Lietuvos bendras vidaus produktas
BVP struktūra ir jos pokyčiai
Pagrindiniai BVP kitimo veiksniai:
Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito.Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybėsatkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas, kuris dar padidėjo vėlesniaismetais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė (1.1 lentelė).Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijosir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.
Baltijos valstybių BVP:
| |1995 |1996 |1997 |1998 || |m. |m. |m. |m. ||Lietuva | | | | ||Bendras | | | | ||vidaus | | | | ||produktas, | | | | ||mln.litų: | | | | || |24102|31568|38340|42767||Faktinėmis |.8 |.9 |.3 |.9 ||kainomis | | | | || |24102|25238|27075|28468||Palyginamos|.8 |.4 |.1 |.6 ||iomis 1995 | | | | ||m. kainomis| | | | ||Augimo |3.3 |4.7 |7.3 |5.1 ||tempas % | | | | ||Defliatoriu|1.00 |1.25 |1.42 |1.50 ||s | | | | ||LTL / USD |4.00 |4.00 |4.00 |4.00 ||(vid. per | | | | ||laikotarpį)| | | | ||Tenkantis 1| | | | ||gyventojui,| | | | ||USD: | | | | || |1622 |2128 |2587 |2887 ||Faktinėmis | | | | ||kainomis | | | | || | |5713 |6388 |6753 ||Pagal PGP | | | | || | | | | ||Latvija | | | | ||Bendras | | | | ||vidaus | | | | ||produktas, | | | | ||mln. Latų: | | | | || |2349.|2829.|3275.|3773.||Faktinėmis |2 |1 |5 |5 ||kainomis | | | | || |2349.|2427.|2636.|2730.||Palyginamos|2 |7 |8 |5 ||iomis 1995 | | | | ||m. kainomis| | | | ||Augimo |-0.8 |3.3 |8.6 |3.6 ||tempas % | | | | ||Defliatoriu|1.00 |1.17 |1.24 |1.38 ||s | | | | ||LVS / USD |0.53 |0.55 |0.58 |0.59 ||(vid. per | | | | ||laikotarpį)| | | | ||Tenkantis 1| | | | ||gyventojui,| | | | ||USD: | | | | || |1778 |2070 |2293 |2622 ||Faktinėmis | | | | ||kainomis | | | | || | |5015 |5406 |5996 ||Pagal PGP | | | | || | | | | ||Estija | | | | ||Bendras | | | | ||vidaus | | | | ||produktas, | | | | ||mln.kronų: | | | | || |40705|52445|64323|73213||Faktinėmis |.1 |.9 |.7 |.4 ||kainomis | | | | || |40705|42297|46789|48681||Palyginamos|.1 | | |.5 ||iomis 1993 | | | | ||m. kainomis| | | | ||Augimo |4.3 |3.9 |10.6 |4.0 ||tempas % | | | | ||Defliatoriu|1.00 |1.24 |1.37 |1.50 ||s | | | | ||EEK / USD |11.46|12.03|13.86|14.07||(vid. per |5 |4 |7 |4 ||laikotarpį)| | | | ||Tenkantis 1| | | | ||gyventojui,| | | | ||USD | | | | || |2399 |2965 |3156 |3563 ||Faktinėmis | | | | ||kainomis | | | | || | |6581 |7322 |7719 ||Pagal PGP | | | | |
Šaltiniai: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybės,Latvijos bankas, Latvijos statistikos biuras, Estijos bankas, Estijosstatistikos valdyba.
Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį.Kaip matyti iš 1.2 lentelės (žr. priedą), savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis irmiškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiaunegu tikėtasi augo prekyba. Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpįdidžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjįsvorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitosveiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas,sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią
paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jossudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. – 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %.Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCEvalstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės,žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalisskiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8%). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių(1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarėatitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui. Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), pagrindiniai Lietuvos ekonomikosaugimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinėsinvesticijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnaireiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augonežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %)negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvoartimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvoLiuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8%) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]). Toks žymus namų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. PoNepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realiospalūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visospajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikossuteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamirštiir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutosdevalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizėtaupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumosąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kursorizika skatina vartoti. Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), 1998 m.namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi,taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtųpriimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo. Kaip teigiamą reiškinį reikia vertinti bendrą vidaus investicijų augimą,kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVPprieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga beirezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnėnegu Latvijoje bei truputį mažesnė negu Estijoje, tačiau lyginant jųefektyvumą pagal investicijų ir eksporto kitimo santykį 1996 – 1997 m.,matyti, kad efektyviausiai investicijos buvo naudojamos Latvijoje, po tosektų Lietuva ir Estija.Lyginant Baltijos valstybių ir ES BVP struktūrą išlaidų metodu, skirtumaiakivaizdūs: ES gerokai mažesnis namų ūkių vartojimas ir bendrosiosinvesticijos ir kaip šių dviejų veiksnių rezultatas – daug didesnisgrynasis eksportas, esant kur kas mažesniam ekonomikos atvirumui. Tai irsuprantama, nes besivystančių Baltijos valstybių ekonomikos augimas,pasireiškiantis, kaip minėta, per namų ūkio vartojimo ir investicijų bei sujomis susijusių užsienio kapitalo srautų didėjimą gali būti užtikrintas tikimporto, nulėmusio neigiamą grynąjį eksportą, dėka. Baigiant Lietuvos BVP analizę, pažvelgsime, kaip mes atrodome pagalpagrindinį rodiklį – BVP apimtį 1 gyventojui. Kadangi visų Baltijosvalstybių valiutos kol kas lieka gerokai nuvertintos JAV dolerio ir ESvaliutų atžvilgiu (žr. (2(), mes lyginsime minėtą rodiklį, įvertintąatsižvelgiant į valiutų perkamosios galios paritetus (PGP). Kaip rodo 1.2pav., Lietuva tarp Baltijos valstybių šiuo aspektu nusileidžia Estijai irpirmauja prieš Latviją. 1997 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 33,1 % ESvidurkio (Latvija – 28,0 %, Estija – 37,9 %). Jeigu prognozuotume 5 %Lietuvos ir 2 % ES vidutinį metinį augimą ilgalaikėje perspektyvoje, taiLietuvai pasiekti ES vidurkį reikėtų 37,9 metų, o pasiekti silpniausiai
išsivysčiusios ES šalies – Graikijos lygį – 23,8 metų (Estijai šieskaičiai, atitinkamai, 33,5 ir 19,1, o Latvijai – 43,9 ir 29,6 metų).Skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos kinta labai nežymiai: 1996m. Lietuvos BVP 1 gyventojui buvo 13,9% didesnis negu Latvijos ir 13,2 %mažesnis negu Estijos, o 1998 m. šie skaičiai pakito, atitinkamai, į 12,6 %ir 12,5 %. Tokiu būdu, galima padaryti 2 išvadas: 1) Baltijos valstybiųekonominio pajėgumo pakankamas priartėjimas prie ES lygio negali būtilaikomas kriterijumi, stojant į ES; 2) susiklostęs Lietuvos, Latvijos beiEstijos išsivystymo lygio skirtumas, nors ir lėtai, bet mažėja.BVP vienam gyventojui (pagal PGP), JAV doleriais:
[pic]