Akcijų indeksai ir jų dinamika

Turinys

1. Indeksų naudojimas ir jų skaičiavimas 32. Pasaulyje populiariausi indeksai 53. Lietuvos akcijų indeksai 94. OMXV, OMXR, OMXT indeksų dinamika 12Literatūra 131. Indeksų naudojimas ir jų skaičiavimasSavo karjeroje tiek pradedantys, tiek patyrę investuotojai anksčiau ar vėliau susiduria su iš pirmo žvilgsnio sudėtingais rinkos indeksais. Dažnai akcijų rinkos naujokui pačiam sunku suprasti, ką jie reiškia, kaip reikia indeksus interpretuoti ir panašiai, todėl savo darbe trumpai supažindinsiu su rinkos indeksų rūšimis, pagrindiniais skaičiavimo metodikos principais ir žymiausiais indeksų pavyzdžiais. Kokia buvo ir yra rinkos padėtis, koks buvo pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, ketvirtį ar mėnesį? Svarbiausias bet kokio rinkos indekso vertinimo kriterijus yra tai, kaip tiksliai atspindi pokyčius rinkoje. Indeksas nesigilina į priežastis, o pateikia rinkos pokyčių dinamiką. Finansų rinkose prekiaujama daugybe instrumentų. Vieni brangsta, kiti – tuo pat metu pinga. Kad investuotojai geriau suvoktų bendrą rinkos pasikeitimą, kai kurie finansiniai leidiniai ir investicinės firmos sudarinėja rinkos indeksus. Indeksai gali atspindėti įvairią instrumentų imtį – biržoje kotiruojamo atskiro, tam tikros grupės akcijų, visų biržoje kotiruojamų akcijų, užbiržinės rinkos akcijų, apskritai akcijų, akcijų ir obligacijų kartu, vienos šalies akcijų, regiono akcijų, tarptautinių akcijų ir atitinkamai obligacijų indeksai.

Europos šalių akcijų indeksai1 lentelėŠalis Indeksas 2001 2002 PokytisAustrija Vienna Borse 464,80 479,20 3,10%Belgija Brussels Total Price 7612,50 5765,60 -24,30%Danija KAX CSE All Share 211,80 166,60 -21,40%Suomija HEX General 8805,00 5775,40 -34,40%Prancūzija CAC 40 4624,60 3063,90 -33,70%Vokietija DAX 5160,10 2896,60 -43,90%Graikija ASE General 2591,60 1780,40 -32,50%Vengrija Budapest SE 7131,10 7798,30 9,40%Airija ISEQ 5707,00 3995,00 -30,00%Italija MIB Historical 22232,00 16954,00 -23,70%Liuksemburgas LuxX Price 115,60 789,70 -29,20%Olandija AEX All Share 966,10 631,40 -34,60%Norvegija Oslo All Share 160,90 120,30 -25,20%Portugalija Liuobon BVL 2030,50 1611,200 -20,70%Rusija RTS 260,10 359,10 38,10%Ispanija Madrid General 824,40 634,00 -23,10%Švedija SE All-Share 239,10 149,60 -37,40%Šveicarija SPI 4382,90 3245,50 -26,00%Turkija ISE NATIONAL 100 13782,80 10369,90 -24,80%Didžioji Britanija FT-SE 100 5217,40 3940,40 -24,50%*Šaltinis: Gitanas Kancerevyčius „Finansai ir investicijos“

Analitikas yra laisvas sudaryti savo indeksą, kuris jam būtų parankus ir pagal jo norą atspindėtų instrumentų kainas, tačiau biržos, turinčios organizacinę struktūrą, finansiniai leidiniai, kurie taip pat yra organizacinės struktūros, skelbia oficialius indeksus. Tuo tarpu užbiržinėje rinkoje indeksus skaičiuoja daugiau toje rinkoje prekiaujančios firmos. Indeksą galima traktuoti kaip tam tikro finansinių instrumentų portfelio su tam tikra struktūra vertės pokyčius, fiksuojamus per laiką. Tačiau norint, kad indeksas būtų sėkmingas, jis turi būti naudingas ir apskaičiuotas pagal realius instrumentus. Indeksai naudojami keletui tikslų:• Indekso reikšmės naudojamos apskaičiuoti visos rinkos ar jos dalies pelningumą per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra kontrolinis, pavyzdinis pelningumas, naudojamas įvertinti atskirų investicinių portfelių valdymo efektyvumą. Pagrindinė prielaida vertinant portfelio pelningumą yra ta, kad iš daugelio rinkoje esamų instrumentų sudaręs portfelį, investuotojas turi pasiekti panašų su rinka pelningumą. Tokiu būdu, portfelio valdytojas yra labai geras, jei jis sugeba sukonstruoti tokį portfelį, kurio pelningumas būtų didesnis negu rinkos.• Indeksai leidžia sukurti portfelį. Kitaip tariant, investuojama į indekse įtrauktus instrumentus su atitinkamomis proporcijomis. Tada tokio portfelio pelningumas atitiks indekso pelningumą. Todėl indeksas turi būti apskaičiuotas pagal realius instrumentus ir realiai išmatuojamomis sudėtinių dalių kainomis, kad į jį kaip portfelį būtų galima investuoti, o indekso sudėtinėmis dalimis būtų galima prekiauti. Toks investavimas yra patogus, nes yra sudėtinga nuolat viršyti indekso pelningumą. Pagal indeksą formu…ojami ir indekso fondai. Pradžioje buvo tik akcijų rinkos indeksai, tad ir indekso fondai buvo tik akcijų fondai, bet vėliau buvo sukonstruoti ir obligacijų indeksai, ir indekso fondai ėmė sudarinėti obligacijų portfelius.• Indeksus analitikai ir kiti finansų rinkos dalyviai naudoja tirti veiksniams, nuo kurių priklauso finansinių instrumentų rinkos kainų pokyčiai. Kitaip tariant, indeksai parodo bendrą rinkos kainų svyravimą. Taip pat analizuojant indeksus lyginamos atskirų šalių rinkos ir atskirų instrumentų, kaip akcijos ir obligacijos rinkos.

• Indeksai naudojami techninėje analizėje ateities kainų pokyčiams nuspėti.• Indeksai kapitalo rinkos teorijoje atspindi rinkos, arba sisteminę riziką, kurios negalima diversifikuoti, o tuo pačiu naudojamas matuoti atskiro finansinio instrumento rizikai. Šiuo atveju rizika matuojama kaip indekso nepastovumas.Svarbu yra į indeksą įtrauktų imtis – imties dydis, imties plotis ir imties šalis. Jeigu iš aibės parenkama tinkama imtis, tai ji gali pakankamai tiksliai atspindėti visą aibę. Imtis turi atspindėti aibę, kitaip jos dydis bus nesvarbus. Tam tikru metu didelės imties kaštai persveria naudą, tad dydis turi būti toks, kad atspindėtų aibę. Kitaip sakant, kad atskleistų visų tam tikroje rinkoje prekiaujamų instrumentų elgsena, nebūtina juos visus įtraukti į imtį.

Praktikoje naudojami trys pagrindiniai svorio suteikimo atskiriems nariams principai:• Kainos. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Tokie indeksai yra DJIA ir Nikkei. Jie turi trūkumus, kad automatiškai neįvertina akcijų smulkinimo, ir kad didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti firma, ar tai jauna firma su maža kapitalizacija;• Vertės. Šiuo atveju pirmiausia apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė, kuri tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50. Kiekvieną kartą skaičiuojama nauja indekso instrumentų rinkos vertė, ir lyginama su baze• Nesvertinės. Šiuo atveju svorio visai nėra, t.y. visi įtraukti instrumentui turi vienodą svorį, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio. Galima įsivaizduoti, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Kitaip tariant, indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų pokytis procentiškai yra vienodas. Kartais indeksas skaičiuojamas ne pagal aritmetinį, o pagal atskirų procentinių kainų pokyčių geometrinį vidurkį.Indeksui gali būti skaičiuojamas paprastas aritmetinis vidurkis, geometrinis vidurkis, galima skaičiuoti indekso pokytį lyginant su indekso baze.2. Pasaulyje populiariausi indeksai

JAV ir pasaulyje bene geriausiai žinomas yra Dow Jones pramonės vidurkis (DJIA). Tai 30 akcijų, kurios yra pirmaujančių, gerai žinomų firmų akcijos – žydrieji žetonai (blue chips) ir listinguojamos NYSE, indeksas, pateikiamas laikraštyje TheWall Street Journal ir savaitraštyje Barron‘s. Jis pradėtas sudarinėti 1896 metais ir su laiku keičiamas. DJIA rodo, koks bus tų 30 akcijų kainos vidurkis, jei nebuvo dividendų ir akcijų dalijimų. Reikia atkreipti dėmesį, kad DJIA yra įvertinamas pagal kainą. Nors jis atspindi vienodą dolerinių pokyčių svorį, tačiau aukštesnę kainą turinčios akcijos daro didesnę įtaką vidurkiui (indeksui), negu mažiau kainuojančios. Akcijos su 50 USD kaina 5 proc. pokytis turės daugiau įtakos DJIA, nei akcijos, kainuojančios 20 USD 5 proc. kainos pokytis. Tai yra labai blogai, nes didelių, greitai augančių firmų akcijos yra smulkinamos dažniau, negu mažesnių ir lėčiau augančių. Kaip po smulkinimo akcijos kaina tampa mažesnė, didesnis svoris lieka brangesnėmis, bet mažiau reikšmingų firmų akcijoms. Kai akcijos dalijamos, jų kaina sumažėja ir sumažėja jų įtaka indeksui. DJIA kritikuojamas, kad skaičiuojamas pagal kainą, o ne vertę ir kad apima tik 30 akcijų iš daugiau kaip 1800 listinguojamų NYSE. Be to, indekse yra stiprių, subrendusių ir didelių firmų akcijos, ir tai reiškia, kad indeksas atspindi greičiau prestižinių bendrovių akcijas, bet ne tipines NYSE akcijas. Įvairios studijos aptiko, kad DJIA yra pastovesnis ir jo pelningumas gerokai skiriasi nuo kitų NYSE indeksų. Yra dar trys papildomi indeksai: Dow Jones transporto vidurkis, kuris sudarytas ir 20 akcijų, Dow Jones komunalinių paslaugų vidurkis, sudarytas iš 15 akcijų ir Dow Jones sudėtinis vidurkis, sudarytas iš 65 akcijų ir apimantis pirmuosius du, bei DJIA. DJIA skaičiuojamas sudedant 30 akcijų esamas kainas ir dalijant jas iš daliklio, kuris koreguojamas atsižvelgiant į akcijų imties pasikeitimus ir akcijų dalijimus. Kai akcijos dalijamos, jų kaina sumažėja, todėl daliklis yra pakoreguojamas ir sumažinamas. Indekso skaičiavimo pradžioje daliklis buvo 30, bet per daugkartinius akcijų smulkinimus 1996 metais jis buvo tik 0,33840. Daliklio koregavimas užtikrina, kad akcijų smulkinimai nepadaro įtakos indekso skaičiavimui.

Visų laikų didžiausi DJIA prieaugiai ir smukimai2 lentelėVisų laikų didžiausias DJIA indekso prieaugis punktais Visų laikų didžiausias DJIA indekso smukimas punktaisNr. Data Uždarymo vertė Pokytis Nr. Data Uždarymo vertė Pokytis1 2000 03 16 10630,60 499,19 1 2001 09 17 8920,70 -684,812 2002 07 24 8191,29 488,95 2 2000 04 14 10305,77 -617,783 2001 04 05 9918,05 402,63 3 1997 10 27 7161,15 -554,264 2001 04 18 10615,83 399,10 4 1998 08 31 7539,07 -512,615 1998 09 08 8020,78 380,53 5 1987 10 19 1738,74 -508,006 2001 09 24 8603,86 368,05 6 2001 03 12 10208,25 -436,377 2001 05 16 11215,92 342,95 7 2002 07 19 8019,26 -390,238 2000 12 05 10898,72 338,62 8 2001 09 20 8376,21 -382,929 1997 10 28 7498,32 337,17 9 2000 10 12 10034,58 -379,2110 1998 10 15 8299,36 330,58 10 2000 03 07 9796,03 -374,4711 2002 07 05 9379,50 324,53 11 2000 01 04 10997,93 -359,5812 2000 03 15 10131,41 320,17 12 1998 08 27 8165,99 -357,3613 2002 05 08 10141,83 305,28 13 2001 03 14 9973,46 -317,3414 2000 04 03 11221,93 300,01 14 1998 08 04 8487,31 -299,4315 2001 01 03 10945,75 299,60 15 2000 02 18 10219,52 -295,0516 1998 09 01 7827,43 288,36 16 2001 04 03 9485,71 -292,2217 2000 04 17 10582,51 276,74 17 2000 01 28 10738,87 -289,1518 2000 01 07 11522,56 269,30 18 2002 07 10 8813,50 -282,5919 1999 03 05 9736,08 268,68 19 2001 10 29 9269,50 -275,6720 2002 03 01 10368,86 262,73 20 1999 10 15 10019,71 -266,90*Šaltinis: http://djindexes.com/mdsidx/downloads/xlspages/DJIA_Hist_Perf.xls

Dau Džonso indeksas buvo peržengęs 10000 punktų ribą. 1000 punktų DJIA indeksui pasieki prireikė 76 metų, 15 metų – peržengti 2000 punktų. 1991 metais buvo peržengta 3000 punktų riba, po keturių metų – 4000, po derynių mėnesių – 5000 pun…ktų. 1996 metų spalyje DJIA peržengė 6000 punktų ribą, po keturių mėnesių – 7000 punktų ribą, 1997 netų liepą – 8000 punktų. Dar devynis mėnesius truko pasiekti 9 000 punktų vertę. DJIA pastaraisiais 20 metų1 pav.

*Šaltinis: http://djindexes.com/mdsidx/index.cfm?event=showAverages

Dow Jones Intenet Commerce Index yra modifikuotas rinkos verte pagrįstas svertinis 15 didžiausių ir aktyviausiai prekiaujamų internete bendrovių akcijų indeksas. Firma turi gauti ne mažiau pusės savo pajamų iš interneto. Jos vidutinė kapitalizacija per paskutinius tris mėnesius turi būti ne mažiau kaip 100 mln. USD. Į indeksą įtrauktos tokios bendrovės, kaip Amazon.com (kapitalizacija 1999 gegužės 12 dieną- 149,8 mlrd. USD), Lycos Inc., Ebay Inc., bei Yahoo Inc. (kapitalizacija 1999 metų birželio 7 d. – 34,5 mlrd. USD). Indekso bazė yra 100,00, kaip 1998 metų birželio 30 d. 1999 metų vasario 22 d. Indekso lygis buvo 220,26. Nikkei indeksas skaičiuojamas kaip 225 Tokijo akcijų biržos pirmosios dalies akcijų kainų vidurkis. Tai plačiausiai Japonijoje žinomas indeksas, skaičiuojamas nuo Tokijo biržos atkūrimo datos 1950 metais. Indeksą ėmė skaičiuoti Dow Jones and Company. Indeksas turi tokius pat trūkumus, kaip ir DJIA, nes 225 akcijos sudaro tik apie 15 proc. pirmosios dalies akcijų. Analitikai dažnai traktuoja šitą indeksą ne kaip Japonijos akcijų rinkos, bet kaip Tokijo biržos indeksą. Dėl to portfeliams sekti daugiau naudojamas TOPIX indeksas publikuojamas kasdien The Wallstreet Journal ir The Financial Times ir kas savaitę Barron’s savaitraštyje, o skaičiuojamas realiu laiku ir skelbiamas per biržos informacinę sistemą.

Standard&Poor’s agentūra pateikia 5 indeksus: 400 akcijų Pramonės vidurkį, 40 akcijų Komunalinių įmonių vidurkį, 20 akcijų Transporto vidurkį, 20 akcijų Finansų vidurkį ir iš jų visų sudarytą 500 akcijų Bendrą indeksą. S&P 500 yra rinkos vertės indeksas, išreikštas santykiniais skaičiais baziniam periodui 10. Visų firmų rinkos vertė skaičiuojama ir padalinama iš 500 akcijų rinkos vertės baziniu periodu. Gauta santykinė vertė padauginama iš 10, atitinkančio bazinį periodą. Šis indeksas labiau atspindi visa rinką. Tačiau indeksą sudaro daugiausia Niujorko akcijų biržos (NYSE) akcijos ir didžiųjų įmonių akcijos. NYSE Composite Index apima visas NYSE biržoje listinguojamas paprastąsias akcijas. Ypač išvestiniai subindeksai – Industrial Index, Utility Index, Financial Index ir Transportation Index. Bazinė indekso vertė yra 5000, 1965 metų gruodžio 31 d. Tai buvo pagristas pasirinkimas, nes jis atitiko tuo metu NYSE kotiruojamų akcijų vidutinę kainą. Indeksas panašus į S&P indeksus, nes taip pat pagrįstas visos rinkos verte (kapitalizacija). Kiekvienas indekso punktas dalijamas į 20 padalų, kurių kiekviena verta 25 USD, o visas punktas vertas 500 USD. AMEX Composite Index įvestas 1973 metais ir pakeitė ankstesnį pagal kainas skaičiuotą indeksą. Jam suteikta pradinė vertė. Panašus į S&P ir Niujorko akcijų biržos indeksus, nes pagrįstas rinkos verte. Apima visas šioje biržoje listinguojamas akcijas, Amerikos depozitinius sertifikatus ir garantus.JAV Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija, atsakinga NASDAQ akcijų rinkos ir užbiržinę, rinkos funkcionavimo priežiūrą, skaičiuoja 7 indeksus: pramonės, bankų, draudimo, likusių finansų, transporto, paslaugų ir bendrąjį indeksą (NASDAQ Composite Index), kuris apima visas bendroves.

Vertingiausi pasaulio indeksai3 lentelėIndeksas VertėHang Seng Stock index 10721Dow Jones industrial 9907Nikkei 225 index 9631Toronto Stock Exchange 100 index 7690Mexico Bolsa index 6901Swiss Market index 6221FT-SE 100 index 5153Dax index 5041CAC 40 index 4413ASX All Ordinaries index 3405BEL20 index 2794NASDAQ Combined Caposite index 1911S&P 500 1122* Šaltinis: Gitanas Kancerevyčius „Finansai ir investicijos“

III. Lietuvos akcijų indeksai

Lietuvos akcijų rinkoje buvo penkioficialūs indeksai: • LITIN, apimantis visas Oficialiojo sąrašo ak…cijas. Šis indeksas buvo skaičiuojamas iki 2004 metų rugsėjo 24 dienos.• LITIN-A, apimantis visas Einamojo sąrašo akcijas. Šio indekso nuo 2001 metų vasario 1 dienos birža nebeskaičiuoja. • LITIN-G, apimantis visas NVPB listinguojamas akcijas. Indekso dominavo keturios akcijos. Lietuvos Telekomo – apie 27 proc, Lietuvos Energija – 12 proc, Mažeikių Nafta ir Lietuvos Dujos – kiek daugiau kaip 10 proc. indekso. Visų kitų akcijų dalis indekse nesiekė 5 proc. 10 didžiausią dalį indekse užimančių akcijų sudarė apie 78 proc. indekso. Jis nebeskaičiuojamas nuo 2004 metų rugsėjo 24 dienos.• LITIN-10, pradėtas skaičiuoti tik 1999 metais (1999 metų sausio 5 dieną indekso vertė 1000 punktų). Šis indeksas apėmė 10 likvidžiausių akcijų. Kad patektų į indeksą, matuojama akcijos apyvarta ir sandorių skaičius per paskutines 52 dienas. Indeksas buvo skaičiuojamas nepertraukiamos prekybos metu, realiu laiku. Nuo 2005 metų gegužės 27 jis nebeskaičiuojamas, vietoj jo buvo skaičiuojamas VILSE indeksas.Vilniaus vertybinių popierių biržą (VVPB) valdanti didžiausią Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMX nuo 2005 metų gegužės 30 dienos Lietuva prisijungė prie bendros Šiaurės Europos ir Baltijos šalių biržų prekybos sistemos SAXESS. VVPB įdiegus šią sistemą, OMX žengė dar vieną žingsnį tęsdama Šiaurės Europos ir Baltijos vertybinių popierių rinkų integraciją.Bendra prekybos sistema OMX biržų nariams ir investuotojams yra lengviau pasiekiamos Lietuvos bei kitų Šiaurės Europos ir Baltijos šalių akcijų rinkos. Lietuvos bendrovių akcijomis prekiauja daugiau narių, todėl padidėjo vertybinių popierių likvidumas. Taip pat buvo suvienodintas biržų prekybos laikas Baltijos šalyse, visos OMX biržos veikia pagal suderintas prekybos taisykles.Šio projekto įgyvendinimas atvėrė naujas galimybe VVPB nariams plėsti savo veiklą Šiaurės Europos ir Baltijos regione, listinguojamoms bendrovėms pritraukti papildomą užsienio kapitalą bei visiems Lietuvos investuotojams lengviau investuoti į kitas rinkas.

Bendros Šiaurės Europos ir Baltijos šalių rinkos nauda:• Vieningos prekybos valandos Baltijos biržose.• Vieninga prekybos dienos struktūra “OMX Exchanges” biržose.• Bendra prekybos platforma ir prekybos modelis; vieningos NOREX narystės ir prekybos taisyklės 8 Šiaurės Europos ir Baltijos šalių biržose.• Vieninga Baltijos šalių rinka su bendru vertybinių popierių sąrašu, vieningomis listingavimo taisyklėmis ir tarptautine vienalaike vertybinių popierių-pinigų atsiskaitymų sistema.• Bendra Baltijos biržų statistinės informacijos duomenų bazė internete. Nuo naujos prekybos sistemos SAXESS įdiegimo VVPB nustojo skaičiuoti kainų indeksą LITIN-10, atspindintį 10 aktyviausiai prekiaujamų VVPB akcijų kainų tendencijas realiu laiku. Vietoje indekso LITIN-10 realiu laiku buvo pradėtas skaičiuoti kapitalizuotas grąžos indeksas VILSE. Šiuo metu VILSE indekso reikšmės skaičiuojamos po prekybos sesijos pabaigos. VILSE akcijų indeksas yra bendros kapitalizacijos grąžos indeksas. VILSE atspindi visų akcijų, listinguojamų VVPB, kainų tendencijas. Skaičiuojant VILSE indeksą, akcijų kapitalizacijai apribojimai netaikomi. VILSE metodika yra suderinta su Estijos (TALSE) ir Latvijos (RIGSE) grąžos indeksų metodika. VILSE indekso istorija skaičiuojama nuo 2000 m. pradžios. Pradinė indekso reikšmė lygi 100 punktų. VILSE akcijų indeksas 2005 metais spalio 03 dieną buvo pakeistas į OMX Vilnius (OMXV) indekso skaičiavimas nepakito, pasikeitė tik pavadinimas. „OMX tikslas buvo sukurti veiksmingą ir likvidžią Šiaurės Europos ir Baltijos šalių vertybinių popierių rinką, kuri patenkintų vietos ir tarptautinių rinkos dalyvių poreikius bei kartu padidintų viso regiono konkurencingumą.“

Naujų indeksų pavadinimų standartas nuo 2005 m. spalio 3 d.4 lentelėMiestasIndeksas Kopenhaga Stokholmas Helsinkis Ryga Talinas VilniusIndekso trumpinys OMXC OMXS OMXH OMXR OMXT OMXVNaujas pavadinimas OMX Copenhagen OMX Stsockolm OMX Helsinki OMX Riga OMX …Tallin OMX VilniusAnkstesnis pavadinimas KAX SAX HEX All-Share RIGSE TALSE VILSE* Šaltinis: http://www.omxgroup.com/pdf/Indexnames_QA_lt.pdf

„OMX Vilnius akcijų indeksas skaičiuojamas pagal akcijų kapitalizacija ir pagrįstas tęstinumo ir bendros akcijų grąžos principais. Indeksas skaičiuojamas kiekvieną dieną realiu laiku pagal naujausias akcijų, kurios yra įtrauktos i Vilniaus vertybiniu popierių biržos oficialųjį ir einamąjį prekybos sąrašus, kainas, lyginant bendra rinkos kapitalizacija su atitinkamais praėjusios prekybos dienos duomenimis. Į indekso sudėti įeinančių akcijų svoris neribojamas, todėl kiekvienos akcijų emisijos įtaka indeksui priklauso nuo jos svorio bendroje rinkos kapitalizacijoje. Pradinė indekso vertė 2000 m. sausio 1 d. yra 100,00 punktų. Indeksas skaičiuojamas naudojant akcijų kainą, išreikštą litais.“

Visų listinguojamų akcijų indekso OMX Vilnius sudėtis 2005-09-305 LentelėVP pavadinimas Kaina (Lt) Dydis indekse (%)AB “Mažeikių nafta” 12,78 40,71AB “Lietuvos dujos 5,00 10,56AB “Lietuvos telekomas” 2,79 10,24AB “Rytų skirstomieji tinklai” 3,19 7,07AB “Lietuvos energija” 2,20 6,83AB Bankas “Snoras” 75,00 2,55AB “Invalda” 11,40 2,07AB “Klaipėdos nafta” 1,19 1,83AB “Snaigė” 17,45 1,81AB “Šiaulių bankas” 4,50 1,72AB “Rokiškio sūris” 71,30 1,52AB “Ūkio bankas” 35,00 1,40AB “Apranga” 32,20 1,28AB “Pieno žvaigždės” 4,78 1,17AB “Limarko laivininkystės kompanija” 2,13 1,05AB “Utenos trikotažas” 10,60 0,95AB “Alita” 3,37 0,77AB “Grigiškės” 3,90 0,70AB “Vilniaus baldai” 36,50 0,64AB “Panevėžio statybos trestas” 8,66 0,64AB “Sanitas” 60,00 0,59AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” 0,63 0,57AB “Ekranas” 1,83 0,51AB “Žemaitijos pienas” 20,81 0,45AB “Kauno energija” 4,86 0,42AB “Mažeikių elektrinė” 2,60 0,34AB “Klaipėdos baldai” 9,05 0,33AB “Vilniaus degtinė” 3,00 0,33AB “Vilniaus Vingis” 5,20 0,21AB “Dvarčionių keramika” 4,65 0,21AB “Linas” 1,23 0,13AB “Gubernija” 1,17 0,11AB “Alytaus tekstilė” 0,23 0,11AB “Pramprojektas” 6,80 0,09AB “Kauno tiekimas” 1,79 0,08*Šaltinis: http://www.lt.omxgroup.com/f/bendrainf/pdf/OMX_Vilnius_sudetis(rugsejis).pdf

IV. OMXV, OMXR, OMXT indeksų dinamika

Siekant išsiaiškinti akcijų indeksų dinamiką buvo paliginti trijų Baltijos šalių akcijų indeksai: OMX Vilnius, OMX Tallinn, OMX Riga. Indeksai lyginami vienerių metų laikotarpyje, Nuo 2005 metų sausio 1 d. iki 2005 metų lapkričio mėnesio (2 pav.).

Baltijos šalių indeksų dinamika 2005 01 – 2005 112 pav.

*Šaltinis: http://market.lt.omxgroup.com/index.php?pg=charts

Taigi kaip matome iš grafiko indekso OMX Tallinn vertė yra didžiausia 2005 metais ir dabartinė vertė siekia 678. Tačiau lapkričio mėnesį OMXT vertė pradėjo smukti ir toliau po truputį smunka, tačiau šis sumažėjimas yra labai nežymus apie -3,5% per mėnesį. OMX Riga indeksas nors ir nežymiai tačiau jo vertė auga ir šiuo metu ji siekia beveik 588. Per paskutinįjį mėnesį OMXR išaugo beveik 2%. OMX Vilnius indeksas šiuo metu smunka ir šiuo momentu jo vertė yra 479. Per pastarąjį mėnesį OMXV nukrito -7.2%. Tačiau palyginus šiuos tris indeksus trejų metų laikotarpyje matosi, kad jų vertė nuolatos auga, tad šie indeksų smukimai yra labia nežymus. Neveltui pernais šies trys indeksai buvo vadinami Baltijos tigrais….Literatūra

1. Gitanas Kancerevyčius „Finansai ir investicijos“ Vilnius, 2004;2. Saulius Pečiulis „Įvadas į vertybinių popierių rinką“ Vilnius, 2003;3. Aušra Rastenienė „Vertybinių popierių rinka“ Vilnius, 1999;4. http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=63795. http://www.biznews.lt/?psl=naujiena&id=31296. http://www.omxgroup.com/pdf/Indexnames_QA_lt.pdf