Atsargų apskaita

ATSARGŲ APSKAITA
5.1. Atsargų esmė
Įmonių trumpalaikis turtas gali būti įvairių formų: pinigai, debetinės skolos, nebaigta gamyba, žaliavos ir medžiagos, pagaminta produkcija. Trumpalaikis turtas atsargų forma yra būtina nenutrūkstamo gamybos proceso sąlyga. Gamybai vykdyti reikia turėti sėklų, pašarų, kuro, trąšų ir kitų gamybos atsargų. Jas naudojant didėja gamybos išlaidos. Gamybos proceso rezultatas yra produkcija. Čia trumpalaikis turtas iš gamybos išlaidų formos pereina į gatavos produkcijos formą. Trumpalaikis turtas įgauna materialinę formą, kai įmonės įsigyja gamybai reikalingų žaliavų ir medžiagų (kuras, mineralinės trąšos, atsarginės dalys, piirkti pašarai ir t.t. ). Dalis jų papildoma tiesiogiai iš savo gamybos produkcijos (sėkla, pašarai). Be to, įmonės gali įsigyti perpardavimui skirtų prekių. Materialinę formą trumpalaikis turtas įgauna ir tuomet, kai gamybos procese sukuriama produkcija. Pavyzdiniame sąskaitų plane atsargų apskaitai numatyta 20-oji sąskaita “Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys”. Pačios atsargos apskaitomos šios sąskaitos pirmoje subsąskaitoje, kuri vadinasi “atsargos”.
5.2. Atsargų įvertinimas
Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę-įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri jjų yra mažesnė. Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o

skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Prikimo kainos koregavimai atlikti po atsargų užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimais ir nuolaidomis apskaitoje parodomi taip: 1) perkamų atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, nurodyta įsigijimo dokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas; 2) atsargų įsigijimo savikaina koreguojama, tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidų ir nukainojimo sumomis, t.y. tuomet, kai nuolaidos ir nukainojimo faktas ir suma išaiškėja užregistravus pirkimo operaciją; 3) dažniausiai nuolaidos suteikiamos pirkėjams per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių, todėl jos vadinamos apyvartos nuolaidomis, pavyzdžiui: pirkimo pardavimo sutartyje numatyta kad pirkėjai per mėnesį nupirkę prekių už 50tūkst litų gaus 5 proc tą mėnesį nupirktų prekių kainos nuolaidą; 4) nuolaidos gaali būti suteikiamos kaip kompensacija už ne laiku ar nekokybiškai atliktus pardavėjo įsipareigojimus. Prekės gali būti nukainojamos, jeigu jos brokuotos, nekokybiškos ar nesukomplektuotos, pavyzdžiui, įmonė pirko medžiagas, kurias parsivežus ir išpakavus paaiškėja, kad dalis jų brokuotos. Pareiškus pretenzijas pardavėjas brokuotas medžiagas nukainoja 20 proc.; 5) pardavėjas, norėdamas greičiau gauti iš pirkėjo pinigus, gali suteikti nuolaidą skatinančią pirkėją greičiau atsiskaityti. Pavyzdžiui, sutartyje numatytas atsiskaitymo terminas 30d nuo sąskaitos išrašymo dienos. Tačiau jeigu pirkėjas už prekes sumokės per 10 d nuo sąskaitos išrašymo dienos, prekių pi
irkimo kaina gali būti sumažinta 2 proc.
Pirkėjas, kurio įsigytoms prekėms suteiktos nuolaidos ar nukainojimas buhalterinėse sąskaitose turi būti padaryti atsargų įsigijimo savikainą patikslinantį įrašą. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjui suteiktas po to, kai ši įmonė pirktas atsargas jau pardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama parduotų prekių savikainą tą laikotarpį, kai nuolaida gauta. Jeigu už prekes tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D4431 skolos tiekėjams 250lt; K6000 parduotų prekių savikaina 250 lt. jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D2434 kitos gautinos sumos 250lt arba D 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt, K6000 250lt. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjai suteikiamas tuomet, kai ši įmonė įsigytų atsargų dar nepardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama šių atsargų įsigijimo savikaina. Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) D4431 skolos tiekėjams 250lt, K201 atsargos 250lt; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D4431 250lt, K609 nuolaidos, grąžinimai 250lt. jeigu už prekes tiekėjui sumokėta nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D2434 kitos gautinos sumos 250lt arba D2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt K201 250lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D2434 250lt arba D2021 25
50lt K 609 nuolaidos, grąžinimai 250lt.
Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiamas tuomet, kai ši įmonė pardavė tik dalį įsigytų atsargų, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma turi būti paskirstoma parduotų prekių savikainai ir atsargų įsigijimo savikainai proporcingai sumažinant parduotų ir likusių neparduotų atsargų vertę
Kadangi pirkėjas dalį atsargų pardavė, o dalis jų liko neparduota, jis turi koreguoti ir parduotų ir sandėlyje likusių atsargų įsigijimo savikainą nuolaidos suma proporcingai paskirstoma parduotų ir likusių neparduotų atsargų įsigijimo savikainai.
Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D4431 250lt, K6000 parduotų prekių savikaina 150lt, K 201 100lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: 1) jeigu pirkimų sąskaitą neuždaryta D4431 250lt, K609 250lt, 2) jeigu pirkimų sąskaita uždaryta D4431 250lt, K6000 150 lt, K201 100lt.
Jeigu už atsargas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D2434 250lt, arba D2021 250lt, K6000 parduotų prekių savikaina 150lt, K 201 100lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: 1) jeigu pirkimų sąskaitą neuždaryta D2434 250lt,arba D2021 250lt, K609 250lt, 2) jeigu pirkimų sąskaita uždaryta D2434 250lt arba D2021 250lt, K6000 150 lt, K201 100lt.
Jeigu parduotų ir sandėlyje likusių atsargų kiekio ir įsigijimo savikainos neįmanoma tiksliai nustatyti arba tai yra pernelyg brangu ir je
eigu nuolaidų ar nukainojimo sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės duomenų, tuomet pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis koreguojama parduotų prekių savikaina. Atsargos gali būti ne tik perparduodamos bet ir sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktas atsargas sunaudojo produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti gautų nuolaidų ir nukainojimų suma mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų ir medžiagų verte.
Kadangi pirkėjas žaliavas jau sunaudojo, jis turi koreguoti sausio mėnesį produkcijai gaminti sunaudotų žaliavų vertę. 1. jeigu už žaliavas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D4431 250lt, K2012nebaigta gamyba, jei produkcija nebaigta gaminti 250lt, K2013 pagaminta produkcija jei produkcija baigta gaminti bet neparduota 250lt, K6000 pagamintų prekių savikaina jei produkcija jau parduota 250lt.; 2. jeigu už žaliavas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą D2434 250lt arba D 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt, K2013 250lt, K 6000.
Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos, išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti. Taip pat pridedamos gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį jei sumos yra nereikšmingos.
Apskaitoje šios atsargos bus registruojamos įsigijimo savikaina (20442lt) darant tokį buhalterinį įrašą: D201 20442lt, K4431 skolos tiekėjams 20000lt, K4486 kitos mokėtinos sumos 180lt, K4461 mokėtinas darbo užmokestis 20lt, K4463 mokėtinos socialinio draudimo įmokos 62lt.
Jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių atsargų gabenimo, sandėliavimo ir panašias išlaidas ir jeigu šių išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaita politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi nustatydama minėtų išlaidų reikšmingumą.
Apskaitoje šios atsargos registruojamos taip: A atsargų įsigijimo savikaina 15000lt, B atsargų įsigijimo savikaina 5000lt. atsivežimo ir pakavimo išlaidos priskiriamos sausio mėn parduotų prekių savikainai. Buhalterinis įrašas D201 20000lt, D6000 parduotų prekių savikaina 380lt, K4431 20000lt, K4486 200lt, K4461 137lt, K4463 43lt.
Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama ar įskaičius negrąžintiną PVM sumą į veiklos sąnaudas, bus reikšmingai iškraipomas įmonės veiklos rezultatas.

Šios atsargos skirtos užsakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniais metais. PVM sumokėta perkant šias atsargas neteisinga įtraukti į apskaitą kaip gruodžio mėnesio veiklos sąnaudas, nes jos nebus susijusios su gruodžio mėnesio pajamomis ir ši suma įmonei yra reikšminga , nes sudaro palyginti didelę dalį įmonės ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamų. Todėl įmonė PVM suma turės padidinti atsargų įsigijimo savikainą. Tuomet atsargų įsigijimo savikaina sudarys 59000 litų.
Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito įsigijimo užsienio valiuta, šių atsargų savikaina apskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojantį oficialų LR nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos kursą, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą. Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiai nustato vadovaudamiesi tarptautinių prekybos rūmų priimtomis taisyklėmis (incoterms), kai visa nauda ir rizika susijusi su prekėmis, perduodama pirkėjui.
Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: a)taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D 201 15000lt, K4431 15000lt; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D6002 (pirkimai) 15000lt, K4431 15000lt. Sumokėjus skolą už atsargas, daromas toks buhalterinis įrašas: D4431 15000lt, D636 1000Lt, K 271 16000Lt. Apskaitoje registruojamos 16000lt vertės atsargos. Avanso apmokėjimui operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: D2021 15000lt, K271 15000Lt. atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D201 16000lt, K2021 15000lt, K536 1000Lt; b)taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: D6002(pirkimai) 16000lt, K2021 15000Lt, K536 1000lt.
Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą. Mažmeninių kainų būdo esmė yra tai, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtos ir per ataskaitinį laikotarpį pirktos prekės apskaitoje parodomos mažmenine kaina arba įsigijimo ir mažmenine kainomis. Pagal šiuos duomenis, apskaičiuojama visų parduoti skirtų prekių bendrojo pelno norma: (vertė mažmeninėmis kainomis-įsigijimo savikaina)/vertė mažmeninėmis kainomis*100.
Šioje formulėje vertė mažmeninėmis kainomis yra ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė jas įkainojus mažmeninėmis kainomis ir atskaičius per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė įsigijimo savikaina. Šia pelno norma sumažinus atsargų likutį įvertintą mažmenine kaina yra nustatoma atsargų likučio įsigijimo savikaina.
Pavyzdys: ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti skirtų prekių įsigijimo0 savikaina buvo 1000litų, o jų vertė mažmeninėmis kainomis 14500litų. Per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių įsigijimo savikaina 41000litų, o jų vertė mažmeninėmis kainomis 47950litų. Per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteiktą nuolaidų ir nukainojimų už 2500litų. Prekių likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertė mažmeninėmis kainomis 14460litų. Bendrojo pelno norma bus [(14500+47950-2500)-(10000+41000)]/(14500+47950-2500)*100=14.93. prekių likučio įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: 14460-(14460*0.1493)=12301Lt.
5.3.Atsargų(produkcijos) pasigaminimo savikaina
Pagamintos atsargos (produkcija) yra visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės, skirtos pajamoms uždirbti. Pagamintos atsargos apskaitoje registruojamos faktine pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Su gamyba nesusijusios išlaidos, t.y. bendrosios administracinės ir pardavimo, įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir į atsargų pasigaminimo savikainą neįskaitomos. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nėra visiškai baigta gaminti, t.y. netinkama parduoti ar naudoti įmonėms, ji vadinama nebaigta gamyba. Nebaigta gamyba apskaitoje registruojama faktine iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma. Gamybos išlaidų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines yra gana sąlygiškas, todėl tai turi prasmę tik siejant su konkrečiu savikainos kalkuliavimo ar išlaidų apskaitos objektu. Išlaidos į tiesiogines ir netiesiogines paprastai grupuojamos atsižvelgiant ne į atskiras produkcijos rūšis, o į išlaidų apskaitos objektus. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kuriuo nors išlaidų apskaitos objektu. Tam tikros tiesioginės gamybos išlaidos gali būti įskaičiuojamos tik į vieno išlaidų objekto savikainą. Tiesioginėms gamybos išlaidoms paprastai taikomos pagrindinių žaliavų ir medžiagų, komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išmokos, žaliavų ir medžiagų išlaidų skirstymas į pagrindines ir pagalbines yra glaudžiai susiję su technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindinės žaliavos ir medžiagos sudaro materialų pagamintos produkcijos pagrindą ir į produkcijos savikainą įskaitomos tiesiogiai žaliavų išlaidų vertė įskaitoma į gaminamos produkcijos savikainą nustatoma atsižvelgiant į nesurinktą atsargų apskaitos būdą (periodinė arba nuolatinė).
Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą pagr. žaliavų ir medžiagų vertė įskaitoma į pagamintos produkcijos savikainą, apskaičiuojama iš padirbti skirtų žaliavų (tai likutis laikotarpio pradžioje pridėjus per ataskaitinį laikotarpį nupirktą žaliavą) įsigijimo savikainos atimant žaliavų ir medžiagų likutį laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas atlikus inventorizaciją ir įskaitomas taikant įmonės pasirinktą atsargų įsigijimo būdą.
Pvz.: ataskaitinio laikotarpio pradžioje žaliavų likutis buvo 14000 Lt. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta žaliavų už 23000 Lt. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje buvo žaliavų už 13000 Lt. Tiesioginėms gamybos išlaidoms bus priskirta 24000 Lt žaliavų (14000+23000-13000).
Taikant nuolat apskaitomų, atsargų būdą, sunaudotų pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė apskaičiuojama per visą ataskaitinį laikotarpį nuolat registruojant, kiek žaliavų (medžiagų) sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos įkainojamos tada, kai sunaudojamos. Laikant pasirinktą atsargų įkainojimo būdą.
Atsargų pasigaminimo savikainai skaičiuoti dažniausiai taikomi šie būdai: 1)likusių išlaidų; 2)vertinis (proporcingai pardavimo kainoms ;3)koeficientinis ;4) normatyvinis.
Likusių išlaidų būdas taikomas tuo atveju, kai gaunama vienos rūšies pagrindinė ir šalutinė produkcija, Įvertinus šalutinę produkciją pasirinktu būdu ir jos vertę atėmus iš atitinkamo gamybos išlaidų apskaitos objekto išlaidų sumos, likusi išlaidu suma priskiriama pagrindinei produkcijai.
Vertinio būdo esmę sudaro tai, kad tam tikros gamybos pagrindinės produkcijos rūšys įkainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir susumavus gautas sandaugas, sužinoma visos produkcijos vertė. Dalijant visas atitinkamos produkcijos gamybos išlaidas (be šalutinės produkcijos vertės) iš visos produkcijos vertės. apskaičiuojamos vienam produkcijos vertės litui tenkančios išlaidos. Pastarąjį rodikli dauginant iš atskirų našių produkcijos vertės, nustatoma atskirų rūšių produktų Faktinė savikaina. Vertinis būdas grindžiamas prielaida, jog išlaidas lemia pardavimo pajamos. Šis būdas pasaulinėje praktikoje plačiausiai taikomas.
Koeficientinio būdo esmė yra tai, kad taikomi išlaidu paskirstymo koeficientai. Juos rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į produkcijos (pavyzdžiui, cukraus, melasos ir išspaudų) naudingumą, kuris turi būti išreiškiamas vienodais mato vienetais. Nustatyti koeficientai taikomi kiekvienos rūšies produkcijai perskaičiuoti į sąlyginį produkcijos kiekį. Dalijant tam tikros rūšies produkcijos gamybos išlaidas iš viso sąlyginės produkcijos kiekio, sužinoma sąlyginės produkcijos kalkuliacinio vieneto savikaina ir taip išlaidos paskirstomos atskiroms produkcijos rūšims.
Normatyvinio būdo esmę sudaro tai, kad įmonėje, atsižvelgiant į gamybos technologiją ir tam tikrai produkcijai nustatytas darbo ir materialių sąnaudų normas, skaičiuojama atskirų rūsių produkcijos vieneto normatyvine savikaina. Dauginant pagamintos produkcijos kieki iš produkcijos vieneto normatyvinės savikainos, nustatoma viso kiekio normatyvinė savikaina. Atitinkamos gamybos išlaidos atskiriems produktams paskirstomos proporcingai pagamintos produkcijos normatyvinei savikainai.
Normatyvinis būdas yra tam tikra vertinio budo atmaina, tik čia vietoj pardavimo kainų nustatoma normatyvinė savikaina.
20. Jei gaminant produkciją atsiranda atliekų ar kitų šalutinių produktų, kurių vertė nereikšminga, tačiau juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimo realizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos.
21.Kai atsargų (produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitiniu laikotarpiu traukti į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai, pavyzdžiui, normatyvinės savikainos būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu gaunami skaičiavimai yra artimi savikainai. Taikant šį būdą, (vertinamas normalus žaliavų ir medžiagų, darbo, įrenginių našumo ir pajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vieneto savikaina. Ji yra reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia, keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas.
22.Kai atsargų (produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniu laikotarpiu įtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina, ypač mažos gamybos apimties laikotarpiais (palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslo sąlygomis) dalis netiesioginiu gamybos išlaidų nepriskiriamos pagamintų atsargų savikainai, o yra iš karto pripažįstamos veiklos sąnaudomis. Tai daroma tam. Kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikšmingai nesiskirtų.
23.Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėje atskaitomybėje atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami taktine savikaina arba grynąja galinio realizavimo verte.
VI.GRYNOJI GALIMO REALIZAVIMO VERTĖ
24.Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo reali/avimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus si turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.
Įsigytos arba pasigamintos atsargos įkainojamos faktine Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Sis reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurios tikimasi pardavus arba sunaudojus šias atsargas. Atsargų nukainojimas atliekamas vadovaujantis atsargumo principu. Pagal šį principą, renkantis vieną Iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų, pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai bus nepalankiausi, t.y. apskaitos informacijoje numatomos blogesnės veikios perspektyvos.
Šiame verslo apskaitos standarte nustatyta, kad atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje negali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę. Grynoji galimo realizavimo vertė gali būti mažesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, kai: atsargos sugenda arba yra sugadinamos; pasensta morališkai; jas parduoti įmonei nuostolinga dėl pasirinktos įmonės pardavimo politikos; išauga jų gamybos užbaigimo ir / arba pardavimo išlaidos; sumažėja šių atsargų rinkos kaina ir pan.
25.Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimu vertės pagal kiekviena atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargų vienetus (pavyzdžiui, kai tai pačiai gaminių grupei priklausantys panašios paskirties ar naudojimo atsargų vienetai yra pagaminti ir pateikiami į rinką toje pačioje geografinėje zonoje ir atskirai juos įvertinti praktiškai neįmanoma). Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmis kaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.
Teisingiausia informacija gaunama nukainojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu. vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti
kiekvieną atsargų vienetą, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis.
Tam būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir / ar pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti visa tam tikroje geografinėje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargos turi būti skirstomos į smulkesnes grupes, atsižvelgiant į anksčiau minėtus reikalavimus. Nukainojant atsargas grupėmis, gauti duomenys gali nesutapti su duomenimis, gautais nukainojant atskirus atsargų vienetus.
Vadovaujantis šio standarto nuostatomis, negalima is kaito nukainoti visa atsargu straipsnį.
Kai atsargos nukainojamos pagal kiekvieną atsargų vienetą, pateiktame pavyzdyje iki grynosios galimo realizavimo vertės reikės nukainoti amonio sulfatą, karbamidą ir kalio druską. Jeigu atsargos būtų nukainojamos pagal atsargų grupes, šiame pavyzdyje ik] grynosios galinio realizavimo vertės bus nukainojamos tik azoto trąšų grupės atsargos. Šiame pavyzdyje didesnė atsargų vertė gaunama vertinant trąšas grupėmis nei kiekvieną jų vienetą.
Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės sumų registravimas apskaitoje aptariamas šio standarto 31 p.
26.Grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais. kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę. įvertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susiję su įvykiais, kurie vyksta pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinės atskaitomybes sudarymo ir patvirtina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas.
Grynosios galimo realizavimo vertės pagrindą sudaro finansinės atskaitomybės dieną žinoma atsargų vieneto pardavimo kaina.
Pardavimo kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į tuo metu galimas pardavimo kainas rinkoje. Jeigu įmonė gali parduoti atsargas keliose skirtingose rinkose, kuriose kainos yra skirtingos, grynajai galinio realizavimo vertei nustatyti naudotina kaina tos rinkos, kurioje tikimasi parduoti.
Nustatydama pardavimo kainą, įmonė gali atsižvelgti į paskutinių rinkos sandorių kainą, jeigu nuo sandorio sudarymo dienos iki finansinės atskaitomybės sudarymo labai nepasikeitė ekonominės aplinkybės, pvz., nebuvo staigaus kainų kilimo. Jei įmonė turi duomenų apie keletą paskutinių sandorių, gali būti apskaičiuojama vidutinė pardavimo kaina.
Įmonė gali atsižvelgti ir į panašių atsargų rinkos kairias finansinės atskaitomybės sudarymo metu. Šios kainos turi būti patikslinamos, atsižvelgiant į galimus vertinamų ir j jas panašių atsargų skirtumus, pvz., kai vertinamu trąšų rinkos kaina nežinoma, nustatomas veikliosios medžiagos kiekis vertinamose ir į jas panašiose trąšose.
Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, būtina atsižvelgti į visas sąlygas ir aplinkybes finansinės atskaitomybės sudarymo metu, darančias ar galinčias daryti įtaką atsargų įkainojimui. Būtina atsižvelgti ir į įvykius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinės atskaitomybės sudarymo. Pvz., jei paskutinę finansinių merų dieną atsargų kaina rinkoje sumažėja, o vėliau vėl padidėja, reiškia, kad kainos sumažėjimas yra laikinas ir šių atsargų nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, sudarant finansinę atskaitomybę, nereikia. Ir priešingai, jeigu paskutinę ataskaitinių metų dieną atsargų pardavimo kaina, palyginti su apskaitos duomenimis, sumažėja ir mažėja toliau, atsargas reikia nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, nes kainų pasikeitimas yra ilgalaikis.
27. Nustatant grynąją galinio realizavimo vertę, reikia atsižvelgti į tikslą, dėl kurio atsargos laikomos. Pavyzdžiui, atsargų, laikomų pardavimo ar paslaugų sutartims vykdyti, grynoji galimo realizavimo vertė pagrista sutartine kaina, numatyta pasirašytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatyti mažesni atsargu kiekiai, perviršio grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutinė pardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina.
Teisingiausiai grynąją galimo realizavimo vertę galima nustatyti pagal atsargų laikymo įmonėje tikslą.
Įmonė gali laikyti atsargas iš anksto pasirašytoms pirkimo-pardavimo sutartims vykdyti. Tokioje sutartyje numatyta kaina gali būti naudojama atsargų grynajai galimo realizavimo vertei nustatyti.
Jeigu atsargų yra daugiau nei numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, perviršio dalies grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma pagal vidutinę arba palyginamąją kainą, jeigu tokia nustatyta.
28.Žaliavos ir kitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti) negali būti nukainojamos žemiau negu jų savikaina, jeigu produkciją, kurią gaminant jos naudojamos, tikimasi parduoti už savikainą ar didesne kaina, nebent įmonė turi didelį perteklinį siu žaliavų ar kitų medžiagų kiekį, palyginti su reikiamu įprastinėmis įmonės veiklos sąlygomis.
Įmonė gali laikyti atsargas, kurių prireiks produkcijai gaminti ateinančiais laikotarpiais. Jeigu sumažėja žaliavai ar produkcijai gaminti naudojamų medžiagų įsigijimo kaina, o iš jų pagamintą produkciją tikimasi parduoti už savikainą arba brangiau, šių žaliavų perkainoti nereikia.
Jeigu įmonė turi didelį žaliavų ar medžiagų perteklių, palyginti su tuo kiekiu, kuris reikalingas įmonei įprastinėmis veiklos sąlygomis, ji turi nukainoti atsargų perteklių iki grynosios galimo realizavimo vertės.
29.Tuo atveju, kai žaliavų kainų kritimas parodu, kad iš jų pagamintos produkcijos savikaina viršys grynąją galimo realizavimo vertę (pavyzdžiui, kai mažėja paklausa tiek konkrečiai pagamintai produkcijai, liek žaliavoms, naudojamoms jos gamyboje), žaliavos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės. Tokiomis aplinkybėmis tiksliausias grynosios galimo realizavimo vertės matas gali būti vertė, už kurią galima įsigyti tokias pat žaliavas.
Paprastai žaliavų ir iš jų pagamintos produkcijos vertė kinta proporcingai, t. y. mažėjant žaliavų įsigijimo kainai turėtų mažėti ir produkcijos pardavimo kaina.
Žaliavos, medžiagos, komplektuojamieji gaminiai ir kitos atsargos, naudojamos produkcijai gaminti, gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tik tada, kai baigtos gaminti produkcijos, j kurios sudėtį įeina šios atsargos, tikėtina pardavimo kaina tampa mažesnė nei šios produkcijos pagaminimo savikaina. Kitaip sakant, į gaminamą produkciją įeinančias atsargas galima nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės tik tuomet, kai pagamintą produkciją tikimasi parduoti nuostolingai.
Šiuo atveju Žaliavai grynosios galimo realizavimo vertės pagrindas gali būti vertė, už kurią tikimasi įsigyti tokias pat žaliavas.
30. Kai pasikeičia aplinkybes, dėl kurių atsargos turėjo būti nukainotos žemiau negu savikaina, nukainojimo suma atstatoma taip, kad nauja balansinė vertė būtu lygi atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajai galinio realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Tačiau atstatytoji atsargų vertė negali būti didesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Kiekvieną kartą, sudarant finansinę atskaitomybę, reikia nustatyti, kaip pasikeitė aplinkybės, dėl kurių atsargos buvo nukainotos praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Pvz., kaip pakito atsargų pardavimo kaina Jų vartojamosios savybės, kokios atsirado naujos jų pardavimo ar panaudojimo gamyboje sąlygos ir pan. Išaiškėjus tokiems pokyčiams ir įvertinus jų poveikį atsargų pardavimo kainai finansines atskaitomybės sudarymo dieną, apskaičiuojama nauja šių atsargų grynoji galimo realizavimo vertė. Ši vertė palyginama su faktine anksčiau nukainotų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir atliekamas naujas šių atsargų įvertinimas ta verte, kuri yra mažesnė.
Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį pakitus grynajai galinio realizavimo vertei pakinta ir atsargų įkainojimas finansinėje atskaitomybėje. Kai patikslinta grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už faktinę įsigijimo savikainą, atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal patikslintą grynąją galimo realizavimo vertę. Kai faktinė atsargų įsigijimo savikaina yra mažesne už patikslintą grynąją galimo realizavimo vertę, praėjusį ataskaitinį laikotarpį nukainotos atsargos įkainojamos ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje (aktine savikaina.
31.Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir (ar) susidarė nuostoliai, veiklos sąnaudomis.
Nukainojus atsargas, skirtumas tarp grynosios galimo realizavimo vertės ir atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainos pripažįstamas to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai. veiklos sąnaudomis.
Atsargų vertės sumažėjimas registruojamas kontrarinėje sąskaitoje, skirtoje parodyti apskaitoje atsargų įsigijimo savikainos sumažėjimą. Šios kontrarinės sąskaitos analitinės sąskaitos turi būti suderintos su atsargų apskaitos sąskaitomis.D6131Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos;K20149Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas(analitinė sąskaita “Amonio sulfatas”)
Atsargu laikymo melu gali susidaryti atsargų nuostolių, t.y. gali natūraliai sumažėti atsargų svoris nudžiūvus, išgaravus, nubyrėjus ir pan.; atsargos gali sugesti, dingti dėl nežinomų priežasčių, žūti stichinės nelaimės metu. Pagal Šio standarto nuostatas tokie nuostoliai priskiriami ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudoms. D6131Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos;K201Atsargos
32.Bet kokio atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galinio realizavimo vertės augimo, suma turi būti mažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.
Kai padidėja nukainotų atsargų grynoji galimo realizavimo vertė, šių atsargų nukainojimo atstatymo iki naujos grynosios galimo realizavimo vertes arba iki faktinės įsigijimo (pasigaminimo) savikainos, kai ji mažesnė už naują grynąją galimo realizavimo vertę, suma mažinamos to laikotarpio, kurį buvo atliekamas nukainojimo koregavimas, veikios sąnaudos.D20149Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės{analitinė sąskaita”Amonio sulfatas”)K6131Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos
33.Atsargos, kurių grynoji gulimo realizavimo vertė nustatyta užsienio valiutų. turi būti parodytos taikant grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo metu galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą ar santykį.
Jeigu įmonės prekių pardavimo rinka yra užsienio šalyje (-se), grynoji galimo realizavimo verte sudarant finansine atskaitomybę sudarymo metu gali būti nustatoma užsienio valiuta. Šiuo atveju atsargu vertė nustatoma pagal finansinės atskaitomybės sudarymo dieną galiojantį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį.
VII.PASLAUGŲ TEIKĖJO ATSARGŲ SAVIKAINA
34. Jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjai gali kaupti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas atsargose. Paslaugų teikėjo atsargų savikainą dažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios išlaidos bei joms priskiriamos netiesioginės išlaidos.
Kai pagrindinė įmonės veikla yra paslaugų teikimas, dažnai pasilaiko, kad sunaudojamos medžiagos, apskaičiuojamas darbo užmokestis ir darbdavio įmokos už darbuotojų socialinį draudimą bei į garantinį fondą, patiriamos pridėtinės išlaidos, nors paslaugos dar nesuteiktos, t. y. pajamos dar neuždirbtos. Tokių paslaugų teikimo išlaidos (tiesioginiu medžiagų, tiesioginio darbo užmokesčio, priskirta netiesioginių gamybos išlaidų dalis) gali būti registruojamos kaip atsargos. Bendrosios ir administracinės bei pardavimo išlaidos negali būti [skaitomos į paslaugų teikimo išlaidas -jos turi būti pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.D2012Nebaigta gamyba;K4461Mokėtinas d.u;K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos;K6004Netiesioginės gamybos išlaidos
VIII.ATSARGŲ ĮKAINOJIMO BŪDAI
35.Apskaičiuodama sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainų. Įmonė gali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas.
Atsargų kainos nuolat keičiasi. Be to, tos pačios atsargos tuo pačiu metu gali būti perkamos (pagaminamos) už skirtingą kainą. Norint kuo tiksliau nustatyti parduotų prekių ir gamybai sunaudotų atsargų bei sandėlyje likusių vertybių savikainą, reikia žinoti, kokia tvarka jos buvo parduotos (sunaudotos). Įmonė gali sugrupuoti atsargas pagal jų pobūdį bei tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei parinkti atsargų įkainojimo būdą, atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje.
36.Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
FIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos paskutinių įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taip laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama reali atsargų likučio vertė. Todėl šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
37. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos vėliausiai Įsigytos ar pagamintos atsargos, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos.
LIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausiai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pirmųjų įsigijimų(pasigaminimo) savikaina. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargu likučio vertė neparodo realios atsargu kainos.
38.Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant s vertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą. atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partija (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant [ atsargų naudojimo būdą).
Svertinio vidurkio būdo esmė yra tai, kad parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant Iš ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutine atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina Įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargų likučio vertė parodo vidutine tą laikotarpį įmonėje turėtų atsargų kainą. Šis būdas taikytinas. Kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios jų įsigytos ar pagamintos anksčiau. Taikant svertinio vidurkio būdą. lengviau tvarkyti apskaitą, nereikia kontroliuoti, kokiu nuoseklumu įsigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos ar parduodamos.
39.Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant si būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.
Taikant konkrečių kainų būdą, parduotų (sunaudotų) prekių savikaina nustatoma kiekvieną parduotą (sunaudotą) atsargų vienetą įkainojant būtent to vieneto įsigijimo ar pagaminimo savikaina. Būdas pasiteisina įtraukiant į apskaitą brangias atsargas, pvz., automobilius, nes reikia tiksliai žinoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirtį. Taikant šį būdą. atsargų judėjimas sutampa su jų kainų judėjimu.
IX.ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI
40.Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.
Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė yra tai, kad gautos ir parduotos (sunaudotos) atsargos nuolat registruojamos buhalterinėse sąskaitose, įrašant kiekvieną atsargų gavimo ir pardavimo (sunaudojimo) operaciją. Atsargų likutis gali būti nustatomas po kiekvienos operacijos.
Periodiškai apskaitomų atsargų būdui būdinga tai, kad buhalterinėse sąskaitose registruojamos Lik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirkimų ir atsargų likučių duomenis.
Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina = atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį įsigytų atsargų vertė – atsargų likutis laikotarpio pabaigoje.
FIFO, LIFO. konkrečių kainų ir svertinio vidurkio atsargi] įkainojimo būdai gali būti naudojami, tiek taikant nuolat apskaitomų, tiek periodiškai apskaitomų atsargų būdus.
Atsargų sunaudojimo (pardavimo) ūkinių operacijų registravimas apskaitoje, atsargų apskaitai nuolat apskaitomų atsargų būdą: 1)Pardavus atsargas registruojama parduotų prekių savikaina:D6000Parduotų prekių savikaina;K201Atsargos; 2)sunaudojus gamyboje:D2012Nebaigia gamyba arba D6003Tiesioginės gamybos išlaidos. 6004Netiesioginės gamybos išlaidos;K201Atsargos
Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą parduotų prekių savikaina registruojama apskaitoje tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonės pasirinktu vienu galinių būdų:
I būdas(kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir likučio pokyčio apskaitai atskira sąskaita neskiriama)D6000parduotų prekių savikainų (pradinio likučio suma);K201Atsargos;D201Atsargos (likučiu laikotarpio pabaigoje suma);K6000Parduotų prekių savikaina;D6000Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma);K6002Pirkimai;D390Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita);K6000Parduotų prekių savikaina
II būdas(kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių , likučių pokyčių apskaitai skiriamu atskira sąskaita)
D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių sumažėjimo suma);K201Atsargos arba D201Atsargos;D6005Atsargų padidėjimas sumažėjimas (atsargų likučių padidėjimo suma);D6000Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma);K6002Pirkimai;D6000Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita);K6005Atsargų padidėjimas / sumažėjimas arba D6005Atsargų padidėjimas / sumažėjimas;K6000Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita);D390Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita);K6000Parduotų prekių savikaina
X.INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
41. Finansinės atskaitomybes aiškinamajame rašte turi būti atskleista:
41.1, atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymo būdas;
Aiškinamajame rašte aprašant įmonės apskaitos politiką, turi būti nurodoma;
turto priskyrimo atsargoms kriterijai;*įmonės pasirinktas atsargų grupavimo būdas, atitinkantis įmonės veiklos pobūdį;*atsargų vertinimo apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje tvarka, nurodant, kaip buvo pasirinktas apskaitos būdas ir kiekvienai atsargų grupei taikyti įkainojimo būdai;*atsargų (žaliavų ir komplektuojamųjų gaminių, nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos, pirktų prekių skirtų perparduoti) įsigijimo (pasigaminimo) savikainos apskaičiavimo tvarka;*sąlygos ir aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta, atliekant atsargų nukainojimą iki grynosios galimo realizavimo vertės;*atsargų apskaitos politikos pakeitimai per ataskaitinius metus bei jų įtaka įmonės veiklos rezultatams.
41.2.bendroji balansinė atsargą vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis;
Įmonės balanse atsargos parodomos sugrupuotos pagal atsargų rūšis. PVZ., žaliavos, pagaminta produkcija, pirktos prekės, skiltos perparduoti ir pan. Atsargu balansinė vertė parodo atsargų taktinę įsigijimo (pasigaminimo) savikainą arba grynąją galinio realizavimo vertę, tą, kuri yra mažesnė. Aiškinamajame rašte nurodoma kiekvienos atsargų rūšies balansinė vertė.
41.3.grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė;
Aiškinamajame rašte įmonė turi atskirai nurodyti grynąja galimo realizavimo verte įvertintų atsargų balansinę vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal įmonėje nustatytas atsargų grupes ir iš viso.
41.4.nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma:
Nukainojus atsargas iki grynosios galimo realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi būti nurodomos kiekvienos nukainotų atsargų grupės vertės sumažėjimo sumos ir bendra įmonės atsargų vertės sumažėjimo po minėto nukainojimo suma.
41.5.bet kurio nukainojimo atstatymo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių buvo atstatytas atsargų nukainojimas;
Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė atliko praėjusį ataskaitinį laikotarpį nukainotų atsargų perkainojimą iki faktinės savikainos arba patikslintos grynosios galimo realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi būti aptartos tokio perkainojimo sąlygos ir aplinkybės bei nurodytos kiekvienos perkainotų atsargų grupės vertės atstatymo sumos ir bendra įmonės atsargų vertės atstatymo po minėto perkainojimo suma.
41.6.įkeistų atsargų balansinė vertė;
Jeigu įmonės atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įkeistos kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija, aiškinamajame rašte nurodoma jų balansinė vertė pagal įmonėje nustatytas atsargų grupes ir iš viso.
41.7.atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis;
Jeigu įmonės atsargos parduodamos komiso pagrindais ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra pas trečiuosius asmenis, aiškinamajame rašte nurodoma tokių atsargų balansinė vertė pagal įmonėje nustatytas atsargų grupes ir iš viso.
41.8 jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamos įkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte (atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas.
Jeigu atskiroms atsargų grupėms apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, įmonė aiškinamajame rašte turi nurodyti tokių atsargų vertę, apskaičiuotą FIFO būdu. arba Įvertintą grynąja galimo realizavimo verte, ta. kuri iš jų yra mažesnė. Įmonė turi apskaičiuoti ir parodyti aiškinamajame rašte skirtumą tarp balansinės vertės, apskaičiuotos LIFO būdu, ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte įvertintos atsargų vertės, tos. kuri iš jų mažesnė.

Leave a Comment