Investicinio projekto pagrindimas

1. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMO ETAPAI

Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis organizaciniutvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:1997 “Statinioprojekto rengimo tvarka” [6], kuriame yra pažymėta, jog privalomiejidokumentai statinio projektui rengti yra: teritorijų planavimo dokumentai,statinio statybos pagrindimas, projektavimo sąlygų sąvadas, projektavimoužduotis, tyrimų ataskaitos.

Investicijų projektai yra finansuojami iš Lietuvos RespublikosValstybės biudžeto, privačių lėšų, įvairių programų, fondų, gaunamųsubsidijų arba paskolų.

Paskolos iš tarptautinių fondų, suteikiamos pagal tam tikrąstrategiją-IFI (International Financial Institution-tarptautinė financinėinstitucija) investicinių projektų įgyvendinimo ciklą. Pavyzdžiui Pasauliobankas suteikiamos paskolas investiciniams projektams naudoja pavaizduotąinvesticinių projektų įgyvendinimo ciklą.

Investicinių projektų įgyvendinimo ciklas Pasaulio banke

1. Identifikacija. Identifikavimo fazėje didžiausias dėmesysskiriamas projekto idėjos formulavimui. Makroekonominiu aspektu derybosvedamos tarp tarptautinės finansinės instititucijos (TFI) ir Nacionalinėsvyriausybės, analizuojamos nacionalinės vidutinės ir ilgalaikės programos.Abi šalys susitaria dėl projekto tikslų [24].

2. Pagrindimas. Per pagrindimo fazę projektas aptariamas,įvertinant turimus detalius duomenis, tarp banko ir nacionalinėsvyriausybės. Projekto įgyvendinimo galimybės yra pagrindžiamos atlikustechnines, finansines bei ekonomines studijas [24].

3. Sprendimo priėmimas. Pagal techninius ir ekonominius projektoįgyvendinimo rodiklius atliekamas detalus projekto pagrindimas ir priimamassprendimas [24]. 4. Finansavimas. Pagal projekto pagrindimo ataskaitą bankasnusprendžia finansuoti projektą arba ne ir susitaria dėl paskolos skyrimosąlygų [24].

5. Įdiegimas. Kai paskolos suteikimas yra patvirtintas, projektaspradedamas įgyvendinti.

6. Monitoringas. Kai projektas įgyvendintas atliekamas ekonominisir techninis pagrindimas-monitoringas [24].

Lietuva investicijų projektų įgyvendinimui skolinasi pinigų ištarptautinių finansinių institucijų (TFI), tokių kaip Pasaulio banko grupė,Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Europos investicijų bankas,Tarptautinis Valiutos Fondas ir kt.. Užsienio paskolos, gaunamos valstybėsvardu ar su valstybės garantija, planuojamos ir naudojamos valstybėsinvesticijoms (valstybės investicijų programai formuoti) vadovaujantisLietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu bei Lietuvos RespublikosVyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nustatyta jo įgyvendinimo

tvarka [23].

Visi numatomi įgyvendinti projektai, kurie vienas nuo kito skiriasireikalingų atlikti darbų, medžiagų apimtimi, finansiniu imlumu bei kitaiskriterijais. Suskirsčius projektus į kategorijas: nauja statyba, rekonstrukcija arremontas galima naudotis bendra pagrindimo metodika ir nuoseklumu. Rengiantprojekto pagrindimą siūloma vadovautis žemiau pateikta pagrindimo etapųseka:

1. Įvertinamas projekto pagrindimo poreikis. Galutinių tolimųjų irartimųjų tikslų įvardinimas; 2. Projekto pagrindimas teisiniu aspektu, t.y. vadovaujantisLietuvos teisiniais aktais ir ES; 3. Esamos padėties analizė (aprašymas konkretaus projekto). Jei dalis projekto jau įgyvendinta, turėtų būti aprašyti atlikti darbai ir įsisavintas lėšų kiekis pagal atitinkamus darbus; 4. Apibrėžiami projekto pagrindimo aspektai: strateginis,ekonominis, aplinkosauginis, kt.. Pagrindimo poreikis skirtingais aspektaispriklauso nuo konkretaus projekto; 5. Įvertinamas projekto pagrindimo detalumas: reikia priimtisprendimą, ar būtina atlikti pradinį pagrindimą, ar iš karto galima atliktidetalų pagrindimą; 6. Renkami duomenys pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui; 7. Atliekamas projekto pradinis ar detalus projekto pagrindimaspagal 4 punkte atrinktus projekto pagrindimo aspektus; 8. Atliekama jautrumo analizė; 9. Atliekama projekto pagrindimo rezultatų analizė ir nustatoma ar tikslinga įgyvendinti.

Išsamesnė informacija apie kiekvieną etapą:

1. ETAPAS. Pradiniame projekto pagrindimo etape yra įvardijamitolimieji (įsijungimas į Europos sistemą (pvz. Švietimo, transporto, ….))ir artimieji tikslai, t.y. atliekamas strateginis pagrindimas. Aprašomasobjekto poreikis plėtojant nagrinėjamą sferą Lietuvos bei tarptautiniuaspektu atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei perspektyvą.

2. ETAPAS. Pagrindus projekto įgyvendinimo galimybę teisiniu aspektu,turi būti įvertintas investicijų projekto finansavimo šaltinis ir projektoįgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į projektą finansuojančių šaltiniųreikalavimus. Taip pat reikia įvardinti institucijas, kurios finansavoankstesnius objekto įgyvendinimo etapus bei jų įnašą.

3. ETAPAS. Atlikus projekto pagrindimo poreikio analizę strateginiu,teisiniu ir projekto finansavimo šaltinio aspektais, detaliai nagrinėjamaesama situacija atsižvelgiant į techninėje užduotyje nurodytusreikalavimus.

4. ETAPAS. Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijųtikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėjeužduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą

atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimodetalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projektosiūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

5. ETAPAS. Atrinkus objekto pagrindimo aspektus, renkami atitinkamiduomenys, reikalingi pagrindimui. Pradinių duomenų poreikis skirtingiemspagrindimo aspektams pateiktas 3.2. lentelėje.

6. ETAPAS. Atrinkus pradiniam ar detaliam projekto pagrindimuireikalingus duomenis, atliekamas pagrindimas 5 etape atrinktiems aspektams.Atlikus projekto pagrindimą, turi būti padarytos išvados, kiekvienampagrindimo aspektui atskirai ir suformuluota bendra išvada, t.y. tikslingaįgyvendinti projektą ar ne.

7. ETAPAS. Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projektojautrumą keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus:pesimistinį, optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai,kurie turi didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams.

8. ETAPAS. Įgyvendinus investicijų projektą atliekamas monitoringas,kuriuo nustatoma ar prognozės ir darytos prielaidos atitinka realiąsituaciją ir projekto naudingumas yra toks, koks buvo nustatytaspagrindžiant projektą.

2. INVESTICIJŲ PAGRINDIMO EILIŠKUMAS

(4. ETAPAS) Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijųtikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėjeužduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymąatrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimodetalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projektosiūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

Pav.: Investicinių projektų siūlomi pagrindimo aspektai

Strateginis pagrindimas atliekamas tam, kad būtų įvertintintas projektoporeikis visos (pvz. transporto) infrastruktūros aspektu. Atlikusstrateginį pagrindimą yra pasiūloma viena ar kelios alternatyvos;

Techninis pagrindimas identifikuoja projekto įgyvendinimo galimybętechniniu aspektu, t.y. įvertinama esama objekto padėtis techniniu aspektu,galimybė įgyvendinti alternatyvą užtikrinant atitinkamus reikalavimus;

Ekonominė analizė (pagrindimas) leidžia išskirti geriausias alternatyvasekonominiu požiūriu, t.y. išskiriamos alternatyvos, kurių didžiausias VGN(vidinė grąžos norma) ar N/K (naudos/kaštų) koeficientas;

Finansinė analizė atliekama siekiant racionaliai planuoti lėšų paskirstymą,t.y. įvertinama kokiu laipsniu projektas vertingas pinigų srauto

perspektyvos požiūriu;

Aplinkosauginis pagrindimas. Svarbiausias poveikio alinkai vertinimo (PAV)tikslas yra, integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimoprocesais, įgalinti priimti sprendimus, mažiausiai kenksmingus aplinkai[61].

Socialinis pagrindimas apibrėžia projekto įtaką žmonių gerovei, t.y.įvertinamas galimas žmonių gyvenimo kokybės kitimas.

PRADINIS IR DETALUS PROJEKTO PAGRINDIMAS

Atlikus esamos situacijos analizę, atliekamas projekto pradinispagrindimas. Pradinis projekto pagrindimas atliekamas tada, kai norimapreliminariai nustatyti projekto strateginį reikšmingumą ir pelningumą.Taip pat pradinis projekto pagrindimas atliekamas, kai norima nustatyti artikslinga atlikti detalų pagrindimą. Jei yra tik viena svari investicijųprojekto įgyvendinimo alternatyva, tai tikslinga atlikti tik detalųpagrindimą, palyginant du variantus: investicijų projektas įgyvendinamas(DO SOMETHING) ir nieko nedaroma (DO NOTHING).

Pradinio pagrindimo pasėkoje turi būti išskirtos viena ar keliosgeriausios alternatyvos, kurios, detaliame pagrindime analizuojamosišsamiai. Ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio ūkio šakos, įmonės plėtrosprogramos sudaromos atlikus pradinį pagrindimą.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas kai numatoma:1. nauja statyba ar investicijos į „naują/ kitą sferą“;2. rekonstrukcija; 3. remontas.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas pagal pateiktus pagrindimoaspektus objekto gyvavimo ciklui, kuris priklauso nuo darbų rūšies. Investicinio projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo objektofunkcionavimo pradžios iki naujų investicijų poreikio. Projekto rengimo darbų grafikai (pradžia/pabaiga) sudaromiskirtingiems projekto įgyvendinimo etapams [26]:

1. Projekto pagrindimas; 2. N/K analizė; 3. Finansinė analizė; 4. Aplinkosauginis pagrindimas; 5. Projektavimo darbai; 6. Dokumentai konkursui; 7. Žemės įsigijimas; 8. Statyba.

Projekto pradiniam pagrindimui, reikalingi duomenys: alternatyvūsvariantai, žemės įsigijimo kainos, statybos kaštai, eksploataciniai kaštai,veiksniai galintys turėti neigiamą poveikį aplinkosaugai, socialiniaiduomenys, prognozės. Vidutinės darbų ir medžiagų kainos įvertinamos sustambintaisrodikliais pagal analogiškus anksčiau darytus projektus. Jei turimi ankstesnių metų duomenys, tai įvertinus infliacijąnaudojami ankstesnių analogiškų projektų duomenys. Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto jautrumąkeičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus: pesimistinį,

optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai, kurie turididžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams. Keičiamiduomenys, labiausiai įtakojantys ekonominius rodiklius: diskonto norma,statybos, rekonstrukcijos ar remonto kaštus, pardavimus, paslaugų arprekių kainas ir t.t..

Atlikus pirminį projekto pagrindimą nustatoma – atrenkama geriausiaalternatyva ir jei atliekmas detalus pagrindimas su konkrečiomistechninėmis užduotimis, tiksliomis kainomis. Atlikus detalų pagrindimą,pagal gautus ekonominius –finansinius rezultatus sprendžiama, ar tikslingaįgyvendinti nagrinėtą investicinį projektą.

PROJEKTO PAGRINDIMO ASPEKTAI

Tarptautinius projektus finansuojančios organizacijos pateikiareikalavimus, tame tarpe ir teisnius, į kuriuos turi būti atsižvelgtaatliekant ekonominį, finansinį, socialinį ar kitokį investicijų projektopagrindimą. Jei tarptautinės organizacijos nepateikia papildomų reikalavimųrengiant investicijų projektą, tai pagrindimą galima atlikti pagal pateiktąmetodiką.

Projekto pagrindimas ekonominiu aspektu

Ekonominis projektų pagrindimas atliekamas tada, kai norima išskirtigeriausią projekto alternatyvą iš kelių galimų ekonominiu aspektu.

Pagrindiniai projekto ekonominio pagrindimo kriterijai yra: 1. Vidinė grąžos norma (VGN); 2. Grynoji dabartinė vertė (GDV); 3. Santykinė grynoji dabartinė vertė (SGDV) 4. N/K santykis arba projekto rentabilumas.

Projekto GDV yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautųsuma, kuri parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį(per projekto gyvavimo laikotarpį). Didesnę GDV turintis projektas yrapriimtinesnis.

[pic]; (4.1)čia: N-projekto grynoji dabartinė vertė;Gt-t-ųjų metų projekto grynieji pinigų srautas.r-diskonto norma.n – projekto gyvavimo laikotarpis, metais

[pic] (4.2)

čia: Nt-t-ųjų metų pajamos (nauda); It-t-ųjų metų kaštai.

Grynųjų pinigų srautas išreiškiamas naudos ir kaštų skirtumu. Šisskirtumas neparodo pinigų nuvertėjimo ateityje. Tai parodoma diskontuojantbūsimus kaštus ir pajamas (naudos komponentus). Šiam tikslui reikia žinotidiskonto normą, t.y. realią kapitalo metinių palūkanų normą [59].

Kai kurios metodikos rekomenduojama atliekant ekonominį projektopagrindimą įvertinti santykinę grynąją dabartinę vertę (SGDV), t.y. [54]:

SGDV=GDV/Idisk (4.3)Čia: Idisk diskokontuoti kaštai

Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra investicijos vidinėsgrąžos norma-VGN. Vidine projekto grąžos norma laikoma diskonto norma (r),prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0,t.y.:

VGN=r, kai GDV=f(r)=0; (4.4)

čia: VGN-vidinė grąžos norma. r- diskonto norma;

Šis rodiklis (VGN) nusako investicijų rentabilumą ir parodo maksimalųleistiną santykį (procentinį) investicijų kainos lygį, kurį viršijusprojektas pasidaro nerentabilus. Siūloma atsisakyti finansuoti tuosprojektus, kurių vidinė grąžos norma mažesnė negu vidutinė rinkos palūkanųnorma atitinkamo laikotarpio paskoloms. Priimtinesnis projektas, turintisdidesnį VGN. Prioritetai atlikus ekonominį projekto pagrindimą turi būti nustatomine tik pagal VGN procentą, nes tam tikromis sąlygomis galima padarytineteisingas išvadas, ypač ten, kur, įgyvendinus vieną projektą, jauneįmanoma įgyvendinti kito, bet ir pagal projekto atsipirkimo laikotarpį.Pavyzdžiui, pasirinkus (mažo) projekto variantą dël gana didelës VGN,galima prarasti neabejotinai didesnæ naudą, atmetus (didelio) projektovariantą su patenkinama, bet nedidele VGN. Geriausias kriterijus projektuipasirinkti – maksimizuoti grynąją dabartinę vertę.

PMVGN (pirmųjų metų vidinė grąžos norma) apskaičiuojama pirmųjų (visų)eksploatacijos metų naudą padalinus iš išlaidų (įskaitant palūkanas perstatybos laikotarpį). PMVGN projekto pagrindimui turi didelią reikšmę,todėl kartais mažiau pagrįstas projekto variantas galëtų tapti priimtinu,jeigu jo PMVGN pasiekia daugiau ar mažiau “patenkinamą” lygį, t.y.alternatyviø kapitalo kaštų reikalingas lygis pasiekiamas per 1-5 metųlaikotarpį. Metodas yra ypatingai parankus projektams, kurių VGN yraveikiama (l. įtakoja) paskutinių projekto įvertinimo metų laikotarpiuatsirandančios didelës naudos (pavyzdžiui, kelio su dideliu eismointensyvumu projekto įgyvendinimo atveju).

Ekonominio pagrindimo skaičiavimuose naudojami šie naudos/kaštųstraipsniai [22]: 1. Kaštai: statinio statybos, statinio eksploataciniai (priežiūros) ir kt. kaštai , a. …………… b. `…………… c. kaštai susiję su aplinkosaugos priemonių įdiegimu.

2. Nauda (pajamos): d. …………… e. …………… f. ekonomija dėl sumažėjusios žalos aplinkai.

Atliekant projekto ekonominę ar finansinę analizę kainos (išlaidos,pajamos, nauda) gali būti išreikiama palyginamosiomis–pastoviomis kainomis(pvz. 5 Lt/val., ar 20 Lt/toną.) arba kintamomis kainomis.

Skaičiuojant kaštus, reikia įvertinti: 1. projekto paruošimą (planavimas, projektavimas, ekonominis, finansinis, poveikio aplinkai įvertinimas…); 2. žemės darbų kaštus, įskaitant kompensacijas; 3. kašus darbams, kuriais siekiama sumažinti žalingą poveikį aplinkai (pavyzdþiui, triukšmo slopintuvų įrengimas); 4. kaštus pagrindiniams darbams, kurie numatyti sutartyje; 5. kitų valdžios institucijų darbą (pavyzdžiui, miesto savivaldybių, kt. institucijų); 6. leidimo vykdyti sutartį gavimą, administracinius ir parengiamuosius darbus; 7. priežiūrą projekto vykdymo metu; 8. darbuotojų ir įrenginių draudimą; 9. nenumatytus kaštus.

Norint įtraukti šiuos kaštus į ekonominį ar finansinį įvertinimą,juos reikia išreikšti palyginamosiomis arba kintamomis kainomis iratitinkamai paskirstyti pagal projekto įgyvendinimo metus.

Atliekant ekonominį pagrindimą, subsidijos gali būti įvertinamos arbane, tačiau finansinėje analizėje jas reikia įvertinti. Ekonominis pagrindimas atliekamas objekto gyvavimo ciklui, kurisįvairiems objektams yra skirtingas. Ekonominis pagrindimas atliekamas einamųjų (pagrindimo) metųkainomis. Jeigu sąmatos nėra perskaičiuotos, pagrindimui galima naudotiankstesnių metų kainas, kurios koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją.

Ekonominėje analizėje naudojamos “ekonominės kainos” atspindinčiostikrą ekonominę vertę pagal gėrybes ir paslaugas. Esant išskirtiniamatvejui ekonominėje analizėje galima naudoti ir šešėlines kainas, tačiaujos turi būti pagrįstos. Mokesčiai (PVM, muito mokestis, akcizai)ekonominiame projekto pagrindime nevertinami.

Projekto pagrindimas finansiniu aspektu

Finansinė investicijų projekto analizė grindžiama projekto efektyvumonustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodobūsimas investicijas bei veiklos kaštus ir naudą.

Investicijų projektai pagrindžiami šiais finansinės analizėsmetodais. [59]: g. investicijų atsipirkimo laiko nustatymo; h. grynosios dabartinės vertės nustatymo; i. vidinės grąžos normos nustatymo;

j. investicijų rentabilumo indekso nustatymo (N/K) ir kt.

Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas. Laikas, per kurį projektenumatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamasinvesticijų atsipirkimo laiku (T) [59]:

[pic], kai [pic][pic] (4.5)

čia: t-investavimo ar pajamų gavimo metų indeksas (t=1, 2,…,k); [pic]-diskontuotos pajamos, gautos tais metais, kai akumuliuotos pajamos viršija visas investicijas; [pic]-t-ųjų metų diskontuotos pajamos; [pic]-diskontuotos t-ųjų metų investicijos.

[pic]; (4.6) [pic]; (4.7)

čia: r-diskonto norma; e-vidutinė palūkanų norma per investavimo periodą; It-t-ųjų metų investicijos; Pt-t-ųjų metų pajamos.

Grynosios dabartinės vertės nustatymas. Grynoji dabartinė vertėfinansinės analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominėN, tačiau yra įvertinami ir mokesčiai.

Vidinės grąžos normos nustatymas. Vidinė grąžos norma finansinėsanalizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė VGN, tačiauyra įvertinami ir mokesčiai, palūkanos, infliacija.

Investicijų rentabilumo indekso nustatymas. Investicijų rentabilumoindeksas (I) yra akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų srautų irakumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautų santykis [59]:

[pic] (4.8)

I yra santykinis rodiklis, leidžiantis palyginti vertinamusinvesticijų projektus. Atliekant kompleksinę analizę, jis leidžia išskirtiefektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūsįvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:Jeigu: I>1, tai projektas priimtinas; I<1, tai projektas nepriimtinas; I=1, projektas nepelningas ir nenuostolingas.

Didelę įtaką bendram investicijų efektyvumui ekonomikoje turi atskirųprojektų rizika. Tai ypač aktualu užsienio investicijų kreditams, nes jųgavimui ir panaudojimui didelią įtaką daro valstybė. Nepasiekus investicijųprojekte numatytų tikslų ir kredito gavėjams neįvykdžius finansiniųįsipareigojimų, jie turi būti finansuojami iš biudžeto. Biudžetinių lėšųnaudojimas tokiems įsipareigojimams dengti gali turėti rimtų padariniųekonomikai, todėl į kompleksinį investicijų projektų pagrindimą reikiaįtraukti ir rizikos faktorių. Ją vertinti galima šiais metodais:

Rizikos įvertinimas imitaciniu modeliavimu. Jis pagrįstas galimų

piniginių srautų modeliavimu trims galimiems projekto įgyvendinimo sąlygųvariantams: pesimistinis, vidutinis ir optimistinis. Pesimistiniame sąlygųvariante remiamasi prielaida, kad projekto pinigų srautams svarbiosaplinkos sąlygos klostysis blogiau negu baziniame variante, kuriamsudarytas investicijų projektas. Optimistinis variantas numato geresnessąlygas, negu numatyta baziniame variante. Optimistinio ir pesimistiniovariantų dabartinių grynųjų verčių skirtumas rodo rizikos laipsnį. Kuo šisskirtumas didesnis, tuo projektas rizikingesnis [59]:

(GDV=Nop-Npes (4.9)

čia: Nop-investicijų projekto optimistinio varianto grynoji dabartinėvertė; Npes-investicijų projekto pesimistinio varianto grynoji dabartinė vertė; (GDV-investicijų projekto optimistinės ir pesimistinės grynųjų dabartinių verčių skirtumas.

Praktiniam šio metodo taikymo supaprastinimui reikia parengti įmonės,ūkio šakos ar šalies bendros plėtotės scenarijus, kurie bendriausia formaleistų sudaryti šių sąlygų variantus, reikalingus investicijų projektuirengti.

Rizikos įvertinimas, keičiant pinigų srautą. Pirmame vertinimo etapekiekvieneriems analizuojamo projekto metams ekspertai nustato projektuojamųsrautų tikimybes. Kitame etape koreguojami grynieji projekto pinigųsrautai, naudojant tikimybių koeficientus, ir pagal gautas reikšmesskaičiuojama projekto GDV.

[pic] (4.10)čia: Np-investicijų projekto koreguota GDV; Nt-investicijų projekto t-ųjų metų GDV; Pt-t-ųjų metų grynųjų pinigų srauto tikimybę išreiškiantis koeficientas.

Priimtinesnis, atsižvelgiant į riziką, yra projektas, kurio koreguotaGDV didžiausia. Jei grynųjų dabartinių verčių reikšmės vienodos, reikiaremtis kitais rodikliais.

Į finansinius kaštus įeina šie mokesčiai: 1. Netiesioginiai mokesčiai, tokius kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM); 2. Muito mokesčiai; 3. Subsidijos; 4. Kiti mokesčiai.

Būsimieji kaštai turėtų būti prognozuojami, atsižvelgiant įpaskutinius ir numatomus statybos kainų indekso pakitimus. Nauda turi būti parodyta per visą projekto gyvavimo laikotarpį(skirtingais etapais) ir esant poreikiui su liekamąja verte [27].

Projekto pagrindimas socialiniu aspektu

Socialinis vertinimas tai vertinimas, kuriuo nustatoma objekto arinfrastruktūros įtaka visuomenei ir jos gyvenimo kokybei. Socialinisvertinimas atliekamas lokaliniu ir bendru aspektais.

Socialinis vertinimas yra būtinas statant naują statinį ir yrareglamentuojamas pagal STR 1.05.04: 1998 “Statinio statybos pagrindimas”.

Atliekant socialinį vertinimą vadovaujamasi Teritorijų planavimoįstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu(Nr. I-1495), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamausvertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Nr. 49, patvirtintas1998 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu). Socialiniame vertinime turi būti išnagrinėtas projektų poveikis,įtakojantis visuomenę, pvz. mobilumas, saugumas, naujų darbo vietų kūrimas,persikėlimas, atskyrimas ir kitos visuomeninės temos. Atliekant socialinį vertinimą išskiriamos gyvenimo sritys, kuriose:1) galimi teigiami poveikiai, 2) padėtis iš esmės nepasikeis, 3) bus tamtikrų neigiamų pasekmių

Socialinis objekto vertinimas turi apimti šiuos aspektus: socialinį-psichologinį, viešųjų paslaugų užtikrinimo, neatidėliotinų tarnybų(priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicininės pagalbos, policijos)veiklos užtikrinimo, susisiekimo sąlygų, žemėnaudos, ekonominių sąlygų,kraštovaizdžio ir perkėlimo.

Projekto pagrindimas aplinkosauginiu aspektu (PAV)

PAV procesas susideda iš PAV programos parengimo, visuomenėsdalyvavimo, PAV ataskaitos parengimo, ir pagaliau PAV sprendiniųįgyvendinimo [61]

Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla,kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali darytireikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į [61]: • Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV sąrašas); • Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo (atrankos sąrašas).

PAV uždaviniai planuojant ir projektuojant statinius yra [61]: 1. įvertinti poveikius aplinkai dėl infrastruktūros pokyčių; 2. suteikti užsakovui, o taip pat visuomenei patikimą informaciją apie veiklos poveikį aplinkai, prieš priimant pagrindinius sprendimus; 3. optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, išvengiant aplinkos apsaugos požiūriu nepalankių vietos parinkimo, techninių, statybos ir eksploatacijos sprendimų; 4. numatyti galimo neigiamo poveikio išvengimo, sumažinimo,

atstatymo ar kompensavimo priemones.

———————– Finansinis

Ekonominis

Finansavimas 4

Įdiegimas 5

Sprendimo priėmimas 3

Monitoringas 6

Pagrindimas 2

Identifikacija 1

Aplinkosauginis

Socialinis

Techninis

Strateginis

Įstatyminis