1. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMO ETAPAI
Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:1997 “Statinio projekto rengimo tvarka” [6], kuriame yra pažymėta, jog privalomieji dokumentai statinio projektui rengti yra: teritorijų planavimo dokumentai, statinio statybos pagrindimas, projektavimo sąlygų sąvadas, projektavimo užduotis, tyrimų ataskaitos.
Investicijų projektai yra finansuojami iš Lietuvos Respublikos
Valstybės biudžeto, privačių lėšų, įvairių programų, fondų, gaunamų subsidijų arba paskolų.
Paskolos iš tarptautinių fondų, suteikiamos pagal tam tikrą strategiją-IFI (International Financial Institution-tarptautinė financinė institucija) investicinių projektų įgyvendinimo ciklą. Pavyzdžiui Pasaulio bankas suteikiamos paskolas investiciniams projektams naudoja pavaizduotą investicinių projektų įgyvendinimo ciklą.
Investicinių projektų įgyvendinimo ciklas Pasaulio banke
1. Identifikacija. Identifikavimo fazėje didžiausias dėmesys skiriamas projekto idėjos formulavimui. Makroekonominiu aspektu derybos vedamos tarp tarptautinės finansinės instititucijos (TFI) ir Nacionalinės vyriausybės, analizuojamos nacionalinės vidutinės ir ilgalaikės programos.
Abi šalys susitaria dėl projekto tikslų [24].
2. Pagrindimas. Per pagrindimo fazę projektas aptariamas, įvertinant turimus detalius duomenis, tarp banko ir nacionalinės vyriausybės. Projekto įgyvendinimo galimybės yra pagrindžiamos atlikus technines, finansines bei ekonomines studijas [24].
3. Sprendimo priėmimas. Pagal techninius ir ekonominius projekto įgyvendinimo rodiklius atliekamas detalus projekto pagrindimas ir priimamas sprendimas [24].
4. Finansavimas. Pagal projekto pagrindimo ataskaitą bankas nusprendžia finansuoti projektą arba ne ir susitaria dėl paskolos skyrimo sąlygų [24].
5. Įdiegimas. Kai paskolos suteikimas yra patvirtintas, projektas pradedamas įgyvendinti.
6. Monitoringas. Kai projektas įgyvendintas atliekamas ekonominis ir techninis pagrindimas-monitoringas [24].
Lietuva investicijų projektų įgyvendinimui skolinasi pinigų iš tarptautinių finansinių institucijų (TFI), tokių kaip Pasaulio banko grupė,
Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Europos investicijų bankas,
Tarptautinis Valiutos Fondas ir kt.. Užsienio paskolos, gaunamos valstybės vardu ar su valstybės garantija, planuojamos ir naudojamos valstybės investicijoms (valstybės investicijų programai formuoti) vadovaujantis
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nustatyta jo įgyvendinimo tvarka [23].
Visi numatomi įgyvendinti projektai, kurie vienas nuo kito skiriasi reikalingų atlikti darbų, medžiagų apimtimi, finansiniu imlumu bei kitais kriterijais.
Suskirsčius projektus į kategorijas: nauja statyba, rekonstrukcija ar remontas galima naudotis bendra pagrindimo metodika ir nuoseklumu. Rengiant projekto pagrindimą siūloma vadovautis žemiau pateikta pagrindimo etapų seka:
1. Įvertinamas projekto pagrindimo poreikis. Galutinių tolimųjų ir artimųjų tikslų įvardinimas;
2. Projekto pagrindimas teisiniu aspektu, t.y. vadovaujantis
Lietuvos teisiniais aktais ir ES;
3. Esamos padėties analizė (aprašymas konkretaus projekto). Jei dalis projekto jau įgyvendinta, turėtų būti aprašyti atlikti darbai ir įsisavintas lėšų kiekis pagal atitinkamus darbus;
4. Apibrėžiami projekto pagrindimo aspektai: strateginis, ekonominis, aplinkosauginis, kt.. Pagrindimo poreikis skirtingais aspektais priklauso nuo konkretaus projekto;
5. Įvertinamas projekto pagrindimo detalumas: reikia priimti sprendimą, ar būtina atlikti pradinį pagrindimą, ar iš karto galima atlikti detalų pagrindimą;
6. Renkami duomenys pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui;
7. Atliekamas projekto pradinis ar detalus projekto pagrindimas pagal 4 punkte atrinktus projekto pagrindimo aspektus;
8. Atliekama jautrumo analizė;
9. Atliekama projekto pagrindimo rezultatų analizė ir nustatoma ar tikslinga įgyvendinti.
Išsamesnė informacija apie kiekvieną etapą:
1. ETAPAS. Pradiniame projekto pagrindimo etape yra įvardijami tolimieji (įsijungimas į Europos sistemą (pvz. Švietimo, transporto, ….))
ir artimieji tikslai, t.y. atliekamas strateginis pagrindimas. Aprašomas objekto poreikis plėtojant nagrinėjamą sferą Lietuvos bei tarptautiniu aspektu atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei perspektyvą.
2. ETAPAS. Pagrindus projekto įgyvendinimo galimybę teisiniu aspektu, turi būti įvertintas investicijų projekto finansavimo šaltinis ir projekto įgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į projektą finansuojančių šaltinių reikalavimus. Taip pat reikia įvardinti institucijas, kurios finansavo ankstesnius objekto įgyvendinimo etapus bei jų įnašą.
3. ETAPAS. Atlikus projekto pagrindimo poreikio analizę strateginiu, teisiniu ir projekto finansavimo šaltinio aspektais, detaliai nagrinėjama esama situacija atsižvelgiant į techninėje užduotyje nurodytus reikalavimus.
4. ETAPAS. Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.
5. ETAPAS. Atrinkus objekto pagrindimo aspektus, renkami atitinkami duomenys, reikalingi pagrindimui. Pradinių duomenų poreikis skirtingiems pagrindimo aspektams pateiktas 3.2. lentelėje.
6. ETAPAS. Atrinkus pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui reikalingus duomenis, atliekamas pagrindimas 5 etape atrinktiems aspektams.
Atlikus projekto pagrindimą, turi būti padarytos išvados, kiekvienam pagrindimo aspektui atskirai ir suformuluota bendra išvada, t.y. tikslinga įgyvendinti projektą ar ne.
7. ETAPAS. Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto jautrumą keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus:
pesimistinį, optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai, kurie turi didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams.
8. ETAPAS. Įgyvendinus investicijų projektą atliekamas monitoringas, kuriuo nustatoma ar prognozės ir darytos prielaidos atitinka realią situaciją ir projekto naudingumas yra toks, koks buvo nustatytas pagrindžiant projektą.
2. INVESTICIJŲ PAGRINDIMO EILIŠKUMAS
(4. ETAPAS) Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.
Pav.: Investicinių projektų siūlomi pagrindimo aspektai
Strateginis pagrindimas atliekamas tam, kad būtų įvertintintas projekto poreikis visos (pvz. transporto) infrastruktūros aspektu. Atlikus strateginį pagrindimą yra pasiūloma viena ar kelios alternatyvos;
Techninis pagrindimas identifikuoja projekto įgyvendinimo galimybę techniniu aspektu, t.y. įvertinama esama objekto padėtis techniniu aspektu, galimybė įgyvendinti alternatyvą užtikrinant atitinkamus reikalavimus;
Ekonominė analizė (pagrindimas) leidžia išskirti geriausias alternatyvas ekonominiu požiūriu, t.y. išskiriamos alternatyvos, kurių didžiausias VGN
(vidinė grąžos norma) ar N/K (naudos/kaštų) koeficientas;
Finansinė analizė atliekama siekiant racionaliai planuoti lėšų paskirstymą, t.y. įvertinama kokiu laipsniu projektas vertingas pinigų srauto perspektyvos požiūriu;
Aplinkosauginis pagrindimas. Svarbiausias poveikio alinkai vertinimo (PAV)
tikslas yra, integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo procesais, įgalinti priimti sprendimus, mažiausiai kenksmingus aplinkai
[61].
Socialinis pagrindimas apibrėžia projekto įtaką žmonių gerovei, t.y.
įvertinamas galimas žmonių gyvenimo kokybės kitimas.
PRADINIS IR DETALUS PROJEKTO PAGRINDIMAS
Atlikus esamos situacijos analizę, atliekamas projekto pradinis pagrindimas.
Pradinis projekto pagrindimas atliekamas tada, kai norima preliminariai nustatyti projekto strateginį reikšmingumą ir pelningumą.
Taip pat pradinis projekto pagrindimas atliekamas, kai norima nustatyti ar tikslinga atlikti detalų pagrindimą. Jei yra tik viena svari investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva, tai tikslinga atlikti tik detalų pagrindimą, palyginant du variantus: investicijų projektas įgyvendinamas
(DO SOMETHING) ir nieko nedaroma (DO NOTHING).
Pradinio pagrindimo pasėkoje turi būti išskirtos viena ar kelios geriausios alternatyvos, kurios, detaliame pagrindime analizuojamos išsamiai. Ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio ūkio šakos, įmonės plėtros programos sudaromos atlikus pradinį pagrindimą.
Pradinis projekto pagrindimas atliekamas kai numatoma:
1. nauja statyba ar investicijos į „naują/ kitą sferą“;
2. rekonstrukcija;
3. remontas.
Pradinis projekto pagrindimas atliekamas pagal pateiktus pagrindimo aspektus objekto gyvavimo ciklui, kuris priklauso nuo darbų rūšies.
Investicinio projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo objekto funkcionavimo pradžios iki naujų investicijų poreikio.
Projekto rengimo darbų grafikai (pradžia/pabaiga) sudaromi skirtingiems projekto įgyvendinimo etapams [26]:
1. Projekto pagrindimas;
2. N/K analizė;
3. Finansinė analizė;
4. Aplinkosauginis pagrindimas;
5. Projektavimo darbai;
6. Dokumentai konkursui;
7. Žemės įsigijimas;
8. Statyba.
Projekto pradiniam pagrindimui, reikalingi duomenys: alternatyvūs variantai, žemės įsigijimo kainos, statybos kaštai, eksploataciniai kaštai, veiksniai galintys turėti neigiamą poveikį aplinkosaugai, socialiniai duomenys, prognozės.
Vidutinės darbų ir medžiagų kainos įvertinamos sustambintais rodikliais pagal analogiškus anksčiau darytus projektus.
Jei turimi ankstesnių metų duomenys, tai įvertinus infliaciją naudojami ankstesnių analogiškų projektų duomenys.
Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto jautrumą keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus: pesimistinį, optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai, kurie turi didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams. Keičiami duomenys, labiausiai įtakojantys ekonominius rodiklius: diskonto norma, statybos, rekonstrukcijos ar remonto kaštus, pardavimus, paslaugų ar prekių kainas ir t.t..
Atlikus pirminį projekto pagrindimą nustatoma – atrenkama geriausia alternatyva ir jei atliekmas detalus pagrindimas su konkrečiomis techninėmis užduotimis, tiksliomis kainomis. Atlikus detalų pagrindimą, pagal gautus ekonominius –finansinius rezultatus sprendžiama, ar tikslinga įgyvendinti nagrinėtą investicinį projektą.
PROJEKTO PAGRINDIMO ASPEKTAI
Tarptautinius projektus finansuojančios organizacijos pateikia reikalavimus, tame tarpe ir teisnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta atliekant ekonominį, finansinį, socialinį ar kitokį investicijų projekto pagrindimą. Jei tarptautinės organizacijos nepateikia papildomų reikalavimų rengiant investicijų projektą, tai pagrindimą galima atlikti pagal pateiktą metodiką.
Projekto pagrindimas ekonominiu aspektu
Ekonominis projektų pagrindimas atliekamas tada, kai norima išskirti geriausią projekto alternatyvą iš kelių galimų ekonominiu aspektu.
Pagrindiniai projekto ekonominio pagrindimo kriterijai yra:
1. Vidinė grąžos norma (VGN);
2. Grynoji dabartinė vertė (GDV);
3. Santykinė grynoji dabartinė vertė (SGDV)
4. N/K santykis arba projekto rentabilumas.
Projekto GDV yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma, kuri parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį (per projekto gyvavimo laikotarpį). Didesnę GDV turintis projektas yra priimtinesnis.
[pic]; (4.1)
čia: N-projekto grynoji dabartinė vertė;
Gt-t-ųjų metų projekto grynieji pinigų srautas.
r-diskonto norma.
n – projekto gyvavimo laikotarpis, metais
[pic] (4.2)
čia: Nt-t-ųjų metų pajamos (nauda);
It-t-ųjų metų kaštai.
Grynųjų pinigų srautas išreiškiamas naudos ir kaštų skirtumu. Šis skirtumas neparodo pinigų nuvertėjimo ateityje. Tai parodoma diskontuojant būsimus kaštus ir pajamas (naudos komponentus). Šiam tikslui reikia žinoti diskonto normą, t.y. realią kapitalo metinių palūkanų normą [59].
Kai kurios metodikos rekomenduojama atliekant ekonominį projekto pagrindimą įvertinti santykinę grynąją dabartinę vertę (SGDV), t.y. [54]:
SGDV=GDV/Idisk (4.3)
Čia: Idisk diskokontuoti kaštai
Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra investicijos vidinės grąžos norma-VGN. Vidine projekto grąžos norma laikoma diskonto norma (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0, t.y.:
VGN=r, kai GDV=f(r)=0; (4.4)
čia: VGN-vidinė grąžos norma.
r- diskonto norma;
Šis rodiklis (VGN) nusako investicijų rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykį (procentinį) investicijų kainos lygį, kurį viršijus projektas pasidaro nerentabilus. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė grąžos norma mažesnė negu vidutinė rinkos palūkanų norma atitinkamo laikotarpio paskoloms. Priimtinesnis projektas, turintis didesnį VGN.
Prioritetai atlikus ekonominį projekto pagrindimą turi būti nustatomi ne tik pagal VGN procentą, nes tam tikromis sąlygomis galima padaryti neteisingas išvadas, ypač ten, kur, įgyvendinus vieną projektą, jau neįmanoma įgyvendinti kito, bet ir pagal projekto atsipirkimo laikotarpį.
Pavyzdžiui, pasirinkus (mažo) projekto variantą dël gana didelës VGN, galima prarasti neabejotinai didesnæ naudą, atmetus (didelio) projekto variantą su patenkinama, bet nedidele VGN. Geriausias kriterijus projektui pasirinkti – maksimizuoti grynąją dabartinę vertę.
PMVGN (pirmųjų metų vidinė grąžos norma) apskaičiuojama pirmųjų (visų)
eksploatacijos metų naudą padalinus iš išlaidų (įskaitant palūkanas per statybos laikotarpį). PMVGN projekto pagrindimui turi didelią reikšmę, todėl kartais mažiau pagrįstas projekto variantas galëtų tapti priimtinu, jeigu jo PMVGN pasiekia daugiau ar mažiau “patenkinamą” lygį, t.y.
alternatyviø kapitalo kaštų reikalingas lygis pasiekiamas per 1-5 metų laikotarpį. Metodas yra ypatingai parankus projektams, kurių VGN yra veikiama (l. įtakoja) paskutinių projekto įvertinimo metų laikotarpiu atsirandančios didelës naudos (pavyzdžiui, kelio su dideliu eismo intensyvumu projekto įgyvendinimo atveju).
Ekonominio pagrindimo skaičiavimuose naudojami šie naudos/kaštų straipsniai [22]:
1. Kaštai: statinio statybos, statinio eksploataciniai (priežiūros)
ir kt. kaštai , a. ……………
b. `……………
c. kaštai susiję su aplinkosaugos priemonių įdiegimu.
2. Nauda (pajamos):
d. ……………
e. ……………
f. ekonomija dėl sumažėjusios žalos aplinkai.
Atliekant projekto ekonominę ar finansinę analizę kainos (išlaidos, pajamos, nauda) gali būti išreikiama palyginamosiomis–pastoviomis kainomis (pvz. 5 Lt/val., ar 20 Lt/toną.) arba kintamomis kainomis.
Skaičiuojant kaštus, reikia įvertinti:
1. projekto paruošimą (planavimas, projektavimas, ekonominis, finansinis, poveikio aplinkai įvertinimas…);
2. žemės darbų kaštus, įskaitant kompensacijas;
3. kašus darbams, kuriais siekiama sumažinti žalingą poveikį aplinkai (pavyzdþiui, triukšmo slopintuvų įrengimas);
4. kaštus pagrindiniams darbams, kurie numatyti sutartyje;
5. kitų valdžios institucijų darbą (pavyzdžiui, miesto savivaldybių, kt. institucijų);
6. leidimo vykdyti sutartį gavimą, administracinius ir parengiamuosius darbus;
7. priežiūrą projekto vykdymo metu;
8. darbuotojų ir įrenginių draudimą;
9. nenumatytus kaštus.
Norint įtraukti šiuos kaštus į ekonominį ar finansinį įvertinimą, juos reikia išreikšti palyginamosiomis arba kintamomis kainomis ir atitinkamai paskirstyti pagal projekto įgyvendinimo metus.
Atliekant ekonominį pagrindimą, subsidijos gali būti įvertinamos arba ne, tačiau finansinėje analizėje jas reikia įvertinti.
Ekonominis pagrindimas atliekamas objekto gyvavimo ciklui, kuris įvairiems objektams yra skirtingas.
Ekonominis pagrindimas atliekamas einamųjų (pagrindimo) metų kainomis. Jeigu sąmatos nėra perskaičiuotos, pagrindimui galima naudoti ankstesnių metų kainas, kurios koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją.
Ekonominėje analizėje naudojamos “ekonominės kainos” atspindinčios tikrą ekonominę vertę pagal gėrybes ir paslaugas. Esant išskirtiniam atvejui ekonominėje analizėje galima naudoti ir šešėlines kainas, tačiau jos turi būti pagrįstos. Mokesčiai (PVM, muito mokestis, akcizai)
ekonominiame projekto pagrindime nevertinami.
Projekto pagrindimas finansiniu aspektu
Finansinė investicijų projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo nustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos kaštus ir naudą.
Investicijų projektai pagrindžiami šiais finansinės analizės metodais. [59]:
g. investicijų atsipirkimo laiko nustatymo;
h. grynosios dabartinės vertės nustatymo;
i. vidinės grąžos normos nustatymo;
j. investicijų rentabilumo indekso nustatymo (N/K) ir kt.
Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas. Laikas, per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamas investicijų atsipirkimo laiku (T) [59]:
[pic], kai [pic][pic] (4.5)
čia: t-investavimo ar pajamų gavimo metų indeksas (t=1, 2,…,k);
[pic]-diskontuotos pajamos, gautos tais metais, kai akumuliuotos pajamos viršija visas investicijas;
[pic]-t-ųjų metų diskontuotos pajamos;
[pic]-diskontuotos t-ųjų metų investicijos.
[pic]; (4.6)
[pic]; (4.7)
čia: r-diskonto norma;
e-vidutinė palūkanų norma per investavimo periodą;
It-t-ųjų metų investicijos;
Pt-t-ųjų metų pajamos.
Grynosios dabartinės vertės nustatymas. Grynoji dabartinė vertė finansinės analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė
N, tačiau yra įvertinami ir mokesčiai.
Vidinės grąžos normos nustatymas. Vidinė grąžos norma finansinės analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė VGN, tačiau yra įvertinami ir mokesčiai, palūkanos, infliacija.
Investicijų rentabilumo indekso nustatymas. Investicijų rentabilumo indeksas (I) yra akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų srautų ir akumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautų santykis [59]:
[pic] (4.8)
I yra santykinis rodiklis, leidžiantis palyginti vertinamus investicijų projektus. Atliekant kompleksinę analizę, jis leidžia išskirti efektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūs įvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:
Jeigu: I>1, tai projektas priimtinas;
I<1, tai projektas nepriimtinas;
I=1, projektas nepelningas ir nenuostolingas.
Didelę įtaką bendram investicijų efektyvumui ekonomikoje turi atskirų projektų rizika. Tai ypač aktualu užsienio investicijų kreditams, nes jų gavimui ir panaudojimui didelią įtaką daro valstybė. Nepasiekus investicijų projekte numatytų tikslų ir kredito gavėjams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, jie turi būti finansuojami iš biudžeto. Biudžetinių lėšų naudojimas tokiems įsipareigojimams dengti gali turėti rimtų padarinių ekonomikai, todėl į kompleksinį investicijų projektų pagrindimą reikia įtraukti ir rizikos faktorių. Ją vertinti galima šiais metodais:
Rizikos įvertinimas imitaciniu modeliavimu. Jis pagrįstas galimų piniginių srautų modeliavimu trims galimiems projekto įgyvendinimo sąlygų variantams: pesimistinis, vidutinis ir optimistinis. Pesimistiniame sąlygų variante remiamasi prielaida, kad projekto pinigų srautams svarbios aplinkos sąlygos klostysis blogiau negu baziniame variante, kuriam sudarytas investicijų projektas. Optimistinis variantas numato geresnes sąlygas, negu numatyta baziniame variante. Optimistinio ir pesimistinio variantų dabartinių grynųjų verčių skirtumas rodo rizikos laipsnį. Kuo šis skirtumas didesnis, tuo projektas rizikingesnis [59]:
(GDV=Nop-Npes (4.9)
čia: Nop-investicijų projekto optimistinio varianto grynoji dabartinė vertė;
Npes-investicijų projekto pesimistinio varianto grynoji dabartinė vertė;
(GDV-investicijų projekto optimistinės ir pesimistinės grynųjų dabartinių verčių skirtumas.
Praktiniam šio metodo taikymo supaprastinimui reikia parengti įmonės, ūkio šakos ar šalies bendros plėtotės scenarijus, kurie bendriausia forma leistų sudaryti šių sąlygų variantus, reikalingus investicijų projektui rengti.
Rizikos įvertinimas, keičiant pinigų srautą. Pirmame vertinimo etape kiekvieneriems analizuojamo projekto metams ekspertai nustato projektuojamų srautų tikimybes. Kitame etape koreguojami grynieji projekto pinigų srautai, naudojant tikimybių koeficientus, ir pagal gautas reikšmes skaičiuojama projekto GDV.
[pic] (4.10)
čia: Np-investicijų projekto koreguota GDV;
Nt-investicijų projekto t-ųjų metų GDV;
Pt-t-ųjų metų grynųjų pinigų srauto tikimybę išreiškiantis koeficientas.
Priimtinesnis, atsižvelgiant į riziką, yra projektas, kurio koreguota
GDV didžiausia. Jei grynųjų dabartinių verčių reikšmės vienodos, reikia remtis kitais rodikliais.
Į finansinius kaštus įeina šie mokesčiai:
1. Netiesioginiai mokesčiai, tokius kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM);
2. Muito mokesčiai;
3. Subsidijos;
4. Kiti mokesčiai.
Būsimieji kaštai turėtų būti prognozuojami, atsižvelgiant į paskutinius ir numatomus statybos kainų indekso pakitimus.
Nauda turi būti parodyta per visą projekto gyvavimo laikotarpį (skirtingais etapais) ir esant poreikiui su liekamąja verte [27].
Projekto pagrindimas socialiniu aspektu
Socialinis vertinimas tai vertinimas, kuriuo nustatoma objekto ar infrastruktūros įtaka visuomenei ir jos gyvenimo kokybei. Socialinis vertinimas atliekamas lokaliniu ir bendru aspektais.
Socialinis vertinimas yra būtinas statant naują statinį ir yra reglamentuojamas pagal STR 1.05.04: 1998 “Statinio statybos pagrindimas”.
Atliekant socialinį vertinimą vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu
(Nr. I-1495), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Nr. 49, patvirtintas
1998 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu).
Socialiniame vertinime turi būti išnagrinėtas projektų poveikis, įtakojantis visuomenę, pvz. mobilumas, saugumas, naujų darbo vietų kūrimas, persikėlimas, atskyrimas ir kitos visuomeninės temos.
Atliekant socialinį vertinimą išskiriamos gyvenimo sritys, kuriose:
1) galimi teigiami poveikiai, 2) padėtis iš esmės nepasikeis, 3) bus tam tikrų neigiamų pasekmių
Socialinis objekto vertinimas turi apimti šiuos aspektus: socialinį-
psichologinį, viešųjų paslaugų užtikrinimo, neatidėliotinų tarnybų (priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicininės pagalbos, policijos)
veiklos užtikrinimo, susisiekimo sąlygų, žemėnaudos, ekonominių sąlygų, kraštovaizdžio ir perkėlimo.
Projekto pagrindimas aplinkosauginiu aspektu (PAV)
PAV procesas susideda iš PAV programos parengimo, visuomenės dalyvavimo, PAV ataskaitos parengimo, ir pagaliau PAV sprendinių įgyvendinimo [61]
Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į [61]:
• Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV sąrašas);
• Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo (atrankos sąrašas).
PAV uždaviniai planuojant ir projektuojant statinius yra [61]:
1. įvertinti poveikius aplinkai dėl infrastruktūros pokyčių;
2. suteikti užsakovui, o taip pat visuomenei patikimą informaciją apie veiklos poveikį aplinkai, prieš priimant pagrindinius sprendimus;
3. optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, išvengiant aplinkos apsaugos požiūriu nepalankių vietos parinkimo, techninių, statybos ir eksploatacijos sprendimų;
4. numatyti galimo neigiamo poveikio išvengimo, sumažinimo, atstatymo ar kompensavimo priemones.
Finansinis
Ekonominis
Finansavimas 4
Įdiegimas 5
Sprendimo priėmimas 3
Monitoringas 6
Pagrindimas 2
Identifikacija 1
Aplinkosauginis
Socialinis
Techninis
Strateginis
Įstatyminis