Kinų FILOSOFIJA

Kinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919). Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retas išimtis, liko nuošalyje nuo Kinų mokslo raidos. Jos idėjos ir idėjų reiškimo formos sunkiai perteikiamos Europos filos. kategorijoms. Kita vertus, senosios filosofijos sąvokos nebuvo griežtai apibrėžtos, dėl to įvairios mokyklos jas įvairiai interpretavo. Filosofiją sudarė metaforas, aforizmai, palyginimai ir pavyzdžiai ið istorijos, o ne logiðkai susijusių teiginių sistema. Filosofijos mokslų sąvokos vystėsi gana lėtai. Klasikinė filosofija pirmiausia gvildeno praktinius visuomenės ir valstybės valdymo, moralės klausimus. Ji buvo supolitinta, filosofai neretai buvo ir valstybės veikėjai. Viena klasikinės filosofijos problemų buvo dangaus ir visa, kas egzistuoja, kilmė. Dangus (tian) iš pradžių buvo suvokiamas kaip aukščiausias valdovas, likimas ir visa, kas egzituoja, pagrindas. Žemė galinti egzistuoti tik dangaus pritarimu; dėl to viešpataujanti klasė visokeriopai rėmė šią dangaus mistifikaciją. Paveldimosios aristokratijos santvarkos irimas pakeitė ir tikėjimą dangaus galybe. Ankstesnieji dangaus vaizdiniai ilgainiui užleido vietą realistiniam požiūriui. Natūrfilosofai apibūdindami pasaulį, reiškė stichiškai materialistines ir dialektines idėjas. Pirminę materiją (ci) sudarą 5 elementai – vanduo, ugnis, medis, žemė ir metalas, kurie veikiami prieðingų jėgų in (pasyvios moteriškos) ir jan (aktyvios vyriškos), sukurią pasaulio įvairovę. Šių kosminių jėgų dualizmu kinų filosofai aiškino gamtos kitimus. Materialistines pažiūras į dangų ir gamtą reiškė daosistai, žymiausias jų – Lao Dzė (Filosofija Daosizmas). Dangų jie laikė gamtos dalimi, susidedančių iš lengvų in ir jan dalelių ir kintančia pagal filosofiškai dao, t.y. natūraliai. Naivia forma reikšdami visuotinio dėsningumo idėją, daosistai sufatalino dao ir teigė, kad jam negalima pasiprieðinti.

Žinomiausią etinę ir politinę doktriną sukūrė Konfucijus (551-479 pr. kr.). Stiprindamas senuosius papročius ir tradicijas, jis rėmė egzistuojančius visuomenės santikius, teisino socialinę nelygybę ir diduomenės privilegijas. Konfucijaus priešininkas buvo Mo Dzė (V a. pr. kr.) ir jo ðalininkai moistai. Humanizmo (visuotinės meilės) principą siūlydami išplėsti visiems žmonėms, moistai stengėsi lygybės idėją pagrįsti etikos pžiūriu. Įstatymininkai, arba legistai, kurių žinomiausias Chan Fėjus (III a. pr. kr. filosofija Fadzia), skelbė, kad protas svarbesnis už tradicijas ir senuosius etinius postulatus, nes buvo stengiamasi paveldimąją feodalinę hierarchiją pakeisti valdžios skiriamais pareigūnais. Priðingai filosofijos konfucianizmui, legistai kūrė valstybės valdymo teoriją, paremtą visuotiniais įstatymais. Jų idėjos padėjo kurti centralizuotą Kinų valstybę. Nominalistai (mindzia) tyrė pažinimo ir logikos, apstraktaus mąstymo problemas, kartu su moistais ieðkojo taisyklingo samprotavimo būdų. Konfucijaus pasekėjai, derindami jo ir legistų pažiūras, sudarė prielaidas atsirasti naujam konfucianizmo pavidalui, kurį, papildytą daosizmo idėjomis, galutinai suformavo Dung Džung-šu (II a. pr. kr.). 136 pr. kr. paskelbta paskelbta oficialia ideologija, evoliucionuodamas konfucianizmas išsilaikė iki XX a. pr. kr.

Vang Čungas (27-104), perėmęs klasikinės filosofijos stichinės dialektikos motyvus, pasaulį ir žmogų kildino iš subtilios medžiagos – pirminio eterio (juan ci). Viduramžių materialistas Fan Dženas (450-515) skelbė sielos mirtingumą, pirmasis teigė, kad siela yra kūno funkcija. X-XIII a. formavosi neokonfucianizmas, kurio žymiausias atstovas yra dualistas Džu Si (1130-1200) XV-XVIII a. Kinijos filosofai tik komentavo Konfucijaus ir vieno ţymiausių jo pasekėjų Meng Dzė veikalus.XIX a. II pusėje plito politinė švietėjiškoji ideologija, skelbusi socialinių pertvarkymų būtinumą. XX a. I pusėje buvo skelbiamos V.Europos filosofijos, sociologijos koncepcijos – neokantizmas, socialinis darvinizmas, pragmatizmas. Rev. dem. judėjimo ideologai, vadovaujami Sun Jat-seno, kėlė šalies demokratizavimo, antifeodalines ir antiimperialistines idėjas.

Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ėmė plisti marksizmas-leninizmas. 1949įsteigtas Kinijos MA filosofijos institutas; jis tyrė teorines marksizmo-leninizmo problemas, Kinijos filosofijos istoriją; buvo leidžiami marksizmo-leninizmo klasikų raštai. Mao Dze-dungo pažiūras paskelbus didžiausiu filosofijos laimėjimu, filosofijos raida Kinijoje buvo pristabdyta, nustota leisti filosofijos žurnalŕ, filosofijos veikalus, išskyrus vieną kitą knygą iš Kinų filosofijos istorijos.