Sodros strategija

Turinys
Įvadas..............................2
1. Socialinis draudimas Lietuvoje....................4
2. “Sodros” aplinkos ir išteklių analizė..................7
2.1. Išorės aplinkos veiksniai......................7
2.2. Vidaus aplinkos veiksniai....................10
2.3. Išteklių analizė........................12
3. Pašalpos, kompensacijos, išmokos ir paslaugos.............14
4. Strateginiai tikslai..........................17
Išvados..............................20
Literatūros sąrašas..........................21Įvadas
Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos periodais didelę reikšmę turi baimės jausmas, siekimas būti saugiu, apsaugoti savo artimuosius, savo turtą. Jau nuo senų laikų žmonės savo saugumui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas.

Trečiame šio amžiaus dešimtmetyje Vokietijoje išleistame draudimo vadovėlyje rašoma, kad “draudimas yra žmogaus proto pergalė prieš žiaurias gyvenimo jėgas”.
Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Netikrumo dėl savo atteities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą, bet ir tarnauja kaip efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo pačiu taptų našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmogaus gerbūvio, prisitaikymo bei turtinių skirtumu tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudimo daugumos projektų tektų attsisakyti, vargu, ar bankai ryžtųsi juos kredituoti. Draudimo sąlyga yra tvarkingi įrengimai, apsaugos priemonės, technologinė drausmė. Draudimas – drausminantis visuomenės veiksnys.
Draudimas – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fiziniu ir juridinių asmenų interesus.
Draudimas gali būti privatus ir valstybinis.
Tiek valstybinis tiek privatus draudimas pa

adeda patenkinti dėl tam tikrų draudiminių įvykių atsiradusį poreikį. Kadangi valstybinio ir privataus draudimo veiklos rezultatai yra panašūs, tai griežtos ribos tarp šių dviejų veiklų nėra. Valstybinio ir privataus draudimo santykis priklauso nuo šalyje egzistuojančios socialinės apsaugos sistemos bei draudimo veiklos reglamentavimo.
Draudimo teorijoje yra išskiriamos trys pagrindinės valstybinio bei privalaus draudimo veiklos santykio galimybės:
1) dažniausia sutinkamas atvejis, kai privatus draudimas papildo valstybinį. Pvz.: VSD pensijos ir privačiuose pensijų fonduose sukauptos pensijos.
2) privatus draudimas konkuruoja su valstybiniu draudimu.
3) tam tikrose draudimo šakose gali nebūti jokių sąlyčio taškų.
Pvz.: draudimą nuo nedarbo vykdo tik valstybė, o transporto priemonių draudimą tik privačios draudimo bendrovės.
Tarp šių dviejų draudimo rūšių yra ir daug skirtumų. Valstybinis socialinis draudimas yra valstybės socialinės politikos dalis, kurio viena pagrindinių funkcijų yra kiekvieno šalies gyyventojo egzistavimo užtikrinimas.
Privatų draudimą vykdo privatūs juridiniai asmenys pagal šalyje galiojančius įstatymus.
Socialinio draudimo įmokų ir išmokų rūšys bei dydis dažniausiai yra ties normomis bei įstatymais griežtai reglamentuotos. Privataus draudimo įmokos ir išmokos dažniausiai priklauso nuo laisvo (įstatymo nubrėžtose ribose) draudiko bei draudėjo susitarimo draudimo sutarties pasirašymo metu.
VSD išmokos paprastai finansuojamos iš per tą patį periodą surinktų socialinio draudimo įmokų.
Privataus draudimo veikla vykdoma dviem principais:
1) rizikinio draudimo veikla vykdoma vadovaujantis kolektyvinio poreikio tenkinimo principu, t.y. draudimo išmokos yra finansuojamos iš per tą pa
atį periodą surinktų
draudimo įmokų;
2) kaupiamojo draudimo pagrindas yra kapitalo finansavimo sistema, t.y. draudimo išmokos yra finansavimo sistema, t.y. draudimo išmokos yra finansuojamos iš draudėjo
per tam tikrą laiką sukaupto kapitalo.
Valstybinio ir privataus draudimo priežiūrą dažniausia vykdo skirtingos institucijos – Lietuvoje valstybinį draudimą prižiūri socialinių reikalų ir darbo ministerija, privatų valstybinė draudimo priežiūros tarnyba.

Valstybinio socialinio draudimo sistema apima kone visus Lietuvos gyventojus: kaip draudėjus, kaip apdraustuosius, kaip socialinio draudimo išmokų gavėjus. Sistema pagrįsta solidarumo principu: dirbantys žmonės, mokėdami socialinio draudimo įmokas, remia pensinin.kus, invalidus, bedarbius. Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau – nuo jas mokančiųjų sąžiningumo.1.Socialinis draudimas Lietuvoje
Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai Respublikos prezidentas A.Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Ši data ir šiandien Lietuvoje minima kaip socialinio draudimo darbuotojų profesinė diena. Valdyba buvo įsteigta prie Vidaus reikalų ministerijos, minėtame įstatyme nurodoma, kad Valdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Ji aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, tvirtino jų sąmatas, taip pat rūpinosi socialine globa, steigė ir prižiūrėjo našlaičių ir senelių prieglaudas.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, tik prieš II-ąjį Pasaulinį karą buvo įvestas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas. Ligonių kasos Li
ietuvoje pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Buvo įsteigta 16 ligonių kasų: dešimt iš jų teritorinės, kitos – atskirų įstaigų ir įmonių kasos: Susisiekimo ministerijos, Eigulių, Elektros akcinės bendrovės, Lietuvos banko, Šv. Zitos draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto. Ligonių kasų įstatymas numatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims bei jų šeimų nariai. Tačiau buvo numatytos ir labai svarbios išimtys: ligos draudimu nebuvo draudžiami žemės ūkio darbininkai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie uždirba daugiau kaip 400 Lt per mėnesį. Tuo būdu, socialinis draudimas tarpukario Lietuvoje apėmė nedidelę šalies gyventojų dalį, kadangi net du trečdaliai tuometinės Lietuvos gyventojų buvo žemdirbiai, o jie, kaip jau minėta, nebuvo draudžiami. Draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, laidojimo, motinystės ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. algos, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Pašalpos dydį nustatydavo ligonių kasa.

1937 m. pradėjo veikti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa. Tai buvo viena centrinė įstaiga, tvarkiusi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų visoje Lietuvoje. Kasa skyrė ir mokėjo pašalpas ir pensijas, o įmokas rinko ligonių kasos.

Tarpukario Lietuvoje nespėta įgyvendinti pensijų draudimo. Valstybė mokėjo pensijas tik kariams, valstybės tarnautojams bei pasižymėjusiems visuomenės veikėjams.Teisė į pensiją buvo suteikiama ištarnavus valstybinėje tarnyboje 25 metus. Pensijos dydis sudarė 60 proc. buvusios algos.

Nedarbo draudimo užuomazgas galima įžvelgti dar 1919 m. Tu
uomet buvo priimti Darbo biržų įstatymai. Jie numatė nemokamas paslaugas ieškantiems darbo ir ieškantiems darbininkų. Tačiau spėta įsteigti darbo biržas tik Kaune ir Šiauliuose. Darbo biržas išlaikė savivaldybės savo lėšomis. Bedarbiams buvo organizuojami viešieji darbai ir teikiami pietūs varguomenės valgyklose.

Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istoriją 1940 m. užbaigė Liaudies komisarų taryba, savo nutarimu Socialinio aprūpinimo komisariatui perdavusi visas socialinės paskirties įstaigas, ligonių kasą bei Vyriausiąją socialinio draudimo tarybą.

Okupavus Lietuvą buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis. Tuo metu valstybinis socialinis draudimas buvo taikomas visiems darbininkams ir tarnautojams, nepriklausomai nuo darbo trukmės ir apmokėjimo formų. Socialinis draudimas buvo vykdomas tik valstybės lėšomis, įmokas mokėjo įmonės ir organizacijos, patys darbuotojai jokių socialinio draudimo įnašų iš savo atlyginimo nemokėdavo. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto.

Iki 1990 metų socialinio draudimo funkcijas Lietuvoje vykdė profesinės sąjungos. Jos valdė socialinio draudimo lėšas, joms priklausančias sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas.

Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Visi įnašai patekdavo į bendrą socialinio draudimo biudžetą, kuris buvo dalis TSRS valstybinio biudžeto. Lietuvos įmonės, įstaigos ir organizacijos profesinėms sąjungoms mokėjo įnašus. Įnašai buvo diferencijuoti, nuo 2.4% iki 18% darbuotojo. uždarbio, priklausomai, kokiai profesinei sąjungai įmonė ar organizacija priklausė, pvz., kultūros darbuotojų profsąjungai buvo taikomas 7 proc. įmokų tarifas, geležinkeliečių – 10 proc., maisto pramonės darbuotojų – 14 proc. Vietinių profsąjungų leidimu, darbdaviai iš šių lėšų mokėdavo pensijas dirbantiems pensininkams, laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų gimimo, vaikų priežiūros, laidojimo ir kitas pašalpas. Kadangi socialinio draudimo biudžetas nebuvo atskirtas nuo visasąjunginio valstybės biudžeto, buvo deklaruojama, jog visos išmokos mokamos valstybės lėšomis.

Jau praėjo 14 metų, kai Lietuvoje buvo padėti socialinio draudimo pamatai. 1990 metais vasario 13 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo”, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion.

Tais pačiais metais, praėjus vos kelioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 03 15), prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba, kuriai pavesta Respublikoje vykdyti socialinio draudimo funkcijas. Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba ir jos teritoriniai skyriai pradėjo registruoti draudėjus, rinkti įmokas, organizuoti ir kontroliuoti išmokų operacijas, vykdyti valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Jau tuomet Vyriausiajai valstybinio socialinio draudimo valdybai prigijo trumpesnis pavadinimas – “Sodra” (žodžių “socialinis draudimas” trumpinimas). Tai buvo pirmojo direktoriaus šviesaus atminimo Evaldo Kliučinsko sumanymas.

1990 m. spalio 23 d. buvo priimamas Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, kuris socialinį draudimą atskyrė nuo globos ir rūpybos ir įteisino savarankišką socialinio draudimo biudžetą.

1991 metų gegužę įsigalioja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, įtvirtinęs socialinio draudimo rūšis, finansus bei valdymą. Įstatyme buvo apibrėžta, kad “valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų”.

1991 m. lapkričio 21 d. “Sodra” buvo priimta į Tarptautinę socialinio draudimo asociaciją (ISSA) tikrąja nare. Tai įgalino socialinio sistemos darbuotojams ne tik dalyvauti ISSA Generalinėje asamblėjoje, konferencijose, bet ir semtis iš kitų šalių patirties.

1992 m. vasario 7 d. Valstybinio socialinio draudimo taryba nutarė, kad kovo 23 diena būtų paskelbta Valstybinio socialinio draudimo diena. Tą dieną 1926 m. buvo priimtas pirmasis socialinio draudimo įstatymas Lietuvos istorijoje. Per pirmuosius penkerius socialinio draudimo gyvavimo metus buvo suformuota teisinė bazė, sukurti struktūriniai padaliniai, pradėtos kurti kompiuterinės informacinės duomenų bazės.

1994-1995 m. vyko pensijų reforma. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jis pakeitė iki tol galiojusį dar 1956 metais sovietinį pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymą.

Naujoji sistema buvo orientuota į ateitį ir turėjo būti taikoma tiems asmenims, kurie į pensiją išeis po 1995 metų sausio 1 d., tai yra, po įstatymo įsigaliojimo datos. Tačiau Seimo sprendimu, remiantis naujuoju įstatymu, buvo perskaičiuotos visų pensininkų pensijos, taikant pensijos nemažinimo taisyklę. Padidėjusioms pensijoms mokėti “Sodrai” papildomai prireikė 130 mln. litų. Įsigaliojus naujajam pensijų įstatymui pradėjo veikti pensijų indeksavimo mechanizmas: pensijos didinamos didinant bazinę pensiją bei draudžiamąsias pajamas. 1995 m. bazinė pensija buvo padidinta 3, o draudžiamosios pajamos – 4 kartus. Šiam tikslui prireikė dar 153 mln. litų. Iš viso padidėj.usioms pensijoms mokėti 1995 metais reikėjo papildomai 283 mln. Lt.

1995 m. Seimas priėmė sprendimą dar kartą perskaičiuoti pensijas. Šį kartą atsižvelgiant į palankiausią uždarbį. Padidėjusioms pensijoms mokėti 1996 metais prireikė papildomai 216,4 mln litų.

1995 metų laikotarpis į “Sodros” istoriją įėjo kaip vienas sunkiausių. Pensijų reforma pareikalavo daug papildomų lėšų, vėlavo pensijos ir kitos socialinės išmokos. Be to, tuometinė bankų krizė neaplenkė ir “Sodros”.

1996 – 1998 m. buvo įgyvendinamas projektas “Phare parama “Sodrai”. Pagrindiniais projekto vykdytojais iš Europos Sąjungos pusės buvo Airijos socialinės gerovės ministerijos ekspertai.

1997 m. prasidėjo sveikatos reforma, sveikatos draudimo funkcijos iš “Sodros” perėjo ligonių kasoms. Buvo įkurtas atskiras Sveikatos draudimo fondas.

1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas. Šis įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai. Tikimasi, kad privatūs pensijų fondai papildys esamą socialinio draudimo pensijų sistemą ir šalies gyventojams sudarys geresnes sąlygas pasirūpinti savo ateitimi.

2000 m. įstatymu įteisinta nauja draudimo rūšis – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.

2003 m. pradėta pensijų sistemos reforma. Nuo 2004 m. sausio 1 d. gyventojai dalį įmokų “Sodrai” gali savarankiškai nukreipti pensijoms kaupti. Pirmaisiais reformos metais įmoka kaupiamajam draudimui yra 2,5 proc. – tiek, kiek dabar socialiniam pensijų draudimui moka pats apdraustasis. Kaupiamosios įmokos tarifas kasmet bus didinamas po 1 procentinį punktą iki 5,5 proc. 2007 metais. Per pirmąjį pensijų sistemos reformos etapą, trukusį nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 1 d., pensijų kaupimo sutartis pasirašė 441 606 Lietuvos gyventojų, arba 36,6 proc. visų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu.2.“Sodros” aplinkos ir išteklių analizė
2.1. Išorės aplinkos veiksniai
Politiniai veiksniai. Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDF valdyba) yra vykdomoji institucija, kuri įgyvendina įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestas valstybinio socialinio draudimo srities funkcijas ir uždavinius bei vykdo šioje srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos politiką. Dažnai keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo politikos kryptims valstybinio socialinio draudimo sistema gali tapti nestabili, o naujai iškelti tikslai ir veiklos kryptys dirbantiesiems ne visuomet būna suprantamos ir priimtinos.
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo sistemą sudaro darbo rinkos sistema, socialinio draudimo sistema ir socialinės paramos sistema. Šios sistemos yra viena su kita labai susijusios, todėl vienoje sistemoje vykstantys pokyčiai turi įtakos kitų sistemų stabilumui ir funkcionavimui. VSDF valdybos ir jos įstaigų veikla labiausiai priklauso nuo darbo rinkos sistemoje vykstančių pokyčių, kadangi jie turi tiesioginę įtaką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF biudžetas) įplaukoms.
VSDF valdybos ir jos įstaigų veiklai įtakos turi įvairios valstybinio valdymo institucijos ir organizacijos: Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Respublikinė darbo birža ir jos teritoriniai skyriai, Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos institucijos bei organizacijos. Keičiantis valstybinio valdymo institucijų ir kitų organizacijų veiklos kryptims, kurias dažniausiai lemia valstybės vykdoma politika, keičiasi VSDF valdybos ir jos įstaigų bendradarbiavimo pobūdis ir santykiai su jomis.
Kiti svarbūs politinės aplinkos veiksniai, įtakojantys VSDF valdybos veiklą, yra įstojimas į Europos Sąjungą, reikalaujantis gebėjimų administruoti Europos Sąjungos Tarybos Reglamentus: Reglamentą 1408/71/EEC – „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems bendrijoje” ir Reglamentą 574/72/EEC, nustatantį Reglamento 1408/71/EEC įgyvendinimo tvarką bei tarptautines sutartis.
Ekonominiai veiksniai. VSDF valdybos ir jos įstaigų vykdoma veikla yra veikiama šalies makroekonominės aplinkos pokyčių. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2001 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 6,5 proc., 2002 metais – 6,8 proc., o 2003 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje – bendrasis vidaus produktas padidėjo 9 proc. 2004 metais, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, tikimasi tolesnio ūkio augimo.

Svarbūs ekonominį vystymąsi lemiantys veiksniai yra nedarbo ir darbo užmokesčio pokyčiai. Pastaruosius dvejus metus nedarbas Lietuvoje mažėja. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 13,8 proc. 2002 metais iki 12,4 proc. 2003 metais. Tikimasi, kad panaši tendencija išliks ir situacija darbo rinkoje toliau gerės. Dėl vis didėjančios darbo jėgos paklausos ir darbo jėgos lankstumo nedarbo lygis šalyje mažės nuo 12,4 proc. (užimtumo tyrimo duomenimis) 2003 metais iki 9,7 proc. 2007 metais. Manoma, kad darbo jėgos paklausos didėjimas, produktyvumas, stiprėjantys optimistiniai ūkio dalyvių lūkesčiai esant Europos Sąjungoje turės teigiamą įtaką darbo užmokesčio didėjimui. Pirmi žingsniai, susiję su darbo užmokesčio pokyčiais, buvo žengti. Nuo 2004 m. gegužės l d. minimali mėnesinė alga buvo padidinta iki 500 litų, o bazinė mėnesinė alga iki 115 litų. Numatoma, kad šalyje vidutinis darbo užmokestis per mėnesį didės vis sparčiau. Vidutinis bruto darbo užmokestis per mėnesį turėtų padidėti nuo 1056 litų 2003 metais iki 1396 .litų 2007 metais.

Remiantis esama darbo rinkos situacija ir atsižvelgiant į prognozes, galima įžvelgti teigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos valstybinio socialinio draudimo sistemai, taip pat VSDF valdybos ir jos įstaigų veiklai. Mažėjant nedarbui ir dėl didėjančios darbo jėgos paklausos augant darbo užmokesčiui, tikimasi į VSDF biudžetą ateityj e surinkti vis daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tačiau taip pat prognozuojama, kad kylant kainų lygiui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepagrįstai didinant valstybinio socialinio draudimo išmokas iš VSDF biudžeto, gali būti susidurta su VSDF biudžeto subalansavimo problema. VSDF biudžeto subalansavimo problema gali iškilti įgyvendinus ir pensijų sistemos reformą, nes, išliekant neigiamiems demografinės būklės pokyčiams Lietuvoje, nedidėjant arba nežymiai didėjant VSDF biudžeto įplaukoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei iš valstybės biudžeto pilnai nedengiant į pensijų kaupiamuosius fondus pervedamų įmokų, ateityje gali pritrūkti lėšų valstybinio socialinio draudimo išmokoms.
Socialiniai veiksniai. Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir išmokų struktūrą tiesiogiai veikia socialiniai ir demografiniai pokyčiai. Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja. Per 1958-2002 metus ji vidutiniškai pailgėjo 3 metais: vyrų – 1,34 metų, moterų – 6 metais. 2002 metais vidutinė gyvenimo trukmė buvo 72 metai: vyrų – 66 metai, moterų – 78 metai. Žvelgiant į ateitį, susiklosčiusią padėtį komplikuoja dar ir tai, kad vis daugiau žmonių miršta ir vis mažiau gimsta. Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis mažėja. Jau 1994 metais gimusiųjų buvo mažiau nei mirusiųjų: 1000 gyventojų teko 11,6 gimusioje ir 12,7 mirusiojo (natūralus gyventojų prieaugis – 1,1). Neigiamas natūralus gyventojų prieaugis 2002 metais – 3,2. Kitas veiksnys, lemiantis gyventojų mažėjimą – gyventojų migracija. Statistikos departamento prie Lietuvos respublikos Vyriausybės duomenimis 1990-2003 metais iš Lietuvos išvyko 236 tūkstančiais asmenų daugiau nei atvyko. Vien 2003 metais išvyko 6304 asmenimis (2002 metais – 1976) daugiau nei atvyko.
Lietuvos visuomenė pamažu senėja. Vaikų iki 10 metų 1989-2001 metais sumažėjo – nuo 15,5 iki 11.6 proc. visų gyventojų, padaugėjo vyresnių nei 60 metų gyventojų- nuo 15,7 iki 19,3 proc. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atliktos gyventojų skaičiaus 2005-2030 metais prognozės duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje bus 27,3 proc. gyventojų per 60 metų. Ilgėjant gyventojų amžiui, didėja poreikis valstybinio socialinio draudimo išmokoms – senatvės pensijoms. Senatvės pensijos yra svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. Dažniausiai tai yra ir vienintelis Lietuvos gyventojų (pensininkų) pragyvenimo šaltinis (iš viso pensijų socialiniam draudimui 2004 m. numatyta skirti 3 mlrd. 827 mln. litų). Išmokos pensijoms sudaro 73 proc. VSDF biudžeto išlaidų.

Lietuvoje didėja asmenų, gaunančių invalidumo pensiją, skaičius, kurio didėjimą lemia skurdas, žemas pragyvenimo lygis, ne itin gera padėtis darbo rinkoje, lengvatos bei gyventojų sveikatos sutrikimai. Valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijų gavėjų skaičius 2002 metais, palyginus su 1996 metais, padidėjo 27 proc.
Gyventojų amžiaus struktūros ir gyventojų sveikatos pokyčiai labai veikia VSDF biudžeto išlaidas. Mokančių valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gaunančių pensijas asmenų proporcija darosi vis nepalankesnė ir vienam dirbančiajam tenka išlaikyti vis daugiau pensijas gaunančių asmenų. Maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų yra mokamos pensijos, 18 proc. Lietuvos gyventojų gauna senatvės pensiją. Apskaičiuota, kad, jeigu pensinis amžius išliktų toks koks yra numatytas dabar, 10 įmokų mokėtojų 2025 metais tektų 8 pensininkai, o 2050 metais – 11 pensininkų.
Siekiant išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje, 2004 m. pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios tikslas – įvesti pensijų kaupimo pakopą, leidžiančią Lietuvos. gyventojams individualiai kaupti dalį socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai.

Technologiniai veiksniai. Diegiant naujas technologijas ir modernizuojant VSDF valdybos ir jos įstaigų valdymą, siekiama kokybiškiau tenkinti vis didėjančius draudėjų ir apdraustųjų aptarnavimo poreikius. Be to, siekiant gerinti piniginių išteklių, žmogiškųjų išteklių valdymą, dokumentų tvarkymą, tobulinti informacijos pateikimo ir kitus procesus, ateityje numatoma įdiegti Finansų valdymo sistemą, Dokumentų tvarkymo sistemą, Valdymo informacinę sistemą, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, vidaus audito informacinę sistemą, įmokų/išmoku/subjektų/pensijų kaupimo taikomąsias sistemas bei plėtoti kitas VSDF valdybos ir jos įstaigų veiklos efektyvumą didinančias technologijas.2.2.Vidaus aplinkos veiksniai
Teisinė bazė. VSDF valdyba ir jos įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymais ir kitais valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatais.

Organizacinė struktūra. Valstybinį socialinį draudimą Lietuvoje vykdo įstaigos, kurios suskirstytos į:
– VSDF valdybą,
– VSDF valdybos įstaigas (teritorinius skyrius ir kitas įstaigas).

VSDF valdybos organizacinė struktūra suformuota taip, kad būtų galima vykdyti visas jai priskirtas funkcijas. Būdingas kuravimo sričių principas. Direktorius ir jo pavaduotojai kuruoja jiems priskirtas VSDF valdybos veiklos sritis, kurioms priklauso tam tikri skyriai, vykdantys jiems pavestas funkcijas ir uždavinius.

Siekiant efektyvesnio VSDF valdybos teritorinių skyrių valdymo, teritoriniai skyriai suskirstyti į tipines A, B ir C organizacinių struktūrų grupes. Tipinės VSDF valdybos teritorinių skyrių organizacinės struktūros patvirtintos atsižvelgiant į aptarnaujamų klientų skaičių ir darbų apimtis, kurios lemia reikiamą struktūrinių padalinių ir dirbančiųjų skaičių.

Atsižvelgiant į veiklos pokyčius ir naujų funkcijų atsiradimą, susijusį su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą, ateinančiais metai numatoma keisti ir/arba pertvarkyti organizacines struktūras. Šiuo metu didžiausių struktūrinių pokyčių reikalauja VSDF valdybos Užsienio pensijų skyrius, kurį, dėl jo specifinės veiklos, yra sudėtinga priskirti patvirtintoms tipinėms organizacinėms struktūroms.

Žmonių ištekliai. 2003 metais VSDF valdybos ir jos įstaigų funkcijų įgyvendinimui buvo patvirtintos 3646 pareigybės. Tačiau, dėl 2003 metais didėjusių darbų apimčių, susijusių su teisės aktų pakeitimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimo, dėl duomenų apie asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius ir pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms sukaupimo, vykdymu, buvo įvesta papildomai 118 pareigybių ir bendras jų skaičius 2003 metų pabaigoje sudarė 3764 pareigybes.

Augant pareigybių skaičiui, pareigybių struktūra iš esmės nesikeitė: valstybės tarnautojai sudarė apie 39 proc., o darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, – apie 61 proc.
VSDF valdyboje ir jos įstaigose valstybės tarnautojų pareigybės priskirtos A ir B lygiui. 2004 metų sausio l dienos duomenimis apie 16 proc. A lygio ir apie 3 proc. B lygio valstybės tarnautojų neturėjo jų užimamoms pareigybėms būtino išsilavinimo. Šis skaičius beveik nepakitęs ir šiandien.

VSDF valdyboje ir jos įstaigose nesilaikoma etatinės drausmės. Vidutiniškai 8,2 proc. pareigybių yra neužimtos, o kai kuriuose VSDF valdybos teritoriniuose skyriuose bendras neužimtų pareigybių skaičius siekia apie 20 ir daugiau procentų.

VSDF valdyboje ir jos įstaigose daug dėmesio skiriama dirbančiųjų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui. Organizuojant VSDF valdybos ir jos įstaigų dirbančiųjų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, remiamasi VSDF valdybos ir jos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo strategija 2003-2006 metams, VSDF valdybos ir jos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis mokymo organizavimo tvarka bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006 metų strategijos patvirtinimo”. Pagrindinis vaidmuo, organizuojant su dirbančiųjų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusius procesus, tenka VSDF valdybos Personalo ir valdymo paslaugų skyriui, o mokymus pagal patvirtintus mokymo planus organizuoja VSDF valdybos Mokymo ir tyrimo centras. 2003 m. VSDF valdybos Mokymo ir tyrimo centre mokėsi ir tobulino kvalifik.aciją 2957 VSDF valdybos ir jos įstaigų dirbantieji.

Planavimo sistema. Veiklos planavimas yra pakankamai nauja VSDF valdybos veiklos sritis, todėl VSDF valdybos dirbantiesiems vis dar trūksta teorinių žinių ir praktinių įgūdžių planuojant organizacijos veiklą. Jau keleri metai VSDF valdyboje funkcionuoja veiklos planavimo sistema. Ji apima metinio veiklos plano rengimą ir struktūrinių padalinių veiklos planų rengimą. Ateityje numatoma veiklos planavimą vystyti galutinai įdiegiant strateginį veiklos planavimą ir vėliau jį plėtojant. Tam visų pirma reikia tinkamai reglamentuoti planavimo etapus.

Finansiniai ištekliai. VSDF valdybos ir jos įstaigų veikla yra finansuojama iš VSDF biudžeto lėšų. VSDF biudžetas yra savarankiškas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetų sudėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų priskaičiuota 148 mln. litų, t.y. 97,2 proc. planuotos sumos (arba 4,3 mln. litų mažiau), tai sudarė 3,2 proc. visų VSDF biudžeto išlaidų. Palyginus su 2002 m. veiklos sąnaudos padidėjo 7,5 proc. 2004 metams VSDF biudžete VSDF valdybos ir jos įstaigų funkcijoms ir uždaviniams vykdyti numatyta iš viso 173 mln. litų.

Apskaitos tinkamumas. VSDF valdybos ir jos įstaigų apskaita organizuojama vadovaujantis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka bei atsižvelgiant į Tarptautinius apskaitos standartus. Kad apskaitos sistema visiškai atitiktų VSDF valdybos ir jos įstaigų poreikius, būtina įdiegti Finansų valdymo sistemą.

Ryšių sistema. VSDF valdyboje ir jos įstaigose įdiegti lokalūs kompiuteriniai tinklai, kurie sujungti į vientisą respublikinį tinklą, veikia kitos ryšių sistemos. VSDF valdybos ir jos įstaigų dirbantieji atliekamų užduočių ir darbų klausimais turi galimybę naudotis internete, elektroninio pašto ir kitomis ryšių priemonėmis. Geras ryšių sistemos veikimas įtakoja dirbančiųjų atliekamų darbų spartą ir kokybę. Šiuo metu pagrindinės problemos kyla dėl tinklo pralaidumo. Ši problema pastebima tada, kai specialistai turi dirbti su internete esančiomis programomis. Siekiant išspręsti kylančias problemas, informacinės sistemos eksploatacijai reikėtų skirti didesnį dėmesį.

Vidaus kontrolės sistema. Vidaus kontrolė valstybinio socialinio draudimo sistemoje funkcionuoja. Jos patikimumą užtikrina VSDF valdybos parengtos ir pavaldžiose įstaigose įgyvendintos detalios tvarkos, procedūros, aprašymai ir kt. VSDF valdyboje ir jos įstaigose vidaus kontrolės būklę analizuoja bei jos lygį ir patikimumą vertina VSDF valdybos Vidaus audito tarnyba.2.3. Išteklių analizė
Stiprybės:
– Efektyvus darbo VSDF valdyboje ir jos įstaigose organizavimas.
– Gebėjimas valdyti pokyčius.
– Pakankamai gerai išplėtota informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūra.
– Pakankamai kvalifikuoti ir gerų darbo įgūdžių turintys dirbantieji.
– Suformuotas “Sodros”, kaip patikimos organizacijos, įvaizdis.
– Sugebėjimas operatyviai valdyti pinigines lėšas.
– Užtikrintas mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo finansavimas.

Silpnybės:
– Aukštos kvalifikacijos IT specialistų trūkumas.
– Dėl nuolat besikeičiančių įstatymų trūksta laiko gilesnei iškilusių problemų analizei, optimaliausio sprendimo priėmimui bei galimų problemų prevencijai.
– Ne visi VSDF valdybos teritoriniai skyriai turi pakankamai patalpų priskirtoms funkcijoms vykdyti.
– Neįteisintas “elektroninis” parašas, kas daro neefektyvų elektroninių deklaracijų ir SD formų pateikimą elektroniniu būdu.
– Nepakankamai aiškūs perspektyviniai uždaviniai ir funkcijos.
– Nepilnai įdiegta strateginio planavimo sistema.
– Nestandartizuoti ir neformalizuoti informacinių technologijų veiklos procesai bei kriterijai.
– Pasitaikančios klaidos registruose ir duomenų bazėse.
– Veiklos valdymo procesų sistemų trūkumas.

Galimybės:
– Diegti pažangius darbo metodus, siekiant efektyvių darbo rezultatų.
– Eksploatuojama informacinė sistema bei turima informacinių technologijų infrastruktūra leidžia kurti ir diegti paslaugas, teikiamas elektroniniu būdu.
– Organizuoti ir vykdyti statinių statybas, rekonstrukcijas, remontus, tenkinant darbuotojų ir klientų šiuolaikinius reikalavimus.
– Siekti sumažinti pasitaikančias klaidas registruose ir duomenų bazėse.
– Tobulinti VSDF valdybos skyrių ir jos įstaigų darbo organizavimą, veiklos planavimą ir dirbančiųjų darbo rezultatų vertinimą.
– Vadovaujantis sukaupta patirtimi, galima kurti ir diegti taikomąsias sistemas, dirbančias šiuolaikinių Internet technologijų pagrindu.
– Vykdyti centralizuotą turto valdymą ir viešuosius pirkimus.
– Vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio institucijomis bei kitomis organizacijomis.

Grėsmės:
– Dalis draudėjų didina skolą praleistais mokėjimo terminais, o esamų teisės aktų pagalba nepavyksta skolos likviduoti.
– Dažnas teisės aktų keitimas.
– Draudėjų vengimas mokėti įmokas.
– Kvalifikuotų specialistų migracija į kitas organizacijas.
– Nepamatuoti politiniai sprendimai.
– Plečiant ir integruojant duomenų teikimo ir surinkimo internetu veiklą, didėja grėsmė duomenų saugumui.3.Pašalpos, kompensacijos, išmokos ir paslaugos
Remiantis pagrindiniais socialinės apsaugos įstatymais bei gyvenimo lygio rodikliais šalies piliečiams skiriamos šios pašalpos, kompensacijos bei išmokos:
– Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui – motinai, pagimdžiusiai kūdikį.
– Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims – besimokančiai dieninėje mokymosi įstaigoje nėščiai moteriai, negaunančiai motinystės pašalpos.
– Šeimos pašalpa – šeimai, auginančiai vaiką iki trejų metų. Socialiniu draudimu neapdraustoms moterims mokama nuo kūdikio gimimo dienos, o apdraustoms – pasibaigus motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimui.
– Pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų – šeimai, turinčiai tris ir daugiau vaikų iki jie mokosi mokymosi įstaigose. Auginančiai tris vaikus šeimai pašalpa mokama atsižvelgiant į šeimos pajamas.
– Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams – šeimai, kol vaiko tėvas atlieka privalomąją karo tarnybą.
– Vaiko globos pašalpa – globėjui už likusio be tėvų globos vaiko globą.
– Našlaičio stipendija – našlaičiui ar likusiam be tėvų globos vaikui, besimokančiam profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje.
– Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti – našlaičiui ar likusiam be tėvų globos vaikui, kai jis baigia bendrojo lavinimo, internatinę ar profesinę mokyklą.
– Socialinė pašalpa – asmenims ir šeimoms, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas.
– Speciali laidojimo pašalpa mirties atveju – laidojančiam asmeniui. Skirta padengti laidojimo išlaidas.
– Vienkartinė pašalpa socialiai remtiniems asmenims – tikslu suteikti materialinę paramą ypatingais atvejais (pvz.: gaisras, potvynis, turto sunaikinimas, liga ir t.t).
– Šalpos pensija – asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyti reikalaujamo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti.
– Transporto išlaidų kompensacija – asmenims, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialiuosius lengvuosius automobilius, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įsigiję automobilį. Transporto išlaidų kompensacija gali būti skiriama ir mokama vaikams invalidams iki 16 metų pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtiną ligų sąrašą.
– Specialiųjų lengvųjų automobilių arba motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija – asmenims, kuriems sutrikusios judėjimo funkcijos apsunkina naudojimąsi bendruoju visuomeniniu transportu ir pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą jie turi teisę įsigyti ir vairuoti specialiuosius automobilius.
– Slaugos pašalpa – visiškos negalios invalidams. Visiškos negalios invalidui, kuris nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, priklausanti slaugos pašalpa skiriama ir mokama jo globėjui. Slaugos pašalpa neskiriama visiškos negalios invalidui, gyvenančiam globos įstaigoje.
– Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacija – mažas pajamas turinčioms šeimoms.
– Žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga – asmenims, nukentėjusiems dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai jie neturi teisės į atitinkamas kompensacijas iš įmonės ar socialinio draudimo lėšų.
– Kompensacija sergantiems cukriniu diabetu – asmenims, negaunantiems socialinio draudimo pensijos ir sergantiems cukriniu diabetu, jų gydomajam maitinimui.
– Kompensacija asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius – nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir patyrusiems dėl to žalą.
– Mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas nuolaida – nukentėjusiems asmenims taip pat šeimoms asmenų, nukentėjusių (žuvusių ar tapusių invalidais) kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių.

Remiantis pagrindiniais socialinės apsaug.os įstatymais bei gyvenimo lygio rodikliais šalies piliečiams teikiamos šios paslaugos:
– Dienos globos paslaugos – paslaugos teikiamos dienos globos įstaigose (dienos centre, pagyvenusių žmonių klube, dienos centre neįgaliems žmonėms, dienos prieglaudoje benamiams, dienos globos įstaigoje alkoholikams ir narkomanams ir pan.), kuriose klientai gali praleisti laiką dienos metu, būti ugdomi, poilsiauti ar užsiimti tam tikra darbine veikla.
– Laikino gyvenimo paslaugos (didelė socialinė rizika) – paslaugos teikiamos laikino gyvenimo įstaigose (nakvynės namuose, patyrusių smurtą moterų ir vaikų namuose, krizių centre ir pan.) neturintiems gyvenamosios vietos ar laikinai negalintiems ja naudotis, siekiant kuo anksčiau grąžinti žmones į šeimą ir/arba bendruomenę.
– Laikino gyvenimo paslaugos (globa ir slauga) – paslaugos teikiamos laikino gyvenimo įstaigose (laikinos globos namuose vaikams, slaugos namuose pagyvenusiems žmonėms, slaugos namuose neįgaliems žmonėms, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – kai asmuo joje išbūna daugiau nei 120 dienų – ir pan.) neturintiems gyvenamosios vietos ar laikinai negalintiems ja naudotis.
– Socialinės reabilitacijos paslaugos – paslaugos teikiamos socialinės reabilitacijos įstaigose (socialinės reabilitacijos centre, darbo terapijos centre, vaikų ugdymo grupėje, tokioje grupėje vaikų darželyje, dienos centre, specialiojoje mokykloje ir pan.), skirtose neįgalių žmonių integracijai į visuomene, neįgalių vaikų ugdymui, mokymui ir pan.
– Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms – paslaugos, teikiamos senelių globos įstaigose (namuose, pensionatuose), skirtose senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga pastovi globa, slauga ar palaikomasis gydymas.
– Stacionarios socialinės paslaugos vaikams – paslaugos, teikiamos vaikų globos įstaigose (namuose, pensionatuose, šeimynose, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių įsteigtuose namuose bei šeimynose), skirtose vaikams ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie yra našlaičiai, likę be tėvų globos ar dėl susidariusių aplinkybių negali gyventi namuose.
– Stacionarios socialinės paslaugos suaugusiems neįgaliems žmonėms – paslaugos, teikiamos suaugusiems neįgaliems žmonėms įstaigose (pensionatuose, globos namuose, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių įsteigtuose namuose), skirtose laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems invalidams, seniems žmonėms, kuriems būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas ir kurie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai.
– Stacionarios socialinės paslaugos neįgaliems vaikams – paslaugos, teikiamos neįgaliems vaikams įstaigose (pensionatuose, globos namuose, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių įsteigtuose namuose), skirtose vaikų, turinčių fizinę ar psichinę negalią ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie negali gyventi savo namuose.

Rodikliai: apgyvendinta žmonių, išlaidos paslaugoms.
– Pagalba namuose – pagalba vienišiems, seniems asmenims, neįgaliems žmonėms, šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, jų namuose teikiant įvairaus pobūdžio paslaugas, sudarant jiems normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą namuose, siekiant išvengti stacionarių paslaugų būtinumo.
– Nemokamas maitinimas – nemokamas maitinimas valgyklose, maisto talonai, sauso maisto daviniai tiems gyventojams, kurie dėl ribotų pajamų negali prasimaitinti.
– Maisto pristatymas – bendruomenės narių reguliarų aprūpinimą karštu maistu, kai jie yra neįgalintys (pvz.: seno amžiaus, invalidai) tuo apsirūpinti patys.
– Globos pinigai – griežtai apibrėžtą paskirtį turintys pinigai, skirti sumokėti už suteiktas pagalbos namuose paslaugas, kai socialinių paslaugų gavėjui dėl objektyvių priežasčių negalima tiesiogiai suteikti pagalbos namuose paslaugų..4.Strateginiai tikslai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos misija yra organizuoti socialinį draudimą, vykdyti operatyvų fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą užtikrinant valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie draudėjus ir apdraustuosius tvarkymą bei socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą gavėjams.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos įstaigos savo darbu sieks užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymais garantuojamą Lietuvos gyventojų socialinį draudimą, efektyviai valdydama piniginius išteklius ir kokybiškai aptarnaudama klientus.

Pagrindiniai strateginiai “Sodros” tikslai yra šie:
– Gerinti valstybinio socialinio draudimo principų įgyvendinimą;
– Gerinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos valdymą;
– Tobulinti finansų valdymą;
– Plėtoti ir tobulinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos įstaigų informacijos valdymą
– Gerinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos įstaigų klientų aptarnavimą ir ryšius su visuomene;

Valstybinis socialinis draudimas – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurią pasitelkus apdraustiesiems asmenims ir jų šeimų nariams kompensuojamos dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba padengiamos papildomos išlaidos. Aptarnauti asmenis, kuriems mokamos valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat tuos, kurie moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenka “Sodros” teritorinių skyrių darbuotojams. Atėjęs į teritorinį skyrių, žmogus tikisi sulaukti pagalbos – specialisto konsultacijos, specifinės paslaugos arba tiesiog paprasto patarimo.

Dažnai geras aptarnavimas įsivaizduojamas kaip efektyvus sandėris tarp kliento ir darbuotojo, kuris pranoksta abiejų lūkesčius. Efektyvus, malonus, neužmirštamas darbuotojo ir kliento bendravimas formuoja įstaigos įvaizdį ir jos darbuotojų aptarnavimo kultūrą.
Šalyse, turinčiose gerai išvystytą socialinės apsaugos sistemą,socialinės apsaugos institucijos siekia didinti teikiamų paslaugų kokybę. Stengiamasi, kad jų klientai liktų patenkinti bendradarbiavimo rezultatais, kad visiems potencialiems klientams paslaugos būtų prieinamos, kad būtų priimtini problemų sprendimo būdai.
Reikia pripažinti, kad tokios kultūros formavimas turi būti paremtas stipria ir aiškiai nustatyta sistema. Norint pasiekti trokštamų rezultatų, reikalingi aiškūs, konkretūs ir realūs tikslai bei norminiai dokumentai, reglamentuojantys klientų aptarnavimo sistemą. Šalyse, kur socialinės apsaugos sistema yra pakankamai aukšto lygio, socialines paslaugas teikiančiose institucijose tokiais teisiniais aktais vadovaujamasi jau seniai.

Lietuvos socialinio draudimo sistema, remdamasi Europos Sąjungos ir kitų ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtimi, pastaraisiais metais taip pat pradėjo rūpintis savo įvaizdžiu ir geresniu klientų aptarnavimu. Norėdama pelnyti visuomenės palankumą ir sukurti gerą įvaizdį, “Sodra” pradėjo siekti geresnių klientų aptarnavimo rezultatų. Pradėta kurti organizacijos kultūra.
Šiuo tikslu nuo š. m. sausio l dienos teritorinių skyrių priimamuosiuose pradėjo dirbti klientų priėmimo administratoriai. Šiems vyriausiesiems specialistams tenka koordinuoti skyriuose apsilankančių žmonių srautus, kaupti ir analizuoti informaciją apie klientus, taip pat konsultuoti juos pensijų sistemos reformos, įmokų, išmokų ir kitais klausimais.Teritorinių skyrių darbuotojai teigia, kad dažniausiai klientai nežiūri į rodykles ar iškabas, bet ieško gyvo žmogaus. Todėl klientą sutikęs darbuotojas turi taktiškai paaiškinti, ką daryti,kur kreiptis, jeigu reikia, palydėti pas reikiamą specialistą. Specialistai taip pat turi sugebėti tinkamai įvertinti esamą situaciją pokalbio metu, spręsti konfliktines situacijas. Todėl “Sodros” Mokymo ir tyrimų centras nuolat organizuoja mokymus klientus aptarnaujantiems darbuotojams. Tik pajutęs šilumą, dėmesį, klientas supras, kad atėjo į paslaugią įstaigą, kuri patenkins jo poreikius.
Ilgą laiką “Sodra” n.eturėjo konkretaus padalinio, kuris stebėtų ir analizuotų, kaip aptarnaujami klientai, formuotų klientų aptarnavimo politiką. Daugelis klausimų, susijusių su “Sodros” klientų aptarnavimu, nebuvo aptarti, buvo neaišku, kaip juos reikėtų vertinti. Todėl atskiruose teritoriniuose skyriuose laikytasi tam tikrais atžvilgiais skirtingos klientų aptarnavimo tvarkos. Šiuo metu VSDF valdybos Draudimo organizavimo skyriui pavesta stebėti klientų aptarnavimo kokybę teritoriniuose skyriuose. Pradėjus tuo rūpintis, ateityje bus parengta bendra “Sodros” klientų aptarnavimo sistema.
Pagalbą šioje srityje suteikė profesionalai. Buvo sudaryta sutartis su Žmogaus studijų centru, kuris įsipareigojo parengti bendrus klientų aptarnavimo standartus visai “Sodros” sistemai. Šiuo metu jau yra parengti Klientų aptarnavimo standartai ir Klientų aptarnavimo kokybės pagal nustatytus standartus vertinimo sistema. Šių dokumentų tikslas – visuose teritoriniuose skyriuose užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo lygį nuolat vertinant ir analizuojant klientų aptarnavimo procesą. Šiemet taip pat planuojama parengti Klientų aptarnavimo statutą, Klientų aptarnavimo strategiją, Skundų, pageidavimų ir pasiūlymų nagrinėjimo metodiką bei nustatyti klientų informavimo būdus. Patvirtinus šiuos ir kitus klientų aptarnavimą reglamentuojančius dokumentus, “Sodra” suformuos bendrą klientų aptarnavimo sistemą, kuri ateityje tenkins jos ir jos klientų lūkesčius.Išvados
Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Netikrumo dėl savo ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą, bet ir tarnauja kaip efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo pačiu taptų našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmogaus gerbūvio, prisitaikymo bei turtinių skirtumu tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudimo daugumos projektų tektų atsisakyti, vargu, ar bankai ryžtųsi juos kredituoti. Draudimo sąlyga yra tvarkingi įrengimai, apsaugos priemonės, technologinė drausmė. Draudimas – drausminantis visuomenės veiksnys.
Be socialinės apsaugos sistemos negali gyvuoti jokia šiuolaikinė valstybė. Socialinis draudimas – bene svarbiausia šios sistemos dalis. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems šalies gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais – apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų. Todėl labai svarbu žinoti ir suprasti socialinio draudimo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos misija ir svarbiausi strategijos tikslai yra organizuoti socialinį draudimą, vykdyti operatyvų fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą užtikrinant valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie draudėjus ir apdraustuosius tvarkymą bei socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą gavėjams.

Leave a Comment