Valstybinio socialinio draudimo rūšys

2333 0

24. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RŪŠYS

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių

ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos

gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų

nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo

numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl

įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant

valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio

draudimo rūšys:

1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpoms ppagal Ligos ir motinystės socialinio

draudimo įstatymą;

3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal

Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už

kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;

4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms

suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms,

numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

1. PENSIJŲ DRAUDIMAS

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai

Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys

draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai drraudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo

sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus, valstybės tarnautojai (išskyrus

valstybės tarnautojus, nurodytus 3 ir 5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į

teisėjus,

prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų

komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna

atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių

karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų

tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;

4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų

departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos

tarnybą attliekantys statutiniai tarnautojai;

5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių

sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės

tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu

karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje

įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės

organizacijos;

7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių

(personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai,

komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie

verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria

verčiamasi turint verslo liudijimą;

8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo

liudijimą;

9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

r alternatyviosios

krašto apsaugos tarnybos kariai;

10) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu,

jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;

11) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų

ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;

12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir

bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta

tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju,

slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

9–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys,

nurodyti 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju,

kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo

pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.

Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį

draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos aukščiau

išvardintiems asmenims, jeigu jie atitinka pensijų draudimo įstatymo

nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus

atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių,

pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys: senatvės, invalidumo,

našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

Senatvės pensijos.

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės

pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

1) sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,

nustatytą senatvės pensijai.

Senatvės pensijos amžius nu
ustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6

mėnesiai vyrams.

Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei

socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1

dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.

Invalidumo pensijos.

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti

valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo

nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą invalidumo pensijai.

Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo

invalidumo pensijos, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi

invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl

pensijos dieną.

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba

sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų

draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo

invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai

reikalavimus.

Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:

iki sukanka 26 metai – 1 metai, sukakus 26 metus – 2 metai,

sukakus 29 metus – 3 metai, sukakus 32 metus – 4 metai, sukakus 35 metus ir

daugiau – 5 metai.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo

pensijai nustatomas:

kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažas

kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažas

kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo

stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Našlių pensijos.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas

iš šių as

smenų:

našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18

metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius –

iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų),

taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus,

tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama

našlaičių pensija;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo

pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius)

iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių

moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks

19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės

invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo

metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;

našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo

pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar

pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba

našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik

tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki

sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;

faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina

iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių

moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks

19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės

invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama

našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali

būti paskirta našlių pensija.

Jei nėra viršuje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju

(rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų

(bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki

šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip

pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose

mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18

metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių

pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama tik viena iš jų.

Našlaičių pensijos.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi

mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapo

invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo

mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės

gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai.

Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei

bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi

teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu

kol jiems sukaks 24 metai.

Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši

teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

2. LIGOS IR MOTINYSTĖS DRAUDIMAS

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais

atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų

pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės

(tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo

sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio

bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus, viešojo

administravimo valstybės tarnautojai;

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,

prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų

komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir

motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna

atlyginimą už darbą.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais

atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši

pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje

įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų

plitimą ribojantis režimas.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems

teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

3. DRAUDIMAS NUO NEDARBO

Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą

arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.

Valstybinės užimtumo garantijos:

nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei

informaciją apie laisvas darbo vietas;

nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;

nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;

galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo

remiamus darbus;

bedarbio pašalpą.

Bedarbiai, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą

dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar

darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą.

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra:

1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta

tvarka;

2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę

veiklą;

3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai,

pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo

darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip

5 metai;

6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų;

7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo

laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Aukščiau nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai

remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6

mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.

Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus į

papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos

užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo

išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algos

dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos

dydžio už kiekvieną mėnesį.

Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams,

įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50

darbuotojų.

Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka

nepasiūlo darbo III grupės invalidams, darbo biržos siuntimu juos

įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų

steigimo išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos

dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos

dydžio už kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui,

nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą

laiką.

Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra

darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas.

Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo

fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų lėšų.

Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines

darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį,

darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus

kvalifikacinius reikalavimus.

Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo

fondas.

Užimtumo f

. . .

5) dėl bendro susirgimo.

Teisę į draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl

nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo pakenkta

įvykus draudiminiam įvykiui.

Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie

valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus

draudiminiam įvykiui – informaciją iš valstybinio socialinio draudimo

įstaigos apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.

Apdraustieji asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų

reikalavimų bei gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos

rekomendacijų.

LITERATŪRA

1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2004-01-01)

2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2004-03-01)

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2004-01-27)

4. Bedarbių rėmimo įstatymas (2003-11-18)

5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas (2004-01-01)

Join the Conversation

×
×