojai gali lankytis šalies darbo biržose įsteigtuose Savarankiškos informacijos paieškos (SIP) centruose, Profesinio informavimo centre (Vilniaus darbo biržoje ), Jaunimo darbo centre, Informacijos ir konsultacijų centruose. Čia galima rasti išsamią informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, pagrindinę juridinę informaciją, būtiną žinoti ieškančiam darbo, patarimų kaip bendrauti su darbdaviu.“ [www.ldb.lt]Siekiant pagerinti ieškančių darbo asmenų aptarnavimą, Informacijos ir konsultacijų centrai, o taip pat Darbo ir Jaunimo darbo centrai sukurti ne tik darbo biržose, bet ir viešosiose vietose, gausiai lankomose gyventojų.
PAGRINDINĖS DARBO BIRŽOS FUNKCIJOS
Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu Lietuvos darbo biržai deleguotos gyventojų užimtumo garantijų įgyvendinimas.„Darbo birža: analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus; registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius; ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti; tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant; tarpininkauja bei pati organizuoja bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą; tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje; nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo naudojimo; dalyvauja rengiant gyventojų užimtumo programas; kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos bedarbius; organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus; skiria bedarbio pašalpas;“[www.ldb.lt]Visuomeniniais pagrindais prie darbo biržų veikia trišalės komisijos, sudarytos iš profesinių sąjungų, darbdavių bei valstybės valdymo organų atstovų, kurie periodiškai nagrinėja šalies bei teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.Kaip matome iš pateiktos informacijos, LDB veikla apima viską, kas yra susiję su darbu, jo paieška, pašalpų mokėjimu. Šiuo atžvilgiu LDB nedaug kuo skiriasi nuo užsienio šalyse veikiančių valstybinių darbo biržų.
REGISTRACIJA DARBO BIRŽOJE
„Darbo biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys: nedirbantys (bedarbiai); turintys įspėjimą apie atleidimą iš darbo; kiti asmenys:• dirbantys,• besimokantys dieninėse mokymo įstaigose,• pensinio amžiaus. „[www.ldb.lt]
REGISTRACIJAI REIKALINGI DOKUMENTAI„Ieškantys darbo asmenys turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos teritorinę darbo biržą ir su savimi turėti tokius dokumentus: • pasą arba jį atstojantį dokumentą; valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę (išskyrus niekada nedirbusius); • dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją; • gaunantys iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją – pažymėjimą apie pensijos paskyrimo terminą ir dydį; • invalidai – invalidumo pažymėjimą ir dokumentą, nurodantį darbingumo laipsnį (darbo rekomendaciją); • įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys pateikia raštišką įspėjimą apie atleidimą. „[www.ldb.lt]
DARBO BIRŽOS INFORMACINĖ SISTEMA
„1999 m. birželio mėn. Lietuvos darbo biržoje buvo įdiegta nauja informacinė sistema DBIRŽA-I, kurią sukūrė akcinės bendrovės “ALNA” specialistai. DBIRŽA-I yra Client/Server struktūros, naudoja Windows NT tinklo operacinę ir SQL duomenų bazių valdymo sistemas. Tai šiuolaikinė informacinė sistema, padedanti gerinti Lietuvos darbo biržos valdymo kokybę ir klientų aptarnavimą. Ši sistema veikia ne tik lokaliame teritoriniame lygyje, bet ir globaliame kompiuterių tinkle, apimančiame visus Lietuvos rajonus. Ji atitinka kuriamos Lietuvos informacinės infrastruktūros reikalavimus ir tarptautinius standartus, leidžia keistis informacija su kitomis informacinėmis sistemomis, integruotis į ES darbo rinkos institucijų erdvę. Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje kompiuterizuotos visos darbo biržos funkcijos, aptarnaujant ieškančius darbo asmenis nuo registravimo iki įdarbinimo ir darbdavius. Sistema padeda atlikti įvairius darbo rinkos rodiklių analitinius ir prognozių skaičiavimus. Tai leidžia operatyviai analizuoti ir įvertinti situaciją darbo rinkoje bei priimti sprendimus. Sistema DBIRŽA-I atvira sistema, kurios laisvų darbo vietų duomenų bazės pagrindu sukurta ir įdiegta savarankiškos informacijos paieškos (SIP) sistema, skirta plačiam vartotojų ratui. Tai nauja klientų aptarnavimo kokybė, kai ieškantys darbo žmonės gali patys susirasti informaciją, nesiregistruodami darbo biržoje.“[www.ldb.lt]
DARBO BIRŽOS PASLAUGOS
Svarbiausias Lietuvos darbo biržai keliamas uždavinys – užsiregistravusiems darbo biržoje ir ieškantiems darbo žmonėms padėti susirasti darbą pagal turimą profesiją ir kvalifikaciją. Asmenims neturintiems profesijos arba turintiems nepaklausią darbo rinkoje profesiją bei tiems, kuriems dėl kitų priežasčių sunku integruotis į darbo rinką, darbo birža siūlo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose: profesinio mokymo, viešųjų darbų, Darbo klubų, iš Užimtumo fondo remiamų darbų, savo verslo organizavimo, ir kt.
PROFESINIS MOKYMAS„Jei Jūs esate bedarbis arba gresia nedarbas, Jums gali būti organizuojamas profesinis mokymas.Profesinio mokymo tikslai: Sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje. Suteikti atsakingam, sąžiningam, turinčiam patirties darbuotojui, kurį darbdavys siekia išlaikyti darbe, papildomą profesinę kompetenciją arba naują kvalifikaciją. Operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų pagal realizuojamus verslo planus.Profesinis mokymas organizuojamas:• Jei Jūs turite paklausią vietos darbo rinkoje profesiją ir turite ne ilgesnę nei 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ir darbo birža nustatyta tvarka 3 mėnesius negali pasiūlyti darbo, atitinkančio Jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. • Neturite profesinio pasirengimo, turite nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją, turite ilgesnę kaip 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ir jei darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti nekvalifikuoto darbo. • Jei Jūs dirbate darbus finansuojamus iš Užimtumo fondo ir nuolatiniam įsidarbinimui būtinas papildomas profesinis pasirengimas. • Jei Jūs gavote įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Patobulinus esamą arba įsigijus naują kvalifikaciją, atsiranda galimybė pasilikti toje pačioje darbo vietoje ar įsidarbinti kitoje įmonėje. Profesinis mokymas organizuojamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu, mokymas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių. Teritorinės darbo biržos nukreiptiems mokytis padengia nuvykimo į mokymo įstaigą, apgyvendinimo, sveikatos patikrinimo išlaidas, gavusios iš mokymo įstaigos, įmonės informaciją apie lankomumą, kartą per mėnesį moka bedarbiui mokymo pašalpą.“[www.ldb.lt]
SAVO VERSLO ORGANIZAVIMAS
Savo verslo organizavimo programos tikslas: skatinti bedarbių aktyvumą, organizuojant ir vystant smulkų savo verslą.Bedarbiams, kurie turi gerų sumanymų dėl savo verslo, darbo birža teikia metodinę – finansinę pagalbą.„Savarankiškai apie verslo organizavimo galimybes galima sužinoti Informacijos ir konsultacijų centre. Verslo aplinkos žemėlapis, kuriame vaizdžiai parodytos teritorijoje jau teikiamos ir trūkstamos paslaugos, padės apsispręsti, kokį verslą naudinga pradėti. Čia pateikiama naudinga informacija apie mokesčių lengvatas, taikomas pradedantiems verslininkams.:[www.ldb.lt]Organizuojant savo verslą, iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti padės nemokami iki 2 savaičių trukmės verslo pagrindų kursai, kuriuos organizuoja darbo biržos specialistas. „Kursų metu yra galimybė:• Susipažinti su verslo aplinka ir verslo organizavimo galimybėmis; • Sudaryti verslo planą; • Pasirinkti įmonės rūšį, kuri geriausiai tiks veiklai; • Susipažinti su mokesčiais, kuriuos yra privaloma mokėti; • Gauti koordinates visų įstaigų, į kurias privaloma kreiptis, registruojant įmonę (savivaldybės, mokesčių inspekcijos, Sodros, banko ir kt.)“[www.ldb.lt] Finansinė pagalba verslo pradžiai galima iš banko, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo prie savivaldybės ir iš darbo biržos.„Bedarbiams, nustatyta tvarka užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje ir turintiems teisę į bedarbio pašalpą, gali būti suteikiama beprocentė paskola savo verslui organizuoti. Turint galimą įkeisti turtą paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, pradedama grąžinti antrais metais po jos gavimo‘.[www.ldb.lt]Darbo birža taip pat išduoda rekomendacijas lengvatiniams patentams įsigyti. Veikla išsiperkant lengvatinį patentą – tai laikina galimybė išspręsti savo užimtumo problemą, susikuriant sau darbo vietą.„Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas smulkaus verslo plėtrai, visokeriopai padėti bedarbiams patiems spręsti savo užimtumo klausimus, Lietuvos darbo birža ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. INVEGA teikia garantijas komerciniams bankams už investicines ir apyvartines paskolas smulkaus verslo subjektams, šios garantijos prilygintos valstybės garantijoms. Verslininkams, kurie pasinaudojo INVEGA garantijomis, kompensuojama iki 50 proc. bankams sumokėtų palūkanų“.[www.ldb.lt]
VIEŠIEJI DARBAI
Jei asmuo neranda nuolatinio darbo, bet jam būtinas pragyvenimo šaltinis, darbo birža tokiam asmeniui gali pasiūlyti dalyvauti viešųjų darbų programoje.„Viešieji darbai – tai:• savivaldybėms priklausančios teritorijos tvarkymo darbai; • mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių ir buitinių objektų statybos ir remonto darbai; • darbai sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos sferoje; • sezoniniai darbai (kurortinis aptarnavimas, darbai žemės ūkyje, miško tvarkymo darbai ir pan.); • kiti socialiai naudingi darbai.“[www.ldb.lt]Viešųjų darbų trukmė – iki 6 mėnesių. Kiek laiko asmuo dirbs šiuos darbus, priklausys nuo viešųjų darbų pobūdžio ir darbo biržos finansinių galimybių. Dirbant viešuosius darbus jam bus tęsiama darbo paieška.Pirmenybė dirbti viešuosius darbus suteikiama labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims. Jei asmuo- moksleivis ar studentas ir šeimoje sunki materialinė padėtis, laisvu nuo mokymosi metu viešuosiuose darbuose jam bus suteikta galimybė įgyti pirminius darbinius įgūdžius ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Už darbą jam bus mokamas atlyginimas ne mažesnis už valstybės nustatytą minimalų atlyginimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
DARBO KLUBAI
Darbo klubų tikslas – padėti žmonėms įveikti stresą ir įtampą, atsiradusią dėl nedarbo, suteikti žinių ir įgūdžių, padedančių susirasti darbą.
„Lankant darbo klubą, sužinoma:• apie padėtį darbo rinkoje ir galimybes įsidarbinti, • kaip ir kur ieškoti darbo, • kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu, • kas gali padėti darbo paieškoje.“[www.ldb.lt] Darbo klubų užsiėmimų metu yra lavinami bendravimo įgūdžiai, realiai įvertinami norus ir galimybės, mokomasi įveikti neigiamus išgyvenimus ir kt.REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA
„Programos tikslas – sudaryti galimybę bedarbiams:• įgyti darbo įgūdžius, juos tobulinti betarpiškai darbo vietoje, siekiant įsitvirtinti nuolatiniam darbui; • nustatyti kvalifikacinių žinių, kurių trūksta, pasilikus dirbti šioje darbo vietoje, ir jas papildyti profesinio mokymo kursuose. Pirmenybė dalyvauti programoje suteikiama:• pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę – profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams ir darbo biržos siuntimu baigusiems darbo rinkos profesinį mokymą; • nepasirengusiems darbo rinkai –neturintiems jokio profesinio pasirengimo, turintiems nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją ar veiklos praktiką arba turintiems ilgesnę kaip 1 metų darbo pertrauką. Remiamus darbus gali organizuoti visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Pirmenybė suteikiama privačioms įmonėms, steigiančioms pastovias darbo vietas ir prisidedančioms prie vietos ekonominės socialinės struktūros plėtojimo“.[www.ldb.lt]
DARBO RINKOJE PAPILDOMAI REMIAMŲ BEDARBIŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS
„Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo programos tikslas: padėti įsidarbinti sunkiai integruojamiems į darbo rinką asmenims, ypatingai I ir II grupės invalidams: skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas, teikiant subsidijas iš Užimtumo fondo.“[www.ldb.lt]„Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra: invalidai – Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka; asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą; profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę; ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai; asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai; motina arba tėvas, auginanti (-is) vaiką iki 8 metų ; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai“.[www.ldb.lt] Tuo atveju, kai per 3 mėnesius nuo įsiregistravimo dienos neįsidarbinama ir yra nenumatomas asmens dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jam įdarbinti organizuojamas darbo vietų steigimas (pritaikymas).Darbdaviams, darbo biržos siuntimu įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamus bedarbius į papildomas kvotomis nustatytas arba pagal darbo biržos ir darbdavių sutartis įsteigtas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu iš Užimtumo fondo mokamos užimtumo rėmimo subsidijos.
DARBAS UŽSIENYJE
Tarpininkauti Lietuvos piliečių įdarbinimui užsienyje – išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Pastaruoju metu Lietuvos darbo birža vykdo Susitarimą, pasirašytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės dėl stažuotojų įdarbinimo, jų specialybės, bei kalbos žinioms gilinti bei Sutartį tarp Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl pasikeitimo stažuotojais. Taip pat įgyvendinamas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės dėl abipusio piliečių įdarbinimo bei Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės dėl abipusio piliečių įdarbinimo. Vykdoma kultūrinė Au-Pair programa VFR. Darbo biržos tarpininkavimo paslaugos – nemokamos. Tai patikimas ir legalus būdas įsidarbinti užsienyje.
LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLA 2002 METAIS
GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PRIEMONIŲ REALIZAVIMASUžimtumo politikos strateginėms kryptims įgyvendinti, Lietuvos darbo biržos veikla buvo orientuota į užimtumo rėmimą ir tobulinimą, gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių, lygių galimybių darbo rinkoje didinimą bei į darbo vietų sistemos plėtojimą.„Per 2002 metus gyventojų užimtumo priemonėmis pasinaudojo 276,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai 22 tūkst. daugiau nei 2001 m. Teritorinėms darbo biržoms finansuojant iš Užimtumo fondo ar tarpininkaujant sukurta 71,7 tūkst. laikinų darbo vietų, tai 17,3 tūkst. daugiau nei 2001 m“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].
ĮDARBINIMO TARPININKAVIMAS„Per 2002 m. įdarbinta 133,7 tūkst. – arba kas antras besikreipiantysis. Tokia įdarbinimo tarpininkavimo rezultatų tendencija išlieka antrus metus iš eilės. Tiek 2002 m., tiek ir 2001 m. įdarbinta daugiau negu per dvejų 1996 — 1997 m. laikotarpį.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]„Nuolatiniam darbui įdarbinta 92,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2001 m., padidėjo 6,3 tūkst. Beveik tiek pat sumažėjo terminuotas įdarbinimas“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].Pasak LDB veiklos atskaitos tarp visų įdarbintųjų, bedarbiai, registruoti iki 12 mėn. sudaro 80 proc., kai tuo tarpu – ilgalaikiai bedarbiai tik 20 proc. Atitinkamai, turintys aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą- 17 proc., pagrindinį (pradinį), vidurinį išsilavinimą ir profesinį parengimą -60 proc., o be profesinio mokymo – 23 proc. „Paslaugų sektoriaus įmonėms nukreipta įdarbinimui 65,4 tūkst. asmenų, iš jų daugiausiai darbui didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, sauskelių transporte, švietime. Pramonės sektoriui – 42,4 tūkst., iš jų daugiausiai drabužių siuvimo, maisto ir medienos gamybos įmonėms. Statybos sektoriui- 18,6 tūkst. ir žemės ūkio – 7,3 tūkst.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
SĄVEIKOS SU DARBDAVIAIS VYSTYMAS
Pagrindiniai sąveikos su darbdaviais uždaviniai – padėti parinkti ar parengti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus laisvoms vietoms užimti, kartu įgyvendinti nedarbo prevencijos priemones. Bendradarbiavimo strategija ir taktika buvo diferencijuota pagal įmonių strateginės veiklos planus: steigiančios ar likviduojančios darbo vietas, plečiančios gamybą ar paslaugas, diegiančias naujas technologijas ar įrengimus.„2002 metais dešimtadaliu išaugo aptarnaujamų darbdavių skaičius – iki 31,6 tūkst., kas sudaro 41 proc. realiai veikiančios darbo rinkos.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
Bendradarbiavimui su darbdaviais stiprinti. bei darbo rinkos aktyvios politikos priemonėmis įgyvendinti pasirašyti 10,6 tūkst. susitarimai su šalies darbdaviais. Bendravimas susitarimų pagrindu ir patvirtintos priemonės padėjo pasiekti konkrečių sąveikos rezultatų. Panevėžio darbo birža AB ,,Ekranas”” nukreipė 410 asmenų terminuotam ir 136 – nuolatiniam darbui, Šiaulių darbo birža – AB ,,Baltic vairas” nu-kreipė darbui 360 bedarbių, AB ,,Venta”” – 201, Alytaus darbo birža – AB mašinų gamykloje ,,Astra” įdarbinti 76 bedarbiai, 64 jų dirbo viešuosius, 17 Užimtumo fondo remiamus darbus. Tai tik keletas bendradarbiavimo pavyzdžių.Siekdami išsiaiškinti paslaugų poreikį, darbo biržų specialistai 31 tūkst. kartų lankėsi įmonėse, iš jų šeštadalį- pas naujus darbdavius. Buvo organizuota per 1 tūkst. susitikimų-seminarų bei pasitarimų, per 1,1 tūkst. darbo mugių.Darbdaviams suteiktų paslaugų kokybei įvertinti, lanksčiau atsiliepti į jų poreikius, įdiegta nauja įmonės kortelė, suformuota apie 21 tūkst. įmonių duomenų bazė.GALIMYBĖ ĮSIDARBINTI UŽSIENYJE
„Lietuvos darbo birža tarpininkavo per 700 Lietuvos Respublikos piliečių darbui užsienyje. Vyko stažuotojų į Vokietijos Federacinę Respubliką ir Švedijos Karalystę atranka įdarbinimui, tarpininkavimas studentų darbui vasaros atostogų metu bei merginų dalyvavimui Au Pair programoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tęsiamas bendradarbiavimas su Airijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Norvegijos Karalystes darbdaviais bei privačiomis įdarbinimo tarnybomis. Pirmieji statybininkai išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę bei merginos dalyvauti kultūrinėje Au Pair programoje Austrijoje. Pradėtas bendradarbiavimas su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Londono municipalitetu dėl socialinių darbuotojų įdarbinimo.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Užsienyje stažavosi ir buvo įdarbinti viešbučių ir restoranų ūkio, gastronomijos, žemės ūkio specialistai, statybininkai, slaugytojai.
LAIKINAS UŽSIENIEČIŲ DARBAS LIETUVOJE
Darbdavių poreikiams kvalifikuotai darbo jėgai patenkinti, galimybei perimti kitų šalių darbo patirtį, skatinti investicijas, toliau vyko užsieniečių įdarbinimas. Išduoti 477 leidimai dirbti. Daugiausia jų išduota naftos perdirbimo, aviacijos ir telekomunikacijų inžinieriams, virėjams, kepėjams ir pedagogams. Atsirado poreikis vamzdynų projektuotojams, laivų dažymo – konservavimo specialistams. Lietuvoje dirbo užsieniečiai, atvykę iš 38 šalių, daugiausiai i.š Kinijos, Rusijos, JAV. Didžioji jų dalis dirba Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune.
DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS
„2002 m. dominuojančia Lietuvos darbo biržos veikla tapo perėjimas nuo pasyvaus į aktyvų bedarbių rėmimą. 2002 metais pirmą kartą šiose programose dalyvavo daugiau kaip 125 tūkst. ieškančių darbo. Palyginti su 2001 m., jų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Ypač išsiplėtė nepasirengusių darbo rinkai (26,7 tūkst.), darbo rinkoje papildomai remiamų (25,9 tūkst.) ir ilgalaikių bedarbių (11 tūkst.) įtraukimas į programas. Darbo rinkos aktyvi politika išsiplėtė visose teritorinėse darbo biržose. Trečdaliu ir daugiau – Druskininkuose, Prienuose, Šilutėje, Jurbarke, Šilalėje, Mažeikiuose, Utenoje, didžiausiuose miestuose — penktadaliu“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].
PROFESINIS MOKYMAS
Į profesinio mokymo programas įtraukta 23,4 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau, palyginti su 2001 m. ir daugiausia per visą veiklos laikotarpį. Profesinio mokymo programa buvo orientuota 3 kryptimis: nedarbo prevencijai, užimtumo gebėjimams didinti, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, ir verslumo gebėjimų ugdymui.
NEDARBO PREVENCIJA
Į profesinio mokymo programas nukreipta 3,2 tūkst. darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo. Daugiausia jų persikvalifikavo (1,6 tūkst.) bei tobulino kvalifikaciją (1,1 tūkst.). Įsigiję naujas ar aukštesnes profesines kvalifikacijas, jie liko ar perėjo dirbti į darbdavių įsteigtas ar restruktūrizuotas darbo vietas. Kartu su darbdaviais įgyvendinti 239 konkretūs mokymo projektai. Pažymėtini darbo biržų ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų, švietimo skyrių, SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai”, UAB ,,VP Market”, UAB ,,Rimi Lietuva”, UAB ,,Čilija” mokymo projektai.
UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ DIDINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į DARBO RINKOS POREIKIUS„Įgyti profesines kvalifikacijas nukreipta 16,4 tūkst. bedarbių. Į profesinį mokymą, suteikiantį I lygio profesinę kvalifikaciją arba teisę atlikti darbą ar funkcija mokymo programas, nukreipta 1,4 tūkst., suteikiantį II lygio profesinę kvalifikaciją – 11,5 tūkst., į neformalųjį profesinį mokymą, suteikiantį darbdavio pripažintą kvalifikaciją – 3,6 tūkst. bedarbių.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Darbdavių poreikiui kvalifikuotai darbo jėgai patenkinti buvo parengti ir įgyvendinti 338 bendri mokymo projektai. Prekybos įmonėms parengta 3,9 tūkst. darbuotojų, išskirtini projektai su UAB “VP Market”, UAB “Rimi Lietuva”, UAB “Norfa”, UAB , “Maxima”. Aprangos ir tekstilės įmonėms parengta 3,4 tūkst., išskirtini projektai su AB “Kauno Baltija”, AB “Šatrija”, AB “Lelija”, AB “Gija”, AB “Žiemys”. Statybos įmonėms parengta 3,2 tūkst. darbuotojų, išskirtini projektai su UAB “Statybos montavimo darbai”, UAB “Baltukmės statyba”. Taip pat pažymėtini projektai, įgyvendinti kartu su UAB , “Velga Vilnius”, AB “Vilniaus Vingis”.Toliau buvo siekiama, kad praktinis mokymas būtų organizuojamas gamyboje, didinant praktinių įgūdžių įsigijimą.
NEKVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS GEBĖJIMŲ KONKURUOTI DARBO RINKOJE DIDINIMAS7,2 tūkst. bedarbių be profesinio mokymo suteiktos profesinės kvalifikacijos. Pirmos profesijos įsigijimo programų skaičius išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu. Didžiąją dalį dalyvavusiųjų — 60 proc. sudarė jaunimas.
KAIMO BEDARBIŲ UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ DIDINIMAS0,7 tūkst. kaimo bedarbių suteiktos profesinės kompetencijos netradiciniams verslams plėtoti – kalakutų ir putpelių, vaistinių ir prieskoninių augalų, triušių, dekoratyvinių augalų auginimui.
2001m. 2002m.Gamyba ir perdirbimas 2700 3500Paslaugos asmenims 3100 3500Verslas ir administravimas 3000 3400Architektūra ir statyba 1300 1800Inžinerija ir inžinerinės profesijos 1400 1700[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]VERSLUMO GEBĖJIMŲ UGDYMASDaugiau kaip 3,7 tūkst. asmenų darbo biržų specialistai suteikė žinias, kaip pradėti savo verslą, tirti verslo aplinką, rengti verslo planus, vesti apskaitą. Daugiau negu puse apmokytų bedarbių gavo beprocentę darbo biržos ar SVV fondo paskolą, išsipirko lengvatinius patentus ar įkūrė individualias įmones savo lėšomis.
VIEŠŲJŲ MOKYMO PASLAUGŲ PIRKIMŲ – ATVIRŲJŲ KONKURSU BŪDU – PLĖTRA„Pirmą kartą atviruosius konkursus organizavo teritorinės darbo biržos. Konkursuose dalyvavo 187 mokymo įstaigos, įmonės, kurios pateikė pasiūlymus dėl 869 skirtingų mokymu programų. Padidėjo profesinio mokymo prieinamumas, išsiplėtė galimybė įsigyti profesinę kvalifikaciją, papildomus profesinius gebėjimus savo gyvenamojoje vietovėje. Išaugus mokymo staigų, įmonių tarpusavio konkurencijai, nuo 10 iki 70 proc., palyginti su 2001 m,, sumažėjo paklausiausių – siuvėjo operatoriaus, lengvų drabužių siuvėjo, lengvųjų automobilių kėbulo taisytojo, verslo organizatoriaus, pardavėjo, virėjo, padavėjo barmeno, plataus profilio kirpėjo, kompiuterio vartojimo pagrindų mokymo programų kainos.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
DARBO KLUBŲ VEIKLA2002 m. programoje dalyvavo 46,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų arba kas šeštas užsiregistravęs darbo biržoje asmuo. Darbo klubo programa – veiksmingiausia ieškančių darbo asmenų darbinės motyvacijos didinimo, informavimo ir darbo paieškos įgūdžių lavinimo priemonė. Programa buvo orientuota: į klientų profesinio apsisprendimo didinimą ir profesijos įsigijimą; mokymą pasinaudoti naujausiomis informacinėmis priemonėmis – SIR, PIC, internetu ir kt.; mokymą sudaryti gyvenimo aprašymą (CV); jaunimo motyvavimą ir skatinimą rinktis paklausią darbo rinkoje profesiją, padidinant užsiėmimų trukmę iki 8 dienų.Darbo klubo užsiėmimai organizuojami pagal dalyvių poreikių ir konkurencinių galimybių panašumus. Didžiausias dėmesys skirtas šioms tikslinėms grupėms, kurios sudarė didžiąją programoje dalyvavusių asmenų skaičių: 18,7tūkst.nekvalifikuotiems asmenims –sustiprinti motyvaciją ir apsispręsti įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją; 20,7 tūkst. ilgalaikiams bedarbiams – motyvuoti aktyviai darbo paieškai, paklausios darbo rinkoje profesijos įsigijimui ar kvalifikacijos kėlimui; 18,2 tūkst. kaimo bedarbiams – skatinti savarankiškai veiklai, susikuriant sau darbo vietą, supažindinti su perspektyviomis žemės ūkio šakomis, su verslo sąlygomis ir galimybėmis.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Darbo klubo programoje 80 proc. dalyvavusių asmenų įgijo darbo paieškos ir bendravimo įgūdžius, pusei jų suteikta psichologinė pagalba, pakeitusi neigiamą nuostatą dėl įsidarbinimo galimybių. Kas penktas po dalyvavimo programoje įsidarbino, 13 proc. nusprendė mokytis, 3,8 proc. organizavo savo verslą arba išsipirko patentą.
UŽIMTUMO RĖMIMAS
VIEŠŲJŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS2002 m. viešuosius darbus dirbo 48,1 tūkst. asmenų- trečdaliu daugiau, palyginti su 2001 m. Prioritetu įtraukti į laikinus viešuosius darbus buvo teiktas ilgalaikiams, kaimo bedarbiams, labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims.Tarp įdarbintųjų – kas antras ilgalaikis ir kaimo bedarbis, kas trečias – darbo rinkoje remiamas asmuo. Vidutiniškai vienas bedarbis viešuosiuose darbuose išdirbo 2,3 mėnesio.„Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu net 17-oje aukščiausio nedarbo teritorijų – Druskininkų mieste, Skuodo, Šalčininkų, Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Joniškio, Panevėžio, Vilniaus, Jonavos, Lazdijų, Jurbarko, Kelmės, Marijampolės, Tauragės, Ignalinos ir Rokiškio rajonuose – buvo leista darbo užmokesčio dalį, dengiamą iš Užimtumo fondo didinti iki 100 proc. Šiose darbo biržose kas 4-5 užsiregistravęs bedarbis dalyvavo viešųjų darbų programoje.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Viešųjų darbų pagalba sumažintas galimas nedarbo lygis šalyje per metus vidutiniškai 0,5 proc. punkto, o aukščiausio nedarbo teritorijose – apie 1,5 proc. punkto.Viešųjų darbų programos realizavimui 2002 metais iš Užimtumo fondo panaudota 25,3 mln. Lt. Iš Valstybės biudžeto lėšų (perduotų savivaldybėms) darbo rinkos politikos programoms, viešųjų darbų vykdymui skirta 18,9 mln. Lt., tuo tarpu savivaldybės panaudojo tik 11,7 mln. Lt.Kaime dirbo 7,0 tūkst. asmenų, dvigubai išaugus viešųjų darbų apimtims pas ūkininkus. Vis labiau viešųjų darbų naudingumą įvertina privatūs darbdaviai –jų pritraukta pusantro karto daugiau – 3,5 tūkst.Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, miškų urėdijos, organizavę viešuosius darbus, ne tik suteikė galimybę 24,2 tūkst. kaimo bedarbių užsidirbti lėšų pragyvenimui, bet rėmė vaisiais, daržovėmis vaikų namus, darželius, mokyklas bei senelių globos namus.Didėja šių darbų socialinė nauda vietinei bendruomenei. Daugelis miestų, gyvenviečių gerbūvio, parkų, kapinių priežiūros darbų atliekami bedarbių jėgomis, taip pat vykdomi ir reikšmingi projektai globos ir rūpybos sferoje, miškų priežiūroje, kultūros paveldo išsaugojime ir kt.2002 m. pavasarį bedarbių jėgomis šalyje pasodinta per 2000 ha miško. Miško tvarkymo darbai buvo atliekami kelių dešimčių tūkstančių ha plotuose.Daugiau nei 2,5 tūkst. bedarbių dirbo socialinėje sferoje, teikdami paslaugas vienišiems seneliams, neįgaliems vaikams, remontuodami remtiniems asmenims gyvenamąsias patalpas, ruošdami malkas ir t.t:.Visoje šalyje beveik 7 tūkst. bedarbių remontavo mokyklas, darželius, ligonines ir kitus socialinės paskirties objektus.
DARBO VIETŲ SUBSIDIJAVIMASDarbo rinkoje remiamiems bedarbiams įsteigta 2,6 tūkst. subsidijuojamų darbo vietų, iš jų 197 – 1 ir II grupės invalidams. Ši programa padėjo padidinti daugiau kaip pusantro karto, palyginti su 2001 m., steigiamų bei pritaikomų darbo vietų skaičių.Asmenų nuo 16 iki 25 metų, pirma karta pradedančių darbinę veiklą, įdarbinta į subsidijuojamas darbo vietas 0,5 tūkst., motinų, auginančių vaikus iki 8 metų, – 0,7 tūkst., invalidų – 0,3 tūkst., ilgalaikių bedarbių- 0,5 tūkst.
UŽIMTUMO FONDO REMIAMŲ DARBŲ ORGANIZAVIMASRemiamų darbų programoje dalyvavo 4,8 tūkst. bedarbių – ketvirtadaliu daugiau, palyginti su 2001 m. Prioritetas buvo skirtas absolventų bei asmenų, baigusių darbo rinkos profesinį mokymą pirminių darbo įgūdžių konkrečiose darbo vietose įgijimui ir programos efektyvumui.‚Programoje dalyvavo 2,7 tūkst. jaunų bedarbių arba daugiau nei pusė visų nukreiptų. Tarp jų absolventų -1,2 tūkst., baigusių darbo rinkos profesinį mokymą -0,6 tūkst. Turintiems nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją ar ilgesnę kaip 1 metų darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą 2,1 tūkst. bedarbių sudaryta galimybė atnaujinti arba įgyti naujus darbinius įgūdžius. Programoje dalyvavo 0,9 tūkst. neturinčių profesini.o pasirengimo asmenų, kuriems remiamų darbų programa padėjo nustatyti profesinę motyvaciją.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
Jau treti metai apie 70 proc. bedarbių pasilieka nuolatiniam darbui, kas rodo aukštą programos efektyvumą.SAVO VERSLO ORGANIZAVIMASSavo verslą, skiriant beprocentes paskolas iš Užimtumu fondo ir tarpininkaujant išsipirkti lengvatinius patentus, pradėjo 15,7 tūkst. bedarbių, tai 1,6 tūkst. asmenų daugiau nei 2001 m.Savo verslo organizavimo programa buvo orientuota verslo aplinkos tyrimams, verslo aplinkos gerinimui.Teritorinių darbo biržų specialistai, bendradarbiaudami su savivaldybėmis, tyrė ir sudarė naujus arba aktualizavo 39 verslu aplinkos žemėlapius, iš kurių matosi, kokios paslaugos teikiamos ir kokių dar trūksta rajone.„Darbo biržos, aktyviai bendradarbiaudamos su savivaldybėmis ir gerindamos verslo aplinka, inicijavo mokestinių lengvatų pradedantiems savo verslą priėmimą ir taikymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas “Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos” įtakojo savivaldybes nustatyti bedarbiams mažesnį pajamų mokestį už verslo liudijimus.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Pradedant 1999 m., kasmet maždaug 50 bedarbių suteikiamos beprocentės paskolos, o užsiimančių patentine veikla asmenų skaičius išaugo trim ketvirtadaliais. Moterys pasižymėjo didesniu aktyvumu -jos sudarė daugiau nei pusę iš visų organizavusių savo verslą. Kaip ir ankstesniais metais, išlieka panašus savo verslo pobūdis: 41 proc. užsiėmė prekyba, kas penktas -statyba ir remontu, kas dešimtas teikė buitines paslaugas arba atliko medžio darbus.
NEDARBO PASEKMIŲ ŠVELNINIMASTeritorinės darbo biržos vidutiniškai kas ketvirtį apklausė 3,5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse yra nevisiškai užimtų darbuotojų, iškeltos bankroto bylos, prognozavo grupinių ar darbuotojų atleidimų stebėseną.Grupės atleidimų pasekmėms sušvelninti buvo parengtos 54 nedarbo pasekmių švelninimo programos, kurių dėka 3,5 tūkst. įspėtų apie atleidimą asmenų buvo įtraukta į darbo rinkos aktyvios politikos programas, per 1,5 tūkst. asmenų įdarbinta.Numatomų atleisti darbuotojų parengimui keisti darbo pobūdį, siekiant išvengti nedarbo, darbo biržų darbuotojai organizavo informacinius susirinkimus ir laikinus darbo biržų punktus įmonėse. Tokie punktai ,,mini” darbo biržos veikė 19 šalies įmonių ir aptarnavo 1,5 tūkst. įspėtų apie atleidimus asmenų.
JAUNIMO [IKI 25 M.] UŽIMTUMO DIDINIMAS„Per 2002 m. teritorinės darbo biržos aptarnavo 83,7 tūkst. jaunų bedarbių. Į gyventojų užimtumu priemones įtraukta beveik 60 tūkst. jaunimo, iš jų 26,3 tūkst. įdarbinta, 31,6 tūkst. įtraukti į darbo rinkos aktyvios politikos programas. Į remiamų darbų programą — daugiau kaip kas antras, profesinio mokymo daugiau kaip kas trečias jaunas žmogus.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]„Jaunimo atviram informavimui ir įdarbinimui įrengti jaunino darbo centrai Klaipėdos ir Šiaulių darbo biržose. Suformuota šių centrų veiklos taktika: dalyvaujančio jaunimo savarankiškumas, kolegialumas, tarpusavio pasitikėjimas, neformalus bendravimas ir bendradarbiavimas. Taikytos priemonės padėjo sumažinti jaunimo dalį tarp bedarbių nuo 18,7 iki 13,4 proc.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
PIRMĄ KARTĄ IEŠKANČIŲJŲ DARBO UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ DIDINIMASPer 2002 m. aptarnauta 49,0 tūkst. pirmą kartą ieškančių darbo bedarbių. Jaunimas tarp jų sudarė 77 proc.Užimtumo gebėjimų didinimui buvo realizuojama ,,Pirmo žingsnio darbo rinkoje” programa, kurios prioritetais neturintiems profesinio parengimo buvo konsultavimas, o turintiems paklausią profesinę kvalifikaciją, absolventams tarpininkavimas. Į gyventojų užimtumo priemones įtraukta 29,6 tūkst. pirmą kartą ieškančių darbo bedarbių, iš jų 11,0 tūkst. įdarbinta. Motyvacijos bei psichologinio aktyvinimo užsiėmimus lankė 11,1 tūkst. šių bedarbių, 4,1 tūkst. įgijo naujas profesines kvalifikacijas.Taikytos priemonės padėjo sumažinti pirmą kartą ieškančių darbo asmenų dalį tarp bedarbių bei jų skaičių nuo 16,9 iki 16,1 tūkst.
ABSOLVENTŲ AKTYVI INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄPer 2002 m. aptarnauta 18,2 tūkst.. aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų absolventų. ,,Absolvento” programą nukreipti visi užsiregistravę absolventai. Jie buvo supažindinti su savarankiškos darbo paieškos įgūdžių ugdymu, darbo karjeros galimybėmis. Įdarbinta 6,6 tūkst. absolventų.„Absolventų aktyvinimo dėka jų skaičius 2002 m. sumažėjo nuo 6,1 tūkst. metų pradžioje iki 4,2 tūkst. metų pabaigoje.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
DARBO RINKOJE PAPILDOMAI REMIAMŲ ASMENŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS2002 m. teritorinės darbo biržos aptarnavo 161,6 tūkst. šios grupės bedarbių, tai 22,5 tūkst. daugiau nei per 2001 m. Tą lėmė Bedarbių rėmimo įstatymo papildymas, kuris darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupę išplėtė nuo 5 iki 7.
NAUJŲ AKTYVINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMAS
ILGALAIKIŲ BEDARBIŲ AKTYVINIMAS ATNAUJINTI PROFESINES ŽINIAS IR PRAKTINIUS ĮGŪDŽIUSPirmą kartą ilgalaikių bedarbių aktyvinimui didinti pradėtos diegti įgūdžių atnaujinimo priemonės, į kurias įtraukta 1,5 tūkst. bedarbių. Jiems buvo pasiūlyta 13 pažintinių ir 14 profesinių žinių bei praktinių įgūdžių atnaujinimo programų.Specializuotus psichologijos užsiėmimus pasitikėti savimi, prisitaikyti prie pokyčių lankė 1,1 tūkst. ilgalaikių bedarbių.
VIETINIŲ UŽIMTUMO INICIATYVŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMASDvigubai 2002 m. išsiplėtė realizuojamų projektų ir įsteigtų darbo vietų skaičius. Tai reali pagalba mažinti regioninius nedarbo skirtumus, valstybei teikiant negrąžinamą finansinę paramą naujų darbo vietų kūrimui didžiausio nedarbo teritorijose. Įgyvendinti 36 projektai, kas trečias kaimo vietovėje, kur žmonėms rasti darbą sunku.Sukurtos 377 darbo vietos, į kurias įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Iš jų kas trečias ilgalaikis, kas ketvirtas jaunas asmuo, kas septintas bedarbis iš socialiai remtinų šeimų.Siekiant patenkinti projektų vykdytojų poreikius, kas trečias asmuo buvo įtrauktas į profesinio mokymo programą ir, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, buvo įdarbintas.„Daugiausiai projektų realizuota Mažeikių rajone 8, Druskininkų mieste, Šalčininkų ir Jurbarko rajone po 4, Akmenės, Vilniaus ir Pasvalio rajone po 3, Ignalinos ir Lazdijų rajone po 2, Jonavos, Skuodo ir Panevėžio rajonuose po 1 projektą.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
„Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai apėmė labai įvairias veiklos rūšis: pramonės (siuvimo, medienos apdirbimo, maistu produktų gamybos), viešbučių, kaimo turizmu bei kitų paslaugų teikimo, ekologinės krypties ir kt.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]INDIVIDUALIOS KARJEROS VADYBOS PROGRAMOS DIEGIMASAukštos kvalifikacijos bedarbių darbinei karjerai užtikrinti, pradėta įgyvendinti individualios karjeros vadybos programa. Joje dalyvavo 1,1 tūkst. turinčių darbo patirtį, paklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas bei aukštųjų mokyklų absolventų. Programos metu supažindinta su savęs pažinimo, karjeros projektavimo metodais.
PAŽANGIAUSIŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS
NAUJAUSIŲ INFORMACIJŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS„2002 m. pradėta formuoti jungtinė ieškančiųjų darbo ir darbo vietų duomenų bazė, kuri atnaujinama kiekvieną dieną. Antrą pusmetį 14 darbo biržų (Alytaus, Akmenės, Jonavos, Mažeikių, Pakruojo, Plungės, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Vilkaviškio) pradėjo naudoti pažangesnę terminalo servelio technologiją. Jo panaudojimo esmė, kad skaičiavimai atliekami serveryje, paliekant darbo stotyse tik informacijos atvaizdavimo ir įvedimo funkciją. Darbo vietose gali būti naudojami negalingi pagal techninius parametrus kompiuteriai. Toks techninis sprendimas padidina operacijos atlikimo greitį ir pailgina darbo vietose naudojamų kompiuterių gyvavimo laiką.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Didinant informacinės sistemos DBIRZAI, funkcionalumą, jos operatyvumą ir informatyvumą, programoje padaryti tokie pakeitimai: atsižvelgiant į Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimus, į sistemą įvestos naujos bedarbių rėmimo grupės ir pašalpų priešpensinio amžiaus bei absolventams skyrimo lentelės. Įvesti nauji pašalpos operacijos skyrimo kodai bei atlikti pakeitimai pašalpų skaičiavimo programoje; atlikti pakeitimai statistinėje programoje, susiję su naujų remiamų bedarbių grupių atsiradimu bei ilgalaikių bedarbių įtraukimu į įgūdžių atnaujinimo priemones; įdiegta funkcija, leidžianti iš anksto parinkti ieškančiam darbo asmeniui atitinkančią jo profesiją ir gebėjimus laisvą darbo vietą arba nukreipti jį į atitinkamus mokymo kursus; sudaryta galimybė pagal naujų raštvedybos taisyklių reikalavimus spausdinti pažymas; parengti nauji laisvų darbo vietų registravimo ir įmonės kortelių maketai, jų pildymas bei spausdinimas; programoje ,,Mokymas” numatyta galimybė įvedinėti ne tik profesijų tipus, bet ir studijų mokymo programas.Naujų technologijų pagalba vystoma ,,Valdymo informacinė sistema”. Pagal PHARE Dvynių projektą tuo tikslu Lietuvos darbo birža buvo aprūpinta atitinkama kompiuterine ir programine įranga. Kartu su Švedijos Nacionalinės užimtumo tarnybos ekspertais sukurta veiklos vertinimo ir monitoringo rodiklių sistema.„2002 m. įrengtos 47 Savarankiškos informacijos paieškos (SIP) ir Profesinio informavimo (PIC) darbo vietos. Iš viso darbu biržose, jų filialuose bei jaunimo centruose yra 126 SIP ir PIC darbo vietos. Kiekviena iš 46 darbo biržų turi kompiuterių, kurie padeda klientams ieškoti informacijos internete.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]„Naujai įsteigtas Klaipėdos jaunimo darbo centras turi 4 SIP ir PIC bei 3 interneto kompiuterius, o Šaulių 4 SIP ir PIC bei 11 interneto kompiuterių.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Išsamius darbo rinkos apžvalgos, prognozių, patarimų, atsakymų į aktualius klausimus pateikimas Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje padeda visuomenei operatyviai gauti reikiamą informaciją.„Sukurta Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos 2003-2005 metų vystymo strategija, kurioje išskirtos 3 pagrindinės veiklos kryptys: informacinės sistemos DBIRZAI programų modifikavimas ir vystymas panaudojant internetines technologijas; Lietuvos darbo biržos interneto puslapio vystymas bei atviro informavimo tinklo plėtra, numatant integraciją į ES informacinę erdvę; terminalinio serverio technologijos tolesnis diegimas bei techninės bazės tobulinimas.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
,,TALENTŲ BANKO” PROGRAMOS GALIMYBIŲ IŠPLĖTIMAS IT PAGALBASukurta šiuolaikinė darbo pasiūlos ir paklausos sistema, veikianti internetinių technologijų pagalba, sudarant sąlygas ankštos kvalifikacijos ieškantiesiems darbo tiesiogiai įsivesti duomenis į ,,Talentų banko” duomenų bazę. Sudarytos palankios įsidarbinimo galimybės studijuojančiam jaunimui ir aukštos kvalifikacijos specialistams, o darbdaviams greičiau susirasti pageidaujamus darbuotojus.„2002 m. pabaigoje ,,Talentų banke” buvo registruoti 1,9 tūkst. dalyvių. Didžiausia dalį sudarė verslo ir vadybos (21 proc.), inžinerijos (17 proc.), teisės ir kompiuterijos (po 5 proc.) specialistai.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
NAUJOS PASLAUGOS DARBDAVIAMSInformacijos apie laisvas darbo vietas pateikimui, jų užpildymo operatyvumui visoje šalyje įvestas vienodas telefono numeris 870055155. Darbdaviai iš visos Lietuvos gali skambinti šiuo numeriu ir informuoti darbo biržas apie laisvas darbo vietas.
JAUNIMO METODINĖ TARYBAJaunimo nedarbo problemoms spręsti, suformuota jaunimo metodinė taryba prie Respublikinės darbo biržos. Analogiškos trišalės tarybos pradėjo veikti ir prie Šiaulių ir Klaipėdos jaunimo darbo centrų. Į jų sudėtį įtraukti jaunimu vyriausybinių bei nevyriausybinių, studentų bei moksleivių organizacijų, savivaldybių, profesinių sąjungų atstovai.
NAUJŲ BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMŲ INICIJAVIMAS2002 m. pasirašyta 2,6 tūkst. bendradarbiavimo su naujais darbdaviais susitarimų.Pasirašytas pirmasis trišalis susitarimas su AB ,,Lietuvos geležinkeliai” administracija ir Lietuvos geležinkelininku profsąjungų federacija bei AB ,,Lietuvos geležinkeliai” darbininkų sąjunga, patvirtintas tiksliniais projektais nedarbo prevencijos priemonėms diegti.Prioritetas buvo teikiamas bendradarbiavimui su organizacijomis, atstovaujančiomis socialinės atskirties asmenų grupes. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos. Vykdant šį susitarimą, su įkalinimo įstaigomis bendradarbiauja teritorinės darbo biržos, kurios jose organizuoja darbo rinkos dienas, darbo klubo užsiėmimus, įrengia informavimus kabinetus, konsultuoja besirengiančius išeiti į laisvę kalinius apie padėtį darbo rinkoje, paklausias profesijas, galimybes jas įsigyti. Įkalinimo įstaigos apie išeinantį į laisvę asmenį prieš 3 mėn. praneša aptinkamai darbo biržai, kuri galėtų iš anksto pasirengti buvusio kalinio integracijai į darbo rinką.Siekiant tobulinti neįgalių bedarbių aptarnavimą, parengtas bendradarbiavimo susitarimo su Valakupių invalidų reabilitacijos centru, projektas. Siame centre 2002 m. buvo apmokyta grupė trenerių iš teritorinių. Toliau buvo aktyvinamas atvirų informavimo ir tiesioginio įdarbinimo paslaugų vystymo tobulinimas.
„2002 m. įsteigti 2 nauji Informacijos ir komunikacijų centrai Rietave ir Naujojoje Vilnioje, Jaunimo darbo centrai Klaipėdoje ir Šiauliuose. Pertvarkyti ir modernizuoti Informacijos ir konsultacijų centrai Kaune, Druskininkuose, Kelmėje, Vilkaviškyje ir Akmenėje. Perorganizuoti Darbo centrai Šiauliuose ir Radviliškyje klientams galėjo pasiūlyti geresnes aptarnavimo sąlygas ir įvairesnes informavimo paslaugas ir priemones.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Šiuo metu atviro informavimo ir tiesioginio įdarbinimo sistema funkcionuoja visoje šalyje, ne tik miestuose, bet ir atokesnėse vietovėse ir seniūnijose. Informavimo paslaugas teikia 6 Darbo centrai, 48 Informacijos ir konsultacijų centrai, 3 Jaunimo darbu centrai ir specializuoti Profesinio informavimo ir Savarankiškos darbo paieškos centrai Vilniuje.Ypač buvo suaktyvinta veikla, skirta klientų mokymui ir instruktavimui, skatinant savarankiškai pasinaudoti naujomis informavimo priemonėmis ir operatyviai susirasti reikalingą informaciją. Klientų profesiniam informavimui bei orientavimui parengta 340 paklausių profesijų aprašų. Kai kuriose darbo biržose klientai su profesijomis ir darbo sąlygomis gali susipažinti dalyvaudami įvairių video filmų demonstravime. Profesinio informavimo ir orientavimo paslaugos pasiūlytos ne tik darbo biržose užsiregistravusiems nekvalifikuotiems bedarbiams, bet ir įvairių mokymo įstaigų moksleiviams bei jų tėvams.Gerokai išsiplėtė centruose siūlomų paslaugų bei informavimo priemonių ir būdų spektras. Pagal poreikius bei interesus klientai gali dalyvauti iki 10 temų informaciniuose susirinkimuose, darbo mugėse, Darbo rinkos dienose, rasti reikiamą informaciją stenduose, aplankuose, SIFĮ PIC kompiuteriuose,Internete, įvairių temų lankstukuose, žiniasklaidoje, radijo ir televizijos laidose, gauti informaciją telefonu, dalyvauti ,,Talentų banko” programoje. Pasinaudodami kompiuterine savęs pažinimo testavimo programa, pasirinkti profesiją, atitinkančią sugebėjimus bei interesus.Viena iš populiariausių centre teikiamų paslaugų išlieka individuali centro darbuotojų konsultacija užimtumo bei profesinio orientavimo klausimais.2002 metais klientų patogumui buvo patobulinta informavimo paslauga telefonu. Pagal pageidavimus, telefonu ieškantys darbo galėjo sužinoti informaciją apie laisvas darbo vietas, registravimosi tvarką, mokymosi galimybes bei mokymo įstaigas, iš anksto užsisakyti reikalingas iš darbo biržos pažymas. Informavimo paslauga telefonu pasinaudojo daugiau kaip 2 mln. asmenų.„Remiantis teritorinių darbo biržų duomenimis, kaip ir pernai, pagrindiniai Darbo, Informacijos ir konsultacijų klientai buvo ieškantys darbu (55 proc.), asmenys, siekiantys mokymosi ar persikvalifikavimo (25 proc.), darbdaviai (12 proc.), vyresnių klasių moksleiviai dėl profesijos pasirinkimo (8 proc.).“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]DARBO KOKYBĖS GERINIMAS2002 m. Lietuvos darbo biržos veikla buvo orientuota į klientų geresnį poreikių tenkinimą ir darbo efektyvinimą.Gerinant paslaugas visose teritorinėse darbo biržose diegiamas naujas specializuotas klientų aptarnavimo modelis. Perorganizavus darbą, pagerėjo tarpininkavimo paslaugus, kurių pagrindinis tikslas aprūpinti darbdavį reikalinga darbo jėga, o klientui pasiūlyti darbą, atitinkantį jo profesinį pasirengimą bei darbo praktiką. Specializuotos konsultavimo paslaugos orientuojamos į aktyvesnius veiksmus, didinant nepasirengusių darbu rinkai asmenų užimtumo gebėjimus, derinant klientų norus su darbo rinkos poreikiais.Tobulinant darbo organizavimą, siekiama efektyviau panaudoti nedarbo laikotarpį darbo biržose užsiregistravusių asmenų konkurencinėms galimybėms didinti, taikant jiems veiksmingiausias darbo rinkos priemones bei lavinant darbo paieškos įgūdžius. „Pagerintos informavimo ir registravimo paslaugos: Klientams teikiamos paslaugos visą darbo dieną be pietų pertraukos. Patobulinus registravimo paslaugas, sureguliuoti klientų registravimo srautai, išvengta eilių prie registratūros. Pradėtas diegti registravimo standartas, leidžiantis nuo pirmojo apsilankymo darbo biržoje, aktyviai spręsti užimtumo klausimus. Klientų registracijos metu įvertinami klientu pageidavimai bei įsidarbinimo galimybės. Įdiegta konsultavimo paslauga registravimosi klausimais ir pagalba klientams pildant dokumentus. „[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
Padidinta konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų įtaka, siekiant galutinių užimtumo tikslų: Parengti ir pradėti diegti konsultavimo ir tarpininkavimo standartai. Pradėtas diegti specializuotas klientų aptarnavimas. Sustiprintas dėmesys pirmajam klientų vizitui ir jo pasiruošimui. Tolygiai paskirstyti, siekiant profesionalių konsultavimo paslaugų užtikrinimo, darbuotojų darbo krūviai.
NAUJOS INICIATYVOS DARBO EFEKTYVUMUI IR KOKYBEI GERINTISudarytos ir pradėjo darbą nuolat veikiančios darbo grupės veiklos tobulinimui, siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką klientų aptarnavimą. Jose dalyvauja Respublikinės darbo biržos bei teritorinių darbo biržų vadovai ir specialistai. Grupių veikla nukreipta: Teritorinių darbo biržų darbu organizavimo tobulinimui. Valdymo pagal tikslus sistemos vystymui. Įsidarbinimo planų sudarymo bei taikymo vertinimui ir tobulinimui. Darbo rinkos stebėjimų rezultatų ir informacijos sklaidai. Profesinio mokymo organizavimo ir kokybės gerinimo projektų įgyvendinimui; Sąveikos su darbdaviais strategijos ir taktikos plėtrai. Informacinės ir finansų valdymo sistemų priežiūros užtikrinimui.
ĮSIDARBINIMO PLANAS – INDIVIDUALAUS DARBO SU KLIENTU PRIEMONĖĮsidarbinimo planas tai bedarbio ir darbu biržos darbuotoju susitarimas dėl bendrų veiksmų sprendžiant netekusio darbo asmens užimtumo problemą.Planų sudarymo tikslas kryptingai orientuoti bedarbius į aktyvią darbo paiešką, parenkant ir panaudojant kiekvienam klientui veiksmingiausias užimtumo priemones.„Sustiprinus Įsidarbinimo planų įtaką nedirbančių asmenų apsisprendimui užimtumu srityje, 2002 m. pasiekti geresni rezultatai: 96,6 proc. naujai registruotiems asmenims sudaryti įsidarbinimo planai; planų analizė atliekama vieną karta per ketvirtį; daugiau kaip 30 proc. pasiekti planuose numatyti galutiniai tikslai; per 60 proc. įgyvendinti numatyti tarpiniai tikslai; 20 proc. peržiūrėti Įsidarbinimo planai ir numatytos veiksmingesnės užimtumo priemonės.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
KLIENTAMS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS„Veiksmingumo ir darbo rinkos diegiamų priemonių vertinimui, teritorinės darbo biržos atlieka darbdavių ir bedarbių apklausas. 2002 m. buvo apklausta 13,8 tūkst. bedarbių, 4,6 tūkst. baigusių profesinio mokymo kursus ir 6,4 tūkst. darbdavių.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
KLIENTAI PATENKINTI DARBO BIRŽOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBE„Nuo 2002 metų spalio mėn. pradėtos vykdyti kas mėnesį trumposios klientų apklausos, kuriose prašoma įvertinti biržos teikiamų paslaugų kokybę. Teigiamai paslaugas kas mėnesį vertina per 90 proc. darbdavių bei per 80 proc. bedarbių.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
DAUGUMOS BEDARBIŲ TIKSLAS ĮSIDARBINIMASDidžioji bedarbių dalis registruojasi darbo biržose siekdami įsidarbinti. Tačiau 2002 m. jų motyvacija integruotis į darbo rinką sumažėjo.„Kaip ir 2001 m., jaunų bedarbių aukštesnis motyvacijos lygis. Iš jų tikėjosi rasti darbą 3 iš 4 jaunų bedarbių. Tuo tarpu vyresnio amžiaus bedarbių kreipimosi į darbo biržą pagrindinės priežastys bedarbio pašalpų, pažymų dėl socialinių išmokų, sveikatos draudimo gavimas.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]EFEKTYVESNIS PROFESINIS MOKYMAS„Baigę mokymą, per 30 dienų įsidarbino 46,4 proc. ir per 90 dienų 84,5 proc. bedarbių, kai 2001 m. šis rodiklis buvo 80,2 proc. Net 83,1 proc. baigusių mokymo kursus įsidarbino pagal kursuose įgytą specialybę. Išaugo palankiau profesinį mokymą vertinančių bedarbių ir darbdavių skaičius.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
DARBO BIRŽA PAGRINDINIS DARBDAVIO PAGALBININKAS IEŠKANT DARBUOTOJŲApklausti darbdaviai darbuotojus daugiausia parenka tarpininkaujant darbo biržai 70,7 proc., ,,Darbo birža internete” svetainės darbo pasiūlos ir paieškos bei Talentų banko duomenų baze naudojusi 25,6 proc. apklaustųjų.Išaugo darbdavių domėjimasis steigiamų darbo vietų subsidijavimu bei rėmimu.
PALANKIAI VERTINAMA NAUJA PASLAUGA DARBDAVIAMSAtliktas tyrimas, kaip darbdaviai vertina pradėtą teikti paslaugą ,,Vienodas telefono numeris darbdaviams” laisvoms darbo vietoms pranešti. Šia paslauga naudojosi 20,6 proc. apklaustų darbdavių.Diegiamos pilotinės (pavienės) apklausos, kurios teritorinėms darbu biržoms padeda išsiaiškinti jų darbo trūkumus, gerinti darbo ir paslaugų kokybę.
AKTYVUS IR PASYVUS BEDARBIŲ RĖMIMASLietuvos darbo birža darbo rinkos politikos priemonių finansavimui 2002 m. į Užimtumo fondą gavo 189,3 mln. Lt. Savalaikis ir pakankamas užimtumo priemonių finansavimas, padidinęs bedarbių užimtumo galimybes, stabilizavo padėtį darbo rinkoje, sustabdė nedarbo augimą.„2002 m. pradėtos mokėti priešpensinės bedarbių pašalpos. Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 2 m., turintiems ne mažesnį kaip 15 m. valstybinio socialinio pensijų draudimu stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas buvo pratęsiamas, jos negaunantiems – skirta, valstybes remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus. Priešpensinių pašalpų išmokėta 14,2 mln. Lt.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]„Taupiai ir racionaliai naudojant Užimtumo fondų lėšas darbo biržos veiklai finansuoti panaudota 40658,0 tūkst. Lt, tai 4,4 proc. mažiau negu buvo skirta.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]VIETINIŲ UŽIMTUMO INICIATYVŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS„Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui panaudota 3424,0 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, tai 3 kartus daugiau nei 2001 m. Vidutinė vienos darbo vietos įsteigimo kaina 18,0 tūkst. Lt. (2001 m.-18,2 tūkst.Lt),iš jų 8,9 tūkst.Lt (2001 m. – 8,2 tūkst. Lt) valstybės biudžeto lėšos.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
BUVUSIŲ KALINIŲ PROFESINIO MOKYMO FINANSAVIMAS„Grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų bedarbių profesiniam mokymui panaudota 173,9 tūkst. Lt arba 27,9 proc. daugiau nei 2001 m. Vidutinės vieno asmens profesinio mokymo išlaidos sudarė 1,3 tūkst. Lt, kai tuo tarpu 2001 m. – 1,4 tūkst. Lt.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
DALYVAVIMAS ES PROJEKTUOSELietuvos darbo birža 2002 m. dalyvavo PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos žmogiškųjų išteklių plėtros fondo, ES Leonardo da Vinči programų projektuose. Jiems panaudota 78,7 tūkst. Lt.
Teritorines darbo biržos, tarpininkaudamos darbdaviams susirasti reikiamos kvalifikacijos darbo jėgą, įdarbino per 133 tūkst. asmenų. Įdarbintieji asmenys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą sumokėjo per 226,2 mln. Lt. Vienas litas, išleistas darbo biržos veiklai, valstybės biudžetui grįžo 127,1 proc.
LETUVOS DARBO BIRŽOS PERSONALO FORMAVIMAS IR UGDYMASLietuvos darbo biržos personalo ugdymas vykdomas pagal kasmet parengiamą personalo formavimo ir mokymo programą, kurios pagrindiniai tikslai: Kryptingas ir tikslingas Lietuvos darbo biržos personalo, sugebančio sėkmingai spręsti darbo biržai keliamus uždavinius, formavimas užtikrinant nepertraukiamą kompetencijos augimą. Darbuotojų kvalifikacinių ir profesinių gebėjimų ugdymas, parengiant juos klientų aptarnavimo modelio, vykdant tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, diegimui. Sėkminga naujai priimtu darbuotojų adaptacija darbo kolektyve. Lietuvos darbo biržos personalo mokymas pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Lietuvos darbo biržos trenerių profesinis ugdymas ir jų veiklos tobulinimas. Distancinio mokymo fondų diegimas, keliant teritorinių darbo biržų darbuotojų kvalifikacija.
Ugdant personalų profesinius gebėjimus atlikti Lietuvos darbo biržos misiją, taikomi šios srities mokslo pasiekimai. Formuojant personalo ugdymo strategiją bei rengiant tikslinius personalo rengimo studijų programas-modulius, bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu bei Darbo ir socialinių tyrimų institutu.„Išviso kvalifikaciją kėlė1160dirbantieji (87,1 proc.), iš jų – Respublikinės darbo biržos organizuotuose mokymuose – 874 (65,44 proc.). 110 naujai priimtų darbuotojų (71,43 proc.) dalyvavo įvadinio mokymo programose, tarp jų visą įvadinio mokymo kursą išklausė 97 naujai priimti. darbuotojai; 90,8 proc. konsultantų ir tarpininkų įtraukta į kvalifikacijos kėlimo programas.Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu specializuotuose mokymuose konsultavimo ir tarpininkavimo standartų diegimo klausimais dalyvavo 75 konsultantai ir 25 tarpininkai; 761 dirbantieji pakėlė profesinę kvalifikaciją nustatytose tikslinėse mokymo grupėse, sudarytose atsižvelgiant į darbo specifiką; 24 dirbantieji plėtė specialiąsias profesines žinias pagal valstybės tarnautojų Lietuvos viešojo administravimo instituto mokynio programas.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]Pradėta rengti ir įgyvendinti dviejų metų modulinio mokymo programa, kuri taikoma neakivaizdiniam distanciniam mokymui ir seminaruose, susijusiuose su darbuotojų adaptacija darbo biržoje ir profesiniu pasirengimu.Respublikinės darbo biržos metodiniame kabinete sukaupta ir nuolat aktualizuojama medžiaga Lietuvos ir užsienio įdarbinimo tarnybų veiklos klausimais bei 22 mokomosios video programos.„Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, 2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos darbo biržos įstaigos buvo priskirtos keturioms valstybės įstaigų grupėms. 11 teritorinių darbo biržų priskirta IV-tai grupei, 23 — V-tai ir 12 – VI—tai grupei. Respublikinė darbo birža priskirta III-čiai įstaigų grupei.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASTikslas – užsienio valstybių patirties analizė, pritaikymas, pasirengimas integracijai į Europos Sąjungą.Toliau plėtojami ryšiai su Pasauline įdarbinimo tarnybų asociacija (WAPES), Tarptautine užimtumo tarnybų personalo asociacija (IAPES), Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kaliningrado srities, Baltarusijos užimtumo tarnybomis.Pasirašyti pirmieji Memorandumai dėl bendradarbiavimo 2002-2005 metais tarp: Lietuvos darbu biržos ir Ukrainos Darbo ir socialinės politikos ministerijos valstybinio užimtumo centro; Lietuvos darbo biržos, Latvijos Valstybinės įdarbinimo tarnybos ir Estijos Nacionalinės darbo rinkos valdybos.
Didelis dėmesys skirtas teritorinių darbo biržų bendradarbiavimui su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kaliningrado srities užimtumo tarnybomis.Panevėžio darbo birža bendradarbiavo su Nokia ir Hameenkyro darbo biržomis Suomijoje, Sakių darbo birža – SU Blekinge Vast (Solvesborgo) darbo birža Švedijos Karalystėje.Vykdomas bendras su Švedijos Nacionaline darbo rinkos taryba projektas – pagalba Armėnijos darbo rinkos institucijų vystymui.Pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Leonardo da Vinčio programos projektas ,,Įsidarbinimo galimybių didinimas: profesijos konsultanto rengimas Europos Sąjungos plėtros kontekste”.Dalyvaujama naujame PHARE Dvynių projekte ,,Pasirengimas Europos Sąjungos užimtumo strategijai”.Parengtas investicinis projektas ,,Lietuvos darbo biržos įsijungimas į EURES” bei įsijungimu į EURES