AB ,,Klaipėdos baldai“ finansinės veiklos vertinimas

1984 0

TURINYS

I.Įvadas 3

II.Literatūros analizė 5

2.1. Įmonės finansinės veiklos sąvokų analizė 5

III. Įmonės finansinės veiklos vertinimas 7

3.1.Balansas. Vertikalioji analizė 7

3.2 Balansas. Horizantalioji analizė. 9

3.3. Pelno (nuostolio)ataskaita. Vertikalioji analizė 10

3.4. Pelno (nuostolio)ataskaita. Horizontalioji analizė 11

3.5. Santykinių rodiklių skaičiavimas 11

3.5.1. Pelningumo rodikliai 11

3.5.2. Trumpalaikio mokumo rodiklių analizė 12

3.5.3 Ilgalaikio mokumo rodiklių analizė 13

3.5.4. Veiklos efektyvumo rodilių analizė 14

3.5.5. Trumpalaikio turto rodiklių analizė 14

3.5.6. Pelno rodiklių analizė 14

3.6.Nenuostolingo lūžio analizė 15

IV.Prognozavimas. Papildomo kapitalo radimas 17

4.1. Pelno (nuostolio) ataskaita. Prognozavimas 17

4.2. Balansas. Prognozavimas 17

V.Išvados 19

Literatūra 20

Įvadas

Šiandien kiekvienai įmonei Lietuvoje yra svarbu įsitvirtinti bei išsilaikyti rinkoje ir sugebėti konkuruoti su konkurentais. Todėl pakankamai svarbu išsiaiškinti (palyginant dviejų metų rodiklius), kokius tolimesnius sprendimus galima priimti siekiant didinti veiklos efektyvumą sekančiais meetais.

Finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar ir perspektyvoje.

Taigi finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

,,Klaipėdos baldai” akcine bendrove tapo 1993 metais. Tuo metu, bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 742 tūkst. lt. Iki 1996 metų bendrovės akcininkai didino akcinį kapitalą keeletą kartų. Bendrovės veikla – baldų gamyba, didmeninė ir komiso prekyba, mažmeninė prekyba baldais, krovinių pervežimas keliais. 2003 metais, kaip ir ankstesniais metais, nepaisant sudėtingos konkurencinės aplinkos Lietuvoje bei kitose Europos valstybėse, AB ”Klaipėdos baldai” sugebėjo išlaikyti gamybos ir prekybos augimo tendenciją.

Bendrovės pa

ajamos už parduotą produkciją ir paslaugas per 2002 metus, lyginant su praėjusiais metais sumažėjo 5.832,3 tūkst. Lt. ir 2002 metais sudarė 101,5 mln. Litų. Bendrą pardavimų sumažėjimą vertinėje išraiškoje lėmė padidėjusi konkurencija.

Siekdami išlaikyti ir stiprinti Bendrovės užimamas pozicijas baldų rinkoje, įmonės specialistai nuolat eksperimentuoja, projektuoja ir kuria naujus gaminius. Ne pirmi metai, kuomet įmonė gauna “Metų gaminio“ apdovanojimą. 2003 metais, tokį apdovanojimą Lietuvos pramoninkų konferencija skyrė miegamojo komplektui “ACTUS”. Šiais metais Bendrovė pateikė vidaus

rinkoje platų savo gaminių asortimentą.

Planuojama toliau sėkmingai bendradarbiauti su esamais pagrindiniais pirkėjais “IKEA”, “SODIM”, “HABITAT”; didinti pardavimus kitiems pirkėjams iki 8 proc, koreguoti produkcijos asortimentą atsižvelgiant į pirkėjų reikalavimus, pilnai patenkinti pirkėjų poreikius laiku patiekiant tinkamos kokybės prekes.

Darbo tikslas:

• AB „Klaipėdos baldai“ finansinės veiklos vertinimas.

Uždaviniai:

• Įmonės vertikalioji ir horizontalioji analizė.

• Apskaičiuoti santykinius rodiklius.

• Papildomo kapitalo raadimas.

• Atlikti nenuostolingo lūžio analizę.

Metodika:

AB „Klaipėdos baldai“ finansinės veiklos vertinimui buvo naudojami dviejų metų veiklos rodikliai, paimti iš įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, įvairių autorių literatūra.

II. Literatūros analizė

2.1. Įmonės finansinės veiklos sąvokų analizė

Bet kuri firma, norėdama sėkmingai dirbti, siekdama didesnio pelno, atlieka finansinę analizę.

Firmos finansinės veiklos analizė pagrįsta jos buhalterine atskaitomybe, apimančia šiuos dokumentus:

1) Balansą;

2) Pelno ataskaitą;

3) Finansinės padėties arba kapitalo formavimo šaltinių ir jų panaudojimo ataskaitas.

Visais aspektais atliktos analizės tikslas – pateikti oficialias išsamias išvadas apie įmonės finansinius rodiklius. Iš jų turime susidaryti ti

ikrą vaizdą apie įmonės pozicijų tvirtumą rinkoje, jos dalykinius ryšius su kitomis įmonėmis. Privatūs asmenys iš analizės stengiasi gauti tokią informaciją, kuri leistų jiems savarankiškai įvertinti įmonės pozicijas rinkoje. Bankai iš tokių analizių turi gauti duomenis apie įmonės kreditingumą, ar įmonė įstengs grąžinti suteiktą paskolą. Tiekėjai nori būti tikri, kad įmonė laiku atsiskaitys už suteiktas prekes ar paslaugas ir kt.

Atliekant finansinę analizę labai svarbu ieškoti tam tikrų rodiklių tarpusavio ryšių. Yra dviejų tipų finansinė analizė:

• Horizontalioji analizė;

• Vertikalioji analizė;

• Santykinė analizė.

Tačiau horizontalioji ir vertikalioji analizė yra identiškos mūsų praktikoje taikomiems palyginimo bei dinamikos eilučių analizės, taip pat rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimo būdams.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių ekonomistai šią analizę dažnai vadina struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė li
iteratūroje ir praktikoje dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Užsienio autoriai finansinius koeficientus įvairiai klasifikuoja į grupines sistemas, tačiau likvidumo (mokumo) ir pelningumo grupės yra visų pripažįstamos. Dar gali būti išskiriama veiklos aktyvumo rodiklių, įsiskolinimo rodiklių ir kapitalo rinkos rodiklių grupės.

Pardavimų prognozė – tai pardavimų natūrine ir vertine išraiška prognozė. Ji atliekama remianti pardavimų apimtimis praeityje ir šalies pramonės šakos vystymosi bei kitų rodiklių prognozėmis. Netikslios pardavimų prognozės gali padaryti įmonei žalos.

Kiekvienas turto savininkas nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio siekia gauti pelną ir kuo didesnę pelno masę. Todėl visada svarbu žinoti, kokias galimybes jis turi šiam tikslui pasiekti ir kokie veiksniai lemia pelningą veiklą. Savininkams pasirinkti tinkamiausius sprendimus gali padėti lūžio taško analizė. Ji gali būti taikoma:

• kai siekiama pradėti naują veiklą (naujos įmonės kūrimas);

• kai norima išleisti naują gaminį ar teikti naują paslaugą;

• kai norima įvertinti investicijas, didinančias pelną, pelningumą.

• Taigi lūžio taško analizė atsako į du svarbius klausimus:

• kiek veiklos produkto vienetų reikia išleisti, kad būtų padengti veiklos kaštai;

• kokias pajamas reikia gauti, kad veikla būtų pelninga.

Atliekant lūžio taško analizę, reikia žinoti, kad svarbiausi nenuostolingumo rodikliai yra šie:

• veiklos produkto pardavimo kaina;

• kintami kaštai;

• pastovūs kaštai.

Momento, kuriame pardavimai susilygina su kaštais, nustatymo metodas vadinamas lūžio momento analize.

Lūžio momentas nustatomas: S= PQ
Q =TC=F+ QV

Q= F/(P-V)

S – pajamos iš pardavimų (litais)

P- produkto vieneto kaina (litais)

Q- kiekis (vienetais)

TC- kaštų suma (litais)

F – pastovūs kaštai (litais)

V – kintami kaštai produkcijos vienetui (litais)

III. Įmonės finansinės veiklos vertinimas

Norint sužinoti kaip įmonė dirba, reikia atlikti finansinę analizę, kuri leidžia suvokti įmonėje vykstančius procesus, suteikia galimybę įvertinti esamą padėtį. Tai atlikta remiantis pateiktuoju balansu bei įmones pelno nuostolio ataskaitą.

Lyginimo analizės būdu atlikta horizontalioji ir vertikalioji analizės, remiantis įmonės 2001-2002 m. balansu bei pelno(nuostolio) ataskaita. Analizės parodys pajamas arba išlaidas pagal atskirus ataskaitos laikotarpius.

3.1. Balansas. Vertikalioji balanso analizė

1 lentelė. Balansas.

2004-01-01 2003-01-01

Ilgalaikis turtas 76,850,660 70,677,778

Formavimo savikaina 0 302,843

Nematerialusis turtas 277,804 43,354

Materialusis turtas 75,821,038 70,309,763

Ilgalaikis finansinis turtas 751,818 1,818

Po vienerių metų gautinos sumos 0 20,000

Trumpalaikis turtas 109,855,151 102,274,357

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 24,502,859 25,697,621

Per vienerius metus gautinos sumos 13,184,088 17,841,421

Investicijos ir terminuoti indėliai 70,527,599 50,800,000

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 1,640,605 7,935,315

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 926,925 497,736

Turtas iš viso 187,632,736 173,449,871

Kapitalas ir rezervai 161,292,701 164,943,257

Kapitalas 118,640,396 88,980,297

Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) 0 0

Perkainojimo rezervas 0 0

Rezervai 41,372,206 59,200,749

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 1,280,099 16,762,211

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0

Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 24,800,966 8,212,458

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 0 0

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 24,800,966 8,212,458

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 1,539,069 294,156

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 187,632,736 173,449,871

2 lentelė.Vertikalioji balanso analizė.

2004-01-01 2003-01-01 Skirtumas

Ilgalaikis turtas 41% 41% 0%

Formavimo savikaina – –

Nematerialusis turtas – –

Materialusis turtas 40% 41% 1%

Ilgalaikis finansinis turtas – –

Po vienerių metų gautinos sumos – –

Trumpalaikis turtas 59% 59% 0%

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 13% 15% -2%

Per vienerius metus gautinos sumos 7% 10% -3%

Investicijos ir terminuoti indėliai 38% 29% 9%

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 1% 5% -4%

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos – –

Turtas iš viso 100% 100% 0%

Kapitalas ir rezervai 86% 95% -9%

Kapitalas 63% 51% 12%

Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) – –

Perkainojimo rezervas – –

Rezervai 22% 34% -12%

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 1% 10% -9%

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – –

Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai – –

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 13% 5% 8%

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – –

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 13% 5% 8%

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 1% – –

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 100% 100% 0%

Atliekant vertikalią analizę, kiekvienos ataskaitos rodiklis lygintinas su pardavimų apimtimi.

Atliekant keleto metų analizę, ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu.

Įmonės struktūros analizė rodo, kad 2003 m. ilgalaikis turtas sudarė aktyvų dalį (41%), sekančiais metais jo lyginamoji dalis nepakito (41%).

Lyginant 2003 su 2004 m. sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (8%).

Per nagrinėjamus 2001-2002 m. kitų įrenginių ir įrankių dalis ilgalaikiame turte buvo stabilus.

3.2.Balansas. Horizontalioji balanso analizė

3 lentelė. Horizontalioji balanso analizė.

Procentinė išraiška Vertinė išraiška

Ilgalaikis turtas 9% 6,172,882

Formavimo savikaina – –

Nematerialusis turtas 541% 234,450

Materialusis turtas 8% 5,511,275

Ilgalaikis finansinis turtas 41254% 750,000

Po vienerių metų gautinos sumos – –

Trumpalaikis turtas 7% 7,580,794

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys -5% -1,194,762

Per vienerius metus gautinos sumos -26% -4,657,333

Investicijos ir terminuoti indėliai 39% 65,447,599

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje -79% -6,294,710

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 86% 429,189

Turtas iš viso 8% 14,182,865

Kapitalas ir rezervai -2% -3,650,556

Kapitalas 33% 29,660,099

Akcijų priedai (nominalios vertes perviršijimas) – –

Perkainojimo rezervas – –

Rezervai -30% -17,828,543

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -92% -15,482,112

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – –

Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai – –

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 202% 16,588,508

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – –

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 202% 16,588,508

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 423% 1,244,913

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 8% 14,182,865

Iš horizontaliosios balanso analizės matyti, kad įmonės bendra turto suma per 2003 metus padidėjo 14,182,865 Lt (8%). Lyginant 2002-2003 m. Duomenimis padidėjo per metus gautinos sumos nuo173,449,871 Lt iki 187,632,736 Lt.

Iš analizės matyti , kad įmonės gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje sumažėjo 79% arba sumažėjo 6,294,710 Lt, įmonėje 423% labai išaugo sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos. Įmonė patyrė 92% nuostolį, t.y. 15,482,112 Lt.

Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, jog šios įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo net 202%, o tai parodo, kad ši įmonė turi didelių sunkumų atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemų.

3.3. Pelno (nuostolio)ataskaita. Vertikalioji analizė

4 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaita.

2004-01-01 2003-01-01

Pardavimai ir paslaugos 101,509,452 107,341,837

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 59,179,950 68,485,824

Bendrasis pelnas (nuostolis) 42,329,502 38,856,013

Veiklos sąnaudos 27,081,939 23,730,745

Veiklos pelnas (nuostolis) 15,247,563 15,125,268

Kita veikla 0 0

Finansinė ir investicinė veikla 2,566,300 3,177,249

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 17,813,863 18,302,517

Pagautė (ypatingasis pelnas) 1,903,195 190,720

Netekimai (ypatingieji praradimai) 1,013,013 1,042,893

Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 18,704,045 17,450,344

Pelno mokestis 2,692,927 1,800,362

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 16,011,118 15,649,982

5 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė.

2004-01-01 2003-01-01 Skirtumas

Pardavimai ir paslaugos 100% 100% 0%

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 58% 64% -6%

Bendrasis pelnas (nuostolis) 42% 36% -6%

Veiklos sąnaudos 27% 22% 5%

Veiklos pelnas (nuostolis) 15% 14% 1%

Kita veikla – – –

Finansinė ir investicinė veikla 3% 3% 0%

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 18% 17% 1%

Pagautė (ypatingasis pelnas) 2% – –

Netekimai (ypatingieji praradimai) 1% 1% 0%

Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 18% 16% 2%

Pelno mokestis 3% 2% 1%

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 16% 15% 1%

Palyginus 2002-2003 m. visi gauti rodikliai yra svyruojantys nuo 1% iki 5%.

Analizė rodo, jog 2003 m. įmonė patyrė bendrąjį nuostolį 6%. Palyginus 2002 m. su 2003m. pardavimų ir paslaugų atlikta vienodai, tačiau, parduotų prekių savikaina 2003 m. sumažėjo.

3.4. Pelno (nuostolio) ataskaita. Horizontalioji analizė

6 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaita. Horizontalioji analizė.

Procentinė išraiška Vertinė išraiška

Pardavimai ir paslaugos -5% -5,832,385

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina -14% -9,305,874

Bendrasis pelnas (nuostolis) 9% 3,473,489

Veiklos sąnaudos 14% 3,351,194

Veiklos pelnas (nuostolis) 1% 122,295

Kita veikla – –

Finansinė ir investicinė veikla -19% -610,949

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) -3% -488,654

Pagautė (ypatingasis pelnas) 898% 1,712,475

Netekimai (ypatingieji praradimai) -3% -29,880

Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 7% 1,253,701

Pelno mokestis 50% 892,565

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 2% 361,136

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2003 m. įmonei buvo pelningi, absoliuti gautojo grynojo pelno suma 16,011,118 Lt., tuo tarpu 2002 m. 15,649,982 Lt., todėl atliekant analizę pagal 2003 m. matome didėjimo tendenciją.

Manoma, kad tai galėjo turėti įtakos šie veiksniai:

• veiklos pelnas;

• Pagautė (ypatingas pelnas).

Tokia horizontali analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir kitimo tendencijas, kurias galima išsiaiškinti tik nagrinėjant nuodugniau.

3.5. Santykinių rodiklių skaičiavimas

3.5.1. Pelningumo rodikliai

Santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui ,tarp pelno ir kapitalo, trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Analizės rezultatai išreiškiami sumomis, santykiais (procentais ir koeficientais). Šie santykiai atspindės įmonės vykstančius finansinius procesų ryšius. Jie fiksuoja pastarųjų finansinės būklės pasikeitimus, iliustruoja trendus ir jų pakitimo charakterį, taip pat įmonės riziką bei galimybes.

Santykinių dydžių palyginimas suteikia daugiau žinių, kurios yra svarbios, nulemiančios tiriamos firmos finansinę ateitį.

Šiame darbe skaičiuojami 2002-2003 m. santykiniai rodikliai.

Bendras pardavimų pelningumas = Bendras pelnas/ Pardavimai

2002 m. bendras pelningumas = 38,856,013/107,341,837 = 0,36

2003 m. bendras pelningumas = 42,329,502/101,509,452 = 0,42

Bendras pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis tuo geriau.

Turto pelningumas = Grynasis pelnas/ Visas turtas

2002 m. turto pelningumas = 15,649,982/173,449,871 = 0,09

2003 m. turto pelningumas = 16,011,118/109,855,151 = 0,15

Lyginant visus rodiklius galima teigti, kad:

• Bendras pardavimų pelningumas buvo didesnis 2003 m.

• Iš antro rodiklio matyti, kad 2002 m. turto pelningumas buvo mažesnis už 2003 m.

3.5.2.Trumpalaikio mokumo rodiklių analizė

Trumpalaikio mokumo rodiklius reikia analizuoti nuolat, nes įmonė privalo būti moki, kad galėtų tęsti savo ūkinę – finansinę veiklą.

Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai

2002 m. grynasis apyvartinis kapitalas = 102,274,357-8,212,458 = 94,061,899

2003 m. grynasis apyvartinis kapitalas = 109,855,151-24,800,966 = 85,054185

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = Trumpalaikis turtas/ Trumpalaikių įsipareigojimų

2002 m. bendras trumpalaikių mokėjimų koeficientas = 102,274,357/8,212,458 = 12,45

2003 m. bendras trumpalaikių mokėjimų k

. . .

V. Išvados

Atlikdama finansinę analizę pastebėjau, kad AB ,,Klaipėdos baldai“ 2003 m. dirbo pelningai, tai parodė ir horizontali ir vertikali analizės, kuriose lyginau 2002-2003 m. duomenis, tačiau pasiekti dar didesnį pelną įmonei sutrukdė pardavimų sumažėjimas. 2002 m. jų buvo daugiau nei 2003 m., o taip pat ir parduotų prekių savikainos sumažėjimas. Galima teigti, kad įmonė dirba stabiliai. Įmonės veiklos stabilumas užtikrina saugų verslą, bei yra kaip teigiamas veiksnys pritraukiant investitorius.

Taip pat 2003 m. vykdoma investicinė veikla galėjo turėti neigiamą įtaką įmonės pelnui. 2003 m. įmonė net 3 kartus padidino savo įsipareigojimus, palyginus su 2002 m., o tai nėra gerai. Ir tai reiškia, kad įmonei ateinantys metai bus tikrai nelengvi.

Literatūra

1. V. Kvedaraitė. Pelningumo analizė ir prognozavimas. Vilnius, 1997 m.

2. L. Mincienė, V. Sūdžius, V. Vengrauskas .Verslo pradmenys. Vilnius 1993 m.

3. E. Radavičius. Įmonių finansai: analizė ir prognozė. Ekonomikos mokymo centras. Vilnius 1997m.

4. Įmonės finansų analizė. Kaunas, 1997 m.

Join the Conversation

×
×