24. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RŪŠYS
Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialiniųekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikosgyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimųnariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymonumatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėlįstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinantvalstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesusginančios organizacijos. Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialiniodraudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytomsValstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės irmotinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialiniodraudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagalBedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama užkitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpomssuluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms,numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
1. PENSIJŲ DRAUDIMAS
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniaiLietuvos Respublikos gyventojai, kurie valstybinių socialinio draudimopensijų įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patysdraudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami: 1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbosutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamoseorganizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėseorganizacijose, kandidatai į notarus, valstybės tarnautojai (išskyrusvalstybės tarnautojus, nurodytus 3 ir 5 punktuose); 2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, LietuvosAukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jopavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar RespublikosPrezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo arRespublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų irtarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jųpavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtųkomisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniusocialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gaunaatlyginimą už darbą; 3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugostarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos daliniųkarininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimųtarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybųdepartamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugostarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai; 5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos kariųsutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybėstarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiukaro tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėjeįstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinėsorganizacijos; 7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių(personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai,komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurieverčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuriaverčiamasi turint verslo liudijimą; 8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami versloliudijimą; 9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosioskrašto apsaugos tarnybos kariai; 10) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu,jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų; 11) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogųir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;
12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių irbendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; 13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatytatvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju,slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. 9–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijųdraudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos RespublikosVyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys,nurodyti 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju,kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimopensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos. Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijųdraudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šįdraudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos aukščiauišvardintiems asmenims, jeigu jie atitinka pensijų draudimo įstatymonustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimusatitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių,pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys: senatvės, invalidumo,našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos. Senatvės pensijos. Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvėspensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,nustatytą senatvės pensijai. Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6mėnesiai vyrams.Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybineisocialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažasvalstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Invalidumo pensijos. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gautivalstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumonustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimostažą invalidumo pensijai. Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimoinvalidumo pensijos, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalųvalstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turiinvalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėlpensijos dieną. Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arbasunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijųdraudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimoinvalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojovalstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijaireikalavimus.Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybiniosocialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai: iki sukanka 26 metai – 1 metai, sukakus 26 metus – 2 metai,sukakus 29 metus – 3 metai, sukakus 32 metus – 4 metai, sukakus 35 metus irdaugiau – 5 metai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumopensijai nustatomas: kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažaskasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažaskasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojostažo, nustatyto senatvės pensijai. Našlių pensijos. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienasiš šių asmenų: našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius –iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų),taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus,tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokamanašlaičių pensija; našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvopripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius)iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyriųmoksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės
invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuometu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją; našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvopripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių arpripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arbanašlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tiktuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka ikisutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos auginaiki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyriųmoksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupėsinvalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokamanašlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam galibūti paskirta našlių pensija. Jei nėra viršuje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turiLietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju(rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų(bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – ikišių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taippat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuosemirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija. Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našliųpensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui,turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama irmokama tik viena iš jų. Našlaičių pensijos. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turimirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapoinvalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvomirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisėsgauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialiniodraudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai. Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių beibendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turiteisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negukol jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, šiteisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.2. LIGOS IR MOTINYSTĖS DRAUDIMAS
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytaisatvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jųpačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės(tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbosutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamoseorganizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkiobendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus, viešojoadministravimo valstybės tarnautojai; 2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, LietuvosAukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jopavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtivalstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar RespublikosPrezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo arRespublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų irtarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jųpavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtųkomisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos irmotinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna
atlyginimą už darbą. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiamiasmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybėsnustatyta tvarka. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiaisatvejais: 1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėlligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingųatsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytusligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus; 2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigugydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį; 3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuodarbo; 4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūrosįstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Šipašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokiojeįstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką. 5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijųplitimą ribojantis režimas. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiemsteisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais: 1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu; 2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūrosatostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.3. DRAUDIMAS NUO NEDARBO
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbąarba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla. Valstybinės užimtumo garantijos: nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas beiinformaciją apie laisvas darbo vietas; nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant; nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju; galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondoremiamus darbus; bedarbio pašalpą. Bedarbiai, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbądėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ardarbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą. Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra:
1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatytatvarka; 2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinęveiklą; 3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai,pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę; 4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimodarbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai; 5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip5 metai; 6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų; 7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimolaikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai. Aukščiau nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomairemiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo. Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įpapildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamosužimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymoišlaidoms padengti: 1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algosdydžio už kiekvieną mėnesį; 2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algosdydžio už kiekvieną mėnesį. Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams,įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50darbuotojų. Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarkanepasiūlo darbo III grupės invalidams, darbo biržos siuntimu juosįdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietųsteigimo išlaidoms padengti: 1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algosdydžio už kiekvieną mėnesį; 2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algosdydžio už kiekvieną mėnesį. Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui,nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtąlaiką. Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yradarbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas. Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas išLietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumofondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų lėšų. Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorinesdarbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį,darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamuskvalifikacinius reikalavimus. Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumofondas. Užimtumo fondo lėšas sudaro: 1) darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos; 2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai; 3) darbo biržos pajamos; 4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnyje; 5) valstybės biudžeto dotacijos; 6) kitos lėšos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnustatyto dydžio atskaitymus – kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos,numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigusketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautasdraudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu sueinamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų. Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie ikiužsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesiųvalstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbobirža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatosbūklę, arba profesinio mokymo. Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie ikiužsiregistravimo neturėjo nustatyto valstybinio socialinio draudimo stažodėl šių priežasčių: 1) buvo dirbę pagal darbo sutartį ir atleisti iš darbo: a) darbuotojo pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso(toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį; b) dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių pagal DK 128straipsnio 1 dalį; c) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagal DK 129straipsnį; d) pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus ir 2 dalį; e) darbdavio bankroto atveju pagal DK 137 straipsnį; 2) yra pripažintų neveiksniais asmenų globėjai, I ir II grupiųinvalidų (šeimos narių ir artimų giminaičių) slaugytojai; 3) atliko privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą, jei ikipašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį; 4) yra profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai.Teisę į bedarbio pašalpą jie turi vienerius metus nuo atitinkamokvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo išdavimo dienos (šiame įstatymeabsolventais laikomi asmenys, baigę profesinio mokymo I, II, III ir IVpakopos programas, aukštesniųjų studijų programas, nuosekliųjųuniversitetinių arba neuniversitetinių studijų bet kurios pakoposprogramas); 5) atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo laikotarpis buvoilgesnis kaip 6 mėnesiai; 6) yra motina arba tėvas, nedirbusi (nedirbęs) dėl to, kad auginovaiką iki 8 metų. Bedarbiai, kurie neturi reikiamo valstybinio socialinio draudimostažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržossiuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržojedirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinįmokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybiniosocialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendoriniųdienų. Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negalipasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę,taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiamimokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arbatobulinti kvalifikacijos. Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbiopašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejųminimalių gyvenimo lygių. Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės įbedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžiobedarbio mokymo pašalpa. Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalposiš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kaikuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko,trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimasir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.4. DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytaisatvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligosprarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimoįstatymas netaikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktųnustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų,susijusių su tarnyba, draudimu.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotasdiplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindaisrenkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arbakooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą; 2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai; 3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklųstudentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metubei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbtiviešuosius darbus; 4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijosįstaigose,- už jų darbo laiką; 5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką. 3-5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems už darbą mokamasdarbo užmokestis.
Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniudraudimu gali draustis savanoriškai. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustų asmenųdraudėjai yra: 1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai; 2) valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos; 3) įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinępraktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja
ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbosutartys); 4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos; 5) bausmės atlikimo įstaigos. Draudiminiai įvykiai, susiję su aukščiau nurodytais apdraustaisiais,yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijosnustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe irsusirgimai profesinėmis ligomis: 1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimofunkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingiatsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbovietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukospailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialiųpertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar josteritorijoje; 2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laikudarbdavio interesais; 3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą; 4) nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomisapdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdaviopavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla,kai už tai mokamas darbo užmokestis. Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe,kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko: 1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikųar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu; 2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą; 3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbąne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais); 4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingasatsitikimas;5) dėl bendro susirgimo. Teisę į draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėlnelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo pakenktaįvykus draudiminiam įvykiui. Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apievalstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykusdraudiminiam įvykiui – informaciją iš valstybinio socialinio draudimoįstaigos apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.
Apdraustieji asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytųreikalavimų bei gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijosrekomendacijų.LITERATŪRA
1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2004-01-01) 2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2004-03-01) 3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2004-01-27) 4. Bedarbių rėmimo įstatymas (2003-11-18) 5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas (2004-01-01)