Finansu mokslo raida Lietuvoje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Finansų mokslo raida Lietuvoje

Referatas

Darbo vadovė:

Lekt. L.Juozaitienė

Šiauliai, 2013

TURINYS

1 ĮVADAS 3

FINANSŲ APIBŪDINIMAS 4

2 FINANSŲ RAIDOS IŠTAKOS 4

3 LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA ŽVELGIANT Į PRAEITĮ 6

4 DABARTINĖ LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA 10

5 IŠVADOS 15

6 LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

  1. ĮVADAS

Garsus romėnų politikas, teoretikas ir rašytojas Markas Tulijus Ciceronas, gyvenęs prieš Kristaus erą, teigė, kad valstybė – tai teisinio bendravimo ir bendros naudos gyvenimo forma. Bendros naudos forma? Ką tai galėtų reikšti? O gi tai, kad žmonės sukuria valstybę, tikėdami jos nauda kiekvienam. Kad valstybė, kaip gyvas organizmas galėtų gyvuoti, ji turi kažkuo misti. Kiitaip tariant, kad valstybė atliktų jai visuomenės priskirtas funkcijas, tai ir pati visuomenė, privalo sukurti sąlygas tom funkcijom vykdyti.

Kiekvienos valstybės gyvavimo pagrindas yra jos finansai. Nuo seniausių laikų mokesčiai valstybei laikomi pagrindiniu valstybės pajamų šaltiniu. Be kurio nė viena valstybė neišgyventų.

Mokesčiai – svarbus visuomenės gerovės elementas. Kiekvienas brandus ir atsakingas pilietis suvokia mokesčių naudą, tačiau, tai nesumažina neigiamo jų atspalvio, nes neįmanoma sukurti idealios sistemos, tinkančios visiems gyventojams.

Lietuva, kaip valstybė, gana jaunas organizmas, pradėjęs formuotis XIII amžiuje, taigi ir finansine prasme paatirties dar nedaug. Be kita ko, į Lietuvos suverenitetą nuolat kėsinosi kitos tautos, taip ardydamos besiformuojančius ekonominius pamatus. Juk nė vienas istorinis metraštis nepaneigtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybės, o tai juk reiškia, kad ekonomine ir finansine prasme, buvo didi valstybė. Ir ka

aip skaudžiai, Lietuva buvo parklupdyta pirš Rusijos imperją 1795 metais. Tačiau, radusi savyje jėgų ir 1918 metais, prisikėlusi kaip feniksas iš pelenų, paskelbė teisinę, ekonominę, finansinę nepriklausomybę. Ir dar kartą Rusija 1940 metais okupavo Lietuvą, stengdamasi sugriauti, visą kas taip kruopščiai buvo kuriama. Po ilgų, net penkiasdešimt metų trukusių sovietinių ideologijų metų, šalis vėl atkūrė nepriklausomybę.

Lietuva – ta šalis, kuriai teko išgyventi okupacijas, pasaulinius karus, taigi nederėtų stebėtis jog, ji besikurianti, dar vis beieškanti tinkamo kelio savo piliečiams.

Šio darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos finansų raidą istoriniame kontekste. Kadangi valstybės finansus iš esmės sudaro surenkami mokesčiai, tai didžiąja dalį skirsiu mokesčių sistemos analizavimui. Įdomu apžvelgti, kokią įtaką valstybės finansams turėjo pokyčiai laike. Kaip keitėsi mokesčiai keičiantis valstybės ideologijai, pagaliau kaip Lietuva tvarkėsi „Didžiosios depresijos“ (1929-33) ir „Pasaulinės ekkonomikos krizės“ (2008-09) laikais.

Už civilizuotą visuomenę tenka mokėti mokesčiais“ (užrašas ant Vidaus pajamų tarnybos pastato Vašingtone).

FINANSŲ APIBŪDINIMAS

Pradedant nagrinėti finansus, kaip reiškinį, visų pirmą reiktų išsiaiškinti pačio žodžio „finansai“ reikšmę. Jau tik išgirdus šį žodį, pirma asociacija – pinigai, tačiau tai dar nėra finansai, nors pinigai, neatsiejama jų dalis. Lietuviškoji enciklopedija „finansus“ apibūdina šitaip: „Finansai – valstybės ir savivaldybių pajamos ir išlaidos. Kartais finansais vadinamos taip pat pajamos bei išlaidos ir kitų viešojo pobūdžio ūkinių korporacijų „1.

Ekonominė literatūra finansus apibrėžia dvejopai, tai:

Lėšų (finansinių išteklių), priklausiančių įm

monei, organizacijai ar valstybei, visuma.

Įmonių, organizacijų ar valstybės lėšų (finansinių išteklių) sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo sistema.

Taigi, valstybės finansai – tai visuomenės garantas į būties, sveikatos, mokslo, teisingumo apsaugą. Visa tai yra valstybės funkcijos, kurių ji negalėtų atlikti neturėdama lėšų, kitaip tariant finansų sistemos.

2. FINANSŲ RAIDOS IŠTAKOS

2.1Priežastys, lėmusios finansų atsiradimą

Nuo laikų, kai žmonės ėmė burtis į gentis, kai gentys tapo bendruomenėmis ir visuomenėmis, kai atsirado socialiniai sluoksniai, atsirado ir tarpusavio ryšiai. Tarpusavio ryšiai buvo naudojami bendram darbui (ūkiui) kurti. Tie ūkiški ryšiai drauge su gyvenamos vietos, bendros kalbos, bendrų įpročių, bendrų religinių įsitikinimų, bendros praeities ir dažniausiai bendros rasės veiksniais pamažu sukūrė tautinį ūkį, kuriuo rėmėsi visuomeninis žmonių gyvenimas. Visuomenė užimanti tam tikrą geografinę vietą sukūrė valstybę. Valstybės gyvavimas be mokesčių neįmanomas Taigi, be abejonės, jau seniausios valstybės turėjo mokesčių sistemą. Mokesčiai imti rinkti daug anksčiau nei imta rūpintis jų teoriniais klausimais. Taigi tuo požiūriu finansų mokslas panašus į biologijos ar fizikos mokslą; kaip kad veikia traukos dėsnis, nepriklausomai nuo to ar Niutonas jį išaiškino, taip ir visuomenė formavosi su ekonominiais, finansiniais dėsniais, nepaisant to, kad finansų mokslas atsirado daug vėliau.

Įdomu pasvarstyti, kokiu tikslu nuo pat pradžių kūrėsi valstybės ir kokiu tikslu buvo pradėti rinkti mokesčiai? Kadangi žmonės, kaip rūšis, iš prigimties linkę gyventi grupėmis, tai vi

isuomenės susikūrimas buvo tik laiko klausimas augant žmonių populiacijai. Kai žmonių skaičius išaugo tiek, kad skirtingos žmonių grupės ėmė kontaktuoti, atėjo laikas kurtis valstybėms. Pirmutinė valstybių funkcija buvo saugoti savo gyventojus nuo kitų tautų užpuolimų ir palaikyti vidaus tvarką. Vystantis visuomenėms, valstybių funkcijos smarkiai išsiplėtė. Kadangi visuomenė – tai gyvas organizmas, valstybėje turėjo atsirasti aibė institucijų: valdančių, ginančių, saugančių, baudžiančių, padedančių, gydančių, šviečiančių šio organizmo dalis. Taip pradėjo formuotis valdžia, kariuomenės, policijos padaliniai, teismai, švietimas, o esant socialiniams sluoksniams privalu buvo reglamentuoti turtingųjų vaidmenį kaip ir vargšų prievoles (vėliau teises). Tokie besiformuojantys valstybės institutai negalėjo veikti be lėšų. Atsirado pagrindas formuotis finansų institucijai, kuri turėjo užtikrinti tinkamą valstybės lėšų paskirstymą. Be abejo, valstybės lėšos perskirstymui galėjo būti surenkamos tik per mokesčius. Taigi tik per mokesčius, kuriuos sumoka valstybės gyventojai ir ūkio subjektai, bei kitos valstybės (nugalėtos karuose), valstybė gali atlikti jai paskirtas funkcijas.

2.2 Mokesčiai – būtina ir neišvengiama pareiga

Mokesčiai pradėti rinkti jau seniausiuose valstybėse. Iš pradžių mokesčiai buvo mokami auksu, sidabru, gyvulių bandomis, taip pat augaliniais maisto produktais – grūdais, aliejumi, vynu ir pan. Pinigai, kaip moderniausia mokesčių forma egzistavo jau prieš 2000 metų Artimuosiuose Rytuose, apie tai aprašyta Biblijos tekstuose:”.parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė jam denarą. Jis paklausė: “Kieno čia paveikslas ir įrašas?” Ji

ie atsakė: “Ciesoriaus”.Jau nuo seniausių laikų mokesčiai buvo traktuojami kaip būtina ir neišvengiama pareiga. Anksčiau mokesčiai ir žmogaus laisvė buvo du nesuderinami dalykai, o šiandien kaip teigė prof. V.Jurgutis, jie „.virsta paprasta piliečio prievole duoti savo turtų pelno ar pajamų dalį bendriems visuomenės reikalams, priverstina kiekvieno piliečio auka viešajam ūkiui“.

3. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA ŽVELGIANT Į PRAEITĮ 3.1Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai

Kaip ir visoje valstybių civilizacijos raidoje, taip ir Lietuvoje mokesčiais pradėta domėtis valstybei besikuriant jau XIII a. Susiformavus Didžiajai Kunigaikštystei prireikė ir finansų apsiginti nuo puolančių tautų, bei palaikyti tvarką viduje. Iki XVI a. finansai buvo natūrinio pobūdžio. Pirmieji mokesčiai (rinkliavos) buvo dėkla (mokama augalininkystės produktais) ir mezliava (imama gyvulininkystės produktais). Valdant didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui buvo renkami ir mokesčiai, ir duoklės. Tačiau pamažu, besivystant prekiniam-piniginiam ūkiui, ir ypač pradėjus kaldinti Lietuvos pinigus, didysis kunigaikštis 1649 metais įvedė privalomą valstiečiams, miestiečiams ir smulkiesiems bajorams padūmės2 mokestį, priklausantį nuo turto dydžio. Šis mokestis tapo prototipu visiems kitiems po jo sekantiems piniginiams mokesčiams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje piniginiai mokesčiai savo kelią skynėsi gana sunkiai, dažnai persipindavo su natūriniais mokesčiais. Taigi dar ir XV a. pradžioje Vytauto Didžiojo viešpatavimo metu dauguma mokesčių tebebuvo mokama grūdais, galvijais, žirgais, medumi, vašku, laukinių žvėrelių kailiukais. Mokesčiai pinigais buvo galimi skirti tik bent kiek pasiturintiems asmenims. Bandant surinkti kuo įmanoma daugiau pinigų į valstybės iždą, mokesčių dydis ir nuo ko jie buvo renkami, keitėsi gana dažnai. Imta apmokestinti valstybinių dvarų valstiečius hiberna3 mokesčiu, kuris vėliau buvo pakeistas į pusės padūmės4 mokestį. Valstybinių dvarų valdytojai nuo 1590 m. buvo apmokestinami kvartos5 rinkliava. Tačiau patenkinti valstybės poreikius, vykdant savo funkcijas, to nepakako, ir 1662 m. buvo įvestas pagalvės mokestis, kuris buvo imamas iš kiekvieno asmens. Būtina pastebėti, kad Lietuvos finansų raidos ištakose, mokesčius mokėjo ne visi piliečiai. Privilegijas nemokėti mokesčių turėjo privilegijuotieji asmenys, tai yra dvasininkai ir bajorai. Dvasininkija ir bajorija neteko savo privilegijos iš dalies kai 1789 metais, buvo įvestas 10 % ofiaros6 mokestis.

Susidaro įspūdis, o taip ir buvo, kad didesnius mokesčius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais mokėjo valstiečiai, pirkliai bei miestiečiai. Šalies feodalams buvo teikiamos lengvatos ir mokesčių privilegijos, beje kurias, jie patys pasitvirtindavo seimo posėdžiuose.

3.2 Lietuvos finansai Rusijos imperijos laikais

1795 metais į Lietuvą įžygiavusi Rusijos armija okupavo beveik visą Lietuvą. Visa teisinė ir mokestinė Lietuvos sistema, gyvavusi iki tol nebeteko savo galių. Lietuvai tapus Rusijos gubernija7, čia įsigaliojo rusiškoji teisinė ir ekonominė sistema. Vos tik šalis buvo okupuota iš karto buvo pradėtas mokesčių mokėtojų surašymas lietuviškose žemėse. Pagrindinis tiesioginis mokestis buvo pagalvinė, kuri pradėta imti iš kiekvieno revizinio žmogaus8. Didžiausias skirtumas tarp LDK mokesčių ir carinės Rusijos, tai kad mokesčiai valstiečiams, miestiečiams ir amatininkams buvo suvienodinti, nepriklausomai nuo jų turimo turto. Mokesčiai nuolat didėjo, kas vertė ir taip skurstančią visuomenės dalį, dar labiau skursti. Privilegijuotasis luomas iš pradžių nemokėjo pagalvės mokesčio, tačiau panaikinus šį mokesti, buvo įvestas žemės mokestis, kuriuo apmokestinami visi žemės sklypai.

Taigi, Rusijos Imperijos laikais buvo rūpinamasi kaip kuo daugiau surinkti mokesčių į Rusijos biudžetą, atgal Lietuva mažai tegaudavo. Švietimas buvo ne tik, kad nefinansuojamas, bet stengiamasi visai jį sužlugdyti. Didelės lėšos buvo skiriamos Lietuvos surusinimui. Tais laikais demokratijos buvo mažai, pati Rusijos valdžia, sprendė kiek ir kam atriekti imperijos iždo pyrago. Lietuvos bajorija sąlyginai tylėjo, nes buvo apmokestinti gana nedideliais mokesčiais, už lojalumą carui, o visa kita visuomenė, kaip miestiečiai, valstiečiai ar amatininkai buvo apkrauti didžiuliais mokesčiais, kaip antai valstybinis verslų, nekilnojamojo turto miestuose, pajamų mokestis,taip pat buvo imama piniginių kapitalų pajamų rinkliava. Be visų šių tiesioginių mokesčių, į Rusijos iždą plaukė pinigai surenkami iš netiesioginių mokesčių. Imperijos pajamos surenkamos iš valstybės monopolių, muitų, akcizų kelis kartus viršijo tiesioginių mokesčių pajamas.

3.3 Tarpukario Lietuvos mokesčių sistema

Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė nepriklausomybę. Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis9. Šis nepriklausomybės aktas tapo pagrindu Lietuvos valstybės raidai, o tuo pačiu ir naujai ekonominei sistemai. Tačiau nualintos šalies finansine padėtis buvo sunki. Besikuriančiai valstybei reikėjo pinigų atgaivinti šalies institucijas ir vykdyti kitas savo funkcijas.

Per pirmuosius dvejus nepriklausomybės metus, kol padėtis buvo nestabili, kol šalis neturėjo savo valiutos, ji daug nuosekliai ir kryptingai dirbo kuriant mokesčių sistemą. Žvelgiant į praeities laikus sunku įsivaizduoti, kaip per dvidešimt tarpukario suverenaus ūkinio ir politinio gyvenimo metų, sugebėta tiek ženkliai ir prasmingai nuveikti kuriant savo finansų sistemą. Po pirmojo pasaulinio karo metų susiformavusi valstybė finansų srityje turėjo daug ką pradėti nuo nulio, reikėjo formuoti iždo pajamų šaltinius, trūko kvalifikuotų specialistų. Tačiau pamažu visos šios problemos buvo įveiktos. Reikšmingiausias to meto dalykas – 1992 m.rugpjūčio 9 d.Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Seimo Ekonominės komisijos narys Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys buvo pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant lito kursas su JAV doleriu buvo 10:1, buvo Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso). Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą10. Litas pašalino infliaciją, sustiprino finansus, sudarė palankias sąlygas ekonominei veiklai.

Taigi, finansiškai sustiprėjusi Lietuva į savo biudžetą surinkdavo vis daugiau pajamų. Mokesčiai, reikšminga pajamų dalimi, papildydavo valstybės iždą. (žr. 1 schemą.)

 

Schema. 1923-1939 m. Lietuvos biudžeto pajamos ir mokesčių pasiskirstymas pildant biudžetą.

 

Savo ruožtu didžiausią netiesioginių mokesčių dalį sudarė muitai ir akcizai.

Nors ir ženkliai mažesne, lyginant su netiesioginiais mokesčiais, tačiau reikšminga suma tiesioginiai mokesčiai papildydavo šalies iždą. Svarbiausi jų buvo valstybinis žemės mokestis, verslo, nekilnojamojo turto miestuose, palikimo ir darbo pajamų mokestis. Šių mokesčių dalis išreikšta procentais patenkanti į biudžetą pateikta 2 schemoje.

Schema. Tiesioginiai .mokesčiai, išreikšti procentai, patenkantys į biudžetą tarpukario Lietuvoje.

 

Pirmaisiais savo gyvavimo metais Lietuva neturėjo tinkamos mokesčių administravimo sistemos. Renkami mokesčiai buvo paprasti, neapkrauti lengvatomis ir išimtimis. Šio laikotarpio pradžioje tvarkomi finansai rėmėsi Carinės Rusijos pavyzdžiu. Tik vėliau Lietuvos akys nukrypo į vakarų valstybes, finansų sektorius buvo koreguojamas jų patirtimi.

Tai, kad Lietuva ėjo teisingu keliu, tvarkydama savo šalies biudžetą, rodo tai, kad per 1929-1939 metus gamybos apimtis padidėjo tris kartus. Ir tai buvo pasiekta tuo metu, kai visame pasaulyje siautė didžioji 1929-1933 depresija.

3.4 Lietuvos TSR finansų sistema

1944-1945 metais Lietuvą užėmus Raudonajai armijai, Lietuvos finansai tapo sudėtine Sovietų sąjungos finansų sistemos dalimi. Įdomu pastebėti, kad sovietinė mokesčių sistema buvo propagandinė. Siekta įpiršti Lietuvos gyventojams, kad mokesčiai yra priemonė komunistiškai, tai yra teisingai, paskirstyti dalį nacionalinių pajamų. Tokiu būdu buvo panaikinti, komunistų vadinami „sunkūs“ mokesčiai (darbo pajamų, savivaldybinis butų mokestis, išskaitymai į pensijų fondą, išskaitymai valstybės biudžetui subalansuoti) ir įvesti mažesni: TSRS gyventojų pajamų mokestis bei rinkliava butų statybos ir kultūros reikalams. Žinoma, negalima nepaminėti, kad socialistiniais laikais, kapitalizmas buvo laikomas blogiu, todėl karui su juo reikėjo imtis priemonių ir tai buvo daroma per mokesčių didinimą buožėms11

1953-1990 metų laikotarpiu renkami mokesčiai nebuvo pastovūs. Dažnai keisdavosi jų nustatymo ir apskaičiavimo, mokestinių įplaukų atskaitymo į biudžetą tvarka. Lietuvos biudžeto pajamų struktūra pateikta 3 schemoje.

 

Schema. Socialistinės Lietuvos biudžeto struktūra 1987 m..

 

Lietuvos, kaip sąjunginės Respublikos biudžetas įėjo į Sovietų Sąjungos valstybinio biudžeto sudėtį. Iš šio biudžeto buvo finansuojamos tik sąjunginės reikšmės įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Siekiant Rusijai komunistiškai išlyginti visuomenę, finansų pasiskirstymas nuolat kito , ir tokie dažni finansiniai pertvarkymai laukiamų rezultatų nedavė. Okupuotos Lietuvos finansuose atsispindėjo politiniai ir ūkiniai pasikeitimai, kurie buvo nukreipti viena linkme – siekiant diktatūriškai įgyvendinti marksistines-leninistines teorijas. Tarpukario Lietuvos ūkio augimas, socialistinėje Respublikų sudėtyje, ėmė mažėti.

4. DABARTINĖ LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA 4.1Pirmieji žingsniai žengiant nepriklausomybės keliu

Atkūrus nepriklausomybę pertvarkyta visa šalies finansų sistema, jos sandara, mokesčiai,bankai, ūkio subjektų finansai. Kitaip juk ir negalėjo būti, 1990 metais Lietuvoje keitėsi viskas – Lietuva žengė pirmuosius demokratiniais principais paremtus žingsnius. Šis veiksmas reikalavo daug pastangų: naujo valstybinio požiūrio, demokratinių idėjų, visuomenės susikaupimo ir tikėjimo bendra laisva valstybe.

1990 metų finansų sistema ir fiskalinė politika formavosi kartu su kitomis reformomis: keitėsi nuosavybės formos, kainodara, bankų sistema, pinigų kredito sistema ir t.t. Valstybės pajamų ir išlaidų institutą pakeisti iš pagrindų, nėra paprastas dalykas, o ypač, kai kiekvieną kūrimo žingsnį lemia sprendimai kitose valstybės srityse, kaip antai, bendra ekonominė padėtis, infliacijos lygis,valstybės pinigų-kredito politika. Be kita ko, didelė įtaką finansų sistemos kūrimuisi turėjo valstybės kontroliuojamos gamybos ir privataus sektoriaus santykis ir tarpusavio sąveika.

4.2 Lietuvos mokesčių sistemos kūrimas

Lietuvos mokesčių sistemos gimtadieniu galime laikyti 1990 metų birželio 26 dieną, kai priimtas Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas12. Kaip pirmieji vaiko žingsniai nedrąsūs ir klumpantys, taip ir pirmieji mokesčių sistemos metai nepriklausomoje Lietuvoje buvo pilni pasikeitimų ir kritikos. Vienas iš kritikuojamų mokesčių buvo įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis13,kurį reikėjo mokėti ir nesant pajamų šaltiniui, kitaip tariant, jei turtas ir neštų pajamas, tai turėtų būti pajamų mokestis. Painiavos ir spragų mokesčių sistemoje buvo gana daug, bet juk neišsyk teisingai tariamas ir pirmasis žodis vaiko lūpose.

1994-aisiais atėjo metas mokesčių reformai. Keičiant mokesčių sistemą buvo siekiama skatinti taupymą ir investicijas, apmokestinti vartojimą, didinti netiesioginius mokesčius, nes didinant tik tiesioginius mokesčius daug išleidžiama jų administravimui. Tokiu būdu įteisintas daugkartinis apmokestinimas. Tais pačiais metais, vietoj apyvartos mokesčio, pradėtas taikyti pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau nebuvo atsisakyta kitų mokesčių, ko pasėkoje galutiniam pirkėjui kaina išaugo. Nepaisant to, pridėtinės vertės mokestis turi daug lengvatų, kurios apsunkina teisingą mokesčio taikymą, iškraipo rinką, sudaro galimybę įvairiems sukčiavimams. PVM mokestis buvo įvestas siekiant Europos Sąjungos narystės. Iš esmės tai teigiamas mokestis, tiek valstybės biudžetui, tiek vartotojui, nes – lengvai surenkamas, turi plačią apmokestinimo bazę, nesunku apmokestinti paslaugas, neturi didelės įtakos mokėtojo elgsenai, nepažeidžia intereso dirbti ir taupyti. Svarbiausia, kad PVM mokestis neleidžia išvengti apmokestinimo ir tai turėtų neleisti klestėti šešėlinei ekonomikai. Ar tikrai? Mano manymu, kad nepakankamai buvo pasvertas mūsų tautos mentalitetas, praeities gairės, ir patirtis grobstyti atsinešta iš sovietinių laikų. Valdžia mus per greit sulygino su vakarų valstybėmis apmokestinimo prasme, ir tyliai, linkėdami kantrybės, paliko mus pajamų labirintuose.

1997 metais pradėtas antrasis mokesčių reformos etapas. Kylant ekonomikai, mažinami mokesčiai, sugriežtinamas mokesčių administravimas ir muitinės kontrolė, keičiamos ir papildomos atskirų mokesčių nuostatos. Verslas galėjo įkvėpti lengviau. Tik ar ilgam?

2001-2002 metais, įgyvendinant Europos Sąjungos vykdomos mokesčių politikos priemones ir reikalavimus, buvo pradėtas trečiasis mokesčių reformos etapas. Vyriausybė ir Seimas teikė ir patvirtino eilę įstatymų. Nauji įstatymai – nauji vėjai. Vakarų vėjo dvelksmas žadėjo daugiau aiškumo ir teisingumo apmokestinimo srityje. Buvo atsisakyta daugelio lengvatų ir išimčių, įvesta pagreitinto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tvarka, pakeista akcizų surinkimo tvarka. Pagal ES reglamentą, buvo koreguojami mokesčiai, kurie turi tiesioginės įtakos rinkai ir konkurencijai, tai yra netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip akcizai, pridėtinės vertės ir muitai. ES reglamentas neaplenkė ir paprastų gyventojų, kuriems vietoj fizinių asmenų pajamų mokesčio bei turto pajamų deklaravimo reglamentuojančių įstatymų, buvo priimtas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pagal šį įstatymą padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Juridiniams asmenims, naujasis pelno mokestis sumažėjo nuo 24 iki 15 %.

Lietuvos integracija į ES spartino vykdomas reformas ir prisidėjo prie sąlygų kurtis laisvai ir klestinčiai valstybei. Lietuvai prisijungus prie ES galėtume išskirti pagrindines mokesčių grupes, jos surašyto 4 shcemoje.

 

4. Schema. Pagrindinės mokesčių grupės.

 

4.3 2009 metų „Vienos nakties“ mokesčių reforma

2006 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pasirodė pirmieji požymiai, dabar jau vadinamosios 2008-2009 metų pasaulinės, ekonomikos krizės. Stipriai išaugus naftos paklausai, iš pradžių per JAV, o vėliau ir visą pasaulį nusirito viena su kita susijusios nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, bankininkystės sektoriaus žlugimo bangos.

Pamažu, bet griausmingai krizės banga palietė ir Lietuvą. Kadangi Lietuva yra priklausoma nuo kitų šalių ekonomikų, ir mano įsitikinimų, ir dėl tuo metu vykdomos vidaus politikos, Lietuvos ekonomikai buvo smogtas stiprus smūgis. 2009 metais prasidėjo ekonomikos recesija.14. Palūkanų normai išaugus, investicijos išgyveno sąstingi, namų ūkio pajamos stipriai sumažėjo (buvo karpomi atlyginimai), į valstybės biudžetą nebuvo surenkami planuoti mokesčiai, ne išimtis importo ir eksporto sektorius, kurių skaičiai stipriai krito, ženkliai išaugo nedarbas ir emigracija. Visa tai ir lėmė bendrojo vidaus produkto neigiamą augimą. Reikėjo skubiai imtis priemonių, stabdančių Lietuvos ekonomikos riedėjimą žemyn. To meto Lietuvos įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji, priešaky su ministru pirmininku A.Kubiliumi, „skubiai“ ėmėsi vykdyti mokesčių reformą, kuri turėjo stabilizuoti išderintą finansų sektorių šalyje. Taip gimė vadinamoji „Vienos nakties“ mokesčių reforma.

Reformai įsibėgėjus, pirmojo ketvirčio rezultatus spaudai išplatino Vyriausybės Komunikacijos departamentas: „Finansų ministerijos pateiktais duomenimis dėl įvykdytos mokesčių reformos šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 330 mln. litų daugiau pajamų, negu būtų gauta be jos. Dėl minėtos reformos per šių metų pirmąjį ketvirtį į valstybės biudžetą papildomai surinkta: apie 75 mln. litų akcizų, 184,8 mln. litų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 86,5 mln. litų – pelno mokesčio. Mažiau surinkta tik gyventojų pajamų mokesčio – 16,7 mln. litų. Numatoma, kad per 2009 metus mokesčių reformos efektas gali siekti  apie 1,3 – 1,5 mlrd. litų papildomų pajamų į valstybės biudžetą.“

Nežinia, ką norėtą įtikinti reformos nauda, juolab, kad pats tuometinis finansų ministras A.Šemeta išplatino visai priešingus duomenis, iš Seimo tribūnos jis skelbė: „PVM šiemet surinkta 580 mln. litų mažiau nei planuota – iš viso 1,851 mlrd. litų, akcizų – 135 mln. litų mažiau, iš viso 808,9 mln. litų., gyventojų pajamų mokesčio šiais metais į nacionalinį biudžetą surinkta 848,7 mln. litų – 45,9 mln. litų mažiau nei planuota, o į valstybės biudžetą – 232,4 mln. litų – 15,5 mln. litų mažiau., pajamų iš pelno mokesčio per pirmąjį šių metų ketvirtį surinkta 372,6 mln. litų – 129,4 mln. litų mažiau nei planuota.“

Žvelgiant šiandien į tų dienų aktualijas, vargu ar atsirastų asmuo pritariantis šiai mokesčių reformai. Jos pasėkoje, buvo padidintas PVM nuo 18% iki 21%, panaikintos PVM lengvatos, sumažintos gyventojų pensijos ir kitos socialinės išmokos, padidinti akcizai, priimta aibė kitų įstatymų, kurie tik pagilino krizę, su visais jos padariniais, kaip nedarbas, emigracija, smulkiojo verslo žlugimas ir t.t. Be kita ko, daugelio ekspertų nuomone, finansų srityje, valstybė padarė esminę klaidą, stipriai padidinusi savo skolą. Ypač 2009 metais vyriausybės skolinimasis finansų rinkose aukštomis palūkanomis, kai tuo tarpu buvo galima skolintis iš Tarptautinio valiutų fondo mažesnėmis palūkanomis. Kodėl buvo pasirinktas šis variantas, galėtų atsakyti tik tuometinė valdžia.

4.4 Šių dienų Lietuvos finansų aktualijos

Ekonomikos ir finansų krizė stabilizavosi. 2012 metų spalio 14 dieną įvyko nauji Seimo rinkimai. Dešiniųjų valdžią perėmė kairiųjų koalicija su A.Butkevičiumi priešakyje. Naujasis premjeras pažadėjo naujų, skubotų veiksmų mokesčių reformoje nesiimti.

Ar galime tikėti pažadais? O kas mums belieka. Finansiniai bankų ir organizacijų rodikliai rodo, kad ekonomika atsigauna, sunkiau tai jaučia namų ūkiai. Žinoma kiekvienas atsakingas pilietis suvokia, kad mokesčiai reikalingi, kuriant visuomenės gerovę, todėl kantriai susitaiko su visomis reformomis. Norėtųsi tikėtis, kad valdžia elgsis teisingai savo piliečių atžvilgiu, kaip, kad Cezaris yra pasakęs „Geras piemuo avis kerpa, o ne diria“

5. IŠVADOS

Valstybės finansai – tai sąlyga valstybės egzistavimui. Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius ir natūrinius išteklius savo veiklai, tai yra, kad galėtų atlikta savo funkcijas. Valstybės finansai – kiekvienos šalies ekonominis, socialinis pagrindas.

Valstybės finansai kūrėsi kartu su valstybe, nepaisant to, kad finansai kaip mokslo objektas pradėtas nagrinėti praeitame amžiuje.

LDK laikais mokesčiai dažniausiai buvo mokami natūra, kitas svarbus bruožas, tai kad mokesčiai nebuvo paskirstyti tolygiai tarp visuomenės luomų, didžioji mokesčių dalis gulė ant valstiečių ir miestiečių pečių, o bajorija ne visada mokėjo mokesčius.

Patekusi Lietuva į Rusijos imperijos gniaužtus neteko savo teisinio bei finansinio savarankiškumo. Šalies gyventojai buvo apkrauti mokesčiais, nepriklausančiais nuo jų pajamų ar turimo turto. Finansinė Lietuvos padėtis tapo kritiška.

1992 m.rugpjūčio 9 d Lietuva įsivedė savo piniginį vienetą Litą. Kadangi gamybos apimtis padidėjo net kelis kartus, galime teigti, jog tuometinė finansų paskirstymo politika buvo nuosekli, lanksti, efektyvi, net ir tada, kai visa pasaulį krėtė „Didžioji depresija“.

LTSR laikotarpiu, mokesčiais buvo stengiamasi „išauklėti“ buožes, sunaikinti kapitalizmo idėjas, įvedant „komunistiškai teisingus“ mokesčius, bei nusavinant turtą. Lietuvos finansai buvo prijungti prie bendro Socialistinės Respublikos iždo, mokesčių reformos keitė viena kitą, kas stipriai stabdė šalies ekonominį augimą.

Aptariant visus laikotarpius Lietuvos biudžeto pajamose vyravo netiesioginiai mokesčiai, bei egzistavo netolygus mokesčių naštos paskirstymas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visos valstybės institucijos buvo kuriamos iš naujo, ne išimtis ir valstybės finansų sistema. Sparčiai kintanti Lietuvos politinė, ideologinė bei ekonominė padėtis, lėmė ir mokesčių sistemos dinamiką: išplėsta apmokestinimo bazė, įvestas PVM mokestis, apmokestinamas vartojimas, didinant netiesioginius mokesčius.

Augant šalies ūkiui, mokesčiai yra mažinami. Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, tuo priimdama visas Europos Sąjungos šalių ekonominio žaidimo taisykles.

2008 metais įvykusi finansų krizė neaplenkė ir Lietuvos. Krizės pasėkoje, Lietuvoje finansų reformos keitė viena kitą, augo nedarbas, infliacija, emigracija.

2009 metais valstybės politika smarkiai padidino valstybės skolą, ko pasėkoje dabar skolinamasi tam, kad „maitinti“ skolos palūkanas.

2012 metais išrinkta nauja Lietuvos valdžia , finansų ministras R.Šadžius, šalies ūkis pamažu atsigauna, nors nedarbo ir infliacijos rodiklių pažaboti nepavyksta.

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

Jurgutis, V. Finansų mokslo pagrindai. – Kaunas: Šviesa

Lietuvos Respublikos Vyriausybė [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrv.lt/lt/kontaktai/ministro-pirmininko-tarnyba/komunikacijos-departamentas/

Valstybinė mokesčių inspekcija [žiūrėta 2013 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vmi.lt/

1Lietuviška enciklopedija. Aštuntas tomas. Kaunas: Spaudos fondas, 1940

2 Žemės mokestis

3 Kariuomenės žiemojimo mokestis

4 Mokestis „nuo kiemo“

5 Valstybės dvarų mokestis

6 Žemės turtų pelno mokestis

7 Carinės Rusijos administracinis vienetas

8 Vyriškos giminės gyventojas

9 Nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo//Lietuvos Aidas, 1918. Nr.27 (76)

10 http://lt.wikipedia.org/wiki/Litas

11Pasiturinčio valstiečio terminas socialistinėje Lietuvoje, vadinama siekiant paniekinti

12 LR valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas// Valstybės žinios, 1990, Nr.: 19 -493

13 LR įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas// Valstybės žinios, 1994, Nr.: 59 -1156

14 Ekonominė situacija, kai ne mažiau kaip du ketvirčius iš eilės yra fiksuojamas neigiamas BVP augimas

Leave a Comment