107. Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. — [A.Einšteinas] 106. Žmonių prigimtis vienoda, skiriasi tik jų įpročiai. — [Konfucijus] 105. Žmogus nėra laisvas, jeigu nesugeba valdyti savo sielos ir nevadovauja savo charakteriui. — [T.Crombie] 104. Žmogus be savitvardos, kaip statinė be lankų, subyra į atskiras dalis. — [H.W.Beecheris] 103. Žmogus gali patirti ne vieną nesėkmę, tačiau jis netaps nevykėliu tol, kol nepradės kaltinti kitų. — [T.Engstromas] 102. Yra du išmintingų žmonių tipai, tiesa? Vieni iš pat pradžių eina teisingu keliu, nes gerai apgalvoja nesėkmes bei klaidas ir toliau išvengia jų, o kiti supranta, kodėl ten atsidūrė. Ir tie, ir anie prieina prie tų pačių išvadų, bet jų požiūriai visiškai skirtingi. — [M.Allingham] 101. Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo pateis ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo. — [A.Diuma] 100. Kada žmogus pasiekia gyvenimo tašką, kai yra patenkintas viskuo ir sako, kad nenori nieko išmokti, keisti ar netgi būti, tai reiškia, kad atėjo laikas jį užbalzamuoti ir paversti mumija. — [H.W.Beecheris] 99. Žmogus nusipelno žmogaus vardo, nes jis pats pasirenka, kaip jam elgtis savo lemties rėmuose. Jis gali apgalvoti savo veiksmus, pats nuspręsti ir pasirinkti geriausią iš kelių alternatyvų. Žmogus nuo gyvulio skiriasi tuo, kad gali laisvai apsispręsti daryti bloga ar gera, gali pasirinkti žingsniuoti plačiu grožio keliu ar šlitiniuoti apleistu išsigimimo šunkeliu. — [M.L.Kingas jaunesnysis] 98. Iš pradžių žmonės nenori tikėti tuo, kad kažkas gali būti padaryta, po to jie tiki tuo, jog tai gali būti atlikta, o kai tai būna padaryta, visi stebisi, kodėl to niekas nepadarė anksčiau. — [F.H.Burnett]
97. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. — [A.Einšteinas] 96. Žmogus – tai niekingai mažas dydis, kol jis dirba savaime arba pats sau, tačiau kai jis skelbia meilės ir teisingumo įstatymus, jis tampa panašus į Dievą. — [R.V.Emersonas] 95. Žmones jaudina ne tai, kas vyksta, o jų nuomonė apie tai, kas vyksta. — [Epiktetas] 94. Žmogus nėra laisvas, jeigu nesugeba valdyti savo sielos ir nevadovauja savo charakteriui. — [T.Crombie] 93. Žmogus niekad nesusimąsto ir nieko nepastebi, kol jam puikiai klojasi. O ir kuriems galams? — [K.Vonegutas “Titano sirenos”] 92. Žmogui, turinčiam supratimą apie grožį, o be paliovos verčiamam regėti šlykštybę yra kančia, ir jis nenorom ima laikyti save kankiniu. Jei iš pagarbos stengsies nematyti blogio, tapsi veidmainiu. Jei nuolat, iš tos pagarbos, vengsi reikšti savo nuomonę, tapsi bailiu. O galiausiai, jei dėl šventos ramybės imsies kaltę už nepadarytus nusižengimus, nejučiom būsi pažemintas ir vieną gražią dieną patikėsi esąs menkysta; niekada negirdėdamas paskatinančio žodžio žmogus praranda drąsą ir savigarbą; o kai esi priverstas užsikrauti sau ant pečių paklydimus, pradedi niršti ant žmonių ir viso pasaulio tvarkos. — [A.Strindbergas “Vienišas”] 91. Kiekvienas žmogus, kurio viduje dar šis tas yra likę, geba būti vienas su savimi. — [R.Gavelis “Vilniaus Pokeris”] 90. Kas daug ko atsisako, gali daug ką sau leisti. — [Ž.Šardonas] 89. Akys neklysta, kol pasikliauja savo paties, o ne kitų akimis. — [A.Miuntė] 88. Kadangi mane nugalėjai, turėjau tapti stipresnis. — [A. de Sent Egziuperi] 87. Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę. — [S.Cveigas] 86. Esu tas, kas būsiu, o ne kas buvau. — [R.Rolanas]85. Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią. — [D.S.Džordanas] 84. Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. — [M.Ebner-Ešenbach] 83. Žmogus su didingomis idėjomis – nemalonus kaimynas. — [M.Ebner-Ešenbach] 82. Žmonių reikalus geriau suvokia ne tas, kuris ilgiau gyveno, o tas, kuris daugiau stebėjo. — [A.Grafas] 81. Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. — [R.V.Emersonas]80. Tik ko nors netekę suvokiame vertę. — [A.Šopenhaueris] 79. Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties. — [Volteras] 78. Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau žmonijos. — [Ž.Ž.Ruso] 77. Tas, kuris pajėgus viską ištverti, gali ryžtis viskam. — [L. de Vovenargas]76. Jei atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite,jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. — [Ž. de la Briujeras] 75. Kuo daugiau žmonės turi proto, tuo daugiau mato originalių žmonių. O paprasti žmonės nemato tarp žmonių skirtumo. — [B.Paskalis] 74. Kiekvienas žmogus – savo likimo kūrėjas. — [Salustijus] 73. Aš žmogus, ir visa, kas žmogiška, man nėra svetima. — [Terencijus Publijus] 72. Žmonės skiriasi vieni nuo kitų gyvenimu, o mirtimi yra vienodi. — [Jang Ču] 71. Kuo mažiau turime reikalavimų, tuo esame panašesni į dievus. — [Sokratas] 70. Žmogus sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. — [Moljeras] 69. Žmogaus paskirtis – protinga veikla. — [Aristotelis] 68. Prisiminimas apie didžius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę negu jų buvimas šalia. — [Seneka] 67. Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. — [J.V.Gėtė] 66. Žodžiais beveik visi žmonės vienodi, tik elgesys parodo jų skirtumą. — [Moljeras] 65. Sunku sulaukti palankaus atvejo, bet labai lengva jį pražiopsoti. — [Publilijus Siras] 64. Patarimas panašus į riciną: jį lengva duoti, bet velniškai nemalonu ryti. — [Bernardas Šo] 63. Nekenčiu žmonijos, kadangi esu vienas iš geriausių jos atstovų, o juk žinau, koks esu blogas. — [D.Baretis] 62. Aš esu idealistas. Nežinau, kur einu,. bet einu savu keliu. — [K.Sandbergas] 61. Gerą patarimą žmogus duoda tada, kai yra tiek senas, kad pats nebegali būti blogu pavyzdžiu. — [F. de Larošfuko]60. Nors ir esu pasiruošęs kankinio mirčiai, vis dėlto bemeilyčiau tą momentą atidėti.— [W.Čerčilis] 59. Jei šunys žinotų, kiek žmoguje šuniškumo formų, jie nevizgintų uodega, o pastatytų ją iš pagarbos. — [V.Karalius] 58. Visų laikų patarlės moko to paties. Vadinasi, žmogus iš esmės nesikeičia. — [V.Karalius] 57. Kas save niekina, tas vis tiek gerbia save kaip niekintoją. — [F.Nyčė] 56. Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,- sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu… — [F.Nyčė] 55. Žmogui nejaučiame neapykantos tol, kol jį menkai vertiname; neapkęsti pradedame tada, kai laikome jį lygiu ar aukštesniu už save. — [F.Nyčė] 54. Jeigu mums tenka pakeisti nuomonę apie kokį nors žmogų, tai be gailesčio suverčiame jam visus nemalonumus, kuriuos dėl to patyrėme. — [F.Nyčė] 53. Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. — [I.Kantas] 52. Nedaug žmonių temoka būti seni. — [F. de Larošfuko]51. Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. — [Volteras] 50. Pakanka akimirkos, kad taptum didvyriu, bet reikia viso gyvenimo, kad taptum žmogumi. — [P.Briula] 49. Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. — [B.Džonsonas] 48. Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. — [V.Hugo] 47. Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. — [B.Franklinas] 46. Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad, apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą. — [F.Hebelis] 45. Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. — [B.Paskalis] 44. Žmogus yra visų daiktų matas. — [Protagoras] 43. Jeigu menininkas nesutramdo savęs pats, jis paklaiksta ir ima vergauti šmėkloms. — [A.Kamiu] 42. Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, bet nežino nė vieno daikto vertės. — [O.Vaildas] 41. Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl poezijos – garbinga. — [O.Vaildas] 40. Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama, kad jis norėtų be priežasties. — [Volteras] 39. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje. — [Stanislav Jerzy Lec] 38. Abraomas Linkolnas gyvenime nebuvo gražus. Pagražėjo, patekęs ant 50 dolerių banknoto. — [H.Trumenas] 37. Sugebėjimų dirbti su žmonėmis yra tiek, kiek yra žmonių. — [I.Dzedzik] 36. Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. — [A. de Sent – Egziuperi] 35. Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma. — [E.Hemingvėjus] 34. Žmogus turi būti stipresnis negu jo jausmas. — [I.Šeinius] 33. Visi žmonės – pamišėliai. Kiekvienas iš jų gali bet kada ir bet ką padaryti, ir tepadeda Dievas tam, kuris ryšis ieškoti žmonių elgesio priežasčių. — [K.Vonegutas]32. …žmogus niekada nėra vienišas! Mus visur lydi ir slegia ateities ir praeities našta! — [A.Kamiu] 31. Žmonės verkia todėl, kad viskas yra ne taip, kaip turėtų būti. — [A.Kamiu] 30. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi. — [A. de Sent – Egziuperi] 29. Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. — [A. de Sent – Egziuperi] 28. Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra tikroji žmogaus tiesa. — [A. de Sent – Egziuperi] 27. Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti akivaizdžias tiesas. — [A. de Sent – Egziuperi] 26. Kiekvienas žmogus, atsirandantis tavo gyvenime, kiekvienas įvykis susijęs su tavim, – visa tai atsiranda todėl, kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei. Ir tai, kaip elgtis su jais toliau, tu renkiesi pats. — [Richard Bach] 25. Žmogus, kaip daugelis gyvų padarų, ginasi dengiamąja spalva. Tačiau ne visi sugeba prisitaikyti, kai kurie žūsta. Išlieka tik tie, kurie turi geriausiai išlavėjusį žvėries instinktą – bet kokia kaina išsaugoti savo kailį. Žmogus – žvėris suryja žmogų, todėl žmonija neartėja prie tobulumo idealo, o tolsta nuo jo. — [Jonas Avyžius] 24. Žmogaus pranašumas priklauso ne nuo smegenų […]. Jis priklauso nuo smegenų sugebėjimo pasinaudoti informacija, kurią jos gauna per siaurą matomų šviesos spindulių pluoštelį. Jo civilizacija, viskas, ko jis pasiekė ar galėjo pasiekti, priklauso nuo sugebėjimo pagauti tą virpesių skalę nuo raudonos iki violetinės. — [John Wyndham] 23. Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. — [M.K.Čiurlionis] 22. Žmogus, norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. — [James Cook] 21. Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais. — [Stendalis]20. Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. — [S.Smailsas] 19. Velnią žmogus išgalvojo tada, kai panoro būti geresnis, negu žmogui įmanoma. — [V.Karalius] 18. Žmogus skiriasi nuo visų būtybių sugebėjimu juoktis. — [Dž.Adisonas] 17. Žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį. — [B.Paskalis] 16. Bet faktas lieka faktu. Aš esu Hercogas. Man lenta būti tuo žmogumi. Niekas kitas to atlikti negali. — [Soul Bellow “Hercogas”] 15. Pasaulyje yra daugiau kvailių nei žmonių. — [H.Heinė] 14. Yra tik vienas skirtumas tarp išprotėjusio žmogaus ir manęs. Aš neišprotėjęs. — [S.Dali] 13. Žmogus tragiškas medis: jis laukia vaisių, dar nepražydęs, ir nori žydėti, jau numetęs vaisius. — [V.Karalius] 12. Kiek daug reikia žmogui sukaupti, kad suprastų, kiek nedaug jam reikia. 11. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. — [F.Nyčė] 10. Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. — [J.V.Gėtė] 9. Kiekvienas žmogus sau – vienas vienintelis pasaulyje. Vienas vienintelis, vienišas tarp daugybės kitų žmonių ir visada bijo. — [Rėjus Bredberis] 8. Žmogaus didybė tuo ir didi, kad jis suvokia savo menkystę. — [K.Sirvydas] 7. Jeigu reikėtų parašyti reikšmingą žmonijos minties istoriją, tai ji turėtų būti atsikartojančių atgailų ir bejėgiškų pastangų istorija. — [A.Kamiu] 6. Štai kaip čia gyvena žmonės: didelės namų pavidalo dėžės apsiginti nuo “lietaus” ir “sniego” su šonuose iškirstomis skylėmis, pro kurias jie žiūri į lauką. Jie laksto aplink, įlindę į mažesnes, spalvotas dėžutes su keturiais ratais kampuose. Šita dėžučių kultūra jiems reikalinga todėl, kad kiekvienas iš jų suvokia uždarytą dėžutėje, vadinamoje “kūnu”: kojos, rankos, pirštai judinti pieštukams ir įrankiams, kalba, nes jie nebemoka bendrauti, akys, nes nebemoka matyti. Keista mažytė planeta. Pasiilgau tavęs. — [R.Bach “Tiltas per amžinybę”] 5. Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala; kiekvienas esame gabalėlis kontinento, žemės dalis. Jeigu jūra grumstą nuplautų, Europa jau liktų mažesnė; taip pat, jei užlietų iškyšulį arba dvarą tavo ar tavo draugų. Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Ir todėl niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau. — [Džonas Donas] 4. Mane sukrėtė ne tai, kad mane apmelavai, o tai, kad aš tavimi daugiau nebetikiu. — [F.Nyčė] 3. “Jis man nepatinka.” – “Kodėl?” – “Aš iki jo nepriaugau.” – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? — [F.Nyčė] 2. Kūrėjas ieško pasekėjų, bet ne lavonų, ne bandų, ne tikinčiųjų. — [F.Nyčė] 1. Teprakeikia juos Dievas tėvas, Dievas sūnus ir Dievas šventoji dvasia dabar ir amžių amžiams. — [R.Oldingtonas “Visi žmonės priešai”]