viduramziu filosofija

Untitled

Viduramžio filosofija

Filosofija buvo kontroliojama bažnyčios ( galėjo kalbeti tik apie Dievą)

Filosofai – kunigai, vienoliai

Patristika ( patris – tėvas; kai bažnyčios tėvai užsiminėjo filosofija; ankstyvasis krykščionybės tarpas apjunge visa teologija, sujungė į sistemą)

Scholastika (1 – Ankstyvoji, 2 – Brandžioji, 3 – Velivoji (14amž)

Filosofija buvo dėstoma mokykloje, universitetuose, kaip atskiras mokslas.

Filosofavimo metodas (apsvarstomas už ir prieš daromos išvados)

1 – Erugenas – airių kilmės, katalikų atstovas. Sakė kad iš tikėjimo kyla žinios.

Suskirstė gamtą į 4 formas:

Kūriančioji ir nesukurtoji (Dievas kaip kūrėjas)

Sukurtoji ir kūriančioji (Dievo įdejos)

Sukurtoji ir nekūriančioji

Nei kūriančioji nei sukurtoji

Andzelmas Kanterberietis – žymiausias 9 amž. filosofas. Sako tikejimas reikalingas proto. Teeisingas protas veda į teisingas tiesas.

2 – Veikia universitetai (Oxford 12-13 amž). Filosofija pažengusi labai toli. Gamtos mokslai tirineja filosofijos pagrinda.

Šv. Raštas aiškina mokslų pagrinda – matematika (be jos pažinimas neimanomas)

Triutis tarp teologijos ir mokslo.

Vienas iš atstovų – Bona Ventura

Albertas Didysis – labai išsilavines universalus daktaras. Buvo veikiamas neoplatonizmo. Gamtos tirynetojas.

Protas ir tykėjimas nėra pajegus atsakyti į visus klausimus. Dievas aukščiaus. tiesa ir geris, žmogus nemirtingas.

Etika – laisvas žmogus.

Sąžinė (svarb žmogaus instancija) – nustatom kaip turim gyventi

Aurelijus Augustinas

Jo filosofija pereina iš antikos į viduramžį. Padėjo pagrinda krikščionių filosofijai.

Confessium (išpažintis) – knyga appie jo gyvenima ( su teologiniu požiuriu)

Daug priklauso nuo vidinio AŠ. Turi pažinti save. Dievą galima rasti gilindamasis į savę. Tiesos amžinos, jos yra mūsų viduje.

„Apšvietimo teorija“ – amžinos tiesos duotos Dievo spinduliavimo dieka (lig su saulės šviesos poveikiu)

Žmogus apšviestas. Dievas kūrė pasaulį iš

š nieko (kol nebuvo pasaulio, nebuvo ir laiko – Aug. vienintelis nagrinėjo laika). Iš karto buvo sukūrti angelai, žvaigždynai.

Pagrindiniai faktoriai – materija, laikas ir forma.

2 pasaulio sukūrimo teorija:

Cretionizmas (biblinis, sukūrė Dievas)

Evoliutionizmas (pasaulis vystesi iš lastelių)

Laikas – nagrinėja todėl kad žmogus yra laikinas dalykas. Antikoje ji sieja su kosmosu. Per savo samonę mes galim matuoti laika (min, val, sav, metai)

Žmogus iš 3 dalių – sąmonė, protas, valia.

Etika – pagr. sampr. – meilė, sutampa su valia, žmogus randa meilė Dieve (eudemonistinė etika – pagr. tikslas meilė)

Meilė – žmogaus veikla. Dėl savimeilės žmonės klista ir pasirenka ne tikras dorybes

2 valstybės – Pasaulio (tenkina žemesnius troškimus) ir bažnyčios (Dievo) turi nugalėti)

Tomas Akvinietis (šventasis) – doktorangelikas (teologijos daktaras) Jo filosofija susieta su Aristoteliu (sujunge arist ir aur aug)

Suma prieš pagonis (teologijos traktatas) – išdesto savo požiurį klausimų forma.

Tikėjimas be proto, bee intelekto – nieko vertas.

Protas(galimojo,aktyviojo) ateina pažinimas)

Dogma (parašyta tiesa kuria privaloma tiketi) – viršija protą.

Būtis – Dievas

Ontologija – mokslas nagrinejantis būtį. juslemis galim patirti būtį.

Dievas – privalomai turi būti( visko kito gali ir ne būti).Tobulybės savaime Dievas sukūre tobulą pasaulį.

5 Dievo irodymo būdai:

Bet koks judėjimas ir kitimas turi judintoją. Turi būti pirmasis judintojas – dievas (bet jis neturi buti judinamas)

Kiekvienas veiksmas turi priežastį. Niekas negali būti pats sau priežastis, tai priežastis – dievas.

Aptinkame daiktus kurie gali būti, o gali ne būti. Turi būti daiktas kuris privalomai turi eg

gzistuoti (dievas)

Daiktų kokybė yra įvairių laipsnių. Norint nustatyti laipsnį reikia tureti tobulybe. Tobulybes šaltinis – dievas.

Idant pasaulis būtų sutvarkytas, ir neprot daiktai būtų logiškai sudeti reikal valdytojas. Pasaulio valdytojas – Dievas.

Amžinasis istatymas – dievo istatymas(neriboja laisves ir valios)

Vienio principas – kad butybė vienija forma (pagrinda duoda materija)

Blogis iš žmonių (gerio trukumas).

Žmogus sielos(materija) ir kūno(forma) jungtis.

Sieloje gludi galios – vegetativine (givybe), sensetivi (jutiminė) apetetivi(geismine), motyvi(judejimas), racionali(protas)

Etika – pagr objektas – geris. Aukšč žmogaus siekimas – laimė.

Dorybės: teologines (galim pasiekti jai leidžia Dievas – tikejimas, viltis, meile), kardinalios(prigimtines dorybes – negalima vogti ir t.t.)

Transendensija – daiktų pažinimas kurie yra už proto ribų ( dievo pažinimas)

Renesansas

Kosmosas – tvarka

Bandoma pabegto nuo bažnyčios. Norejo suform pasauletini gyvenimą. Išradymų laikotarpis. Pradejo kariauti del žemes. Atsirado technika.

Gamtamoksliai (periodas kai daugiau tyre gamta) jie pasiprešino bažničiai (del visko atsiradimo iš dievo). Pasaulis turi būti ir yra pažistamas proto ir patyrimo.

Kopernikas – pirmas pasuko į naujus laikus. Pakeite geocentrini mąstymą į heliocentrinį. Iki to viskas buvo pagal šv rašta.

Kepleris – apskaičiavo planetų judėjimą, patikrino visus judėjimo desnius. Pateige kad orbitos ovalios. Astronomijoje sujunge fizika ir matema.

Galilejus – atrado kritimo ir judėjimo desnius. Tikrove esme nulemia skaičiai ( išpletojo numerologija)

Beikonas – mokslo tikslas – užvaldyti gamtą. Žinios yra jėga. Visus mokslus susistemino: atmintis – istorija, vaizduote – poezija, protas – filosofija.

Prietarai neleidžia pasiekti objektivu pažinimo.

Stereotipai – stabai:

Gimines – priskire žmog gimine. Mes sužmoginam gamta norint pažinti.

Olos &#

#8211; slipi žmoguje(trukdo mūsų išsilavinimas, aplinka it t.t.)

Turgaus aikšteles – trukdo mūsų kalba (žodžiu skirtybės, nesupratimas)

Teatro – perduodame klaidingas sąvokas,(tradicijos nėra teisingos, bet mes nesvarstom ir perduodam kitiems.)

Humanizmas (homus – žmogus) prasidejo Italijoje. Atsispindi visur(literat, mene). Žmogus – visu daiktu matas.

Mišelis de Montenis – esse žanro atstovas. Paraše patarimų knygute „Esse“

Devizas – ka aš žinau?

Ieško gyvenimo prasmes, ir skatina ieškoti. Vadavaujames patirimu. Mane kad nera pastovios būties.

Nikolia Machiavelis – politologas, polit filosofas. Paraše kurini „valdovas“. Atskire etika nuo politikos. Reikia stiprinti piliečiu dorove(jie turi bijoti ir gerbti valdova). Politikos nesuvaldyti jei esi geras (reikia tik atrodyti).

Martynas Liuteris – reformacijos pradininkas. Katalikų dvasininkas(pasiprešino indulgencijai – už pinigus atleidžia nuodemes). Pirmas išverte šv rašta į vokiečių ir pasakė kad visi turi skaityti.

Suformavo tikejima kad pats pats žmogus gali melstis ir be bažnyčios.

Suform terminą – predestinacija – žmogaus gyvenime jau viskas nulemta.

Pas dieva laiko nėra. Dievo malonia – asmenine patirtis.

Racionalizmas

Prasidejo prancuzijoje ir vokietijoje. 17-18 amž. Mano kad pasauli pažistame tik proto pagalba. Pasaulis turi loginę tvarką. Visi atstovai remesi mąstymu ir matematika. Protas valdo žmogu.

Rene Deskartas – racionalizmo ir skepticizmo atstovas. kartezeizmo filosofija(siejasi su abejone). Abejones pradininkas. Savo filosofijoje naudojo matematini metodą, nes norint vadovautis protu reikia tikslumo. Reikia vengti išankstyniu nustatymų. Abejojimas – pradžios taškas, o mastymas – atramos. Viska reikia moketi įrodyti. Negalima pasitiketi pojučiais.

Savimonė – pamatas ant kurio jis nori išspresti filosofija.

Tyrinedamas AŠ

Š įvardija kaip res cogitas(vidiniam pasauliui) ir res egzisten(atstov išoriniam pasauliui – judejimas, skaičiai, laikas) Jie budingi visiems daiktams(pirm savybes) antrines – kvapas, skonis..

Tikra gali buti tik taj kas loginiu budu ar protu suvokiama. Tiesos garantas – proto veikla.

Dualizmas(2 pasauliai) (fizinis, dvasinis – tarp ju turi buti garmonija) Dvasia yra laisva(laisve – valios apsispr). Valia negali dalivauti ten kur nedalyv protas.

Gyvibiu dvases teorija – pereinama iš to kas fiziška i tai kas dvasiška (dvasine busiena liečia fizine).

Barukas de Spinosa – sunkiai suprantomas. Buvo žydas. Daug demesio skiria dievui. Geometriniu budu paraše savo teorijas. Tikslinis mąstymas – sujaukia žmogaus prota, jis nėra naudingas. Pasauli reiketu mastyti nuo dievo, kad žmogus jaustusi tik pasaulio dalimi. Nagrinedamas kūnus išanalizuoja begaline substancija – dieva, ir baigtine – pasaulis ir žmogus. Žmogus turi tysuma(kunas) ir samone (idejos). Teisingam pažinime dalyvauja dievas.

3pažinimo būdai – Juslinis(kyla iš savybių), racionalus(protas), intuitivus(absoliutus požiuris)

Leibnicas – logistikos pradininkas. Pasiule skaičiavimo ideja.

Kalbedamas apie metafizika ivede monadas (veikimo jega jos svarb bruožas. Tikrieji gamtos atomai(tokias pat savybes), elementai. Jos neturi pavidalo, negali nei natūraliai atsirasti, nei buti sunaikintos. Visos yra skirtingos. Negali būti veikiamos nei iš vidaus nei iš išores. Saveikiauja tarp saves. Ju saveika tai nustatyta iš anksto garmonija. .Jos egzist ir pas žmogu. Visas jas užprogramavodievas.

Pažinymo teorijoje teigia kad pažist juslemis o po to protu.

3 blogio rušys – metafizinis(iš sukurto pasaulio netobulumo), fizinis(skausmai, kančia, bet kartais naudingas išlikimui), moralinis(nuodeme).

Blogis kyla iš pačiu žmoniu.

Empirizmas

Priešingibe protui(patiriame juslemis, išvadas darom protu). Protas ne priklauso nuo žmogaus(jis padeda prieiti prie geru išvadu).

Tomas Hobbsas – škotas, karaliaus rumu teisinink. Sukure fil sistema. Norejo kad nebutu metafiziniu prielaidu.

Levetanas – politikine filos. Nagrineja priežastys ir pasiekmes. Padariniai – kuno savybes. Kunai – naturalus(žmogus) ir dirbtiniai(valstybe). Kunus skaidome i elementus ir ieškome išvadų.

1-sis gamtos principas – judejimas(per ji galim paaiškinti visus procesus).

Pažinimo teorija – požiuris. Daiktu turinis nepriklauso nuo musu mastymo. Objektas dergina jutimo organus o galvoje formuojasi vaizdas.

Vaizdiniai – objektyvus, nepriklauso nuo musu. Pasauli pažistame toki koki norim matyti. Pamačius vaizdini priskiriam jam pavadinima.

Vertybių ir afektu teorija – malonumas, kaip geris.savisauga – aukšč ir svarb savybė.

Krypsta i politinė filosofija – žmones buresi i valst tik del naudos. Visu karas prieš visus – kai kiekvienas nori naudos daridamas kitiems žala. Istatymai reikalingi tik silpniesiems. Bet ju reikia laikytis kad išvengti blogu dalyku.

Džonas Lokas – vienas iš žymiausia anglų imperistu. Visos žinios kyla iš patirimo, patirimas juos kontrolioja.

Pažinimo teorija – pagr tikslas – pažinimo kilme, žmogaus proto galimybes.Kiekvieno samoneje gludi vaizdiniai(idejos). Jos kyla iš patirimo. Žmogus turi jau igimtu ideju.

2 šaltiniai – išorinis juslinis suvokimas ir vidine savivoka. Iš ju kilantis vaizd – paprasti(suvokiama tik ą jusle) ir sudetingi(keliomis).1es kokybes(isoriniams daiktams) 2es(pojučiai)

Protas iš paprastu formuoja sudetingas idejas. Protas yra ribotas negalim žinoti daugiau už musu idejas.

Daiktu tikrove galim pažinti tiek kiek leidžia jusles.

Nevienuodi žiniu laipsniai: intuitivus(protas per save suvokia ar atitinka idejos), demonstracinis(žinios gaunamos samprotavimo pagalba, ir turi tam tikru irodimu), juslines(apie pavieni butibiu egzistavima už musu samones ribu)

Tiesa siejasi tik su teiginiais, jei teisingai sujungem turimtiesa.

Etika – Jei poelgis sukelia džiaugsma tai geris, jei skausma – blogis. Žmogus siekia laimes bandydamas išvengti blogio.

3 morales rušys: dievo istatymas(nuodemes,pareigos), pilietinis istat(valst nustatytos taisykles), viešosios nuomones ar reputacijos(veiksniu vertinimo kriterijai)

Politine filosofija- valstybe susiformavo del visu ligybes. Individas galejo tvarkyti savo gyvenima bei turta. Jis turi tureti laisve ir nuosavybe.Žmones nenoriu kariauti, jie nori taikos. Valdžia turi buti atskira – leidžiamoji ir veikiamoji. Neligybe atsirado atsiradus pinigams.

Davidas Humas –Buvo isitikines kad mokslai pritaikyti prie žinojimo. Samones turinis – vaizdiniai(ispudžio(vid suvokimu, išor pojučiu) atvaizdai). Padarinis yra ivikis kuris skiriasi nuo priežasties.

Morales filos -didž demesys jausmams. Per juos skyriam geri ir blogi.

Žmogus – soc butybe – empatija – kito žmogaus jausmu supratimas.

Valst teorija – buriasi i valst kad butu užtikrintos gerybes(nes gamta neužtikrino)

Prancuzu švietimas

Žmogus turi tureti gyv prasme. Jis jos jieško.

Egzistencializmas – kalba apie gyvenimo prasme.

Paskalis – buvo matematikas ir fizikas. Neradus gyv prasmes vienuoline pradejo filosofauti(23m)

Pensee – jo knyga, mintys kaip patarimai.

Žmogus viduris tarp visko ir nieko. Mes privalom prie visko prisitaikyti. Isigilinus i save suprasim kad negalim visko. Jei esam tai reiškia turim kažkokia paskirti, nes musu galejo ir nebuti.. Todel ir turim troškimus.

Žmogus – neandre, trapiausias iš visu butybiu. Musu didybe – mastymas

Pažinimui 2 dalykai: protas ir širdis(tikroji pažinimo instancija) bet jie turi veikti išvien.

Volteras – buvo publicistas, rase kurinius. Prešinos religijai. Kovojo su prietarais. Paskelbe kara dogmatizmui(ižvelge prievarta, persekiojima).

Prietarus reikia išskaidyti, galima suprasti protu.

Kovoja prieš bažnyčia, bet mano kad dievas yra(jis sukure pasauli bet nesikiša). Pasaulyje yra prasminga tvarka.

Russo – pradininkas protesto prieš švietima; reikalavo laisves.

Vadovautis jausmais naturalu..dauguma jausmu kila iš meiles sau. Turto atsiradimas ar darbo pasidalijimas stumia žmones konkuruoti. Kultura ir istatymai naudingi tik turtingiems. Mokslas ir protas atbukina žmogaus jausmus. Diplomatija žmones padaro nesažiningais, norint to išvengti reikia skirti demesi auklejimui.. bet aukletojas neturi apipilti pamokymais, viska turi buti sužinoma iš patirties. Turi aukleti fiziškai, ne tik protiškai.

Butini 2 dalykai laiming gyv – igyti specialybe, perskaityti robinzon kruzo.

Butina – natur aplinka, nebutu blogos draugijos, kuno sveikata, mokytojo apsauga, mokymasis iš patirties.

Jo tikslas – širdies ugdymas.

Apie valst – žmones susibure susitarymo pagrindu. Visi yra lygus. Individas paklusta savo istatymams.nuosavybe turi buti atiduota visuomenei. Istatymai turi buti priimti pagal bendra valia(naudingi visiems)

Maža demokr valst – valdovas(tik valst narys) jo reikia kad sukviestisusirinkima ir t.t. papročiai turi buti ko paprastesni, o turtas paskirstytas ko lygiau. Turi buti bendra valst religija.

Vokiečiu idealizmas

Kantas- karaliaučio universiteto profesorius. Buvo valingas ir pareigingas. veikalai(1.grynojo/praktinio proto kritikai)

Transendensija nuotrukis nuo praktyniu dalyku.

1.Nagrineja žmogaus mastyma.Didelis demesys valiai (pagrindas) . pareiga – gamtinis butinumas, neturesim pareigos negerbsim morales.

Suformuluoja kategorini interativa – elkis taip kad tavo valios maksima(subjektyviai principai) visada galetu kartu buti visuotinio istatymo leidinio principas.(elgesys turetu buti pavizdys, tam reikia buti ir valingam ir pareigingam) jei žmones elgsis dorai nereikes istatymu.

Protas paklusta savo patiems istatymams (autonomiškas). Protas apjungia valia ir pareiga. Jusles neapriboja ji.

Morales laikimasis – aukšciausias geris, žmogus – jusline butybe.

Pripažista nemirtinguma.

Estetika – gruožio didingumas(su tuo kas yra begalinis) gražu tai kas sukelia pasitenkinima.

Antropologija – (gyvunai vadovaujasi instinktu, o žmones protu). Žmogaus auklejime turi buti apribojimas gyvunu instinktais. Žmones turi istorija, gyv ne.

Kultura – kas žmogus išmoko iš kartos i karta.

Mano kad pasaulis valdomas protu.

Laika ne išmastom o patyriam.

Leave a Comment