Aristotelis “Politika”
Politika – žymus Aritotelio kūrinys, apibūdinantis valstybę, jos valdymo formas ir santvarkas. Tai ganėtinai sudėtingas kūrinys žmogui (Pvz. man), kuris neturi nieko bendra su jo (to kūrinio) pavadinimu. Bet kai kuriais atžvilgiais ir aš turiu tvirtą nuomonę, kuri gali ir nesutapti su “Politikos” autoriaus.
Aristotelis rašė, jog viso ko pradžia – vyriškas ir moteriškas pradai, taip pat iš prigimties valdantysis ir valdomasis. Iš šių dviejų bendrijų visų pirma kilo ūkis. Ūkiai būrėsi į bendrijas pavadintas kaimais. Kaimai vėl jungėsi į bendriją, dar žinomą kaip va
Aristotelis politines santvarkas skirsto į teisingas ir neteisingas. Pastarasias sudaro nukrypimai t.y. tironija (nukripimas nuo Monarchijos), oligarchija (nnnukrypimas nuo aristokratijos) ir nukrypimas nuo politėjos – demokratija. Teisingos santvarkos yra trys: monarchija, aristokratija ir politetas. Rašytojas pagrinde analizuoja demokratiją ir oligarchiją. Tai dvi valdymo formos, kur viešpatauja laisvieji (demokratijoje) ir turtingieji (oligarchijoje). Mano pasaulėžiūra tikrai skiriasi nuo šio filosofo, mat mano supratimu, geriausia valdymo forma – demokratija. Be, to aš galovoju, kad esant aristokratijai, daugelis žmonių, tikrai talentingų ir politiškai nusiteikusių, negali dalyvauti valdyme vien todėl, kad jų esama nekilmingų. Man tai prilygsta rasizmui, kurio aš labai netoleruoju.
Filosofas mini valstybei būtinas “sudedamasias dalis” (amatininkai, ūkininkai, prekybininkai ir t.t.) ir labai džiaugiasi, kai jo kolega Platonas pamiršta vieną iš jų – kariuominę. Aš manau, jog ir Aristotelio sąrašą būtų galima papildyti gydytojais (kokia gi valstybė nesirūpina savo piliečių sveikata ir gerove), pedagogais( kaaad vyktų progresas, mano manymu, šis ingidientas labai svarbus tiek būsimiems ūkininkams, tiek kariams), be to kunigas irgi čia pritaptų, nes religija ir tikėjimas – ypač svarbūs dalykai. Bet geriau pagalvojus, jis negalėjo viso to žinoti, nes gimė per anksti. Kaip bebūtų gaila, jis negalėjo numatyti ateities. Jo pasakymas “.būtent turtingieji užima kilniųjų ir gerųjų vietą” turbūt būtų persvarstytas.
Visiškai sutinku su Aristotelio nuomone, kad “pilietinė bendrija geriausia yra tada, kai ją tvarko tie, kurie laikosi vidurio”. Kuo gausesnis vidurinysis sluoksnis – tuo geeeriau. Nors Lietuvoje iš bet kurio sluoksnio, kaip liaudis sako, “prileisk prie lovio” tai jei neapsivogs, tai paskęs korupcijoje ( į Lietuvos ateitį žiūriu skeptiškai). Be to manau, kad Aristotelis absoliučiai teisus, sakydamas, kad vaikus reikia mokyti ne tik būtinų ir naudingų dalykų, bet ir tų, kurie dera laisvam žmogui ir yra kilnūs. Juk gyvenimas tikrai susideda ne vien iš naudos siekimo (bent jau man taip atrodo). Taip pat yra naudingų dalykų, kuriuos naudinga mokintis ne vien dėl naudingumo. Vaikai mokosi rašyti ir skaityti ne tik dėl to, kad vėliau galėtų išrašyti sąskaitą-faktūrą ar perskaityti darbo aprašymą, bet kad ir skaitytų Aristotelio knygas, o pagavę įkvėpimą patys kažką panašau parašytų.
Tik galvoju, jog “Politikos” autorius šiek tiek persistengė sakydamas, kad fleitos ar kiti instrumentai, neleidžiantys naudotis balsu, netinka auklėjimo poreikiams. Manau, kad geras pūtikas, netgi negalėdamas dainuoti, gali puikiai išreikšti save begrodamas. Dainavimas gali būti siela, ne tik burna.
Šiaip kūrinys tikrai vertas dėmesio, nors skaityti ir nebuvo lenva. Čia Aristotelis kalba daug elementarių dalykų, vis dėl to sužinoti, perskaičius šį kūrinį galima daug.
Povilas Vaitkus GMF, HM, 1K.