Mokslo ir tecnologijų muziejus La Villette Paryžius Prancūzija

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

ARCHITEKTŪROS KATEDRA

GALVIJŲ SKERDYKLŲ KONVERSIJA Į MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ MUZIEJŲ

La Villette Paryžius Prancūzija

REFERATAS

Atliko: Justas Jankauskas Samf-14

2015

VILNIUS

T U R I N Y S

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………… 3 psl.

OBJEKTO PASKIRTIS – SVARBA…………………………………………………………………………………………. 4 psl.

OBJEKTO VIETA, ISTORIJA……………………………………………………………………………………………….. 5 psl.

TERITORIJOS KONVERSIJOS KONCEPCIJA…………………………………………………………………………… 6 psl.

MUZIEJAUS KONCEPCIJA…………………………………………………………………………………………………. 7 psl.

ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA, MEDŽIAGIŠKUMAS, KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI…………………….. 8 psl.

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………….10 psl.

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………………… 11 psl.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………. 12 psl.

ĮVADAS

La Villette yra vienas didžiausių Paryžiaus parkų. 1977 metais vietoj šioje vietoje buvusios pramoninės teritorijos nutarta įkurti mokslo ir kultūros parką rekreacinėje aplinkoje. 1979 metais buvo įsteigta la Villette parko viešoji įstaiga ir suformuoti pagrindiniai jos uždaviniai – trys dideli ateities projektai: mokslo ir technologijų muziejus, koncertų ir šokių salės bei atviras miesto parkas.

1980 metais buvo paskelbtas mokslo ir technologijų muziejaus architektūrinis konkursas, po ilgų 27 komisijos narių diskusijų laimėjo architektas Adrian Fainsilber, pasiūlęs technoistinių ir struktūralizmo bruožų turintį projektą.

Prasidėjus muziejaus statyboms, nutarta surengti konkursą la Villette parko projekto vadovui rasti. 1982 metais paskelbtas konkursas sulaukė 805 skirtingų parko koncepcijų pasiūlymų iš 41 valstybės. 1983 išrinktas laimėtojas, būsimas parko generalinis architektas – Bernard Tschumi, nuo to laiko visi parke projektuojami objektai derinami su juo.

Šiame rašto darbe bus gilinamasi į Adrien Fainsilber projektą mokslo ir technologijų muziejų.

1 pav. Parko la Villette piešinys

OBJEKTO PASKIRTIS SVARBA

“The Cite des Sciences” žinomas kaip didžiausias mokslo ir technologijų muziejus Europoje, penktas labiausiai lankomas muziejus Paryžiuje. Pritraukiantis visų amžiaus grupių lankytojus. Jame rengiamos įvarios konferecijos bei laikinos parodos, kuriose lankytojai gali išbandyti naujausius mokslo – technikos atradimus, žaisti naujausius žaidimus, išbandyti robotus, testuoti naujausių įrenginių prototipus ir t.t. Šis muziejus puiki vieta praleisti laiką visai šeimai, taip pat stiprus turistų traukos objektas., mokslo ir kultūros centras. Vidutiniškai šį muziejų aplanko 16 500 žmonių per dieną.

2 pav. “The Cite des Sciences” mokslo ir technologijų muziejus

OBJEKTO VIETA, ISTORIJA

“The Cite des Sciences” mokslo ir technologijų muziejus įsikūręs parko la Villette teritorijoje, Paryžiaus istorinio senamiesčio pakraštyje. Seniau čia buvę galvijų skerdyklos ir mėsos turgus. Miestui plečiantis bei keičiantis teritorija tapo nebenaudojama, 1977 metais nutarta ją regeneruoti į naują miesto traukos centrą – mokslo ir kultūros parką. Didžioji dalis pastatų buvo nugriauta, išsaugota didžioji halė – mėsos turgus bei nebaigto statyti galvijų aukciono pastato konstrukcija, kuri vėliau tapo mokslo ir technologijų muziejaus pagrindu. Šiuo metu parkas la Villette – vienas didžiausių Paryžiuje užimantis 55 ha plotą 35 iš jų skirti lauko erdvėms. Tai didžiausia žalia zona mieste talpinanti daugybę kultūrinių funkcijų – teatrų, teminių sodų, kino teatrą bei du muziejus.

3 pav. La Villette parko vieta miesto centro atžvilgiu

4 pav . Muziejus parko teritorijoje

5 pav . Galvijų skerdyklų ir mėsos turgaus planas

TERITORIJOS KONVERSIJOS KONCEPCIJA

Konvertuojamos teritorijos koncepcija – kultūros parkas.

Teritorijoje numatomi 25 projektai – kultūros centrai sujungti promenadomis, dengtais pasažais, tiltais, landšafto sodais. Vientisą parko identitetą kuria Bernard Tschumi sugalvota “taškų” sistema – tai ryškiai raudonos spalvos mažosios architektūros elementai – skulptūros tolygiai išdėstytos parko teritorijoje. Šie lokalūs orientyrai pabrėžia lankytojų judėjimą didžiulėje parko teritorijoje bei žymi skirtingų veiklų – kultūrų zonas parke.

La villette parko koncepcija paneigia 19 a. paplitusį parko supratimą kaip natūralios gamtos – landšafto repliką. Teritorija traktuojama kaip sociokultūrinis parkas, talpinantis savyje workshop’ų, žaidimų, mokslo, laisvalaikio, koncertų, konkursų, teatro, muzikos, kino ir parodų erdves.

6 pav . La Villette parkas miesto urbanistinėje struktūroje

7 pav . Piešinys: La Villette parko koncepcija

8 pav . La Villette parko struktūra

MUZIEJAUS KONCEPCIJA

Architeko Adrien Fainsilber projektuotas “The Cite des Sciences” mokslo ir technologijų muziejus oponuoja bendrai parko la Villette koncepcijai. Pastato tūris dominuoja parko teritorijoje kaip kultūrinė dominantė, išskirtinis traukos objektas, taip pabrėždamas parko teritorijos svarbą miesto kontekste. Muziejaus architektūros santykis su gamta yra tolygus parko – miesto santykiui.

Projekto architektūroje dominuoja trys temos: augmenija, šviesa ir vanduo.

Į muziejaus vidų įleidžiama gamta pabrėžia jungtį tarp gamtos ir mokslo. Taip pat kaip parko koncepcijoje svarbus santykis tarp miesto ir parko – muziejaus idėja savyje apjungia kultūrą su gamta. Pasitelkiant skaidrias atitvaras naikinama fizinė riba tarp pastato ir aplinkos. Pastato vidaus erdvėse akcentuojama šviesa – panaudojami didžiuliai stoglangiai. Apie pastatą įrengiami vandens kanalai.

9 pav . Santykis tarp muziejaus ir vandens

10 pav . Oranžerija

ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA, MEDŽIAGIŠKUMAS, KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI

Muziejaus architektūroje eksponuojami pastato konstrukciniai elementai.

Renovuojamos struktūros plieno sanvarų konstrukcijos derinamos su novatoriškomis stiklo konstrukcijomis.

Šiame projekte pirmą kartą panaudota strukūrinio berėmio stiklo konstrukcija kuri vėliau išplito visame pasaulyje.

Stogo danga – pirmą kartą panaudota permatoma įtempiama membrana.

Stoglangiai – du dideli besisukantys kupolai su integruotais “robotiniais veidrodžiais” sekantys saulės judėjimą ir taip užtikrinantys reikiamą insoliacijos kiekį

Muziejaus prieigose pastatytas sferos formos kino teatras “Géode”. Jo išorė dengta poliruoto nerūdijančio plieno plokštėmis, kurios kaip veidrodžiai atspindi dangų. Pastato viduje įrengtas 1000 kv. m. pusrutulio formos ekranas.

11 pav . Struktūrinio stiklo konstrukcija

12 pav . Stoglangiai

13 pav . Vestibiulio pjūvis

14 pav . “Géode” pjūvis

IŠVADOS

OBJEKTO PASKIRTIS – SVARBA

Mokslo ir kultūros centras stiprus vietos akcentas bei traukos objektas inicijuojantis aplinkinių teritorijų regeneracija, skatinantis aplinkos kurioje jis stovi populiarumą, tuo pačiu keliantis jos verte .

OBJEKTO VIETA, ISTORIJA

Keičiantis laikams, atsiranda būtinybė esamas, nebeatitinkančias miesto poreikių struktūras, konvertuoti pritaikant jas naujai funkcijai.

TERITORIJOS KONVERSIJOS KONCEPCIJA

Parkas paneigia parko kaip gamtos – landšafto replikos suvokimą jis tampa kaip miesto tasa – sociokultūrinis reiškinys.

MUZIEJAUS KONCEPCIJA

Pastatas savo išraiška disonuojantis su aplinkine urbanistine struktūra tampa vietoženkliu, traukos objektu, kultūros centru.

ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA, MEDŽIAGIŠKUMAS, KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI

Novatoriškų sprendimų derinimas su esamomis regeneruojamo objekto struktūromis kelia meninę projekto vertę. Pasisekę architektūriniai – konstrukciniai sprendimai plačiai taikomi visame pasaulyje.

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS