Valstybinio socialinio draudimo rūšys

24. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RŪŠYS

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių
ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos
gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų
nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo
numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl
įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant
valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus
ginančios organizacijos.

Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio
draudimo rūšys:

1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpoms ppagal Ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymą;

3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal
Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už
kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;

4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms
suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms,
numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

1. PENSIJŲ DRAUDIMAS

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai
Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys
draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai drraudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose
organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus, valstybės tarnautojai (išskyrus
valstybės tarnautojus, nurodytus 3 ir 5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į

teisėjus,
prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo
pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų
pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų
komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna
atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos
tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių
karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų
tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;

4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų
departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos
tarnybą attliekantys statutiniai tarnautojai;

5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių
sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės
tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu
karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje
įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės
organizacijos;

7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių
(personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai,
komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie
verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą;

8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo
liudijimą;

9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

r alternatyviosios
krašto apsaugos tarnybos kariai;

10) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu,
jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;

11) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų
ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;

12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir
bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta
tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju,
slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

9–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys,
nurodyti 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju,
kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo
pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.

Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį
draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos aukščiau
išvardintiems asmenims, jeigu jie atitinka pensijų draudimo įstatymo
nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus
atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių,
pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys: senatvės, invalidumo,
našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

Senatvės pensijos.

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės
pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

1) sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,
nustatytą senatvės pensijai.

Senatvės pensijos amžius nu
ustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6
mėnesiai vyrams.
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei
socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1
dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.

Invalidumo pensijos.

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo
nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą invalidumo pensijai.

Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo
invalidumo pensijos, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi
invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl
pensijos dieną.

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba
sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų
draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo
invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai
reikalavimus.

Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:

iki sukanka 26 metai – 1 metai, sukakus 26 metus – 2 metai,
sukakus 29 metus – 3 metai, sukakus 32 metus – 4 metai, sukakus 35 metus ir
daugiau – 5 metai.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo
pensijai nustatomas:

kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažas
kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažas
kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo
stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Našlių pensijos.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas
iš šių as

smenų:

našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18
metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius –
iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų),
taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus,
tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama
našlaičių pensija;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo
pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius)
iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių
moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks
19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės
invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo
metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo
pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar
pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba
našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik
tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki
sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;

faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina
iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių
moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks
19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės
invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama
našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali
būti paskirta našlių pensija.

Jei nėra viršuje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju
(rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų
(bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki
šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip
pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose
mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18
metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių
pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui,
turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir
mokama tik viena iš jų.

Našlaičių pensijos.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi
mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapo
invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo
mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės
gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio
draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai.

Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei
bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi
teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu
kol jiems sukaks 24 metai.

Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši
teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

2. LIGOS IR MOTINYSTĖS DRAUDIMAS

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais
atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų
pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės
(tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose
organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio
bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus, viešojo
administravimo valstybės tarnautojai;

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,
prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo
pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų
pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų
komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir
motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna
atlyginimą už darbą.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais
atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl
ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus
ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši
pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje
įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų
plitimą ribojantis režimas.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems
teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros
atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

3. DRAUDIMAS NUO NEDARBO

Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą
arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.

Valstybinės užimtumo garantijos:

nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei
informaciją apie laisvas darbo vietas;

nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;

nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;

galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo
remiamus darbus;

bedarbio pašalpą.

Bedarbiai, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą
dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar
darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą.

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra:

1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta
tvarka;

2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę
veiklą;

3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai,
pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo
darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip
5 metai;

6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų;

7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo
laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Aukščiau nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai
remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6
mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.

Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus į
papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos
užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo
išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algos
dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos
dydžio už kiekvieną mėnesį.

Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams,
įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50
darbuotojų.

Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka
nepasiūlo darbo III grupės invalidams, darbo biržos siuntimu juos
įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų
steigimo išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos
dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos
dydžio už kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui,
nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą
laiką.

Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra
darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas.

Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo
fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų lėšų.

Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines
darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį,
darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus
kvalifikacinius reikalavimus.

Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo
fondas.

Užimtumo fondo lėšas sudaro:

1) darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;

2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;

3) darbo biržos pajamos;

4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnyje;

5) valstybės biudžeto dotacijos;

6) kitos lėšos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio
25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyto dydžio atskaitymus – kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos,
numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigus
ketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas
draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su
einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.

Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki
užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių
valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbo
birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos
būklę, arba profesinio mokymo.

Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki
užsiregistravimo neturėjo nustatyto valstybinio socialinio draudimo stažo
dėl šių priežasčių:

1) buvo dirbę pagal darbo sutartį ir atleisti iš darbo:

a) darbuotojo pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso
(toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį;

b) dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių pagal DK 128
straipsnio 1 dalį;

c) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagal DK 129
straipsnį;

d) pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus ir 2 dalį;

e) darbdavio bankroto atveju pagal DK 137 straipsnį;

2) yra pripažintų neveiksniais asmenų globėjai, I ir II grupių
invalidų (šeimos narių ir artimų giminaičių) slaugytojai;

3) atliko privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą, jei iki
pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;

4) yra profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai.
Teisę į bedarbio pašalpą jie turi vienerius metus nuo atitinkamo
kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo išdavimo dienos (šiame įstatyme
absolventais laikomi asmenys, baigę profesinio mokymo I, II, III ir IV
pakopos programas, aukštesniųjų studijų programas, nuosekliųjų
universitetinių arba neuniversitetinių studijų bet kurios pakopos
programas);

5) atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo laikotarpis buvo
ilgesnis kaip 6 mėnesiai;

6) yra motina arba tėvas, nedirbusi (nedirbęs) dėl to, kad augino
vaiką iki 8 metų.

Bedarbiai, kurie neturi reikiamo valstybinio socialinio draudimo
stažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržos
siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje
dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį
mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180
kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio
socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių
dienų.

Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali
pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę,
taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami
mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba
tobulinti kvalifikacijos.

Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio
pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų
minimalių gyvenimo lygių.

Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į
bedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio
bedarbio mokymo pašalpa.

Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos
iš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai
kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko,
trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas
ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.

4. DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytais
atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos
prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymas netaikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų,
susijusių su tarnyba, draudimu.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas
diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais
renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba
kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu
bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti
viešuosius darbus;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos
įstaigose,- už jų darbo laiką;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

3-5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems už darbą mokamas
darbo užmokestis.

Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu
draudimu gali draustis savanoriškai.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustų asmenų
draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2) valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;

3) įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinę
praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja
ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo
sutartys);

4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5) bausmės atlikimo įstaigos.

Draudiminiai įvykiai, susiję su aukščiau nurodytais apdraustaisiais,
yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe ir
susirgimai profesinėmis ligomis:

1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo
funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi
atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo
vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos
pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių
pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos
teritorijoje;

2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku
darbdavio interesais;

3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;

4) nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomis
apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio
pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla,
kai už tai mokamas darbo užmokestis.

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe,
kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:

1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų
ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą
ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais);

4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas
atsitikimas;

5) dėl bendro susirgimo.

Teisę į draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl
nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo pakenkta
įvykus draudiminiam įvykiui.

Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie
valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus
draudiminiam įvykiui – informaciją iš valstybinio socialinio draudimo
įstaigos apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.

Apdraustieji asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų
reikalavimų bei gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos
rekomendacijų.

LITERATŪRA

1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2004-01-01)

2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2004-03-01)

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2004-01-27)

4. Bedarbių rėmimo įstatymas (2003-11-18)

5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas (2004-01-01)

Leave a Comment