Turinys
Apie Archimedo gyvenimą 3Matematiniai skaičiavimai…………………………………………………………….4Mechanikos išradimai…………………………………………………………………4Archimedo dėsnis, skysčių teorija………………………………………………………………………4“Degantys veidrodžiai”……………………………………………………………………………………..5Archimedo mirtis……………………………………………………………………………………………..5Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………….6Apie Archimedo gyvenimą(287 – 212 m. pr. m. e.)
Archimedas buvo įžymiausias senovės graikų mokslininkas nemažai pasidarbavęs matematikoje, fizikoje, ypač kuriant įvairias mašinas, remiantis mechanikos dėsniais. Jis gimė Sirakūzuose (Sicilijoje). Archimedo tėvas, astronomas Ficlijas, buvo artimas Sirakūzų dvarui ir, kaip manoma, Sirakūzų valdovo Hierono giminaitis. Iš pradžių Archimedas daugiausia dirbo inžinieriaus mechaniko darbus, konstravo karines mašinas ir statė įtvirtinimus, reikalingus tėvynės gynybai. Kurį laiką Archimedas gyveno Aleksandrijoje, bendravo su įžymiais mokslininkais – matematiku ir geografu Eratostenu, astronomu Konanu ir kitais. Grįžęs į tėvynę, Archimedas parašė keletą garsių matematikos ir mechanikos veikalų. Iki šių laikų išliko šie Archimedo veikalai: „Parabolės kvadratūra“, „Apie rutulį ir ritinį“, „Apie spirales“, „Apie konoidus ir steroidus“, „Apie plokščių figūrų pusiausvyrą“, „Efodas“ (arba “Metodas”), „Apie plūduriuojančius kūnus“, „Skritulio matavimas“, „Psamitas“ (smėlio dalelių skaičiavimas).Apie Archimedą, jo gyvenimą ir mokslinę veiklą sukurta daug legendų. Pasakojimų apie Archimedo gyvenimą gausu senovės istorikų Polibijo (II a. pr. m. e.) ir Tito Livijaus (I a. pr. m. e.), rašytojų Cicerono (I a. pr. m. e.), Plutarcho (I-II a.) ir kitų kūriniuose.Archimedas visada taip įsitraukdavo į mokslą, kad jį jėga tekdavo atplėšti nuo darbo vietos ir vesti prie pietų stalo arba prievarta tempti į pirtį, bet ir čia jis nenustodavo pirštu braižęs geometrinių figūrų ant savo išmuilinto kūno ir mąstyti apie jas.Matematiniai skaičiavimaiArchimedas praplėtė antikos graikų laikais vyravusią didžiausio skaičiaus “mirias miriadas” (100 000 000) sąvoką iki begalybės bei savo veikale „Psamitas” („Smiltelių skaičiavimas”) pateikė garsiojo smėlio smiltelių skaičiavimo uždavinio sprendimą. Iki tol buvo manyta, kad Žemės rutulį sudarąs smėlio dalelių skaičius yra begalinis. „Deja, labai klystama”, – pareiškė Archimedas. Jo skaičiavimu, smiltelių kiekis, galintis užpildyti visą mūsų Visatą (žinoma, tą Visatą, kurią įsivaizdavo antikos graikai), yra išreiškiamas jau aštuntuoju Archimedo skaičių sistemos skaičiumi. Tad, atrodytų, tokiam dideliam kiekiui prireikė tik labai mažos šios sistemos dalies.
Archimedas geometriją naudojo algebros lygtims, nelygybėms spręsti. Taip pat geometrijoje jis plačiai rėmęsis ribų metodu moderniosios matematikos prasme.Griežtais matematiniais skaičiavimais paremti ir techniniai išradimai – statikoje (svertas), hidrostatikoje (aukso karūnos problema).Mechanikos išradimaiArchimedas nagrinėjo trinties jėgas, atrado svirties pusiausvyros sąlygas, sukūrė mokslą apie svorio centrą, sukonstravo svertą. Kurdamas mechaninius prietaisus rėmėsi geometrų ir astronomų suformuluotomis judėjimo teorijomis. Sukūręs sverto teoriją, Archimedas pasakė: “Duokite man atramos tašką, aš pajudinsiu Žemę”.To paties veikimo principo išplėtimas, “Archimedo sraigtas” – rankomis sukamas vandens pakėlimo prietaisas. Jis buvo skirtas upių vandeniui nuleisti.Sirakūzų valdovas Hieronas pastatydino ir padovanojo Egipto faraonui Ptolemėjui didžiulį prabangų laivą, bet žmonės nepajėgė šio laivo nuleisti į vandenį. Archimedas sukonstravo mašiną, kuri padėjo vienam žmogui, pačiam valdovui, nuleisti laivą į vandenį. Tada Hieronas sušuko: “Nuo šios dienos, ką besakytų mūsų Archimedas, tikėsime, kad tai tiesa”.Archimedo dėsnis, skysčių teorijaApie 250 m. pr. Kr. – Archimedas sukūrė skysčių teorijos pradmenis.Kartą valdovas Hieronas užsisakė karūną iš gryno aukso. Kai darbas buvo baigtas, Hieronas panoro patikrinti, ar meistras nepakeitė dalies jam duoto aukso sidabru, ir kreipėsi į Archimedą. Archimedas negalėjo iš karto išspręsti šio uždavinio. Tačiau kartą, besimaudydamas pirtyje, pasinėręs į vandenį, staiga suprato, kaip išspręsti šį uždavinį. Jis taip apsidžiaugė savo atradimu, kad nuogas išbėgo į gatvę šaukdamas “Eureka! Eureka!” (“Radau! Radau!”) Taip buvo atrastas garsusis Archimedo dėsnis – skysčiuose (dujose) panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga, lygi išstumto skysčio (dujų) svoriui ( ). Dar graikų matematikas Archimedas suprato, kad plūduriuojančių objektų tankis turi būti mažesnis už skysčio tankį. Taigi paprasta teorija sako, kad, jeigu skystyje esantys burbulai labai sumažins vidutinį skysčio tankį, jo paviršiuje plūduriuojantys objektai ims skęsti. Kai kas tvirtino, kad būtent tai yra paslaptingo kai kurių laivų dingimo priežastis. „Degantys veidrodžiai“Mirus Hieronui, antrojo punų karo metu Archimedas puikiai suorganizavo gimtųjų Sirakūzų gynybą, kai juos 212 m. pr. m. e. apsiautė konsulo Marcelo vadovaujami romėnai. Archimedas kūrė katapultas, kitokias mašinas savo miesto gynybai, naudojo veidrodžius padeginėti priešo laivams. Štai kaip apie Archimedą rašė istorikas Polibijas:“Štai ir dabar, turėdami tokias galingas sausumos ir jūros pajėgas, romėnai būtų galėję greitai užimti miestą, jei kas nors iš sirakūziečių gretų būtų pašalinęs vieną senį. Tačiau kai šis senis dar tebebuvo tarp sirakūziečių, romėnai nedrįso pulti miesto arba nors panaudoti tokius puolimo būdus, kurių Archimedas nepajėgtų atmušti.”Vis dėlto po vienos didelės šventės, pasinaudoję susilpnėjusiu sirakūziečių budrumu, romėnai įsiveržė į miestą ir baisiai jį nusiaubė.Archimedo mirtisŽilas 75 metų Archimedas sėdėjo ir įsigilinęs nagrinėjo ant smėlio nubraižytas geometrines figūras. Staiga prieš jį atsirado romėnų kareivis ir puolė kardu. Archimedas paprašė truputį palaukti, kol jis baigsiąs spręsti uždavinį. Tačiau kareivis, kuriam mokslas nerūpėjo, mokslininką nukovė. Prieš mirtį Archimedas dar spėjęs sušukti: “Neliesk mano skritulių!…”.Naudota literatūra:1. www.mcs.drexel.edu/~crorres/Archimedes/contents.html2. www.thewalters.org/archimedes/frame.html3. ausis.gf.vu.lt/mg/nr/97/10/10mati.html4. www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/ moksldarb/savoku_aiskin.htm