FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS SISTEMOJE
Referatas
TIKRINO: lekt. R. Lukošiūnienė
VERTINIMAS:_____________
PARAŠAS:_________________
Vilnius, 2014
Turinys:
Įvadas 2
Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka 3
Finansų teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje 4
Išvados: 7
Naudotos literatūros sąrašas: 8
Įvadas
Kiekviena valstybė siekdama būti stipri ekonomiškai ir tuo pačiu politiškai savarankiška ir nepriklausoma privalo sukaupti piniginius išteklius savo tikslams pasiekti ir juos teisingai paskirstyti ir panaudoti. Visiems šiems tikslams pasiekti reikalingas teisinio reguliavimo mechanizmas, kuris teisės normų pagalba sureglamentuotų piniginių išteklių surinkimą, paskirstymą ir panaudojimą. Šioje vietoje yra susiduriama su finansų teise, kuri, kaip Lietuvos Respublikos teisės sudedamoji dalis, reglamentuoja visus šiuos su finansai susijusius veiksmus.
Taigi, šio rašto darbo tikslas yra atskleisti finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, apibrėžti jos galiojimo ribas, jos svarbą teisės sistemoje, nurodyti reguliavimo metodą. Be to, analizuoti finansų teisės santykį su kitomis mūsų nacionalinės teisės šakomis ir išskirti esminius skirtumus.
Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka
Kalbėdami apie finansų teisė, kaip apie savarankišką teisės šaką pirmiausiai reiktų išsiaiškinti kas tai yra finansų teisė? Pirmiausia turime atskleisti jos sampratą. Teoriniu požiūriu finansų teisė yra suprantama trejopai. Ji gali būti suprantama: kaip mokslo tyrinėjimo objektas arba mokslas, kaip teisės šaka ir kaip studijų disciplina. Šiuo atveju, norint atskleisti finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, mums svarbiausia yra suvokti finansų teisę, kaip teisės šaką. Mokslinėje literatūroje yra pateikiama daug finansų teisės sampratų, viena iš jų skamba taip: „finansų teisė – tai sistema visuomeninių santykių, susidarančių kaupiant, paskirstant, perskirstant ir panaudojant valstybės ir savivaldybių piniginius fondus, taip pat valstybei ir savivaldybėms vykdant kitą finansinę veiklą, siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas ir tenkinti viešą interesą (t.y. valstybės ir visuomenės interesą).“ Iš šio apibrėžimo galime suprasti ir teigti, kad finansų teisė yra labai svarbi sistema, kuri yra susijusi su pagrindinėmis valstybės finansinėmis funkcijomis. Dar vienas finansų teisės apibrėžimas teigia, kad: Finansų teisė – tai teisinių normų, kurios reglamentuoja (nustato, lemia, sąlygoja) šalies finansų tvarkymą, visumą. Tai reiškia, kad finansų teisė reglamentuoja finansų institucijas bei jų funkcijas ir visų finansinių išteklių fondų formavimo ir naudojimo tvarką.
Reikia pamynėti ir tai, kad finansų teisės reguliavimo metodas yra imperatyvus, tai reiškia, kad čia vyrauja liepimo elementai, kurie pasireiškia kai reikia spręsti mokestinius ginčus, įvairiu subjektų mokestinės atsakomybės klausimus ir kt. Be to, šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad ir finansų teisė turi savo reguliavimo ribas. Norint išsiaiškinti šias ribas pirmiausia reikia suprasti, kad kaip ekonominė kategorija finansai – tai visuma ekonominių santykių, atsirandančių sudarant piniginius fondus, juos paskirstant ir panaudojant. Finansų esmę sudaro ne patys piniginiai ištekliai (pinigai), bet santykiai, atsirandantys kaupiant,paskirstant ir panaudojant šiuos išteklius. Kaip pavyzdį galime išskirti valstybės ar savivaldybių piniginių fondų kaupimą viešųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taigi, finansų teisės reguliavimas apima visus santykiu susijusius su piniginių fondų kaupimu, paskirstymu ir panaudojimu.
Taigi, galime teigti, kad finansų teisė yra iš tikrųjų plati ir daug reglamentuojanti teisės šaka, todėl ji yra tokia reikšminga, kuri, be kita ko, yra savarankiška.
Finansų teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje
Išsiaiškinę, kad finansų teisė yra savarankiška teisės šaka, toliau galime bandyti suvokti jos vietą mūsų nacionalinės teisės sistemoje. Taigi, kalbant apie finansų teisę Lietuvoje, reikia paminėti, kad jau 1990m. sausio 11d. Lietuvos Respublikos pagrindiniame laikinajame įstatyme buvo įtrauktos nuostatos dėl Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės biudžetinės sistemos. Po to, praėjus dvejiems metams, kai tautos referendumu buvo priimta 1992 metų spalio 25d. nuolatinė Konstitucija, joje buvo įtvirtintos valstybės veiklos finansų srityje konstitucinės principinės nuostatos. Net XI Konstitucijos skirsnis yra apie „ finansus ir valstybės biudžetą“. Taigi, iš viso to galime teigti, kad finansų teisės pagrindai yra kildinama iš pačios konstitucijos, t.y. iš aukščiausiosios juridinės galios teisės akto. Tai reiškia, kad finansų teisės vieta pačioje valstybėje yra iš tikrųjų svarbi, nes jos pamatiniai dėsniai, pagrindiniai formavimo principai yra įtvirtinti konstitucijoje.
Dar vienas labai svarbus aspektas,kuri reikia išskirti, nagrinėjant finansų teisės vietą nacionalinės teisės sistemoje yra tas, kad finansų teisė yra priskiriama viešosios teisės sričiai, nes joje vyrauja viešasis interesas (valstybei būtinų pajamų gavimas ir jų panaudojimas viešiesiems poreikiams tenkinti). Be to, ši teisės šaka turi aiškią galiojimo sritį, tai viešieji finansai. Finansų teisė apima ir reguliuoja ne tik vykdomosios valdžios, bet ir kitų ne vykdomosios valdžios institucijų veiklą viešųjų finansų srityje. Patys svariausi pavyzdžiai nurodantys finansų teisės vietą visoje Lietuvos Respublikos teisės sistemoje būtų tai, kad finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka, reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų veiklą, svarstant ir tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus, Lietuvos banko veiklą, tvarkant užsienio valiutos atsargas ir panašiai.
Kad geriau suvoktume finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, papildomai reikia panagrinėti finansų teisės santyki ne tik su konstitucija, t.y. tuo pačiu su konstitucine teise, bet ir su kitomis teisės šakomis. Taigi, koks yra santykis tarp finansų teisės ir civilinė teisės?Visų pirma reikia pamynėti tai, kad civilinės teisės dalykas yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todėl žvelgdami iš valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos taško matome, kad finansų ir civilinės teisės dalykas kertasi. Svarbu pažymėti, kad tarp civilinės ir finansų teisės yra ir bendrų institutų, tokių kaip: kreditavimo, atsiskaitymo ir draudimo. Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstybė – tai finansų teisės dalykas, jei privatūs asmenys – tai civilinės teisės dalykas. Taigi, šiais aspektai finansų teisė ir civilinė teisė turi tam tikrą ryšį su civiline teise. Be to, dar norėčiau pridurti ir administracinės teisės santykį su finansų teise. Taigi, kaip jau minėjau, į finansų teisės dalyką įeina tokie santykiai, kurie betarpiškai susiję su valstybės valdymo institucijų vykdoma piniginių fondų sudarymo, paskirstymo ir naudojimo funkcija. Tuo tarpu administracinė teisė reguliuoja ir koordinuoja ministerijų, komitetų ir kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklą ekonomikos, socialinėje-kultūrinėje ir kitose srityse. Taigi, ir su administracine teise finansų teisė turi tam tikrų panašumų reguliavimo dalyko rėmuose.
Dar vienas esminis dalykas, kuris aiškiai parodo finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra jos išskiriamas pošakis – tai mokesčių teisė. Pats terminas „mokesčių teisė“ mus gali klaidinti, kad tai yra savarankiška teisės šaka, užimantis konkrečią vietą teisės sistemoje. Taip atrodyti gali todėl, kad mokesčių teisė daro didelę įtaką biudžeto pajamų sistemoje, tai reiškia, kad ji daro poveikį valstybės biudžetui ir visiems ūkiu subjektams, kurie moka mokesčius. Tačiau, nepaisant to, mokesčių teisė nėra savarankiška, laisvai funkcionuojanti teisės šaka. Mokesčių teisė turi būti suprantama ir aiškinama kaip finansų teisės institutas, t.y. kaip jos pošakis. Taip yra todėl, kad mokesčių teisė apima tas finansų teisės funkcijas, kurios reguliuoja finansinius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius. Nors ir galime išskirti tai, kad mokesčių teisė turi tik jai būdingą reguliavimo dalyką – tai yra mokestiniai santykiai, o jos objektas yra mokesčiai ir net mokesčių teisė turi ją reglamentuojančius įstatymus ir kitus mokesčių teisės aktus, tai nėra esminis pagrindas teigti, kad ši teisės šaka yra savarankiška, nes mokesčių teisės reguliavimo metodas sutampa su finansų teisės reguliavimo metodu. O kaip jau minėjau finansų teisės reguliavimo metodas yra imperatyvus, taip yra todėl, kad finansų teisė apima ypatingus finansinius santykius apskritai. Taigi, ir šiuo aspektu galime įžvelgti, kad finansų teisė turi platų reglamentavimą, iš kurio išplaukia netgi mokesčių teisė, kuri reglamentuoja santykius susijusius su mokesčius, tačiau ji yra tik finansų teisės pošakis, kuris atlieka finansų teisės funkcijas. Taigi, drąsiai galime teigti, kad ir tai parodo didžiulę finansų teisės svarbą mūsų nacionalinės teisės sistemoje.
Išvados:
Taigi, apibendrinant tvirtai galime teigti, kad finansų teisė yra savarankiška teisės šaka, kuri turi jai skirtą vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. O tai parodo, kad Finansų teisė turi labai reikšmingą valstybės požiūriu reguliavimo dalyką, į kurį įeina tokie santykiai, kurie betarpiškai susiję su valstybės valdymo institucijų vykdoma piniginių fondų sudarymo, paskirstymo ir naudojimo funkcija. Be to, finansų teisė yra svarbi dar ir tuo, kad reglamentuoja tam tikrus kitų teisės šakų elementus, tai reiškia, kad jos reguliavimo dalykas kertasi ir su kitų teisės šakų reguliavimo dalykais, kurie pasireiškia turtiniuose ir asmeniniuose neturtiniai santykiuose, be to vykdomosios valdžios atliekamų funkcijų ekonomikos srityje. Taigi, visai tai ir dar kartą įrodo, kad finansų teisė turi koncentruotai išreikštą vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.
Naudotos literatūros sąrašas:
Teisės aktai
Laikinasis Pagrindinis įstatymas: patvirtintas 1990 m. sausio 11 d. įstatymu. Valstybės žinios, 1990, nr. 9-224.
Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendum.
Specialioji literatūra
ALEKNEVIČIENĖ, V. Finansai ir kreditas. Vilnius, 2005
VAIŠVILA, A. Teisės teorija. Vilnius, 2004
Straipsnis: FINANSŲ IR MOKESČIŲ TEISĖ KAIP MOKSLINIO TYRIMO OBJEKTAS. BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS 104-111p.
S. VANSEVIČIUS “Valstybės ir teisės teorija“ 29-31p
Mokesčių apskaičiavimo teisinio reglamentavimo bei praktinio pritaikymo problemos“ Andrius Paulauskas, disertacija.