Ar mokslas daro žmogų laimingesnį?Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Deja, vienu žodžiu į šį kalusimą atsakyti negalima, nes teigdami, kad mokslas daro žmogų laimingesnį, negalime nepaisyti mokslo daromos žalos.Nuo senų senovės žmogus stengiasi atrasti kažką naujo, kurti įvairiausius dalykus, kurie palengvintų jo gyvenimą. Atsiradus pirmąjai civilizacijai, atsirado ir mokslas, buvo pradėti kurti nauji prietaisai ir išradimai. Ratas – vienas svarbiausiu žmonijos išradimų – buvo sukartas palengvinti žmonių darbui. XVIII amžiaus pabaigoje vyko didžiausias mokslo perversmas. Tuomet lyg perkūnas iš giedro dangaus pasipylė įvairiausi išradimai, kurių dauguma buvo skirti vienaip ar kitaip padėti žmogui. Net sunku įsivaizduoti, kokiu greičiu vyko pasikeitimai. Vienas po kito pramonėje buvo įdiegiami nauji technikos išradimai, per keliasdešimt metų ivyko transporto revoliucija. Pažanga polimerų srityje įgalino žmoniją turėti užtektinai drabužių. Agrotechnikos išvystymas padėjo pamaitinti milijonus ir atstumti bado šmėklą. Atominės energijos pažabojimas suteikė elektrą milijonams ir sutaupė gamtos išteklius, nors ir buvo rizikos. Šių dienų žmonija įžengė į informacijos amžių, kai kompiuteriai ir telekomunikacija pakeitė mūsų gyvenimą. Kai kurie mokslininkai sako, kad vieną gražią dieną mokslo pažanga keliais dešimtmečiais prailgins, šiuo metu natūralia organizmo egzistavimo riba laikomа žmonių gyvenimo trukmę. Visi šie pasikeitimai smarkiai pakeitė žmonių gyvenimo salygas ir būdą.Net ir šiandien, kai atrodo, kad žmogus jau turi viską ko reikia ar gali prireikti ir kad jau viskas yra išrasta, mokslas vis tiek sparčiai žengia į priekį. Mokslininkai nuolat tobulina ar sukuria naujus išradimus, kurių pagrindinis tikslas – padėti žmogui.Kita mokslo sritis, kuri labai daug prisideda prie žmogaus gyvenimo palengvinimo – medicina. Sulfamidų, penicilino ir kitų antibiotikų atradimas išgelbėjo daugelį nuo ankstyvos mirties ir pailgino amžių. Naujos medicinos technologijos dabar, kaip niekada iki šiol, padeda žmogui. Mano manymu svarbiausias medicinos uždavinys buvo, yra ir, matyt, bus – padaryti žmogų laimingą, sveiką, o jo gyvenimą – visavertį ir kokybišką.
Nors žmogus ir siekia gėrio, kartais griebiasi kraštutinių chaotiškų veiksmų. Valstybės, norėdamos apsiginti nuo galimų puolimų, pradėjo kurti įvairius ginklus. Štai čia ir prasideda mokslo atradimai tikrai nedarantys žmogaus laimingo. Didžiausia grėsmę žmonijai kelia karo pramonė ir ginklai. Šiandien karo pramonėje yra sėkmingai kuriama ir pritaikoma daugybė modernių išradimų. Dėl šios priežasties šuolaikiniai ginklai ir karo mašinos atrodo ypač grėsmingai. Lazeriu nutaikomos raketos, palydovinės sekimo ir stebėjimo sistemos, jokiais radarais nefiksuojami naikintuvai ir bombonešiai galintys tyliai ir nepastebėti pasiekti ir sunaikinti bet ką ir bet kur. Galbūt jų keliamas siaubas padės užkirsti kelią ateities karams, tačiau visos šios technologijos gali ir sunaikinti Žemę.Tačiau Žemę sunaikinti gali ne tik karas ar branduoliniai ginklai. Sparčiai besivystanti pramonė ir didėjantis automobilių kiekis taip pat daro daug žalos. Pastaraisiais metais vis daugėja odos vėžio susirgimų, akių tinklainės pažeidimų, silpnėja augalų ir gyvūnų imuninė sistema, nyksta planktonas ir žuvų mailius, mažėja žemės ūkio kultūrų derliai. Visi šie reiškiniai susieti su stratosferos ozono sluoksnio plonėjimu, kurį sukelią tie patys išradimai, kurie yra skirti padėti žmogui.Pabaigai norėčiau pasakyti, kad mokslas gali daryti žmogų ir laimingesnį ir nelaimingesnį, tačiau tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Mokslo ir technologijų laimėjimai nemažai daliai žmonijos suteikė gerovę, tačiau drauge priartino ir pragaištį. Mes patys turime stengtis, kad mokslas teiktų mums naudos ir laimės, ir mes patys turime kiek įmanoma stengtis mažinti mokslo išradimų keliamą grėsmę.MOKSLAS IR PAŽANGA(Potemė: „Pažanga šiuolaikiniame pasaulyje jau ima kelti grėsmę žmogiškumo idėjai – tikslui, kurį ji turėjo realizuoti. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį“)
Pažanga šiuolaikiniame pasaulyje jau ima kelti grėsmę žmogiškumo idėjai – tikslui, kurį ji turėjo realizuoti. Žmogus dažnai tampa savo sukurto mokslo auka…1969 metais Indijoje buvo pastatyta „Union Carbide“ gamykla, kuri Indijos rinkai turėjo gaminti „Sevin“ pesticidą. Pagrindinis chemikalas šiam pesticidui yra labia pavojinga medžiaga – metilo izocianatas. Kompanija turėjo financinių nesklandumų, todėl buvo sumažintas darbuotojų skaičius, išjungtos apsaugos sistemos – į saugumą buvo žiūrima pro pirštus. Dėl nesandarių vožtuvų ir surūdijusių vamzdžių įvyko reakcija, kurios metu susidarė apie 40 tonų vandenilio cianido bei kitų chemikalų mišinys. Jis išsiveržė tirštu debesiu, kuris užklojo daugiau nei pusę milijono žmonių. Daugelis jų mirė tą pačią naktį, kiti pradėjo dusti, apako visam laikui. Taip įvyko todėl, kad į nukentėjusių žmonių kraują pateko nuodų ir pažeidė beveik visas organizmo sistemas. Taigi žmonės, kurie vadovavo gamyklai, neturėjo žmogiškumo. Jie labiau vertino ne žmonių gyvybes, o pinigus. Kaltininkai taip ir liko nenubausti, o plotas, kuris buvo užterštas – taip ir liko neišvalytas. Dar ir dabar ten yra gyvenamos vietos ir gyventojų sveikata iki šiol yra veikiama šių chemikalų, tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio.Didelę grėsmę žmogiškumui kelia dar viena mokslo “pažanga” – nėštumo nutraukimas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2002 metais pritarė leidimui legalizuoti Lietuvoje mifepristoną – vaistą, suteikiantį moteriai galimybę nutraukti nėštumą namie, be chirurgo įsikišimo. Kadangi Lirtuvos įstatymai leidžia nutraukti tik ne didesnį kaip 3 mėnesių nėštumą, įteisinus mifepristoną, atsivėrė neribotos kriminalinių nėštumo nutraukimų galimybės ir niekas negalės nustatyti, kodėl nustojo vystytis gemalas – savaime ar pavartojus mifepristoną. Dabar moteris gali atsikratyti vaiko praktiškai bet kurį nėštumo mėnesį. Statistikos duomenimis pasaulyje per metus atliekama 50 milijonų nėštumo nutraukimų. Taigi nėštumo nutraukimai kelia didžiulę grėsmę žmogiškumui. Netgi motinos nebevertina savo vaikų gyvybės…
Dar viena mokslo pažanga, kuri kelia grėsmę žmogiškumui, yra kompiuteriniai žaidimai, internetas, televizijos laidos. Taip yra todėl, kad vaikai labia dažnai mato smurtą televizijos programose, internete ar žaisdami kompiuterinius žaidimus. Elgesio tyrimai rodo, jog vaikai arba imituoja matytus smurtinius veiksmus, arba juos įsidėmi ir vėliau išreiškia dar agresyvesniu elgesiu. Dažnai tokiuose vaikuose nebelieka jokio žmogiškumo.Taigi mokslo pažanga šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau kelia grėsmę žmogiškumui. Mokslo pažanga tampa nevaldoma ir žmogus lieka savo sukurto mokslo auka.