T U R I N Y S
ĮVADAS…………………………………………………………….
…..2
Kas yra investicijos ir kaip jos skirstomos…………………………………………………………
……………………………4
Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos…………………………………………………………….
…………8
UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ
VEIKLA…………………………………………………………….
..10
1) Trumpa įmonės charakteristika…………………………………………………….
………………………………….10
2)Finansinė – ūkinė veikla…………………………………………………………….
…………………………………….11
3)Balanso analizė……………………………………………………………
………………………………………………….14
4)Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė……………………………………………………………
……………………..14
IŠVADOS……………………………………………………………
..15
Literatūra…………………………………………………………
…….15
PRIEDAI
Į V A D A S
Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo pagrindą.
Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti, naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos teritorijoje.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis nustato ir tam tikras jų pareigas . Investitorius privalo:
teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų investicijų apimtis ir šaltinius;
gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą (plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų (siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);
gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių ir architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių išvadas;
gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.
Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.
Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės investicinę politiką.
Šiame darbe mes aptarsime įmonės finansinę veiklą, susipažinsime su finansinės atskaitomybės formomis, subjekto išorinės veiklos ypatumais.
Be to reikėtų atkreipti į šio darbo tikslą ir gautų rezultatų panaudojimo kryptį.
Susipažinsime su įmonės finansine veikla, veiklos pobūdžiu. Šiame darbe naudotini šie būdai:
• Horizontalioji ir vertikalioji analizė
• Lyginimo būdas
• Detalizavimas ir apibendrinimas
• Grafinis būdas
Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuota 2003-2004 m. finansinei būklei įvertinti. Šiuo būdu mes išsiaiškinsime įmonės turto valdymo sprendimus.
Lyginimo būdu, reikės palyginti įmonių laikotarpiu duomenis, tuo siekiama atskleisti finansinės įmonės pakitimus. Horizontalioji ir vertikalioji analizė leis išsiaiškinti įmonės finansinio rezultato lygį priklausomai tik nuo pajamų ir sąnaudų bendrai imant. Taip pat išsiaiškinsime grynojo pelno pokytį dėl veiklos pajamų ir sąnaudų pakitimą per pastaruosius dvejus metus.
Be to mes negalime apsieiti įmonės finansinėje veikloje be detalizavimo ir apibendrinimo būdo.
Grafiniai būdai tai šio darbo įvairovei tiksliau jo įvaizdžiui pagerinti. Naudojant grafikus bus lengviau iliustruoti analizės rezultatus.
Apžvelgus visus taikomus būdus pereisime prie įmonės finansinės veiklos vertinimo.
KAS YRA INVESTICIJOS IR KAIP JOS SKIRSTOMOS
Investicija – tai įmonės turimas turtas, kuriuo siekiama gauti naudos, šiam turtui uždirbant pajamas (palūkanų, autorinių atlyginimų, dividendų ar nuomos), iš jo vertės padidėjimo rinkoje ar kitokios naudos, kurią gali gauti investuojanti įmonė, užmegzdama prekybinius ryšius.
Investicijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės:
Trumpalaikės investicijos – tai investicijos, kurios pagal savo pobūdį yra lengvai realizuojamos ir kurias ketinama laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus.
Ilgalaikės investicijos – galima sakyti kad kitokios nei trumpalaikės investicijos, kurias ketinama laikyti ilgiau nei vienerius metus.
Dar kitaip sakant investicijos gali būti – kapitaliniai įdėjimai, perkant materialųjį kapitalą: gamyklas, įrengimus ir pan. Taigi yra materialusis ir finansinis investavimas: materialusis investavimas sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybinį pajėgumą, o finansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą.
Taigi sugrįžkime prie trumpalaikių ir ilgalaikių investicijų.
Lietuvoje ilgalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos kaip ilgalaikis finansinis turtas, išskiriant dalyvavimą kitose įmonėse (kai įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų), investicijas (iš kitų įmonių įsigytos privilegijuotos bei paprastosios akcijos bei obligacijos) bei kitas investicijas. Trumpalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos investicijų ir terminuotų indėlių dalyje, kitų investicijų ir terminuotųjų indėlių straipsnyje.
INVESTICIJŲ KLASIFIKAVIMAS
1. paveikslas. Investicijų klasifikavimo schema
Ilgalaikių investicijų, įsigyjant akcijas, apskaita. Įsigijus akcijas, investicijos gali būti apskaitomos, taikant savininko arba nuosavybės metodą.
Savikainos metodas. Įsigijus akcijas, į investuotojo apskaitos dokumentus įrašoma patirtų išlaidų suma (savikaina). Dividendai apskaitomi kaip investuotojo pelnas.
Nuosavybės metodas. Įsigijus akcijas, investicijos įrašomos į investuotojo apskaitos dokumentus kaip sąnaudos arba gali būti apskaitomos nuosavybės metodu. Tačiau balanse investicijos parodomos apskaičiuotos tik nuosavybės metodu.
Investicijos turi būti pervedamos žemesniąja savikainos ar rinkos verte, jei anksčiau jos buvo atspindimos kuria nors iš šių verčių.
Perklasifikuojant ilgalaikes investicijas finansinėje apskaitoje turi būti padaryti įrašai vadovaujantis tokiomis vertėmis:
1. žemesniąja savikainos ar apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos žemesniąja savikainos ar rinkos verte. Jei investicijos ankščiau buvo perkainotos, tai investicijų perkainojimo rezultatas turi būti atkurtas;
2. apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos rinkos verte. Jei trumpalaikių investicijų rinkos vertės pasikeitimai yra įtraukiami į pajamas, tai bet koks likutis, likęs po investicijų pervedimo, taip pat turi būti įtrauktas į pajamas.
Verslo sujungimas – tai atskirų įmonių sujungimas į vieną ekonominį vienetą, kai šis suvienijimas yra vienos įmonės prijungimo prie kitos arba kitos įmonės grynojo turto ir veiklos operacijų kontrolės įgijimo rezultatas.
Horizontalus sujungimas – verslo vienetų užimančių tuo pačiu gamybos ir paslaugų teikimo etapu, sujungimas.
Vertikalus sujungimas – verslo vienetų, užimančių tiesiogiai susijusių gamybos arba paslaugų teikimo etapais, sujungimas.
Įsigijimas – verslo sujungimas, kai viena įmonė, įsigyjančioji, ima valdyti kitos, įsigyjamosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą mainais perduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimą ar išleisdama nuosavybės vertybinius popierius.
Motininė įmonė – tai įmonė, turinti vieną ar daugiau dukterinių įmonių.
Dukterinė įmonė – tai įmonė, valdoma /kontroliuojama kitos įmonės (vadinama motinine įmone).
Mažumos interesas – dukterinės įmonės grynojo veiklos rezultato ir grynojo turto dalis, priskiriama interesams kurių motininė įmonė nevaldo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines įmones.
Interesų suvienijimas – verslo sujungimas, kai besijungiančių įmonių akcininkai ima bendrai valdyti/kontroliuoti visą arba iš esmės visą savo grynąjį turtą bei veiklą tam, kad būtų nuolat bendrai dalijamasi rizika bei nauda, susijusia su šiuo jungtiniu subjektu, tokiu būdu, kad nė viena šalis nebūtų identifikuojama kaip įgijėją.
Valdymas (kontrolė) – galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką taip, kad turėtų naudos iš tos įmonės veiklos.
Įsigijimo diena – tai diena, kada įgijėjui perduodama jo įsigyta kitos įmonės grynojo turto ir veiklos kontrolė.
Įsigijimo kainos paskirstymas:
Pagrindinis (principinis) būdas.
Turtas ir įsipareigojimai turi būti įkainojami kaip suma:
a) identifikuojamo turto ir įsipareigojimų, įsigyto mainų sandorio dieną tikrosios (teisingosios) vertės;
b) mažumai priklausančios dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės iki įsigijimo.
Leistinas alternatyvus būdas.
Turtas ir įsipareigojimai turi būti matuojami jų tikrosiomis (teisingomis) vertėmis įsigijimo dieną.
Asocijuotos įmonės. Tai specifinė įmonių veikla, viena investicijų pakraipų.
Asocijuotoji įmonė – tai įmonė, kurioje investuotojas turi reikšmingos įtakos, kuri nėra nei investuotojo dukterinė įmonė, nei bendra įmonė. Jei tiesiogiai per dukterines įmones investuotojas turi 20 proc. ar daugiau investicijos įmonės balsavimo teisių, tai tokia investuotojo įtaka yra reikšminga, nebent galima įrodyti, kad yra kitaip.
Dukterinė įmonė – tai įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė, žinoma kaip motininė (patronuojanti) įmonė.
Reikšminga įtaka – tai galimybė vadovauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos politikos sprendimus nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šių politikų.
Kontrolė – tai galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką, siekiant iš veiklos gauti naudą.
Jei investuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmones turi mažiau nei 20 proc. investicijos įmonės balsavimo teisių, tai toks investuotojas neturi reikšmingos įtakos, nebent tai galima aiškiai įrodyti.
Jei kitas investuotojas turi reikšmingą įtaką ar didžiąją nuosavybės dalį, nereiškia, kad investuotojas negali turėti reikšmingos įtakos.
Investuotojo reikšmingą įtaką įrodo vienas ar keletas šių požymių:
• Atstovavimas investicijos įmonės direktorių valdyboje ar atitinkamame valdymo organe;
• Dalyvavimas nustatant įmonės veiklos politiką;
• Reikšmingi sandoriai tarp investuotojo ir investicijos įmonės;
• Tarpusavyje keičiamasi vadovaujančiais darbuotojais;
• Teikiama esminė techninė informacija.
Investicijų į asocijuotas įmones apskaitos metodai:
Nuosavybės metodai – tai apskaitos metodai, kai pradžioje investicija pajamuojama pagal savikainą, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiais investuotojo grynojo turto dalies investicijos pakitimais (padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią investuotojo pelno ir nuostolio dalį). Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi investuotojo veiklos rezultatų dalis investicijoje.
Savikainos metodas – tai apskaitos metodas, pagal kurį investicijos apskaitomos pagal savikainą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos, paskirsčius įmonės, į kurią buvo investuota, sukauptą grynąjį pelną, uždirbtą po investavimo į įmonę.
Investicijos į asocijuotąsias įmones, apskaitomos nuosavybės metodu, turi būti klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas ir pateikiamos kaip atskiras balanso straipsnis.
Susijusios įmonės.
Susijusios įmonės – kai viena įmonė gali kontroliuoti kitą ir daryti reikšmingą įtaką, priimant sprendimus.
Susijusių įmonių sutartis – susitarimas, kurio pagrindu padalinami ištekliai ir įsipareigojimai tarp įmonių.
Kontrolė – teisė priimti finansinius ir valdymo sprendimus, kai turimas kontrolinis akcijų paketas arba daryti įtaką vadovaujantis įstatais arba kitais susitarimais tarp įmonių.
Reikšminga įtaka – dalyvavimas priimant įmonės finansinius ir valdymo politikos sprendimus, bet ne politikos formavimas.
Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai pradžioje investicija pajamuojama savikaina, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiais investuotojo grynojo turto dalies investicijoje pasikeitimais.
Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos apskaitomos savikaina.
Susijusių įmonių sandoris – išteklių ar įsipareigojimų perdavimas susijusioms įmonėms, neatsižvelgiant, ar buvo nustatyta kokia nors kaina, ar ne.
Susijusių įmonių sandorių kainodara (metodai, nustatantys sandorių tarp susijusių šalių kainą):
• Lyginamosios nekontroliuojamos kainos metodas – kaina nustatoma pagal lygintinas prekes, parduotas ekonominiu požiūriu lygintoje rinkoje, su pardavėju nesusijusiam pirkėjui.
• Perpardavimo kainos metodas – prieš parduodant nepriklausomai šaliai, pirmiausia parduodama tarp susijusių šalių, kad sumažint perpardavimo kainą suma, kuria perpardavėjas siekia pasidengti savo sąnaudas ir gauti atitinkamą pelną.
• Pervedamosios kainos – integruotų padalinių vienas kitam perduodami pusgaminiai arba teikiamos paslaugos.
• Kainos padidinimas – tiekėjo kaina padidinama atitinkamu antkainiu.
Bendrosios įmonės.
Bendrosios veiklos įmonė – kontraktu paremtas susitarimas, kur dvi ar daugiau įmonių imasi bendrai kontroliuojamos ekonominės veiklos.
Bendradalininkas – vienas iš dalininkų, kurie valdo bendros veiklos įmonę.
Investitorius – bendros veiklos įmonės dalininkas, neturintis teisės valdyti įmonę.
Ryšių įtaka – dalyvavimas įmonės finansiniuose ir verslo sprendimuose, bet ne jų kontroliavimas
Finansinės ataskaitose būtini elementai:
1. Sandėrio apimtis pinigais
2. Neapmokėtų įsipareigojimų suma ir proporcija
3. Kainų nustatymo politika.
Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos
1. Investicinių objektų ir sferų reguliavimas apsprendžia bendrus jų parinkimo reikalavimus, taip pat formuoja prioritetines investavimo kryptis.
Veikianti įstatyminė bazė nustato, kad investicinės veiklos objektais gali būti bet kuris turtas, tame tarpe visų ekonomikos šakų ir sferų pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos, taip pat vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, intelektualinės vertybės ir kiti nuosavybės objektai, o taip pat ir turtinės teisės.
Niekas neturi teisės apriboti investitorių pasirenkant investicinį objektą, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose.
Tokiu būdu yra uždraudžiamas investavimas į objektus, kurių kūrimas ir panaudojimas neatitinka sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių, architektūrinių ir kitų normų, nustatytų įstatymais ir poįstatyminiais aktais, o taip pat pažeidžia fizinių ar juridinių asmenų bei valstybės teises ir interesus, kurie yra ginami įstatymais.
Valstybė užsienio kapitalo pritraukimo programoje, skatindama investavimą visose ekonomikos sferose ir šakose, išskyrė prioritetinius šio investavimo objektus. Lietuvoje šios programos prioritetinėmis investavimo sferomis nustatytos šių šakų įmonės:
žemės ūkio;
kuro ir energetinio komplekso;
ryšių;
lengvosios pramonės;
mašinų gamybos;
medicinos pramonės;
transporto infrastruktūros;
chemijos pramonės;
socialinės infrastruktūros.
Toks selektyvus užsienio investicijų pritraukimas leidžia aktyviai veikti investicinėms kompanijoms svarbiausiose Lietuvos ekonomikos srityse. Atskiriems instituciniams investitoriams (dabar vadinamiems strateginiams investitoriams) nustatytas tam tikras objektų sąrašas.
2. Investicinės veiklos mokesčių reguliavimas nukreipia investicijas į prioritetines ekonomikos sferas remdamasis atitinkamų mokesčių dydžiu ir jų lengvatų nustatymu. Efektyvesnis investicinės veiklos reguliavimas vykdomas suteikiant atitinkamas mokesčių lengvatas. Tokiu būdu kompanija, kurios įstatiniame kapitale yra investicija (užsienio), neapmokestinama atitinkamais mokesčiais. Mokesčių lengvatos yra taikomos investiciniams subjektams, kuriant LEZ Lietuvoje.
3. Investicinės veiklos reguliavimas suteikiant finansinę pagalbą kol kas deklaruotinas tik teisiniais aktais ir neturi plataus pritaikymo praktikoje. Finansinės pagalbos suteikimas kiekvienais metais yra svarstomas tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą ir paprastai ši suma nebūna didelė ir su kiekvienais metais mažėja. Net ir išskiriamos tokio pobūdžio lėšos dažniausiai atitenka valstybiniam sektoriui, naudojant atitinkamą kredito politiką. Paskutiniais metais ji buvo pritaikyta tik žemės ūkiui subsidijuoti bei socialiai remtinoms ir jaunoms šeimoms būstui įsigyti.
4. Investicinės veiklos reguliavimas taikant tam tikrą amortizacinę politiką duoda neprastų rezultatų, kadangi pagrindinių fondų ir kitų materialinių vertybių nusidėvėjimas (amortizacija) yra įskaitoma į produkcijos savikainą. Tokiu būdu naudojant pageidautinas (šias normas nusistato pati įmonė, tačiau jos turi būti ne didesnės negu valstybinės)
amortizacines normas, galima iš vienos pusės sumažinti apmokestinamąjį pelną, o iš kitos pusės – didelėmis apimtim išformuoti amortizacinio fondo lėšas, kurios vėliau gali būti panaudotos tolimesniam investavimui.
5. Investitorių dalyvavimo privatizacijoje reguliavimas vykdomas pagal LR įstatymus pritaikant tam tikrus “filtrus”. Reikia pabrėžti, kad privatizacijos pagreitinimas iš esmės suaktyvina investicinius procesus.
Čia situacija yra proporcinga: kuo toliau šalis yra pažengusi privatizacijos keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investitoriai investuoja savo lėšas į privatizuojamus objektus.
6. Finansinių investicijų reguliavimas skirtingai nuo realių investicijų turi tam tikrų ypatybių. Šio reguliavimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai, kurie nustato:
vertybinių popierių, išleidžiamų Lietuvoje, rūšis, jų apyvartos tvarką bei reikalavimus emitentams;
atskirų finansinių instrumentų realizavimo formas ir būdus pirminėje ir antrinėje fondų rinkoje;
valstybės kontrolės tvarką, kontroliuojant vertybinių popierių išleidimą, apyvartą bei finansinių tarpininkų veiklą.
7. Investicinių projektų ekspertizė yra viena iš pagrindinių investicinės veiklos valstybinio reguliavimo pusių. Pagal galiojančius LR
įstatymus bei norminius aktus valstybiniai, tarpvalstybiniai bei regioniniai investiciniai projektai bei programos, vykdomos iš biudžetinių ir nebiudžetinių valstybinių lėšų, turi praeiti privalomą investicinių projektų ekspertizę. Investicijoms, vykdomoms iš kitų šaltinių, ekspertizė reikalinga tik tiek, kad atitiktų ekologinius bei sanitarinius-higieninius reikalavimus.
Ypatingi reikalavimai taikomi investicinių projektų, kuriems vykdyti pritraukiami užsienio investuotojai, e k ekspertizei ir tiktai tada, kai investitoriai pretenduoja gauti papildomas mokesčių bei muitų lengvatas.
Tokie investiciniai projektai turi priklausyti ne tik prioritetinėms ūkio sferoms, bet ir jose turi būti numatyta naujų darbo vietų steigimas, šiuolaikinių arba perspektyvių, resursus taupančių ir ekologiškai švarių technologijų įdiegimas, energetinių išteklių vienam produkcijos vienetui mažinimas, orientacija į racionalų Lietuvos žaliavų naudojimą ir konkurentabilumas tarptautinėje rinkoje.
8. Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdo įvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugą nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės veiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomos diskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jų panaudojimą bei likvidavimą.
Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jų rezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gauna ypatingą apsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija.
9. Investicijų, vykdomų už šalies ribų, sąlygų reguliavimo funkcija yra paskirta Lietuvos Bankui, taip pat šią veiklą reglamentuoja sudarytos tarpvalstybinės sutartys (investicijų skatinimo). Atsižvelgiant į priimtus norminius aktus, kartais yra išduodamos individualios licenzijos vykdyti investicijas užsienyje.
UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ VEIKLA
1. Trumpa įmonės charakteristika
Uždaroji akcinė bendrovė Finansų maklerio įmonė “JT ” pagrindinė veikla tarpininkavimas vertybinių popierių viešojoje apyvartoje perkant ar parduodant vertybinius popierius klientų vardu klientų sąskaita , emitentų vertybinių popierių apskaitos tvarkymas, klientų vertybinių popierių portfelių valdymas, konsultavimas investavimo į vertybinius popierius klausimais.
Įmonėje – vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius –
13.
Šios sistemos dėka bet kuris interneto vartotojas įgijo galimybę neatsitraukdamas nuo kompiuterio tapti UAB „JT” klientu. Tam, kad investicijos būtų sėkmingos, kiekvienas tinklapio lankytojas gali gauti naujausias ekonomines žinias, kurių patikimumą garantuoja bendradarbiavimas su tokiomis pripažintomis naujienų agentūromis, kaip Reuters, BNS bei ELTA.
Klientams realiu laiku pateikiami akcijų kursai, jų kitimo dinamika, informacija apie vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą, įvykusius sandorius. Įmonės finansų analitikų parengtos apžvalgos ir komentarai skelbiami ne tik mūsų tinklapyje, bet ir įtakingiausiuose
Lietuvos dienraščiuose („Lietuvos rytas”,”Verslo žinios” ir pan.).
Analitikų kvalifikaciją liudija ir tai, kad sparčiai populiarėja nauja paslauga – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas.
Prioritetinės mūsų darbo kryptys yra:
• klientų aptarnavimo greitis, kokybė, saugumas;
• įkainių už paslaugas mažinimas ir lankstesnis taikymas;
• klientų portfelių valdymo efektyvumas;
• tinklapio informatyvumas;
• „JT“ finansinio potencialo didinimas, pritraukiant naujų akcininkų.
UAB „JT“ siekia, kad klientai būtų aptarnaujami kuo greičiau, kokybiškiau ir saugiau. Tuo tikslu nuolat tobulinama apskaitos sistema, kuri artimiausiu metu turėtų būti išvystyta iki tokio lygio, kad praktiškai nereikėtų žmogaus įsikišimo. Taip pat nuolat tobulinama UAB „JT“ tinklapio struktūra, kas turėtų pagreitinti tinklapio veikimą.
Kita prioritetinė UAB „JT“ darbo kryptis – kuo efektyvesnis klientų vertybinių popierių portfelių valdymas. UAB „JT“ makleriai ir analitikai nuolat analizuoja įmonių veiklą, paskelbtų naujienų poveikį akcijų kursui.
UAB „JT“ tikslas, kad visi darbuotojai turėtų kuo aukštesnę kvalifikaciją .
Dar vienas UAB „JT“ tikslas – kuo informatyvesnis tinklapis.
Siekiame, kad naudingos informacijos tinklapyje rastų ne tik pradedantys investuotojai, tačiau ir rinkos profesionalai. Siekiame, kad tinklapis išlaikytų informatyviausio finansinio tinklapio Lietuvoje pozicijas ir manome, kad taip prisideda prie investuotojų būrio gausinimo bei Lietuvos kapitalo rinkos plėtros.
2. Finansinė – ūkinė veikla
Praėję metai finansų maklerio įmonei „Jūsų tarpininkas” buvo tarsi lūžio metai – 2004 metais bendrovės nuoseklus tarpininkavimo
Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje plėtojimas leido pastarajai pirmą kartą baigti metus su grynuoju pelnu. Kaip ir užpraeitais metais, klientų skaičiaus augimas bei paslaugų kokybės gerinimas lėmė, jog išaugo praktiškai visos pajamų rūšys.
1. Lentelė
|Paslaugos |2003 m. |2004 m. |Pokytis % |
|pavadinimas | | | |
|Emitentų vertybinių|41794.2 |53229.47 |27.36 |
|popierių apskaitos | | | |
|tvarkymas | | | |
|Tarpininkavimas |98479.1 |202057 |105.18 |
|NVPB | | | |
|Konsultavimas |5902.12 |33767.46 |472.12 |
|VP depozitoriumo |4547.63 |15644.89 |244.02 |
|paslaugos | | | |
|VP portfelių |8405.13 |26867.86 |219.66 |
|valdymas | | | |
|Pajamos iš |160889 |331567 |106.08 |
|pagrindinės veiklos| | | |
|Pajamos už VP |135383 |0 |-100.00 |
|pardavimą | | | |
|Kitos pajamos |35627 |22392 |-37.15 |
|VISO: |331899 |353959 |6.65 |
1 lentelėje matyti, kad pajamos iš pagrindinės veiklos 2004 metais išaugo net 106,08 proc. iki 331,6 tūkst. litų, o viena iš pagrindinių tokio augimo priežasčių buvo padidėjusios pajamos už tarpininkavimą perkant-
parduodant vertybinius popierius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje
(NVPB). Šios pajamos pernai išaugo 59,55 proc. iki 157,1tūkst. litų.
Tarpininkavimo NVPB pajamos išaugo didėjant JT klientų skaičiui bei užimamai rinkos daliai. Per metus klientų skaičius išaugo 131 proc. iki
1259, o elektroninės prekybos vertybiniais popieriais internetu sistemos JT
on-line vartotojų skaičius padidėjo 61,3 proc. iki 342.
2.paveikslas. UAB „JT“ klientų augimo skaičius [pic]
Iš 2 paveikslo galime teigti, kad augant JT klientų skaičiui, išaugo ir įmonės užimama rinkos dalis. 2003 metais JT rinkos dalis sudarė 2,61 proc., o 2004 m. ji išaugo 2,4 karto iki ir 6,2 proc. Pagal šį rodiklį bendrovė įsitvirtino centrinės akcijų rinkos ketvirtoje vietoje.
3. paveikslas. Klientų apyvartos augimas
|2000 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta | | |
|teikti naują paslaugą – klientų vertybinių| | |
|popierių portfelio valdymas 2002 metais | | |
|sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios | | |
|veiklos gavo 26,867 tūkst. litų pajamų | | |
|arba 219 proc. daugiau nei pernai. | | |
Kaip matome 3 paveiksle 2002 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta teikti naują paslaugą – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas 2004 metais sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios veiklos gavo 26,867 tūkst. litų pajamų arba 219 proc. daugiau nei pernai.
2004 metais „Jūsų tarpininko” makleriai valdė 20 vertybinių popierių portfelių. Tikimasi, jog valdomų vertybinių popierių portfelių skaičius augs ir 2005 metais.
2. Lentelė
|Pagrindinės veiklos|2003 m. |2004 m. |Pokytis % |
|sąnaudų pvadinimas | | | |
|Atlyginimai |58917.7 |55511.32 |-6 |
|Socialinio draudimo|18250.1 |17208.53 |-6 |
|įmokos 31% | | | |
|Turto nusidėvėjimas|19989,4 |19533,24 |-2 |
|Biržos nario |16000 |16000 |0 |
|mokestis | | | |
|Neatskaitomas PVM |16230,6 |16569,09 |2 |
|Reklama |- |4131,4 |100 |
|Patalpų nuoma ir |35052,2 |33155,9 |-5 |
|telekomunikacija | | | |
|Užsisakyta |23819,6 |25445,9 |7 |
|leidiniai bei | | | |
|duomenų bazės | | | |
|Nacionalinės |3000 |3000 |0 |
|finansų maklerių | | | |
|asociacijos nario | | | |
|mokestis | | | |
|Biržos komisinių |12261,2 |25735,74 |110 |
|įmoka | | | |
|Nuostolis iš VP |97057,3 |2337,12 |-98 |
|pardavimo | | | |
|Kitos išlaidos |112941 |110504 |-2 |
|VISO: |413519 |329131,9 |-20 |
2 lentelėje JT taip pat pavyko sumažinti savo pagrindines išlaidas, kurios 2004 metais siekė 329,1 tūkst. litų ir buvo 20 proc. mažesnės nei
2003 metais. Labiausiai sąnaudos augo Biržai sumokėtais komisiniais, kurie išaugo net 109 proc. Tokį augimą lėmė padidėjusios klientų apyvartos prekiaujant per JT biržoje. Smarkiai sumažėjo nuostolis iš VP pardavimo, šioje srityje JT aktyviai nedalyvauja, nes tam nėra palankios sąlygos dėl turimos B kategorijos licenzijos. Reklamos išlaidos išaugo 100 proc., nes
„Jūsų tarpininkas” pradėjo aktyviau reklamuotis šalies dienraščiuose ir kituose periodiniuose leidiniuose.
3. Balanso analizė
Kaip matyti iš 1 priedo 2004 m. įmonėje įsigyta ilgalaikio turto –
464300 Lt., o tai reiškia 147% daugiau nei pernai (217769 Lt.). Iš jų nematerialus turtas – 232 Lt., materialus turtas – 88785 Lt., finansinis turtas – 375283 Lt. 2004.12.31., ateinančių laikotarpių sąnaudos sudaro
2873 Lt., tai yra 2435 Lt. daugiau nei 2003 m. Bankuose ir kasoje grynųjų pinigų likutis 2004.12.31. – 1939022 Lt. Per vienerius metus gautinų sumų straipsnyje metų pabaigai buvo apskaitoma skolų įmonei – 146071 Lt., iš jų pirkėjų skolos – 55031 Lt., suteiktų paskolų – 91040 Lt. Įmonės kreditorinis įsiskolinimas – 1701682 Lt., tai reiškia kad 1468521 Lt., daugiau nei pernai. Iš jų atlyginimams, socialiniam draudimui bei mokesčiams – 7245 Lt., tiekėjams – 13560 Lt., gautų paskolų – 9022 Lt., klientams – 1671855 Lt., Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje buvo apskaitoma bendrovės kreditorinis įsiskolinimas – 305663 Lt. (gauta paskola). Taigi matome, kad UAB „JT”
turtas, o kartu ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai 2003 – 2004m., padidėjo 3,3 karto. Rezervai sudarė 2%, o įsiskolinimai per metus – 67%
bendros nuosavybės. Tačiau nuolatinis jų augimas galėtų sumažinti įsiskolinimus. Be to paskola buvo imama kadangi teko įmonei įsigyti daugiau transporto priemonių, bei kitų įrenginių (ilgalaikio turto).
4. Pelno (nuostolio) analizė
Iš pelno (nuostolio) analizės kuris yra atliktas 2 priede galime teigti kad UAB „JT“ pardavimai 2003 – 2004 m. laikotarpiu padidėjo apie 2 kartus.
Tai sąlygoja ne tik pardavimų apimtis, bet ir prekių paslaugų kaina. Iš to ir matome kad pardavimai ir paslaugos padidėjo 170678 Lt. (106%). Kaip jau minėjome iš 1 lentelės, tai įtakoja tarpininkavimas perkant – parduodant
VP. O sąnaudos sumažėjo 20% . Daug padėjo reklama, nes per ją galima sakyti padidėjo klientų skaičius.
IŠVADOS
Atlikus tyrimą galima padaryti išvadą dėl įmonės efektyvumo ir jos plėtojimo. Įmonė per metus sparčiai išsiplėtojo ką rodo 2 kartus išaugusi pardavimo apimtis, savikainų nuosavybė ir išaugęs grynas pelnas. Įmonė įsitvirtino rinkoje, kurioje ji vertinama kaip aukštos kokybės klientų aptarnavimo VP.
UAB „JT“ siekia, kad prekyba vertybiniais popieriais internetu būtų ne tik patogesnė, tačiau ir pigesnė. Bendradarbiaujant su Nacionaline vertybinių popierių birža bus siekiama sukurti sistemą, kad klientų pavedimai į biržą patektų be maklerio įsikišimo, vien tik „bendraujant”
kompiuteriams. Tai leis sumažinti pavedimų pateikimo kaštus, o kartu ir sumažinti sandorių įkainius. Taip pat artimiausiu metu bus pradėta taikyti lankstesnė įkainių sistema, kas turėtų UAB „JT“ paslaugas padaryti patrauklesnėmis stambesniems investuotojams.
„JT“ ir toliau orientuojasi į smulkius ir vidutinių akcijų rinkos dalyvius, suteikdama jiems galimybę Interneto pagalba prekiauti iš bet kurio pasaulio kampelio, bet kurio metu. Tolimesniuose planuose yra numatomi nauji sprendimai padėsiantys investuotojams patogiau stebėti
Lietuvos akcijų rinką.
Apžvelgiant praėjusius metus galima tvirtai teigti, kad „JT“ toliau stiprina savo pozicijas centrinėje rinkoje, o investicijos į JT on-line klientų zoną pradeda teikti rezultatus. Smarkiai augęs klientų skaičius didino jų prekybos apyvartas ir padėjo UAB „JT“ padidinti pajamas iš pagrindinės veiklos.
L i t e r a t ū r a:
1. L.Juozaitienė „Įmonių finansinė analizė“;
3. Tarptautiniai apskaitos standartai;
4. www.tax.lt;
5. www.finansai.lt.
[pic][pic]
INVESTICIJOS
Trumpalaikės
Ilgalaikės
Investicinis turtas
Investicijų apskaitos metodai
Savikaina
Rinkos vertė
Perkainota vertė
Žemesnioji – savikaina, arba rinkos vertė