Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai

4051 0

I. ĮVADAS

Darbo užmokesčio apskaičiavimas, taip pat su tuo susijusių įmonės sąnaudų ir įsiskolinimų darbuotojams apskaita – vienas sudėtingiausių buhalterinės apskaitos barų. Tai lemia daugelis priežasčių. Pirmiausia visuomet lengviau apskaičiuoti apčiuopiamus dalykus, tokius kaip, atsargos ar ilgalaikis turtas. Tuo tarpu darbo užmokestis materializuojasi tik tuomet, kai išmokamas darbuotojams. Kita priežastis – pagal galiojančią tvarką “Sodros” mokestį ir “Fizinių asmenų pajamų mokestį” iš darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio privalo išskaičiuoti ( ir juos pervesti pagal paskirtį ) įmonės, apskaičiuojančios darbo užmokestį. Įmonės finansininkas privalo ne tik profesionaliai appskaičiuoti šį užmokestį ir su juo susijusius mokesčius, bet ir taip pat profesionaliai parengti darbo užmokesčio apskaitos dokumentus.

Darbo užmokesčio priskaičiavimą, išmokėjimą, apmokestinimą reglamentuoja daugelis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų poįstatyminių aktų. Tačiau vieni dokumentai ar jų formos įstatymuose nėra griežtai reglamentuoti ( tai laisvos formos dokumentai ). Kiti – atvirkščiai, griežtai reglamentuoti ( pvz.: Darbo laiko apskaitos žiniaraštis ), juos įmonės privalo pildyti.

Šiame darbe išnagrinėsime darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir jų formas taikomas Lietuvos įmonėse. Vienus, privalomus ir naudojamus beveik visose įmonėse, apibūdinsime detaliau. Kitus – tik paviršutiniškai.

II. DAARBO UŽMOKESČIO APSKAITOS DOKUMENTAI

Įmonė privalo skaičiuoti ir periodiškai mokėti atlyginimą. Tam naudojami įvairūs darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kurių formą ir tarpusavio ryšius lemia įmonėje taikoma apmokėjimo už darbą forma, veiklos pobūdis, įmonės dydis ir organizacinė struktūra bei kitos ypatybės. Darbo ap

pmokėjimą reglamentuojantys įstatymai skiria dvi pagrindines atlyginimo už atliktą darbą formas: apmokėjimą už dirbtą laiką ir apmokėjimą už atliktas operacijas arba pagamintus gaminius.

Vienetinis atlyginimas dažniausiai taikomas gamybos įmonėse, todėl šių įmonių valdybos arba administracijos vadovai įstatuose nustatyta tvarka privalo patvirtinti darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, valandinius tarifinius atlygius. Dokumentas, pagrindžiantis tokio atlyginimo nustatymą, yra Vadovo įsakymas arba Vadovo nutarimas dėl valandinių tarifinių atlygių patvirtinimo.

Kadangi vienetinis atlyginimas mokamas už darbo kiekį, įmonės vadovas įsakymu turi patvirtinti kiekvieno įmonėje gaminamo ar numatomo gaminti gaminio išdirbio normas ir vienetinius įkainius. Kiekvienas gaminys turi turėti jį lydintį dokumentą, kuriame technologines operacijas atliekantys darbininkai galėtų pažymėti, kas, kiek ir kokių operacijų atliko ( Gaminio darbo pasas ). Pagaminus gaminį ir atidavus jį į pagamintos prrodukcijos sandelį, gamybos procese jį lydėjęs dokumentas perduodamas į buhalteriją, kur duomenys perkeliami į Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelę. Priskaičiuoto vienetinio darbo užmokesčio suma įrašoma į Asmens sąskaitą.

Jeigu įmonė pasirinko laikinę darbo apmokėjimo sistemą, Darbo sutartyje sulygtas atlyginimas už Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotą faktiškai dirbtą laiką priskaičiuojamas Asmens sąskaitoje arba kitame dokumente. Jame fiksuojami ir išskaitomi įstatymuose nustatyti fizinių asmenų mokesčiai, kitos išskaitytinos sumos, nustatomas mokėtinas darbuotojo atlyginimas. Darbo sutartyje gali būti nustatytas valandinis atlyginimas už faktiškai dirbtas valandas arba mėnesinė pa
areiginė alga. Atlyginimo išmokėjimas grindžiamas surašant atskirą mokėjimo dokumentą.

Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo sistemos, turi būti surašomi šie su darbo apmokėjimu susiję dokumentai:

1. Darbo sutartis ( aptarsime II.1. skyriuje );

2. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis ( aptarsime II.2. skyriuje );

3. Darbuotojo atlyginimų priskaitymą fiksuojantis dokumentas ( Asmens sąskaita – II.3. skyriuje, Darbo užmokesčio žiniaraštis – II.4. skyriuje );

4. Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai ( Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis – II.5. skyriuje ).

II.1. DARBO SUTARTIS

Darbo sutartis bene pirmasis dokumentas susiejantis darbdavį su darbuotoju ir pagrindinis dokumentas aptariantis darbuotojo ir darbdavio santykius. Pasirašant šį dokumentą prasideda: darbuotojui – jo karjera įmonėje, darbdaviui – atsakomybė už savo darbuotoją, apskaitininkui- darbo užmokesčio dokumentų tvarkymas.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžiama LR darbo sutarties įstatyme. Darbo sutartis (1 priedas) yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir patikslintas šalių susitarimu.

Darbo sutartyje nustatoma darbuotojo darbo vieta bei veiklos pobūdis. Dirbant pagal Darbo sutartį, darbdavį domina ir rezultatas, ir darbo procesas: darbdavys reguliuoja darbuotojo darbo laiką, gali duoti įvairių privalomų nurodymų, moka darbuotojui darbo užmokestį.

Darbo sutarties šalys vadinamos darbdaviu ir darbuotoju. Darbo sutarties įstatymas nurodo, kad darbuotoju gali būti nu

uolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų. Darbuotoju gali būti ir asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, ir asmuo be pilietybės. Tam tikromis aplinkybėmis, pagal LR įstatymus, į darbą gali būti priimami ir asmenys nuo 14 metų.

Darbo sutarties įstatymas darbdavį įvardija kaip visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų savininkus, vadovus, paskirtus, išrinktus ar kitokia tvarka įgijusius įgaliojimus įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti Darbo sutartį, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Darbdaviu gali būti laikomas ir įgaliotas asmuo, kuriam pagal LR darbo sutarties įstatymą buvo perduota dalis teisių ir pareigų. Darbdavys, sudarydamas, keisdamas ar nutraukdamas Darbo sutartį, veikia atstovaujamos įmonės vardu.

Pažymėtina, kad LR darbo sutarties įstatymas reglamentuoja darbo santykius, susiklosčiusius Lietuvos teritorijoje esančiose įmonėse ir įmonėse, esančiose užsienio valstybėse, bet registruotose Lietuvoje.

Mus labiausiai domina Darbo sutartis, kaip dokumentas, ir jo pildymo tvarka. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties formą. Tipinėje sutarties formoje nustatomos bendrosios sąlygos. Specifinės paskirties įmonių Darbo sutartyse šalys gali nustatyti kitokias, norminiams aktams neprieštaraujančias sąlygas.

Darbo sutartyje turėtų būti šie duomenys:

I.Visos būtinosios sąlygos, numatytos Darbo sutarties įstatyme. Tai:

a) darbuotojo darbo vietos apibūdinimas ( turi būti tiksliai nurodoma, kur darbuotojas privalo dirbti Darbo sutartyje sulygtą darbą );

b) būsimų funkcijų įvardijimas ( būtina nurodyti, kokios profesijos, specialybės ir kvalifikacijos darbą darbuotojas atliks ar
rba kokias pareigas eis );

c) darbo apmokėjimo sąlygos ( privalo būti nurodyta, pagal ką bus skaičiuojamas atlyginimas, ar bus mokamos premijos bei priemokos, kada, kokioje vietoje ir kokia tvarka darbdavys mokės darbo užmokestį ).

II.Sąlygos, kurias Darbo sutarties įstatymas traktuoja kaip papildomas ( jų nenustatymas nekliudo sudaryti sutarties. Šalys, sudarydamos Darbo sutartį, gali sutarti dėl:

a) išbandymo. Įstatymas numato, jog išbandymas gali būti dviejų rūšių:

1) norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui;

2) darbuotojui pageidaujant įsitikinti, ar darbas tinka jam. Paprastai bandomasis terminas negali trukti ilgiau nei tris mėnesius.

b) Darbo sutartie termino. Įstatymas nurodo, jog gali būti sudaroma neterminuota Darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip 5 metai. Draudžiama sudaryti terminuotą Darbo sutartį, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas. Pasibaigus Darbo sutarties terminui, šalys turi teisę iš anksto neįspėjusios nutraukti darbo santykius.

III.Tipinėje darbo sutartyje numatyti rekvizitai:

– sutarties pavadinimas “Darbo sutartis”;

– sutarties sudarymo data ir vieta;

– sutarties šalys ir jas identifikuojantys duomenys ( vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai, asmens kodai, įmonės kodai, atstovai ir pan.

Prieš sudarydamas Darbo sutartį, darbdavys turi teisę pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų: asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; dokumentus, kurie patvirtintų asmens įgūdžius ar žinias; nustatytos formos gydytojo pažymą; valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą; karo prievolės atlikimo dokumentus; kitus, įstatymo numatytus dokumentus.

Darbo sutartis surašoma dviem egzemplioriais, ją pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Visos darbo sutartys turi būti užregistruotos įmonės Darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbdavys tą pačią dieną turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priimtą į darbą darbuotoją. Darbo sutartis saugojimo laikas – 75 metai.

II.2. DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠTIS

Sekantis svarbus darbo užmokesčio apskaitos dokumentas, kurį aptarsime – Darbo laiko apskaitos žiniaraštis ( 2 priedas ). Tai kontrolinis dokumentas ( jo forma griežtai reglamentuota ) įmonėse, kuriose taikoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, šiame dokumente užfiksuotas faktiškai kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas yra pagrindas apskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį. Vadovaudamosi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 1997 12 22 įsakymu Nr. 103, visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios samdomų darbuotojų, privalo pildyti Darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nustatytos formos galiojo iki 2004 03 01. 2004 01 27 LR Vyriausybės nutarimu Nr.78 patvirtintos naujos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio formos ir pildymo tvarka, kuri įsigaliojo nuo šių metų kovo 1 dienos.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymas:

I. Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi šie duomenys: visų darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos, darbo grafiko numeris ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį ( gali būti sąlyginis darbo valandų skaičius per mėnesį ).

II. Žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis.

III. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės: 1-oje eilutėje žymima faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai; 2-oje eilutėje nurodomas laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką; 3-oje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal LR Darbo kodekso 143 str. 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui.

IV. 1-12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Faktiškai dirbtą laiką sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir Darbo sutartyje kasdieninis darbo laikas ir viršvalandžiai bei tarnybinės komandiruotės. 11-oje ir 12-oje skiltyse nurodomi kiekvieno darbuotojo neatvykimai į darbą atvejai pagal atskiras jų rūšis.

V. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio faktiškai dirbto laiko ir neatvykimo į darbą atvejų per mėnesį suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejų skaičius.

VI. Tikslinga sudaryti tarnybinių komandiruočių ir neatvykimo į darbą suvestinę ir pateikti žiniaraščio pabaigoje, nurodant dienų ir valandų skaičių.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštis pildomas sutartinais žymėjimais, kurie patvirtinti tame pačiame LR Vyriausybės nutarime, kaip ir šio žiniaraščio forma: darbas naktį – DN; viršvalandinis darbas – VD; faktiškai dirbtas laikas – FD; darbas esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų – KS; darbas poilsio ir švenčių dienomis – DP; budėjimas namuose – BN; budėjimas darbe – BĮ; laikas naujo darbo paieškoms – ID; privalomų medicininių apžiūrų laikas – MD; papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdienio darbo laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis – V; papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų – M; kraujo davimo dienos donorams – D; nedarbingumas dėl ligos ar traumų – L; neapmokamas nedarbingumas – N; nedarbingumas ligoniams slaugyti, turint pažymas – NS; kasmetinės atostogos – A; mokymosi atostogos – MA; nemokamos atostogos – NA; kūrybinės atostogos- KA; neštumo ir gimdymo atostogos – G; atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai – PV; kitų rūšių atostogos – KR; tarnybinės komandiruotės – K; stažuotės – SŽ; kvalifikacijos kėlimas – KV; pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką – PR; valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų vykdymas – VV; karinė tarnyba – KT; mokomosios karinės pratybos – KM; prastovos dėl darbuotojo kaltės – PK; prastovos ne dėl darbuotojo kaltės – PN; pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarios priežasties – PB; neatvykimas į darbą administracijai leidus – ND; neatvykimas į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais – NP; nušalinimas nuo darbo – NN; poilsio dienos – P; švenčių dienos – S; streikas – ST.

II.3. ASMENS SĄSKAITA

Asmens sąskaita ( 3 priedas ) priskiriama laisvos formos kaupiamiesiems suvestiniams apskaitos dokumentams. Asmens sąskaita naudojama per ataskaitinį laikotarpį ( metus ) konkrečiam darbuotojui priskaičiuotam atlyginimui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, taip pat išskaičiuotiems mokesčiams užfiksuoti. Asmens sąskaita buhalterijoje užvedama kiekvienam įmonės darbuotojui, nesvarbu, kokia yra darbo apmokėjimo sistema.

Įmonės finansininkui tiesiog būtina gerai mokėti pildyti Asmens sąskaitą. Todėl šią tvarką smulkiai išnagrinėsime, pasitelkdami į pagalbą pavyzdį. Lengvesnio supratimo dėlei Asmens sąskaitą sąlyginai suskirstysime į 3 dalis – viršutinę lentelę, antrą lentelę ir pagrindinę lentelę. Asmens sąskaitos pildymas:

# eilutėse “Įmonė”, “Įmonės kodas”, “Draudėjo kodas” įrašomi šie duomenys;

# po užrašu “Asmens sąskaita” įrašomas ataskaitinis laikotarpis ( metai ), už kurį pildomas dokumentas;

# eilutėse “Vardas, pavardė” nurodomi darbuotojo vardas ir pavardė;

# į tam skirtas vietas įrašomi asmens kodas, paso numeris, socialinio draudimo pažymėjimo numeris, paso išdavimo data, nuolatinė gyvenamoji vieta, paso išdavimo vieta.

Viršutinė lentelė:

# skiltyje “Žymos apie atostogas” įrašomi duomenys apie darbuotojui suteiktas atostogas.

# skiltyje “Atsiskaitymai ir įnašai” nurodomos atsiskaitymų ir įnašų, kurie nėra privalomi pagal LR darbo apmokėjimo ir LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, rūšys.

Antra lentelė:

# skiltyje “Darbo sutartis, Nr.,data” nurodoma darbuotojo Darbo sutarties numeris, sudarymo data;

# skiltis “Cechas, skyrius” – nurodomas įmonės padalinys, kuriame dirba darbuotojas;

# skiltyje “Darbuotojų kategorija” įrašoma darbuotojo kategorija pagal įmonėje patvirtintą etatų sąrašą;

# skiltyje “Tabelio Nr.” nurodomas darbuotojui suteiktas tabelio numeris;

# “Profesija, pareigos” įrašoma darbuotojo profesija ir Darbo sutartyje nustatytos pareigos;

# “Pareiginis atlyginimas, val.tarifinis atlygis” įrašoma pareiginė mėnesinė alga arba valandinis tarifinis atlygis, nustatytas Darbo sutartyje;

# “Darbo pradžios data” įrašoma Darbo sutartyje nurodyta data;

# “Mokesčių lengvatos” nurodomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos – neapmokestinamų pajamų dydis, vaikų arba išlaikytinių skaičius, kitos lengvatos.

Pagrindinė lentelė:

# 1 stulpelis – “Mėnuo”. Rekomenduojama Asmens kortelės blanke iš anksto išspausdinti visų mėnesių pavadinimus;

# 2 stulpelis – “NPD” ir 3 stulpelis “PNPD”. Įrašomas konkretų mėnesį darbuotojui taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;

# 4, 5, 6, 7 stulpeliai – “Dienos ( valandos )”. Įrašomos Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotos darbuotojo dirbtos dienos arba valandos ir darbuotojų neatvykimai į darbą. Neatvykimų į darbą kodą pravartu patvirtinti vadovu įsakymu tokį pat, kaip ir Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

8-17 stulpeliai – “Priskaičiuota pagal mokėjimo rūšis”. Įvairūs priskaičiavimai, kurie susideda:

# 8 stulpelis – “Pareiginė alga”. Įrašomas pareiginis mėnesinis atlyginimas, nustatytas Darbo sutartyje;

# 9 stulpelyje “Vienetinis atlyginimas” rašomas iš Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelės arba iš Atlikto vienetinio darbo paskyros priskaičiuotas vienetinis atlyginimas;

# 10, 11 stulpeliai “Priemokos”. Apmokėjimas už darbą naktį, švenčių ar poilsio dienomis, viršvalandžius, premijos ir kt.;

# 12, 13, 14 stulpeliai “Ligos pašalpa”. Įrašoma darbuotojo sirgimo mėnuo, sirgtų dienų skaičių ir pašalpos sumą;

# 15, 16 stulpeliai – “Kiti”. Vieta žymėti kitiems priskaičiavimams;

# 17 stulpelis – “Iš viso”. Susumuojama visa per mėnesį priskaičiuota darbuotojui atlyginimo ir natūrinių išmokų suma.

18-23 stulpeliai “Išskaičiuota ir įskaityta”. Įrašomos išskaitymų iš atlyginimų sumos. Susideda:

# 18 stulpelis – “Avansas”. Įrašoma Darbo sutartyje arba vadovo patvirtintoje atlyginimų mokėjimo tvarkoje nustatyta avanso suma;

# 19 stulpelis “Pajamų mokestis”. Užfiksuojamas gyventojų pajamų mokestis išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo;

# 20 stulpelis “3% soc.draudimui”;

# 21-22 stulpeliai “Kiti”. Įrašomi kiti, dar neįvardinti išskaičiavimai ( pvz.: gyvybės draudimas );

# 23 stulpelis “Iš viso”. Jame apskaičiuojama bendra išskaitymų suma;

# 24-ame stulpelyje “Išmokama suma” nurodoma ataskaitinį mėnesį darbuotojui išmokėtina suma.

# 25, 26, 27 skiltys “Išmokėtas atlyginimas”. Įrašomi duomenys apie atlyginimo išmokėjimą – išmokėjimo data, dokumento numeris, suma.

# 28 stulpelis “Socialinis draudimas”. Įrašoma paskaičiuotas 31% nuo darbuotojo atlyginimo, kurį sumoka darbdavys ( 27% Valstybinis socialinis draudimas, 3% sveikatos draudimas, 1% draudimas n

. . .

IV.APIBENDRINIMAS

Be Darbo užmokesčio apskaitos dokumentų įmonė gyventi negali. Vieni yra pagrindiniai ir privalomi visiems, kiti – rekomenduojami. Kaip ir kokius dokumentus pildyti, tai priklauso nuo įmonės finansininko, įmonės veiklos, dydžio ir daug kitų aplinkybių. Nuo jo (finansininko) profesionalumo priklauso valstybės gerovė ( teisingas mokesčių paskaičiavimas ), įmonės gyvavimas ( finansinės tvarkos palaikymas) , darbuotojo ateities garantijos ( įmokų Sodrai paskaičiavimas ). Buhalteriui nevalia užmiršti šios atsakomybės. Darbo užmokesčio apskaitos ( kaip ir visų kitų ) dokumentų tvarkymui galima pritaikyti mažiausiai du iš trijų apskaitininkų šūkio punktų: “Mokslas – sąžiningumas – nepriklausomybė”. Mokslas tai žinios, įstatymų išmanymas – dokumentuose daug kur reikia pritaikyti įstatymų išmanymą. Sąžiningumas tai supratimas, kad nuo sąžiningai gerai atlikto buhalterio darbo priklauso kitų gerovė – dokumentai ne ta veiklos sfera, kur galima būtų dirbti neatsakingai ar užsiiminėti jų klastojimu.

Padirbus ir įsisavinus, Darbo užmokesčio dokumentai nebe atrodys tokie baisūs ( bent jau tie, kuriuos aptarėme šiame darbe ), kaip pradžioje. Jų formos yra pakankamai suprantamos ir be papildomų paaiškinimų. Kai kur net nurodomi mokesčių dydžiai, kuriuos reikia sumokėti, tuo palengvinant apskaitininko darbą. Taigi sudėjus į vieną vietą žinias, sąžiningumą, kruopštumą ir tikslumą, apskaitininkui šių dokumentų pildymas neturėtų sudaryti didelių problemų.

Join the Conversation

×
×