Investicinio projekto pagrindimas

1. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMO ETAPAI

Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis organizaciniu
tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:1997 “Statinio
projekto rengimo tvarka” [6], kuriame yra pažymėta, jog privalomieji
dokumentai statinio projektui rengti yra: teritorijų planavimo dokumentai,
statinio statybos pagrindimas, projektavimo sąlygų sąvadas, projektavimo
užduotis, tyrimų ataskaitos.

Investicijų projektai yra finansuojami iš Lietuvos Respublikos
Valstybės biudžeto, privačių lėšų, įvairių programų, fondų, gaunamų
subsidijų arba paskolų.

Paskolos iš tarptautinių fondų, suteikiamos pagal tam tikrą
strategiją-IFI (International Financial Institution-tarptautinė financinė
institucija) investicinių projektų įgyvendinimo ciklą. Pavyzdžiui Pasaulio
bankas suteikiamos paskolas investiciniams projektams naudoja pavaizduotą
investicinių projektų įgyvendinimo ciklą.

Investicinių projektų įgyvendinimo ciklas Paasaulio banke

1. Identifikacija. Identifikavimo fazėje didžiausias dėmesys
skiriamas projekto idėjos formulavimui. Makroekonominiu aspektu derybos
vedamos tarp tarptautinės finansinės instititucijos (TFI) ir Nacionalinės
vyriausybės, analizuojamos nacionalinės vidutinės ir ilgalaikės programos.
Abi šalys susitaria dėl projekto tikslų [24].

2. Pagrindimas. Per pagrindimo fazę projektas aptariamas,
įvertinant turimus detalius duomenis, tarp banko ir nacionalinės
vyriausybės. Projekto įgyvendinimo galimybės yra pagrindžiamos atlikus
technines, finansines bei ekonomines studijas [24].

3. Sprendimo priėmimas. Pagal techninius ir ekonominius projekto
įgyvendinimo rodiklius atliekamas detalus projekto pagrindimas ir priimamas
sprendimas [24].

4. Finansavimas. Pagal projekto pagrindimo ataskaitą bankas
nusprendžia finansuoti projektą arba ne ir susitaria dėl ppaskolos skyrimo
sąlygų [24].

5. Įdiegimas. Kai paskolos suteikimas yra patvirtintas, projektas
pradedamas įgyvendinti.

6. Monitoringas. Kai projektas įgyvendintas atliekamas ekonominis
ir techninis pagrindimas-monitoringas [24].

Lietuva investicijų projektų įgyvendinimui skolinasi pinigų iš
tarptautinių finansinių institucijų (TFI), tokių kaip Pasaulio banko grupė,
Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Europos investicijų bankas,
Tarptautinis Valiutos Fo

ondas ir kt.. Užsienio paskolos, gaunamos valstybės
vardu ar su valstybės garantija, planuojamos ir naudojamos valstybės
investicijoms (valstybės investicijų programai formuoti) vadovaujantis
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nustatyta jo įgyvendinimo
tvarka [23].

Visi numatomi įgyvendinti projektai, kurie vienas nuo kito skiriasi
reikalingų atlikti darbų, medžiagų apimtimi, finansiniu imlumu bei kitais
kriterijais.

Suskirsčius projektus į kategorijas: nauja statyba, rekonstrukcija ar
remontas galima naudotis bendra pagrindimo metodika ir nuoseklumu. Rengiant
projekto pagrindimą siūloma vadovautis žemiau pateikta pagrindimo etapų
seka:

1. Įvertinamas projekto pagrindimo poreikis. Galutinių tolimųjų ir
artimųjų tikslų įvardinimas;

2. Projekto pagrindimas teisiniu aspektu, t.y. vadovaujantis
Lietuvos teisiniais aktais ir ES;

3. Esamos padėties analizė (aprašymas konkretaus projekto). Jei dalis

projekto jau įgyvendinta, turėtų būti aprašyti atlikti darbai ir

įsisavintas lėšų kiekis pagal atitinkamus darbus;

4. Apibrėžiami projekto pagrindimo aspektai: strateginis,
ekonominis, aplinkosauginis, kt.. Pagrindimo poreikis skirtingais aspektais
priklauso nuuo konkretaus projekto;

5. Įvertinamas projekto pagrindimo detalumas: reikia priimti
sprendimą, ar būtina atlikti pradinį pagrindimą, ar iš karto galima atlikti
detalų pagrindimą;

6. Renkami duomenys pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui;

7. Atliekamas projekto pradinis ar detalus projekto pagrindimas
pagal 4 punkte atrinktus projekto pagrindimo aspektus;

8. Atliekama jautrumo analizė;

9. Atliekama projekto pagrindimo rezultatų analizė ir nustatoma ar

tikslinga įgyvendinti.

Išsamesnė informacija apie kiekvieną etapą:

1. ETAPAS. Pradiniame projekto pagrindimo etape yra įvardijami
tolimieji (įsijungimas į Europos sistemą (pvz. Švietimo, transporto, ..))
ir artimieji tikslai, t.y. atliekamas strateginis pagrindimas. Aprašomas
objekto poreikis plėtojant nagrinėjamą sferą Lietuvos bei tarptautiniu
aspektu atsižvelgiant į dabartinius poreikius be

ei perspektyvą.

2. ETAPAS. Pagrindus projekto įgyvendinimo galimybę teisiniu aspektu,
turi būti įvertintas investicijų projekto finansavimo šaltinis ir projekto
įgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į projektą finansuojančių šaltinių
reikalavimus. Taip pat reikia įvardinti institucijas, kurios finansavo
ankstesnius objekto įgyvendinimo etapus bei jų įnašą.

3. ETAPAS. Atlikus projekto pagrindimo poreikio analizę strateginiu,
teisiniu ir projekto finansavimo šaltinio aspektais, detaliai nagrinėjama
esama situacija atsižvelgiant į techninėje užduotyje nurodytus
reikalavimus.

4. ETAPAS. Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų
tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje
užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą
atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo
detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto
siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

5. ETAPAS. Atrinkus objekto pagrindimo aspektus, renkami atitinkami
duomenys, reikalingi pagrindimui. Pradinių duomenų poreikis skirtingiems
pagrindimo aspektams pateiktas 3.2. lentelėje.

6. ETAPAS. Atrinkus pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui
reikalingus duomenis, atliekamas pagrindimas 5 etape atrinktiems aspektams.
Atlikus projekto pagrindimą, turi būti padarytos išvados, kiekvienam
pagrindimo aspektui atskirai ir suformuluota bendra išvada, t.y. tikslinga
įgyvendinti projektą ar ne.

7. ETAPAS. Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto
jautrumą keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus:
pesimistinį, optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai,
kurie turi didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams.

8. ETAPAS. Įgyvendinus investicijų projektą atliekamas monitoringas,
kuriuo nustatoma ar prognozės ir darytos prielaidos atitinka realią
situaciją ir projekto naudingumas yra toks, koks buvo nustatytas
pagrindžiant projektą.

2. INVESTICIJŲ PAGRINDIMO EILIŠKUMAS

(4. ETAPAS) Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų
tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje
užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą
atrenkami projekto pagrindimo a

aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo
detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto
siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

Pav.: Investicinių projektų siūlomi pagrindimo aspektai

Strateginis pagrindimas atliekamas tam, kad būtų įvertintintas projekto
poreikis visos (pvz. transporto) infrastruktūros aspektu. Atlikus
strateginį pagrindimą yra pasiūloma viena ar kelios alternatyvos;

Techninis pagrindimas identifikuoja projekto įgyvendinimo galimybę
techniniu aspektu, t.y. įvertinama esama objekto padėtis techniniu aspektu,
galimybė įgyvendinti alternatyvą užtikrinant atitinkamus reikalavimus;

Ekonominė analizė (pagrindimas) leidžia išskirti geriausias alternatyvas
ekonominiu požiūriu, t.y. išskiriamos alternatyvos, kurių didžiausias VGN
(vidinė grąžos norma) ar N/K (naudos/kaštų) koeficientas;

Finansinė analizė atliekama siekiant racionaliai planuoti lėšų paskirstymą,
t.y. įvertinama kokiu laipsniu projektas vertingas pinigų srauto
perspektyvos požiūriu;

Aplinkosauginis pagrindimas. Svarbiausias poveikio alinkai vertinimo (PAV)
tikslas yra, integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo
procesais, įgalinti priimti sprendimus, mažiausiai kenksmingus aplinkai
[61].

Socialinis pagrindimas apibrėžia projekto įtaką žmonių gerovei, t.y.
įvertinamas galimas žmonių gyvenimo kokybės kitimas.

PRADINIS IR DETALUS PROJEKTO PAGRINDIMAS

Atlikus esamos situacijos analizę, atliekamas projekto pradinis
pagrindimas.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas tada, kai norima
preliminariai nustatyti projekto strateginį reikšmingumą ir pelningumą.
Taip pat pradinis projekto pagrindimas atliekamas, kai norima nustatyti ar
tikslinga atlikti detalų pagrindimą. Jei yra tik viena svari investicijų
projekto įgyvendinimo alternatyva, tai tikslinga atlikti tik detalų
pagrindimą, palyginant du variantus: investicijų projektas įgyvendinamas
(DO SOMETHING) ir nieko nedaroma (DO NOTHING).

Pradinio pagrindimo pasėkoje turi būti išskirtos viena ar kelios
geriausios alternatyvos, kurios, detaliame pagrindime analizuojamos
išsamiai. Ilgalaikės ir vidutinio la

aikotarpio ūkio šakos, įmonės plėtros
programos sudaromos atlikus pradinį pagrindimą.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas kai numatoma:
1. nauja statyba ar investicijos į „naują/ kitą sferą“;
2. rekonstrukcija;

3. remontas.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas pagal pateiktus pagrindimo
aspektus objekto gyvavimo ciklui, kuris priklauso nuo darbų rūšies.

Investicinio projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo objekto
funkcionavimo pradžios iki naujų investicijų poreikio.

Projekto rengimo darbų grafikai (pradžia/pabaiga) sudaromi
skirtingiems projekto įgyvendinimo etapams [26]:

1. Projekto pagrindimas;

2. N/K analizė;

3. Finansinė analizė;

4. Aplinkosauginis pagrindimas;

5. Projektavimo darbai;

6. Dokumentai konkursui;

7. Žemės įsigijimas;

8. Statyba.

Projekto pradiniam pagrindimui, reikalingi duomenys: alternatyvūs
variantai, žemės įsigijimo kainos, statybos kaštai, eksploataciniai kaštai,
veiksniai galintys turėti neigiamą poveikį aplinkosaugai, socialiniai
duomenys, prognozės.

Vidutinės darbų ir medžiagų kainos įvertinamos sustambintais
rodikliais pagal analogiškus anksčiau darytus projektus.

Jei turimi ankstesnių metų duomenys, tai įvertinus infliaciją
naudojami ankstesnių analogiškų projektų duomenys.

Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto jautrumą
keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus: pesimistinį,
optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai, kurie turi
didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams. Keičiami
duomenys, labiausiai įtakojantys ekonominius rodiklius: diskonto norma,
statybos, rekonstrukcijos ar remonto kaštus, pardavimus, paslaugų ar
prekių kainas ir t.t..

Atlikus pirminį projekto pagrindimą nustatoma – atrenkama geriausia
alternatyva ir jei atliekmas detalus pagrindimas su konkrečiomis
techninėmis užduotimis, tiksliomis kainomis. Atlikus detalų pagrindimą,
pagal gautus ekonominius –finansinius rezultatus sprendžiama, ar tikslinga
įgyvendinti nagrinėtą investicinį projektą.

PROJEKTO PAGRINDIMO ASPEKTAI

Tarptautinius projektus finansuojančios organizacijos pateikia
reikalavimus, tame tarpe ir teisnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta
atliekant ekonominį, finansinį, socialinį ar kitokį investicijų projekto
pagrindimą. Jei tarptautinės organizacijos nepateikia papildomų reikalavimų
rengiant investicijų projektą, tai pagrindimą galima atlikti pagal pateiktą
metodiką.

Projekto pagrindimas ekonominiu aspektu

Ekonominis projektų pagrindimas atliekamas tada, kai norima išskirti
geriausią projekto alternatyvą iš kelių galimų ekonominiu aspektu.

Pagrindiniai projekto ekonominio pagrindimo kriterijai yra:

1. Vidinė grąžos norma (VGN);

2. Grynoji dabartinė vertė (GDV);

3. Santykinė grynoji dabartinė vertė (SGDV)

4. N/K santykis arba projekto rentabilumas.

Projekto GDV yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų
suma, kuri parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį
(per projekto gyvavimo laikotarpį). Didesnę GDV turintis projektas yra
priimtinesnis.

[pic]; (4.1)
čia: N-projekto grynoji dabartinė vertė;
Gt-t-ųjų metų projekto grynieji pinigų srautas.
r-diskonto norma.
n – projekto gyvavimo laikotarpis, metais

[pic] (4.2)

čia: Nt-t-ųjų metų pajamos (nauda);

It-t-ųjų metų kaštai.

Grynųjų pinigų srautas išreiškiamas naudos ir kaštų skirtumu. Šis
skirtumas neparodo pinigų nuvertėjimo ateityje. Tai parodoma diskontuojant
būsimus kaštus ir pajamas (naudos komponentus). Šiam tikslui reikia žinoti
diskonto normą, t.y. realią kapitalo metinių palūkanų normą [59].

Kai kurios metodikos rekomenduojama atliekant ekonominį projekto
pagrindimą įvertinti santykinę grynąją dabartinę vertę (SGDV), t.y. [54]:

SGDV=GDV/Idisk (4.3)
Čia: Idisk diskokontuoti kaštai

Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra investicijos vidinės
grąžos norma-VGN. Vidine projekto grąžos norma laikoma diskonto norma (r),
prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0,
t.y.:

VGN=r, kai GDV=f(r)=0; (4.4)

čia: VGN-vidinė grąžos norma.

r- diskonto norma;

Šis rodiklis (VGN) nusako investicijų rentabilumą ir parodo maksimalų
leistiną santykį (procentinį) investicijų kainos lygį, kurį viršijus
projektas pasidaro nerentabilus. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos
projektus, kurių vidinė grąžos norma mažesnė negu vidutinė rinkos palūkanų
norma atitinkamo laikotarpio paskoloms. Priimtinesnis projektas, turintis
didesnį VGN.

Prioritetai atlikus ekonominį projekto pagrindimą turi būti nustatomi
ne tik pagal VGN procentą, nes tam tikromis sąlygomis galima padaryti
neteisingas išvadas, ypač ten, kur, įgyvendinus vieną projektą, jau
neįmanoma įgyvendinti kito, bet ir pagal projekto atsipirkimo laikotarpį.
Pavyzdžiui, pasirinkus (mažo) projekto variantą dël gana didelës VGN,
galima prarasti neabejotinai didesnæ naudą, atmetus (didelio) projekto
variantą su patenkinama, bet nedidele VGN. Geriausias kriterijus projektui
pasirinkti – maksimizuoti grynąją dabartinę vertę.

PMVGN (pirmųjų metų vidinė grąžos norma) apskaičiuojama pirmųjų (visų)
eksploatacijos metų naudą padalinus iš išlaidų (įskaitant palūkanas per
statybos laikotarpį). PMVGN projekto pagrindimui turi didelią reikšmę,
todėl kartais mažiau pagrįstas projekto variantas galëtų tapti priimtinu,
jeigu jo PMVGN pasiekia daugiau ar mažiau “patenkinamą” lygį, t.y.
alternatyviø kapitalo kaštų reikalingas lygis pasiekiamas per 1-5 metų
laikotarpį. Metodas yra ypatingai parankus projektams, kurių VGN yra
veikiama (l. įtakoja) paskutinių projekto įvertinimo metų laikotarpiu
atsirandančios didelës naudos (pavyzdžiui, kelio su dideliu eismo
intensyvumu projekto įgyvendinimo atveju).

Ekonominio pagrindimo skaičiavimuose naudojami šie naudos/kaštų
straipsniai [22]:

1. Kaštai: statinio statybos, statinio eksploataciniai (priežiūros)

ir kt. kaštai ,

a. .....

b. `.....

c. kaštai susiję su aplinkosaugos priemonių įdiegimu.

2. Nauda (pajamos):

d. .....

e. .....

f. ekonomija dėl sumažėjusios žalos aplinkai.

Atliekant projekto ekonominę ar finansinę analizę kainos (išlaidos,
pajamos, nauda) gali būti išreikiama palyginamosiomis–pastoviomis kainomis
(pvz. 5 Lt/val., ar 20 Lt/toną.) arba kintamomis kainomis.

Skaičiuojant kaštus, reikia įvertinti:

1. projekto paruošimą (planavimas, projektavimas, ekonominis,

finansinis, poveikio aplinkai įvertinimas.);

2. žemės darbų kaštus, įskaitant kompensacijas;

3. kašus darbams, kuriais siekiama sumažinti žalingą poveikį

aplinkai (pavyzdþiui, triukšmo slopintuvų įrengimas);

4. kaštus pagrindiniams darbams, kurie numatyti sutartyje;

5. kitų valdžios institucijų darbą (pavyzdžiui, miesto

savivaldybių, kt. institucijų);

6. leidimo vykdyti sutartį gavimą, administracinius ir

parengiamuosius darbus;

7. priežiūrą projekto vykdymo metu;

8. darbuotojų ir įrenginių draudimą;

9. nenumatytus kaštus.

Norint įtraukti šiuos kaštus į ekonominį ar finansinį įvertinimą,
juos reikia išreikšti palyginamosiomis arba kintamomis kainomis ir
atitinkamai paskirstyti pagal projekto įgyvendinimo metus.

Atliekant ekonominį pagrindimą, subsidijos gali būti įvertinamos arba
ne, tačiau finansinėje analizėje jas reikia įvertinti.

Ekonominis pagrindimas atliekamas objekto gyvavimo ciklui, kuris
įvairiems objektams yra skirtingas.

Ekonominis pagrindimas atliekamas einamųjų (pagrindimo) metų
kainomis. Jeigu sąmatos nėra perskaičiuotos, pagrindimui galima naudoti
ankstesnių metų kainas, kurios koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją.

Ekonominėje analizėje naudojamos “ekonominės kainos” atspindinčios
tikrą ekonominę vertę pagal gėrybes ir paslaugas. Esant išskirtiniam
atvejui ekonominėje analizėje galima naudoti ir šešėlines kainas, tačiau
jos turi būti pagrįstos. Mokesčiai (PVM, muito mokestis, akcizai)
ekonominiame projekto pagrindime nevertinami.

Projekto pagrindimas finansiniu aspektu

Finansinė investicijų projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo
nustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo
būsimas investicijas bei veiklos kaštus ir naudą.

Investicijų projektai pagrindžiami šiais finansinės analizės
metodais. [59]:

g. investicijų atsipirkimo laiko nustatymo;

h. grynosios dabartinės vertės nustatymo;

i. vidinės grąžos normos nustatymo;

j. investicijų rentabilumo indekso nustatymo (N/K) ir kt.

Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas. Laikas, per kurį projekte
numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamas
investicijų atsipirkimo laiku (T) [59]:

[pic], kai [pic][pic] (4.5)

čia: t-investavimo ar pajamų gavimo metų indeksas (t=1, 2,.,k);

[pic]-diskontuotos pajamos, gautos tais metais, kai akumuliuotos pajamos

viršija visas investicijas;

[pic]-t-ųjų metų diskontuotos pajamos;

[pic]-diskontuotos t-ųjų metų investicijos.

[pic]; (4.6)

[pic]; (4.7)

čia: r-diskonto norma;

e-vidutinė palūkanų norma per investavimo periodą;

It-t-ųjų metų investicijos;

Pt-t-ųjų metų pajamos.

Grynosios dabartinės vertės nustatymas. Grynoji dabartinė vertė
finansinės analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė
N, tačiau yra įvertinami ir mokesčiai.

Vidinės grąžos normos nustatymas. Vidinė grąžos norma finansinės
analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė VGN, tačiau
yra įvertinami ir mokesčiai, palūkanos, infliacija.

Investicijų rentabilumo indekso nustatymas. Investicijų rentabilumo
indeksas (I) yra akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų srautų ir
akumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautų santykis [59]:

[pic] (4.8)

I yra santykinis rodiklis, leidžiantis palyginti vertinamus
investicijų projektus. Atliekant kompleksinę analizę, jis leidžia išskirti
efektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūs
įvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:
Jeigu: I>1, tai projektas priimtinas;

I<1, tai projektas nepriimtinas;

I=1, projektas nepelningas ir nenuostolingas.

Didelę įtaką bendram investicijų efektyvumui ekonomikoje turi atskirų
projektų rizika. Tai ypač aktualu užsienio investicijų kreditams, nes jų
gavimui ir panaudojimui didelią įtaką daro valstybė. Nepasiekus investicijų
projekte numatytų tikslų ir kredito gavėjams neįvykdžius finansinių
įsipareigojimų, jie turi būti finansuojami iš biudžeto. Biudžetinių lėšų
naudojimas tokiems įsipareigojimams dengti gali turėti rimtų padarinių
ekonomikai, todėl į kompleksinį investicijų projektų pagrindimą reikia
įtraukti ir rizikos faktorių. Ją vertinti galima šiais metodais:

Rizikos įvertinimas imitaciniu modeliavimu. Jis pagrįstas galimų
piniginių srautų modeliavimu trims galimiems projekto įgyvendinimo sąlygų
variantams: pesimistinis, vidutinis ir optimistinis. Pesimistiniame sąlygų
variante remiamasi prielaida, kad projekto pinigų srautams svarbios
aplinkos sąlygos klostysis blogiau negu baziniame variante, kuriam
sudarytas investicijų projektas. Optimistinis variantas numato geresnes
sąlygas, negu numatyta baziniame variante. Optimistinio ir pesimistinio
variantų dabartinių grynųjų verčių skirtumas rodo rizikos laipsnį. Kuo šis
skirtumas didesnis, tuo projektas rizikingesnis [59]:

(GDV=Nop-Npes (4.9)

čia: Nop-investicijų projekto optimistinio varianto grynoji dabartinė
vertė;

Npes-investicijų projekto pesimistinio varianto grynoji dabartinė vertė;

(GDV-investicijų projekto optimistinės ir pesimistinės grynųjų

dabartinių verčių skirtumas.

Praktiniam šio metodo taikymo supaprastinimui reikia parengti įmonės,
ūkio šakos ar šalies bendros plėtotės scenarijus, kurie bendriausia forma
leistų sudaryti šių sąlygų variantus, reikalingus investicijų projektui
rengti.

Rizikos įvertinimas, keičiant pinigų srautą. Pirmame vertinimo etape
kiekvieneriems analizuojamo projekto metams ekspertai nustato projektuojamų
srautų tikimybes. Kitame etape koreguojami grynieji projekto pinigų
srautai, naudojant tikimybių koeficientus, ir pagal gautas reikšmes
skaičiuojama projekto GDV.

[pic] (4.10)
čia: Np-investicijų projekto koreguota GDV;

Nt-investicijų projekto t-ųjų metų GDV;

Pt-t-ųjų metų grynųjų pinigų srauto tikimybę išreiškiantis koeficientas.

Priimtinesnis, atsižvelgiant į riziką, yra projektas, kurio koreguota
GDV didžiausia. Jei grynųjų dabartinių verčių reikšmės vienodos, reikia
remtis kitais rodikliais.

Į finansinius kaštus įeina šie mokesčiai:

1. Netiesioginiai mokesčiai, tokius kaip pridėtinės vertės

mokestis (PVM);

2. Muito mokesčiai;

3. Subsidijos;

4. Kiti mokesčiai.

Būsimieji kaštai turėtų būti prognozuojami, atsižvelgiant į
paskutinius ir numatomus statybos kainų indekso pakitimus.

Nauda turi būti parodyta per visą projekto gyvavimo laikotarpį
(skirtingais etapais) ir esant poreikiui su liekamąja verte [27].

Projekto pagrindimas socialiniu aspektu

Socialinis vertinimas tai vertinimas, kuriuo nustatoma objekto ar
infrastruktūros įtaka visuomenei ir jos gyvenimo kokybei. Socialinis
vertinimas atliekamas lokaliniu ir bendru aspektais.

Socialinis vertinimas yra būtinas statant naują statinį ir yra
reglamentuojamas pagal STR 1.05.04: 1998 “Statinio statybos pagrindimas”.

Atliekant socialinį vertinimą vadovaujamasi Teritorijų planavimo
įstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu
(Nr. I-1495), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus
vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Nr. 49, patvirtintas
1998 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu).

Socialiniame vertinime turi būti išnagrinėtas projektų poveikis,
įtakojantis visuomenę, pvz. mobilumas, saugumas, naujų darbo vietų kūrimas,
persikėlimas, atskyrimas ir kitos visuomeninės temos.

Atliekant socialinį vertinimą išskiriamos gyvenimo sritys, kuriose:
1) galimi teigiami poveikiai, 2) padėtis iš esmės nepasikeis, 3) bus tam
tikrų neigiamų pasekmių

Socialinis objekto vertinimas turi apimti šiuos aspektus: socialinį-
psichologinį, viešųjų paslaugų užtikrinimo, neatidėliotinų tarnybų
(priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicininės pagalbos, policijos)
veiklos užtikrinimo, susisiekimo sąlygų, žemėnaudos, ekonominių sąlygų,
kraštovaizdžio ir perkėlimo.

Projekto pagrindimas aplinkosauginiu aspektu (PAV)

PAV procesas susideda iš PAV programos parengimo, visuomenės
dalyvavimo, PAV ataskaitos parengimo, ir pagaliau PAV sprendinių
įgyvendinimo [61]

Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla,
kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti
reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į [61]:

• Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo

būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV sąrašas);

• Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka

dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo (atrankos sąrašas).

PAV uždaviniai planuojant ir projektuojant statinius yra [61]:

1. įvertinti poveikius aplinkai dėl infrastruktūros pokyčių;

2. suteikti užsakovui, o taip pat visuomenei patikimą

informaciją apie veiklos poveikį aplinkai, prieš priimant

pagrindinius sprendimus;

3. optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, išvengiant

aplinkos apsaugos požiūriu nepalankių vietos parinkimo,

techninių, statybos ir eksploatacijos sprendimų;

4. numatyti galimo neigiamo poveikio išvengimo, sumažinimo,

atstatymo ar kompensavimo priemones.

———————–

Finansinis

Ekonominis

Finansavimas 4

Įdiegimas 5

Sprendimo priėmimas 3

Monitoringas 6

Pagrindimas 2

Identifikacija 1

Aplinkosauginis

Socialinis

Techninis

Strateginis

Įstatyminis

Leave a Comment