Untitled
FINANSINĖS RIZIKOS ANALIZĖ
Rizika– tai kintamumas, susijęs su laukiamomis pajamomisar pelno srautu. Praktiškai žodis rizika yra susijęs su finansiniais nuostoliais. Riziką galima skirstyti į dvi stambias grupes:
Grynoji rizika, kai yra tikimybė gauti tik nuostolį arba nulinį rezultatą.
Spekuliatyvi rizika. Tikimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą ( dar vadinama finansine rizika).
Savo ruožtu finansinė rizika yra skirstoma:
Kreditinė rizika.
Procentinė rizika (bankai)
Valiutinė rizika. Keičiant praranda vertę.
Prarastos finansinės naudos rizika. Tai yra netiesioginiai finansiniai nuostoliai dėl laiku neįvykdytų tinkamų sprendimų.
Finansinė rizika yra nesugebėjimas padengti finansavimo kaštų. Tai yra tiesioginisįmonės finansavimo sprendimų pasireiškimo rezultatas. Verslo ir finansinę riziką galima geriau suvokti iš supaprastintos įmonės pelno ir nuostolių tipinės ataskaitos.
Pardavimai
(kintamos sąnaudos)
(pastovios sąnaudos)
Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius
(palūkanos)
Pelnas prieš apmokestinant
(mokesčiai)
Grynasis pelnas
(pelnas, tenkantis vienai akcijai)
Ataskaitos dalis nuo pardavimų iki pelno prieš palūkanų ir mokesčių skaičiavimo atspindi įmonės verslo riziką. Ataskaitos dalis nuo antro iki galo atspindi įmonės finansinę riziką. Ji gali būti įvertinama pagal pelno, tenkančio vienai akcijai rodiklio svyravimus bei juos sukeliančias priežastis. Šios rizikos šaltinis yra finansinis svertas. Atsižvelgiant į rizikos lygį yra skiriamos tokios rizikos sritys:
Sritis be rizikos ( nuostoliai lygūs nuliui)
Leistinos rizikos sritis. Šioje srityje įmonė patiria nuostolių, tačiau jie yra tokio lygio, kuriame esant gaunamas laukiamas pelnas ir veikla finansiniu požiūriu dar yra tikslinga.
Kritinės rizikos sritis. Šiuo atveju nuostoliai gali viršyti laukiamą pelną ir pajamos nebepadengia kaštų.
Katastrofiška rizikos sritis. Jai esant nuostoliai prilygsta firmos turto dydžiui arba jį viršija.
Yra taikomi tokie rizikos sumažinimo būdai:
Rizikos paskirstymas tarp veiklos dalyvių.
Draudimas.
Firmosesudaromi piniginiai rezerviniai fondai.
Papildomos informacijos gavimas apie veiklos rezultatus ir jų sprendimų pasirinkimą.
Siekiant sumažinti finansinę riziką (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) reikėtų laikytis šių principų:
Nereikėtų rizikuoti ,,dideliais“ pinigais dėl santykinai mažo jų kiekio.
Numatyti rizikos pasekmes ir sekti jų pakitimus.
Negalima rizikuoti labiau nei leidžia nuosavas kapitalas.
Galima apskaičiuoti rizikos koeficientą
Kriz.= maksimaliai galima nuostolių suma
Nuosavų finansinių išteklių apimtis
Optimalus rizikos koeficientas yra 0,3. O jeigu koeficientas 0,7 ir didesnis, tai įmonė artėja į bankrotą. Vertinant nuostolius, reikia įvertinti ir infliaciją.
Pvz.: Verslininkas turi nuspręsti, kiek pirkti prekių: 50 ar100 vnt., kai yra žinomi tokie duomenys:
Perkant 50 vienetų vieneto išlaidos bus 60 Lt
Perkant 100 vnt vieneto išlaidos bus 50 Lt
Prekes numatoma pardavinėti po 80 Lt už vienetą, tačiau nėra informacijos, kad daugiau kaip 50 vienetų turės paklausą (bus parduotos). Neparduotos prekės gali būti realizuotos po 40 Lt.
Įvykių tikimybė abiems atvejams yra vienoda. ( 0,5-0,5). Kokį sprendimą verslininkui tikslinga priimti.
Parduodant prekes po 50 vnt.
80x 50-60×50 = 4000-3000=1000 Lt
Parduodant 100 vnt pelnas bus
80×100-50×100=8000-5000=3000 Lt
Vidutinis laukiamas pelnas 500+1500=2000 Lt
FINANSINIŲ SVERTŲ VERTINIMAS
Finansinio sverto objektas pasireiškia tuo, kad didėjant bendrovės pelnui prieš palūkanų ir mokesčių skaičiavimą dar sparčiau didėja pelnas tenkantis vienai akcijai, kai pelnas mažėja, tai pelnas vienai akcijai mažėja dar sparčiau. Finansinio sverto rezultatai pasireiškia per fiksuotus finansinius kaštus, kurie yra daromi iš bendrovės pajamų. Finansinio sverto santykį apsprendžia nuosavo ir skolinto kapitalo struktūra.
Finansinio sverto lygis apskaičiuojamas taip:
FLS=PTA procentinis pasikeitimas
EBIT procentinis pasikeitimas
FLS- finansinio sverto lygis
PTA-pelnas, tenkantis 1 akcijai
EBIT- pelnas prieš mokesčius ir palūkanų sumokėjimą.
Veikiant finansiniam svertui finansinę riziką sukelia tai, kad skolintas kapitalas turi pirmumą prieš nuosavąkapitalą skirstant bendrovės pajamas. Vadinasi finansinę riziką apsprendžia skolų ir dividendų santykis.
RIZIKA IR PELNO NORMA
Rizika, susijusi su pelno norma yra finansinė rizika. Kad būtų galima kiekybiškai nustatyti finansinės rizikos dydį reikia žinoti atskirų veiksmų pasekmes ir jų tikimybę. Taikant tikimybės teorijos modulius laukiamo fakto absoliuti reikšmė dauginama iš jo pasirodymo tikimybės.
Pvz.: Turime 2 kapitalo investavimo galimybes. Pirkti vyriausybės obligacijų gauta 5000 Lt ir tikimybė 0,9;
Pirkti UAB akcijų it tikimybė 0,1.
Pirmu atveju matematinė išraiška 5000 x 0,9= 4500 Lt
Antru atveju 7000 x 0,1= 700 Lt
Siekiamo rodiklio tikimybė gali būti įvertinta subjektyviais ir objektyviais metodais. Objektyvus metodas remiasi įvykio pasirodymo dažnumu. Subjektyvus metodas remiasi subjektyviaiskriterijaisbei priemonėmis.
Rizikos laipsnį įvertinti yra taikomi 2 kriterijai:
Vidutinė laukiama reikšmė x ( vidurkis)
Galimo rezultato svyravimai.
Galutinio sprendimo priėmimui reikia nustatyti svyravimo ribas ( teigiamas ar neigiamas nukrypimas nuo vidurkio). Šiam tikslui yra skaičiuojama dispersija ir vidutinis kvadratinis nukrypimas.
Dispersija δ2 =Σ(x-x) *n
Σ n
Vidutinio kvadratinio nukrypimo formulė
σ= Σ(x-x) *n
Σ n
Dispersija ir vidutinis kvadratinis nukrypimas yra absoliutus svyravimo matas. Gilesnei analizei yra taikomas variacijos koeficientas, kuris parodo tiriamo rodiklio nukrypimo laipsnį ir reiškiamas %.
V=σ/x *100
Taikant šį koeficientą galima palyginti skirtingais matavimo vienetais išreištų požymių svyravimus.
Variacijos koeficientų kokybinis įvertinimas yra toks : iki 10 % silpnas svyravimas, nuo 10-25% vidutinis lygis, daugiau kaip 25% aukštas svyravimo lygis.
PVZ.: Pilietis x nori investuoti 10 000 Lt į Lietuvoje registruotų bendrovių A ir B akcijas ir prašo konsultacinės firmos patarimo. Atlikusi tyrimą konsultacinė firma nustatė tokias pelno normos tikėtinas reikšmes: bendrovė A iš 60 atvejų pelno norma 90% esant ekonomikos kilimui gautina 18 kartų.
18/60=0,3
Esant normaliai ekonomikos būklei pelno norma 20% tikimybė 24 kartai iš 60
24/60=0,4
Esant ekonomikos smukimui pelno norma 50%
tikimybė 18 kartų iš 60
18/60=0,3
BendrovėB
Iš 40 atvejų pelno norma atitinkamai sudarys 30% tikimybė 0,3
20% tikimybė0,4
10% tikimybė 0,3
Reikia įvertinti į kurią bendrovę investuoti saugiausia
Bendrovių vidutinių pelno normų laukiamos reikšmės.
Ek. būklė |
Ek. būkl.tik. |
Peln. norm.pgl ek bukl |
Vidutin. laukiama pelno norma |
||
Pakilimas |
0,3 |
90 |
30 |
27 |
9 |
Normali |
0,4 |
20 |
20 |
8 |
8 |
Smukimas |
0,3 |
(50) |
10 |
(15) |
3 |
Iš viso |
20 |
20 |
|||
Vidutinės pelno normos skaičiavimas
A= 90 *0,3
X=Σni=1 xi*Pi
Xi= galimas rezultatas
Pi=pelno normos ikimybė ( 0,3;0,4;0,3)
n= galimo rezultato skaičius
Bendrovių A ir B pelno normų dispersijų apskaičiavimas
Remdamiesilentelės duomenimis apskaičiuosime pelno normų vidutinius kvadratinius kvadratinius nuokrypius ir variacijos koeficientus.
σ2 viduinis kvadratinis nukrypimas
σA= 176400 = 54,22%
60
σB= 2400 = 7,75%
40
Variacijos koeficientas
VA= 54,22 *100=271,1 %
20
VB= 7,75*100%= 38,8%
20
Ats.: geriau A, o saugiau B
Pavyzdyje buvo nagrinėjama atskirų akcijų rizika. Yra žinoma, kad atskira akcija yra rizikingesnė, nei ji būtų vertybinių popierių portfelyje. Portfelio laukiama pelno norma yra lygi kiekvienos laukiamos pelno normos svertiniam vidurkiui.
Xn=k1*w1+ k2 * w2+…kn*wn
k- pelno norma
w- lyginamasis svoris
n- vertybinių popierių skaičius porfelyje