Scientologija

Untitled

Scientologija: išsilaisvinimo kelias ar manipuliavimas žmonių iliuzijomis?

0x01 graphic

0x01 graphic

Įrašė Andrius Navickas   

2004 07 16

Noriu trumpai aptarti vieną iš populiariausių šiandien žmogaus proto „pertvarkymo“ strategijų – scientologiją, kuri netgi pretenduoja į naują religiją. Scientologijos kūrėjas R.Hubbardas tvirtino, kad jis atrado „kelią, kuriame atskiras žmogus per studijas ir sielovadą gali įsisąmoninti savo paties nemirtingumą ir pasiekti aukščiausią tiesą“. Scientologijos kritikai savo ruožtu įsitikinę, jog tai gudrių manipuliacijų ir vergavimo organizacijai kelias, vedantis ne į laisvę, bet į visišką priklausomybę nuo tariamos religijos lyderių. Šio straipsnio tikslas – atskleisti įvairius scientologijos ypattumus, tiek demonstruojamus, tiek tuos, kurie paprastai slepiami nuo pašaliečio akių.

Kelio pradžia – testas

0x08 graphic
Pažintį su scientologija pradėsite gavę reklaminį lapelį, kuriame esate kviečiamas(-a) apsilankyti Dianetikos centre ir atlikti nemokamą testą, arba per scientologų leidinius, kurių galite šiandien rasti internete, beveik kiekvienoje bibliotekoje (čia jie siunčiami kaip dovanos), knygynuose. Į klausimą, ko galime tikėtis iš dianetikos, mums bus atsakyta: „Gilindamiesi į Dianetinę terapiją, jūs sužinosite, kodėl darėte tai, ką darėte, kas sukėlė tas tamsias ir nežinomas baimes, kurios atsirado jūsų vaikystės košmarų naktimis, supraasite, kur glūdi jūsų skausmo ir malonumų momentai“ (R.Hubbardas. „Dianetika“, p. 1).

Kuriam žmogui nekyla psichologinių problemų? Kam nesinori kontroliuoti savo psichikos? R.Hubbardas žada naują, veiksmingą ir moksliškai pagrįstą terapijos metodą, be to, knygoje įtaigiai kritikuojama visa tai, kas esą sudrumsčia mūsų

mąstymą: antidepresantai, elektrošokas, psichotropiniai vaistai. Skamba viliojamai, bet išlieka keletas svarbių klausimų. Kas yra R.Hubbardas, sukūręs nepaprastą terapijos metodą? Kaip medicina vertina šį metodą? Kiek kainuoja toks „gydymasis“?

Paprasčiausia iš visų šių klausimų atsakyti į paskutinį. Nors ir šiuo atveju pateikti konkrečius skaičius nėra paprasta. Visuotinai sutariama, kad kaina gana solidi. Tik vieni mano, jog tai – pinigų išmėtymas vėjais, kiti – kad tai išmintinga investicija į sveikatą ir laimę, treti – jog tai šėtono pinklės, kuriose pražūva ne tik žmogaus kūnas, bet ir siela. Dianetikos centrų atstovai paprastai nelabai mėgsta kalbėti apie gaunamą užmokestį. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvoje tokiai terapijai „pacientai“ išleidžia nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų, o pereiti visą Scientologijos bažnyčios siūlomą „išsilaisvinimo kelią“ (mūsų šalyje tai padaryti nepavyktų) kainuoja, skirtingais apskaičiavimais, nuo šimtoo iki kelių šimtų tūkstančių JAV dolerių.

Bet kuriuo atveju pirmą žingsnį dianetikos siūlomu keliu kiekvienas gali žengti nemokėdamas pinigų. Asmenybės analizės testą, kuris dar vadinamas Oxfordo galimybių testu, jūs nemokamai galite atlikti ne tik kiekviename Dianetikos centre, bet ir internete. Prieš atliekant testą jums veikiausiai dar kartą bus paaiškinta, kad jis padeda „tiksliai atkreipti dėmesį į asmenines silpnybes, labiau susidomėti savo asmeniu ir šį tą sužinoti apie asmenines tobulėjimo galimybes“. Deja, tikriausiai jums nepasakys, kad testo nėra patvirtinę jokie profesionalūs psichologai nescientologai, jog j

jis nuo pat sukūrimo nėra revizuotas, jog tai, kad testas vadinasi „Oxfordo“, yra komercinė gudrybė, nes jis niekaip nesusietas su Oksfordo universitetu ir tikrai nėra parengtas šioje mokymo įstaigoje.

Įdomu tai, jog instrukcijoje testo rezultatų vertintojams teigiama, kad netgi jei rezultatai atrodo itin geri, tai nereiškia, jog žmogui nereikalinga pagalba. Veikiau tai ženklas, kad asmuo nerealiai suvokia savo būseną bei pervertina savo sugebėjimus. Taigi Dianetikos centro darbuotojas, kad ir kokie būtų testo rezultatai, pasiūlo komunikacijos kursus, kurie gali jus paversti „nauju“, savimi labiau pasitikinčiu žmogumi, taip pat užsimenama apie specialios terapijos (auditingo) galimybę, pasiūlo nusipirkti R.Hubbardo leidinį „Dianetika“. 

Dianetika – genialus išradimas ar psichoanalizės karikatūra?

„Dianetika“ – iš tiesų įstabi knyga, atnešusi autoriui didžiulę šlovę ir, atrodo, atitikusi daugelio žmonių norą gauti aiškius savęs keitimo receptus. Leidinyje pateikiama specifinė žmogaus proto samprata. Hubbardo tvirtinimu, protą, be somatinio, sudaro dvi labai svarbios dalys: analitinis bei reaktyvusis protas. Analitinis protas – tai tobulas kompiuteris, kuris niekuomet neklysta. Tačiau kiekvienas žmogus taip pat turi ir reaktyvųjį protą, kurio pagrindas – įvairių deformacijų sankaupa. Šios deformacijos trukdo asmeniui būti racionaliam, jos yra daugumos ligų priežastis. Dianetikos tikslas – išlaisvinti žmogų iš reaktyviojo proto valdžios ir padėti visiškai atsiskleisti analitiniam protui. Pacientas išlaisvinamas terapija. Jos pagrindinis tikslas – pašalinti reaktyvųjį proto turin

nį. Pacientas negali matyti savo deformacijų, jam reikalingas auditorius (mokytojas), kuris drąsintų pažvelgti į nežinomus ar slepiamus sąmonės klodus. Sunaikinus reaktyvųjį protą, žmogui atsiveria galimybė pasiekti ramybės ir gerovės būseną.

Tik pasirodžius „Dianetikai“, žymus psichologas Erichas Frommas rašė: „Nepaisant fantastinių autoriaus pretenzijų, sunku rasti ką nors originalaus jo teorijose, nebent naujų žodžių, atitinkančių blogai suprasto ir nesuvirškinto froidizmo bei hipnotizmo epochos regresijos eksperimentų mišinį. <.> Skaitant šias ligos istorijas, kyla klausimas: gal autorius ketino sukurti linksmą kai kurių psichiatrijos teorijų parodiją patikliems skaitytojams? Tačiau knyga visiškai rimtai turi būti laikoma pavojingos tendencijos simptomu. Jei tai būtų tik maksimaliai supaprastinta ankstyvųjų Freudo teorijų populiarizacija, ji būtų nekenksminga. Tačiau `Dianetika’ išreiškia nuostatą, kuri yra diametraliai priešinga Freudo mokymui. Freudas siekė padėti pacientui suvokti savo psichikos sudėtingumą, o terapija buvo pagrįsta tuo, kad suvokdami save mes išsivaduojame iš iracionalių jėgų, sąlygojančių mūsų sutrikimus, vergijos pančių. <.> `Dianetikai’ nebūdinga pagarba žmogaus asmenybės sudėtingumui. Žmogus yra mašina, o racionalumas, vertinimai, psichikos sveikata, laimė pasiekiami inžinieriaus darbu. <.>“ (1950, „New York Herald Tribune Book Review“).

Nuo dianetikos prie scientologijos

Nors akademinių sluoksnių reakcija buvo neigiama, dianetika sparčiai populiarėjo ir netrukus R.Hubbardas pareiškė, kad ji tėra pirmas didelės religinės sistemos – scientologijos – lygmuo. Pradžioje pasiūlytas kaip mokslinė terapija, proto „tobulinimas“ ilgainiui buvo paske

elbtas „tobuliausios“ religijos dalimi. Kartu buvo papildytas mokymas, kuris skelbė, kad žmogus iš esmės yra dvasinė būtybė, suvaržyta „kūniškumo rūbu“. Jo tikslas – suvokti savo dvasiškumą, išsivaduoti iš kūniškumo priemaišų ir taip susigrąžinti begalines galias, kurias kažkada jis prarado. Praradimo aplinkybes aiškino įspūdinga kosmologija, tiesa, skirta tik tiems, kurie per įvairias scientologijos programas pakankamai ištobulėjo.

Kuo Scientologijos bažnyčia skiriasi nuo kitų organizacijų, siūlančių galių „praplėtimo“ paslaugas? Kodėl ji kelia tiek daug kontroversijų? Patys scientologai atsakytų, kad tai vienintelė tikrai moksliškai pagrįsta religija, ją puola tie, kurie negali pakęsti harmonijos ir tiesos, jog psichiatrai ir kiti mokslininkai bijo konkurencijos, todėl visais būdais kovoja prieš scientologiją. Kritikai savo ruožtu įsitikinę, kad scientologų pretenzijos vadintis religija yra noras išvengti mokslinės kritikos bei būdas manipuliuoti žmonėmis. Jie atkreipia dėmesį, kad Scientologijos bažnyčia yra turtinga organizacija, viešiesiems ryšiams skirianti labai daug pinigų. Scientologai esą bando paveikti politikus bei persekioja visus, kurie nors kiek kritiški jų atžvilgiu. Dar vienas kritikų argumentas: iškreiptai vaizduodami žmogaus psichiką ir „taisydami“ ją tarsi kompiuterį, scientologai siekia kontroliuoti žmogaus smegenis, taip pat labai dažnai jų gydymas gali turėti labai destruktyvių padarinių.

Kol vyksta scientologų bei jų kritikų ginčas, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje moka didžiulius pinigus, tikėdamiesi nusipirkti scientologų žadamą laisvę bei laimę. Žmogus turi teisę pats nuspręsti, kuo jam tikėti, tačiau labai svarbu, kad jis žinotų ne tik tai, kas rašoma reklaminiuose bukletuose, bet ir kritikų perspėjimus.

Scientologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Scientologijos centras Los Andžele, Holivudo bulvare

Scientologija (angl. scientology) yra amerikiečių fantastikos rašytojo Lafayette Ronald Hubbard (1911 m. kovo 13 d. – 1986 m. sausio 24 d.), dar žinomo, kaip L. Ron Hubbard, mokymo ir susijusių organizacijų visuma. Scientologiją L. Ron Hubbardas sukūrė kaip pagalbos sau filosofiją dianetiką, kuri buvo pristatoma kaip alternatyva psichoterapijai, o vėliau imta vadinti naująja religija. 1953 m. L. Ron Hubbard scientologiją apibūdino kaip „taikomąją religinę filosofiją“. Su scientologija glaudžiai susijusios tokios organizacijos kaip Scientologijos bažnyčia, Narkonon, Kriminon, Hubbard’o humanitarinis centras, Tarptautinis detoksikacijos centras. Scientologijos bažnyčia teigia, kad ji vienintelė turi teisę skleisti dianetikos ir scientologijos idėjas.

Scientologijos deklaruojamas tikslas yra reabilituoti tetaną (iš dalies atitinkantį sielą) ir taip atgauti pirminę „visiškos laisvės“ būklę.

Turinys

[slėpti]

1 Statusas

2 Apibūdinimas

3 Struktūra

4 Scientologijos kritika

4.1 Įtraukimo metodai

4.2 Scientologų kova su kritikais

4.3 Teismais patvirtinti nusikaltimai

5 Veikla Lietuvoje

6 Taip pat skaitykite

7 Nuorodos

0x01 graphic
[taisyti] Statusas

Įvairiose šalyseturi skirtingą statusą.

JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Meksikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Taivane scientologija pripažinta religine bendruomene, arba veikia kaip visuomeninė organizacija.

Vokietijoje scientologija laikoma komercine organizacija, religinės bendruomenės statusas jai nepripažįstamas. 1997 m. nuolatinė Vokietijos žemių vidaus reikalų ministrų konferencija nustatė, kad yra požymių, jog scientologijos organizacija turinti tikslų nukreiptų prieš demokratinę tvarką ir dėl to yra teisinis pagrindas saugumo struktūroms ją stebėti. Šio nutarimo pagrindu scientologija yra įtraukta į stebimų organizacijų sąrašus daugelyje Vokietijos žemių. Scientologai įtraukimą į stebimas organizacijas ginčija kaip nepagrįstą (žr.[1]).

Lietuvoje veikia kaip visuomeninė organizacija, religinės bendruomenės statuso neturi.

[taisyti] Apibūdinimas

Scientologija, pagal jos pasekėjų apibrėžimą, yra taikomoji religinė filosofija, o Scientologijos bažnyčia – scientologų religinė bendruomenė.

Pagal scientologijos kritikų apibrėžimą – tai eklektiško pobūdžio sekta, bandanti vaizduoti naują filosofijos, psichologijos pakraipą, „supermokslą“ (žr. žodžio „scientologija“ semantiką).

[taisyti] Struktūra

Organizacija turi hierarchinę struktūrą.

Organizacija susideda iš dviejų (pagal kai kuriuos spėjimus – daugiau) atskirtų lygmenų. Išorinį lygmenį sudaro įvairios sektos finansuojamos organizacijos (dianetikos centrai, Narkonon, Kriminon ir pan. įstaigos), vidinį (įslaptintą) – Sea Organization – sukarinta organizacija, skirta sektos interesų gynybai bei kitų sektos dalių valdymui. Pastaroji organizacija formaliai yra neginkluota, bet visais kitais atžvilgiais yra karinė (laipsniai, uniformos ir t.t.). Manoma, kad gali būti ir atskira organizacija, skirta ir Sea Organization bei kitoms scientologinėms grupėms valdyti, strateginiams sektos tikslams planuoti.

[taisyti] Scientologijos kritika

[taisyti]Įtraukimo metodai

Nauji nariai dažniausiai įtraukiami į sektą, siūlant praeiti „psichologinį“ testą, skirtą tariamoms psichologinėms ir pan. problemoms atrasti. Užpildydami šį testą, žmonės suteikia sektai pakankamai didelį kiekį asmeninės informacijos, kad sekta galėtų pradėti jais manipuliuoti, įtraukti į savo veiklą, panaudojant „auditingo“ metodus. Sektos narių hierarchija pagrįsta žiniomis, kurias įgyti gali atitinkamus pinigus sumokėję sektos nariai. Aukštesnio lygio žinios kainuoja daugiau, tačiau sektos nariai, jas įgiję, ilgainiui gauna teisę mokyti žemesnio lygio narius bei jiems perpardavinėti nupirktas žinias. Todėl, skirtingai nuo daugelio kitų sektų, šioje seniausi sektos nariai būna suinteresuojami dar ir finansiškai. Tam, kad senesni nariai neturėtų galimybės pasitraukti, jie dažnai įtraukiami į nusikalstamą veiklą ir paskui, esant reikalui, šantažuojami.

[taisyti]Scientologų kova su kritikais

Scientologų sekta yra įvaldžiusi visas šiuolaikines teisės bei žiniasklaidos poveikio metodikas. Itin aktyviai naudoja teismus, siekdama išstumtisavo priešus (dažniausiai – naudodamasi Autorių teisių įstatymais), taip pat – žurnalistus, siekdama įtikinti visuomenę scientologijos, dianetikos ir pan. pagrįstumu, paneigti savo sektantiškumą ir pan. Sektos atstovai skelbia, kad sekta kovoja už religinę laisvę, yra įvairių tarptautinių organizacijų dalyvė, pripažinta daugelyje valstybių, ir pan.; neigiami sektos vertinimai ar nusikalstamos veiklos faktai bandomi pateikti kaip nepatikimi ir t.t. Skirtingai nuo daugumos kitų sektų, itin aktyviai naudojasi Internetu bei kitomis moderniomis technologijomis. Daugeliu atvejų sekta į savo veiklą bando įtraukti politikus, dažnai – netiesiogiai, paveikdama politikų šeimų narius. Sektos priešininkus scientologai dažniausiai bando pavaizduoti kaip nusikaltėlius, įvairiais būdais bando juos diskredituoti, esant galimybei – šantažuoja. Žmonės, padedantys sektos nariams ištrūkti ir pasislėpti nuo sektos persekiojimo, kartais būna skundžiami policijai kaip žmonių grobikai ir panašiai.
1977 metais scientologų ofisuose atliktos kratos atskleidė jų ruoštą kovą prieš CSI-COP (Committee for the Scientific Investigation of Claims of the Paranormal, organizacija, kovojanti prieš šarlatanus, pseudomokslus ir šių dienų mitus). Jos dalis buvo ir CSI-COP diskreditavimo planas padirbinėjant CŽV dokumentus. FTB konfiskuoti dokumentaiįrodo scientologų ketinimus paskleisti gandus, esą CSI-COP tėra CŽV padalinys. 2002 m. scientologai kopijavimo teisių pažeidimų pagrindu reikalavo, kad Google paieškos sistema nerodytų įvairių svetainių, kritikuojančių šią religiją. Google sutiko su jų reikalavimais ir pašalino enturbulation.org, xenu.net ir kelias kitas svetaines.[1] Vėliau jos buvo gražintos.

[taisyti]Teismais patvirtinti nusikaltimai

1978 Prancūzijoje L. R. Haberdas ir dar 3 sektos nariai už akių nuteisti dėl apgaulės.

1980 JAV L. R. Haberdo žmona Mary Sue Hubbard ir 11 kitų sektos vadovų buvo nuteisti dėl įsilaužimo ir valstybinių dokumentų grobimo, klastojimo bei trukdymo teisingumui.

1988 Ispanijoje Heber Jentzsch (vienas iš sektos vadovų Ispanijoje) bei kažkiek kitų sektos narių buvo suimti dėl sukčiavimo.

1989 JAV sekta pripažinta kalta dėl dvasinės prievartos, taikytos prieš buvusį sektos narį Larry Wollersheim ir nubausta 2,5 milijono dolerių bauda.

1992 Kanadoje sekta, kartu su trimis jos nariais, pripažinta kalta dėl valstybinių dokumentų vagystės.

1994 JAV sektos atstovė Helena Kobrin buvo nubausta 17 775 dolerių bauda dėl piktybinio bylinėjimosi ir teismų panaudojimo kovai prieš sektos kritikus.

1996 Prancūzijoje vienas iš sektos vadovų buvo nuteistas dėl sektos nario Patrice Vic nužudymo, atlikto kaip prievartinė savižudybė, 12 kitų sektos narių nuteisti dėl sukčiavimo, bandymo paveikti liudininkus ir pan.

1997 Italijoje 29 scientologai buvo nuteisti dėl nusikalstamos organizacijos sukūrimo.

1998 Atėnuose (Graikija) scientologų organizacija buvo uždrausta dėl teisinių veiklos pažeidimų.

1999 Graikijoje 15 scientologų buvo nuteisti dėl neteisėto politikų sekimo.

[taisyti] Veikla Lietuvoje

Lietuvoje sekta veikia nuo XX a. 9-tojo dešimtmečio pabaigos. Žinoma, kad į savo veiklą buvo įtraukusi dalį Lietuvos mokslų akademijos ir „Žinijos“ draugijos narių, kuriais pasinaudodama, spausdino straipsnius mokslų akademijos leidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“). Nusikalstamoms organizacijoms nėra priskirta.

0x01 graphic
0x01 graphic
0x01 graphic
0x01 graphic

Leave a Comment