Draudimas nuo nelaimingu atsitikimu

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

REFERATAS

[pic]

DARBĄ ATLIKO – REMIGIJUS MARCINKEVIČIUS

DARBĄ TAISĖ – ALDONA ABLAŠINSKIENĖ

KAUNAS – 2003

[pic]

1) Nelaimingo atsitikimo sąvoka.

2) Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

3) Nelaimingų atsitikimų skyrstimas.

4) Draudimo nuo nelaimingu atsitikimų teisės normos.

5) Privalomas draudimas nuo nelaimgų atsitikimų.

6) Draudimo įmoka.

7) Atlyginimas darbuotojas už sužalotą sveikatą.

8) Banko „SNORAS“ draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

[pic]

Kiekvienas žmogus individualus. Skiriasi mūsų poreikiai,
pomėgiai, veikla, tačiau visiems egzistuoja potenciali nelaimingo
atsitikimo galimybė, nepriklausomai nuo to, ar mes pripažįstame jos buvimą
ar ne. Tikimės, kad nemalonumai ir su jais susijusios išlaidos laukia ko
nors kito, o ne mūsų pačių. Bet nereikėtų pasikliauti likimu.

Ekonominiai pastarųjų metų pokyčiai skatina nnaujų komercinės
veiklos sričių iškilimą ir plėtrą. Viena tokių srišių – Draudimas. Buvęs
valstybės monopoliu, dabar jis vis labiau tampa privačių kompanijų,
dirbančių draudimo rinkoje, sėkmingos veiklos sritimi. Nors čia gerokai
pasistumėta į priekį, vis dėl to draudimo paslaugos mūsų šalyje dar
nepasiekė tarptautinių standartų. Yra žinoma, kad gerai organizuotas
draudimas ne tik skatina verslo pletrą, bet ir tvirtina pačią visuomenę,
nes, gindamas jos piliečius, stiprina žmogaus teises. O tai savo ruoštu
reiškia, kad draudimo plėtojimas susijęs ir su visuomenės kultūros lygiu.

Draudimas – viena seniausių ekonominių kategorijų, atspindinčių
žmonių tarpusavio santykius. Apskritai drraudimas yra būdas, kaip apsaugoti
žmogų ar įmonę nuo finansinės nesekmės, kuri patiriama praradus ar
sugadinus turtą, žuvus, sisižalojus ar kitaip netekus darbingumo.

Draudimo kompanijoms ypač sunku dirbti konkurencijos sąlygomis,
nes jų veikla susijusi su kitų subjektų įvairiausios rizikos prisiėmimu ir
neapibrėžtumu. Draudimas įmanomas tik es

sant pakankamai dideliam skaičiui
draudėjų, nes būtina akumuliuoti daugelio draudėjų smulkias įmokas,
kadvėliau būtu galima kompensuoti neigiamus bet kurio draudiminio įvikio
padarinius. Tai sunkiai pasiekiama pavienėms nedidelėms ir besikuriančioms
kompanijoms.

[pic]

Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yra
pateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau bus
nustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvikis yra draudiminis ar ne. Nelaimingas
atsitikimas gali būti kaip staiga dėl įšorinių draudėjo kūną veikiančių
jėgų poveikio prieš draudėjo valia atsiradęs sveikatos sutrikimas. 1990 m.
Gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.396 patvirtintos LR muitinių
pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklės
pateikia tokį nelaimingo atsitikimo apibrėžimą:

„Nelaimingu atsitikimu yra laikomas atsitiktinis, ūminis
apsinuodijimas ar staigus įvikis, kurio metu prieš apdraustojo valią
veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas
fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties
priežastimi“.

Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik sttaigus, t.y. per trumpą
laiką draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaimingu
atsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvikiu, dažniausiai nėra laikomas
asmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusio
išorinių jėgų poveikio. Staigus įvikis gali būti apibūdintas kaip
netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvikis. Net ir dėl ilgą laiką
trukusio išorinių jėgų poveikio (pvz., kvėpavimas nuodingomis dujomis)
atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus
netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas.

Draudiminiu įvikiu bus pripažintas tik dėl įšorinių jėgų poveikio
metu atsiradęs sveikatos sutrikimu. Išorinės jėgos poveikis gali būti:

• Mechaninis (pvz., sunkaus da

aikto užkritimas)

• Cheminis (pvz., apsipylimas rūgštimis ar nuodingų dujų įkvėpimu)

• Terminis (pvz., nusiplykimas verdančiu vandeniu)

• Elektrinis (pvz., prisilietus prie aukštos įtampos laidų)

Draudiminiu įvikiu nebus laikomas dėl vidinių, nuo asmens
nepriklausančių procesų atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas, kaip antai
infarktas ar trumparegystė.

Draudiminiu įvikiu bus laikomas tik prieš draudėjo valią
atsitikęs sveikatos sutrikimas. Nei draudėjo savižudybė, nei kitoks tyčinis
susižalojimas nebus laikomi draudiminiais įvikiais, ir draudimo išmokos
nebus mokamos. Tačiau draudiminiais įvikiais dažniausiai yra pripažystami
visi dėl didelio neatsargumo atsiradę sveikatos sutrikimai.

[pic]

Lietuvos respublikos draudimo įstatymas bei Europos Sąjungos
direktyva Nr. 73239EWG išskiria draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kaip
atskirą ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę. Neprivalomą
(savanorišką) draudimą nuo nelaimingų atsitikimų gali vykdyti tiek gyvybės,
tiek ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymo licenzijas turinčios draudimo
įmonės. Valstybės draudimo priežiuros tarnybos prie finansų ministerijos
1996 m. Gruodžio 11 d. Valdybos nutarimu Nr.12 patvirtintas gyvybės
draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių
aprašymas numato, kad „draudimo nuo nelaimingų atsitikimų grupė apima
tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar
visiškai kompensuoti žalą, susijusio su draudėjo (apdraustojo) mirtimi,
pakenkimais sveikatai ar nedarbingumo (pastovaus, laikino ar dalinio)
netekimu dėl nelaimingo atsitikimo“.

Draudžiant gyvybę mišriai, be išgyvenimo iki nustatyto amžiaus
ir apsidraudusiųjų mirties, gali būti atsižvelgiama ir į galimybę dėl
nelaimingo atsitikimo iš dalies arba višikai netekti darbingumo. Didelė
nelaimingų įvykių dalis tenka transportui. Kelių eismo nelaimėse pasaulyje
kasmet žuva apie 150 000 žmonių, o d

dar maždaug 7,5 milijono patiria
įvairias traumas. Ketvirtadalis šių įvykių tenka neprofesionaliems
vairuotojams, t.y. mėgėjams.

Draudimo praktikoje dažnai yra įvertinamas atskirų profesijų, su
kuriomis susijęs draudėjas, pavojingunas. Atskirų šalių įstatymai
nevienodai skyrsto profesijas ar technologijas pagal jų rizikos požymius.
Pagal darbo pobūdį draudėjai gali būti skirstomi į kelias tarifines klaese.
Kuo labiau profesinė veikla yra susijusi su didesne rizika, tuo aukštesnei
tarifinei klasei su didesniu tarifiniu įkainiu jis yra priskiriamas.
Draudėjų klasifikavimas leidžia jungti vienodo pobūdžio rizikas ir
nustatyti nelaimingų atsitikimų dažnumą bei jų sunkumo laipsnį.

[pic]

Nelaimingi atsitikimai gali būti skirstomi pagal įvairius
požymius. Pagal nelaimingų atsitikimų pasekmes yra išskiriami tokie
nelaimingi atsitikimai:

1) Lengvi nelaimingi atsitikimai.

2) Sunkūs nelaimingi atsitikimai.

3) Mirtini nelaimingi atsitikimai.

Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius tvirtina
Lietuvos Respublikos vyriausybė.

Pagal nukentėjusių nuo nelaimingo atsitikimo skaičių yra
išskyriami tokie nelaimingi atsitikimai:

1) Asmeniniai nelaimingi atsitikimai.

2) Grupiniai nelaimingi atsitikimai.

Pagal ryšį su darbu, bei nesusiję su darbu nelaimingi

atsitikimai:

1) Dažniausiai apimantys nelaimingi atsitikimai.

2) Pakeliui į darbą ir iš darbo grįžtant namo įvykę nelaimingi

atsitikimai.

[pic]

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra skyrstomas į privalomą
ir savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Savanorišką draudimą nuo
nelaimingų atsitikimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymas. Privalomąjį nelaimingų atsitikimų draudimą, o būtent nelaimingų
atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimą, reglamentuoja keletas
įstatymų bei Lietuvos Respublikos teises normų. Pagrindiniai jų yra:

1) Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, priimtas 1991 m.

Gegužės 21 dieną.

2) Žmonių saugos darbe įstatymas, priimtas 1993 m. Spalio 7

dieną.

3) Draudimo nuo nelaimingų darbe įstatymas, priimtas 1998 metų

pradžioje vis dar buvo nepriimtas.

1991 m. Gruodžio 5 d. Priimtas L

Lietuvos Respublikos vyriausybės
nutarimas „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo
juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos“ reglamentuoja
privalomą įvairių valstybės pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

[pic]

Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbo įstatyme yra numatyta,
kad nelaimingas atsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl
trumpalaikio darbo, aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai
darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Darbdaviai privalo
drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaudamiesi LR
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama
pašalpoms, suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms
išmokoms, numatytoms draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme,
valstybinio socialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira
valstybinio socialinio draudimo rūšis.

[pic]

Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų
dažnį ir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos
priemones, įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų įmokos.

Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų dydi ir
mokėjimo tvarka pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė,
vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

[pic]

Ligos pašalpa. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines
nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar
kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas moka darbdavys iš
savo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažrsnė kaip 100% jos gavėjo vidutinio
mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo
užmokestį.

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko
darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydimo, slaugimo, protezavimo ir
kitų išlaidų, atsiradusių pakenkus sveikatai, o nukentėjusiojo mirties
atveju žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja LR
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai.

[pic]

Didžiausias mūsų visų turtas – vaikai. Maži vaikai yra labai
judrūs, o su pasauliu susipažįsta liesdami daiktus, dėdami juos į burną,
lipdami per įvairias jų vaikiškame kelyje pasitaikančias kliūtis. Vienas
neatsargus judesys ir vaikas gali patirti traumą, apsinuodyti, nukristi ir
susižeisti. Todėl yra naudinga, net ir būtina įsigyti draudimą nuo
nelaimingų atsitikimų.

[pic]

1) Stasys Girdzijauskas „Draudimas“

2) J.Čepinskis, D.Raškinis „Draudimas“

3) WWW.Draudimas.lt

4) WWW.Lietuvos draudimas.lt

[pic]

Leave a Comment