FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS SISTEMOJE

1741 0

 

FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS SISTEMOJE

Referatas

 

TIKRINO: lekt. R. Lukošiūnienė

 

VERTINIMAS:_____________

PARAŠAS:_________________

 

Vilnius, 2014

Turinys:

Įvadas 2

Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka 3

Finansų teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje 4

Išvados: 7

Naudotos literatūros sąrašas: 8

 

Įvadas

 

Kiekviena valstybė siekdama būti stipri ekonomiškai ir tuo pačiu politiškai savarankiška ir nepriklausoma privalo sukaupti piniginius išteklius savo tikslams pasiekti ir juos teisingai paskirstyti ir panaudoti. Visiems šiems tikslams pasiekti reikalingas teisinio reguliavimo mechanizmas, kuris teisės normų pagalba sureglamentuotų piniginių išteklių surinkimą, paskirstymą ir panaudojimą. Šioje vietoje yra susiduriama su fiinansų teise, kuri, kaip Lietuvos Respublikos teisės sudedamoji dalis, reglamentuoja visus šiuos su finansai susijusius veiksmus.

Taigi, šio rašto darbo tikslas yra atskleisti finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje,  apibrėžti jos galiojimo ribas, jos svarbą teisės sistemoje, nurodyti reguliavimo metodą. Be to, analizuoti finansų teisės santykį su kitomis mūsų nacionalinės teisės šakomis ir išskirti esminius skirtumus.

 

Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka

 

Kalbėdami apie finansų teisė, kaip apie savarankišką teisės šaką pirmiausiai reiktų išsiaiškinti kas tai yra finansų teisė?  Pirmiausia turime atskleisti jos sampratą. Teeoriniu požiūriu finansų teisė yra suprantama trejopai. Ji gali būti suprantama: kaip mokslo tyrinėjimo objektas arba mokslas, kaip teisės šaka ir kaip studijų disciplina. Šiuo atveju, norint atskleisti finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, mums svarbiausia yra suvokti finansų te

eisę, kaip teisės šaką. Mokslinėje literatūroje yra pateikiama daug finansų teisės sampratų, viena iš jų skamba taip: „finansų teisė – tai sistema visuomeninių santykių, susidarančių kaupiant, paskirstant, perskirstant ir panaudojant valstybės ir savivaldybių piniginius fondus, taip pat valstybei ir savivaldybėms vykdant kitą finansinę veiklą, siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas ir tenkinti viešą interesą (t.y. valstybės ir visuomenės interesą).“ Iš šio apibrėžimo galime suprasti ir teigti, kad finansų teisė yra labai svarbi sistema, kuri yra susijusi su pagrindinėmis valstybės finansinėmis funkcijomis. Dar vienas finansų teisės apibrėžimas teigia, kad: Finansų teisė – tai teisinių normų, kurios reglamentuoja (nustato, lemia, sąlygoja) šalies finansų tvarkymą, visumą. Tai reiškia, kad finansų teisė reglamentuoja finansų institucijas bei jų funkcijas ir visų finansinių išteklių fondų formavimo ir naudojimo tvarką.

Reikia pamynėti ir tai, kad finansų teisės reeguliavimo metodas yra imperatyvus, tai reiškia, kad čia vyrauja liepimo elementai, kurie pasireiškia kai reikia spręsti mokestinius ginčus, įvairiu subjektų mokestinės atsakomybės klausimus ir kt. Be to, šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad ir finansų teisė turi savo reguliavimo ribas. Norint išsiaiškinti šias ribas pirmiausia reikia suprasti, kad kaip ekonominė kategorija finansai – tai visuma ekonominių santykių, atsirandančių sudarant piniginius fondus, juos paskirstant ir panaudojant. Finansų esmę sudaro ne patys piniginiai ištekliai (pinigai), bet santykiai, atsirandantys kaupiant,paskirstant ir panaudojant šiuos išteklius. Kaip pa

avyzdį galime išskirti valstybės ar savivaldybių piniginių fondų kaupimą viešųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taigi, finansų teisės reguliavimas apima visus santykiu susijusius su piniginių fondų kaupimu, paskirstymu ir panaudojimu.

Taigi, galime teigti, kad finansų teisė yra iš tikrųjų plati ir daug reglamentuojanti teisės šaka, todėl ji yra tokia reikšminga, kuri, be kita ko, yra savarankiška.

Finansų teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje

 

Išsiaiškinę, kad finansų teisė yra savarankiška teisės šaka, toliau galime bandyti suvokti jos vietą mūsų nacionalinės teisės sistemoje. Taigi, kalbant apie finansų teisę Lietuvoje, reikia paminėti, kad jau 1990m. sausio 11d. Lietuvos Respublikos pagrindiniame laikinajame įstatyme buvo įtrauktos nuostatos dėl Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės biudžetinės sistemos. Po to, praėjus dvejiems metams, kai tautos referendumu buvo priimta 1992 metų spalio 25d. nuolatinė Konstitucija, joje buvo įtvirtintos valstybės veiklos finansų srityje konstitucinės principinės nuostatos. Net XI Konstitucijos skirsnis yra apie „ finansus ir valstybės biudžetą“. Taigi, iš viso to galime teigti, kad finansų teisės pagrindai yra kildinama iš pačios konstitucijos, t.y. iš aukščiausiosios juridinės galios teisės akto. Tai reiškia, kad finansų teisės vieta pačioje valstybėje yra iš tikrųjų svarbi, nes jos pamatiniai dėsniai, pagrindiniai formavimo principai yra įtvirtinti konstitucijoje.

Dar vienas labai svarbus aspektas,kuri reikia išskirti, nagrinėjant finansų teisės vietą nacionalinės teisės sistemoje yra tas, kad finansų te

eisė yra priskiriama viešosios teisės sričiai, nes joje vyrauja viešasis interesas (valstybei būtinų pajamų gavimas ir jų panaudojimas viešiesiems poreikiams tenkinti).   Be to, ši teisės šaka turi aiškią galiojimo sritį, tai viešieji finansai. Finansų teisė apima ir reguliuoja ne tik vykdomosios valdžios, bet ir kitų ne vykdomosios valdžios institucijų veiklą viešųjų finansų srityje. Patys svariausi pavyzdžiai nurodantys finansų teisės vietą visoje Lietuvos Respublikos teisės sistemoje būtų tai, kad finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka, reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų veiklą, svarstant ir tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus, Lietuvos banko veiklą, tvarkant užsienio valiutos atsargas ir panašiai.

 

Kad geriau suvoktume finansų teisės vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, papildomai reikia panagrinėti finansų teisės santyki ne tik su konstitucija, t.y. tuo pačiu su konstitucine teise, bet ir su kitomis teisės šakomis. Taigi, koks yra santykis tarp finansų teisės ir civilinė teisės?Visų pirma reikia pamynėti tai, kad civilinės teisės dalykas yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todėl žvelgdami iš valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos taško matome, kad finansų ir civilinės teisės dalykas kertasi. Svarbu pažymėti, kad tarp civilinės ir finansų teisės yra ir bendrų institutų, tokių kaip: kreditavimo, atsiskaitymo ir draudimo. Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstybė – tai finansų teisės d. . .

Laikinasis Pagrindinis įstatymas: patvirtintas 1990 m. sausio 11 d. įstatymu. Valstybės žinios, 1990, nr. 9-224.

Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendum.

 

Specialioji literatūra

ALEKNEVIČIENĖ, V. Finansai ir kreditas. Vilnius, 2005

VAIŠVILA, A. Teisės teorija. Vilnius, 2004

Straipsnis: FINANSŲ IR MOKESČIŲ TEISĖ KAIP MOKSLINIO TYRIMO OBJEKTAS. BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS 104-111p.

S. VANSEVIČIUS “Valstybės ir teisės teorija“ 29-31p

Mokesčių apskaičiavimo teisinio reglamentavimo bei praktinio pritaikymo problemos“ Andrius Paulauskas, disertacija.

Join the Conversation

×
×