T U R I N Y S
ĮVADAS…………………………………………………………….………………………………………………………………….…..2Kas yra investicijos ir kaip josskirstomos………………………………………………………………………………………4Investicinės veiklos valstybinio reguliavimonormos…………………………………………………………….…………8UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖVEIKLA……………………………………………………………...10 1) Trumpa įmonėscharakteristika…………………………………………………….………………………………….10 2)Finansinė – ūkinėveikla…………………………………………………………….…………………………………….11 3)Balansoanalizė……………………………………………………………………………………………………………….14 4)Pelno (nuostolio) ataskaitosanalizė…………………………………………………………………………………..14
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………...15Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………….…….15PRIEDAI
Į V A D A S
Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliuteisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinėveikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmųatsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistemasusideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančiųinvesticinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimopagrindą. Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklossubjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktasturtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinįstatusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklossubjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodasteises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijųtikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiujeorganizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimuibet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti,naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijųrezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvosteritorijoje. Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmisnustato ir tam tikras jų pareigas . Investitorius privalo: teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomųinvesticijų apimtis ir šaltinius; gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą (plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų (siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą); gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių ir architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių išvadas; gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti. Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų
valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę irstatistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdytiantimonopolinio reguliavimo reikalavimus. Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinępolitiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybėsinvesticinę politiką. Šiame darbe mes aptarsime įmonės finansinę veiklą, susipažinsimesu finansinės atskaitomybės formomis, subjekto išorinės veiklos ypatumais.Be to reikėtų atkreipti į šio darbo tikslą ir gautų rezultatų panaudojimokryptį. Susipažinsime su įmonės finansine veikla, veiklos pobūdžiu. Šiamedarbe naudotini šie būdai: • Horizontalioji ir vertikalioji analizė • Lyginimo būdas • Detalizavimas ir apibendrinimas • Grafinis būdas Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanse ir pelno(nuostolio) ataskaitoje užfiksuota 2003-2004 m. finansinei būkleiįvertinti. Šiuo būdu mes išsiaiškinsime įmonės turto valdymo sprendimus. Lyginimo būdu, reikės palyginti įmonių laikotarpiu duomenis, tuosiekiama atskleisti finansinės įmonės pakitimus. Horizontalioji irvertikalioji analizė leis išsiaiškinti įmonės finansinio rezultato lygįpriklausomai tik nuo pajamų ir sąnaudų bendrai imant. Taip patišsiaiškinsime grynojo pelno pokytį dėl veiklos pajamų ir sąnaudų pakitimąper pastaruosius dvejus metus. Be to mes negalime apsieiti įmonės finansinėje veikloje bedetalizavimo ir apibendrinimo būdo. Grafiniai būdai tai šio darbo įvairovei tiksliau jo įvaizdžiuipagerinti. Naudojant grafikus bus lengviau iliustruoti analizės rezultatus. Apžvelgus visus taikomus būdus pereisime prie įmonės finansinėsveiklos vertinimo.KAS YRA INVESTICIJOS IR KAIP JOS SKIRSTOMOS
Investicija – tai įmonės turimas turtas, kuriuo siekiama gautinaudos, šiam turtui uždirbant pajamas (palūkanų, autorinių atlyginimų,dividendų ar nuomos), iš jo vertės padidėjimo rinkoje ar kitokios naudos,kurią gali gauti investuojanti įmonė, užmegzdama prekybinius ryšius. Investicijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės: Trumpalaikės investicijos – tai investicijos, kurios pagal savo
pobūdį yra lengvai realizuojamos ir kurias ketinama laikyti ne ilgiau kaipvienerius metus. Ilgalaikės investicijos – galima sakyti kad kitokios neitrumpalaikės investicijos, kurias ketinama laikyti ilgiau nei vieneriusmetus. Dar kitaip sakant investicijos gali būti – kapitaliniaiįdėjimai, perkant materialųjį kapitalą: gamyklas, įrengimus ir pan. Taigiyra materialusis ir finansinis investavimas: materialusis investavimassukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybinį pajėgumą, ofinansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas išvieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą. Taigi sugrįžkime prie trumpalaikių ir ilgalaikių investicijų.Lietuvoje ilgalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos kaipilgalaikis finansinis turtas, išskiriant dalyvavimą kitose įmonėse (kaiįmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų),investicijas (iš kitų įmonių įsigytos privilegijuotos bei paprastosiosakcijos bei obligacijos) bei kitas investicijas. Trumpalaikės investicijosbalanse turi būti atvaizduojamos investicijų ir terminuotų indėlių dalyje,kitų investicijų ir terminuotųjų indėlių straipsnyje.INVESTICIJŲ KLASIFIKAVIMAS
1. paveikslas. Investicijų klasifikavimo schema
Ilgalaikių investicijų, įsigyjant akcijas, apskaita. Įsigijus akcijas,investicijos gali būti apskaitomos, taikant savininko arba nuosavybėsmetodą. Savikainos metodas. Įsigijus akcijas, į investuotojoapskaitos dokumentus įrašoma patirtų išlaidų suma (savikaina). Dividendaiapskaitomi kaip investuotojo pelnas. Nuosavybės metodas. Įsigijus akcijas, investicijos įrašomos įinvestuotojo apskaitos dokumentus kaip sąnaudos arba gali būti apskaitomosnuosavybės metodu. Tačiau balanse investicijos parodomos apskaičiuotos tiknuosavybės metodu. Investicijos turi būti pervedamos žemesniąja savikainos arrinkos verte, jei anksčiau jos buvo atspindimos kuria nors iš šių verčių.Perklasifikuojant ilgalaikes investicijas finansinėje apskaitoje turi būtipadaryti įrašai vadovaujantis tokiomis vertėmis: 1. žemesniąja savikainos ar apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos žemesniąja savikainos ar rinkos verte. Jei investicijos ankščiau buvo perkainotos, tai investicijų
perkainojimo rezultatas turi būti atkurtas; 2. apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos rinkos verte. Jei trumpalaikių investicijų rinkos vertės pasikeitimai yra įtraukiami į pajamas, tai bet koks likutis, likęs po investicijų pervedimo, taip pat turi būti įtrauktas į pajamas. Verslo sujungimas – tai atskirų įmonių sujungimas į vieną ekonominįvienetą, kai šis suvienijimas yra vienos įmonės prijungimo prie kitos arbakitos įmonės grynojo turto ir veiklos operacijų kontrolės įgijimorezultatas. Horizontalus sujungimas – verslo vienetų užimančių tuo pačiu gamybosir paslaugų teikimo etapu, sujungimas. Vertikalus sujungimas – verslo vienetų, užimančių tiesiogiaisusijusių gamybos arba paslaugų teikimo etapais, sujungimas. Įsigijimas – verslo sujungimas, kai viena įmonė, įsigyjančioji, imavaldyti kitos, įsigyjamosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą mainaisperduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimą ar išleisdama nuosavybėsvertybinius popierius. Motininė įmonė – tai įmonė, turinti vieną ar daugiau dukteriniųįmonių. Dukterinė įmonė – tai įmonė, valdoma /kontroliuojama kitos įmonės(vadinama motinine įmone). Mažumos interesas – dukterinės įmonės grynojo veiklos rezultato irgrynojo turto dalis, priskiriama interesams kurių motininė įmonė nevaldonei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines įmones. Interesų suvienijimas – verslo sujungimas, kai besijungiančių įmoniųakcininkai ima bendrai valdyti/kontroliuoti visą arba iš esmės visą savogrynąjį turtą bei veiklą tam, kad būtų nuolat bendrai dalijamasi rizika beinauda, susijusia su šiuo jungtiniu subjektu, tokiu būdu, kad nė viena šalisnebūtų identifikuojama kaip įgijėją. Valdymas (kontrolė) – galia valdyti įmonės finansinę ir veiklospolitiką taip, kad turėtų naudos iš tos įmonės veiklos. Įsigijimo diena – tai diena, kada įgijėjui perduodama jo įsigytakitos įmonės grynojo turto ir veiklos kontrolė. Įsigijimo kainos paskirstymas: Pagrindinis (principinis) būdas. Turtas ir įsipareigojimai turi būti įkainojami kaip suma: a) identifikuojamo turto ir įsipareigojimų, įsigyto mainų sandoriodieną tikrosios (teisingosios) vertės; b) mažumai priklausančios dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimųapskaitinės vertės iki įsigijimo. Leistinas alternatyvus būdas. Turtas ir įsipareigojimai turi būti matuojami jų tikrosiomis(teisingomis) vertėmis įsigijimo dieną. Asocijuotos įmonės. Tai specifinė įmonių veikla, viena investicijų pakraipų. Asocijuotoji įmonė – tai įmonė, kurioje investuotojas turireikšmingos įtakos, kuri nėra nei investuotojo dukterinė įmonė, nei bendraįmonė. Jei tiesiogiai per dukterines įmones investuotojas turi 20 proc. ardaugiau investicijos įmonės balsavimo teisių, tai tokia investuotojo įtakayra reikšminga, nebent galima įrodyti, kad yra kitaip. Dukterinė įmonė – tai įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė, žinomakaip motininė (patronuojanti) įmonė. Reikšminga įtaka – tai galimybė vadovauti priimant finansinės irekonominės veiklos politikos sprendimus nekontroliuojant ar bendrainekontroliuojant šių politikų. Kontrolė – tai galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką,siekiant iš veiklos gauti naudą. Jei investuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmonesturi mažiau nei 20 proc. investicijos įmonės balsavimo teisių, tai toksinvestuotojas neturi reikšmingos įtakos, nebent tai galima aiškiai įrodyti.Jei kitas investuotojas turi reikšmingą įtaką ar didžiąją nuosavybės dalį,nereiškia, kad investuotojas negali turėti reikšmingos įtakos. Investuotojo reikšmingą įtaką įrodo vienas ar keletas šių požymių: • Atstovavimas investicijos įmonės direktorių valdyboje ar atitinkamame valdymo organe; • Dalyvavimas nustatant įmonės veiklos politiką; • Reikšmingi sandoriai tarp investuotojo ir investicijos įmonės; • Tarpusavyje keičiamasi vadovaujančiais darbuotojais; • Teikiama esminė techninė informacija. Investicijų į asocijuotas įmones apskaitos metodai: Nuosavybės metodai – tai apskaitos metodai, kai pradžioje investicija pajamuojama pagal savikainą, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiais investuotojo grynojo turto dalies investicijos pakitimais (padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią investuotojo pelno ir nuostolio dalį). Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi investuotojo veiklos rezultatų dalis investicijoje. Savikainos metodas – tai apskaitos metodas, pagal kurį investicijos apskaitomos pagal savikainą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos, paskirsčius įmonės, į kurią buvo investuota, sukauptą grynąjį pelną, uždirbtą po investavimo į įmonę. Investicijos į asocijuotąsias įmones, apskaitomos nuosavybės metodu,turi būti klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas ir pateikiamos kaipatskiras balanso straipsnis. Susijusios įmonės. Susijusios įmonės – kai viena įmonė gali kontroliuoti kitą ir darytireikšmingą įtaką, priimant sprendimus. Susijusių įmonių sutartis – susitarimas, kurio pagrindu padalinamiištekliai ir įsipareigojimai tarp įmonių. Kontrolė – teisė priimti finansinius ir valdymo sprendimus, kaiturimas kontrolinis akcijų paketas arba daryti įtaką vadovaujantis įstataisarba kitais susitarimais tarp įmonių. Reikšminga įtaka – dalyvavimas priimant įmonės finansinius ir valdymopolitikos sprendimus, bet ne politikos formavimas. Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai pradžioje investicijapajamuojama savikaina, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiaisinvestuotojo grynojo turto dalies investicijoje pasikeitimais. Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos apskaitomossavikaina. Susijusių įmonių sandoris – išteklių ar įsipareigojimų perdavimassusijusioms įmonėms, neatsižvelgiant, ar buvo nustatyta kokia nors kaina,ar ne. Susijusių įmonių sandorių kainodara (metodai, nustatantys sandoriųtarp susijusių šalių kainą): • Lyginamosios nekontroliuojamos kainos metodas – kaina nustatoma pagal lygintinas prekes, parduotas ekonominiu požiūriu lygintoje rinkoje, su pardavėju nesusijusiam pirkėjui. • Perpardavimo kainos metodas – prieš parduodant nepriklausomai šaliai, pirmiausia parduodama tarp susijusių šalių, kad sumažint perpardavimo kainą suma, kuria perpardavėjas siekia pasidengti savo sąnaudas ir gauti atitinkamą pelną. • Pervedamosios kainos – integruotų padalinių vienas kitam perduodami pusgaminiai arba teikiamos paslaugos. • Kainos padidinimas – tiekėjo kaina padidinama atitinkamu antkainiu.Bendrosios įmonės. Bendrosios veiklos įmonė – kontraktu paremtas susitarimas, kur dvi ardaugiau įmonių imasi bendrai kontroliuojamos ekonominės veiklos. Bendradalininkas – vienas iš dalininkų, kurie valdo bendros veiklosįmonę. Investitorius – bendros veiklos įmonės dalininkas, neturintis teisės
valdyti įmonę. Ryšių įtaka – dalyvavimas įmonės finansiniuose ir verslosprendimuose, bet ne jų kontroliavimas Finansinės ataskaitose būtini elementai: 1. Sandėrio apimtis pinigais 2. Neapmokėtų įsipareigojimų suma ir proporcija 3. Kainų nustatymo politika.Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos
1. Investicinių objektų ir sferų reguliavimas apsprendžia bendrusjų parinkimo reikalavimus, taip pat formuoja prioritetines investavimokryptis. Veikianti įstatyminė bazė nustato, kad investicinės veiklosobjektais gali būti bet kuris turtas, tame tarpe visų ekonomikos šakų irsferų pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos, taip pat vertybiniaipopieriai, piniginiai indėliai, intelektualinės vertybės ir kiti nuosavybėsobjektai, o taip pat ir turtinės teisės. Niekas neturi teisės apribotiinvestitorių pasirenkant investicinį objektą, išskyrus atvejus, numatytusįstatymuose. Tokiu būdu yra uždraudžiamas investavimas į objektus, kuriųkūrimas ir panaudojimas neatitinka sanitarinių-higieninių, radiacinių,ekologinių, architektūrinių ir kitų normų, nustatytų įstatymais irpoįstatyminiais aktais, o taip pat pažeidžia fizinių ar juridinių asmenųbei valstybės teises ir interesus, kurie yra ginami įstatymais.Valstybė užsienio kapitalo pritraukimo programoje, skatindama investavimąvisose ekonomikos sferose ir šakose, išskyrė prioritetinius šio investavimoobjektus. Lietuvoje šios programos prioritetinėmis investavimo sferomisnustatytos šių šakų įmonės: žemės ūkio; kuro ir energetinio komplekso; ryšių; lengvosios pramonės; mašinų gamybos; medicinos pramonės; transporto infrastruktūros; chemijos pramonės; socialinės infrastruktūros. Toks selektyvus užsienio investicijų pritraukimas leidžiaaktyviai veikti investicinėms kompanijoms svarbiausiose Lietuvos ekonomikossrityse. Atskiriems instituciniams investitoriams (dabar vadinamiemsstrateginiams investitoriams) nustatytas tam tikras objektų sąrašas. 2. Investicinės veiklos mokesčių reguliavimas nukreipiainvesticijas į prioritetines ekonomikos sferas remdamasis atitinkamųmokesčių dydžiu ir jų lengvatų nustatymu. Efektyvesnis investicinės veiklosreguliavimas vykdomas suteikiant atitinkamas mokesčių lengvatas. Tokiu būdukompanija, kurios įstatiniame kapitale yra investicija (užsienio),
neapmokestinama atitinkamais mokesčiais. Mokesčių lengvatos yra taikomosinvesticiniams subjektams, kuriant LEZ Lietuvoje. 3. Investicinės veiklos reguliavimas suteikiant finansinę pagalbąkol kas deklaruotinas tik teisiniais aktais ir neturi plataus pritaikymopraktikoje. Finansinės pagalbos suteikimas kiekvienais metais yrasvarstomas tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą ir paprastai ši sumanebūna didelė ir su kiekvienais metais mažėja. Net ir išskiriamos tokiopobūdžio lėšos dažniausiai atitenka valstybiniam sektoriui, naudojantatitinkamą kredito politiką. Paskutiniais metais ji buvo pritaikyta tikžemės ūkiui subsidijuoti bei socialiai remtinoms ir jaunoms šeimoms būstuiįsigyti. 4. Investicinės veiklos reguliavimas taikant tam tikrąamortizacinę politiką duoda neprastų rezultatų, kadangi pagrindinių fondųir kitų materialinių vertybių nusidėvėjimas (amortizacija) yra įskaitoma įprodukcijos savikainą. Tokiu būdu naudojant pageidautinas (šias normasnusistato pati įmonė, tačiau jos turi būti ne didesnės negu valstybinės)amortizacines normas, galima iš vienos pusės sumažinti apmokestinamąjįpelną, o iš kitos pusės – didelėmis apimtim išformuoti amortizacinio fondolėšas, kurios vėliau gali būti panaudotos tolimesniam investavimui. 5. Investitorių dalyvavimo privatizacijoje reguliavimas vykdomaspagal LR įstatymus pritaikant tam tikrus “filtrus”. Reikia pabrėžti, kadprivatizacijos pagreitinimas iš esmės suaktyvina investicinius procesus.Čia situacija yra proporcinga: kuo toliau šalis yra pažengusiprivatizacijos keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investitoriaiinvestuoja savo lėšas į privatizuojamus objektus. 6. Finansinių investicijų reguliavimas skirtingai nuo realiųinvesticijų turi tam tikrų ypatybių. Šio reguliavimo teisinį pagrindąsudaro Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai, kurie nustato:vertybinių popierių, išleidžiamų Lietuvoje, rūšis, jų apyvartos tvarką beireikalavimus emitentams;atskirų finansinių instrumentų realizavimo formas ir būdus pirminėje irantrinėje fondų rinkoje;valstybės kontrolės tvarką, kontroliuojant vertybinių popierių išleidimą,apyvartą bei finansinių tarpininkų veiklą. 7. Investicinių projektų ekspertizė yra viena iš pagrindiniųinvesticinės veiklos valstybinio reguliavimo pusių. Pagal galiojančius LRįstatymus bei norminius aktus valstybiniai, tarpvalstybiniai beiregioniniai investiciniai projektai bei programos, vykdomos iš biudžetiniųir nebiudžetinių valstybinių lėšų, turi praeiti privalomą investiciniųprojektų ekspertizę. Investicijoms, vykdomoms iš kitų šaltinių, ekspertizėreikalinga tik tiek, kad atitiktų ekologinius bei sanitarinius-higieniniusreikalavimus. Ypatingi reikalavimai taikomi investicinių projektų, kuriemsvykdyti pritraukiami užsienio investuotojai, e k ekspertizei ir tiktaitada, kai investitoriai pretenduoja gauti papildomas mokesčių bei muitųlengvatas. Tokie investiciniai projektai turi priklausyti ne tikprioritetinėms ūkio sferoms, bet ir jose turi būti numatyta naujų darbovietų steigimas, šiuolaikinių arba perspektyvių, resursus taupančių irekologiškai švarių technologijų įdiegimas, energetinių išteklių vienamprodukcijos vienetui mažinimas, orientacija į racionalų Lietuvos žaliavųnaudojimą ir konkurentabilumas tarptautinėje rinkoje. 8. Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdoįvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugąnepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriamsnepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinėsveiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomosdiskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jųpanaudojimą bei likvidavimą.Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jųrezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gaunaypatingą apsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija. 9. Investicijų, vykdomų už šalies ribų, sąlygų reguliavimofunkcija yra paskirta Lietuvos Bankui, taip pat šią veiklą reglamentuojasudarytos tarpvalstybinės sutartys (investicijų skatinimo). Atsižvelgiant įpriimtus norminius aktus, kartais yra išduodamos individualios licenzijosvykdyti investicijas užsienyje.UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ VEIKLA
1. Trumpa įmonės charakteristika
Uždaroji akcinė bendrovė Finansų maklerio įmonė “JT ” pagrindinėveikla tarpininkavimas vertybinių popierių viešojoje apyvartoje perkant arparduodant vertybinius popierius klientų vardu klientų sąskaita , emitentųvertybinių popierių apskaitos tvarkymas, klientų vertybinių popierių
portfelių valdymas, konsultavimas investavimo į vertybinius popieriusklausimais. Įmonėje – vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius –13. Šios sistemos dėka bet kuris interneto vartotojas įgijo galimybęneatsitraukdamas nuo kompiuterio tapti UAB „JT” klientu. Tam, kadinvesticijos būtų sėkmingos, kiekvienas tinklapio lankytojas gali gautinaujausias ekonomines žinias, kurių patikimumą garantuoja bendradarbiavimassu tokiomis pripažintomis naujienų agentūromis, kaip Reuters, BNS bei ELTA. Klientams realiu laiku pateikiami akcijų kursai, jų kitimodinamika, informacija apie vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą,įvykusius sandorius. Įmonės finansų analitikų parengtos apžvalgos irkomentarai skelbiami ne tik mūsų tinklapyje, bet ir įtakingiausiuoseLietuvos dienraščiuose (“Lietuvos rytas”,”Verslo žinios” ir pan.).Analitikų kvalifikaciją liudija ir tai, kad sparčiai populiarėja naujapaslauga – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas. Prioritetinės mūsų darbo kryptys yra: • klientų aptarnavimo greitis, kokybė, saugumas; • įkainių už paslaugas mažinimas ir lankstesnis taikymas; • klientų portfelių valdymo efektyvumas; • tinklapio informatyvumas; • „JT“ finansinio potencialo didinimas, pritraukiant naujų akcininkų. UAB „JT“ siekia, kad klientai būtų aptarnaujami kuo greičiau, kokybiškiauir saugiau. Tuo tikslu nuolat tobulinama apskaitos sistema, kuriartimiausiu metu turėtų būti išvystyta iki tokio lygio, kad praktiškainereikėtų žmogaus įsikišimo. Taip pat nuolat tobulinama UAB „JT“ tinklapiostruktūra, kas turėtų pagreitinti tinklapio veikimą. Kita prioritetinė UAB „JT“ darbo kryptis – kuo efektyvesnis klientųvertybinių popierių portfelių valdymas. UAB „JT“ makleriai ir analitikainuolat analizuoja įmonių veiklą, paskelbtų naujienų poveikį akcijų kursui.UAB „JT“ tikslas, kad visi darbuotojai turėtų kuo aukštesnę kvalifikaciją .Dar vienas UAB „JT“ tikslas – kuo informatyvesnis tinklapis.Siekiame, kad naudingos informacijos tinklapyje rastų ne tik pradedantysinvestuotojai, tačiau ir rinkos profesionalai. Siekiame, kad tinklapisišlaikytų informatyviausio finansinio tinklapio Lietuvoje pozicijas irmanome, kad taip prisideda prie investuotojų būrio gausinimo bei Lietuvoskapitalo rinkos plėtros.
2. Finansinė – ūkinė veikla
Praėję metai finansų maklerio įmonei “Jūsų tarpininkas” buvotarsi lūžio metai – 2004 metais bendrovės nuoseklus tarpininkavimoNacionalinėje vertybinių popierių biržoje plėtojimas leido pastarajai pirmąkartą baigti metus su grynuoju pelnu. Kaip ir užpraeitais metais, klientųskaičiaus augimas bei paslaugų kokybės gerinimas lėmė, jog išaugopraktiškai visos pajamų rūšys.
1. Lentelė|Paslaugos |2003 m. |2004 m. |Pokytis % ||pavadinimas | | | ||Emitentų vertybinių|41794.2 |53229.47 |27.36 ||popierių apskaitos | | | ||tvarkymas | | | ||Tarpininkavimas |98479.1 |202057 |105.18 ||NVPB | | | ||Konsultavimas |5902.12 |33767.46 |472.12 ||VP depozitoriumo |4547.63 |15644.89 |244.02 ||paslaugos | | | ||VP portfelių |8405.13 |26867.86 |219.66 ||valdymas | | | ||Pajamos iš |160889 |331567 |106.08 ||pagrindinės veiklos| | | ||Pajamos už VP |135383 |0 |-100.00 ||pardavimą | | | ||Kitos pajamos |35627 |22392 |-37.15 ||VISO: |331899 |353959 |6.65 |
1 lentelėje matyti, kad pajamos iš pagrindinės veiklos 2004 metaisišaugo net 106,08 proc. iki 331,6 tūkst. litų, o viena iš pagrindinių tokioaugimo priežasčių buvo padidėjusios pajamos už tarpininkavimą perkant-parduodant vertybinius popierius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje(NVPB). Šios pajamos pernai išaugo 59,55 proc. iki 157,1tūkst. litų.Tarpininkavimo NVPB pajamos išaugo didėjant JT klientų skaičiui beiužimamai rinkos daliai. Per metus klientų skaičius išaugo 131 proc. iki1259, o elektroninės prekybos vertybiniais popieriais internetu sistemos JTon-line vartotojų skaičius padidėjo 61,3 proc. iki 342.
2.paveikslas. UAB „JT“ klientų augimo skaičius [pic]
Iš 2 paveikslo galime teigti, kad augant JT klientų skaičiui, išaugo irįmonės užimama rinkos dalis. 2003 metais JT rinkos dalis sudarė 2,61 proc.,o 2004 m. ji išaugo 2,4 karto iki ir 6,2 proc. Pagal šį rodiklį bendrovėįsitvirtino centrinės akcijų rinkos ketvirtoje vietoje. 3. paveikslas. Klientų apyvartos augimas
| | | ||2000 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta | | ||teikti naują paslaugą – klientų vertybinių| | ||popierių portfelio valdymas 2002 metais | | ||sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios | | ||veiklos gavo 26,867 tūkst. litų pajamų | | ||arba 219 proc. daugiau nei pernai. | | || | | || | | || | | |
Kaip matome 3 paveiksle 2002 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta teiktinaują paslaugą – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas 2004 metais
sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios veiklos gavo 26,867 tūkst. litųpajamų arba 219 proc. daugiau nei pernai. 2004 metais “Jūsų tarpininko” makleriai valdė 20 vertybinių popieriųportfelių. Tikimasi, jog valdomų vertybinių popierių portfelių skaičiusaugs ir 2005 metais.2. Lentelė|Pagrindinės veiklos|2003 m. |2004 m. |Pokytis % ||sąnaudų pvadinimas | | | ||Atlyginimai |58917.7 |55511.32 |-6 ||Socialinio draudimo|18250.1 |17208.53 |-6 ||įmokos 31% | | | ||Turto nusidėvėjimas|19989,4 |19533,24 |-2 ||Biržos nario |16000 |16000 |0 ||mokestis | | | ||Neatskaitomas PVM |16230,6 |16569,09 |2 ||Reklama |- |4131,4 |100 ||Patalpų nuoma ir |35052,2 |33155,9 |-5 ||telekomunikacija | | | ||Užsisakyta |23819,6 |25445,9 |7 ||leidiniai bei | | | ||duomenų bazės | | | ||Nacionalinės |3000 |3000 |0 ||finansų maklerių | | | ||asociacijos nario | | | ||mokestis | | | ||Biržos komisinių |12261,2 |25735,74 |110 ||įmoka | | | ||Nuostolis iš VP |97057,3 |2337,12 |-98 ||pardavimo | | | ||Kitos išlaidos |112941 |110504 |-2 ||VISO: |413519 |329131,9 |-20 |
2 lentelėje JT taip pat pavyko sumažinti savo pagrindines išlaidas,kurios 2004 metais siekė 329,1 tūkst. litų ir buvo 20 proc. mažesnės nei2003 metais. Labiausiai sąnaudos augo Biržai sumokėtais komisiniais, kurieišaugo net 109 proc. Tokį augimą lėmė padidėjusios klientų apyvartosprekiaujant per JT biržoje. Smarkiai sumažėjo nuostolis iš VP pardavimo,šioje srityje JT aktyviai nedalyvauja, nes tam nėra palankios sąlygos dėlturimos B kategorijos licenzijos. Reklamos išlaidos išaugo 100 proc., nes“Jūsų tarpininkas” pradėjo aktyviau reklamuotis šalies dienraščiuose irkituose periodiniuose leidiniuose.
3. Balanso analizė
Kaip matyti iš 1 priedo 2004 m. įmonėje įsigyta ilgalaikio turto –464300 Lt., o tai reiškia 147% daugiau nei pernai (217769 Lt.). Iš jųnematerialus turtas – 232 Lt., materialus turtas – 88785 Lt., finansinisturtas – 375283 Lt. 2004.12.31., ateinančių laikotarpių sąnaudos sudaro2873 Lt., tai yra 2435 Lt. daugiau nei 2003 m. Bankuose ir kasoje grynųjųpinigų likutis 2004.12.31. – 1939022 Lt. Per vienerius metus gautinų sumųstraipsnyje metų pabaigai buvo apskaitoma skolų įmonei – 146071 Lt., iš jųpirkėjų skolos – 55031 Lt., suteiktų paskolų – 91040 Lt. Įmonėskreditorinis įsiskolinimas – 1701682 Lt., tai reiškia kad 1468521 Lt.,daugiau nei pernai. Iš jų atlyginimams, socialiniam draudimui beimokesčiams – 7245 Lt., tiekėjams – 13560 Lt., gautų paskolų – 9022 Lt.,
klientams – 1671855 Lt., Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikiųįsipareigojimų straipsnyje buvo apskaitoma bendrovės kreditorinisįsiskolinimas – 305663 Lt. (gauta paskola). Taigi matome, kad UAB “JT”turtas, o kartu ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai 2003 – 2004m.,padidėjo 3,3 karto. Rezervai sudarė 2%, o įsiskolinimai per metus – 67%bendros nuosavybės. Tačiau nuolatinis jų augimas galėtų sumažintiįsiskolinimus. Be to paskola buvo imama kadangi teko įmonei įsigytidaugiau transporto priemonių, bei kitų įrenginių (ilgalaikio turto).4. Pelno (nuostolio) analizė
Iš pelno (nuostolio) analizės kuris yra atliktas 2 priede galime teigtikad UAB „JT“ pardavimai 2003 – 2004 m. laikotarpiu padidėjo apie 2 kartus.Tai sąlygoja ne tik pardavimų apimtis, bet ir prekių paslaugų kaina. Iš toir matome kad pardavimai ir paslaugos padidėjo 170678 Lt. (106%). Kaip jauminėjome iš 1 lentelės, tai įtakoja tarpininkavimas perkant – parduodantVP. O sąnaudos sumažėjo 20% . Daug padėjo reklama, nes per ją galima sakytipadidėjo klientų skaičius.
IŠVADOS
Atlikus tyrimą galima padaryti išvadą dėl įmonės efektyvumo ir josplėtojimo. Įmonė per metus sparčiai išsiplėtojo ką rodo 2 kartus išaugusipardavimo apimtis, savikainų nuosavybė ir išaugęs grynas pelnas. Įmonėįsitvirtino rinkoje, kurioje ji vertinama kaip aukštos kokybės klientųaptarnavimo VP. UAB „JT“ siekia, kad prekyba vertybiniais popieriais internetu būtų netik patogesnė, tačiau ir pigesnė. Bendradarbiaujant su Nacionalinevertybinių popierių birža bus siekiama sukurti sistemą, kad klientųpavedimai į biržą patektų be maklerio įsikišimo, vien tik “bendraujant”kompiuteriams. Tai leis sumažinti pavedimų pateikimo kaštus, o kartu irsumažinti sandorių įkainius. Taip pat artimiausiu metu bus pradėta taikytilankstesnė įkainių sistema, kas turėtų UAB „JT“ paslaugas padarytipatrauklesnėmis stambesniems investuotojams. „JT“ ir toliau orientuojasi į smulkius ir vidutinių akcijų rinkosdalyvius, suteikdama jiems galimybę Interneto pagalba prekiauti iš bet
kurio pasaulio kampelio, bet kurio metu. Tolimesniuose planuose yranumatomi nauji sprendimai padėsiantys investuotojams patogiau stebėtiLietuvos akcijų rinką. Apžvelgiant praėjusius metus galima tvirtai teigti, kad „JT“ toliaustiprina savo pozicijas centrinėje rinkoje, o investicijos į JT on-lineklientų zoną pradeda teikti rezultatus. Smarkiai augęs klientų skaičiusdidino jų prekybos apyvartas ir padėjo UAB „JT“ padidinti pajamas išpagrindinės veiklos.L i t e r a t ū r a:1. L.Juozaitienė „Įmonių finansinė analizė“;3. Tarptautiniai apskaitos standartai;4. www.tax.lt;5. www.finansai.lt.
[pic][pic]———————– INVESTICIJOS
Trumpalaikės
Ilgalaikės
Investicinis turtas
Investicijų apskaitos metodai
Savikaina
Rinkos vertė
Perkainota vertė
Žemesnioji – savikaina, arba rinkos vertė