24. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RŪŠYS
Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal
Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
1. PENSIJŲ DRAUDIMAS
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai
Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.
Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus 3 ir 5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna atlyginimą už darbą;
3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;
4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;
5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;
6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;
7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą;
9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;
10) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;
11) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;
12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.
9–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.
Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos aukščiau išvardintiems asmenims, jeigu jie atitinka pensijų draudimo įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.
Senatvės pensijos.
Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai.
Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6
mėnesiai vyrams.
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1
dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.
Invalidumo pensijos.
Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai.
Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.
Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus.
Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:
iki sukanka 26 metai – 1 metai, sukakus 26 metus – 2 metai, sukakus 29 metus – 3 metai, sukakus 32 metus – 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau – 5 metai.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas:
kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Našlių pensijos.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:
našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18
metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius –
iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius)
iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks
19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;
faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks
19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
Jei nėra viršuje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18
metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.
Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš jų.
Našlaičių pensijos.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai.
Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.
Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.
2. LIGOS IR MOTINYSTĖS DRAUDIMAS
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus, viešojo administravimo valstybės tarnautojai;
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:
1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;
4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.
3. DRAUDIMAS NUO NEDARBO
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.
Valstybinės užimtumo garantijos:
nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;
nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;
galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus;
bedarbio pašalpą.
Bedarbiai, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą.
Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra:
1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka;
2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;
3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;
4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;
5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip
5 metai;
6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų;
7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.
Aukščiau nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6
mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.
Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti:
1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;
2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.
Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50
darbuotojų.
Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka nepasiūlo darbo III grupės invalidams, darbo biržos siuntimu juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms padengti:
1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;
2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.
Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.
Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas.
Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų lėšų.
Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas.
Užimtumo fondo lėšas sudaro:
1) darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;
2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;
3) darbo biržos pajamos;
4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnyje;
5) valstybės biudžeto dotacijos;
6) kitos lėšos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio
25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus – kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigus ketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.
Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.
Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo neturėjo nustatyto valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šių priežasčių:
1) buvo dirbę pagal darbo sutartį ir atleisti iš darbo:
a) darbuotojo pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį;
b) dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių pagal DK 128
straipsnio 1 dalį;
c) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagal DK 129
straipsnį;
d) pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus ir 2 dalį;
e) darbdavio bankroto atveju pagal DK 137 straipsnį;
2) yra pripažintų neveiksniais asmenų globėjai, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimų giminaičių) slaugytojai;
3) atliko privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą, jei iki pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;
4) yra profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai.
Teisę į bedarbio pašalpą jie turi vienerius metus nuo atitinkamo kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo išdavimo dienos (šiame įstatyme absolventais laikomi asmenys, baigę profesinio mokymo I, II, III ir IV
pakopos programas, aukštesniųjų studijų programas, nuosekliųjų universitetinių arba neuniversitetinių studijų bet kurios pakopos programas);
5) atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
6) yra motina arba tėvas, nedirbusi (nedirbęs) dėl to, kad augino vaiką iki 8 metų.
Bedarbiai, kurie neturi reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180
kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.
Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa.
Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos iš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.
4. DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas netaikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai;
3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;
4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose,- už jų darbo laiką;
5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.
3-5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu gali draustis savanoriškai.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustų asmenų draudėjai yra:
1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;
2) valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;
3) įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinę praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys);
4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;
5) bausmės atlikimo įstaigos.
Draudiminiai įvykiai, susiję su aukščiau nurodytais apdraustaisiais, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesinėmis ligomis:
1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;
3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;
4) nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomis apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.
Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:
1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;
2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;
3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais);
4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;
5) dėl bendro susirgimo.
Teisę į draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui.
Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiam įvykiui – informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.
Apdraustieji asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų reikalavimų bei gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos rekomendacijų.
LITERATŪRA
1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2004-01-01)
2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2004-03-01)
3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2004-01-27)
4. Bedarbių rėmimo įstatymas (2003-11-18)
5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas (2004-01-01)