Nagelis-Valios laisvė,

TURINYS

Įvadas..............................2
Ar yra valios laisvė?..............................3
Kas lemia mūsų malonumus?..............................3
Pasirinkimo laisvė..............................4
Proto valdžia kūnui..............................4
Daugumos sekimas..............................4
Išvados..............................5Įvadas
Valios laisvė- laisvės esmė, bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio.
Kam būtent savo gyvenime mes galime daryti įtaką? Ar pakanka mums skirtos veiksmų laisvės tam, kad keistume savo gyvenimą ir likimą?
Kodėl žmogus natūraliu keliu, iš prigimties negauna šiio supratimo?
Nepaisant to, kad mūsų prigimties esmė yra tingumas ir sveikas egoizmas (noras maksimaliai gauti minimaliai stengiantis), kodėl mes, skirtingai nei gyvūnai, elgiamės neapgalvotai ir neefektyviai?
Galbūt mes veikiame ten, kur viskas užprogramuota iš anksto ir mūsų dalyvavimas turi būti kur kas pasyvesnis?
Galbūt daugeliu gyvenimo atvejų „šaukštai jau po pietų“, o mes manome, kad įvykių eiga priklauso nuo mūsų?
Galbūt mums apskritai reikia pertvarkyti savo gyvenimą ir nežiūrėti į jį taip, tartum mes kažką sprendžiame? Gal leisti jam tekėti sava vaga, o patiems attsiriboti ir veikti tiktai tose sferose, kurios pasiduoda mūsų įtakai?Ar yra valios laisvė?
Vienoje senovinėje maldoje sakoma: „Dieve! Duok man jėgų savo gyvenime pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man vyriškumo priimti tai, kas ne mano valioje pakeisti, ir duok man iš

šminties!
Prieš prededant analizuoti Nagelio „Valios laisvę“ turime sužinoti kas tai yra laisvė.
Laisv- tokia žmogaus galia , kurią jis vykdo kaip savo paties valią savo atsakomybę.
Laisvė visada susijusi su atsakomybe , jos viena be kitos neegzistuoja. Laisvei svarbu tai,
ką žmogus daro. Įvairiose srityse skirtinga ir laisvė, ir atsakomybė: vienur laisvė didesnė, kitur – mažesnė. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės, nuo žmogaus sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo jis labiau atsakingesnis.
Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių: visuomenė, kurioje žmogus gyvena, t.y. valstybė, jo paties charakteris, valia ir t.t. Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą. Žmogus, žinodamas gamtos dėsnius, gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti.
Neapgalvotai elgiasi vaikai, nes jie vystosi (taip yra gamtos sutvarkyta) nesąmoningai arba veikiami instinktų. Suaugęs žmogus užsibrėžia tikslą, ir noras jį pasiekti suuteikia jam energijos judėti tikslo siekiant. Siekdami tikslo mes klaidingai nustatome savo galimybes. Tai reiškia, kad mes norime pasiekti tai, kas neįtikėtina, arba pakeisti tai, kas mums nepavaldu.
Gamta nesuteikia mums informacijos apie tai, kurie mūsų veiksmai iš tiesų laisvi, o kurie tiktai laisvės iliuzija, savęs apgaulė. Gamta leidžia mums klysti – tiek kiekvienam žmogui, tiek ir visai žmonijai.

Mūsų gyvenimas – tarp malonumo ir kančios

Išanalizavęs žmogaus veiksmus, Nagelis pastebi, kad jie visi neišvengiami ir buvo atlikti verčiant aplinkybėms. Vidinė žmogaus prigimtis ir iš

šorinės aplinkybės priverčia žmogų veikti pagal jame esantį elgesio ritmą.
Gamta patalpino mus tarp malonumo ir kančios. Ir neturime mes valios laisvės rinktis kančią ar atstumti malonumą. O visas žmogaus pranašumas gyvūnų atžvilgiu yra tas, kad žmogus sugeba matyti tolesnį tikslą ir todėl yra pasiruošęs susitaikyti su tam tikra kančios porcija, ateityje matydamas atlygį arba nesusitaikydamas pasielgti bevališkai ir vėliau jausti sąžinės graužatį pvz.: užkandinėje pasimti šokolado pyragaitį vietoj netukinančio persiko.Kas lemia mūsų malonumus?
Maža to, kad mes neturime laisvo pasirinkimo, nesirenkame patys ir malonumo pobūdžio. Tai vyksta ne mūsų laisva valia ir noru. Mes nesirenkame mados, gyvenimo būdo, pomėgių, maisto ir panašiai – visa tai „pasirenkame“, priklausomai nuo supančios visuomenės norų ir skonio. Ir ne geriausios jos dalies, o daugumos.Pasirinkimo laisvė
Nors ir ne mes lemiame savo esmę, kuo ir kaip gimti, bet mes galime daryti įtaką rinkdamiesi savo aplinką, t.y. draugus, knygas, mokytoją. Tačiau pasirinkus aplinką, kitą mūsų būseną jau nulemia tai, ką gali duoti aplinka.
Iš pradžių egzistuoja laisvė pasirinkti tokių mokytojų, knygų ir draugų aplinką, kurie skatintų geras mintis. Ir jei žmogus nepadarys šito, o bus pasiruošęs patekti į bet kurią atsitiktinę aplinką, skaityti bet kokią atsitiktinę knygą, tai, žinoma, pateks į blogą aplinką arba leis laiką, skaitydamas bevertes knygas (jų daugiau ir jo
os žymiai mielesnės), kol galiausiai būtinai įgis blogą išsilavinimą ir dėl to ims neteisingai elgtis gyvenime.
Todėl yra aišku, kad atlygį ar bausmę žmogus gauna ne už blogas mintis bei poelgius, kurių jis negali rinktis, o už tai, kad nepasirinko geros aplinkos, nes visada yra galimybė pasirinkti, o teisti ir bausti žmogų reikia taip, kad jis suprastų, kad jį teisia ne už patį poelgį, o už neteisingos aplinkos pasirinkimą.
Todėl besistengiantis savo gyvenime ir kiekvienąsyk besirenkantis geresnę aplinką nusipelno sėkmės ne už geras mintis (jos kyla žmogui savaime), o už pastangas kaskart renkantis geresnę aplinką, teikiančią jam šias mintis. Tas, kuris kiekvieną kartą renkasi geresnę aplinką, gauna atlygį – savo kitą, geresnę, pažangesnę būseną, pavyzdžiui, pagal Nagelį Jūs pakvietėte žmogų vakarienės ir jis pavogė iš jūsų muzikinius kompaktus, bet tai dar nereiškia, kad jis taip norėjo pasielgi, visa tai buvo nulemta tam žmogui gimus, vadinasi jo elgesys buvo iš anksto determinuotas ( nulemtas ) jam pasirinkus netinkamą aplinką,galbūt net vaikystėje.Proto valdžia kūnui
Žmogaus protas yra gyvenimo situacijų pasekmė. Kai kūnas nepajėgus nustatyti, kas žalinga, o kas naudinga, atsiranda proto būtinybė, ir tada protas visiškai valdo žmogaus kūną (t.y. žmogaus norus), leisdamas išvengti blogio ir artėti prie gėrio.

Ir tiek, kiek žmogus supranta, jog protas yra gyvenimiško patyrimo pa

asekmė, jis pasiruošęs priimti kito žmogaus, kuriuo pasitiki, protą ir išmintį kaip įstatymą, Nagelio pavyzdys su vegetaru, ka rinktis kavinėje valgyti, kai šalia yra žmogus gyvenantis ir propaguojantis sveiką gyvenimo būdą.Daugumos sekimas
Visur, kur kyla nesutarimas tarp individo ir daugumos, mes privalome priimti sprendimą, atitinkantį daugumos norus. Bet šis įstatymas grąžina žmoniją atgal, juk dauguma – neišsivysčiusi, o išsivysčiusių žmonių visad būna mažuma.
Tačiau jei jau gamtos mums skirta gyventi visuomenėje, tai turime vykdyti visus visuomenės įstatymus, nepriklausomai nuo to, suprantame gamtos dėsnių prasmę ar ne. Todėl įstatymas paklusti bendro žmonių egzistavimo taisyklėms – vienas iš natūralių gamtos dėsnių, ir mes privalome jo laikytis itin skrupulingai, visiškai nepaisydami savo supratimo.
Kaupdama patirtį, žmonija palaipsniui vis labiau įsitikina, kad gyvenimas, kaip sakoma, daro savo, ir viskas vyksta pagal kažkokį – ne nuo mūsų priklausantį “scenarijų”. Gal likimas tyčiojasi iš mūsų?
Atsisakydamas beprasmių veiksmų, susijusių su kūniškaisiais ir žmogiškaisiais norais, bei sutelkdamas savo pastangas aukštesniajai prigimčiai, aukštesniajam valdymui atverti, žmogus tuo pačiu įgyja galimybę viską valdyti šiame pasaulyje. Todėl pastangos realizuoti savo norus per šį pasaulį, užpildyti save šiame pasaulyje – bergždi mėginimai pakeisti savo likimą.
Taigi visi žmogaus veiksmai, visos jo būsenos šiame pasaulyje yra nulemti iš anksto- determinuoti, viskas, išskyrus vieną dalyką, nuo kurio priklauso visi kiti.Išvados
Bendru požiūriu valios laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio.
Bet kuriuo atveju valios laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu įsigilinsime į jos turinį, tai iš mūsų supratimo beveik nieko neliks. Juk prieš reikalaudami asmens laisvės, mes turime padaryti išvadą, kad kiekviena asmenybė jos siekia. Bet prieš tai derėtų įsitikinti, ar gali asmenybė veikti laisvu noru.

Literatura

1. Thomas Nagel „ Ka visa tai reiškia? “ Labai trumpas įvadas į filosofiją. 1987 m.
2. Internetas: http://perkunas.vtu.lt/filosofija/anapus/anapus7.html

Leave a Comment