FINANSINĖ VEIKLA ĮMONĖJE

T U R I N Y S

ĮVADAS........................
..........................
...2
Kas yra investicijos ir kaip jos
skirstomos......................
...........4
Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo
normos........................
....8
UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ
VEIKLA........................
..10

1) Trumpa įmonės
charakteristika.....................
..............10

2)Finansinė – ūkinė
veikla........................
...............11

3)Balanso
analizė.......................
....................14

4)Pelno (nuostolio) ataskaitos
analizė.......................
..........14

IŠVADOS.......................
..........................
..15
Literatūra......................
..........................
...15
PRIEDAI

Į V A D A S

Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu
teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė
veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų
atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema
susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo
pagrindą.

Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos
subjektų, kurie priima sprendimus įįdėti savas, skolintas ir pritrauktas
turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį
statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos
subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas
teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų
tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje
organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui
bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti,
naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų
rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos
teritorijoje.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis
nustato ir tam tiikras jų pareigas . Investitorius privalo:

teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų
investicijų apimtis ir šaltinius;

gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą

(plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų

(siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);

gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas

technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ek

kologinių ir

architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių

išvadas;

gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja

atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.

Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų
valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir
statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti
antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.

Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę
politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės
investicinę politiką.

Šiame darbe mes aptarsime įmonės finansinę veiklą, susipažinsime
su finansinės atskaitomybės formomis, subjekto išorinės veiklos ypatumais.
Be to reikėtų atkreipti į šio darbo tikslą ir gautų rezultatų panaudojimo
kryptį.

Susipažinsime su įmonės finansine veikla, veiklos pobūdžiu. Šiame
darbe naudotini šie būdai:

• Horizontalioji ir vertikalioji analizė

• Lyginimo būdas

• Detalizavimas ir apibendrinimas

• Grafinis būdas

Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanse ir pelno
(nuostolio) ataskaitoje užfiksuota 2003-2004 m. finansinei būklei
įvertinti. Šiuo būdu mes išsiaiškinsime įmonės turto valdymo sprendimus.

Lyginimo būdu, reikės palyginti įmonių laikotarpiu duomenis, ttuo
siekiama atskleisti finansinės įmonės pakitimus. Horizontalioji ir
vertikalioji analizė leis išsiaiškinti įmonės finansinio rezultato lygį
priklausomai tik nuo pajamų ir sąnaudų bendrai imant. Taip pat
išsiaiškinsime grynojo pelno pokytį dėl veiklos pajamų ir sąnaudų pakitimą
per pastaruosius dvejus metus.

Be to mes negalime apsieiti įmonės finansinėje veikloje be
detalizavimo ir apibendrinimo būdo.

Grafiniai būdai tai šio darbo įvairovei tiksliau jo įvaizdžiui
pagerinti. Naudojant grafikus bus lengviau iliustruoti analizės rezultatus.

Apžvelgus visus taikomus būdus pereisime prie įmonės finansinės
veiklos vertinimo.

KAS YRA INVESTICIJOS IR KAIP JOS SKIRSTOMOS

Investicija – tai įmonės turimas turtas, kuriuo s

siekiama gauti
naudos, šiam turtui uždirbant pajamas (palūkanų, autorinių atlyginimų,
dividendų ar nuomos), iš jo vertės padidėjimo rinkoje ar kitokios naudos,
kurią gali gauti investuojanti įmonė, užmegzdama prekybinius ryšius.

Investicijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės:

Trumpalaikės investicijos – tai investicijos, kurios pagal savo
pobūdį yra lengvai realizuojamos ir kurias ketinama laikyti ne ilgiau kaip
vienerius metus.

Ilgalaikės investicijos – galima sakyti kad kitokios nei
trumpalaikės investicijos, kurias ketinama laikyti ilgiau nei vienerius
metus.

Dar kitaip sakant investicijos gali būti – kapitaliniai
įdėjimai, perkant materialųjį kapitalą: gamyklas, įrengimus ir pan. Taigi
yra materialusis ir finansinis investavimas: materialusis investavimas
sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybinį pajėgumą, o
finansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš
vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą.

Taigi sugrįžkime prie trumpalaikių ir ilgalaikių investicijų.
Lietuvoje ilgalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos kaip
ilgalaikis finansinis turtas, išskiriant dalyvavimą kitose įmonėse (kai
įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų),
investicijas (iš kitų įmonių įsigytos privilegijuotos bei paprastosios
akcijos bei obligacijos) bei kitas investicijas. Trumpalaikės investicijos
balanse turi būti atvaizduojamos investicijų ir terminuotų indėlių dalyje,
kitų investicijų ir terminuotųjų indėlių straipsnyje.

INVESTICIJŲ KLASIFIKAVIMAS

1. paveikslas. Investicijų klasifikavimo schema

Ilgalaikių investicijų, įsigyjant akcijas, apskaita. Įsigijus akcijas,
investicijos gali būti apskaitomos, taikant savininko arba nuosavybės
metodą.

Savikainos metodas. Įsigijus akcijas, į investuotojo
apskaitos dokumentus įrašoma patirtų išlaidų suma (savikaina). Dividendai
apskaitomi kaip investuotojo pelnas.

Nuosavybės metodas. Įsigijus akcijas, investicijos įrašomos į
investuotojo apskaitos dokumentus kaip sąnaudos arba gali b

būti apskaitomos
nuosavybės metodu. Tačiau balanse investicijos parodomos apskaičiuotos tik
nuosavybės metodu.

Investicijos turi būti pervedamos žemesniąja savikainos ar
rinkos verte, jei anksčiau jos buvo atspindimos kuria nors iš šių verčių.
Perklasifikuojant ilgalaikes investicijas finansinėje apskaitoje turi būti
padaryti įrašai vadovaujantis tokiomis vertėmis:

1. žemesniąja savikainos ar apskaitine verte, jei trumpalaikės

investicijos yra apskaitomos žemesniąja savikainos ar rinkos

verte. Jei investicijos ankščiau buvo perkainotos, tai investicijų

perkainojimo rezultatas turi būti atkurtas;

2. apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos

rinkos verte. Jei trumpalaikių investicijų rinkos vertės

pasikeitimai yra įtraukiami į pajamas, tai bet koks likutis, likęs

po investicijų pervedimo, taip pat turi būti įtrauktas į pajamas.

Verslo sujungimas – tai atskirų įmonių sujungimas į vieną ekonominį
vienetą, kai šis suvienijimas yra vienos įmonės prijungimo prie kitos arba
kitos įmonės grynojo turto ir veiklos operacijų kontrolės įgijimo
rezultatas.

Horizontalus sujungimas – verslo vienetų užimančių tuo pačiu gamybos
ir paslaugų teikimo etapu, sujungimas.

Vertikalus sujungimas – verslo vienetų, užimančių tiesiogiai
susijusių gamybos arba paslaugų teikimo etapais, sujungimas.

Įsigijimas – verslo sujungimas, kai viena įmonė, įsigyjančioji, ima
valdyti kitos, įsigyjamosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą mainais
perduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimą ar išleisdama nuosavybės
vertybinius popierius.

Motininė įmonė – tai įmonė, turinti vieną ar daugiau dukterinių
įmonių.

Dukterinė įmonė – tai įmonė, valdoma /kontroliuojama kitos įmonės
(vadinama motinine įmone).

Mažumos interesas – dukterinės įmonės grynojo veiklos rezultato ir
grynojo turto dalis, priskiriama interesams kurių motininė įmonė nevaldo
nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines įmones.

Interesų suvienijimas – verslo sujungimas, kai besijungiančių į
įmonių
akcininkai ima bendrai valdyti/kontroliuoti visą arba iš esmės visą savo
grynąjį turtą bei veiklą tam, kad būtų nuolat bendrai dalijamasi rizika bei
nauda, susijusia su šiuo jungtiniu subjektu, tokiu būdu, kad nė viena šalis
nebūtų identifikuojama kaip įgijėją.

Valdymas (kontrolė) – galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos
politiką taip, kad turėtų naudos iš tos įmonės veiklos.

Įsigijimo diena – tai diena, kada įgijėjui perduodama jo įsigyta
kitos įmonės grynojo turto ir veiklos kontrolė.

Įsigijimo kainos paskirstymas:

Pagrindinis (principinis) būdas.

Turtas ir įsipareigojimai turi būti įkainojami kaip suma:

a) identifikuojamo turto ir įsipareigojimų, įsigyto mainų sandorio
dieną tikrosios (teisingosios) vertės;

b) mažumai priklausančios dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų
apskaitinės vertės iki įsigijimo.

Leistinas alternatyvus būdas.

Turtas ir įsipareigojimai turi būti matuojami jų tikrosiomis
(teisingomis) vertėmis įsigijimo dieną.

Asocijuotos įmonės. Tai specifinė įmonių veikla, viena investicijų

pakraipų.

Asocijuotoji įmonė – tai įmonė, kurioje investuotojas turi
reikšmingos įtakos, kuri nėra nei investuotojo dukterinė įmonė, nei bendra
įmonė. Jei tiesiogiai per dukterines įmones investuotojas turi 20 proc. ar
daugiau investicijos įmonės balsavimo teisių, tai tokia investuotojo įtaka
yra reikšminga, nebent galima įrodyti, kad yra kitaip.

Dukterinė įmonė – tai įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė, žinoma
kaip motininė (patronuojanti) įmonė.

Reikšminga įtaka – tai galimybė vadovauti priimant finansinės ir
ekonominės veiklos politikos sprendimus nekontroliuojant ar bendrai
nekontroliuojant šių politikų.

Kontrolė – tai galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką,
siekiant iš veiklos gauti naudą.

Jei investuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmones
turi mažiau nei 20 proc. investicijos įmonės balsavimo teisių, tai toks
investuotojas neturi reikšmingos įtakos, nebent tai galima aiškiai įrodyti.
Jei kitas investuotojas turi reikšmingą įtaką ar didžiąją nuosavybės dalį,
nereiškia, kad investuotojas negali turėti reikšmingos įtakos.

Investuotojo reikšmingą įtaką įrodo vienas ar keletas šių požymių:

• Atstovavimas investicijos įmonės direktorių valdyboje ar atitinkamame

valdymo organe;

• Dalyvavimas nustatant įmonės veiklos politiką;

• Reikšmingi sandoriai tarp investuotojo ir investicijos įmonės;

• Tarpusavyje keičiamasi vadovaujančiais darbuotojais;

• Teikiama esminė techninė informacija.

Investicijų į asocijuotas įmones apskaitos metodai:

Nuosavybės metodai – tai apskaitos metodai, kai pradžioje

investicija pajamuojama pagal savikainą, o po to suderinama su po

įsigijimo įvykusiais investuotojo grynojo turto dalies investicijos

pakitimais (padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po

įsigijimo datos susidariusią investuotojo pelno ir nuostolio dalį). Pelno

(nuostolio) ataskaitoje atspindi investuotojo veiklos rezultatų dalis

investicijoje.

Savikainos metodas – tai apskaitos metodas, pagal kurį investicijos

apskaitomos pagal savikainą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi tik

pajamos iš investicijos, kurios gaunamos, paskirsčius įmonės, į kurią

buvo investuota, sukauptą grynąjį pelną, uždirbtą po investavimo į įmonę.

Investicijos į asocijuotąsias įmones, apskaitomos nuosavybės metodu,
turi būti klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas ir pateikiamos kaip
atskiras balanso straipsnis.

Susijusios įmonės.

Susijusios įmonės – kai viena įmonė gali kontroliuoti kitą ir daryti
reikšmingą įtaką, priimant sprendimus.

Susijusių įmonių sutartis – susitarimas, kurio pagrindu padalinami
ištekliai ir įsipareigojimai tarp įmonių.

Kontrolė – teisė priimti finansinius ir valdymo sprendimus, kai
turimas kontrolinis akcijų paketas arba daryti įtaką vadovaujantis įstatais
arba kitais susitarimais tarp įmonių.

Reikšminga įtaka – dalyvavimas priimant įmonės finansinius ir valdymo
politikos sprendimus, bet ne politikos formavimas.

Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai pradžioje investicija
pajamuojama savikaina, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiais
investuotojo grynojo turto dalies investicijoje pasikeitimais.

Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos apskaitomos
savikaina.

Susijusių įmonių sandoris – išteklių ar įsipareigojimų perdavimas
susijusioms įmonėms, neatsižvelgiant, ar buvo nustatyta kokia nors kaina,
ar ne.

Susijusių įmonių sandorių kainodara (metodai, nustatantys sandorių
tarp susijusių šalių kainą):

• Lyginamosios nekontroliuojamos kainos metodas – kaina nustatoma pagal

lygintinas prekes, parduotas ekonominiu požiūriu lygintoje rinkoje, su

pardavėju nesusijusiam pirkėjui.

• Perpardavimo kainos metodas – prieš parduodant nepriklausomai šaliai,

pirmiausia parduodama tarp susijusių šalių, kad sumažint perpardavimo

kainą suma, kuria perpardavėjas siekia pasidengti savo sąnaudas ir

gauti atitinkamą pelną.

• Pervedamosios kainos – integruotų padalinių vienas kitam perduodami

pusgaminiai arba teikiamos paslaugos.

• Kainos padidinimas – tiekėjo kaina padidinama atitinkamu antkainiu.

Bendrosios įmonės.

Bendrosios veiklos įmonė – kontraktu paremtas susitarimas, kur dvi ar
daugiau įmonių imasi bendrai kontroliuojamos ekonominės veiklos.

Bendradalininkas – vienas iš dalininkų, kurie valdo bendros veiklos
įmonę.

Investitorius – bendros veiklos įmonės dalininkas, neturintis teisės
valdyti įmonę.

Ryšių įtaka – dalyvavimas įmonės finansiniuose ir verslo
sprendimuose, bet ne jų kontroliavimas

Finansinės ataskaitose būtini elementai:

1. Sandėrio apimtis pinigais

2. Neapmokėtų įsipareigojimų suma ir proporcija

3. Kainų nustatymo politika.

Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos

1. Investicinių objektų ir sferų reguliavimas apsprendžia bendrus
jų parinkimo reikalavimus, taip pat formuoja prioritetines investavimo
kryptis. Veikianti įstatyminė bazė nustato, kad investicinės veiklos
objektais gali būti bet kuris turtas, tame tarpe visų ekonomikos šakų ir
sferų pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos, taip pat vertybiniai
popieriai, piniginiai indėliai, intelektualinės vertybės ir kiti nuosavybės
objektai, o taip pat ir turtinės teisės. Niekas neturi teisės apriboti
investitorių pasirenkant investicinį objektą, išskyrus atvejus, numatytus
įstatymuose. Tokiu būdu yra uždraudžiamas investavimas į objektus, kurių
kūrimas ir panaudojimas neatitinka sanitarinių-higieninių, radiacinių,
ekologinių, architektūrinių ir kitų normų, nustatytų įstatymais ir
poįstatyminiais aktais, o taip pat pažeidžia fizinių ar juridinių asmenų
bei valstybės teises ir interesus, kurie yra ginami įstatymais.
Valstybė užsienio kapitalo pritraukimo programoje, skatindama investavimą
visose ekonomikos sferose ir šakose, išskyrė prioritetinius šio investavimo
objektus. Lietuvoje šios programos prioritetinėmis investavimo sferomis
nustatytos šių šakų įmonės:

žemės ūkio;

kuro ir energetinio komplekso;

ryšių;

lengvosios pramonės;

mašinų gamybos;

medicinos pramonės;

transporto infrastruktūros;

chemijos pramonės;

socialinės infrastruktūros.

Toks selektyvus užsienio investicijų pritraukimas leidžia
aktyviai veikti investicinėms kompanijoms svarbiausiose Lietuvos ekonomikos
srityse. Atskiriems instituciniams investitoriams (dabar vadinamiems
strateginiams investitoriams) nustatytas tam tikras objektų sąrašas.

2. Investicinės veiklos mokesčių reguliavimas nukreipia
investicijas į prioritetines ekonomikos sferas remdamasis atitinkamų
mokesčių dydžiu ir jų lengvatų nustatymu. Efektyvesnis investicinės veiklos
reguliavimas vykdomas suteikiant atitinkamas mokesčių lengvatas. Tokiu būdu
kompanija, kurios įstatiniame kapitale yra investicija (užsienio),
neapmokestinama atitinkamais mokesčiais. Mokesčių lengvatos yra taikomos
investiciniams subjektams, kuriant LEZ Lietuvoje.

3. Investicinės veiklos reguliavimas suteikiant finansinę pagalbą
kol kas deklaruotinas tik teisiniais aktais ir neturi plataus pritaikymo
praktikoje. Finansinės pagalbos suteikimas kiekvienais metais yra
svarstomas tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą ir paprastai ši suma
nebūna didelė ir su kiekvienais metais mažėja. Net ir išskiriamos tokio
pobūdžio lėšos dažniausiai atitenka valstybiniam sektoriui, naudojant
atitinkamą kredito politiką. Paskutiniais metais ji buvo pritaikyta tik
žemės ūkiui subsidijuoti bei socialiai remtinoms ir jaunoms šeimoms būstui
įsigyti.

4. Investicinės veiklos reguliavimas taikant tam tikrą
amortizacinę politiką duoda neprastų rezultatų, kadangi pagrindinių fondų
ir kitų materialinių vertybių nusidėvėjimas (amortizacija) yra įskaitoma į
produkcijos savikainą. Tokiu būdu naudojant pageidautinas (šias normas
nusistato pati įmonė, tačiau jos turi būti ne didesnės negu valstybinės)
amortizacines normas, galima iš vienos pusės sumažinti apmokestinamąjį
pelną, o iš kitos pusės – didelėmis apimtim išformuoti amortizacinio fondo
lėšas, kurios vėliau gali būti panaudotos tolimesniam investavimui.

5. Investitorių dalyvavimo privatizacijoje reguliavimas vykdomas
pagal LR įstatymus pritaikant tam tikrus “filtrus”. Reikia pabrėžti, kad
privatizacijos pagreitinimas iš esmės suaktyvina investicinius procesus.
Čia situacija yra proporcinga: kuo toliau šalis yra pažengusi
privatizacijos keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investitoriai
investuoja savo lėšas į privatizuojamus objektus.

6. Finansinių investicijų reguliavimas skirtingai nuo realių
investicijų turi tam tikrų ypatybių. Šio reguliavimo teisinį pagrindą
sudaro Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai, kurie nustato:
vertybinių popierių, išleidžiamų Lietuvoje, rūšis, jų apyvartos tvarką bei
reikalavimus emitentams;
atskirų finansinių instrumentų realizavimo formas ir būdus pirminėje ir
antrinėje fondų rinkoje;
valstybės kontrolės tvarką, kontroliuojant vertybinių popierių išleidimą,
apyvartą bei finansinių tarpininkų veiklą.

7. Investicinių projektų ekspertizė yra viena iš pagrindinių
investicinės veiklos valstybinio reguliavimo pusių. Pagal galiojančius LR
įstatymus bei norminius aktus valstybiniai, tarpvalstybiniai bei
regioniniai investiciniai projektai bei programos, vykdomos iš biudžetinių
ir nebiudžetinių valstybinių lėšų, turi praeiti privalomą investicinių
projektų ekspertizę. Investicijoms, vykdomoms iš kitų šaltinių, ekspertizė
reikalinga tik tiek, kad atitiktų ekologinius bei sanitarinius-higieninius
reikalavimus. Ypatingi reikalavimai taikomi investicinių projektų, kuriems
vykdyti pritraukiami užsienio investuotojai, e k ekspertizei ir tiktai
tada, kai investitoriai pretenduoja gauti papildomas mokesčių bei muitų
lengvatas. Tokie investiciniai projektai turi priklausyti ne tik
prioritetinėms ūkio sferoms, bet ir jose turi būti numatyta naujų darbo
vietų steigimas, šiuolaikinių arba perspektyvių, resursus taupančių ir
ekologiškai švarių technologijų įdiegimas, energetinių išteklių vienam
produkcijos vienetui mažinimas, orientacija į racionalų Lietuvos žaliavų
naudojimą ir konkurentabilumas tarptautinėje rinkoje.

8. Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdo
įvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugą
nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams
nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės
veiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomos
diskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jų
panaudojimą bei likvidavimą.
Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jų
rezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gauna
ypatingą apsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija.

9. Investicijų, vykdomų už šalies ribų, sąlygų reguliavimo
funkcija yra paskirta Lietuvos Bankui, taip pat šią veiklą reglamentuoja
sudarytos tarpvalstybinės sutartys (investicijų skatinimo). Atsižvelgiant į
priimtus norminius aktus, kartais yra išduodamos individualios licenzijos
vykdyti investicijas užsienyje.

UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ VEIKLA

1. Trumpa įmonės charakteristika

Uždaroji akcinė bendrovė Finansų maklerio įmonė “JT ” pagrindinė
veikla tarpininkavimas vertybinių popierių viešojoje apyvartoje perkant ar
parduodant vertybinius popierius klientų vardu klientų sąskaita , emitentų
vertybinių popierių apskaitos tvarkymas, klientų vertybinių popierių
portfelių valdymas, konsultavimas investavimo į vertybinius popierius
klausimais.

Įmonėje – vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius –
13.

Šios sistemos dėka bet kuris interneto vartotojas įgijo galimybę
neatsitraukdamas nuo kompiuterio tapti UAB „JT” klientu. Tam, kad
investicijos būtų sėkmingos, kiekvienas tinklapio lankytojas gali gauti
naujausias ekonomines žinias, kurių patikimumą garantuoja bendradarbiavimas
su tokiomis pripažintomis naujienų agentūromis, kaip Reuters, BNS bei ELTA.

Klientams realiu laiku pateikiami akcijų kursai, jų kitimo
dinamika, informacija apie vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą,
įvykusius sandorius. Įmonės finansų analitikų parengtos apžvalgos ir
komentarai skelbiami ne tik mūsų tinklapyje, bet ir įtakingiausiuose
Lietuvos dienraščiuose (“Lietuvos rytas”,”Verslo žinios” ir pan.).
Analitikų kvalifikaciją liudija ir tai, kad sparčiai populiarėja nauja
paslauga – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas.

Prioritetinės mūsų darbo kryptys yra:

• klientų aptarnavimo greitis, kokybė, saugumas;

• įkainių už paslaugas mažinimas ir lankstesnis taikymas;

• klientų portfelių valdymo efektyvumas;

• tinklapio informatyvumas;

• „JT“ finansinio potencialo didinimas, pritraukiant naujų akcininkų.

UAB „JT“ siekia, kad klientai būtų aptarnaujami kuo greičiau, kokybiškiau
ir saugiau. Tuo tikslu nuolat tobulinama apskaitos sistema, kuri
artimiausiu metu turėtų būti išvystyta iki tokio lygio, kad praktiškai
nereikėtų žmogaus įsikišimo. Taip pat nuolat tobulinama UAB „JT“ tinklapio
struktūra, kas turėtų pagreitinti tinklapio veikimą.

 Kita prioritetinė UAB „JT“ darbo kryptis – kuo efektyvesnis klientų
vertybinių popierių portfelių valdymas. UAB „JT“ makleriai ir analitikai
nuolat analizuoja įmonių veiklą, paskelbtų naujienų poveikį akcijų kursui.
UAB „JT“ tikslas, kad visi darbuotojai turėtų kuo aukštesnę kvalifikaciją .

      Dar vienas UAB „JT“ tikslas – kuo informatyvesnis tinklapis.
Siekiame, kad naudingos informacijos tinklapyje rastų ne tik pradedantys
investuotojai, tačiau ir rinkos profesionalai. Siekiame, kad tinklapis
išlaikytų informatyviausio finansinio tinklapio Lietuvoje pozicijas ir
manome, kad taip prisideda prie investuotojų būrio gausinimo bei Lietuvos
kapitalo rinkos plėtros.

2. Finansinė – ūkinė veikla

Praėję metai finansų maklerio įmonei “Jūsų tarpininkas” buvo
tarsi lūžio metai – 2004 metais bendrovės nuoseklus tarpininkavimo
Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje plėtojimas leido pastarajai pirmą
kartą baigti metus su grynuoju pelnu. Kaip ir užpraeitais metais, klientų
skaičiaus augimas bei paslaugų kokybės gerinimas lėmė, jog išaugo
praktiškai visos pajamų rūšys.

1. Lentelė
|Paslaugos |2003 m. |2004 m. |Pokytis % |
|pavadinimas | | | |
|Emitentų vertybinių|41794.2 |53229.47 |27.36 |
|popierių apskaitos | | | |
|tvarkymas | | | |
|Tarpininkavimas |98479.1 |202057 |105.18 |
|NVPB | | | |
|Konsultavimas |5902.12 |33767.46 |472.12 |
|VP depozitoriumo |4547.63 |15644.89 |244.02 |
|paslaugos | | | |
|VP portfelių |8405.13 |26867.86 |219.66 |
|valdymas | | | |
|Pajamos iš |160889 |331567 |106.08 |
|pagrindinės veiklos| | | |
|Pajamos už VP |135383 |0 |-100.00 |
|pardavimą | | | |
|Kitos pajamos |35627 |22392 |-37.15 |
|VISO: |331899 |353959 |6.65 |

1 lentelėje matyti, kad pajamos iš pagrindinės veiklos 2004 metais
išaugo net 106,08 proc. iki 331,6 tūkst. litų, o viena iš pagrindinių tokio
augimo priežasčių buvo padidėjusios pajamos už tarpininkavimą perkant-
parduodant vertybinius popierius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje
(NVPB). Šios pajamos pernai išaugo 59,55 proc. iki 157,1tūkst. litų.
Tarpininkavimo NVPB pajamos išaugo didėjant JT klientų skaičiui bei
užimamai rinkos daliai. Per metus klientų skaičius išaugo 131 proc. iki
1259, o elektroninės prekybos vertybiniais popieriais internetu sistemos JT
on-line vartotojų skaičius padidėjo 61,3 proc. iki 342.

2.paveikslas. UAB „JT“ klientų augimo skaičius

[pic]

Iš 2 paveikslo galime teigti, kad augant JT klientų skaičiui, išaugo ir
įmonės užimama rinkos dalis. 2003 metais JT rinkos dalis sudarė 2,61 proc.,
o 2004 m. ji išaugo 2,4 karto iki ir 6,2 proc. Pagal šį rodiklį bendrovė
įsitvirtino centrinės akcijų rinkos ketvirtoje vietoje.

3. paveikslas. Klientų apyvartos augimas

| | | |
|2000 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta | | |
|teikti naują paslaugą – klientų vertybinių| | |
|popierių portfelio valdymas 2002 metais | | |
|sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios | | |
|veiklos gavo 26,867 tūkst. litų pajamų | | |
|arba 219 proc. daugiau nei pernai. | | |
| | | |
| | | |
| | | |

Kaip matome 3 paveiksle 2002 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta teikti
naują paslaugą – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas 2004 metais
sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios veiklos gavo 26,867 tūkst. litų
pajamų arba 219 proc. daugiau nei pernai.

2004 metais “Jūsų tarpininko” makleriai valdė 20 vertybinių popierių
portfelių. Tikimasi, jog valdomų vertybinių popierių portfelių skaičius
augs ir 2005 metais.

2. Lentelė
|Pagrindinės veiklos|2003 m. |2004 m. |Pokytis % |
|sąnaudų pvadinimas | | | |
|Atlyginimai |58917.7 |55511.32 |-6 |
|Socialinio draudimo|18250.1 |17208.53 |-6 |
|įmokos 31% | | | |
|Turto nusidėvėjimas|19989,4 |19533,24 |-2 |
|Biržos nario |16000 |16000 |0 |
|mokestis | | | |
|Neatskaitomas PVM |16230,6 |16569,09 |2 |
|Reklama |- |4131,4 |100 |
|Patalpų nuoma ir |35052,2 |33155,9 |-5 |
|telekomunikacija | | | |
|Užsisakyta |23819,6 |25445,9 |7 |
|leidiniai bei | | | |
|duomenų bazės | | | |
|Nacionalinės |3000 |3000 |0 |
|finansų maklerių | | | |
|asociacijos nario | | | |
|mokestis | | | |
|Biržos komisinių |12261,2 |25735,74 |110 |
|įmoka | | | |
|Nuostolis iš VP |97057,3 |2337,12 |-98 |
|pardavimo | | | |
|Kitos išlaidos |112941 |110504 |-2 |
|VISO: |413519 |329131,9 |-20 |

2 lentelėje JT taip pat pavyko sumažinti savo pagrindines išlaidas,
kurios 2004 metais siekė 329,1 tūkst. litų ir buvo 20 proc. mažesnės nei
2003 metais. Labiausiai sąnaudos augo Biržai sumokėtais komisiniais, kurie
išaugo net 109 proc. Tokį augimą lėmė padidėjusios klientų apyvartos
prekiaujant per JT biržoje. Smarkiai sumažėjo nuostolis iš VP pardavimo,
šioje srityje JT aktyviai nedalyvauja, nes tam nėra palankios sąlygos dėl
turimos B kategorijos licenzijos. Reklamos išlaidos išaugo 100 proc., nes
“Jūsų tarpininkas” pradėjo aktyviau reklamuotis šalies dienraščiuose ir
kituose periodiniuose leidiniuose.

3. Balanso analizė

Kaip matyti iš 1 priedo 2004 m. įmonėje įsigyta ilgalaikio turto –
464300 Lt., o tai reiškia 147% daugiau nei pernai (217769 Lt.). Iš jų
nematerialus turtas – 232 Lt., materialus turtas – 88785 Lt., finansinis
turtas – 375283 Lt. 2004.12.31., ateinančių laikotarpių sąnaudos sudaro
2873 Lt., tai yra 2435 Lt. daugiau nei 2003 m. Bankuose ir kasoje grynųjų
pinigų likutis 2004.12.31. – 1939022 Lt. Per vienerius metus gautinų sumų
straipsnyje metų pabaigai buvo apskaitoma skolų įmonei – 146071 Lt., iš jų
pirkėjų skolos – 55031 Lt., suteiktų paskolų – 91040 Lt. Įmonės
kreditorinis įsiskolinimas – 1701682 Lt., tai reiškia kad 1468521 Lt.,
daugiau nei pernai. Iš jų atlyginimams, socialiniam draudimui bei
mokesčiams – 7245 Lt., tiekėjams – 13560 Lt., gautų paskolų – 9022 Lt.,
klientams – 1671855 Lt., Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių
įsipareigojimų straipsnyje buvo apskaitoma bendrovės kreditorinis
įsiskolinimas – 305663 Lt. (gauta paskola). Taigi matome, kad UAB “JT”
turtas, o kartu ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai 2003 – 2004m.,
padidėjo 3,3 karto. Rezervai sudarė 2%, o įsiskolinimai per metus – 67%
bendros nuosavybės. Tačiau nuolatinis jų augimas galėtų sumažinti
įsiskolinimus. Be to paskola buvo imama kadangi teko įmonei įsigyti
daugiau transporto priemonių, bei kitų įrenginių (ilgalaikio turto).

4. Pelno (nuostolio) analizė

Iš pelno (nuostolio) analizės kuris yra atliktas 2 priede galime teigti
kad UAB „JT“ pardavimai 2003 – 2004 m. laikotarpiu padidėjo apie 2 kartus.
Tai sąlygoja ne tik pardavimų apimtis, bet ir prekių paslaugų kaina. Iš to
ir matome kad pardavimai ir paslaugos padidėjo 170678 Lt. (106%). Kaip jau
minėjome iš 1 lentelės, tai įtakoja tarpininkavimas perkant – parduodant
VP. O sąnaudos sumažėjo 20% . Daug padėjo reklama, nes per ją galima sakyti
padidėjo klientų skaičius.

IŠVADOS

Atlikus tyrimą galima padaryti išvadą dėl įmonės efektyvumo ir jos
plėtojimo. Įmonė per metus sparčiai išsiplėtojo ką rodo 2 kartus išaugusi
pardavimo apimtis, savikainų nuosavybė ir išaugęs grynas pelnas. Įmonė
įsitvirtino rinkoje, kurioje ji vertinama kaip aukštos kokybės klientų
aptarnavimo VP.

UAB „JT“ siekia, kad prekyba vertybiniais popieriais internetu būtų ne
tik patogesnė, tačiau ir pigesnė. Bendradarbiaujant su Nacionaline
vertybinių popierių birža bus siekiama sukurti sistemą, kad klientų
pavedimai į biržą patektų be maklerio įsikišimo, vien tik “bendraujant”
kompiuteriams. Tai leis sumažinti pavedimų pateikimo kaštus, o kartu ir
sumažinti sandorių įkainius. Taip pat artimiausiu metu bus pradėta taikyti
lankstesnė įkainių sistema, kas turėtų UAB „JT“ paslaugas padaryti
patrauklesnėmis stambesniems investuotojams.

„JT“ ir toliau orientuojasi į smulkius ir vidutinių akcijų rinkos
dalyvius, suteikdama jiems galimybę Interneto pagalba prekiauti iš bet
kurio pasaulio kampelio, bet kurio metu. Tolimesniuose planuose yra
numatomi nauji sprendimai padėsiantys investuotojams patogiau stebėti
Lietuvos akcijų rinką.

Apžvelgiant praėjusius metus galima tvirtai teigti, kad „JT“ toliau
stiprina savo pozicijas centrinėje rinkoje, o investicijos į JT on-line
klientų zoną pradeda teikti rezultatus. Smarkiai augęs klientų skaičius
didino jų prekybos apyvartas ir padėjo UAB „JT“ padidinti pajamas iš
pagrindinės veiklos.

L i t e r a t ū r a:
1. L.Juozaitienė „Įmonių finansinė analizė“;
3. Tarptautiniai apskaitos standartai;
4. www.tax.lt;
5. www.finansai.lt.

[pic][pic]
———————–

INVESTICIJOS

Trumpalaikės

Ilgalaikės

Investicinis turtas

Investicijų apskaitos metodai

Savikaina

Rinkos vertė

Perkainota vertė

Žemesnioji – savikaina, arba rinkos vertė

Leave a Comment