PASKAITŲ KONSPEKTAS
Parengtas vadovaujantis “Finansų analizės” vadovėliu (Eugenija Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė, KTU 99)
1. Finansų analizės teoriniai pagrindai 1. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje
Šiuo meet vienareikšmio ekonominės analizės apibrėžimo tiek Lietuvos,tiek užsienio ekonominėje literatūroje. Ekonominė analizė, mūsų supratimu,yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje jiapima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produktopardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje (darbo, materialinių ,finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius beifinansinius rezultatus). Ekonominės analizės bendroji schema pateikiama 1 paveiksle. Čiaanalizuojami ekonominiai reiškiniai bei procesai, jų analizė pateikiamapagal susidarymo nuoseklumą bei analizės objektų ekonominius ryšius.
1 pav. Ekonominės analizės bendroji schema
Analizę galima būtų atlikti šiomis kryptimis: • pardavimų analizė; • veiklos išteklių formavimo ir panaudojimo analizė; • veiklos sąnaudų analizė; • ūkio subjekto finansinės veiklos bei finansinės būklės analizė; • tyrimo apibendrinimas. Iš 1 paveikslo matome, kad finansų analizė yra sudėtinė ūkio subjektoekonominės analizės dalis. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis finansųanalizė egzistuoja ir kaip savarankiškas mokslas, apibendrinantispraktikoje vykstančius finansinės veiklos procesus, jų dėsningumus. Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu,planavimu, apskaita ir kontrole (2 pav.). gavus ekonominę informaciją ištyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkusfinansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti anksčiaupriimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus. Kai kurie autoriai ekonominę analizę supranta kaip sistemą specialiųžinių apie ekonominius procesus, susidariusius dėl objektyvių ekonominiųdėsnių ir subjektyvių veiksnių poveikio(2, p.47). Tai atsispindi 3paveiksle. Šiuo atveju ekonominė teorija, kaip teigia autrius, yra toliaunurodytų mokslų teorinis pagrindas. Apskaitos-analitinė funkcija yrapateikiama trijų disciplinų (buhalterinės apskaitos, finansų analizės,ūkinės veiklos analizės) vieningame bloke. Toks požiūris, V.Kovoliovonuomone, pateisinamas istoriniu, metodologiniu ir informaciniu aspektu.Manome, kad tikslinga kitaip pažvelgti į finansų analizę (šiuo atveju –makroekonominiu ir mikroekonominiu aspektu).
2 pav. Finansų analizės vieta ir funkcijos
3 pav . Finansų analizės vieta ekonominės analizės sistemoje
1.2. Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai
Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonėsnuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Visuomeniniai, kaip ir ekonominiaiprocesai dažnai analizuojami suskaidant tiriamąjį objektą į elementus beiaiškintis jo sudedamųjų elementų tarpusavio ryšius. Iš esmės analizė –glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų,reiškinių tyrimas. Reiškiniai bei procesai, tiriami finansų analizės būdu, vykstagamybos sferoje, teikiant paslaugas, be kita ko – ir finansiniotarpininkavimo paslaugas, t.y. susiję su konkrečių ūkio subjektų finansineveikla bei jos rezultatais. Todėl finansinės analizės turinys yrakompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatųtyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti joveiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamasnaudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar irperspektyvoje. Taigi finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veiklabei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos,atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Analizuojantįmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektinių užduočių (verslo plano)įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su projektiniais, taip pat jospasikeitimo priežastys, įvertinamos bei apskaičiuojamos finansiniųrezultatų didinimo galimybės ir numatomos konkrečios, realios bei pagrįstosalternatyvios organizacinės, techninės, socialinės, ekonominės jųpanaudojimo priemonės. Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinėveikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai reikiaturėti galvoje ir analizę atlikti laiku. Taip pat svarbu gerai ištirtiįmonių padalinių finansinius rodiklius. Tokios analizės išvados reikalingosoperatyviam padalinio veiklos planavimui, , kai tenka priimti valdymosprendimus. Finansų analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklėsaiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, galibūti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Remiantis finansųanalizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumąir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti irdiegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudarogalimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklosmodelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendymus tam tikramlaikotarpiui. Remiantis anksčiau išdėstytomis mintimis, galima suformuluotisvarbiausius bendruosius finansų analizės uždavinius (4 pav.). Be šiųuždavinių, gali būti keliami daliniai bei specifiniai analizės uždaviniai,apie kuriuos bus kalbama 1.3. poskyryje. Finansų analitikas privaloobjektyviai ir kiek galima tiksliau įvertinti esamą padėtį, projektųkokybę, jų realumą, projektinių užduočių įvykdymo rezultatus ir jųpasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip pat siūlyti realias bei pagrįstaspriemones finansinei veiklai gerinti, neišduoti komercinių paslapčių.
4 pav. Svarbiausi finansų analizės uždaviniai.
Užsienio autoriai (C.Stickney, G.Foster, Ch.Gibson ir kiti) mažiauskiria dėmesio finansų analizės uždaviniams ir kitaip juos formuluoja:1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką (informacija turi būti patikima, tiksli, pakankama; perteklinė
informacija mažinama).2. Palyginti faktišką padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais (palyginimo bazė yra prognozės duomenys, planai, normos, normatyvai, limitai, praėjusio laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai, vidutiniai šakiniai rodikliai, veiksnių įtakos įvertinimas).3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką (racionaliai naudoti finansinius išteklius, palaikyti įmonės mokumą).4. Kiti uždaviniai. Palyginę pastaruosius uždavinius su 4 paveiksle suformuluotais finansų analizės uždaviniais, matome, kad užsienio autorių, matome, kad užsieniom autorių keliami uždaviniai iš principo atitinka autorės pateiktuosius (informacijos kokybė, duomenų plyginimas, veiksnių įtaka tiriamam rodikliui). Manytume, kad 4 paveiksle svarbiausi finansų analizės uždaviniai yra geriau susisteminti, kryptingesni analitinio proceso požiūriu ir ypač svarbūs besimokančiam asmeniui bei pradedančiam analitikui. Be to, jie yra universalūs bet kuriam tyrimo objektui bei subjektui. Daugelio išsivysčiusių šalių firmų vadovai didesnį dėmesį skiria finansinių rezultatų įvertinimui ir mažiau reikšmingais laiko šiuos rezultatus formuojančius gamybinius veiksnius. Dėl to finansinių rezultatų analizės duomenys dažnai būna neobjektyvūs ir neatspindi įmonės tikrosios finansinės būklės. Tik pastaraisiais metais užsienio šalių ekonominėje literatūroje nurodoma, kad reikia apskaičiuoti ir gamybinius veiksnius, darančius įtaką finansiniams rezultatams. Jie dažniausiai grupuojami į išorinius (politiniai, teisiniai, kultūriniai ir kt.) ir vidinius (materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai), kurie gali būti lemiami konkurencinėje kovoje, turėti didelę reikšmę firmos veiklos efektyvumui ir perspektyvai.1.3. Finansų analizės rūšys
Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo (5 ir 6 paveikslai) ji klasifikuojama į tam tikras rūšis
5 pav. Finansinės veiklos analizės rūšys ir uždaviniai (5, p. 10)
Penktąjame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su uždaviniais,kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su bendraisiaisanalizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties,analizuojamojo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnaisusiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausimais. Pavyzdžiui,firmoje gali būti keliamas uždavinys: išsiaiškinti per praėjusią savaitę(mėnesį) patirtus nuostolius, siekiant atlikti jų reguliavimo operaciją, irnumatyti tokių nuostolių atsiradimą perspektyvoje bei imtis priemonių jųpašalinimui arba didinti finansinius rezultatus, plėtojant pardavimųapimtis, ir sprendžiami kiti įvairiausi tiriamo objekto finansinės veiklosgerinimo uždaviniai. Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų (dažniausiai –alternatyvinių) vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginiussprendimus ūkio subjekto atžvilgiu. Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstine ( preliminarine),nes ji atliekama, nepasibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantislaukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansiniusrezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Žodis“diagnostika” yra kilęs iš graikų kalbos žodžio “diagnostikos” ir reiškia“sugebantis pažinti”. Diagnozavimas – tai reiškinio, proceso, būsenosišaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinamas(6, p. 108). Mūsų atveju tai būtųūkio subjekto finansinės veiklos sutrikimų( pakilimų) bei jos neigiamų arteigiamų rezultatų išankstinis išaiškinimas. Retrospektyvinė analizė –praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas. Su šeštuoju paveikslu finansų analitikui taip pat tikslingasusipažinti, nes jame pagal įvairesnius praktikoje taikomus požymiusdetaliau suklasifikuotos finansų analizės rūšys. Atliekant tyrimus, galimataikyti abi schemas (5 ir 6 pav.), praplečiant pirmąją antrosios turiniu.Skaitytojams kai kurie 6 paveikslo klasifikavimo požymiai gali asocijuotissu planinės ekonomikos ūkinės veiklos analizės teorijoje nurodytaispožymiais ir juos atitinkančios analizės rūšys (1, p. 56). Pavyzdžiui,apimties, subjekto, palyginimo pobūdis ir kiti požymiai. Manytume, kad toksanalizės rūšių priskyrimas planinės ekonomikos teorijai nėra tikslingas,nes 6 paveiksle parodytos naujo turinio analizės rūšys praktikojeatliekamos bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir Lietuvoje, ir rinkosekonomikos sąlygomis teorijoje privalu pastebėti bei vertinti realiusekonominio gyvenimo procesus. Be to, tikslingai susistemintas finansųanalitiko darbas yra kokybiškesnis bei rezultatyvesnis. Sisteminio darboįgūdžius ypač svarbu taikyti mokymo procese. Užsienio autorių literatūroje, mūsų manymu, nepakankamai įvertinamospraktikoje naudojamos finansų analizės rūšys, kurios dažnai įvairiaisuprantamos arba sutapatinamos su analizės metodais bei būdais. Užsienio autoriai dažniausiai mini tris finansinės analizės rūšis:(3,p. 127) • horizantalioji analizė • vertikalioji analizė • santykinė analizė. Tačiau horizantalioji ir vertikalioji analizė yra identiškos mūsųpraktikoje taikomiems palyginimo bei dinamikos eilučių analizės, taip patrodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimo būdams. Horizantalioji analizė analizė atliekama tada, kai finansiniųataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis,o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Šianalizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonėsbalanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis. Horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė: analizuojamikelių metų (5-10) finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojamirodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamosūkio subjekto finansinių rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai. Tarkim,kad pardavimų apimtis per 3 metus didėja 120 procentų, o pelnas prieš
mokesčių mokėjimą didėja 70 procentų. Trendo analizė padės suprasti, kadpelnas didėja lėtesniu tempu nei pardavimų apimtis dėl spartesnio kaštųaugimo. Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinėsataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu,o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių ekonomistai šiąanalizę dažnai vadina struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis galibūti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekantkeleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatytirodiklių pakitimų priežastis. Santykinė analizė literatūroje ir praktikoje dar vadinama finansiniųkoeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų beikitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Užsienio autoriai finansiniuskoeficientus įvairiai klasifikuoja į grupines sistemas, tačiau likvidumo(mokumo) ir pelningumo grupės yra visų pripažįstamos. Dar gali būtiišskiriama veiklos aktyvumo rodiklių, įsiskolinimo rodiklių ir kapitalorinkos rodiklių grupės. Šiame skyriuje plačiau apie tai nekalbėsime, nesfinansiniai koeficientai bus taikomi 3-e skyriuje, atliekant skaičiavimus.1.4. Ekonominiai reiškiniai ir jų analizės kryptys
Bet kurios rūšies ar valdymo lygio analizę atliekančiam analitikuisvarbu matyti tyrimo subjektą ir objektą juos supančioje aplinkoje. Jauanksčiau minėjome, kad, siekiant priimti įmonės perspektyvai efektyvius beiatsakingus valdymo sprendimus, tikslinga tyrinėti ne tik jos finansinębūklę, bet ir pastarosios susiformavimo veiksnius, t.y. atlikti analizępagal įmonėje vykstančių ekonominių reiškinių bei procesų kryptis (7 pav.). Pažymėtina, kad ūkio subjektų finansinė veikla apima piniginiųsantykių organizavimą, t.y. procesą, susijusį su piniginių išteklių beifondų sudarymu, skirstymu, naudojimu, finansinių įpareigojimų vykdymu, ofinansinė būklė yra finansinės veiklos rezultatas tam tikru momentu arbalaikotarpiu (7, p.5). Įmonių finansinė veikla yra organiškai susijusi su jų ūkine beikomercine veikla, jos vienos kitą sąlygoja. Žinome, kad bet kuri veikladažniausiai prasideda nuo finansinių išteklių įsigijimo ir baigiasifinansiniu rezultatu. vAdinasi, finansinis rezultatas didžia dalimipriklauso nuo įmonės vadybos darbų sėkmingumo, vadybos ciklo elementųracionalaus suderinimo bei finansinių ir kitų išteklių tinkamo panaudojimo.Kita vertus, pati įmonės veikla gali būti plėtojama geresnio finansiniorezultato linkme priklausomai nuo turimų finansinių išteklių. Pavyzdžiui,kai trūksta apyvartinio kapitalo (praktikoje vadinamų apyvartinių lėšų),gerokai pablogėja ir įmonės finansinė būklė. Taigi rinkos ekonomikossąlygomis finansiniai ištekliai turi sąlyginį pirmumą prieš materialiniusir darbo išteklius. Kiekviena įmonė yra savarankiškas ir sudėtingas finansinis organizmas(8 pav.). Įmonės veikloje sąlyginai galima išskirti 3 ciklus – taifinansavimo, investicijų ir pagrindinės veiklos (gamybos, komercijos,paslaugų teikimo). Plečiant įmonės veiklą ar kuriant naują įmonę reikalingos investicijospastatams, kitoms ilgalaikėms priemonėms įsigyti. Jos finansuojamos išskolintų ir nuosavų finansavimo šaltinių. Pagrindinės veiklos ciklo metu sukaupiamos tos veiklos atsargos,gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos, skirtos pardavimui. Įmonei reikiaturėti pakankamai finansinių išteklių, reikalingų atsargoms įsigyti,išlaidoms įvairiuose veiklos etapuose padengti. Pirkimas ir pardavimas turivykti lygiagrečiai, t.y. pagrindinės veiklos procesas turi būtifinansuojamas nepertraukiamai. Susidarius atotrūkiui tarp išlaidų irgalimybių jas padengti pinigais, atsiranda pirkėjų skolos įmonei(debitoriai) ir įmonės skolos tiekėjams (kreditoriai), sutrinka veikla. Taimatyti iš apyvartinio kapitalo apytakos ciklo (9 pav.). Finansavimo ciklo metu atliekamas piniginių santykių organizavimas,t.y. vykdomos įvairios finansinės operacijos – įvairiausi atsiskaitymai,grynųjų pinigų įplaukos ir išlaidos iš įvairios veiklos, pelno skirstymasir pan. Iš 7 paveikslo matome, kad įmonės veiklos išteklių panaudojimas ir jaiskirtos išlaidos aiškinamos bei kontroliuojamos pagal darbo ir veiklosorganizacines operacijas, ekonominius procesus, vietas, atsakingus asmenis.Tokia analizė galėtų būti veiksminga išaiškinant įmonėje susidariusiusnetikėtus nuostolius ar priimant įmonės plėtojimo strateginius sprendimus.
7 pav. Įmonės ekonominiai reiškiniai ir jų analizės kryptys
8 pav. Įmonės veiklos schema
9 pav. Lėšų apytakos ciklas
1.5. Finansų analizės šaltiniai ir jų rūšys
Bet kurios rūšies ar valdymo lygio analizę atliekančiam analitikui svarbu matyti tyrimo subjektą ir objektą juos supančioje ap
1.6 Analizės būdai
Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizėsbūdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesųveiksniai, ūkio subjekto vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikuisvarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti pasirinktijuos priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių, turimos pradinėsinformacijos. Literatūroje ir praktikoje analizės būdai dažnai tapatinami suanalizės metodais. Žodis metodas kilęs iš graikų kalbos žodžio „methodos“ir reiškia „tyrimo kelią“. Plačiąja prasme metodas – tai gamtos arvisuomenės reiškinių tyrimo būdų ir priemonių visuma. Vadinasi, metodas yraplatesnė sąvoka nei būdas. Suprantame, kad finansų analizės metodas yraūkio subjektų finansinės veiklos ir jų vidinių galimybių tyrimo būdų irpriemonių visuma. Analizės būdai įvairių autorių klasifikuojami nevienodai. Vienijuišskiria tradicinius būdus (6 paveikslo loginiai ir grafiniai) irmatematinius (ekonominiai, euristiniai). Kiti autoriai būdus vadina
metodais ir skirsto į šešias grupes: horizontalioji, vertikalioji ir trendoanalizė, santykiniai koeficientai, lyginamoji analizė, faktorinė analizė.Užsienio literatūroje, kaip minėjome, nurodomos trys analizės rūšys(horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė), o analizės būdaidažniausiai neišskiriami, nors praktiniuose apskaičiavimuose ir naudojami. Analizės būdai autorės suklasifikuoti 12 paveiksle. Išskiriame tokiasanalizės būdų sistemos, turinčios bendrus požymius, grupes: • loginių būdų, • ekonometrinių būdų, • euristinių (psichologinių) būdų, • grafinių būdų, • kitų (specifinių) būdų.[pic]Čia tik trumpai apibūdinsime analizės būdus, išskyrus funkcinę-vertinęanalizę ir SWOT analizę. Finansų bei ekonominė analizė plačiausiai taiko lyginimo būdą.Liaudyje sakoma, kad visa, kas palyginama, yra pažintina. Taikant šį būdą,galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių,materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklių augimo tempus,dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą, numatytijos perspektyvas.7 paveiksle atsispindi lyginimo analizės būdo naudojimo sritys, t.y. įmonėsviduje ir tarpįmoninis lyginimas arba lyginimas su atitinkamos šakosrodikliais. Dinamikos tyrimui galima naudoti dviejų ir didesnio skaičiauslaikotarpių (mėnesių, metų) duomenis. Analizei taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti rodikliųpalyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintume realią padėtį. Lyginamusdydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būtipalyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių apskaičiavimometodika, palyginama tiriamo subjekto organizacinė struktūra. Kartaistikslinga pašalinti veiklos produkto apimties bei struktūros pasikeitimus.Nepalyginamus dydžius reikia perskaičiuoti, taikant infliacinius kainųindeksus, faktinius natūrinius rodiklius vertinant planinėmis kainomis,standartinėmis normomis. ,
[pic] 7 pav. Lyginimo analizės būdo naudojimo schema
Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupeibūdingus tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, finansinį kompanijos rezultatąveikia įvairūs veiksniai. Juos galima sugrupuoti, pavyzdžiui taip: • priklausantys nuo įmonės veiklos, • aplinkos veiksniai. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavioryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Plačiau grupavimo būdąnagrinėja statistikos mokslas. Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetiniųįmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas.Šiuo atveju prioritetinės veiklos sritys dažniausiai yra susijusios sutyrimo sistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui,nepakankamu veiklos produkto konkurentabilumu Lietuvos rinkoje, mažomisprodukcijos eksporto galimybėmis, pasenusia gamybos technologija irnepakankama darbininkų kvalifikacija ir pan. Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai paprastai nusakomiįvairiais finansiniais bei ekonominiais rodikliais. Apibendrinančiųrodiklių skaidymas mintimis įvairiomis kryptimis (vietą, laiką, įvairiusveiksnius) į sudėtines dalis (elementus) vadinamas detalizavimo būdu arbatam tikro reiškinio ar proceso analize. Svarbiausias detalizavimo tikslasyra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimometu galima išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indėlį įgalutinį rezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklosprodukto finansinį rezultatą įvairias jo gyvavimo ciklo etapais, įvairiųveiksnių įtaką įmonės pelningumui, išskirti nagrinėjamoje sistemojesvarbiausias tolesnio tyrimo grandis ir pan. Pavyzdžiui, planuojamą sekantįmėnesį išmokėti darbo užmokestį ir mokesčius firmoje galima skirstyti pagaldarbuotojų kategorijas, firmos funkcinius bei linijinius skyrius, įmokasSodrai, pajamų mokestį valstybės biudžetui ir sveikatos draudimo fondui,arba apskaičiuojant pelną, gautą iš realizacinės, finansinės, investicinėsir kitos veiklos bei įpatingos veiklos. Taip detalizuodami pelną priešapmokestinimą, sužinotumėme, kuri veikla pelninga, o kuri – nuostolinga. Apibendrinimas (sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių (procesų)sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą. Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškiniopakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos galima taikyti analizuojantpardavimų apimtį, susidariusias išlaidas, pelningumą ir kitus ekonominiusprocesus. Taikant indeksus, galima išaiškinti analizuojamo rodiklioveiksnius, išmatuti jų poveikio dydį. Jie plačiai nagrinėjami statistikosvadovėliuose. Grandininių pakeitimų (eliminavimo) būdo esmę sudaro tai, kadkiekvienas projektinis arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu,kitus rodikliu imant nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvienopakeitimo, lyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo.Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio kiekybinę įtaką rodikliopasikeitimui. Eliminavimo būdas taikomas multiplikaciniais ryšiais susietųveiksnių kiekybinio poveikio rezultatyniam rodikliui nustatyti. Pavyzdžiui,atliekant pelno apimties, pelningumo rodiklių, medžiagų sąnaudų, darbonašumo ir kitų rezultatinių rodiklių faktorinę analizę. Užsienioekonominėje literatūroje grandininių pakeitimų būdas taip pat plačiaitaikomas analizuojant gamybos išlaidų atskirų straipsnių pasikeitimus[1.p.34]. Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominiųreiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomumą, išaiškinti kompanijosmaterialinius, darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimopaskirtį. Balansiniai sugretinimai gali būti taikomi įmonės finansineibūklei analizuoti. Pavyzdžiui, analizuojant įmonės pajėgumą mokėti,sugretinami mokėjimo šaltiniai su terminuotais mokėjimo įsipareigojimais. Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau apraštosvertikaliosios analizės būdui. Dinamikos eilutė yra eilėje absiliutinių ar santykinių dydžių,apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko požiūriu. Kiekviena atskira
dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejųlygių vadinamas absoliutinių prieaugiu (sumažėjimu). Pažymėtina, kaddinamikos eilučių analizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosiosanalizės būdui. Taikant dinamikos eilučių analizės būdą, galimaapskaičiuoti vidutinius rodiklių dydžius: vidutinį rodiklio lygį arvidutinį absoliutinį prieaugį per tam tikrą laikotarpį, vidutinį tam tikrolaikotarpio augimo tampą, absoliutinį rodiklio prieaugį, rodiklio augimotempą (1 lentelė). Šiems skaičiavimams taikomi aritmetiniai beigeometriniai vidurkiai.1 lentelė
“N” įmonės pelno analizė 1997 – 1998 metais
|Rodiklis |1997 m. |1998 m. |Nukrypimas | || | | |(+,-) |% || | | |Tūkst. Lt. | ||Pelnas, tūkst.|1000 |1100 |+100 |10 ||Lt | | | | ||Iš jo pagautė |(20) |30 |+50 |neskaičiuojama||(netekimai), | | | | ||tūkst. Lt. | | | | |
Pažymėtina, kad, lyginant teigiamą rodiklį su baziniu rodikliu kuris yra neigiamas arba lygus nuliui, ekonominio reiškinio pasikeitimas procentais neskaičiuojamas. Ekonometrinių analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistiniųmetodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jiespartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę, veiksmingesnę. Šiebūdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos finansinę būklę(asocicijos, sudėtingos struktūros kompanijos ir pan.) ir leidžiaišsiaiškinti nefunkcinės ir funkcinės priklausomybės veiksanių poveikį,kurį tradiciniais būdais kiekybiškai įvertinti sunkiau. Tokiu būdu galimagiliau ir visapusiškiau išsiaiškinti ūkio subjekto plėtojimo tandencijas irjų perspektyvas. Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai.Labiausiai paplitę būdai yra: regresinė-koreliacinė analizė, matematinisprognozavimas ir kiti, nurodyti 12 paveiksle. Regresinė ir korialiacinė analizė naudojama tiriant atsitiktinespriklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio.Pavyzdžiui, tarp finansinio rezultato ir personalo kvalifikacijos.Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių matematinėsstatistikos mokslo sričių, teikia galimybes: • kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą; • nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui (nustatoma kiekvieno veiksnio įtaką atskirai). Korialiacinė analizė leidžia nustatyti objektyviai egzistujančių reiškinių ryšio stiprumą ir iš dalies – formą (tiesinę ir netiesinę). Ryšio stiprumas įvertinamas ribose: -1 iki 0 ir nuo 0 iki 1. Regresinė analizė leidžia nustatyti tarpusavyje susijusių reiškinių priklausomybės formą: tiesinė, antro laipsnio polinomas, laipsninė regresija, hiperbolė ir kt. Ekonometriniai būdai išdėstyti tokiuose kursuose kaip matematinėstatistika, tikimybių teorija, matematinis programavimas, aukštojimatematika. Norint taikyti ekonometrinius būdus finansų analizei, reikėtųkreiptis į atitinkamos mokslo krypties bei šakos specialistus. Euristinių būdų (12 pav.) pagrindą sudaro euristika, t.y. mokslas apiekūrybinį mąstymą. Taikant šiuos būdus naudojamasi individualia asmensnuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu. Šie metodai yra pagrįstispecialistų patyrimu ir intuicija (ji žadina įvairiomis pcichologinėmispriemonėmis), kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypačprognozuojant ekonomines situacijas. Dėl nedidelės šios knygos apimties negalime plačiai išnagrinėti euristinių ir kitų analizės būdų. Todėl siūlome apie euristinius būdus plačiau pasiskaityti šiuose leidiniuose (14,15,16). Grafiniai būdai (diagramos, statistinės kreivės) aiškiau iliustruojaanalizės rezultatus, ledžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių arveiksnių formą, parodo ekonominio reškinio kitimą laikui bėgant. Prie specifinių būdų galima priskirti finansinių koeficietų, SWOT, funkcinę – vertinę analizę ir kitus būdus. Finansinių koeficientų analizė plačiai nušviečiama užsienio bei mūsųšalies autorių publikacijose, todėl manome, kad būtų netikslinga šiojeknygoje ją dar kartą aptarti. Su finansinių koeficientų analize galimasusipažinti leidiniuose (1,3,17,18,19,20,21,22). Kuriant naują firmą ar jau veikiančioje firmoje atliekant rizikingussprendimus, reikėtu pasitelkti SWOT analizę (14 paveikslas ir 2 priedas).SWOT analizę sudaro keturi elementai: • pranašumai, • trūkumai, • galimybės, • grėsmės. Pagal šious elementus įvertinamos firmos vidinės veiklos sąlygos iraplinkos veiksniai pateikiame 2 priede. Funkcinė – vertinė analizė (FVA) yra tyriamojo objekto sisteminiotyrimo metodas, kurį taikant siekiama užtikrinti visuomenei svarbias jovartojimo savybes su mažiausiomis pastarųjų funkcionavimo sąnaudomis pervisus objekto gyvavimo ciklo etapus. FVA objektu gali būti gaminys, paslauga, procesas, struktūra ir pan.Objekto gyvavimo ciklas – laikotarpis tarp mokslinio tyrimo darbų
S W Pranašumai (Strengths) Trūkumai(Weaknesses)|Vidinės veiklos sąlygos ||Pinigai ||6. Atsargos ||Vadyba ||7. Produkcija ||Personalas ||8. Rinka ||Įrengimai ||9. Apskaitos ir finansinė būklė ||Pastatai |
O T Galimybės (Opportunities) Grėsmės(Threats)|Aplinkos veiksniai ||Konkurencija ||4. Socialiniai pokyčiai ||Technoligija ||5. Ekonominiai pokyčiai ||Politiniai pokyčiai ||6. Apmokestinimo kaita |
14 pav. SWOT analizės schemaPradžios ir objekto išėmimo iš eksplotacijos arba jo veiklos nutraukimomomento. FVA metodas pirmą kartą panaudotas JAV mokslininkų penktojodešimtmečio pabaigoje. Jau karo metu, trūkstant brangių spalvotųjų metalų,JAV ekonomikos kompanija „General Motors“ kai kurių detalių gamyboje juoslaikinai keitė pigesniais metalais. Karui pasibaigus taip pat buvo ieškomaalternatyvių ekonomiškesnių tyrimo objektų funkcijų atlikimo būdų. 1959 m.įsteigta FVA amarikiečių specialistų draugija kurios prezidentu buvoišrinktas inžinierius L. Mailsas [25, p. 7.]. Vėliau FVA metodas paplitoVFR, Anglijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir kitose šalyse.Autorė neturi pakankamai informacijos dėsnio FVA taikymo dabartinėmssąlygomis. Kai tyrimas atliekamas, taikant FVA, remiasi funkciniu požiūriu.Taikant tradicinius analizės būdus, vadovaujamasi daiktiniu požiūriu, t.y.
siekiama tobulinti daiktą, procesą. Remiantis funkciniu požiūriu,atliekamas objekto funkcijų aprašymas ir parenkami sprendimai, padedantysužtikrinti kokybišką jų atlikimą su mažiausiomis sąnaudomis. Pagrindinė FVAidėja yra ta, kad vartotojui svarbiausias ne pats objektas, o tosfunkcijos, kurias jis gali atlikti. Funkcinio požiūrio principui realizuotiišsiaiškinama tiriamos sistemos struktūra, jungianti elementus, jųtarpusavio ryšius bei įvairius santykius, po to parengiami FVA atlikimomodeliai, t.y. struktūrinnis, funkcijų aprašymo, funkcinis – struktūrinisir funkcinis – vertinis modelis (15 pav.).15. pav. FVA atlikimo modelių schema
Remiantis šiais modeliais, taip pat tieriamojo objekto būkle iki FVAir atlikus FVA, pateikiamos įmonės veiklos tobulinimo priemonės. Rengdamijas, FVA tyrinėtojai domisi tiek esamais, tiek alternatyviais beiekonomiškesniais tiriamųjų objektų funkcijų atlikimo būdais. Įvairūsvariantai lyginami, siekiant optrimalaus santykio tarp tyriamojo objektobei jo atliekamų funkcijų kokybės ir jos lygiui pasiekti reikalingųminimalių sąnaudų. Taigi FVA metodo taikymas padeda taupyti materialinius,darbo, finansinius išteklius, vadinasi, yra nepertraukiamo įmonės veiklosgerinimo paieškos sistema, kuri realizuojama nuolat ieškant naujų įdėjų irsprendimų variantų papildomam efektui gauti [3 ir 4 priedai]. FVA metodas, taikomas konkrečioms veiklos sąlygomis, yramodifikuojamas. Tačiau visais taikymo praktikoje atvejais galima išskirtibendrus tipinius metodinius bruožus [24, p. 51]: • trys fazės; • keturi uždaviniai; • penki klausimai; • metodoliginiai etapai. Pirmoje fazėje sprendžiami koncepcinio pobūdžio klausimai: funkcinės-vertinės analizės naudojimo sfera ir sprendimo strategijos parinkimasnurodant visuomeninio naudojimo kryptį. Antroje fazėje atliekama funkcinėanalizė, t.y. įvertinamos analizuojamo objekto funkcijos, jų atlikimuireikalingos sąnaudos ir nustatomos tolesnių sprendimų kryptys. Trečia fazėyra funkcinė sintezė; čia kuriami alternatyvinių sprendimų variantųprojektai bei įdėjos ir pateikiamas kritinis jų įvertinimas. FVA naudojimo praktikoje svarbiausi uždaviniai yra šie:1. Parinkti tinkamą objektą.2. Tiksliai bei išsamiai apibūdinti ir įvertinti analizuojamojo objekto funkcijas.3. Parengti maksimalų skaičių pasiūlymų, užtikrinančių funkcijų veikimą4. Parinkti bei parengti tinkamą optimalų tiriamojo objekto tobulinimo variantą. Metodiniu požiūriu, praktiškai taikant FVA, kiekviena iškilusiproblema reikalauja teisingo ir išsamaus atsakymo į penkis klausimus:1. Koks objektas yra tiriamas?2. Kokios tiriamojo objekto funkcijos?3. Kiek kainuoja tiriamasis objektas, t.y. kokios jo gamybos sąnaudos bei kokia jo atliekamų funkcijų vertė?4. Koks kitas objektas gali vykdyti panašias funkcijas ir vykdyti jas geriau?5. Kiek kainuoja kitas objektas bei kokia jo atliekamų funkcijų vertė? Vienas svarbiausių funkcinės-vertinės analizės metodikos elementų yradarbo planas, kurį sudaro keletas metodologinių etapų. Kiekvienas etapassusideda iš tam tikra tvarka nuosekliai išdėstytų darbų (4 priedas). Svarbiausi FVA metodo momentai – tiksliai nustatyti tyriamojo objektofunkcijas ir apskaičiuoti joms atlikti reikalingas sąnaudas. Funkcinio požiūrio principas vaidina svarbiausią metodologinį vaidmenįfunkcinėje-vertinėje analizėje. Funkcija bendrąją prasme yra veiklossritis, pareigos atlikimas ir paskirtis. Funkcinėje-vertinėje analizėjefunkcija suprantama kaip tiriamojo objekto išorinio pasireiškimo savybė[16, p. 18]. Nagrinėjamojo objekto funkcijų ir tenkinamų visuomeniškai būtinųporeikių aprašymas iš principo sutampa. Skirtumas tik tas, kad „poreikio“sąvoka susijusi su žmogumi (kolektyvu) ar jo veikla, o „funkcijos“ sąvokavisada susijusi su techniniu ar netechniniu funkcijos nėšėju (tiriamuojuobjektu), kuris ir tenkina poreikius. Vadinasi, funkcijos išreiškianagrinėjamojo objekto esmę, okonstrukcija, procesas ir struktūra yrafunkcijų pasireiškimo forma. Funkcijos formuluojamos, laikantis tokių svarbiausių principų:išreikštos minties trumpumas, aukštas apibendrinimo lygis, išsamumas.Tiriamojo objekto funkcija turėtų būti apibūdinta kuo trumpiau, t.y. dviemžodžiais: daiktavardžiu ir veiksmažodžiu. Pavyzdžiui, objektui „sandėlys“svarbiausia funkcija gali būti formuluojama taip: „prekių atsargųkaupimas“. Pažymėtina, kad juo labiau apibendrinti funkcijų formulavimai,juo mažiau yra juos rybojančių sąlygų ir sukuriamos didesnės galimybėsnaujiems sprendimams. Kadangi tiriamųjų objektų funkcijos labia įvairios, todėl tikslingajas susisteminti į grupes (5 priedas). Objektų funkcijos pagal panaudojimosritį skirstomos į išorines ir vidines. Išorinės funkcijos rodo analizuojamojo objekto, kaip atskirossistemos, ryšius su naudojimo sfera bei išorine aplinka. Svarbiausia(eksplotacinė) funkcija atspindi objekto esmę, paskirtį ir vartojimoprocese vaidina svarbiausią vaidmenį. Antraeilės funkcijos neturi įtakosobjekto gyvybingumui ir atspindi šalutinius jo kūrimo tikslus. Vidinėsfunkcijos palaiko objekto gyvybingumą bei darbingumą.Pagrindinės funkcijos užtikrina tiriamojo objekto gyvybingumą beisvarbiausios funkcijos realizavimą (pakeičia, perduoda, saugo, pateikiarezultatus vartotojui ir pan.). Pagalbinės funkcijos sudaro sąlygas atliktipagrindines funkcijas (sujungia, fiksuoja, izoliuoja, nukreipia, garantuojair pa.). Išorinės ir vidinės funkcijos pagal naudingumo laipsnį skirstomos įnaudingas, nenaudingas ir žalingas. Naudingos funkcijos atspindi objektofunkcijiškai būtinas vartojamąsias savybes ir salygoja objekto gyvybingumą.Nenaudingos funkcijos namažina objekto gyvybingumo, bet palaikonereikalingą parametrą ir brangina objektą. Žalingos funkcijos neigiamaiveikia objekto gyvybingumą, blogina vartojamąsias jo savybes, branginaobjektą. Tobulinant tiriamąjį objektą, paprastai šalinamos nenaudingos irypač žalingos funkcijos, plečiamos naudingos funkcijos. Vienas svarbiausių FVA taikymo praktikoje tikslų – sąnaudų tiriamojoobjekto kūrimui, gamybai ir eksplotavimuo mažinimas. Mokslinio tyrimodarbų, naujo produkto parengimo ir įdiegimo stadijoje sudaromos sąlygos
išvengti nereikalingų ar papildomų sąnaudų. Veiklos išteklių sąnaudos,skirtos objekto kūrimui ir eksplotavimui, skirstomos taip:1. Sąnaudų minimumas, gaunamas objekto kūrimo ir jo funkcionavimo optimaliomis sąlygomis (funkcionaliai būtinos sąnaudos).2. Nereikalingos (papildomos) sąnaudos, kurias sąlygoja nukrypimai nuo optimalių sąlygų. Nereikalingos sąnaudos, patiriammos dėl neekonomiškos veiklos, produkto konstrukcijos technologijos, dėl neefektyvaus organizavimo bei vadybos. FVA metodo taikymas praktykoje yra efektyvus. Pavyzdžiui, amerikiečiųstatybos firmų patirtis rodo, kad kiekvienas doleris, išleistas FVA,sąlygoja 5-20 dolerių ekonomiją. Lenkijos statybos organizacijos irstatybinių medžiagų įmonėse, taikant FVA, darbų vidutinis efektyvumas apiešešis kartus didesnis nei išradydinės bei racionalizacinės veiklosvefektyvumas [30, p. 40, 47]. Šios knygos apimtis neleidžia detaliai išnagrinėti FVA metodo taikymoįvairiais atvejais. Prieduose (3,4,5,6) pateikiame analytinius FVA taikymopavyzdžius. Plačiau apie FVA siūlome pasiskaityti 16, 24,25,26,27,28 ir29.Klausimai ir užduotys
1. Remdamiesi 1 priede pateikta informacija, įvertinkite savo galimybes atlikti dabar ir ateityje finansų analitiko funkcijas, kai modelis parametrams taikoma balų sistema.2. Pažvelkite į 3 paveikslą. Iš kurių elementų sudaryta ekonominės analizės sistema? Kokius ekonominius ekonominius procesus tiria ekonominė analizė?3. Kokie dokumentai sudaro Lietuvos ūkio subjektų finansinę atskaitomybę ir kokie ryšiai sieja šiuos dokumentus? Ar svarbu analitikui žinoti apie tokius ryšius? Teigiamą ar neigiamą atsakymą argumentuokite.4. Ar tikslinga atlikti finansinę analizę? Kada tai gali būti tik „nereikalingas“ darbas?5. Paaiškinkite, kuo reikšmingas verslininkui lėšų apytakos ciklas. Susiekite jį su investicijų, finansavimo ir pagrindinės veiklos ciklais.6. Aptarkite analizės būdus. Gal Jūs norėtumėte juos kitaip suklasifikuoti?7. Ar skiriasi finansų analizės būdai ir metodai? Galite pagrįsti ir kitokią – savąją – nuomonę.8. Paaiškinkite, kuo skiriasi finansinė būklė nuo finansinės veiklos.9. Pasinaudoję Jums Žinomos firmos duomenimis, mėginkite atlikti SWOT analizę. Po to suformuluokite išvadas irv pateikite vieną arba du argumentuotus pasiūlymus, kaip apsisaugoti nuo grėsmių (2 priedas).10. Sudarykite Jums rūpimos nesudėtingos prekės, paslaugos, proceso funkcinį-vertinį modelį, įvertinkite Jūsų numatytų pakeitymų ekonominę bei finansinę arba socialinę naudą. Siekdami lengviau atlikti užduotį, galite remtis šios knygos 3,4,5 priedais ir literatūros sąraše nurodytomis knygomis.
2. Finansų analizės organizavimas
Perskaitę šį skyrių, Jūs galėsite: • suprasti finansų analizės vietą ekonominėje analizėje; • susipažinti su analitinio darbo etapais, procedūromis, operacijomis; • sužinoti užsienio šalių finansų analizės organizavimo principus; • įgyti praktinių įgūdžių analitinio darbo organizavimo srityje.
Pagrindinės sąvokos
Analitinio darbo etapai, procedūros, operacijos Firmakompanija,gamybinė apskaitaAnalizės principai, uždaviniaiIšorinė ir vidinė analizėAnalizės sistema Įvedama ir išvedama informacijaFinansinė apskaita MetodikaFinansininiai rodikliai Žmogus–analitikasFinansų analizė
1. Analitinio darbo organizavimas
Sėkmingas analitinio darbo atlikimas labai priklauso nuo apgalvoto joplanavimo, kryptingo paskirstymo atskiriems atlikėjams, metodologinioparengimo, kompiuterių taikymo. Analizės sistemos funkcionavimo schema asispindi 16 paveiksle.Čia pateikta analizės sistemos technologinė struktūra (apibrėžta tiesiomislinijomis) ir išskirta kibernetinė struktūra (apibrėžta punktyrinėmislinijomis). Kibernetinė sistema yra susijusi su valdymo funkcija, kuriosobjektas yra informacija. Atskirai paimti struktūriniai elementai taip patyra sistemos, turinčios tiesioginius ir grįžtamuosius ryšius su nagrinėjamoobjekto vidinės ir išorinės aplinkos veiksniais. Aktyviausias analizės sistemos elemrntas yra žmogus-analitikas. Jamkeliami reikalavimai nurodyti 1 priede. Analitikas pats arba pasitelkęsspecialistus organizuoja analizės sistemos funkcionavimą ir jos valdymą,tai yra parenka analizės būdus, informacijos apdorojimo priemones, parengiametodiką, projektuoja analazės procesą. Analizės sistema galės funkcionuotitik tada, kai visi jos elementai bus visiškai parengti veikimui irsuderinti erdvėje bei laike. Iš 16 paveikslo matome, kad visi „keliai“ tarsi susieina į metodiką.Iš esmės metodika ir yra visuma būdų, taisyklių, kurių reikia laikytis,norint gerai atlikti kurį nors darbą [1, p. 315]. Mūsų atveju metodika yraanalizės atlikimo tvarkos ir analizuojamų rodiklių algoritmų aprašymas. Jiapima analizės tikslą, uždavinius, principus, techniką, nurodo abstraktauspobūdžio įvedamą ir išvedamą informaciją. Pažymėtina, kad kuo pilniau irdetaliau metodikoje aprašytas analitinėsinformacijos algoritmas, tuo intensyviau vyksta analizės procesas.
16 pav. Analizės funkcionavimo schema [2, p. 23]
Kad analizės sistema kokybiškai funkcionuotų, reikia laikytis analizėsprocesą regulioujančių principų, iš kurių svarbiausi – sisteminis požiūris,kompleksiškumas, reguliarumas, perimamumas, objektyvumas, diagnostinisprincipas. Šie principai taikomi regulioujant analizės, taip pat ir finansųanalizės, metodologijos ir metodikos procedūras. Lietuvos Respublikos įvairių tipų didesnėse įmonėse finansų analizędažniausiai atlieka vyr. Finansininkas, mažesnėse vyr. Buhalteris arba patssavininkas. Didelėse įmonėse gali būti ūkinės bei finansinės veiklosanalizės grupės ar laboratorijos. Praktikoje tikslinga ūkio subjektuose, priklausomai nuo jų dydžio,turėti organizacinę analizės sistemos valdymo struktūrą: asmenims artarnybas, atliekančias analizę, jų valdymo aparatą (17 pav.). Ši struktūragali būti valdoma „rankomis“ ar kompiuteriais. Pagal 17 paveiksle pateiktąschemą matyti, kad analizės procese dalyvauja įmonės vadovas bei visispecialistai. Jų komunikacinius ryšius koordinuoja analizės organizatorius.Tokia organizacinė analizės sistemos valdymo schema gali būti taikoma
vidutinio dydžio įmonėse, o mažesnėse įmonėse ją galima koreguoti beisupaprastinti paliekant svarbiausius analizės sistemos valdymo ryšius. Taileistų monės ir jos padalinių vadovams numatytais terminais operatyviaigauti analitinę informaciją (finansinius rodiklius) apie valdomų objektųveiklą per dieną, savaitę, mėnesį, ketvirtį ir priimti tikslesniusdiagnostinius valdymo sprendimus. Pažymėtina, kad išvedamos analitinėsinformacijos kokybė labai priklauso nuo kuo tikslesnių įmonėje bei josaplinkoje vykstančių socialinių ir ekonominių procesų algoritminiųaprašymų, o tai padaryti kartais būna nelengva, ypač aprašant socialiniusprocesus. Sudarant analitinių uždavinių sprendimo programas, tiktų plačiainaudoti optimizavimo metodus. Praktika rodo, kad daugelyje Lietuvos įmonių 17 paveiksle nurodytosanalizės sistemos organizacinės valdymo struktūros dažniausiai susidarostichiškai, o toks analitinis darbas atliekamas epizodiškai, t.y. pagakatskiras užduotis arba įmonės veiklos kontrolės metu. Be to, josenepakankamas dėmesys skiriamas operatyvinei analizei. Pagrindinis šiosanalizės uždavinys yra kontroliuoti, kaip kiekvieną dieną naudojamifinansiniai, materialiniai, darbo ištekliai visoje įmonėje, josstruktūriniuose padaliniuose, darbo vietose, kokia padėtis rinkoje. Tokiubūdu galima atlikti įvairių nuostolių apskaitą, diagnozuoti jų mažinimąarba visišką pašalinimą. Svarbi tokios analizės sąlyga – gerai sutvarkytasnormatyvus ūkis. Pažymėtina, kad ne visi ūkio subjektai turi pagrįstasveiklos išteklių bei kaštų normas, atitinkančias jų organizacines,technines beisocialines sąlygas. Siekiant gerinti analitinį darbą Lietuvos įmonėse, tikslinga būtų: • atlikti šį darbą visuose įmonės valdymo lygiuose; • nustatyti ryšius tarp analizės vykdytojų; • sukurti lanksčią analizės sistemos organizacinę struktūrą ir, iškilus naujiems uždaviniams, ją koreguoti; • nustatyti operatyvios ekonominės bei finansų analizės rodiklių minimumą, formų maketus, metodiką, atlikimo terminus; • maksimaliai sumažinti atotrūkį tarp atliktos analizės rezultatų bei išvadų ir jos rekomendacijų panaudojimo.17 pav. Analizės sistemos organizacinė valdymo schema
Kiekvienam, o ypač pradedančiam analitikui svarbu, kad jo darbas būtųtikslingas, prasmingas ir sėkmingas. Norint to pasiekti, reikia susipažintisu analitinio darbo etapais, procedūromis bei operacijomis (18 pav.). Čiaišskiriami šeši analitinio darbo etapai ir juos atitinkančios procedūrosbei operacijos. Kadangi jų turinys kiekvieno tyrimo metu būna skirtingas,jų čia neaptarsime, išskyrus analizės rezultatų apiforminimą. Taikant šiuosanalitinio darbo etapus, procedūras bei operacijas, galima rengti tyrimusne tik ūkio subjektuose, bet ir individualius ar grupinius namų, kursinius,diplominius darbus. Analizės rezultatų apiforminimas bei pateikimas peiklauso nuo analizėsrūšies, tikslo, uždavinių bei analitiko įgūdžių. Jie gali būti apiforminamiir pateikiami kaip ataskaitos, referatai, namų, kursiniai, diplominiaidarbai, projektai ir pan. Paprastai analitiniouse darbuose išnagrinėjamatyrimo metodologija, kuri vėliau taikoma atliekant įvairius skaičiavimus,pateikiant vertinimus analitinėje arba tiriamojo objekto veiklos gerinimodalyje, po kurių pateikiamos išvados ir pasiūlimai. Reikalavimai, kuriuosturi atitikti studijų darbų struktūrą, tekstas, literatūros bibliografinisaprašas, paprastai nurodomi tokių darbų parengimo tvarkos aprašymuose ir jųčia nekartosime [3]. Tokius darbus išleidžia mokymo įstaigos ir juosenurodytatvarka gali kiek skirtis. Svarbų vaidmenį ekonominėje analizėje vaidina analitinės lentelės, iliustracijos. Jose pateikiami duomenys turi būti susiję su nagrinėjamu reiškiniu ir jį tinkamai charakterizuoti. Analitinės lentelės ir iliustracijos negali būti „numestos, kaip nereikalingos“, jas būtina analizuoti tekste. Lentelės be teksto gali būti sudaromos pasibaigus dienai, savaitei, mėnesiui, ketvirčiui ir pan., t.y. kai analizė atliekama periodiškai. Lentelės arba iliustracijos pavadinimas turi tiksliai, apibendrinta forma atspindėti turinį, būti korektiškai suformuluotas ir kiek galima trumpesnis. Iš jo turėtų būti aišku, kokie rodikliai analizuojami, duomenų gavimo vieta, laikotarpis ar data. Dar reikia nepamiršti nurodyti matų vienetus, informacijos šaltinius.
———————– Apibendrinančių rodiklių apžvalga
Pagrindinio (pastovaus) kapitalo formavimo ir naudojimo bei įrengimų darbo analizė
Apyvartinio (kintamo) kapitalo formavimo ir naudojimo analizė
Darbo išteklių formavimo ir naudojimo analizė
Pelno ir pelno naudojimo analizė
Ūkio subjekto finansinės veiklos bei finansinės būklės analizė
Tyrimo apibendrinimas, išvados, pasiūlymai bei sprendimų priėmimas
Pardavimų apimties ir produktų kokybės rodiklių analizė
Veiklos sąnaudų analizė
Prognozavimas
Planavimas
Apskaita
Kontrolė
Ekonominė informacija
FINANSŲ ANALIZĖ
Praeities sprendimų įvertinimas
Perspektyvinių sprendimų priėmimas
Ekonominė teorija
Statistika
Finansų analizė
Ūkinės veiklos analizė
Buhalterinė apskaita
1. Objektyviai įvertinti ūkio subjektų finansinės veiklos rezultatus.(Informacija turi būti tiksli, pakankama).
2. Įvertinti ūkio subjektų priimamų alternatyvių ir vykdomų projektųkokybę, jų realumą.
3. Išaiškinti ūkio subjektų projektinių užduočių įvykdymo rezultatus.
4. Išaiškinti ekonominių bei socialinių rodiklių pasikeitimo veiksnius irapskaičiuoti finansinės būklės gerinimo galimmybes
5. Susiteminti analitinę medžiagą, pateikti išvadas ir alternatyviuspasiūlymus objekto finansinei veiklai gerinti bei jo gyvybingumui palaikytiperspektyvoje.
6. Teikti informaciją įmonės vadovams ir išoriniams interesantams,neišduodant komercinių paslapčių.
7. Apibendrinti finansinės analizės patyrimą bei metodikas ir skleisti jįkomerciniais pagrindais.
Svarbiausi finansų analizės uždaviniai
Perspektyvinė
Operatyvinė
Retrospektyvinė
Kontrolei
Planavi-mui
Regulia-vimui
Organi-zavimui
Aktyvi-nimui
Įvertinimo
Diagnostinė
Analizės uždaviniai
Paieškos
Analizės rūšys ir uždaviniai
Klasifikavimo požymiai
Pagal laiką
Pagal paskirtį analizė reikalinga
Analizės funkcija
Finansinės būklės rodiklių pasikeitimas
POŽYMIAI
ANALIZĖS RUŠYS
Alternatyvių projektų pagrindimui
Respublikos ūkis
Asociacijos
Įmonės, organizacijos
Skyrių, cechų veikla
2. Pagal subjektą
Išoriniai atlikėjai
1. Pagal apimtį
Vidiniai analitikai
3. Pagal tikslą
Ekonominės informacijos patikimumui įvertinti
Infliacijos įtakos finansiniams rodikliams įvertinimui
Personalo ekonominiam skatinimui pagrįsti
Kiti tikslai
Periodinė
Vienkartinė
Perspektyvinė
Operatyvinė
Retrospektyvinė
4. Pagal pasikartojimų dažnumą
Kompleksinė
Teminė
5. Pagal laiką
6. Pagal analitinės programos turinį
Vidinė
Tarpįmoninė
Tarpšakinė (šakinė)
7. Pagal palyginimo pobūdį
Pelno didinimas
Kaštų mažinimas
Gamybos ekologizavimas
Materialinių sąnaudų mažinimas
Kitos kryptys
8. Pagal tyrimo kryptį
Atrankinė
Ištisinė
Kompiuterizuota analizė
Rankinė
9. Pagal analizės objekto aprėpimo laipsnį
10. Pagal skaičiavimo technikos panaudojimą
6. Pav. Finansų analizės rūšys
Siekiama išaiškinti įmonės ūkininkavimo bei įdiegtų ar numatomų įdiegtiinvesticijų efektyvumą.
Kontroliuojama veikla pagal pagrindinius šios veiklos objektus.
Kontroliuojami įmonės finansiniai rezultatai ir jų pasikeitimo pagrindiniaiveiksniai
I. Pagal darbo operacijos pagrindinius veiksnius: • darbo priemonės, • darbo objektai, • procesas.
II. Pagal bendrojo darbo proceso sudėtines dalis: • konkrečių produktų gamybinis procesas (technologinis), • veiklos operacija, jos elementai.
III. Pagal veiklosekonominius procesus: • tiekimas, • gamybinis procesas, • produkcijos realizacija, • įplaukų paskirstymas
IV. Pagal veiklos išteklių ir rezultatų judėjimo stadijas: • išteklių šaltinių nustatymas, • išteklių gavimas, • išteklių saugojimas, • išteklių panaudojimas veikloje, • produkto realizavimas ir atsiskaitymas su pirkėjais.
V. Pagal išlaidų susidarymo vietą: • įmonė, • cechas, • skyrius, • darbo vieta, sandėlis, • kitos vietos.
VI. Pagal atsakingus asmenis: • prezindentas, • viceprezidentas, • direktorius, • skyrių vadovai, • kiti vadybininkai, • ekspeditorius ir kiti asmenys.
Norima kontroliuoti įmonės išteklių apyvartą.
Siekiama išaiškinti veiklos išlaidų lygį ir jos gerinimo galimybesatskiruose įmonės padaliniuose.
Norima kontroliuoti veiklos finansinius rezultatus pagal atsakingų asmenųsprendimus.
INVESTICIJOS
FINANSAVIMO
ŠALTINIAI
A. Ilgalaikis turtas
B. Trumpalaikis turtas
A. Kapitalas ir jo rezervas bei nepaskirstytasis pelnasB. B. Ilgalaikės ir trumpalaikės skolos
ĮMONĖ
V
E
I K L
A
IŠLAIDOS
PINIGINĖS ĮPLAUKOS
A. MaterialinėsB. AmortizacijosC. Darbo užmokestis ir priskaitymai socialiniam draudimuiD. MokesčiaiE. PalūkanosF. Kitos
Veiklos produktas (prekių, paslaugų pardavimas)
GRYNASIS PELNAS
Pagrindinės veiklos ciklas
Investicijų ciklas
Finansavimo ciklas
GRYNASIS PELNAS
Kreditoriai
Mokesčiai
Pinigai
Medžiaga Darbo jėga
Debitoriai
Veiklos procesas
Veiklos produktas
* ekonominių – socialinių tarnybų
* techninių tarnybų
* gamybinių ir komercinių skyrių • * gamybinių poskyrių
Analizės proceso bei posistemių valdymo blokas – vadovai • Analitinių uždavinių generaliė matrica
Tarnybų ir skyrių uždavinių matrica
• Skaičiavimo centras ar kompiuteris
Analizės sistemos valdymo blokas
• Išvedama (analitinė) informacija
Technika • Žmogus-analitikas
Analizės procesas • Būdai bei metodai
Analizės principai
Metodika
Įvedama informacija
Tiriamojo objekto struktūrinis modelis
Funkcijų aprašymo modelis
Funkcinis struktūrinis modelis
Funkcinis vertinis modelis
Rodiklių lyginimas
Analizės būdai
Analizės organizatorius
Įmonės vadovas
Specialistai