atomistika

Turinys

1. Įvadas 2
2.Parmenidas ir jo amžininkai 3
3.Atomistai 4
4. Demokritas 4
5. Atomistika 5
6. Kitų filosofų požiūris į Demokrito tezes 6
7. Pitagorininkai ir Demokritas 7
8. Šių dienų atomų teorija 7
9. Išvados 9
10. Literatūra 101. Įvadas
Iš graikų kalbos yra kilęs žodis filosofija. Iš graikų mąstymo atsirado ir visos sąvokos bei problemos, kurios kaip toliau nebesvarstytinas paveldas perėjo ne tik į Vakarų viduramžių, naujųjų laikų ir šiuolaikinę filosofiją. Graikų filosofas – tai pirmasis tikras teorijos žmogus, kuris gyvena, kad pažintų, pažinimą laiko gyvenimo tikslu, o pažįsta, kad gyventų, įgytu pažinimu grindžia, formuoja gyvenimą. Toks buvo ir viienas ir Graikijos žymiųjų filosofų – Demokritas. Jisai yra paskutinysis iš natūrfilosofų atstovų, kuris priešingai nei Anaksagoras, yra gamtos teologinio aiškinimo priešprieša. Demokritas – tai mechanistinis vieno didžiausių senovės (jau ketvirtojo šimtmečio) gamtos tyrėjų pasaulėvaizdis. Jisai – atomistikos moderniąją prasme atstovas. Demokritas išsiaiškino pagrindinį bene tuo metu rūpimą klausimą: iš kokių mažiausių dalelių yra sudaryta gamta. Jis pasiūlė atomo teorija, kuri ir leidžia suprasti gamtos esmę. Demokritui taip pat svarbu buvo išsaikinti ir gamtos kintančius reiškinius ir taip pat išdėstyti savo mintis apie taai, kodėl visi tie gamtoje vykstantys virsmai vyksta. Demokritas mechanistinį pasaulio suvokimą išplėtoja į aiškų ir sąmoningą materializmą ( tam tikra prasme, žinoma, visi seniausi graikų filosofai buvo materialistai: visa kas, tikra jiems yra ir kūniška). Siela sudaryta iš atomų. Šiame darbe st

tengtasi kuo išsamiau išnagrinėti Demokrito pateiktas teorijas, ypatingas dėmesys skirtas Demokrito sukurtai atomo teorijai. Bandyta palyginti Demokrito pateiktas idėjas su kitų žymių filosofų idėjomis.2.Parmenidas ir jo amžininkai
Apie 500 m. pr. Kr. Keletas filosofų gyveno graikų kolonijoje Elėjoje Pietų Italijoje. Šie elėjiečiai suko galvas bandydami atsakyti į panašius klausimus. Garsiausias buvo Parmenidas ( apie 540-480 m. pr. Kr.). Parmenidas teigė, kad visa, kas egzistuoja , yra amžina. Tai buvo paplitusi graikų nuomonė. Jie laikė bemaž savaime suprantamu dalyku , jog viskas pasaulyje yra amžina. Niekas iš nieko neatsiranda, teigė Parmenidas. Ir tai, kas yra, negali pavirsti į nieką. Tačiau Parmenidas nuėjo toliau už daugumą kitų. Jis teigė, kad neįmanomas joks tikras kitimas. Niekas negali virsti kažkuo kitu. Žinoma, Parmenidas matė, kad gamta, priešingai yra nuolatinio kitimo pavyzdys. Juslėmis jiis suvokė, kaip viskas aplinkui kinta. Tačiau tai niekaip nesiderino su tuom, ką jam sakė protas. Kai buvo priverstas pasirinkti, kuo tikėti, juslėmis ar protu, pasirinko protą. Mes dažnai sakome: nepatikėsiu, kol nepamatysiu savo akimis. Tačiau Parmenidas netikėjo ir pamatęs. Jis manė, kad jusles mums rodo iškreiptą pasaulio vaizdą, kuris prieštarauja žmogaus protui. Būdamas filosofu jis laikė savo pareiga išaiškinti visas juslines regimybės formas. Toks tvirtas tikėjimas žmogaus protu vadinamas racionalizmu. Racionalistas yra tas , kuris tiki, jog žmogaus protas yra pa
asaulio paižinimo tikslas. Niekas nestovi vietoje. Parmenido amžininkas buvo Heraklehas ( apie 540-480m.pr.kr.).gyvenęs Efese, Mažojoje Azijoje. Jis teigė, kad pagrindinės gamtos savybės ir yra nuolatinis kitimas. Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad jis labiau pasitikėjo juslėmis nei Parmenidas. Viskas juda ir nieko nėra amžina. Todėl ir negalime dukart įbristi į tą pačią upę. Nes kai brendu į upę antrą kartą, ir aš , ir upė jau esame kiti. Atkreipė dėmesį į tai , kad pasaulis pilnas nuolatinių priešybių . jei niekada nejaustume alkio, nedžiuginto sotumo jausmas. Pasak jo, ir gėris ir blogis yra būtinos visumos dalys. Jei nebūtų nuolatinės priešybių kaitos pasaulis nustotų egzistavęs. Keturi pagrindiniai dalykai. Abu filosofai teigė, kad niekas nekinta ir todėl juslinis suvokimas yra nepatikimas.3. Atomistai
Leukipas iš Mileto apie 435 m. pr. M. e. Ir Demokritas iš Abderos ( Šiaurės Graikija). Jie pasaulį suskaidė į mažiausias akimi neregimas dalelytes, kurioms priskyrė Parmenido aprašytąsias materijos savybes.atom reiškia tai kas negali būti padalinta. Vien vandenį sudaro daug skirtingų atomų. Tačiau kaip tie atomai juda (Parmenidas sakė, kad visa erdvė yra užpildyta). Tad Demokritas įvedė begalinę tuščią erdvę, kurioje ir juda atomai (kaip dulkelės Saulės spinduliuose). Atomai judėdami atsitrenkia vienas į kitą ir keičia vietą Atomai yra savaime judantys (be išorinės jėgos poveikio). Atomistai palaikė Parmenido tiesos ir pavidalo skirtumo koncepciją. Priminės sa
avybės priklauso fiziniams objektams ( dydis, forma). Antrinės yra suvokimo dalykas: spalva, skonis, temperatūra ir kt. (kas man skanu, kitam gali būti ir neskanu). Ir tik atrodo, kad rožė kvepia maloniai.4. Demokritas
Demokritas ( gr. Demokritos) Adberietis (460-370), gr. Filosofas, Sokrato amžininkas. Tai universalių gabumų žmogus, išmėginęs jėgas visose mokslo ir gyvenimo srityse. Išlikę fragmentai apie etiką, mediciną, fiziką, matematiką, techniką. Remdamasis Leukipo pažiūromis sukūrė nuoseklų mokslą apie atomus – atomistiką. ( Verlag, 1995).
Šis filosofas yra Anaksagoro gamtos teologinio aiškinimo priešprieša.
Tai paskutinis natūrfilosofistas. Jis pritarė savo pirmtakų nuomonei, kad pasikeitimai gamtoje negali vykti dėlto, kad kažkas iš tiesų kinta. Todėl jis iškėlė mintį, kad viskas turi susidėti iš mažų, nematomų plytelių, kurios yra amžinos ir nekintamos. Demokritas rado atsakymą į klausimą apie pirminę medžiagą ir kitimus. Demokritas taip pat iškėlė keletą naujų klausimų. Jam rūpėjo tokie kaip viskas vyksta mechaniškai, nepripažino jokių dvasinių jėgų, ir teigė, kad žmogus neturi nemirtingos sielos.5. Atomistika
Žodis “ atomas” reiškia “ nedalus”. Demokritui buvo svarbu pabrėžti. Jog tai, iš ko viskas sudaryta, negali būti daloma į dar mažesnes daleles. Kitaip jos negalėtų būti statybine medžiaga. Nes jei atomai nuolat diltų ir dalintųsi į vis mažesnes daleles, gamta palaipsniui suskystėtų. Gamtos statybinė medžiaga turi būti amžina – nes iš nieko niekas neatsiranda. Atomai turi būti kieti ir tankūs, ta
ačiau jie negali būti vienodi. Jei visi atomai būtų vienodi, negalėtume paaiškint kaip iš jų viskas susidarė. Demokritas teigė, kad gamtoje yra nesuskaitoma galybė įvairių atomų. Vieni jų apvalūs ir glotnūs, kiti netaisyklingi ir kampuoti. Kadangi atomai yra netaisyklingos formos ir visi skirtingų , todėl ir gali sudaryti pačius įvairiausius kūnus. Nors atomai ir yra skirtingi, tačiau jie vis vien yra amžini, nekintantys ir nedalomi.
Demokritas neturėjo šiuolaikinių elektroninių prietaisų, jo vienintelis tikras įrankis buvo protas. Šis filosofas nemanė, jog yra kokia nors jėga arba dvasia, kuri kišasi į gamtos procesus. Pasak jo , egzistuoja tik atomai ir tuštuma. Kadangi jisai netikėjo niekuo daugiau, išskyrus , materiją, mes jį vadiname materialistu. Atomų judėjimas neturi jokio sąmojingo tikslo”. Gamtos procesai vyksta mechaniškai. Tai nereiškia, kad jie yra atsitiktiniai, nes viskas vis dėlto paklūsta neišvengiamiems gamtos dėsniams. Demokritas manė, kad viskas turi natūralią priežastį, slypančią pačiuose daiktuose. Savo atomų teorija Demokritas šiek tiek nutolo nuo graikų natūrfilosofijos. Jis pritarė Herakleito nuomonei, kad viskas gamtoje “juda”. Nes formos atsiranda ir išnyksta. Tačiau už viso to , kas juda slypi amžini ir nekintantys daiktai, kurie nejuda. Juos Demokritas ir pavadino atomais. Substanciali, elėjiečių prasme neatsirandanti, amžina, nekintama būtis jam yra tik nepralaidūs, tvirti, besiskiriantys savo dydžiu, forma ir padėtimi atomai. Nebūtis, kuri nepaisant elėjiečių dialektikos, tam tikra prasme egzistuoja, yra būtent tuštuma, tuščia erdvė, kurioje juda atomai. Bejudėdami atomai susiduria vieni su kitai, vieni kitus atstumia ar priglunda vieni prie kitų, dėl savo formos sukimba ir atomai sudaro didelius susijusius vienokiais ar kitokiais ryšiais kūnus. Ir visa tai vyksta dėl mechaninio gamtos būtinumo – sąvoka, pirmąkart paminėta Demokrito, – gamtoje nėra nei atsitiktinumo, nei tikslingų įvykių. Jisai mechanistinį pasaulio suvokimą išplėtoja į aiškų ir sąmojingą materializmą, mąstymas, suvokimas, jutimas yra sielos atomų judėjimas, kūno procesas. Tad Demokritas įvedė begalinę tuščią erdvę, kurioje ir juda atomai ( kaip dulkelės Saulės spinduliuose). Atomai judėdami atsitrenkia vienas į kitą ir keičia vietą. Atomai yra savaime judantys (be išorinio poveikio). Jis palaikė Parmenido tiesos ir pavidalo skirtumo koncepciją. Pirminės savybės priklauso fiziniams objektams (dydis, forma). Antrinės yra suvokimo dalykas: spalva, skonis, temperatūra ir kitkas.
Demokritas, irgi sukūrė kultūros teoriją. Civilizacija yra sukurta gyvenimo reikmių tenkinimui. Gyvenimas verčia žmogų dirbti ir daryti išradimus. Bet jai gyvenimas tampa nepaprastai lengvas (patenkinus visas reikmes), kyla pavojus, kad civilizacija žlugs, o žmogus taps nevaldomas ir aptingęs.
Tų laikų filosofas, Demokritas, savo sukurta atomo teorija taip pat pritaiko paaiškinant ir mūsų jutimus. Mes sugebame jausti dėl atomų judėjimo tuštumoje. Demokritas nepamiršo ir sąmonės. Sąmonė negali susidėti iš atomų, taigi materialių “daiktų”. Bet Demokritas įsivaizdavo, kad sielą sudaro itin apvalūs ir glotnūs “sielos”atomai. Kai žmogus numiršta, sielos atomai išsisklaido į visas puses. Vėliau jie gali tapti naujos gimstančios sielos dalimi. Tai reiškia, kad žmonės neturi nemirtingos sielos. Ir šios nuomonės laikosi nemažai žmonių mūsų dienomis. Kaip ir Demokritas, jie mano, kad siela yra susijusi su smegenimis ir joms suirus mes nebegalime turėti jokios sąmonės.
Dalykų reiškimasis (rodymasis) mums priklauso nuo mūsų pačių būsenos – fiziologinės, psichinės, todėl t.am pačiam, o tuo labiau skirtingiems individams – dalykai gali atrodyti nevienodai. Demokrito problema ta , kad jis netgi teigė, jog tai ką mes suvokiame yra ne tai kas yra iš tikro, dar daugiau, jis tvirtino, jog patys daiktai yra ne tai, kuo mes tikime, juos esant. Jis sakė, kad išorinių dalykų atrodymas, kinta kartu su mūsų kūno būsena. Pagal jį galima samprotauti: ‘ vynas saldus man, o tau rūgštus, mums abiem jis nei saldus, nei rūgštus, ir pats vynas nei saldus nei rūgštus”. Protagoras iš to paties padarė išvadą: galima spręsti tik santykinai, tau teisinga, kad rūgštus, man , kad saldus.6.Kitų filosofų požiūris į Demokrito tezes
Aristotelis. Jis kalba apie Demokritą ir teigia, kad Demokritas įvedė atomus tam, kad sustabdytų begalinį dalijimasis ir taip išvengtų kitų problemų. Be to, kad išsispręstų kiti klausimai, reikėjo atsakyti, koks dydis, tįsus ar netįsus, bus dalijimosi pabaigoje. Kai kurie doksografų liudijimai leidžia manyti, kad Demokrito atomai buvo ne vien fiziškai jų tankumo ir standumo, bet ir matematiškai nedalūs. Todėl jie ir nepasiduoda ne tik realiam, bet ir mintiniam dalijimuisi. Remdamasis šiomis atomų savybėmis, S. Luria iškėlė mintį , kad Demokritas skyręs dvi atomų rūšis: fiziškai nedalius atomus ir daug mažesnius matematiškai nedalius amerus. Tačiau nė vienas iš tyrinėtojų neparėmė šių teiginių. Iš tiesų griežtai perskyrai tarp dviejų atomų rūšių trūksta tvirtesnio doksografinio pamato: tėra tik du Aristotelio komentatorių liudijimai, kad Demokritas skyręs atomus ir amerus.
Žinant, kad epikūras šias dvi atomų rūšis jau aiškiai skyrė, negalima atmesti ir tokio varianto, kad minėti doksografai buvo paveikti šio Demokrito pasekėjo. Beto, pagal Luria tezę tektų pripažinti, kad Aristotelis nesuprato Demokrito perskyros, nes teigia, kad begalinį dalijimą Demokritas sustabdė įvesdamas nedalius kūnus ir dydžius. Tokia kritika rodo, kad Demokritas savo fizinių atomų teoriją taikė ir matematikoje, ir geometrijoje, neatsižvelgdamas į šių mokslų specifiką. Būtent todėl geometrijoje jis ir priėjo pire paradoksalių išvadų. Šių geometrinių paradoksų priežastis yra ta, kad geometrijoje Demokritas naudojosi fizine atomo samprata, pagal kurią atomas yra materialus ir turi erdvinį dydį. Atmetęs kai kurių filosofų mintis apie atomus ir daleles bei jų begalinį dalijimasis Demokritas ne tik nepaaiškino begalinio dalijimosi aporijos, bet ilgainiui ir pats susidūrė su sunkumais taikant atomistinį metodą tikrovei aiškinti. Jau minėti Demokrito paradoksai toje pačioje geometrijoje yra aiškus tokios nesėkmės pavyzdys.7. Pitagorininkai ir Demokritas
Pitagorininkai išreiškė trejopą realybės metoniniškumą. Realybę galima matyti kaip sudaryta iš matematinių monadų, geometrinių figūrų, juntamų fizinių kūnų. Kadangi šioje teorijoje nėra perskyros tarp matematinės, geometrinės ir fizinės realybės, todėl tai ir privertė Aristotelį teigti, kad pitagorininkų “ vienetas turįs erdvinį dydį”. Šią teoriją galima iš dalies prilyginti Demokrito teorijai. Tačiau jos pagrindiniai trūkumai: nėra aiškios tuštumos sąvokos, taškų nedalumas nebuvo esminis jų teorijos postulatas.8. Šių dienų atomų teorija
Šiandien galima teigti, kad vis dėlto Demokrito atomų teorija buvo teisinga. Gamta iš tikrųjų yra sudaryta iš skirtingų atomų, kurie tai susijungia, tai vėl išsiskiria. Šiandien mokslas nustatė, kad atomus galima padalinti į dar mažesnes elementariąsias dalelytes. Šios dalelytės vadinamos protonais, neutronais ir elektronais. Galbūt ir šios dalelės gali skilti dar į mažesnes daleles. Tačiau fizikai vis dar laikosi nuomonės, jog kažkur turi būti kažkokia riba, ir privalo egzistuoti pačios mažiausios dalelės, iš kurių susideda gamta. Dabar atomas apibūdinamas taip: mažiausia cheminio elemento dalelė. Beveik visa atomo masė sutelkta branduolyje, aplink kurį skrieja neigiamo elektroninio. krūvio elektronai. Branduolį sudaro teigiamo elektrono. krūvio protonai ir neutralūs neutronai.9. Išvados
1. Demokritas teigė, kad egzistuoja tik atomai ir tuštuma. Jis netikėjo niekuo daugiau išskyrus materiją, mes jį vadiname materialistu.
2. Atomų judėjimas neturi jokio sąmoningo tikslo. Gamtos procesai vyksta mechaniškai. Tai nereiškia, kad viskas vyksta atsitiktinai, nes viskas paklūsta gamtos dėsniams.
3. Viskas gamtoje juda. Nes formos atsiranda ir išnyksta.
4. Demokritas naudojosi fizine atomo samprata, pagal kurią atomas yra materialus ir turi erdvinį dydį.
5. Visi atomai turi būti kieti ir tankūs, tačiau negali jie būti vienodi.
6. Demokritui yra būdinga metonimiška realybės samprata, pagal kurią yra integruojamos matematinė, geometrinė ir fizinė realybės.

Literatūra

1. Gaader J. Sofijos pasaulis. 1997.Tyto alba. Vilnius.
2. Ernst von Aster . Filosofijos istorija. 1995.Alma littera. Vilnius.
3. Alfred Kroner Verlag. Antikos žodynas. 1995. Alma littera. Vilnius.
4. http//perkunas.vtu.lt/filosofija.2003.
5. http//literatura.lt.2003.

Leave a Comment