Untitled
Platonas -Sokrato apologija
Kuo skiriasi žmogaus ir Dievo išmintis?Sokratas teigė, kad eidavo pas kiekvieną, kuris skelbdavosi išmintingu, kalbėdavo su juo apie įvairius dalykus ir vertindavo jo išmintį. Iš tiesų, šitaip elgdamasis, filosofas siekė žmones priversti protauti, siekti žinių, objektyvios tiesos. Sokratas manė, kad išmintingiausias yra Dievas, nes tik jis viską žino. Žmogui toks absoliutus žinojimas yra nepasiekiamas. Taigi koks tuomet žmogus yra išmintingas? Jo manymu, išmintingas žmogus yra toks, kuris suvokia, kad iš tiesų nežino nieko. Tik tai suvokęs, žmogus pradeda siekti žinojimo. Kadangi žinios yra ne įgimtos, o įgyjamos, šis žinių ieškojimas turi trukti visą gyvenimą, nes žinios nėra baigtinės. Pats Sokratas save laikė turinčiu žmogišką išmintį, tačiaudauguma jo sutiktų žmonių jos neturėjo. Tie žmonės, kurie sakė žinantys daugiau už kitus, Sokrato nuomone, iš tikrųjų yra apsimetėliai ir dialogo būdu atskleisdavo kiekvieno jų silpnąsias vietas.
Kodėl, Sokrato manymu, mirtis yra geras dalykas?Pasak Sokrato, niekas nežino, kas yra mirtis. O gal kartais ji yra didžiausia laimė. Tačiau žmonės jos bijo, tarsi gerai žinodami, kad ji didžiausia nelaimė. Tai yra didžiausia nesąmonė, manyti, kad žinai ką nežinodamas. Todėl Sokratas sako, kad jis nebijo ir nevengia tokių dalykų, apie kuriuos nežino.
Ar galime teigti, kad Sokratas nusižudė?Netiesiogine prasme, taip, Sokratas nusižudė, t.y. atsisakė savanoriškai visų būdų išvengti mirties. Sokratas atsisakė ne tik prašyti pasigailėjimo ar maldauti sušvelninti nuosprendi — priešingai, jis netgi atsisakė prisipažinti esąs kaltas, teisme nepabijojo drąsiai apkaltinti ir jį įskundusiuosius, ir pačius teisėjus — jo bendrapiliečius, lygiai kaip ir nakčia pabėgti iš kalėjimo, draugams tai suorganizavus. Atsisako Sokratas savo paskutinėje priešmirtinėje kalboje ir galimybės būti ištremtam. „Labai jau gražus būtų mano gyvenimas: palikus savo kraštą senam žmogui keliauti iš miesto į miestą ir laukti, kol vėl išvys. Juk aš gerai žinau, kad man kur atvykus jaunuoliai klausysis mano kalbos, kaip ir čia klausosi. Ir jei varysiu juos nuo savęs, tai jie pasistengs mane išginti, įkalbėję vyresniuosius, o jei nevarysiu, mane dėl jų išvys jų tėvai ir giminės”.
Mirties samprataPasak Sokrato, mirtis yra arba numirus visai nieko nebejusti arba siela persikelsiš kūno į kitą vietą. Jeigu nieko nejauti, tarsi miegas toks, kaip užmigęs net nesapnuoji, tai būtų stebuklinga dovana mirtis. Jei mirtis lyg persikėlimas iš čia į kitą vietą, kur susirinkę visi mirusieji, tai kuri laimė galėtų būti didesnė už šią. Ar gi nebūtų susitikti su tėvais, draugais ir kitais.
Išminties samprata.Pasak Sokrato, pažinimui būdingas besąlygiškas tikrumas. Jis pasiekiamas specialiu protavimo metodu, žmonėms bendraujant intelektualiai, susiduriant jų nuomonėms. Nuomonių gretinimas, tiksliai formuluojant klausimus, padedąs atskleisti prieštaravimus ir prieiti prie sąvokų apibrėžimų,kurie ir reiškia tai, kas iš tikrųjų yra. Pasak Sokrato, jei žmogus nežinodamas dedasi daug ką žinąs, o Sokratas nežinodamas ir nesideda žinovu, tai Sokratui atrodo , kad jis yra išmintingesnis, nes Sokratas nesisako žinantis nežinodamas.Iš tikrųjų žmogus tik tariąsi žinąs, tačiau keldamas klausimus Sokratas griauna žmogaus tariamą žinojimą, kol tas galiausiai pripažįsta nieko nežinąs. Nuo šio momento prasideda tikros išminties ieškojimas. Išmintis – tai gėrio ir blogio pažinimas. Pasak Sokrato „Niekas nesielgia priešingai tam, ką mano esant teisinga“.
Kada ir kaip prasideda Sokrato kaip filosofo gyvenimas?Sokrato, kaip filosofo, gyvenimas prasideda kada jis pradeda kelti klausimus, siekiant pažinti save, kai jis pripažįsta, kad nieko nežino. Tada Sokratas eina į miestą, mezga pokalbius su gyventojais, juos egzaminuoja ir ragina teisingai gyventi.Žmogui labai svarbu rūpintis siela. Iš sielos kyla visas žmogaus gerumas. Kiekvienas blogas veiksmas kyla iš nežinojimo, kas yra gėris ir blogis. Žinantysis yra geras. Tad siekiant atskirti gėrį ir blogį, prasideda filosofo gyvenimas.