Vaidmenys grupėse

Įvadas

Psichologinis klimatas – vyraujantis grupėje emocinis nusiteikimas, psichinė būsena, atspindinti grupės veiklą. Tai požiūris į įvykius, reiškinius, atspindys žmonių tarpusavio santykių, jų vertybių orientacijų, interesų, moralinių normų. Psichosocialinis grupės klimatas susidaro ir įsivyrauja bendraujant, veikiant. Bendraujant išryškėja vidinės žmonių tarpusavio poveikio situacijos: konkuravimas, kolektyvinė atsakomybė, grupės spaudimas ar bendradarbiavimas, sąmoninga ar formali drausmė.
Šiame darbe iš pradžių, supažindinsiu su grupių įvairove, nes kiekvienas iš mūsų priklausome ne vienai grupei, o bent jau kelioms mažiausiai. Vėliau kalbėsiu kaip grupė veikia naują jos narį, kaip jiis palaipsniui pritampa arba ne prie kolektyvo, pabandysiu atskleisti žmonių tarpusavio santykius grupėje, jų įtaką klimatui darbe, asmenybių skirtumus ir kitus veiksnius, kurie įtakoja teigiamą arba neigiamą psichologinį klimatą.

Grupių skirstymas

„Asmenybė yra grupių, iš kurių susidaro visuomenė narys. Žmonės jungiasi į grupes, kad lengviau galėtų patenkinti įvairius savo poreikius. Dėl to kiekvienos kultūros visuomenėje randama daug grupių, besiskiriančių savo funkcijomis.“ (A. Jacikevičius, 1995, p. 170). Grupės skirstomos:
§ realios (kai jos nariai palaiko kontaktus (moksleivių klasė, choras ir pan.) ir sąlyginės (sudaromos teoriškai pagal bendrus poožymius (sportininkai, inteligentai, paaugliai ir pan.).
§ Pagal narių skaičių ir tam tikras ypatybes: makro – didelės grupės, jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai (tautos, partijos, žmonija.) ir mikro – nedidelės grupės, kuriose nariai pasiskirstę tam tikromis rolėmis pvz.: vadovas, seniūnė, valytoja.
§ Formalios – grupės sudarytos pa

agal tam tikras taisykles įvairiems uždaviniams spręsti (moksleivių klasė, futbolo komanda..) ir neformalios – formuojasi pagal poreikius.
§ Siekiančios antivisuomeninių tikslų – klikos.
§ Taip pat skiriamos trys grupių pakopos: asociacija korporacija kolektyvas.
§ Laiko atžvilgiu – nuolatinės, laikinosios, atsitiktinės.
§ Grupės į kurias laisvai įstojama ir priverstinės.
Šiame darbe aptarsiu psichosocialinį klimatą formalioje grupėje t.y. darbo kolektyve, kurios nariai be jokios abejonės yra taip pat daugelio išvardintų grupių atstovai.

Asmenybė ir grupė

Kiekviena grupė turi savo taisykles, vertybių sistemas, tikslus, kitas ypatybes kurios susiformavo dar prieš asmenybei tampant grupės nariu. Asmenybė susiduria su sudėtinga sistema, pati būdama įvairiausių gebėjimų, gabumų, nuostatų, įsitikinimų ir kt. ypatybių visuma.
Ar asmenybė gali būti savarankiška grupėje? Amerikiečių psichologas Solomonas Aschas nustatė, kad 33 % žmonių nepajėgia atsispirti grupės nuomonei ir prisitaiko prie nustatytos tvarkos, taisyklių – jie vadinami konformistais, naa, o tie kurie yra pastovūs, autonomiški – vadinami neokonformistais.
Štai tokios aplinkybės didina konformiškumą:
§ Kai pasijuntame neišmanantys arba nesaugūs;
§ kai grupėje yra bent trys žmonės (dar labiau didėjant žmonių kiekiui, konformiškumas didėja nedaug);
§ kai grupė yra vieninga (jei grupėje atsiranda dar nors vienas pasipriešinantis, socialinė drąsa padidėja);
§ kai grupė patinka, atrodo patraukli;
§ kai nesame iš anksto apsisprendę dėl atsakymo;
§ kai kiti grupės nariai stebi mūsų elgesį;
§ kai kultūra skatina pagarbą socialinėms normoms.
Kokios konformiškumo priežastys? Kodėl mes dažnai tampame paklusnūs grupės nuostatoms ir

r taisyklėms? Dažniausiai taip elgiamės nes nenorime būti atstumti arba norime sulaukti socialinio pritarimo – tai vadinama normine socialine įtaka. Ištikimas laikymasis grupės normų labai svarbus identifikacijai su grupe. Kita konformiškumo priežastis: grupė gali suteikti vertingos informacijos. Pritardami kitų žmonių nuomonei apie tikrovę, pasiduodame informacinei socialinei įtakai.
Kiekvieno grupės nario statusą lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar neigiamas viso kolektyvo įvertinimas, jo normų paisymas. Kiekvienas savo poelgius lygina su grupės, visuomenės narių elgesiu, vertybėmis, susiformuoja savo ir kitų elgesio etaloną, kuris įpareigoja vienaip ar kitaip elgtis; nuo to priklauso asmenybės savijauta grupėje.
Žmogaus padėtį grupėje nulemia profesinio meistriškumo lygis, asmenybės savybės (socialumas, principingumas, iniciatyvumas, savarankiškumas ir kt.), kiek individas atitinka grupės reikalavimus taip pat nuo savijautos – subjektyvaus savos pozicijos joje suvokimo.
Naujai į grupę patekęs žmogus turi joje rasti sau vietą. Taisyklės yra neaiškios, jas būtina išmokti, suprasti ir tai padaryti reikia kuo greičiau. Tai laikotarpis, kuris vadinamas pritapimo etapu. Čia ir yra labai svarbus, ankščiau minėtas konformizmas, įgaudamas reikalavimų, socialinio laukimo pavidalą. Kitas etapas yra – kovos ir pripažinimo etapas, kurio metu žmogaus tobulėjimui gali kliudyti taisyklės ir tradicijos. Sukaupęs tam tikros patirties ir atsiliepęs į grupės reikalavimus, naujas narys pereina į trečią – konsolodacijos etapą. Svarbiausia – pasiekti, kad laikytų reikalingu, geru ir vertingu. Ad
daptacija vyksta apie 18 – 30 mėnesių. Vėliau jau išgyvenamas apmąstymų laikotarpis. Kai pradeda žmogus sau kelti klausimus: „ar reikia taip aukotis?‘ – prieinamas pervertinimo etapas. Sėkmingai jį įveikęs, žmogus tampa laisvas. Dar vėliau grupės narys pradeda skirti dėmesį naujesnių darbuotojų ugdymui, pradeda rūpintis visos organizacijos sėkme, stengiasi gerai dirbti ir būti naudingu. Tai – valdymo meno laikotarpis – daugiau pastangų skiriama kitiems tobulinti.

Pasiskirstymas vaidmenimis grupėje

Kiekvienas žmogus gyvenime atlieka tam tikrą vaidmenį, tiksliau begalę vaidmenų: aš esu dukra, mama, studentė, žmona, draugė.. Įvairiose situacijose vaidmenys gali būti vis kitokie. Darbo kolektyve taip pat yra pasiskirstymas vaidmenimis. Kiekvienas vaidmuo reikalauja atsižvelgti į kito asmens vaidmenį bei sufleruoja, ko iš to vaidmens tikėtis.
Žmogaus vaidmuo grupėje atlieka dvi funkcijas:
1) Parodo, kaip tam tikroje situacijoje elgtis apskritai bei aplinkiniu atžvilgiu;
2) Vaidmuo sufleruoja asmeniui, užmezgusiam kontaktą su kitu asmeniu, ko iš jo tikėtis, kaip elgtis pačiam.
Grupės veikloje būtina stebėti jos narių vaidmenis ir derinti juos su pareigybėmis, orientuoti žmones į grupės veiklą bei tarpusavio supratimą – nepamiršti, kad kiekvienas yra unikalus ir nepakartojama asmenybė.
Grupės nariai grupėje pasiskirsto į pogrupius, rodančius jų statusus tarpasmeninių santykių sistemoje. Tai yra:
§ „žvaigždės“ – nariai, gavę daug teigiamų pasirinkimų. Jei grupė susideda iš 20 – 30 individų, tai joje išsiskiria viena – trys žvaigždės – patrauklios asmenybės, su kuriomis nori bendrauti dauguma.
§ „mėgstamieji“ – taip vadinami grupės nariai, su

u kuriais norėtų veikti 2 – 3 – 4 asmenys.
§ „priimtieji“ – individai, su kuriais norėtų bendrauti vienas narys.
§ „izoliuotieji“ – jų nepasirenka kolegos bendradarbiavimui, reaguoja į juos neutraliai.
§ „atstumtieji“ – su šiais nariais nenori bendrauti grupė.
Klimatas grupėje gali būti palankus ir nepalankus, sveikas ir nesveikas. Palankiam, sveikam klimatui būdinga:
§ Žmonių tarpusavio atidumas;
§ Pagarbus požiūris vienų į kitus;
§ Tarpusavio supratimas;
§ Grupės susitelkimas, „mes“ jausmas;
§ Kiekvieno asmens saugumo jausmas;
§ Emocinė kiekvieno gerovė;
§ Visa tai derinasi su tikrąja, vidine drausme, principingumu, atsakomybe.
Santykiai grupėje, jų pobūdis veikia psichosocialinį klimatą, todėl būtina atsižvelgti į mikroaplinką ir makroaplinką.
Grupės psichologinį klimatą lemia:
§ Darbuotojų tarpusavio santykiai;
§ Vadovavimo grupei stilius;
§ Darbo sąlygos konkrečiose darbo vietose;
§ Darbo ir darbuotojų poilsio organizavimas;
§ Materialinis ir moralinis skatinimas;
Labai svarbus yra lyderio, vadovo vaidmuo grupėje. Grupės negali veikti be lyderio, kuris skatintų veikti, keltų tikslus, nukreiptų tam tikra linkme, suburtų kolektyvą. Jo savybės taip pat veikia grupės klimatą. Lyderiai skirstomi į formalius (pagal tam tikras taisykles yra paskiriami vadovauti kitų, aukštesnės valdžios ar kt.) ir neformalius (iškyla savaime, greičiau už kitus sugeba nustatyti grupės veikimo tikslus, suderinti pastangas ir pan.). Tarp lyderiavimo ir vadovavimo yra daug panašumų, tačiau ir pagrindinis skirtumas: vadovas iškeliamas ne vien grupės iniciatyva ir veikia jis ne tik grupės, o ir tų jėgų, kurios jį padarė vadovu, naudai. Efektyviausias vadovavimas, kai vadovavimo ir lyderiavimo rolės sutampa, vadovas taip pat ir neformalus grupės lyderis. Tai pasiekiama kai vadovais tampa mėgstami grupės nariai, kompetentingi, profesionalūs.

Psichologinė darna grupėje

Kiekvieną grupę sudaro labai skirtingos asmenybės. Kiekviena iš jų turi savitą požiūrį, nuostatas, orientacijas, vertybines normas, kiekviena iš jų jau turi susiformavusi tam tikrą gyvenimo modelį. „Suderinamumas, darna – tai grupės gebėjimas bendrai veikti, optimaliai sąveikaujant, tai yra optimaliai derinti veiksmus. Tarpasmeninis nesuderinamumas – tao žmonių individualių psichologinių ypatybių neatitikimas, t.y. du asmenys pasižymi tam tikromis sąlygomis sunkiai suderinamomis savybėmis“. (J. Kasiulis, V. Barvydienė, 2003, p. 67). Kolektyve žmonės turėtų papildyti vieni kitus – tai stiprina grupę, daro ją vertingą, vieningą.
Išskiriamos šios žmonių suderinamumo rūšys:
§ funkcinis suderinamumas – tai žmonių atitikimas pagal antropometrinius duomenis, pagal aukštosios nervinės veiklos tipą, amžių, fizinį bei sensomotorinį išsivystymą, ištvermę, treniruotumą, pasirengimą.
§ Psichofiziologinis suderinamumas – daugmaž vienodas judesių, reakcijų greitis, informacijos suvokimo ir apdorojimo sparta, tikslumas, kiti psichofiziologiniai parametrai.
§ Psichologinis suderinamumas – analogiškas situacijų suvokimas, vertinimas, adekvačios emocijos ir jausmai, panaši vaizduotė bei mąstymas, dėmesio savybės, temperamento tipų atitikimas ir kt.
§ Socialinis psichologinis suderinamumas – bendri tikslai, interesai, kolegų interesų įsivaizdavimas, požiūriai, ketinimai, pasaulėjauta bei įsitikinimai, vertybių orientacijos, analogiški socialinio elgesio tipai, bendros tradicijos ir kt.

F. Gorbov žmonių suderinamumui nustatyti pasiūlė prietaisą – homeostatą. Tyrimai atskleidė keturis žmonių tipus:
2) Siekiantys lyderiauti. Šie asmenys siekia dominuoti, atlikti užduotį gali tik privertę paklusti kitus grupės narius. Jeigu į grupę pakliūna keli lyderiai, užduotis lieka neatlikta dėl iškilusių tarpusavio konfliktų. Jeigu lyderiui nepavyksta pasiekti kitų narių paklusnumo, jis atsisako dalyvauti veikloje arba lieka joje pabrėžtinai pasyvus.
3) Individualistai – bandantys atlikti užduotis vieni.
4) Vedamieji – prisitaikantys prie grupės, lengvai paklūstantys kitų nurodymams, juos net būtina valdyti, jiems nurodinėti. Jie laukia paliepimų, nurodymų.
5) Kolektyvistai – bandantys dirbti kartu, bendromis pastangomis. Jie imasi iniciatyvos, priima kitų asmenų pasiūlymus, stengiasi kooperuotis, keičiasi informacija.
Kuo daugiau grupėje izoliuotųjų ir atstumtųjų, tuo grupės integratyvumas mažesnis ir priešingai.
Grupės darna – tai mažiausiomis sąnaudomis pasiektas didžiausias jos veiklos rezultatas. Nesuderinamumas – skirtingas požiūris į dalykus, draugiškų santykių stygius, nepalankumas vienas kito atžvilgiu.
Grupės darnumo kriterijais galima laikyti:
ü Jos veiklos rezultatus;
ü Žmonių emocines ir energijos sąnaudas;
ü Grupės narių pasitenkinimą darbu.
Svarbiausias suderinamumas – socialinis psichologinis suderinamumas – žmonių elgesio grupėje tipų sutapimas.
Darną grupėje pasiekti galima ir sąmoningomis pastangomis: žvelgiant į save savikritiškai, būti pakantiems kitų atžvilgiu, pasitikėjimu, maksimaliu užimtumu reikiama veikla ir kt.
Žmonių suderinamumas priklauso nuo:
§ Grupės ir jos narių individualių tikslų bei uždavinių;
§ Grupės funkcinės struktūros;
§ Veiklos pobūdžio, t.y. nuo tarpusavio priklausomybės;
§ Darną lemiančio žmonių skaičiaus;
§ Bendros veiklos laiko;
§ Žmonių temperamento;
§ Žmonių asmenybių tipų;
§ Asmens statuso grupėje;
§ Asmenybės kokybės.
Psichologinė darna kolektyve greičiau ir lengviau pasiekiama kai nariai laikosi vienodos socialinės psichologijos krypties. Tai vienas svarbiausių gero socialinio psichologinio grupės klimato komponentų.

Išvados

Psichosocialiniam klimatui grupėje, darbo kolektyve įtakos turi daugybė veiksnių: darbo sąlygos, vadovo pozicija, profesionalumas, vaidmuo grupėje, vertybinės asmenybės orientacijos ir kt. tačiau svarbiausia yra pati asmenybė, jos sugebėjimas prisitaikyti grupėje, laikytis nustatytų grupės normų išliekant pačiu savimi. Jeigu kiekvienas grupės narys bus profesionalus savo srities žinovas, taktiškas, tolerantiškas, pakantus, tuo pačiu reiklus sau ir kitiems, laikysis nustatytų grupės taisyklių, ritualų ir tradicijų, palankus ir geras psichosocialinis klimatas – garantuotas. Taigi pasitvirtina auksinė taisyklė: „jeigu kas nors mums nepatinka, pradėkime pirmiausia nuo savęs..“

Literatūra

Jacikevičius A. (1995), Žmonių grupių (socialinė) psichologija, – Vilnius: Žodynas.
Jacikevičius A. (1995), Siela, mokslas, gyvensena, – Vilnius: Žodynas.
Jucevičienė P. (1996) Organizacijos elgsena, Kaunas – Technologija.
Kasiulis J., Barvydienė V., (2003),Vadovavimo psichologija, – Kaunas: Technologija.
Myers D. G., (2000), Psichologija, – Kaunas: Poligrafija ir informatika.
Psichologijos Žodynas (1993), – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Leave a Comment