BVP - Mokslai.lt

Lietuvos bendras vidaus produktas

BVP struktūra ir jos pokyčiai

Pagrindiniai BVP kitimo veiksniai:

Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito.

Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas, kuris dar padidėjo vėlesniais metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė (1.1 lentelė).

Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.

Baltijos valstybių BVP:

| |1995 |1996 |1997 |1998 |

| |m. |m. |m. |m. |

| |24102|31568|38340|42767|

|Faktinėmis |.8 |.9 |.3 |.9 |

| |24102|25238|27075|28468|

|Palyginamos|.8 |.4 |.1 |.6 |

|Augimo |3.3 |4.7 |7.3 |5.1 |

|Defliatoriu|1.00 |1.25 |1.42 |1.50 |

|s | | | | |

|LTL / USD |4.00 |4.00 |4.00 |4.00 |

|USD: | | | | |

| |1622 |2128 |2587 |2887 |

| | |5713 |6388 |6753 |

| |2349.|2829.|3275.|3773.|

|Faktinėmis |2 |1 |5 |5 |

| |2349.|2427.|2636.|2730.|

|Palyginamos|2 |7 |8 |5 |

|Augimo |-0.8 |3.3 |8.6 |3.6 |

|Defliatoriu|1.00 |1.17 |1.24 |1.38 |

|s | | | | |

|LVS / USD |0.53 |0.55 |0.58 |0.59 |

|USD: | | | | |

| |1778 |2070 |2293 |2622 |

| | |5015 |5406 |5996 |

| |40705|52445|64323|73213|

|Faktinėmis |.1 |.9 |.7 |.4 |

| |40705|42297|46789|48681|

|Palyginamos|.1 | | |.5 |

|Augimo |4.3 |3.9 |10.6 |4.0 |

|Defliatoriu|1.00 |1.24 |1.37 |1.50 |

|s | | | | |

|EEK / USD |11.46|12.03|13.86|14.07|

|(vid. per |5 |4 |7 |4 |

|USD | | | | |

| |2399 |2965 |3156 |3563 |

| | |6581 |7322 |7719 |

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės,

Latvijos bankas, Latvijos statistikos biuras, Estijos bankas, Estijos statistikos valdyba.

Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį.

Kaip matyti iš 1.2 lentelės (žr. priedą), savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3

veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis ir miškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiau negu tikėtasi augo prekyba.

Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpį didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas, sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos sudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. – 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %.

Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCE

valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės, žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8

%). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių

(1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir

29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarė atitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui.

Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės investicijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998

m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnai reiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augo nežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %)

negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvo artimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvo

Liuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8

%) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]).

Toks žymus namų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. Po

Nepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realios palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos pajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikos suteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamiršti ir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutos devalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizė taupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumo sąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kurso rizika skatina vartoti. Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), 1998 m.

namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi, taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtų priimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo.

Kaip teigiamą reiškinį reikia vertinti bendrą vidaus investicijų augimą, kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVP

prieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga bei rezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnė negu Latvijoje bei truputį mažesnė negu Estijoje, tačiau lyginant jų efektyvumą pagal investicijų ir eksporto kitimo santykį 1996 – 1997 m., matyti, kad efektyviausiai investicijos buvo naudojamos Latvijoje, po to sektų Lietuva ir Estija.

Lyginant Baltijos valstybių ir ES BVP struktūrą išlaidų metodu, skirtumai akivaizdūs: ES gerokai mažesnis namų ūkių vartojimas ir bendrosios investicijos ir kaip šių dviejų veiksnių rezultatas – daug didesnis grynasis eksportas, esant kur kas mažesniam ekonomikos atvirumui. Tai ir suprantama, nes besivystančių Baltijos valstybių ekonomikos augimas, pasireiškiantis, kaip minėta, per namų ūkio vartojimo ir investicijų bei su jomis susijusių užsienio kapitalo srautų didėjimą gali būti užtikrintas tik importo, nulėmusio neigiamą grynąjį eksportą, dėka.

Baigiant Lietuvos BVP analizę, pažvelgsime, kaip mes atrodome pagal pagrindinį rodiklį – BVP apimtį 1 gyventojui. Kadangi visų Baltijos valstybių valiutos kol kas lieka gerokai nuvertintos JAV dolerio ir ES

valiutų atžvilgiu (žr. (2(), mes lyginsime minėtą rodiklį, įvertintą atsižvelgiant į valiutų perkamosios galios paritetus (PGP). Kaip rodo 1.2

pav., Lietuva tarp Baltijos valstybių šiuo aspektu nusileidžia Estijai ir pirmauja prieš Latviją. 1997 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 33,1 % ES

vidurkio (Latvija – 28,0 %, Estija – 37,9 %). Jeigu prognozuotume 5 %

Lietuvos ir 2 % ES vidutinį metinį augimą ilgalaikėje perspektyvoje, tai

Lietuvai pasiekti ES vidurkį reikėtų 37,9 metų, o pasiekti silpniausiai išsivysčiusios ES šalies – Graikijos lygį – 23,8 metų (Estijai šie skaičiai, atitinkamai, 33,5 ir 19,1, o Latvijai – 43,9 ir 29,6 metų).

Skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos kinta labai nežymiai: 1996

m. Lietuvos BVP 1 gyventojui buvo 13,9% didesnis negu Latvijos ir 13,2 %

mažesnis negu Estijos, o 1998 m. šie skaičiai pakito, atitinkamai, į 12,6 %

ir 12,5 %. Tokiu būdu, galima padaryti 2 išvadas: 1) Baltijos valstybių ekonominio pajėgumo pakankamas priartėjimas prie ES lygio negali būti laikomas kriterijumi, stojant į ES; 2) susiklostęs Lietuvos, Latvijos bei

Estijos išsivystymo lygio skirtumas, nors ir lėtai, bet mažėja.

BVP vienam gyventojui (pagal PGP), JAV doleriais:

[pic]

Panašūs darbai

Nacionalinės sąskaitos

Finansinės politikos disciplina

Valstybes finansu politika

Valdžios sektoriaus finansų kokybės įvertinimas

lietuvos finansu politika

Švietimo finansavimas ir jo problemos