1. FINANSŲ TARPININKAI
Finansų tarpininkai skirstomi į tris grupes: 1. depozitinės finansinės institucijos. (bankai ir kredito tarptautinės organizacijos, kurios lėšas gauna iš surinktų taupomųjų indėlių). 2. nedepozitinės finansinės institucijos. (draudimo kompanijos, pensijų ir kt. fondai, kurie padeda jų klientams taupyti ir išvengti didelių nuostolių, įvykus nelaimingam atsitikimui). 3. investicijų tarpininkai. (jie siūlo savo paslaugas, kai reikalingos ilgalaikės investicijos arba esant reikalui skubiai parduoti vertybinius popierius).
Finansų tarpininkavimo procesas
Čia susiduria dvi pusės: skolininkai ir skolintojai. O kadangi jųtikslai prieštaraujantys, todėl atsiranda finansiniai tarpininkai (bankai,kredito unijos, draudimo kompanijos, pensijų fondai).
Skolininkų tikslai: • ilgalaikis kreditas; • sutikimas dalintis rizika; • dideli kreditai; • „protingos“ palūkanos.
Finansinės institucijos, kaip ir kredito verslo organizacijos, naudojasavo veikloje pagrindinius išteklius, t.y. dardo žemių, kapitalo ir valdymoįgūdžius siekdamas savo tikslų: maksimalus pelnas, rinkos išplėtimas. Josvykdo savo veiklą, kurios rezultatas yra įvairios finanasinės paslaugos.
2. EKONOMINĖ IR FINANSINĖ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ APLINKA
Ją įtakoja: palūkanų norma, skolinamieji fondai ir paklausagryniesiems pinigams. a) Palūkanų norma Palūkanų normos kitimas, ypač jei jis neprognozuojamas, gali sukeltirimtų problemų finansinių institucijų veikloje, kadangi jos didele dalimiapsprendžia finansinių institucijų uždirbamas pajamas. Palūkanų normąįtakoja skolinamųjų lėšų pasiūla ir paklausa. Lėšos paskoloms teikti arbavertybiniams popieriams pirkti gali būti surenkamos iš: gyventojų arorganizacijų santaupų, padidėjusios pinigų pasiūlos ir kapitalo įvežimo. Skolinamųjų lėšų paklausą sužadina: • investuotojai, kurie nori įgyti turtą. • deficitas, kurį turi padengti vyriausybė skolintomis lėšomis. • Gyventojų bei organizacijų noras skolintis ar noras sumažinti savo pačiųkitiems skolinamas sumas padidina savo pačių laikomus grynuosius pinigus. Palūkanų normos kitimas glaudžiai susijęs su verslo įtaigų poreikiųkreditavimu. Pageidaujama daugiau skolintis, kai tikimasi jog pajamos iš
verslo viršys palūkanas. Akivaizdu, jog 10% palūkanos atsipirks jei kreditokaštai bus mažesni už palūkanas. Be to, poreikis kreditams turi irpsichologinį aspektą priklausomai nuo visuomenėje vyraujančios pesimistinėsir optimistinės nuostatos. Palūkanų normos kitimas gali neadekvačiai įtakoti poreikį įtakotiporeikį skolintis t.y. nedideli pokyčiai gali iššaukti dideliusinvesticinius pokyčius arba didelė palūkanų normos kitimai sąlygojanedidelius investicinius pokyčius. Tai rodo, kad monetarinės politikos poreikis gali būti mažesnis neguskolininkų ateities perspektyvos. b) Skolinamieji fondai Skolinamųjų lėšų paklausą sužadina: investuotojai, kurie nori įsigytiturtą, deficitas, kurį turi padengti vyriausybė skolintomis lėšomis,gyventojų bei organizacijų noras skolintis, padidina savo pačių laikomusgrynuosius pinigus. Pageidaujama daugiau skolintis, kai tikimasi, kad pajamos iš verslo viršyspalūkanas. Be to, poreikis kreditams turi ir psichologinį aspektą,priklausantį nuo visuomenėje vyraujančios pesimistinės ir optimistinėsnuostatos. Palūkanų normos kitimas gali neadekvačiai įtakoti poreikį skolintis.Tai rodo, kad monetarinės politikos poveikis gali būti mažesnis neguskolininkų ateities perspektyvos. Kitas svarbus skolintų lėšų paklausą įtakojantis veiksnys yra susijęssu atsargų apimties bei ilgalaikio turto apimčių kitimu. Atsargų apimtysdažniausiai apsprendžia prekių paklausą. Sumažėjus perkamajai galiai arpaklausai atskiroms prekių grupėms, padidėja gatavų gaminių atsargos irporeikis trumpalaikėms paskoloms. Tai įtakoja ir palūkanų normą.Intravertus palūkanų normos kitimas beveik neveikia atsargų apimčių.Ilgalaikės paskolos susiję su investicijomis, įtakoje ilgalaikių paskolųpalūkanos, bei kurios vyrauja mažiau jautrus palūkanų normų svyravimas. Vyriausybės poreikis skolintis yra beveik nejautrus palūkanų normųsvyravimui, kadangi sprendimai šioje srityje priklauso nuo vyriausybėsvykdomos politikos. Skolintų finansų pasiūlai įtaką daro gyventojų norastaupyti. Palūkanų normą gali ženkliai įtakoti atskirų gyventojų grupiųsprendimai, tačiau mažai paveikia bendrąsias santaupų apimtis. Didžiausią įtaką skolintų finansų pasiūlai turi pinigų politikavykdoma Centrinio banko. Šioje srityje svarbiausias mechanizmas yraprivalomųjų atsiskaitymų norma bei palūkanų norma, už kurią Centrinisbankas skolina finansinėms institucijoms.c) Paklausa gryniesiems pinigams
1. Santaupos 2. Santaupos + Kapitalo įvežimas 3. Sankaupos + Kapitalo įvežimas + Pinigų pasiūlos padidėjimas = Bendrajai skolintų lėšų pasiūlai. 4. Investicijų poreikis. 5. Investavimo poreikis + Deficito likvidumo poreikis +Laikomų grynųjų pinigų poreikis = Bendroji skolintų lėšų paklausa.
Laikoma, kad žmonės labiau taupo, kai palūkanų norma didėja. Palūkanųnormai esant didesnei nei užsienyje užsieniečiams apsimoka įsigytivertybinių popierių nepaisant valiutų kursų svyravimų. Investicijos mažėja,kai palūkanų norma didėja. Bet didesnė palūkanų norma gali sumažintigrynųjų pinigų poreikį. Deficitas palūkanų normai nėra jautrus arba reaguoja atvirkščiai(vyriausybė gali padidinti skolinimąsi, nes jai reikalingos lėšospadidėjusioms palūkanoms apmokėti. Šiuolaikiniams finansinių institucijų valdytojams priimant sprendimusbūtina įvertinti ne tik esamą infliaciją, bet ir tai, kaip ji įtakojapalūkanų normą. Vienas iš modelių, kuris organizuoja palūkanų normą ir infliacijossantykį yra Fišerio modelis. Jis teigia, kad palūkanų norma ir yra lygirealiai palūkanų normai (nr) ir laukiamai infliacijai (ie): nn = nr + ie + nr * ne Laikoma, kad palūkanų norma n išlieka pastovi, o nominalioji palūkanųnorma kinta dėl infliacijos. Tačiau, Fišerio reiškinys pilnai pasitvirtinatik tada, kai infliacija nepaveikia polinkio taupyti, bei vartoti ir žmonėsgali nuspėti busimą infliaciją. Infliacijos prognozavimas gali būtipavaizduotas dviem rodikliais: 1. Adaptacinis numatymo modelis. 2. Racionalusis numatymo modelis. Adaptacinis numatymo modelis. Čia teigiama, kad žmonės laikosi nuostatos, kad ateityje bus taip kaip buvo. Normali palūkanų norma sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų, todėl infliacijai spartėjant reali
palūkanų norma sumažėja. Racionalusis numatymo modelis. Čia teigiama, kad žmonės naudojasi visa jiems prieinama informacija, bet tai nereiškia, kad prognozuojantieji numato teisingą infliacijos augimą. Tai nereiškia, kad prognozuojant infliaciją, infliacijos augimą nėra daroma klaidų. Bet įvertinus tai, kad atsitiktinių klaidų tikimybė maža, galima teigti, jog racionalusis numatymo modelis leidžia patikimai prognozuoti infliacijos pokyčius.Infliacija įtakoja santaupas keliais būdais: kai kainos kyla, laikomasigrynųjų pinigų bei vyriausybės obligacijų realioji vertė krinta. Reaguodamiį tai žmonės turi daugiau taupyti norint atkurti savo turto pradinę vertę.Infliacija sukuria netikrą būseną, į kurią reaguojama taip pat kaip irstengiantis taupyti. Kita vertus kai nėra būdo apsidrausti nuo infliacijos,atsiranda noras mažiau taupyti, nes infliacija sumažina realią taupymonaudą. Infliacija sąlygoja netikrumo jausmą. Išlaidos esant infliacijaigali būti didesnės, nei pajamos gaunamos iš verslo. Verslas bijo, kadvyriausybės gali įvesti kainų kontrolę arba imtis griežtų infliacijospriemonių, kurios gali sutrukdyti verslą.3. FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ RIZIKA
1. Likvidumo rizika. Tai rizika, kad finansinė institucija nesugebės gauti grynųjų pinigų už prieinamą kainą per trumpą laikotarpį. 2. Kredito rizika. Tai tokia rizika, kai paskolos gavėjas nesugebės grąžinti pagrindinio kredito ir mokėti palūkanų. 3. Kapitalo rizika. Tai tokia rizika, kad finansinė institucija žlugs, kai patirti nuostoliai bus didesni nei nuosavas kapitalas. 4. Valiutų rizika (dėl valiutų kursų svyravimų). 5. Veiklos rizika. Susijusi su nepalūkaninėmis išlaidomis, kurioms netikėtai padidėjus, sumažės firmos pelnas. Likvidumo analizės tikslas nustatyti ar pavyks gauti pinigų užnominalią kainą įsipareigojimams vykdyti. Kuo įmonės likvidumas didesnis,tuo ir patrauklumas didesnis. Trumpalaikius vertybinius popierius finansinės institucijos įsigyjasiekdamos pelno ir įsigydamos galimybę juos parduoti esant reikalui. Rinkos vertė vertybiniuose popieriuose balanso vertės neatspindi. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesnis likvidumas, bet tai gali
sumažinti grynųjų pinigų įplaukas, nes finansinės institucijos mokamokesčius nuo pelno. Pagrindiniais depozitais visi stabilūs, nelabai jautrūs palūkanųnormos depozitai. Finansinės institucijos išlaikys didžiąją depozitų dalį mokamospalūkanos bus didesnės nei analizuojamoje institucijoje. Kuo didesnipagrindiniai depozitai, tuo mažiau įtikinamesnis likvidumo rodiklis.———————– Lėšų depozito vienetai: skolininkai
Finansiniai tarpininkai: bankai, kredito unijos, draudimo kompanijos
Lėšų pertekliaus vienetai: skolintojai
Antriniai
Vertybiniai popieriai
Santaupos
Pirminiai
Vertybiniai popieriai
Paskolos
Kreditai
Skolintojų tikslai:• saugumas;• spręsti likvidumo klausimą;• patogumas;• galimybė užsidirbti.
Palūkanų norma
Skolintos lėšos
1
2
3
6
5
4