AB Vilkyškių pieninė pelno ir pelningumo analizė

550 0

 

 

3 . LENTELĖ

 

 

 

 

 

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA

 

 

 

 

 

 

AB „VILKYŠKIŲ PIENINĖ“ PELNO IR PELNINGUMO ANALIZĖ

Finansinės analizės kursinis darbas

 

 

 

Autorė:

 

Vadovas:

 

Kaunas, 2018

TURINYS

 

Santrauka.............................. 3

Lentelių ir paveikslų sąrašas.............................. 4

Įvadas.............................. 5

  1. Įmonės pelno ir pelningumo teorinė dalis........................... 7
    • Įmonės finansų valdymo esmė ir funkcijos.......................... 7
    • Pelno samprata ir analizė.............................. 8
    • Pelningumo rodiklių reikšmė ir analizė............................. 11
  2. AB „Vilkyškių pieninė“ pelno ir pelningumo analizė..................... 14
    • AB „Vilkyškių pieninė“ charakteristika........................... 14
    • AB „Vilkyškių pieninė“ pelno(nuostolio) ataskaitos analizė.................. 15
    • AB „Vilkyškių pieninė“ pelningumo analizė.......................... 17

Išvados.............................. 21

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.............................. 22

Priedai.............................. 23

1 priedas. Konsoliduota finansinės būklės analizė

2 priedas. Konsoliduota pelno (nnuostolio) ataskaita.

2 priedas. Papildomi duomenys.

3 priedas. Pelningumo rodiklių analizė.

4 priedas. Pelno (nuostolio) vertikali analizė.

 

SANTRAUKA

 

 AB „Vilkyškių pieninė“ pelno ir pelningumo analizė. Kursinis darbas. Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Apskaitos ir finansų katedra.

 

Darbo apibūdinimas. Pats svarbiausias sėkmingai veikiančios įmonės rodiklis – pelnas. Kiekvienas vadovas siekia gauti kuo didesnį pelną, nes tai padeda plėtoti įmonės veiklą, didinti turtą, bei turėti pranašumą prieš kitas įmones. Tam, kad turėtume aiškų supratimą apie įmonės finansinę būklę, būtina atlikti pelno ir pelningumo analizė.

Darbo problema. Šiuolaikinio verslo sąlygomis, kiekvienos įmonės svarbiausias efektyvios, konkurentiškos įmmonės veiklos ekonominis uždavinys – išlaidų mažinimas ir pelno didinimas. Išlaidų mažinimas ir pelno didinimas įmanomas tik atlikus išsamią finansinę įmonės veiklos analizę. Visgi dar nemaža dalis įmonių į veiklos finansinę analizę žiūri skeptiškai, neįvertindami jos naudingumo.

Darbo tikslas. Atlikti AB „Vilkyškių pieninė“ pelno ir

r pelningumo analizę.

Darbo struktūra. Kurinį darbą sudaro du skyriai. Pirmajame darbo skyriuje analizuojama finansų valdymo esmė ir funkcijos, pelno bei pelningumo samprata. Antrajame darbo skyriuje pateikiama AB „Vilkyškių pieninė“ 2014 – 2016 m.  pelno bei pelningumo analizė.

Darbą sudaro 23 puslapiai, 3 lentelės, 6 paveikslai, 7 literatūros ir informacijos šaltiniai, 4

priedai.

 

 

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

 

LENTELĖS

1.1 lentelė. Padariniai, kuomet įmonė gauna didesnį arba mažesnį pelną................ 9

1.2 lentelė. Bendrojo pelno ir jo sudedamųjų dalių apskaičiavimas................. 10

1.3 lentelė. Pelningumo rodiklių skaičiavimas............................ 12

 

PAVEIKSLAI

1 pav. AB „Vilkyškių pieninė“ finansiniai rodikliai 2014 – 2016 metais............... 15

2 pav. AB „Vilkyškių pieninė“ pelnas skirtingos stadijose procentais................. 16

3 pav. Pelno (nuostolio) vertikalios analizės struktūriniai grandininiai ir baziniai pokyčiai...... 17

4 pav. Pardavimų pelningumo rodikliai.............................. 18

5 pav. Turto pelningumo rodikliai.............................. 19

6 pav. Nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai............................. 19

ĮVADAS

 

Darbo aktualumas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalis patyrė staigų ekonominį nuosmukį, kurį įtakojo ekonominės sistemos pasikeitimai. Iki tol gaminta prrodukcija staiga tapo nebenaudinga, mat negalėjo konkuruoti su Vakarų Europos rinka, o tai lėmė daugelio įmonių uždarymą ar bankrotą. Tačiau netrukus ėmė plėstis prekybos, paslaugų be ryšio sektoriai.

Didelę neigiamą įtaką įmonių vystymuisi turėjo infliacijos svyravimai, kintanti finansų ir mokesčių sistema, šalyje veikusių bankų krizės bei kiti veiksniai. Po kelerius metus vykusių ekonominių ir politinių pokyčių, šalies ekonomika pradėjo sparčiai augti: Lietuva susidomėjo užsienio investuotojai, susikūrė stambios vietinės įmonės, kurios jau neturėjo sovietinio rėžimo „pamatų“ ir turėdamos naujas pažiūras galėjo lengviau įs

silieti į užsienio rinką.

Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos(ES) sudarė palankias sąlygas bendrajai įmonių veiklai plėtotis. Tačiau tokiu būdu įmonėms atsivėrė ne tik naujos perspektyvos, bet atsirado ir naujų, dar nepatirtų problemų –  greita naujų technologijų plėtra bei vis didėjanti konkurencija.

Nuolat besikeičiant rinkos ekonomikos sąlygoms, kartu stiprėja ir konkurencija tarp įmonių: pastoviai atsiranda nauji metodai ir priemonės saviems tikslams pasiekti. Kiekvienas įmonės direktorius ar vadovas yra suinteresuotas, kad jo valdoma įmonė veiktų sėkmingai bei turėtų galimybę siekti maksimalaus pelno patiriant minimalias sąnaudas. Šiuolaikinių įmonių vadovams nepakanka turėti tik bendrą informaciją apie įmonę ir preliminariai priiminėti sprendimus –  reikia susikurti galimybę nuodugniai įvertinti įmonės veiklos rezultatus, kas padėtų geriau pažinti savo įmonę bei pasiekti spartesnius bei efektyvesnius veiklos rezultatus.

Pats svarbiausias sėkmingai veikiančios įmonės rodiklis – pelnas. Kiekvienas vadovas siekia gauti kuo didesnį pelną, nes tai padeda plėtoti įmonės veiklą, didinti turtą, bei turėti pranašumą prieš kitas įmones. Maksimalus pelnas yra pagrindinis įmonės tikslas, tačiau jis priklauso nuo daug aplinkybių. Tam įtakos gali turėti tai, kokią apskaitos politiką naudoja įmonė, kaip apskaito turtą jo nusidėvėjimą. Daryti įtaka gali ir išorės veiksniai: kokia yra prekių ar paslaugų paklausa, gyventojų perkamoji galia, susiklosčiusi ekonominė situacija ir kiti veiksniai.

Norint tinkamai suprasti ar įmonė veikia sėkmingai neužteks išanalizuoti tik pelną. Objektyviam įv

vertinimui tai pat prireiks ir pelningumo analizės, kuri susideda iš pardavimų, turto bei kapitalo pelningumo. Kaip ir pelno analizė, pelningumo rodikliai parodys,  kiek pelninga įmonė buvo, yra dabar, bei kokios galimos tolimesnės tendencijos šioje srityje.

Problema. Šiuolaikinio verslo sąlygomis, kiekvienos įmonės svarbiausias efektyvios, konkurentiškos įmonės veiklos ekonominis uždavinys – išlaidų mažinimas ir pelno didinimas. Išlaidų mažinimas ir pelno didinimas įmanomas tik atlikus išsamią finansinę įmonės veiklos analizę. Visgi dar nemaža dalis įmonių į veiklos finansinę analizę žiūri skeptiškai, neįvertindami jos naudingumo.

Darbo tikslas. Atlikti AB „Vilkyškių pieninė“ pelno ir pelningumo analizę.

Darbo uždaviniai:

  • Išsiaiškinti įmonės finansų valdymo esmę ir funkcijas;
  • Išanalizuoti pelno ir pelningumo sampratą bei jų teikiamą informaciją;
  • Atlikti AB „Vilkyškių pieninė“ pelno ir pelningumo analizę.

Darbo struktūra. Kurinį darbą sudaro du skyriai. Pirmajame darbo skyriuje analizuojama finansų valdymo esmė ir funkcijos, pelno bei pelningumo samprata. Antrajame darbo skyriuje pateikiama AB „Vilkyškių pieninė“ 2014 – 2016 m.  pelno bei pelningumo analizė.

 

1.     ĮMONĖS PELNINGUMO TEORINĖ ANALIZĖ

 

1.1.  Įmonės finansų valdymo esmė ir funkcijos

 

Finansų valdymą paprastai galime suprasti kaip įvairių finansinių arba, paprasčiau tariant, piniginių sprendimų priėmimą. Kalbant konkrečiau, finansų valdymas orientuotas į tai, kaip uždirbti kuo didesnį pelną stengiantis visas išlaidas bei riziką sumažinti iki minimumo. Kuo daugiau verslininkas rizikuoja, tuo didesnį pelną jis tikisi gauti. Sumažinti verslo riziką padeda atsakingas finansų valdymas, verslo planavimas bei finansinių rezultatų prognozavimas.

Kaip ir da

augelis kitų bendrinių sąvokų, sąvoka finansai yra daugiareikšmė ir skirtingose situacijose įgyja skirtingą reikšmę. Liongina Juozaitienė savo knygoje „Įmonės finansai: analizė ir valdymas“ (2007), finansų valdymą apibūdina kaip įmonės finansinės veiklos organizavimo forma, kurios tikslas siekti reikiamų veiklos rezultatų, kiekvieną kartą objektyviai įvertinus konkrečias sąlygas ir galimybes. Tuo tarpu doc. dr. Asta Klimavičienė sąvoką sukonkretina teigdama, jog „finansų valdymas – tai įmonės pinigų srautų bei nuosavo ir skolinto kapitalo valdymas, siekiant maksimizuoti akcininkų vertę ir užtikrinti, kad įmonė sugebės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus“.

Finansų valdymas itin aktualus šiuolaikiniam verslui, veikiančiam didelės konkurencijos sąlygomis. Įmonės, priimdamos finansavimo ir investavimo sprendimus, turi nuolat tinkamai įvertinti galimas alternatyvas, apskaičiuoti būsimas sąnaudas, stebėti pinigų srautus. Kiekviena įmonė ar organizacija turi asmenį, kuris yra atsakingas už priimamus svarbius sprendimus, susijusius su finansavimu ar investavimu. Smulkesnėse įmonėse šita veiklą vykdo vienas darbuotojas – paprastai pats įmonės vadovas arba vyr. finansininkas(vyr. buhalteris). Didesnėse kompanijose šiai veiklai vykdyti paprastai yra sukurtas finansų skyrius, kuriame dirba visi, susiję su šia sritimi: buhalteriai, finansininkai, analitikai.

Juozaitienės, L. (2007) teigimu, visiškai nepriklausant nuo įmonės dydžio ar jos veiklos srities, galima išskirti tris pagrindines finansų valdymo funkcijas, su kuriomis susiduria visos įmonės:

  • Finansų planavimas ir prognozavimas;
  • Finansų organizavimas;
  • Finansų kontrolė.

Kone svarbiausia finansų valdymo atliekų funkcijų yra planavimas, nes visi finansiniai sprendimai priimami jau rengiant įmonės būsimos veiklos planus. Įmonė turi nuspręsti, kokią veiklos sritis bus plečiama, kokių projektų bus nuspręsta imtis, o kokių atsisakyti. Pavyzdžiui, įmonė sprendžia ar patalpas sandėliui statyti, įsigyti ar nuomotis; nusipirkti automobilį sumokant iš karto ar lizingu. Visi  sprendimai turi būti vertinami ir iš finansinės pusės: ar investicija atsipirks; jei taip, tai kada; kuris variantas finansiškai naudingesnis įmonei ir kiti panašūs kriterijai. Finansų planavimas remiasi realiai gaunamais nuosavais ir skolintais finansavimo šaltiniais, kurie dalyvauja gamyboje kaip apyvartinis kapitalas. Finansų planavimas ir prognozavimas leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes ir tokiu būdu įmonei suteikiama galimybė pakreipti visa tai tinkama kryptimi. Kitaip tariant,  sudaromos galimybės iš anksto įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti. Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

  • Įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;
  • Įmonės veiklos strategijos parinkimas;
  • Įmonės politikos ir procedūrų numatymas.

Tinkamai funkcijas atliekantis finansų valdymas sunkiai įmanomas be už finansų organizavimą atsakingos komandos, kuri turi užtektinai teisių bei įgaliojimų sprendimams parengti, priimti ir įgyvendinti, skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

  • Grupuojant atliekamas funkcijas pagal veiklos sritis;
  • Suteikiant reikalingus įgaliojimus, konkrečias funkcijas vykdantiems asmenims.

Finansų kontrolės metu yra analizuojami visi užregistruoti finansiniai ištekliai įmonės ūkinei ir investicinei veiklai vykdyti bei įvertinamas jų sudarymo, paskirstymo ir naudojimo efektyvumas lyginant planinius rodiklius su faktiniais. Visos finansų kontrolės paskirtis – tobulinti valdymo, ekonominį gamybos stabilumą, gerinti visus įmonės rodiklius, įvykdyti finansines prievoles valstybės ir savivaldybių biudžetams, racionaliai ir taupiai naudoti įmonės išteklius.

              Taigi, finansų valdymas orientuotas į tai, kaip uždirbti kuo didesnį pelną stengiantis visas išlaidas bei riziką sumažinti iki minimumo. Sumažinti verslo riziką padeda atsakingas finansų valdymas, verslo planavimas bei finansinių rezultatų prognozavimas. Lionginos Juozaitienės teigimu, kiekviena įmonė daugiau ar mažiau susiduria su trimis pagrindinėmis finansų valdymo funkcijos, t. y. finansų planavimu ir prognozavimu, organizavimu bei finansų kontrole.

 

  • Pelno samprata ir analizė

 

Įvairioje lietuvių ir užsienio literatūroje galime rasti skirtingas pelno sąvokos reikšmes. Dažnai skirtingi autoriai sąvokas traktuoja kitaip, tačiau įsigilinus į kelių autorių apibrėžimus galima pamatyti, jog iš esmės apibrėžimai skiriasi nebent vartojama leksika. Profesoriaus Jono Mackevičiaus (2005) teigimu, „pelnas – tai skirtumas tarp įmonės gaunamų pajamų ir joms uždirbti padarytų sąnaudų.“. Tai pat yra nurodoma, kad pelnas yra kompanijos ekonominio vystymosi veiksnys, finansinė nauda, ilgalaikio finansavimo šaltinis bei pagrindinis dalykas, dėl kurio konkuruojama perkant ir parduodant prekes rinkoje.

Finansų valdyme į pelną yra žiūrima dvejopai: pelnas rodo įmonės veiklos rezultatą, bet tuo pačiu jis yra svarbiausias įmonės veiklos plėtros veiksnys. Verslo įmonės turtą įsigyja kaip priemonę, kuri padeda pelną gauti ir tuo pačiu metu pelnas yra pagrindinis įmonės turto didinimo nuosavomis lėšomis šaltinis. Buhalterinės apskaitos specialistai teigia, jog pelnas yra tas rodiklis, kuris geriausiai apibūdina įmonės veiklą ir yra susijęs su visais kitais įmonės veiklos rodikliais – turtu, kapitalu, pajamomis, sąnaudomis, įsipareigojimais ir kt. Tai pat pelnas gali parodyti tiek teigiamas, tie neigiamas įmonės darbo puses, pasiekimus bei nuosmukius.

Vienas iš pagrindinių motyvų, kuris lemia siekį sulaukti kuo didesnį pelną yra tas, kad jeigu įmonė yra pakankamai pelninga, ji gali atlikti tam tikras investicijas, plėstis, kurti naujas produktų linijas ar teikti naujas paslaugas. Tokiu būdu įmonė gali užsitikrinti stabilesnę vietą nuolat konkuruojančioje rinkoje. Tačiau siekiant sukurti kuo didesnį pelną, dėl neatsakingų sprendimų kartais patiriamos per didelės sąnaudos. Kita vertus, bet kokio pelno siekimas turi tam tikrą riziką. Kokie gali būti padariniai, kuomet įmonė gauna didesnį arba mažesnį pelną, matyti 1.1 lentelėje.

 

  • lentelė. Padariniai, kuomet įmonė gauna didesnį arba mažesnį pelną

 

Viena yra sakyti, kad reikia turėti tam tikra pelną ir visai kas kita yra sakyti, kaip tam tikrą pelno sumą reikia gauti.   Vienas iš svarbiausių pelno didinimo būdų yra nuolatinė ir išsami jo analizė. Analizuojant pelną ir jo kitimo tendencijas be įtaką įmonės veiklai reikėtų įvertinti:

  • Pelno dydį ir sudėtį;
  • Pelno kitimo tendencijas;
  • Veiksnius, kurie turėjo įtakos pelno pokyčiui.

Analizė atliekama pasinaudojant pelno(nuostolio) ataskaita. Literatūroje nurodomi įvairūs analizės būdai, tačiau dažniausiai yra taikomos vertikalioji ir horizontalioji analizės. Horizontalioji ir vertikalioji analizės yra pradinis analizės etapas, kuris padeda įvertinti atskirų rodiklių kitimo tendencijas, reikšmingumą įmonės veiklai. Tuo tarpu vertikalioji analizė anot L. Juozaitienės priskiriama prie lyginamųjų svorių skaičiavimo būdo, nes kiekvienas atskiras finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju tos ataskaitos rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais arba kitais santykiniais dydžiais. Ši analizės rūšis leidžia susipažinti su finansinių ataskaitų rodiklių struktūra, kurią atlikus galima sužinoti, kokią dalį tam tikras rodiklis sudaro visumoje. Vertikalios analizės pagalba galima įvertinti turto panaudojimą, įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrą, finansinės būklės kitimą ir kt. Ši ataskaita sudaroma nuosekliai parodant kiekvienos veiklos pajamas bei patirtas sąnaudas. Pelnas arba nuostolis, kurį patiria įmonė atitinkamai padidina arba sumažina nuosavą kapitalą, kuris yra nurodytas balanse. Tuo atveju, pelno (nuostolio) ataskaita yra būtina balanso papildymui, paaiškinanti bei papildanti tam tikra informacija dėl vienokių ar kitokių įvertinimų. Pagal, Mackevičių J. (2005) pagrindinis šios ataskaitos tikslas yra parodyti, kaip atsirandant einamųjų pajamų srautų ir einamųjų išlaidų verčių skirtumui uždirbamas pelnas ar patiriamas nuostolis.

Duomenys, kurie yra pateikiami pelno(nuostolio) ataskaitoje yra kaupiami už visą ataskaitinį laikotarpį. Ataskaita sudaroma pagal sistemą, atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas(žr. 1.2 lentelę).

 

  • lentelė. Bendrojo pelno ir jo sudedamųjų dalių apskaičiavimas

 

Pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas rodo bendrąjį pelną(BP), kuris leidžia įvertinti pasirinktos strategijos efektyvumą ir viso verslo pelningumą. Veiklos sąnaudos(VS) tai išlaidos, kurių nebūtų galima vadinti tiesioginėmis pardavimo išlaidomis, tačiau jos buvo patirtos uždirbant pajamas. Kuomet iš bendrojo pelno yra atimamos veiklos sąnaudos, yra gaunamas tipinė veiklos pelnas(VP). Šis parodo įprastinės veiklos rezultatą, t. y. apibūdina įmonės pagrindinės veiklos pelningumą, nepaisant to, kiek yra gaunama pajamų iš nepagrindinės veiklos. Įprastinės veiklos pelnas(ĮVP) parodo per tą laikotarpį uždirbtą pelną arba nuostolį įskaičiuojant kitos veiklos ir finansinės veiklos pelną(nuostolį). Pelnas prieš apmokestinimą(PPM) yra įmonės įprastinės ir neįprastinės veiklos rezultatas per laikotarpį.

Lionginos Juozapaitienės (2007) žodžiais, pagautė, tai „materiali, atsitiktinai gauta ar gautina nauda, kuri nepriklauso nuo įmonės vadovų ar savininkų valios“, o netekimai yra „atsitiktinai materialūs praradimai(nuostoliai), nepriklausantys nuo įmonės vadovų ar savininkų valios. Netekimai patiriami dėl ypatingų priežasčių(gaisro, potvynio ar kito išorinio poveikio), praradus ilgalaikį ar trumpalaikį turtą, kai tai nėra susiję su įprastiniu nusidėvėjimu“. Paskutinė ir kone svarbiausia dalis visoje pelno(nuostolio) ataskaitoje yra grynasis pelnas(GP), kurį gauname iš pelno prieš apmokestinimą atėmę pelno mokesčio sąnaudas.

Taigi, pelnas yra skirtumas tarp įmonės gaunamų pajamų ir joms uždirbti padarytų sąnaudų. Kartais siekiant sukurti kuo didesnį pelną, dėl neatsakingų sprendimų patiriamos per didelės sąnaudos. Pelno analizė atliekama pasinaudojant pelno(nuostolio) ataskaita, kuri sudaroma nuosekliai parodant kiekvienos veiklos pajamas bei patirtas sąnaudas. pagrindinis šios ataskaitos tikslas yra parodyti, kaip atsirandant einamųjų pajamų srautų ir einamųjų išlaidų verčių skirtumui uždirbamas pelnas ar patiriamas nuostolis.

 

  • Pelningumo rodiklių reikšmė ir analizė

 

Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir tęstinumo galimybes, nepakanka analizuoti pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Daug išsamesnė informacija gaunama apskaičiavus pelningumo rodiklius ir juos lyginant su ankstesnių metų rodikliais, kitų įmonių rodikliais, vidutiniais šakos rodikliais, tai pat su pelningumu, kuris galėjo būti gautas pasirinkus alternatyvaus investavimo būdus. Pelningumo rodikliai padeda investuotojams orientuotis, ar verta investuoti į šią įmonę, ar geriau rinktis kitus investavimo būdus (J. Mackevičius, 2005).

Apibendrinant autorių pelningumo apibrėžimus, tikslingiausia būtų teigti, kad pelningumas – pelno ir tam tikro įmonės veiklos rodiklio santykis. Pelningumas rodo, kaip efektyviai uždirbamas pelnas, ar gerai įmonė daro investicinius ir finansinius sprendimus.

Pelningumo rodiklių skirstymas į grupes palengvina suvokimą kaip jie yra apskaičiuojami, o tiems, kuriems ši informacija yra reikalinga, padeda lengviau priimti teisingus sprendimus. Būtent pelningumo rodiklių skirstymas į pardavimo, turto ir kapitalo grupes yra svarbiausias informacijos vartotojams: jie, priklausomai nuo poreikių ir tikslų domisi ne visais, o tik tuo metu rūpimais rodikliais. Turto pelningumo rodikliais labiausiai būna suinteresuoti įmonių vadovai, kad galėtų racionaliau valdyti turtą. Kapitalo pelningumas domina investuotojus, nes parodo jų investicijų pelningumą.

Pardavimo pelningumas domina ne tik su įmone susijusius asmenis, bet ir kitus rinkos dalyvius. Pelningumo rodiklius skaičiuoja (žr. 1.3 lentelę) investuotojai, pavyzdžiui privatūs asmenys, bankai, draudimo bendrovės, spręsdami ar apsimokės jų investicijos, ar rizika nėra pernelyg didelė lyginant su numatomais rezultatais. Įvairūs vidaus ir išorės informacijos vartotojai analizuoja skirtingus pardavimo rodiklius, tačiau daugiausia dėmesio skiriama bendrajam ir grynajam pardavimo pelningumui.

 

  • lentelė. Pelningumo rodiklių skaičiavimas

 

Bendrasis pelningumo rodiklis parodo kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pardavimo pajamų. Šiuo rodikliu daugiausia naudojasi įmonės vadovai, vertindami ryšį tarp esamos kainų politikos, veiklos sąnaudų ir prekių pardavimo apimties. Bendrasis pelningumas yra bazinis rodiklis, kurio pagrindu skaičiuojamas grynasis ataskaitinių metų pelnas. Iš bendrojo pelningumo rodiklio galima spręsti:

  • Koks skirtumas tarp parduotų prekių kainos ir jų gamybos sąnaudų;
  • Kiek įmonei kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba paslaugų teikimas.

Remiantis Statistikos departamento naudojama rodiklių vertinimo metodika nustatyta, kad bendrasis pelningumas labai geras >35%, geras >15%, vidutinis <15%, blogas <7% ir labai blogas <0%.

Grynasis pelningumas parodo tikrąjį pardavimo pelningumą įvertinus visas pajamas ir išlaidas, tiksliau – šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam pardavimo vienetui po visų išlaidų. Remiantis Statistikos departamento įmonės finansinių rodiklių vertinimo metodika, grynojo pardavimo pelningumo rodiklis vertinamas labai geras >25, geras >10, vidutinis <10, blogas <5 ir labai blogas <0 (J. Mackevičius, 2005). Pelningumo rodikliai svarbūs ir reikšmingi tiek įmonių vadovams, tiek išoriniams informacijos vartotojams bei kreditoriams, nes jie apibūdina įmonės patikimumą ir padeda jai užimti gerą poziciją rinkoje.

Ne mažiau svarbos turi ir turto pelningumo rodiklis, kuris parodo įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą. Jonas Mackevičius (2005) teigė, jog pagal turto pelningumą galima įvertinti kokia yra įmonės ūkinė, gamybinė ir investicinė veikla, todėl turto pelningumo rodikliais domisi ne tik įmonės vadovai, bet ir kiti finansinės informacijos vartotojai.

Patį turto pelningumą galima gauti grynąjį įmonės pelną dalinant iš viso įmonės turto. Rodiklis parodys kiek eurų(ar bet kokios kitos naudojamos valiutos) grynojo pelno tenka vienam turto eurui. Kuo rodiklio reikšmė yra didesnė, tuo efektyviau yra naudojamas turtas. Statistikos departamentas rekomenduoja >20% turto pelningumą traktuoti labai geru,  ≥ 15%, o esant < 8% – nepatenkinamu.

Kai kuriais atvejais yra naudinga žinoti ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto efektyvumą lyginant su grynuoju pelnu. Kuomet ilgalaikio turto pelningumas sumažėja, galima daryti išvadas, jog įmonė turi neveikiančius / nenaudojus įrengimus arba įmonė įsigijo naujų, didesnės vertės technologinių įrengimų. Tuo tarpu trumpalaikio turto pelningumas rodo grynąjį pelną, tenkantį trumpalaikio turto eurui.

Investuotojus labiau domina ne pardavimo ar turto, bet nuosavo kapitalo pelningumas, kadangi iš šios grupės rodiklių galima spręsti apie investicijų pelningumą, jų efektyvumą bei galimybę gauti dividendų. Tuo tikslu skaičiuojami nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai, kurie įvertina bendrą darbo ir gamybos organizavimo, pardavimo ir finansinės veiklos efektyvumą, tuo pat metu įmonės gebėjimą tinkamai panaudoti kapitalą. Tai įmonės veiklos rodiklis, kuris parodo savininkų investuoto kapitalo pelningumą.

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis rodo nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir tam tikra prasme įmonės darbo efektyvumą naudojant investuotą kapitalą arba paprasčiau kiek grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Taip galima įvertinti akcininkų investuoto kapitalo atsiperkamumo lygį. Statistikos departamento lentelėje pateikiami tokie rodiklio vertinimai: labai geras  >30, geras >20, vidutinis  >10, blogas <10 ir labai blogas <0.

Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis, rodo kiek EBIT pelno tenka vienam eurui pastovaus kapitalo (tai nuosavas kapitalas plius ilgalaikiai įsipareigojimai). Šis rodiklis parodo pastovaus kapitalo panaudojimą lygį, bei leidžia jį palyginti su kitų įmonių šiuo rodikliu. Liongina Juozaitienė (2007) teigia, kad šis rodiklis yra objektyviausias įmonės finansinės būklės matas, todėl jį nagrinėja ne tik įmonės vadovai, be ir akcininkai, kreditoriai, įvairios finansinės institucijos. Šis rodiklis įvertina įmonės ekonominį potencialą ir vadovų gebėjimą gauti pelną iš viso pastoviojo kapitalo.

Taigi, pelningumas rodo, kaip efektyviai uždirbamas pelnas, ar gerai įmonė daro investicinius ir finansinius sprendimus. Pelningumo rodiklių skirstymas į grupes – pardavimo, turto ir nuosavo kapitalo – palengvina suvokimą kaip jie yra apskaičiuojami, o tiems, kuriems ši informacija yra reikalinga, padeda lengviau priimti teisingus sprendimus. Pardavimų pelningumas parodo kaip įmonės pardavimai keičia įmonės pelną . Turto pelningumo rodiklis, kuris parodo įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, o iš nuosavo kapitalo pelningumo rodiklių galima spręsti apie investicijų pelningumą, jų efektyvumą bei galimybę gauti dividendų.

 

2.     AB „VILKYŠKIŲ PIENINĖ“ PELNO IR PELNINGUMO ANALIZĖ

 

  • AB „Vilkyškių pieninė“ charakteristika

 

AB Vilkyškių pieninė, įkurta 1993 metais, yra viena moderniausių Lietuvos sūrių gamyklų, užimanti apie 17% šalies rinkos. 60% visos pagaminamos produkcijos įmonė eksportuoja į užsienio šalis.

AB Vilkyškių pieninė grupę sudaro trys įmonės: AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Modest“ ir AB „Kelmės pieninė“. 2. . .

Finansų valdymas orientuotas į tai, kaip uždirbti kuo didesnį pelną stengiantis visas išlaidas bei riziką sumažinti iki minimumo. Sumažinti verslo riziką padeda atsakingas finansų valdymas, verslo planavimas bei finansinių rezultatų prognozavimas. Lionginos Juozaitienės teigimu, kiekviena įmonė daugiau ar mažiau susiduria su trimis pagrindinėmis finansų valdymo funkcijos, t. y. finansų planavimu ir prognozavimu, organizavimu bei finansų kontrole.

Pelnas yra skirtumas tarp įmonės gaunamų pajamų ir joms uždirbti padarytų sąnaudų. Kartais siekiant sukurti kuo didesnį pelną, dėl neatsakingų sprendimų patiriamos per didelės sąnaudos. Pelno analizė atliekama pasinaudojant pelno(nuostolio) ataskaita, kuri sudaroma nuosekliai parodant kiekvienos veiklos pajamas bei patirtas sąnaudas. Pagrindinis šios ataskaitos tikslas yra parodyti, kaip atsirandant einamųjų pajamų srautų ir einamųjų išlaidų verčių skirtumui uždirbamas pelnas ar patiriamas nuostolis. Tuo tarpu pelningumas rodo, kaip efektyviai uždirbamas pelnas, ar gerai įmonė daro investicinius ir finansinius sprendimus. Pelningumo rodiklių skirstymas į grupes – pardavimo, turto ir nuosavo kapitalo – palengvina suvokimą kaip jie yra apskaičiuojami, o tiems, kuriems ši informacija yra reikalinga, padeda lengviau priimti teisingus sprendimus.

Taigi, bendrai apžvelgus visus pelno bei pelningumo rodiklius, galima prieiti prie išvados, jog 2015 metais visi rodikliai yra labai žemi ir vertinami blogai arba netgi labai blogai. 2014 ir 2016 metų gauti rezultatai tai pat nesuteikia galimybės įvertinti gerai arba labai gerai, tačiau vis dėlto yra vertinami vidutiniškai arba bent jau nėra tokie žemi kaip 2015 metų rezultatai.

 

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

 

  1. Bagdžiūnienė, V. (2013). Finansinių ataskaitų analizė. Esmė ir verslo situacijos. Vilnius: Conto Litera
  2. Mackevičius, J., Poškaitė, D., Villis, L. (2011). Finansinė analizė: Mokomoji knyga. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
  3. Mackevičius, J. (2005). Įmonių veiklos analizė : informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas : monografija. Vilnius: TEV
  4. Juozaitienė, L. (2007). Įmonės finansai: analizė ir valdymas : vadovėlis. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla

 

Kiti šaltiniai:

  1. Klimavičienė, A. (2010). Finansų valdymas: nenuosekliųjų nuotolinio mokymo studijų dalyko medžiaga. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. [žiūrėta: 2017-12-29]. Prieiga per internetą: http://gs.elaba.lt/object/elaba:15869947/15869947.pdf
  2. A B „Vilkyškių pieninė“ oficialus puslapis. [žiūrėta: 2018-01-05]. Prieiga per internetą: http://www.vilkyskiu.lt/
  3. AB NASDAQ OMX Vilnius. AB „Vilkyškių pieninė“. [žiūrėta:2018-01-06]. Prieiga per internetą: http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000127508&list=2&pg=details&tab=reports

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRIEDAI

 

1 priedas

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Tūkst. Eur.

 

2 priedas

Konsoliduota pelno (nuostolio) ataskaita

Tūkst. Eur

 

Papildomų duomenų lentelė

Tūkst. Eur

 

3 priedas

Pelningumo rodiklių analizė

 

4 priedas

Pelno (nuostolio) vertikali analizė

 

Join the Conversation

×
×