AB”TAMRO”veiklos analize

3158 0

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

UAB “TAMRO” FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ

KURSINIS DARBAS

Priėmė:

dr. P.Chmieliauskas

2002 12

Atliko:

SM-0/1 gr. studentė

Sigita Garškaitė

SM-0/2 gr. studentas

Justinas Leitanas

2002 12 11

KAUNAS, 2002

TURINYS

ĮVADAS 3

1. UAB “TAMRO” APRAŠYMAS 4

1.1. Glausta istorija 4

1.2. Įmonės veiklos rūšys 6

1.3. Rinka ir pardavimai 6

1.4. Kainodara 7

1.5. Konkurentai 8

2. FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMO METODO PAGRINDIMAS 10

3. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS 12

3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai įtakojantys įmonės finansinę būklę 12

3.2. Horizontali finansinė analizė 14

3.3. Vertikali finansinė analizė 16

3.4. Finansinių santykinių rodiklių analizė 19

3.4.1. Likvidumo rodiklių analizė 20

3.4.2. Pelningumo rodiklių analizė 21

3.4.3. Apyvartumo rodiklių analizė 23

3.4.4. Finansų struktūros rodiklių analizė 24

3.5. Įsiskolinimų ir viso turto santykio faktorinė analizė 25

4. SWOT ANALIZĖ 27

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 28

LITERATŪRA 30

PRIEDAI 31

ĮVADAS

Kiekviena pelno siekianti įmonė, norinti vystyti pelningą veiklą bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, labai didelį dėmesį tuuri skirti savo finansinei būklei. Be finansų neįmanoma vystyti jokios veiklos. Todėl labai svarbus yra firmos veiklos analizavimas, įvairių finansinių rezultatų vertinimas. Finansinė analizė gali padėti atrasti silpnąsias veiklos puses, pasirinkti tinkamą veiklos strategiją. Šiame darbe atlikta UAB “Tamro” finansinės būklės analizė, remiantis duomenimis iš įmonės 2000-2001 metų atskaitomybės: ūkinės – finansinės veiklos balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos.

Darbo tikslas: atlikti ir pateikti UAB “Tamro” finansinės būklės analizę.

Darbo uždaviniai:

 aprašyti UAB “Tamro”;

 išsiaiškinti ir pateikti finansinės atskaitomybės reikšmę;

 ištirti veiksnius, įtakojančius įmonės finansinę būklę;

 ištirti įmonės finansinę būūklę, atliekant įmonės finansinės atskaitomybės duomenų horizontaliąją bei vertikaliąją analizes, santykinių rodiklių (pelningumo, apyvartumo, likvidumo, įsipareigojimų) analizę, faktorinę svarbiausio rodiklio analizę;

 pateikti SWOT analizę;

 pateikti išvadas bei pasiūlymus.

Darbui atlikti taikyta UAB “Tamro” finansinės atskaitomybės (2001m. gruodžio 31 dienos balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos) du

uomenų analizės metodą. UAB “Tamro” atskaitomybė pateikta 2 priede.

Darbo rezultatai:

 pateiktas UAB “Tamro” bei jos rinkos išsamus aprašymas;

 atskleista finansinės atskaitomybės duomenų reikšmė;

 pateikti veiksniai, įtakojantys įmonės finansinę būklę;

 ištirta įmonės finansinė būklė, išanalizavus finansinės atskaitomybės duomenis, pasinaudojant horizontaliąja ir vertikaliąja analize, santykinių rodiklių analize, įsiskolinimų ir viso turto santykio faktorine analize;

 pateikta SWOT analizė;

 pateiktos išvados ir pasiūlymai įmonės veiklos atžvilgiu.

1. UAB “TAMRO” APRAŠYMAS

UAB “Tamro” yra tarptautinio koncerno “Tamro”, veikiančio Šiaurės, Baltijos šalyse bei Šiaurės vakarų Rusijoje, narė. “Tamro” korporacija dirba aštuoniose Europos šalyse. Tai yra įvairių kultūrų bei išsivystymo lygių tautos, tačiau dirbančiuosius “Tamro” vienija veiklos misija – platinti sveikatą savo šalyje bei laikytis korporacijos esminių vertybių. Korporacijos esminės vertybės yra:

 kliento sėkmė bei poreikių patenkinimas;

 atvirumas, pasitikėjimas ir įvertinimas;

 kasdienis tobulėjimas;

 tvirta etika.

“Tamro” vizija yra apibrėžiama taip: “Tamro grupė yra piirmaujantis farmacijos platintojas Šiaurės Europoje. Savo stiprią poziciją farmacijos didmeninėje rinkoje norime išlaikyti būdami efektyviausias, aukščiausią kokybę užtikrinantis tiekėjų ir klientų partneris. Mes prisiimame didesnę atsakomybę farmacijos platinimo grandinėje per vertikalią integraciją į vaistines, kur tik tai įmanoma.”

Neužilgo atsirasiančiame naujame UAB “Tamro” interneto tinklapyje bus galima rasti tokį sakinį: “Mūsų tikslas yra būti pačiais produktyviausiais ir teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Klientus laikome savo bendrovės dalimi”.

1.1. Glausta istorija

“Tamro” korporacijos istorija prasidėjo 1895 metais, kai Suomijos farmacininkai Borgas, Aschanas, Scheele ir Molinas įsteigė didmeninę farmacijos ko

ompaniją, pavadinimu Drogeri-Handelsbolaget i Tammerfors. Tai buvo dabartinės korporacijos “Tamro” gimimas. Kompanija buvo sukurta, kadangi Suomijoje labai staigiai augo medicininių preparatų poreikis, o šio verslo didmenininkai tebuvo dvi užsienio kompanijos. 1907 metais direktorių taryba nusprendė pradėti gaminti vaistus ir pats Frederikas Borgas pradėjo auginti medicininius augalus. 1915 metais pirmą kartą kompanijos pardavimai viršijo milijoną Suomijos markių. 1918 metais kompanija persikėlė į Helsinkį, o 1920 – į Vyborgą. 1922 metais buvo įsteigtos laboratorijos ir industrinė gamyba. Taip gimė nauja kompanija “Oy Star Ab”. 1928 metais kompanija išleido savo bestselerį – legendinį vaistą nuo skausmo “Hota”. Jis buvo itin populiarus Suomijoje, kur beveik 50 metų buvo geriausiai parduodamas “Star” produktas. 1940 metais “Tampreen Rohdos” iškilo iki nacionalinio garso kompanijos pozicijos. Borgo toliaregiškas medicinos prekių tiekimas prieš Antrąjį Pasaulinį karą suteikė milžinišką pagalbą Suomijos farmacinei slaugai karo metu. 1956 metais kompanija išleido 25000 naujų akcijų. Helsinkyje buvo atidarytas naujas kosmetikos, namų ruošos chemijos fabrikas “Oy Tam-Kos Ab”. Didelės sėkmės sulaukė jo produkcija – “Mirame” prekių grupė ir dezodorantas “MUM”. 1964 metais įsteigtas “Tam-Trading Oy”. Jis pardavinėjo namų apyvokos chemijos gaminius, kosmetiką, higienos produktus, taip pat medicininiais produktais bei prekėmis ligoninėms. 1971-aisiais konkurentas “Oy Aurum-Pharmacon Ab” buvo prijungtas prie “Tampreen Rohdos”. Naujoji kompanija pasivadino “Oy Tamro Ab” – Tamro Korporacija. Helsinkyje, pastatytas naujas vadovybės centras. Suomijoje farmacijos prekių tiekimas tapo pagrįstas vi
ieno kanalo sistema. 1973 metais kompanijos centras persikėlė į Helsinkį. Ilomantsi mieste 1977 metais buvo pastatytas prekių ligoninėms fabrikas “Kolmi-Set Oy”. Pusė kompanijos priklausė “Tamro”, kol 1981 metais ši nusipirko likusią “Kolmi-Set Oy” dalį ir įmonę “Oy Suomen Vanutehdas”. 1982 metais “Tamro” įsigijo nekilnojamojo turto Koivuvaara, Vantaa, ir ten perkėlė savo pagrindinį farmacijos prekių sandėlį. 1985 metais korporacija nusipirko kaimyninį vieno hektaro sklypą, galvodami apie ateities plėtimąsi. 1986 metais “Spontel Oy” įsigijo kontrolinį “Tamro” akcijų paketą. Po metų “Tamro” nustojo gaminti vaistus ir pardavė “Star” bei “Rohto” fabrikus “Huhtamäki Oy”. 1988 metais “Tamro” nusipirko savo didžiausiąjį konkurentą “Lääketuku Oy” ir įmonės rinkos dalis Suomijos medicinos prekių pardavimo srityje išaugo iki 72%. 1991 metais buvo baigtas statyti “Tamro” pastatas Koivuvaara. Jame įsikūrė įmonės valdyba, paskirstymo ir tiekimo centras ir marketingo tarnyba. “Tamro” ir Švedijos kompanija “ADA AB” 1992 metais įkūrė dukterinę įmonę “Tamda Ab”, kuri pradėjo tiekti sveikatos apsaugos produktus į Baltijos šalis ir Sankt Peterburgą, Rusijoje. 1994 metais susijungė “Tamro” ir “Spontel Oy” – “Tamro” savininkas nuo 1986 metų. Po metų “Tamro” įsigijo įmonę “ADA AB” – didžiausią medicinos tiekėją Švedijoje. Pradėta veikla Norvegijoje. 67% “Tamro” grupės pardavimų sudarė pardavimai už Suomijos ribų. 1997 metais buvo parduota kompanija “Kolmi-Set” ir sudaryta nauja įmonė “Mölnlycke Health Care AB”. “Tamro” įsigijo 30% šios kompanijos akcijų. 1998 metais korporacija įsigijo “Nomeco” – pirmaujantį Danijos fa
armacijos didmenininką, taip išplėsdami savo veiklą Šiaurės Europos regione. Po metų “Tamro” nupirko savo konkurentą iš Lietuvos “AB Farmacija”. sveikatos apsaugos ir laboratorijos produkcijos verslui įsteigta nauja subgrupė “Tamro MedLab Oy”. 2000 metais didžiausiu “Tamro” korporacijos akcininku tapo pagrindinis Vokietijos farmacijos didmenininkas “Phoenix Pharmahandel AG & Co”, įsigijęs 33,7% akcijų. 2001 metais “Tamro” pradėjo supirkinėti vaistines. Ji tapo pirmaujančio Norvegijos vaistinių tinklo “Apokjeden Group” 49% savininku. Taip pat korporacija įsigijo 24 vaistinių tinklą Latvijoje bei tris vaistines Estijoje.

1993 m. liepos 16 d. UAB “Tamro” įregistruota Lietuvoje. 1999 gruodžio 7 d., perėmusi UAB “AB Farmacija” verslą, ji tapo didžiausia vaistų platinimo įmone Lietuvoje. 1999 m. duris atvėrė naujas, modernus vaistų platinimo centras Kaune. Naujieji sandėliai, vaistų užsakymo ir surinkimo patalpos, konferencijų salės ir biurai užima bendrą 6000 kvadratinių metrų plotą. Erdviame sandėlyje, įrengtame pagal geros vaistų platinimo praktikos reikalavimus, talpinama apie 7000 pavadinimų vaistų ir medicininės paskirties prekių. 2002 metų rudenį likviduotas UAB “Tamro” filialas “Farmacija Vilnius”. Šiuo metu bendrovėje dirba 83 darbuotojai, iš kurių 23 turi aukštąjį ir aukštesnįjį farmacinį išsilavinimą, bei 33 aukštąjį išsilavinimą kitose srityse.

1.2. Įmonės veiklos rūšys

UAB “Tamro” – viena iš svarbiausių įmonių Lietuvoje, platinanti vaistus, medicininės paskirties prekes bei aprūpinanti gydymo įstaigas medicinine įranga. Įmonė nieko negamina, jos veiklą galima įvardinti kaip komerciją bei paslaugų tiekimą. UAB “Tamro” veiklą galima suskirstyti į šias sritis:

 vaistų pirkimas, sandėliavimas bei didmeninė prekyba Lietuvoje;

 medicininės paskirties prekių pirkimas, sandėliavimas bei didmeninė prekyba Lietuvoje;

 gydymo įstaigų aprūpinimas medicinine įranga;

 dalyvavimas klinikiniuose tyrimuos;

 konsignacinių medicininės paskirties prekių bei vaistų sandėliavimo paslaugos;

 prekių pristatymas klientams.

2002 m. UAB “Tamro” pirmajai iš didmeninių vaistų platinimo įmonių Lietuvoje įteiktas geros vaistų platinimo praktikos (GDP) pažymėjimas. Pagal Europos Sąjungos direktyvas GDP reikalavimai visiems vaistų didmenininkams bus privalomi nuo 2003 metų.

Įmonės veiklą koordinuoja administracija, įvairūs skyriai, sandėlis. UAB “Tamro” pavaldumo schema pavaizduota 1 priede. Mes išskyrėme UAB “Tamro” iš visos “Tamro” korporacijos, kadangi korporacijos pavaldumo schema būtų pernelyg sudėtinga.

1.3. Rinka ir pardavimai

Farmacijos rinka Lietuvoje per 2001 metus išaugo 5% ir pasiekė 185 milijonus eurų (beveik 638,768 milijonus litų). Rinka yra labai išskaidyta, joje veiklą vysto daugiau nei 30 farmacijos didmenininkų. Pagal Europos Sąjungos direktyvas nuo 2003 metų visoms kompanijoms, kurios užsiima didmenine vaistų prekyba, bus privalomi geros vaistų platinimo praktikos reikalavimai (GDP), kuriais UAB “Tamro” jau vadovaujasi.

Vyriausybinių draudimo institucijų pajamų ir išlaidų disbalansas bei ligonių kasų skolos už kompensuojamuosius vaistus vaistinėms padidino didmenininkų finansines išlaidas. Tai padidino ir finansinę riziką. Rinkos augimas daug priklauso nuo kompensavimo sistemos.

UAB “Tamro” yra antrasis pagal dydį farmacijos didmenininkas Lietuvoje, nusileidžiantis tik Mikšo A. individualiai įmonei “Limedika”. UAB “Tamro” atstovų teigimu, įmonė užima 15-16% farmacijos didmenos rinkos dalį. Prieduodse pateiktas keturių pagrindinių Lietuvos farmacijos didmenininkų (UAB “Tamro”, Mikšo A. IĮ “Limedika”, UAB “Litfarma” ir partneriai, bei UAB “Medikona”) pardavimai vaistinėms ir ligoninėms per 2001 ir 2002 metų pirmuosius tris ketvirčius. UAB “Tamro” padarė didžiausią šuolį, kas rodo, jog įmonė pritraukia vis daugiau klientų ir turi didžiausią potencialą. Tikėtina, kad jei išlaikys bent jau panašius tempus, ateityje UAB “Tamro” turėtų tapti rinkos lydere.

1 pav. – UAB “Tamro” pardavimų dinamika mln. Lt [7]

Bendrieji pardavimai ir paslaugos išaugo nuo 117 571 212 litų 2000 metais iki 145 526 675 litų 2001 metais. Vadinasi bendrieji pardavimai padidėjo 23,78%. Įmonės pardavimai auga nuolat, ne tik per paskutinius metus (žr. 1 pav.). Didėjanti pardavimų apimtis rodo, kad įmonė vis labiau įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

1.4. Kainodara

Dėl didelio rinkos susiskaidymo bei ypač stiprios konkurencijos yra neišvengiama nustatinėti kainas atsižvelgiant į konkurentus. UAB “Tamro” kainodaros politika remiasi principu nebūti pigiausiai prekes parduodančia farmacijos bendrove, tačiau ir nenustatyti pernelyg didelės kainos, gerokai pranokstančios visus konkurentus, kuri nebūtų pajėgi konkuruoti rinkoje. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kompanijos klientūros platumą yra aukšta paslaugų kokybė, geras vardas, patikimumas. Šie veiksniai lemia, kad net už didesnes nei mažiausias rinkos kainas iš UAB “Tamro” yra linkę pirkti daugelis klientų. Apibendrintai galima teigti, kad UAB “Tamro” kainodaros politika yra agresyvi, t.y. nustatoma didžiausia konkurencinė kaina. Be abejo, egzistuoja projektai nepaklausių prekių paklausai didinti (akcijos, nuolaidos ir pan.). Tokioms prekėms nustatoma mažesnė nei konkurentų kaina. Tačiau reikia paminėti, jog dažnai akcijų iniciatoriai būna vaistų gamintojai. Tokiu atveju jie pasirenka akcijoje dalyvausiančius didmenininkus ir nurodo visiems jiems prekes parduoti už vienodą kainą. Dažniausiai jei tokios akcijos metu didmenininkas patiria nuostolių (gauna mažesnį nei įprastą pelną), šį nuostolį kompensuoja gamintojas.

Farmacinėje veikloje yra ir specifinė prekių grupė, kuriai kompanija negali laisvai pasirinkti kainodaros principų. Tokie yra kompensuojamieji vaistai, kurių maksimalią mažmeninę kainą nustato Vyriausybė, tuo pačiu nustatydama ir antkainį, kurį šiems vaistams gali užsidėti didmenininkas bei mažmenininkas. Žemiau pateiktoje 1 lentelėje parodyta, kokie yra Vyriausybės nustatyti maksimalūs didmeniniai antkainiai kompensuojamiesiems vaistams.

1 lentelė

Prekybiniai antkainiai kompensuojamųjų vaistų didmeninei kainai nustatyti (vaistų platinimo įmonėms)

Vaistų gamintojo nustatyta kaina CIP Lietuva (įvežamų vaistų) arba vaistų gamintojo nustatyta kaina (Lietuvoje gaminamų vaistų), arba derybų metu suderėta kaina, Lt Prekybinis antkainis

iki 6,67 15%

nuo 6,68 iki 10,00 1,00 Lt

nuo 10,01 iki 20,00 10%

nuo 20,01 iki 25,00 2,00 Lt

nuo 25,01 iki 56,25 8%

nuo 56,26 iki 75,00 4,50 Lt

nuo 75,01 iki 833,33 6%

nuo 833,34 ir daugiau 50,00 Lt

* Šaltinis – Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 1589 dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. Rugpjūčio 12 d. Įsakymo Nr. 459 “Dėl vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo” dalinio pakeitimo. (žr. prieduose)

1.5. Konkurentai

Kiekvienoje nemonopolinėje rinkoje konkurentai yra nepaprastai svarbus veiksnys, turintis labai didelę įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Neturinti žinių apie konkurentus įmonė yra pasmerkta nesėkmei. Todėl yra ypač svarbu surinkti kuo daugiau duomenų apie konkurentų veiklą, palyginti savo įmonės bei konkurento pajėgumus.

Kaip jau minėta, farmacijos didmenos rinka Lietuvoje yra labai išskaidyta, joje veiklą vysto daugiau nei 30 didmenininkų, kurių pajėgumai yra labai nevienodi. Įmonei yra labai svarbu nustatyti, kurie konkurentai yra “pavojingi”, t.y. pasiekia panašius ar net didesnius rezultatus negu ji pati. UAB “Tamro” svarbiausia yra įvertinti tuos konkurentus, kurie tam tikrais atvejais drauge yra ir pirkėjai, o kartais net ir tiekėjai, ne tik konkurentai. Tokie konkurentai yra:

 Mikšo A. IĮ “Limedika;

 UAB “Medikona”;

 UAB “Litfarma” ir partneriai;

 Meduneckij V. IĮ “Asotra”;

 Barsteigos A. IĮ “Mauda”;

 UAB “LRG Farmacija”;

 UAB “Armila”;

 UAB “Oriola Vilnius”.

Su šiais konkurentais yra palaikomi glaudūs ryšiai, dalinamasi nekonfidencialia informacija, siekiant surasti geriausius sprendimus sau, bei maksimaliai patenkinti klientų poreikius. Be abejo, tam tikra informacija yra slepiama (pavyzdžiui, konkretaus produkto pardavimų apimtys per mėnesį), bet visiškai neteikti jokių duomenų taip pat yra netikslinga, nes taip iškraipomos konkurencinės sąlygos, kas gali turėti neigiamos įtakos pačiai įmonei.

2. FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMO METODO PAGRINDIMAS

Daugiausia informacijos apie įmonės finansinę būklę suteikiantys šaltiniai yra įmonės ūkinės – finansinės veiklos balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita. Pelno (nuostolio) ataskaita yra firmos atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka [5 p.32] Ją išanalizavus galima nustatyti įmonės finansines galimybes. Balanso sudėtis leidžia daryti išvadas apie įmonės finansinę būklę.

Išplėtotos rinkos šalių apskaitos specialistų nuomone, pelno (nuostolio) ataskaita yra reikšmingesnė negu balansas. Iš dalies tai paaiškinama tuo, jog finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per ataskaitinį laikotarpį. Būtent jį parodo pelno (nuostolio) ataskaitą. Tuo tarpu balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos. [4, p. 212]

Kyla klausimas, kodėl finansiniai rezultatai yra tokie svarbūs? Atsakymas būtų paprastas – juk per ataskaitinį laikotarpį gautas pelnas visų pirma domina investuotojus, užtikrina geresnes kreditavimo sąlygas, nes kelia kreditoriams didesnį pasitikėjimą. Tuo tarpu patirtas nuostolis atbaido investuotojus, kurie bijo investuodami “sudeginti” savo pinigus nepelningoje įmonėje. Taip pat apsunkina ir kreditavimo sąlygas, nes kreditoriai, mažindami riziką bei “apsidrausdami”, tokioms įmonėms yra linkę skolinti prastesnėmis sąlygomis, nei pelningoms. Nagrinėdami pelno ar nuostolio kitimą, minėti asmenys gali lengviau numatyti būsimus pinigų srautus, kurie padėtų nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei nustatyti būsimųjų pajamų dydį. Taip pat jie gali apytiksliai numatyti, kada tai gali įvykti.

Įmonės akcininkus labiausiai domina vadovų veikla. Pelno ir nuostolio ataskaita leidžia įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamą laikotarpį. Tai išanalizavę akcininkai gali nustatyti, ar esamos vadovybės veikla juos tenkina, ar ne. Tuomet galima paskatinti gerus vadovus, o prastus atleisti iš pareigų.

Visuomenės požiūriu, pelno ataskaitoje esantys rodikliai padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo lėšas investuoja į geriausiai jomis pasinaudosiančius vartotojams. Nuo vadovų sugebėjimų priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. [4, p. 212]

Kadangi UAB “Tamro” 2000 metais patyrė nuostolį, o 2001 jau gavo grynojo pelno, todėl pelno (nuostolio) ataskaita bei įmonės yra vieni pagrindinių šaltinių, leidžiančių nustatyti įmonės pajėgumus, finansinės būklės kitimo priežastis bei tendencijas. Tikėtina, kad gerindama savo finansinius rodiklius UAB “Tamro” pritrauks naujų investicijų, užsitikrins patikimo įmonės vardą.

UAB “Tamro” finansinės atskaitomybės analizę visų pirma nustatydami pagrindinių rodiklių kitimo tendencijas 2000-2001 metais. Tai padarysime atlikdami horizontaliąją, kitaip – dinamikos, bei vertikaliąją arba struktūros analizes. Taip pat nagrinėsime konkrečius pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklius. Šios analizės padės mums išsiaiškinti įmonės finansinės būklės kitimo tendencijas bei jų priežastis.

Rodiklius lyginti galima dviem būdais:

1) lyginant rodiklius įmonės viduje;

2) lyginant įmonės rodiklius su šakos rodikliais (vidutiniais ar geriausiais).

Savo darbe atliksime rodiklių įmonės viduje lyginimą. Pasirinkome šį būdą dėl keleto priežasčių. Visų pirma, kaip jau minėjome, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikia ganėtinai išsamius, patikimus bei investuotojams, akcininkams bei kreditoriams rūpimus bei svarbius duomenis. Juos išanalizavus galime susidaryti vaizdą apie įmonės finansinę būklę. Mus ne tiek domina įmonės palyginimas su konkurentais, kiek absoliutus įmonės įvertinimas. Kita priežastis – informacijos apie įmonės veiklos rinką stoka. Dalis informacijos apie konkurentų rezultatus nėra skelbiama, todėl atlikti tikslią lyginamąją šakos rodiklių analizę būtų labai sunku. Iš čia išplaukia ir trečioji priežastis – ribotas laikas. Turėdami daugiau laiko, galėtume susirasti visus reikiamus farmacijos didmeninės prekybos šakos duomenis, tačiau dabar to padaryti nebūtume sugebėję.

Deja, net ir mūsų pasirinkti (finansinės atskaitomybės) duomenys nėra visiškai išsamūs. Iš jų galima spręsti tik apie bendrąsias tendencijas, rezultatus, priežastis. Tačiau konkrečioms vieno ar kito rezultato priežastims išsiaiškinti finansinės atskaitomybės duomenų nepakanka. Todėl yra būtina paanalizuoti aplinką, kurioje įmonė veikia. Aplinkos tyrimas gali paaiškinti nenuspėjamųjų veiksnių įtaką bei bent šiek tiek numatyti galimas jų veikimo pasekmes. Kita vertus, net iš šios informacijos nepakanka išsamiam tyrimui. Todėl mūsų atlikta analizė negali būti laikoma visiškai išsamia ir tikslia.

3. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS

UAB “Tamro” finansinės būklės tyrimą atliksime keliais lygiais. Visų pirma aptarsime įmonės finansinę būklę įtakojančius veiksnius. Kai kurie jų yra “veiksniai – X”, apie kurių realią įtaką neįmanoma nuspėti iš anksto, todėl labai svarbu juos analizuoti ir į juos kreipti dėmesį. Toliau atliksime įmonės atskaitomybės horizontalią bei vertikalią analizes. Tuomet atliksime santykinių rodiklių analizę bei įsiskolinimų bei viso turto santykio faktorinę analizę.

3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai įtakojantys įmonės finansinę būklę

Kiekvienos įmonės finansinę būklę neišvengiamai veikia įvairūs veiksniai. Jie skirstomi į makroaplinką (išorinę aplinką sudarantys veiksniai) ir mikroaplinką (vidinę aplinką sudarantys veiksniai).

Makroaplinka yra skirstoma į šias aplinkas:

 ekonominę;

 politinę – teisinę;

 socialinę – kultūrinę;

 mokslinę – technologinę;

 gamtinę.

Lietuvos ekonominė aplinka vis tampa vis palankesnė verslui vystyti. Kita vertus, ji dar nėra pasiekusi Vakarų Europos šalių lygio. Lietuvos gyventojų perkamasis pajėgumas nėra labai aukštas dėl nemenko bedarbystės lygio, palyginti su Vakarų Europos šalimis nedidelio pragyvenimo lygio bei kitų veiksnių. Ekonominė aplinka veikia ir UAB “Tamro” finansinę būklę. Dėl santykinai nedidelių pajamų gyventojai yra linkę pirkti pigesnius medicininius preparatus, dėl nepakankamų finansinių išteklių ligoninės negali įsigyti brangios ir pažangios medicininės įrangos arba gali jos įsigyti mažiau negu reikėtų. Kita vertus, yra privačių klinikų bei didesnes pajamas gaunančių gyventojų, kurie gali sau leisti įsigyti brangesnius preparatus ar geresnę įrangą. Tačiau dėl palyginti nedidelio tokių pirkėjų skaičiaus brangesniųjų prekių apyvarta nėra didelė. Galima teigti, kad Lietuvos ekonominė aplinka daro neigiamą įtaką įmonės finansinei būklei, nors pamažu gerėjant ekonominei aplinkai, tikėtina, kad ji pradės vis labiau teigiamai veikti ir įmonės finansus.

Turbūt didžiausią įtaką įmonės finansinei būklei Lietuvoje daro politinė – teisinė aplinka. Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistų maksimalias mažmenines kainas bei kompensuojamąją prekės vertę. Jei Vyriausybės nustatoma maksimali vaisto kaina yra didesnė už jo tikrąją vertę, laimi įmonė, o jei mažesnė – laimi vartotojas. Kadangi vaistų kainų kontrolė yra sukurta sergančiųjų, t.y. vartotojų naudai, todėl įmonė patiria netiesioginius nuostolius (negauna potencialaus pelno). Riekia pabrėžti, kad kompensuojamas ir maksimalias didmenines kainas Vyriausybė nustato tik receptiniams vaistams tačiau ne visiems. Vyriausybės nustatomos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos (vaisto kaina, kurią už vartotoją tiekėjams sumoka, kitaip tariant, kompensuoja, Vyriausybė) leidžia vartotojams įsigyti daugiau kompensuojamųjų preparatų. Kuo didesnę kompensuojamojo vaisto kainos dalį sudaro bazinė kaina, tuo labiau tikėtina, kad vartotojai tokių vaistų pirks daugiau, kadangi jiems už tokius vaistus reikia mokėti santykinai mažiau. Deja, šiuo metu Vyriausybė yra linkusi bazines kainas mažinti, kas mažina kompensuojamųjų vaistų paklausą, o tuo pačiu ir įmonės pelną. Tačiau įmonės pelnas mažėja ne tik dėl prarandamos paklausos. Nustatydama maksimalias kompensuojamųjų vaistų kainas Vyriausybė taip pat numato, kokį prekybinį antkainį šiai prekei gali užsidėti mažmenininkas. O tai automatiškai nustato maksimalias kainas, už kurias tokius preparatus gali parduoti didmenininkas, kokia ir yra UAB “Tamro”.

Vadinasi įmonė gali didinti pelną gaunamą iš kompensuojamųjų vaistų tik pirkdama juos pigiau iš gamintojų. Tuo tarpu Vyriausybė atlieka verslo varžytojo vaidmenį. Ši situacija visiškai paaiškina įmonės tikslą – tapti bereceptinių (vadinasi – ir nekompensuojamųjų) vaistų svariausia didmenininke Lietuvoje. Tai jiems garantuotų didesnį finansinį stabilumą, kuriam mažiau įtakos turėtų Vyriausybės sprendimai. Kiti teisiniai veiksniai, veikiantys įmonės finansinius rodiklius, yra ne tokie nestabilūs ir nenuspėjami kaip kainų kontrolė. Šie veiksniai yra įvairūs mokesčiai, kurie yra nustatyti įstatymuose ir nekintantys. Apibendrintai galima neabejotinai teigti, kad UAB “Tamro” veiklos srityje politinė – teisinė aplinka finansinius rodiklius veikia neigiamai.

Socialinė – kultūrinė, mokslinė – technologinė bei gamtinė aplinkos turi kur kas mažesnę įtaką įmonės finansiniams rodikliams. Nors verta paminėti, kad kaime mažiau žmonių vartoja vaistus dėl mažesnių pajamų bei tradicijų (pavyzdžiui gydytis žolelėmis ar kitais senoviniais medicininiais metodais). Gamtinė aplinka lemia specifines ligas, kurioms gydyti reikalingi specifiniai preparatai. Mokslinė ir technologinė aplinka įmonei taip pat nedaro aiškios tiesioginės įtakos, kadangi įmonė yra tik perpardavinėtojas, o ne gamintojas. Pavyzdžiui Lietuvoje susirgti maliarija yra nepaprastai maža tikimybė, tad ir vaistai nuo maliarijos čia nėra paklausūs. Galima teigti, kad minėti trys makroaplinkos veiksniai įmonei daro nedidelį netiesioginį poveikį.

Apskritai mikroaplinką arba vidinę aplinką sudaro šie veiksniai:

 pirkėjai;

 konkurentai;

 pardavimo tarpininkai;

 pardavimo pagalbininkai;

 tiekėjai.

Vidinius veiksnius, priešingai nei išorinius, gali veikti ir pati įmonė, taip pat šie veiksniai aktyviai veikia vieni kitus ir yra vieni kitų veikiami. Todėl mikroaplinka turi milžinišką įtaką įmonės finansinei būklei. Kadangi UAB “Tamro” yra perpardavinėtoja, o ne gamintoja ir ne mažmenininkė, todėl didžiausią įtaką jos finansiniams rodikliams daro pirkėjai, tiekėjai ir konkurentai. Pardavimo tarpininkai ir pardavimo pagalbininkai įmonės veikloje nefigūruoja.

Reikia paminėti, kad įmonės veiklos srityje dalis pirkėjų tuo pačiu metu yra ir tiekėjai ir konkurentai. Tokios yra kitos vaistų didmeninės kompanijos. Kokia kaina iš jų pirkti, kokia kaina jiems parduoti bei kokias kainas nustatyti kitiems pirkėjams yra labai svarbus klausimas, kurio sprendimas turi be galo didelę įtaką įmonės finansinei būklei. Labai didelį vaidmenį vaidina konkurencija, kuri koreguoja UAB “Tamro” pasiūlos kainas.

Taip pat yra tiekėjų bei pirkėjų, kurie vieni kitų neveikia. Tokių tiekėjų pavyzdžiai yra vaistų gamintojai, o pirkėjų – vaistinės. Todėl suderėti kuo geresnes sąlygas su šiais verslo subjektais yra taip pat labai svarbu. Ypač svarbu gauti prekes geromis sąlygomis iš tiekėjų – gamintojų. Kadangi sutartys yra ilgalaikės, todėl kuo geresnėmis sąlygomis (kuo pigiau) iš jų įmonė gaus prekes, tuo didesnį antkainį galės uždėti klientams, nepadarydama savo pasiūlos labai brangios lyginant su konkurentų pasiūla, taip išlaikydama aukštą konkurencingumą ir gaudama maksimalią naudą.

3.2. Horizontali finansinė analizė

Horizontali finansinė analizė – tai finansinės ataskaitos analizė, atliekama skaičiuojant finansinės ataskaitos sudėtinių dalių procentinius pokyčius per dvejus ar daugiau metų. Mes analizuosime UAB “Tamro” balanso bei pelno analizės sudėtinių dalių procentinius pokyčius per dvejus metus – 2000 ir 2001. Atliekant horizontaliąją finansinę analizę siekiama atsakyti, kas nulėmė vieną ar kitą pokytį bei ar šis pokytis pageidautinas, ar ne. Atsakius į tokio tipo klausimus galima spręsti apie įmonės stipriąsias bei silpnąsias vietas ir pastebėti finansinės galios bei pelningumo tendencijas.

Procentiniai pokyčiai nustatinėjami tokiomis formulėmis:

Kai rodiklis išaugo –

čia: R1 – 2001 metų rodiklio dydis;

R0 – 2000 metų rodiklio dydis.

Kai rodiklis sumažėjo –

Išanalizavus UAB “Tamro” 2001.12.31 dienos balansą visų pirma reikia paminėti, jog įmonės bendrasis turtas 2001 metais padidėjo 4329689 litais (77404698-73075009), kitaip tariant, 5,33%. Didžiąja dalimi prie to prisidėjo trumpalaikio turto vertės padidėjimas. 2001 metų trumpalaikis turtas padidėjo 13,71%. Šis pokytis sudarė 6802068 litus (56421802-49619734). Tuo tarpu bendrovės ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 23393828 litų 2000 metais iki 20483100 litų 2001-aisiais. Vadinasi ilgalaikio turto vertė sumažėjo 2910728 litais arba 12,44%.

Ilgalaikio turto sumažėjimą lėmė nematerialiojo turto, materialiojo turto ir po vienerių metų gautinų sumų sumažėjimas atitinkamai 29,54%, 10,78% ir 33,33%. Ilgalaikis įmonės finansinis turtas nepasikeitė. Nematerialiojo turto sumažėjimui teigiamos įtakos turėjo 100% vertės netekęs prestižas. Neigiamos – 68,31% padidėjusi įsigytų teisių vertė bei 719,96% padidėjusi tyrinėjimų ir plėtojimų darbų savikaina. Materialiojo turto sumažėjimui teigiamos įtakos turėjo:

 5,23% sumažėjusi pastatų vertė;

 42,60% sumažėjusi transporto priemonių vertė;

 23,84% sumažėjusi kitų įrengimų bei įrankių vertė;

 23,62% sumažėjusi kito materialaus turto vertė.

Žemės bei nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų vertė nepakito.

Trumpalaikio turto padidėjimą daugiausiai lėmė per vienerius metus gautinų sumų ženklus padidėjimas. Lyginant su 2000 metais, 2001 metų šių sumų vertė padidėjo 60,48% kas sudarė 17827195 litus (47303100-29475905). Padidėjo tiek pirkėjų įsiskolinimas (56,66% arba 16621021 Lt), tiek kitos skolos (839,47%, arba 1206174 Lt). Taip pat 5,42% padidėjo įmonės atsargos. Absoliutus pokytis – 417111 Lt. Tam teigiamos įtakos turėjo:

 108,26% padidėjusi žaliavų ir komplektavimo gaminių vertė;

 4,15% padidėjusi perparduoti skirtų prekių vertė;

 atsiradę išankstiniai apmokėjimai – 65666 Lt.

Kadangi atsargų pokytis nėra ženklus, negalime teigti, jog įmonė susiduria su problemomis realizuodama produkciją, skirtą perparduoti.

Grynųjų pinigų suma kasoje sumažėjo 85,06% – nuo 6766147 litų 2000 metais iki 1010541 Lt 2001 metais (pokytis – 5755606 Lt). Investicijos ir terminuoti indėliai buvo panaikinti. Visa tai neigiamai paveikė trumpalaikio turto augimą. Iš pinigų kasoje sumažėjimo galima spręsti, jog arba įmonė labiau pasitiki klientais ir sudaro su jais sutartis, kurios numato ilgesnius mokėjimų atidėjimus, arba klientai nėra pajėgūs susimokėti skolas, o UAB “Tamro” gali patirti nuostolių.

Trumpalaikio ir ilgalaikio turto kitimas (atitinkamai padidėjimas ir sumažėjimas) parodo, kad įmonė stengiasi savo vertę didinti keldama prekių apyvartą, o ne didindama ilgalaikį turtą. Tačiau kategoriškai to teigti negalime, nes neturime duomenų apie kelerių metų tendencijas. Apie tai spręsti iš dviejų metų duomenų būtų pernelyg drąsu.

Išanalizavę balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebime, jog dalis “kapitalas ir rezervai” padidėjo 2204768 Lt arba 13,48%. Visų pirma, tam įtakos turėjo 21,04% sumažėjęs nuostolis. Kapitalas bei rezervai nepakito. 2,09% padidėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Šiam pokyčiui neigiamą įtaką turėjo 7,38% sumažėjusios finansinės skolos, apie kurių kilmę duomenų neturime (jos pažymėtos kodu “kitos”). Tačiau minėtą įsipareigojimų padidėjimą nulėmė 7,01% padidėjusios per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Šiam rodikliui neigiamos įtakos turėjo:

 100% sumažėjusi ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis;

 90,37% sumažėjusi finansinė skola;

 50,25% sumažėję mokesčiai, atlyginimai, socialinis draudimas (atitinkamai 62,46%, 17,88% ir 39,72%).

Teigiamos įtakos rodiklio padidėjimui turėjo:

 31,91% padidėjusi prekybos skola tiekėjams;

 anksčiau neturėta, bet gauta 23361 Lt suma, gauta avansu pagal pasirašytas sutartis;

 123,58% padidėjusios kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos padidėjo 78%.

Analizuodami UAB “Tamro” pelno (nuostolio) ataskaitą pastebime, jog įmonė 2001 metais gavo grynojo pelno, nors 2000 metais turėjo grynojo nuostolio. Tam didelės teigiamos įtakos turėjo 23,78% padidėję pardavimai ir paslaugos (atitinkamai padidėjo 23,58% ir 33,45%), kai tuo tarpu parduotų prekių ir atliktų paslaugų savikaina padidėjo šiek tiek mažiau – 23,73% (atitinkamai 23,99% ir 3,34%). Nors parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina didėjo beveik tiek pat, kaip ir pajamos už pardavimus bei paslaugas, tačiau žymiai sumažėjo veiklos sąnaudos – 25,4% (pardavimų sąnaudų padidėjimas 37,90% tam turėjo neigiamos įtakos, o bendrųjų administracinės veiklos sąnaudų sumažėjimas 33,53% – teigiamos). Taip pat teigiamos įtakos turėjo gautas veiklos pelnas (vietoj buvusio nuostolio), padidėjęs bendrasis pelnas (24,15%) bei 63,08% sumažėjęs finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (nors pajamos sumažėjo 29,31%, tačiau sąnaudos – 57,57%). Neigiamos įtakos turėjo 2,23% mažesnės gautos kitos veiklos pajamos bei 30,40% sumažėjusi pagautė. Tačiau jų įtaka yra labai menka, kadangi sumos yra santykinai labai nedidelės.

Iš šių duomenų galime daryti išvadą, kad UAB “Tamro” finansinė būklė gerėja. Nežinant tikrųjų 2000 metais patirto nuostolio priežasčių, negalime teigti, kad įmonė 2001 metais pasiekė stulbinamus rezultatus, nes rodikliai, turintys didžiausią įtaką pelnui (didžiausias sumas litais) pakito ne itin ženkliai. Tačiau galima daryti vieną išvadą: prie įmonės finansinės būklės gerėjimo didžiąja dalimi prisidėjo ženkliai sumažėjusios finansinės veiklos sąnaudos ir bendrosios ir administracinės sąnaudos.

3.3. Vertikali finansinė analizė

Vertikalioji finansinė analizė atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, gautą dydį išreiškiant procentais. Ši analizės rūšis dar kartais vadinama struktūrine analize. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę galima nustatyti rodiklių pakitimo priežastis [2, p. 14].

Analizuodami UAB “Tamro” 2001m. gruodžio 31 dienos finansinėse ataskaitose esančius rodiklius vertikaliosios analizės būdu, naudojome formulę:

čia: RD – procentinė dalis, kurią sudaro nagrinėjamas rodiklis, baziniame rodiklyje;

R – nagrinėjamo rodiklio dydis;

BR – bazinio rodiklio dydis.

Balanso vertikali analizė leidžia susipažinti su balanso struktūra. Analizę pradėsime nuo ilgalaikio turto. Ilgalaikis turtas 2000 metais sudarė 32,01% viso turto, o 2001 ši dalis sumažėjo iki 26,46%. 2001m. ilgalaikį turtą sudarė (skliausteliuose pateikta procentinė rodiklio dalis 2000 metais):

 Nematerialusis turtas – 10,39% (2000m. – 12,92%), kurio:

o 95,81% (8,24%) – tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina;

o 4,19% (1,75%) – įsigytos teisės.

pastaba: 2000 metais net 90,01% nematerialaus turto sudarė prestižas.

 Materialusis turtas – 81,32% (79,80%), kurio:

o 2,17% (1,94%) – žemė;

o 81,91% (77,12%) – pastatai;

o 6,02% (9,36%) – transporto priemonės;

o 9,79% (11,46%) – kiti įrenginiai ir įrankiai;

o 0,09% (0,10%) – kitas materialusis turtas;

o 0,02% (0,02%) – nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

 Ilgalaikis finansinis turtas – 8,23% (7,20%), kurio 100% sudarė dalyvavimas kitose įmonėse;

 po vienerių metų gautinos sumos – 0,06% (0,08%), kurių 100% sudarė kitos gautinos sumos.

Kaip matome, įmonė sumažino nematerialiojo turto, ilgalaikio finansinio turto bei po vienerių metų gautinų sumų svorį ilgalaikiame turte, tačiau padidino materialiojo turto svorį. Buvo atsisakyta prestižo vertės, tačiau nematerialiajame turte žymiai padidėjo tyrinėjimų ir plėtojimų įtaka. Materialiniame turte padidėjo pastatų svoris, visi kiti – sumažėjo.

Trumpalaikis turtas 2000 metais sudarė 67,90% viso turto, o 2001 metais ši dalis pakilo iki 72,89%. Kaip matome, įmonė perskirstė ilgalaikio ir trumpalaikio turto svorį bendrajame turte. Ilgalaikį turtą 2001 metais sudarė (skliausteliuose – 2000 metų svoris):

 Atsargos – 14,37% (2000m. – 15,50%), kurių:

o 0,80% (0,40%) – nebaigta gamyba;

o 98,40% (99,60%) – įsigytos teisės.

pastaba: 2001 metais 0,80% atsargų sudarė išankstiniai apmokėjimai..

 Per vienerius metus gautinos sumos – 83,84% (59,41%), kurių:

o 97,15% (99,51%) – pirkėjų įsiskolinimas;

o 2,85% (0,49%) – kitos skolos;

 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje – 1,79% (13,64%).

 Investicijos ir terminuoti indėliai – 0% (11,45%).

Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 2000 metais sudarė 0,09% viso turto, o 2001 metais ši dalis išaugo iki 0,65%.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje matome, kad didžiausią jos dalį sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Jų dalis pakilo nuo 49,97% 2000 metais iki 50,48% 2001 metais. Didžiausią šių sumų dalų sudarė prekybos skolos tiekėjams. Jų svoris nuo 2000 iki 2001 metų išaugo nuo 63,25% iki 95,70%. Tokį didelį procentinį šuolį lėmė sumažėję finansinių skolų nekreditinėms institucijoms (nuo 34,34% iki 3,09%), mokesčių (nuo 1,16% iki 0,41%), atlyginimų (nuo 0,31% iki 0,24%) bei socialinio draudimo (nuo 0,40% iki 0,23%) svoriai, taip pat visiškai nelikusi ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, kuri 2000 metais sudarė 0,41% per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Tačiau 2001 metais buvo avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, kurių svoris buvo labai mažas – vos 0,06%. Taip pat padidėjo kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų svarba – nuo 0,14% iki 0,28%. Tačiau šių rodiklių svoris pernelyg menkas, kad jie darytų didelę įtaką finansiniams rezultatams.

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurias tiek 2000 metais, tiek 2001 metais su darė tik finansinės skolos, 2001 metais tapo mažiau reikšmingos bendrajai savininkų nuosavybei ir įsipareigojimams. Jų svoris sumažėjo nuo 25,95% iki 22,69%.

Nors kapitalo absoliuti reikšmė nepakito, tačiau jo svoris bendrajai savininkų nuosavybei ir įsipareigojimams sumažėjo nuo 35,45% iki 33,7%. Pakito ir rezervų įtaka, nors jų absoliuti reikšmė taip pat liko tokia pati. Rezervų svoris sumažėjo nuo 1,27% iki 1,20%. Reikia paminėti, kad šis pokytis nedaro realios įtakos finansiniams įmonės rezultatams dėl labai menko svorio. Nepaskirstytojo nuostolio svoris taip pat sumažėjo, tačiau kadangi tai buvo nuostolis, tai šis svorio sumažėjimas turėjo teigiamą įtaką finansiniams UAB “Tamro” rezultatams. Nepaskirstytojo pelno dalis bendroje savininkų nuosavybėje ir įsipareigojimuose sumažėjo nuo 14,37% iki 10,69%. Kaip matyti balanse, įmonės nuostolis 2000 metais padidėjo net palyginus su 1999 metais (2000 metų nuostolis bendram nepaskirstytam nuostoliui turėjo 79,10% svorį, o 1999 metų – 20,90%). Tuo tarpu 2001 metų bendrajam nuostoliui ataskaitinių metų pelnas kompensavo 2000 metų nuostolį (ankstesniųjų metų nuostolis sudarė 126,65%, o 2001 metų pelnas – (-26,65%)). Tai rodo, jog UAB “Tamro” pradeda gerinti savo finansinę padėtį.

Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė leidžia įvertinti įmonės pelningumą, veiklos pelno lygį ir panašius rodiklius. Ši analizė parodo įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui. Tačiau vien iš vertikaliosios pelno ataskaitos duomenų negalime spręsti apie įmonės finansinę būklę. Ją reikia papildyti horizontaliosios analizės duomenimis. [4, p. 213]

Didžiausią įtaką grynajam ataskaitinių metų pelnui turėjo ne padidėjęs bendras pelnas, bet 2001 metais gautas veiklos pelnas, vietoj 2000 metais patirto nuostolio, bei žymiai sumažėjęs finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (žr. 4.2. skyrių).

Atlikus vertikalią UAB “Tamro” atskaitomybės vertikalią analizę, galime teigti, jog įmonė susiduria su atsiskaitymo problemomis (didėja mokėtinos sumos). Tačiau kadangi šį pokytį lemia trumpalaikiai įsipareigojimai, o mes nežinome to priežasties, konkrečių išvadų daryti negalime. Apskritai įmonės finansinė būklė lyginant su 2000 metais pagerėjo (tai rodo ir gautas ataskaitinių metų pelnas ir sumažėjęs nuostolio svoris).

3.4. Finansinių santykinių rodiklių analizė

Finansinių santykinių rodiklių analizė apima visos firmos svarbiausių finansinių rodiklių, suskirsčius juos į grupes, dinamikos ir palyginimo su kitomis firmomis, šakos rodikliais (iš jų standartiniais, t.y. skelbiamais, kaip rekomenduotini) tyrimus ir vertinimus. Pasak Kvedaraitės, svarbiausia yra išmokti teisingai vertinti dinamiką, nes tada yra kur kas lengviau atlikti palyginamąją analizę. [3, p. 29-30]

Svarbiausia yra metinė atskaitomybė. Ją sudaro pagrindinės finansinės ataskaitos, firmos vadovų nuomonė apie praėjusių metų veiklą ir firmos ateities perspektyvas. Statistinę dalį sudaro keturios finansinės ataskaitos: pelno, nepaskirstyto pelno, pinigų srautų ataskaitos ir buhalterinis balansas.

Santykinė analizė vadinama finansų koeficientų analize. Finansų ataskaitos apibūdina firmos finansinę būklę konkrečiu laiko momentu ir jos veiklą per apibrėžta laikotarpį. Pagal jas gali būti numatomi firmos pelnas ir dividendai. Tai yra labai svarbu vadovams ir investuotojams. Finansinių ataskaitų analizė yra planinių priemonių, įtakojančių įvykių eigą ateityje, atspirties taškas.

Firmos analizė, naudojant santykinius rodiklius, yra pirmas finansinės analizės žingsnis. Santykinių rodiklių sudarymas turi parodyti ryšį tarp sąskaitų finansinėse ataskaitose. Dažniausiai pateikiami 13 ar 14 santykinių rodiklių, kurie grupuojami į:

 likvidumo;

 pelningumo;

 apyvartumo;

 finansinės struktūros;

 rinkos vertės.

Šie santykiniai rodikliai dažniausiai palyginami su šakos, kuriai priklauso įmonė, santykinių rodiklių vidurkiais. Mes lyginsime finansinių metų rezultatus su praėjusių finansinių metų rezultatais.

3.4.1. Likvidumo rodiklių analizė

Atliekant analizę pirmiausia įvertinamas likvidumas. Dabartiniame rinkos ekonomikos etape firmos finansinis statusas yra viena iš svarbiausių jos charakteristikų. Jis reiškia firmos sugebėjimą laiku atsiskaityti su partneriais, bankais, draudimo ir kitomis finansų bei kredito institucijomis.

Tvirtas firmos finansinis statusas dažnai yra svarbesnis už normalų jos pelningumą, nes nemoki firma praranda galimybę išsilaikyti rinkoje, atnaujinti įrengimus ir produkciją, o tuo tarpu nepakankamai pelninga gali pasitelkti kreditus (ypač investicinius) ar panaudoti kitus pelningumo didinimo veiksnius. [3, p. 21-22]

Pirmasis – einamojo likvidumo koeficientas. Jis apskaičiuojamas trumpalaikį turtą dalinant iš trumpalaikių įsiskolinimų. Į trumpalaikį turtą įeina pinigai, rinkos vertybiniai popieriai, pirkėjų įsiskolinimas ir atsargos. Einamasis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo didesnis šis santykis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija; mažesnis už 1,2 santykis rodo, kad netgi esant geroms ilgalaikėms perspektyvoms lieka didelė tiesioginio nemokumo rizika.

2 pav. – Likvidumo rodikliai

Pagal UAB “Tamro” duomenis, finansinių metų rodiklis yra lygus 1,44 tai reiškia, kad įmonei nesunkiai sekasi atsiskaityti už trumpalaikius įsiskolinimus bei trumpalaikėms reikmėms netrūksta pinigų. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis padidėjo 0,09 vienetu, t.y. pakilo 6,26%.

Visgi netikslinga orientuotis ir į pernelyg aukštą likvidumo rodiklių lygį, nes neproporcingai didelis apyvartinis turtas kenkia firmos finansinei pusiausvyrai ir paties turto panaudojimui, o kartu ir pelningumui. [3, p. 23]

Kitas likvidumo požymis – kritinio įvertinimo k

. . .

1. Baršauskienė V., Mačerinskienė I. Studijų darbų parengimo tvarka: metodinė priemonė. – Kaunas: Technologija, 1995.

2. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – Kaunas: Technologija, 1998.

3. Kvedaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – Vilnius: Mintis, 1996

4. Mackevičius J. Finansinės ataskaitos. – Vilnius: Mintis, 1997.

5. Obi P.C. Verslo finansų pagrindai.

6. Tamro Annual Report 2001. – Salpausselan Kirjapaino Oy, 2002.

7. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 1589 dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. Rugpjūčio 12 d. Įsakymo Nr. 459 “Dėl vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo” dalinio pakeitimo.

Interneto puslapiai:

8. http://tamro.reprobalta.lt/

9. http://www.nan.shh.fi/corp/Tamro/

10. www.tamro.com

11. www.tamro.lt

Paskaitų medžiaga.

UAB “Tamro” šaltiniai.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

UAB “TAMRO” PAVALDUMO SCHEMA

2 PRIEDAS

UAB “TAMRO”

Finansinė atskaitomybė

2001 m. gruodžio 31 d.

Pavadinimas:

UAB “TAMRO” Forma B

Buveinė: 9-jo Forto g. 70, 3040 Kaunas Patvirtinta Finansų ministerijos

Patvirtinimo data: 2002 m. vasario 18 d. raštu Nr. 83 N

2001 m. gruodžio 31 d.

Pelno (nuostolio) ataskaita

(Lt.)

Eil. Nr.

Straipsniai

Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

I.

PARDAVIMAI IR PASLAUGOS

145 526 675

117 571 212

I.1. Pajamos už parduotas prekes 142 312 535 115 162 684

I.2. Pajamos už atliktas paslaugas 3 214 140 2 408 528

II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA

128 767 286

104 071 893

II.1. Žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių

127 403 507

10 2752 248

II.2. Paslaugų, darbų ir tyrimų 1 363 779 1 319 645

III. BENDRAS PELNAS (NUOSTOLIS) 16 759 389 13 499 319

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 13 016 158 17 447 637

IV.1. Pardavimų 2 740 185 1 987 046

IV.2. Bendrosios ir administracinės 10 275 973 15 460 591

V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 3 743 231 (3 948 318)

VI. KITA VEIKLA 102 104 105 516

VI.1. Pajamos 102 104 105 516

VI.2. Sąnaudos – –

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

(1 641 341)

(4 445 069)

VII.1. Pajamos 612 764 866 837

VII.2. Sąnaudos 2 254 105 5 311 906

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

2 203 994

(8 287 871)

IX. PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) 774 1 112

X NETEKIMAI (ypatingieji praradimai)





XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS)PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 2 204 768 (8 286 759)

XII. PELNO MOKESTIS – –

XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PASKIRSTYMUI

2 204 768

(8 286 759)

Įmonės vadovo parašas:

Vyriausiojo finansininko (buhalterio) parašas:

Paaiškinamasis raštas, pateiktas 11-30 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Pavadinimas: UAB”TAMRO” Forma A

Buveinė: 9-jo Forto g. 70, 3040 Kaunas Patvirtinta Finansų ministerijos

Patvirtinimo data: 2002 m. vasario 18 d. Raštu Nr. 83 N

2001 m. gruodžio 31 d.

Balansas (Lt)

Eil. Nr.

Turtas

Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

A.

Ilgalaikis turtas

20 483 100

23 393 828

I FORMAVIMO SAVIKAINA – –

I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo – –

I.2. Obligacijų išleidimo – –

I.3. Kitų formavimo darbų – –

I.4. Reorganizavimo – –

II. NEMATERIALUSIS TURTAS 2 129 206 3 021 793

II.1. Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina 2 040 000 248 792

II.2. Įsigytos teisės 89 206 53 001

II.3. Prestižas – 2 720 000

II.4. Iš anksto apmokėtos sąnaudos – –

III. MATERIALUSIS TURTAS 16 655 825 18 667 966

III.1. Žemė 361 224 361 224

III.2. Pastatai 13 643 370 14 396 712

III.3. Statiniai ir mašinos – –

III.4. Transporto priemonės 1 002 845 1 747 074

III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai 1 629 559 2 139 530

III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės – –

III.7. Kitas materialus turtas 14 870 19 469

III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 3 957 3 957

IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 1 686 069 1 686 069

IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse 1 686 069 1 686 069

IV.1.1. Investicijos 1 686 069 1 686 069

IV.1.2. Gautinos sumos – –

IV.2. Kitas ilgalaikis finansinis turtas – –

IV.2.1. Nuosavos akcijos – –

IV.2.2. Kitos investicijos – –

IV.2.3. Kitos gautinos sumos – –

V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS 12 000 18 000

V.1. Pirkėjų įsiskolinimas – –

V.2. Kitos gautinos sumos 12 000 18 000

Paaiškinamasis raštas, pateiktas 11-30 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Eil. Nr.

Turtas

Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

B

Trumpalaikis turtas

5 6421 802

4 9619 734

I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 8 108 161 7 691 050

I.1 Atsargos 8 108 161 7 691 050

I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 64 464 30 954

I.1.2. Nebaigta gamyba – –

I.1.3. Pagaminta produkcija – –

I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 7 978 031 7 660 096

I.1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti – –

I.1.6. Išankstiniai apmokėjimai 65 666 –

I.2 Nebaigtos vykdyti sutartys – –

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 47 303 100 29 475 905

II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 45 953 243 29 332 222

II.2. Kitos gautinos sumos 1 349 857 143 683

II.2.1. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas – –

II.2.2. Kitos skolos 1 349 857 143 683

III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI – 5 686 632

III.1. Nuosavos akcijos – –

III.2. Kitos investicijos ir terminuoti indėliai – 5 686 631

IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE

1 010 541

6 766 147

C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

499 796

61 447

TURTAS IŠ VISO 77 404 698 73 075 009

Paaiškinamasis raštas, pateiktas 11-30 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Eil. Nr.

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai

Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

A.

Kapitalas ir rezervai

18 564 008

16 359 240

I. KAPITALAS 25 904 500 25 904 500

I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 25 904 500 25 904 500

I.2 Nepareikalautas įmokėti (-) – –

II. AKCIJŲ PRIEDAI – –

III. PERKAINOJIMO REZERVAS – –

IV. REZERVAI 931 305 931 305

IV.1. Įstatymo numatyti 46 565 46 565

IV.2. Nepaskirstytini 884 740 884 740

IV.3. Paskirstytini – –

V. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)

(8 271 797)

(10 476 565)

V.1. Ataskaitinių metų 2 204 768 (8 286 759)

V.2. Ankstesniųjų metų (10 476 565) (2 189 806)

B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – –

C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai – –

I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI – –

I.1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų – –

I.2. Mokesčių – –

I.2.1. Netikėtųjų – –

I.2.2. Kitų – –

I.3. Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros darbų – –

I.4. Kiti – –

II. ATIDĖTI MOKESČIAI – –

II.1. Kapitalo subsidijos – –

II.2. Kiti – –

Paaiškinamasis raštas, pateiktas 11-30 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 56 639 992 55 479 419

I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

17 563 481

18 963 481

I.1 Finansinės skolos 17 563 481 18 963 481

I.1.1. Antraeilės – –

I.1.2. Neantraeilės – –

I.1.3. Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai





I.1.4. Kreditinėms institucijoms – –

I.1.5. Kitos 17 563 481 18 963 481

I.2. Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu)





I.2.1. Tiekėjams – –

I.2.2. Apmokėtini vekseliai – –

I.3. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis – –

I.4. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – –

II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

39 076 511

36 515 938

II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis – 149 395

II.2. Finansinės skolos 1 208 078 12 540 000

II.2.1. Kreditinėms institucijoms – –

II.2.2. Kitos 1 208 078 12 540 000

II.3. Prekybos skolos 37 395 807 23 096 134

II.3.1. Tiekėjams 37 395 507 23 096 134

II.3.2. Apmokėtini vekseliai – –

II.4. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 2 3361 –

II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 338 838 681 018

II.5.1. Mokesčiai 158 677 422 725

II.5.2. Atlyginimai 92 311 112 558

II.5.3. Socialinis draudimas 87 850 145 735

II.6. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 110 427 49 391

E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

2 200 698

1 236 350

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO

77 404 698

73 075 009

Įmonės vadovo parašas:

Vyriausiojo finansininko (buhalterio) parašas:

Paaiškinamasis raštas, pateiktas 11-30 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

3 PRIEDAS

SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO LENTELĖ

Rodikliai Apsakičiavimo formulė Rezultatas Pokytis

Finansiniai metai Praėję fin. m. Absoliutus Procentinis

1. Likvidumo rodikliai X1 X0 X= X1-X0 % X/X0

1.1 Einamojo likvidumo koeficientas ELK=TT/TĮ 1,44 1,36 0,09 6,26%

1.2 Kritinio likvidumo koeficientas KLK=(TT-A)/TĮ 1,24 1,15 0,09 7,68%

2. Pelningumo rodikliai

2.1 Turto grąža(%) TG=(GP/(IT+TT))*100 2,87% -11,35% 0,142 125,29%

2.2 Nuosavo kapitalo grąža (%) NKG=(GP/NK)*100 11,88% -50,65% 0,63 123,46%

2.3 Bendrasis pardavimų pelningumas (%) BPP=(BP/PA)*100 11,52% 11,48% 0,0004 0,35%

2.4. Grynasis pardavimų pelningumas (%) GPP=(GP/PA)*100 1,52% -7,05% 0,09 121,56%

3. Apyvartumo rodikliai

3.1 Turto apyvartumas TA=PA/T 1,88 1,61 0,27 16,85%

3.2 Atsargų apyvartumas (kartais) AA=PA/A 17,95 15,29 2,66 17,41%

3.3 Nuosavo kapitalo apyvartumas NKA=PA/NK 7,84 7,19 0,65 9,08%

3.4 Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas (k) DĮA=PA/DĮ 3,17 4,01 -0,84 -20,99%

3.5 Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (k) KĮA=PA/KĮ 3,72 3,22 0,50 15,67%

4. Finansų struktūros rodikliai

4.1 Įsiskolinimo koeficientas ĮK=BĮ/NK 3,05 3,39 -0,34 -10,03%

4.2 Finansinės nepriklausomybės koeficientas FNK=NK/BK 0,24 0,22 0,02 7,13%

4.3 Įsiskolinimų ir viso turto santykis ĮVTS=BĮ/T 0,73 0,76 -0,03 -3,62%

5. Rinkos vertės rodikliai

5.1 Akcijos uždarbis AU=GP/AS

5.3 Dividendai tenkantys vienai akcijai DA=D/AS

Paaiškinimai

GP- grynansis pelnas NK- nuosavas kapitalas KĮ- kreditoriniai įsiskolinimai

IT-ilgalaikis turtas PA- pardavimų apimtis BĮ- bendrieji įsiskolinimai

TT- trumpalaikis turtas TĮ- trumpalaikiai įsiskolinimai BK- bendras kapitalas

T-turtas A- atsargos AS- akcijų skaičius

BP-bendras pelnas DĮ- debitoriniai įsiskolonimai (pirkėjų įsiskolinimai) D- dividendai

4 PRIEDAS

RODIKLIŲ POKYČIAI

Reikšmė Pokytis

Finansiniai.m. Praėję fin. m. Absoliutus Procentinis

Eil. Rodiklių pavadinimas

Nr.

1 Pardavimai ir paslaugos 145526675 117571212 27955463 23,78%

2 Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 128767286 104071893 24695393 23,73%

4 Veiklos pelnas (nuostolis) 3743231 -3948318 7691549 -194,81%

5 Kita veikla 102104 105516 -3412 -3,23%

6 Finansinė ir investicinė veikla -1641341 -4445069 2803728 -63,08%

7 Ataskaitinis metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 2204768 -8286759 10491527 -126,61%

8 Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis), Lt 2204768 -8286759 10491527 -126,61%

9 Turtas iš viso, Lt 77404698 73075009 4329689 5,92%

9,1 Ilgalaikis turtas 20483100 23393828 -2910728 -12,44%

9,2 Trumpalaikis turtas 56421802 49619734 6802068 13,71%

10 Kapitalas ir rezervai 18564008 16359240 2204768 13,48%

11 Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 17563481 18963481 -1400000 -7,38%

12 Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 39076511 36515938 2560573 7,01%

Join the Conversation

×
×