VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
REFERATAS
[pic]
DARBĄ ATLIKO – REMIGIJUS MARCINKEVIČIUS
DARBĄ TAISĖ – ALDONA ABLAŠINSKIENĖ
KAUNAS – 2003
[pic]
1) Nelaimingo atsitikimo sąvoka.
2) Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
3) Nelaimingų atsitikimų skyrstimas.
4) Draudimo nuo nelaimingu atsitikimų teisės normos.
5) Privalomas draudimas nuo nelaimgų atsitikimų.
6) Draudimo įmoka.
7) Atlyginimas darbuotojas už sužalotą sveikatą.
8) Banko „SNORAS“ draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
[pic]
Kiekvienas žmogus individualus. Skiriasi mūsų poreikiai, pomėgiai, veikla, tačiau visiems egzistuoja potenciali nelaimingo atsitikimo galimybė, nepriklausomai nuo to, ar mes pripažįstame jos buvimą ar ne. Tikimės, kad nemalonumai ir su jais susijusios išlaidos laukia ko nors kito, o ne mūsų pačių. Bet nereikėtų pasikliauti likimu.
Ekonominiai pastarųjų metų pokyčiai skatina naujų komercinės veiklos sričių iškilimą ir plėtrą. Viena tokių srišių – Draudimas. Buvęs valstybės monopoliu, dabar jis vis labiau tampa privačių kompanijų, dirbančių draudimo rinkoje, sėkmingos veiklos sritimi. Nors čia gerokai pasistumėta į priekį, vis dėl to draudimo paslaugos mūsų šalyje dar nepasiekė tarptautinių standartų. Yra žinoma, kad gerai organizuotas draudimas ne tik skatina verslo pletrą, bet ir tvirtina pačią visuomenę, nes, gindamas jos piliečius, stiprina žmogaus teises. O tai savo ruoštu reiškia, kad draudimo plėtojimas susijęs ir su visuomenės kultūros lygiu.
Draudimas – viena seniausių ekonominių kategorijų, atspindinčių žmonių tarpusavio santykius. Apskritai draudimas yra būdas, kaip apsaugoti žmogų ar įmonę nuo finansinės nesekmės, kuri patiriama praradus ar sugadinus turtą, žuvus, sisižalojus ar kitaip netekus darbingumo.
Draudimo kompanijoms ypač sunku dirbti konkurencijos sąlygomis, nes jų veikla susijusi su kitų subjektų įvairiausios rizikos prisiėmimu ir neapibrėžtumu. Draudimas įmanomas tik esant pakankamai dideliam skaičiui draudėjų, nes būtina akumuliuoti daugelio draudėjų smulkias įmokas, kadvėliau būtu galima kompensuoti neigiamus bet kurio draudiminio įvikio padarinius. Tai sunkiai pasiekiama pavienėms nedidelėms ir besikuriančioms kompanijoms.
[pic]
Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yra pateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau bus nustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvikis yra draudiminis ar ne. Nelaimingas atsitikimas gali būti kaip staiga dėl įšorinių draudėjo kūną veikiančių jėgų poveikio prieš draudėjo valia atsiradęs sveikatos sutrikimas. 1990 m.
Gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.396 patvirtintos LR muitinių pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklės pateikia tokį nelaimingo atsitikimo apibrėžimą:
„Nelaimingu atsitikimu yra laikomas atsitiktinis, ūminis apsinuodijimas ar staigus įvikis, kurio metu prieš apdraustojo valią veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties priežastimi“.
Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. per trumpą laiką draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaimingu atsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvikiu, dažniausiai nėra laikomas asmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio. Staigus įvikis gali būti apibūdintas kaip netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvikis. Net ir dėl ilgą laiką trukusio išorinių jėgų poveikio (pvz., kvėpavimas nuodingomis dujomis)
atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas.
Draudiminiu įvikiu bus pripažintas tik dėl įšorinių jėgų poveikio metu atsiradęs sveikatos sutrikimu. Išorinės jėgos poveikis gali būti:
• Mechaninis (pvz., sunkaus daikto užkritimas)
• Cheminis (pvz., apsipylimas rūgštimis ar nuodingų dujų įkvėpimu)
• Terminis (pvz., nusiplykimas verdančiu vandeniu)
• Elektrinis (pvz., prisilietus prie aukštos įtampos laidų)
Draudiminiu įvikiu nebus laikomas dėl vidinių, nuo asmens nepriklausančių procesų atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas, kaip antai infarktas ar trumparegystė.
Draudiminiu įvikiu bus laikomas tik prieš draudėjo valią atsitikęs sveikatos sutrikimas. Nei draudėjo savižudybė, nei kitoks tyčinis susižalojimas nebus laikomi draudiminiais įvikiais, ir draudimo išmokos nebus mokamos. Tačiau draudiminiais įvikiais dažniausiai yra pripažystami visi dėl didelio neatsargumo atsiradę sveikatos sutrikimai.
[pic]
Lietuvos respublikos draudimo įstatymas bei Europos Sąjungos direktyva Nr. 73239EWG išskiria draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kaip atskirą ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę. Neprivalomą (savanorišką) draudimą nuo nelaimingų atsitikimų gali vykdyti tiek gyvybės, tiek ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymo licenzijas turinčios draudimo įmonės. Valstybės draudimo priežiuros tarnybos prie finansų ministerijos
1996 m. Gruodžio 11 d. Valdybos nutarimu Nr.12 patvirtintas gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymas numato, kad „draudimo nuo nelaimingų atsitikimų grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti žalą, susijusio su draudėjo (apdraustojo) mirtimi, pakenkimais sveikatai ar nedarbingumo (pastovaus, laikino ar dalinio)
netekimu dėl nelaimingo atsitikimo“.
Draudžiant gyvybę mišriai, be išgyvenimo iki nustatyto amžiaus ir apsidraudusiųjų mirties, gali būti atsižvelgiama ir į galimybę dėl nelaimingo atsitikimo iš dalies arba višikai netekti darbingumo. Didelė nelaimingų įvykių dalis tenka transportui. Kelių eismo nelaimėse pasaulyje kasmet žuva apie 150 000 žmonių, o dar maždaug 7,5 milijono patiria įvairias traumas. Ketvirtadalis šių įvykių tenka neprofesionaliems vairuotojams, t.y. mėgėjams.
Draudimo praktikoje dažnai yra įvertinamas atskirų profesijų, su kuriomis susijęs draudėjas, pavojingunas. Atskirų šalių įstatymai nevienodai skyrsto profesijas ar technologijas pagal jų rizikos požymius.
Pagal darbo pobūdį draudėjai gali būti skirstomi į kelias tarifines klaese.
Kuo labiau profesinė veikla yra susijusi su didesne rizika, tuo aukštesnei tarifinei klasei su didesniu tarifiniu įkainiu jis yra priskiriamas.
Draudėjų klasifikavimas leidžia jungti vienodo pobūdžio rizikas ir nustatyti nelaimingų atsitikimų dažnumą bei jų sunkumo laipsnį.
[pic]
Nelaimingi atsitikimai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius. Pagal nelaimingų atsitikimų pasekmes yra išskiriami tokie nelaimingi atsitikimai:
1) Lengvi nelaimingi atsitikimai.
2) Sunkūs nelaimingi atsitikimai.
3) Mirtini nelaimingi atsitikimai.
Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius tvirtina
Lietuvos Respublikos vyriausybė.
Pagal nukentėjusių nuo nelaimingo atsitikimo skaičių yra išskyriami tokie nelaimingi atsitikimai:
1) Asmeniniai nelaimingi atsitikimai.
2) Grupiniai nelaimingi atsitikimai.
Pagal ryšį su darbu, bei nesusiję su darbu nelaimingi atsitikimai:
1) Dažniausiai apimantys nelaimingi atsitikimai.
2) Pakeliui į darbą ir iš darbo grįžtant namo įvykę nelaimingi atsitikimai.
[pic]
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra skyrstomas į privalomą ir savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Privalomąjį nelaimingų atsitikimų draudimą, o būtent nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimą, reglamentuoja keletas įstatymų bei Lietuvos Respublikos teises normų. Pagrindiniai jų yra:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, priimtas 1991 m.
Gegužės 21 dieną.
2) Žmonių saugos darbe įstatymas, priimtas 1993 m. Spalio 7
dieną.
3) Draudimo nuo nelaimingų darbe įstatymas, priimtas 1998 metų pradžioje vis dar buvo nepriimtas.
1991 m. Gruodžio 5 d. Priimtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos“ reglamentuoja privalomą įvairių valstybės pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
[pic]
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbo įstatyme yra numatyta, kad nelaimingas atsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo, aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaudamiesi LR
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpoms, suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, valstybinio socialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira valstybinio socialinio draudimo rūšis.
[pic]
Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų dažnį ir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos priemones, įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos.
Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų dydi ir mokėjimo tvarka pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė, vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.
[pic]
Ligos pašalpa. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas moka darbdavys iš savo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažrsnė kaip 100% jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį.
Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydimo, slaugimo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių pakenkus sveikatai, o nukentėjusiojo mirties atveju žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja LR
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai.
[pic]
Didžiausias mūsų visų turtas – vaikai. Maži vaikai yra labai judrūs, o su pasauliu susipažįsta liesdami daiktus, dėdami juos į burną, lipdami per įvairias jų vaikiškame kelyje pasitaikančias kliūtis. Vienas neatsargus judesys ir vaikas gali patirti traumą, apsinuodyti, nukristi ir susižeisti. Todėl yra naudinga, net ir būtina įsigyti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
[pic]
1) Stasys Girdzijauskas „Draudimas“
2) J.Čepinskis, D.Raškinis „Draudimas“
3) WWW.Draudimas.lt
4) WWW.Lietuvos draudimas.lt
[pic]